Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais (nėra neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis, brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Neįgaliojo aprūpintojas – fizinis asmuo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam neįgaliajam, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.“
3Buvusias 2 straipsnio 8-18 dalis laikyti atitinkamai 9-19 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, ir (ar) jų aprūpintojais bei atsižvelgiant į jų patirtį;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Informacijos teikimas Visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, arba jų aprūpintojams, taip pat specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo;“. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarnyba Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims asmeniui iki 18 metų, kurie kuris yra (buvo) draudžiami draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims asmeniui, vyresniems vyresniam kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų;
7) specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo;
8) neįgaliesiems neįgaliajam rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių.;
9) neįgaliojo aprūpintojo skyrimo.“
1Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais Asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.“
2Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.“
Įstatymo papildymas 20²straipsniu Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Neįgaliojo aprūpintojo skyrimas, jo teisės ir pareigos
1Fizinis asmuo skiriamas namuose slaugomo ar prižiūrimo pilnamečio neįgaliojo, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti (toliau – slaugomas ar prižiūrimas asmuo), aprūpintoju 36 mėnesiams nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu per 20 darbo dienų nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį neįgaliojo aprūpintoju ir dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių vieną iš šių sąlygų, gavimo Tarnyboje dienos:
1) jis yra slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), išskyrus atvejį kai tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) valdžia teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota, senelis (- ė), pilnametis brolis ar sesuo. 2) jis iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės teismo sprendimu paskirtas slaugomo ar prižiūrimo asmens globėju ar rūpintoju. 2. Slaugomam ar prižiūrimam asmeniui tuo pačiu metu gali būti paskirtas tik vienas neįgaliojo aprūpintojas. 3.
3Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo sprendimą dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo pripažįsta netekusiu galios per 5 darbo dienas nuo dokumentų ar jų kopijų ir (ar) informacijos, patvirtinančių šiuos faktus ar aplinkybes, gavimo Tarnyboje dienos:
1) neįgaliojo aprūpintojas raštu atsisakė būti slaugomo ar prižiūrimo neįgaliojo aprūpintoju;
2) pasikeitė slaugomo ar prižiūrimo asmens sveikatos ir (ar) funkcinė būklė ir jis pats išreiškė valią (žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma) – atsisakė paskirto neįgaliojo aprūpintojo;
3) Tarnyba iš savivaldybės administracijos, kitų įstaigų, institucijų, organizacijų ar fizinių asmenų gavo raštišką informaciją, įrodančią, jog paskirtas neįgaliojo aprūpintojas jo neaprūpina, ir Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įvertino šios informacijos pagrįstumą;
4Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo netenka galios, jei:
1) slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teismas paskiria globėją ar rūpintoją;
2) neįgaliojo aprūpintojas miršta;
3) slaugomas ar prižiūrimas asmuo miršta. 5. Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimui dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo netekus galios šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti paskirtas kitas neįgaliojo aprūpintojas. Neįgaliojo aprūpintojas skiriamas laikui, likusiam iki datos, kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės. Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo įsigalioja nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį neįgaliojo aprūpintoju ir dokumentų ar jų kopijų gavimo Tarnyboje dienos. 6. Neįgaliojo aprūpintojo skyrimo ir jo veiklos priežiūros tvarką nustato Tarnybos direktorius. 7.
7Neįgaliojo aprūpintojo teisės:
1) kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo;
2) gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas;
3) gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones. 8. Neįgaliojo aprūpintojo pareigos:
1) aprūpinti slaugomą ar prižiūrimą asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius);
2) gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti.“
1Pakeisti 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo jo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos.“
2Pakeisti 25¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 procentų neįgaliojo pajamų, nustatytų ir apskaičiuojamų apskaičiuotų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu.
Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmeninis asistentas, iki šio įstatymo įsigaliojimo teikęs asmeninę pagalbą neįgaliajam, ją teikia, kol baigiasi neįgaliajam nustatytas asmeninės pagalbos poreikio terminas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Nr Projekto Nr. XIVP-1597(2) lyginamasis variantas
2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO pAPILDYMO 20²STRAIPSNIU
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais (nėra neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis (-ė), brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.“
2Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Neįgaliojo aprūpintojas – fizinis asmuo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam neįgaliajam, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.“
3Buvusias 2 straipsnio 8-18 dalis laikyti atitinkamai 9-19 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) visapusiško dalyvavimo – visais lygmenimis visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, ir (ar) jų aprūpintojais bei atsižvelgiant į jų patirtį;“. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Informacijos teikimas Visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, arba jų aprūpintojams, taip pat specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.“
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo;“. 5 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas
Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
NEĮGALUMO LYGIO, DARBINGUMO LYGIO, SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LYGIO, SPECIALIOJO NUOLATINĖS SLAUGOS POREIKIO, SPECIALIOJO NUOLATINĖS PRIEŽIŪROS (PAGALBOS) POREIKIO, SPECIALIOJO LENGVOJO AUTOMOBILIO ĮSIGIJIMO IR JO TECHNINIO PRITAIKYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS POREIKIO NUSTATYMAS, NEĮGALIOJO APRŪPINTOJO SKYRIMAS, PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ TEIKIMAS, PROFESINĖS REABILITACIJOS IŠMOKA IR GINČŲ SPRENDIMAS“. 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarnyba Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims asmeniui iki 18 metų, kurie kuris yra (buvo) draudžiami draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims asmeniui, vyresniems vyresniam kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų;
7) specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo;
8) neįgaliesiems neįgaliajam rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių.;
9) neįgaliojo aprūpintojo skyrimo.“
1Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais Asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis. Jeigu su šiuo Tarnybos sprendimu nesutinkama, asmens darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis darbingumo lygio nustatymo kriterijais ir šio lygio nustatymo tvarka.“
2Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas.
Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.“
Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Neįgaliojo aprūpintojo skyrimas, jo teisės ir pareigos
1Fizinis asmuo skiriamas namuose slaugomo ar prižiūrimo pilnamečio neįgaliojo, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti (toliau – slaugomas ar prižiūrimas asmuo), aprūpintoju 36 mėnesiams nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu per 20 darbo dienų, kai Tarnyba gauna fizinio asmens rašytinį prašymą paskirti jį neįgaliojo aprūpintoju ir dokumentus ar jų kopijas, kuriais patvirtinama viena iš šių sąlygų:
1) jis yra slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), išskyrus atvejį kai tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) valdžia teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota, senelis (-ė), pilnamečiai brolis ar sesuo;
2) jis iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės teismo sprendimu paskirtas slaugomo ar prižiūrimo asmens globėju ar rūpintoju. 2. Slaugomam ar prižiūrimam asmeniui tuo pačiu metu gali būti paskirtas tik vienas neįgaliojo aprūpintojas. 3.
3Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo sprendimą dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo pripažįsta netekusiu galios per 5 darbo dienas, kai Tarnyba gauna dokumentus ar jų kopijas ir (ar) informacijos, kuriais patvirtinami šie faktai ar aplinkybės:
1) neįgaliojo aprūpintojas raštu yra atsisakęs būti slaugomo ar prižiūrimo neįgaliojo aprūpintoju;
2) yra pasikeitusi slaugomo ar prižiūrimo asmens sveikatos ir (ar) funkcinė būklė ir jis pats yra išreiškęs valią (žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma) – yra atsisakęs paskirto neįgaliojo aprūpintojo;
3) Tarnyba iš savivaldybės administracijos, kitų įstaigų, institucijų, organizacijų ar fizinių asmenų yra gavusi raštišką informaciją, kuria įrodoma, jog paskirtas neįgaliojo aprūpintojas jo neaprūpina, ir Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka yra įvertinusi šios informacijos pagrįstumą;
4Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo netenka galios, jei:
1) slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teismas paskiria globėją ar rūpintoją;
2) neįgaliojo aprūpintojas miršta;
3) slaugomas ar prižiūrimas asmuo miršta. 5. Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimui dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo netekus galios šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti paskirtas kitas jo aprūpintojas. Neįgaliojo aprūpintojas skiriamas laikotarpiui, likusiam iki datos, kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos. Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo įsigalioja nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį neįgaliojo aprūpintoju ir reikiamų dokumentų ar jų kopijų gavimo Tarnyboje dienos. 6. Neįgaliojo aprūpintojo skyrimo ir jo veiklos priežiūros tvarką nustato Tarnybos direktorius. 7.
7Neįgaliojo aprūpintojo teisės yra:
1) kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo;
2) gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas;
3) gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones. 8. Neįgaliojo aprūpintojo pareigos yra:
1) aprūpinti slaugomą ar prižiūrimą asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtinus individualius poreikius);
2) gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik tam slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti.“
1Pakeisti 25¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo jo prašymu nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima socialinio darbuotojo, nustačiusio asmeninės pagalbos poreikį, teikimu savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas vieniems metams nuo sprendimo dėl asmeninės pagalbos skyrimo priėmimo dienos.“
2Pakeisti 25¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu 20 procentų neįgaliojo pajamų, nustatytų nustatomų ir apskaičiuojamų vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsniu.
Asmeninė pagalba teikiama nemokamai neįgaliajam, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmeninis asistentas, iki įsigaliojant šiam įstatymui teikęs asmeninę pagalbą neįgaliajam, ją teikia iki neįgaliajam nustatyto asmeninės pagalbos poreikio termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir ĮSTATYMO pAPILDYMO 20²STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ ĮSTATYMO NR. XII-2507 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALPOS PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-675 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projektų
1Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20²straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1);
2) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2);
3) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3);
4) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4);
5) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmeniui iki 18 metų, kurio galimybės būti savarankiškam kasdienėje veikloje ir ugdytis dėl organizmo funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sumažėjusios, nustatomas lengvo, vidutinio, sunkaus neįgalumo lygis, taip pat specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (toliau – specialieji poreikiai).
Nustačius neįgalumo lygį, siekiant patenkinti dėl asmens negalios atsiradusius poreikius, asmuo Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo nustatyta tvarka įgyja teisę gauti šalpos pensiją, o jeigu asmeniui nustatyti specialieji poreikiai – tikslinę kompensaciją. Tokiu atveju šalpos pensija ir tikslinė kompensacija mokamos to asmens atstovui pagal įstatymą. Asmeniui, sukakusiam 18 metų, gali būti nustatytas darbingumo lygis. Darbingumo lygis nustatomas nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Nustačius 0–55 procentų darbingumo lygį, asmuo pripažįstamas neįgaliu ir įgyja teisę gauti netekto darbingumo ar šalpos pensiją. Netekto darbingumo ar šalpos pensija mokama asmeniui ar jo atstovui pagal įstatymą. Ši tikslinė grupė (asmenys, kuriems iki 18 metų buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kurie dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti (toliau – slaugomas ar prižiūrimas asmuo) pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, todėl nesugeba pasirūpinti savimi, be kito asmens pagalbos negali savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis bei laisvėmis ir už juos atsakyti.
Be to, vadovaujantis Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatomas sunkaus neįgalumo lygis. Asmens specialiųjų poreikių nustatymo faktas rodo, kad jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, be kurios jis negali savarankiškai gyventi ir patenkinti būtinųjų poreikių. Neretai toks asmuo turi ir kompleksinę negalią, kuri taip pat turi įtakos jo savarankiškumui. Taigi slaugomas ar prižiūrimas asmuo pats savarankiškai negali kreiptis dėl tikslinių kompensacijų, šalpos ir kitų išmokų, socialinio draudimo pensijų mokėjimo. Kol tokiam asmeniui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismas nepaskiria globėjo ar rūpintojo, jis pats savarankiškai negali kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo, dėl darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimo, negali gauti pragyvenimui reikalingų būtinų pajamų.
Asmenys, kurie rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu asmeniu, iki jam teismo sprendimu bus paskirtas globėjas ar rūpintojas, neturi galimybės dirbti, taip pat neturi teisės būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, privalomuoju sveikatos draudimu. Neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tėvai bei globėjai, prižiūrintys vaikus, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, nurodo, jog jiems trūksta informacijos apie tai, kad, vaikui sukakus 18 metų, reikia imtis tam tikrų veiksmų dėl jo veiksnumo nustatymo, todėl neretai jie dėl dokumentų, reikalingų veiksnumui nustatyti, į atitinkamas institucijas kreipiasi vaikui jau sukakus 18 metų ir šis procesas sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose institucijose užtrunka metus ir ilgiau (dalis tėvų pateikė informaciją, kad reikalingi dokumentai buvo surinkti ir pateikti teismui per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį). Bylos dėl tokio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnai šeimose, auginančiose sunkią negalią turinčius vaikus, vienas iš tėvų (ar globėjų) nedirba arba vaiką augina tik vienas iš tėvų (ar globėjų), ir slaugomam ar prižiūrimam asmeniui mokamos išmokos ir kompensacijos sudaro didelę dalį šeimos gaunamų pajamų, toks ilgas laikotarpis daro didelę įtaką šeimos finansinėms galimybėms tinkamai pasirūpinti slaugomu ar prižiūrimu asmeniu ir užtikrinti jo individualių poreikių patenkinimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis. Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti. Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Šios procedūros gali užtrukti iki 6 mėn. ir ilgiau, jei asmeniui gydymo įstaigoje reikia atlikti papildomus tyrimus. Manytina, kad, esant sunkiam ar giliam protiniam atsilikimui, šios procedūros negali parodyti jokių slaugomo ar prižiūrimo asmens organizmo funkcijų pakitimų, tai – tik formalūs veiksmai, didinantys administracinę naštą asmenį gydančiam gydytojui, Tarnybai ir keliantys tam tikrų sunkumų slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems. Tai reiškia, kad, kol slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nebus išduoti dokumentai, patvirtinantys nustatytą negalią, jis negalės gauti jam, kaip neįgaliajam, skiriamų išmokų, neįgaliųjų socialinės integracijos priemonių, paslaugų ir jomis naudotis, nors dėl jo itin sunkios negalios šių priemonių ir pagalbos reikia nuolat.
Tačiau, jei asmens artimieji nesutiktų su siūlomu įteisinti automatiniu neįgalumo lygio prilyginimu darbingumo lygiui, jie ir toliau turės teisę kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų, pagal kuriuos skaičiuojamos ir mokamos netekto darbingumo ar šalpos pensijos, intervalu. Kuo mažesnis darbingumo lygis nustatomas, tuo didesnė išmoka skiriama. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 0 procentų darbingumo lygis nustatomas esant itin sunkiai asmens sveikatos būklei, kai asmuo pats savarankiškai (be kito asmens pagalbos) negali pasirūpinti savimi, yra visiškas bejėgis ir priklausomas nuo kitų asmenų, visiškai nesupranta jį supančios aplinkos, nesiorientuoja laike, nebendrauja, nesugeba išreikšti savo poreikių ir pan. Ši asmens būklė nesikeičia jam teikiant medicininę pagalbą ir (ar) socialinės integracijos priemones. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimais duomenimis, 2021 m. buvo apie 200 asmenų, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuriems 2021 m. sukako 18 m. Šie asmenys dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti, teismo sprendimu jiems dar nepaskirtas globėjas ar rūpintojas.
Įstatymų projektų tikslas – sudaryti teisines galimybes asmeniui, kuris rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu asmeniu, ir toliau laikinai (ne ilgiau kaip 36 mėn. nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos) jį aprūpinti (rūpintis, tenkinti būtiniausius individualius poreikius), t. y. siekiama palengvinti šių asmenų (neįgaliųjų aprūpintojų) dalyvavimą slaugomo ar prižiūrimo asmens darbingumo lygio vertinimo procedūrose; taip pat sudaryti teisines galimybes kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo slaugomam ar prižiūrimam asmeniui; gauti, administruoti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti, taip pat nustatyti, kad neįgaliųjų aprūpintojai turi teisę būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), kuriam pavesta kontroliuoti, kaip teikiama asmeninė pagalba savivaldybėse, ir savivaldybių administracijų siūlymus, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patikslinti asmeninio asistento sąvoką. Departamentas, kontroliuodamas asmeninės pagalbos teikimą savivaldybėse, bei savivaldybių administracijos pastebi, kad neįgaliųjų sutuoktiniai ar teismo paskirti globėjai ar rūpintojai vis dažniau išreiškia norą savo sutuoktiniui, globojamam ar rūpinamam asmeniui, turinčiam negalią, teikti asmeninę pagalbą. Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas ir kt.) numato, kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.
Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius, o vienas iš šeimos teisinių santykių principų – lygiateisiškumas, t. y. turi būti sudarytos galimybės visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises. Valstybės ir savivaldybių institucijos, siekdamos stiprinti šeimos institutą ir užtikrinti savarankiškumo, lygiateisiškumo, neįgalumo kompensavimo, kompleksiškumo principų įgyvendinimą, privalo šeimai kurti palankią aplinką kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos srityse; užtikrinti paramą ir pagalbą šeimai; sudaryti palankias sąlygas šeimos nariams, prižiūrintiems negalią turinčius šeimos narius, derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad teikiamos asmeninės pagalbos asmeniui, turinčiam negalią, teisinio reglamentavimo tikslas – ne tik užtikrinti neįgaliojo savarankiškumą ir galimybę jam veikti visose gyvenimo srityse, bet kartu ir užtikrinti galimybę neįgaliojo artimos aplinkos asmenims (pvz., sutuoktiniui, globėjui ar rūpintojui), kurie iki asmeninės pagalbos įteisinimo rūpinosi neįgaliuoju, tinkamai įgyvendinti savo teises į socialinę gerovę. Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą savivaldybėms priimant sprendimus dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo, nutraukimo ir nustatant neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Įstatymų projektų uždaviniai:
Pasirinkus neįgaliojo aprūpintojo institutą, mažiausiai ribojamos neįgalaus asmens teisės, laisvės ir užtikrinama, kad neįgaliajam bus teikiama visa reikalinga pagalba, o jį slaugantis ar prižiūrintis asmuo (neįgaliojo aprūpintojas) turės būtinas socialines garantijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė, tel. 8 706 68 129, el. p. [email protected], Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja Irma Mituzienė, tel. 8 611 11 325, el. p. [email protected], Pensijų grupės patarėja Inga Barauskaitė, tel. 8 696 05 045, el. p. [email protected], Socialinio draudimo grupės vyriausioji specialistė Silvija Araminė, tel. 8 659 24 774, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgaliojo aprūpintojo sąvoka neapibrėžta, jo skyrimo sąlygos ir tvarka, jo teisės ir pareigos nereglamentuoti.
Asmuo, kuriam buvo nustatytas neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakęs 18 metų, turi iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio vertinimo, nors jo organizmo funkcijų sutrikimai (sunkus ar gilus protinis atsilikimas) yra negrįžtami, net pritaikius visas galimas medicininės ir socialinės integracijos priemones. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje asmeninis asistentas apibrėžtas kaip fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Pagal Civilinio kodekso nuostatas (3.135 straipsnis), artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi asmuo, su kuriuo neįgalusis susijęs santuokos ryšiais, ar asmuo, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos, taip pat teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas gali teikti neįgaliajam asmeninę pagalbą. Tai neužtikrina galimybės neįgaliojo artimos aplinkos asmenims (pvz., sutuoktiniui ar asmeniui, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos), kurie iki asmeninės pagalbos įteisinimo rūpinosi neįgaliuoju, tinkamai įgyvendinti savo teises į socialinę gerovę.
Išanalizavus kitų valstybių praktiką, matyti, kad Šveicarijos Konfederacijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Airijos Respublikoje, Ispanijos Karalystėje artimieji giminaičiai ar sutuoktiniai negali būti asmeniniais asistentais; Danijos Karalystėje asmeninio asistento paslaugas neįgaliam asmeniui teikti bei atitinkamą išmoką iš savivaldybės gauti gali ir šeimos nariai, tačiau praktikoje tai nėra dažnas atvejis, nes šeimos nariai savo artimiesiems paprastai padeda neatlygintinai; Suomijos Respublikoje neįgalaus asmens giminaitis ar kitas artimas asmuo negali būti asmeniniu asistentu, nebent taip būtų užtikrinti geriausi paties neįgaliojo interesai (dėl ypač rimtos priežasties); Latvijos Respublikoje šeimos nariai gali būti asmeniniais asistentais – 90 proc. asmeninių asistentų yra šeimos nariai, tačiau manytina, kad tokiu atveju asmeninės pagalbos teikimas yra dar viena priežiūros ar globos forma ir neįgalina paties negalią turinčio asmens, taip pat nesudaro sąlygų jį prižiūrinčiam artimajam integruotis į darbo rinką, turėti laisvo laiko ir tinkamai įgyvendinti savo teises į socialinę gerovę. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25¹ straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyta, kad sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima ir neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Asmuo, norintis gauti asmeninę pagalbą, turi pateikti prašymą savivaldybei. Savivaldybė, gavusi šį prašymą, perduoda jį nagrinėti paskirtam socialiniam darbuotojui, kuris turi kartu su asmeniu įvertinti asmeninės pagalbos poreikį ir pateikti savo išvadą savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri ir priima sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo. Jei pasikeičia nustatytas asmens asmeninės pagalbos poreikis (pvz., asmeniui reikia daugiau asmeninės pagalbos valandų ar asmuo nori stabdyti asmeninės pagalbos teikimą dėl išvykimo iš gyvenamosios vietos), dažnai reikia sprendimą priimti skubiai (per 1 ar 2 darbo dienas). Sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima ir neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija, atlikusi asmens, kuriam nustatytas asmeninės pagalbos poreikis, finansinių galimybių mokėti už asmeninę pagalbą vertinimą. Tokių sprendimų priėmimas dažnai užtrunka ir didina administracinę naštą savivaldybėms.
Nuo 2021 m. liepos 1 d., kai buvo pradėta teikti asmeninė pagalba, iki 2022 m. sausio 1 d. asmeninė pagalba buvo teikiama 568 asmenims, o tai reiškia, kad savivaldybių vykdomosios institucijos turėjo priimti 568 sprendimus dėl asmeninės pagalbos skyrimo ir nustatyti 568 asmenims, kuriems teikiama asmeninė pagalba, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį (sprendimai dėl asmeninės pagalbos teikimo sustabdymo, atnaujinimo ar nutraukimo neįskaičiuoti). Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, tikslinės kompensacijos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti tikslines kompensacijas, globėjų prašymu. Tikslinės kompensacijos 18 metų nesukakusiems asmenims skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų, arba artimųjų giminaičių, arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu. Paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas, arba jų atstovams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį (Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, šalpos išmokos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų įgaliotų asmenų, arba globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais atitinkamoje srityje, arba jų sutuoktinių ar artimųjų giminaičių (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu. Paskirtos šalpos išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę gauti šias išmokas, arba jų atstovams.
Asmenims, turintiems teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją ir šalpos senatvės pensiją arba šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją ir šalpos kompensaciją, jų pasirinkimu mokama tik viena iš šių šalpos išmokų (Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamas nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui). Nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punktą, valstybės biudžeto lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamas vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia). Tokia formuluotė apima ir potencialius neįgaliųjų aprūpintojus, jei jais paskirti neįgaliojo tėvai (įtėviai), tačiau neapima kitų asmenų, kurie gali būti paskirti neįgaliųjų aprūpintojais (pvz., senelis (-ė), pilnametis brolis ar sesuo, asmuo, kuris iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės buvo teismo paskirtas slaugomo ar prižiūrimo asmens globėju ar rūpintoju). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma: 1.
1 siūloma:
1Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme apibrėžti neįgaliojo aprūpintojo sąvoką, reglamentuoti neįgaliojo aprūpintojo skyrimo sąlygas ir tvarką, jo teises ir pareigas; siekiant užtikrinti, kad neįgaliojo aprūpintojas nebūtų skiriamas prieš slaugomo ar prižiūrimo asmens valią, siūloma numatyti, kad, pasikeitus slaugomo ar prižiūrimo asmens sveikatos ir (ar) funkcinei būklei ir jam pačiam išreiškus valią (žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma) atsisakyti paskirto neįgaliojo aprūpintojo, sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo būtų pripažįstamas netekusiu galios;
2papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, nustatant, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, o visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant ne tik su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, bet ir su Tarnybos paskirtais neįgaliųjų aprūpintojais, kuriems taip pat teikiama informacija apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas bei materialinę paramą;
3nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis – taip siekiama palengvinti ir supaprastinti negalios nustatymo procesą, nes akivaizdu, kad asmuo, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, bus visiškai nedarbingas;
4patikslinti asmeninio asistento sąvoką, nustatant aiškų, baigtinį asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašą, t. y. nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais (nėra neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis, brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas;
5papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, numatant, kad sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima ir neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme apibrėžti neįgaliojo aprūpintojo sąvoką, reglamentuoti neįgaliojo aprūpintojo skyrimo sąlygas ir tvarką, jo teises ir pareigas; siekiant užtikrinti, kad neįgaliojo aprūpintojas nebūtų skiriamas prieš slaugomo ar prižiūrimo asmens valią, siūloma numatyti, kad, pasikeitus slaugomo ar prižiūrimo asmens sveikatos ir (ar) funkcinei būklei ir jam pačiam išreiškus valią (žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma) atsisakyti paskirto neįgaliojo aprūpintojo, sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo būtų pripažįstamas netekusiu galios;
2papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, nustatant, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, o visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant ne tik su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, bet ir su Tarnybos paskirtais neįgaliųjų aprūpintojais, kuriems taip pat teikiama informacija apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas bei materialinę paramą;
3nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis – taip siekiama palengvinti ir supaprastinti negalios nustatymo procesą, nes akivaizdu, kad asmuo, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, bus visiškai nedarbingas;
4patikslinti asmeninio asistento sąvoką, nustatant aiškų, baigtinį asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašą, t. y. nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais (nėra neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis, brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas;
5papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, numatant, kad sprendimą dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo priima ir neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydį nustato savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo. Teikiamu Įstatymo projektu Nr.
2 siūloma nustatyti, kad tikslinės kompensacijos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias kompensacijas, arba jų įgaliotų asmenų, sutuoktinių, artimųjų giminaičių, neįgaliųjų aprūpintojų, socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų arba neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų, turinčių teisę gauti tikslines kompensacijas, globėjų prašymu. Taip pat siūloma nustatyti, kad tikslinė kompensacija neįgaliojo aprūpintojui mokama jo prašymu tol, kol galioja Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo. Kartu patikslinamos Tikslinių kompensacijų įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl permokėtų ar neteisėtai išmokėtų tikslinių kompensacijų grąžinimo ir (ar) išskaitymo, siekiant sudaryti teisines prielaidas jas taikyti ir neįgaliojo aprūpintojui. Teikiamu Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma:
1nustatyti, kad šalpos išmokos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų įgaliotų asmenų, arba globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais atitinkamoje srityje, arba jų sutuoktinių ar artimųjų giminaičių (kaip ši sąvoka apibrėžta Civiliniame kodekse), arba neįgaliųjų aprūpintojų (kaip ši sąvoka apibrėžta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme), arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu. Paskirtos šalpos išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę gauti šias išmokas, arba jų atstovams, arba jų aprūpintojams;
2nustatyti, kad asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją ir šalpos senatvės pensiją arba šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją ir šalpos kompensaciją, mokama didesnio dydžio šalpos išmoka arba asmens prašymu – tik viena iš šių šalpos išmokų. Teikiamu Įstatymo projektu Nr. 4 siūloma nustatyti, kad valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiami ir neįgaliųjų aprūpintojai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad neįgaliųjų aprūpintojai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jeigu jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma (valstybės lėšomis sumokant trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą). Be to, siekiant, kad teisės aktų sąvokos būtų tikslios ir teisingos, derėtų su jau galiojančių teisės aktų sąvokomis, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme vartojama sąvoka „neįgalus asmuo“ keičiama į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme vartojamą sąvoką „neįgalusis“. Teikiamu Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma nustatyti, kad valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami ir neįgaliųjų aprūpintojai. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, bus sudarytos teisinės galimybės slaugomam ar prižiūrimam asmeniui, siekiant užtikrinti jo būtiniausių individualių poreikių patenkinimą, laikinai, t. y. 36 mėnesiams nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos, Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka paskirti neįgaliojo aprūpintoją.
Neįgaliojo aprūpintojas turės teisę dalyvauti jo slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatant darbingumo lygį; gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones; taip pat kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo slaugomam ar prižiūrimam asmeniui; gauti, administruoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas ir naudoti jas tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti. Taip bus užtikrinamas slaugomo ar prižiūrimo asmens būtiniausių individualių poreikių patenkinimas. Bus nustatytas baigtinis asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašas, taip užtikrinant galimybę neįgaliojo artimos aplinkos asmenims (pvz., sutuoktiniui ar asmeniui, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos, globėjui ar rūpintojui), kurie iki asmeninės pagalbos įteisinimo rūpinosi neįgaliuoju, tinkamai įgyvendinti savo teises į socialinę gerovę, taip pat bus sumažinta administracinė našta savivaldybėms priimant sprendimus dėl asmeninės pagalbos skyrimo, sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ir nutraukimo ir neįgaliojo mokėjimo už asmeninę pagalbą dydžio nustatymo, sutrumpės asmeninės pagalbos skyrimo procedūrų laikas.
Tikslinės kompensacijos ir šalpos išmokos galės būti skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) ir neįgaliųjų aprūpintojų prašymu, o tikslinė kompensacija neįgaliojo aprūpintojui bus mokama tol, kol galios Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo. Nustačius, kad asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją ir šalpos senatvės pensiją arba šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją ir šalpos kompensaciją, mokama didesnio dydžio šalpos išmoka arba asmens prašymu – viena iš šių šalpos išmokų, bus sumažinta administracinė našta šalpos išmokų gavėjams. Neįgaliųjų aprūpintojai bus draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančius įstatymus nereikės. 10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 12.
12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius bei Tarnybos direktorius iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I‑2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20²straipsniu įstatymui įgyvendinti reikės parengti ir priimti:
1.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. A1-478 „Dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 25¹ straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo“; 1.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1‑78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.4.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.5. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl Neįgaliojo aprūpintojo skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymui įgyvendinti reikės parengti ir priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. A1-39 „Dėl Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
3Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 15 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti reikės parengti ir priimti:
3.1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-759 „Dėl Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 3.2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
4Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I‑1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti reikės parengti ir priimti: 4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; 4.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. liepos 5 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-269 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
5Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti reikės parengti ir priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pakeitimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, darant prielaidą, kad apie 200 neįgaliųjų aprūpintojų neturi draudžiamųjų pajamų, preliminarus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis neįgaliųjų aprūpintojų draudimui valstybės lėšomis 2022 metais būtų apie 60 tūkstančių eurų. Lėšų poreikis vėlesniais metais – apie 175,7 tūkstančio eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų.
Pagal šiuo metu galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą didžioji dalis asmenų, kurie galės būti paskirti neįgaliojo aprūpintojais (pvz., tėvai (įtėviai), privalomuoju sveikatos draudimu jau yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, todėl valstybės biudžeto lėšų poreikis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymui įgyvendinti bus nedidelis. 14. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Rengiant Įstatymų projektus konsultuotasi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovais. Kartu su neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo organizuotos diskusijos, kuriose dalyvavo ir tėvai, auginantys psichikos ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai, tiek tėvai pritarė inicijuojamiems teisės aktų pakeitimams ir nurodė, kad jie labai palengvintų tėvams pereinamąjį laikotarpį, kai vaikas tampa pilnamečiu ir, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tėvams norint ir toliau juo rūpintis (jo būklės negerina nei medicininės, nei socialinės integracijos priemonės), reikalingas jo veiksnumo vertinimas, kuris kartu su visų būtinų dokumentų surinkimu ir teismo procesu trunka iki 36 mėnesių. Be to, Įstatymų projektų nuostatos išdiskutuotos ir įvertintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A1-19 „Dėl darbo grupės veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modeliui sukurti sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje, kuriai pavesta parengti veiksnumo apribojimo instituto alternatyvų modelį.
Į darbo grupės sudėtį įtraukti neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų atstovai, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tarnybos, Departamento atstovai. Ši darbo grupė pritarė siūlomiems teisės aktų pakeitimams. Taip pat Įstatymų projektai 2022 m. vasario 8 d. buvo pristatyti ir aptarti Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje. Neįgaliųjų reikalų taryba Įstatymų projektams pritarė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „neįgalusis“, „neįgaliojo aprūpintojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-04-28 Nr. XIVP-1597 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti, nes šios dalies kontekste formuluotė „ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos“ nevisiškai aiški (pagal teikiamą apibrėžimą „Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs <...> santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) <...> ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos <...>“. Šią formuluotę kalbiniu ir loginiu ryšiu reikėtų susieti su konkrečia šioje dalyje nurodyta asmenų grupe arba aiškiai įvardinti kaip savarankišką grupę (pavyzdžiui, „nėra asmuo, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos“). Aptariamoje dalyje teksto
„teismo paskirtas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti
keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 8 dalimi ir joje apibrėžti neįgaliojo aprūpintojo sąvoką.
Siūloma nustatyti, kad „Neįgaliojo aprūpintojas – fizinis asmuo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam neįgaliajam, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.“ Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 20²straipsniu ir jame nustatyti neįgaliojo aprūpintojo skyrimą, jo teises ir pareigas. Įstatymo projekte siūlymas įtvirtinti neįgaliojo aprūpintojo teisinį institutą ir su juo susijusias teises, pareigas bei atsakomybę, svarstytini. Pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Pagal keičiamo įstatymo 20² straipsnio 6 dalį, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo ir jo veiklos priežiūros tvarką nustatytų Tarnybos direktorius.
Įstatymo projekte neįgaliojo aprūpintojas nurodomas kaip savarankiškas subjektas, turintis projekto 20² straipsnio 7 dalyje nustatytas teises (kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas; gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones), tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar aprūpintojas būtų laikomas neįgaliojo atstovu pagal įstatymą, ar pagal pavedimą. Pavyzdžiui vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 2 dalimi, kito asmens turto “administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu”. Pastebėtina, kad aprūpintojo sąvoka bei teisių ir pareigų apimtis apibrėžiama įstatymu, tačiau nurodytas atstovavimo teises suteiktų ne pats atstovaujamasis, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti skirtingo aprūpintojo teisinio statuso interpretavimo teisiniuose ginčuose, projekto nuostatos pildytinos pašalinant šį neiaškumą. 3. CK 2.10 straipsnyje reglamentuojamas fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje, o CK 2.11 straipsnyje - fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje.
Šiuose straipsniuose nustatoma, kad jei fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje. Neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui yra nustatoma globa/rūpyba, o globėjo/rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, neįgaliajam asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, 36 mėnesius nuo pilnametystės sukakties dienos galėtų būti nenustatytas asmens veiksnumo tam tikroje srityje ribojimas, tuo pačiu nebūtų paskirti jo atstovai pagal įstatymą, kurių pareiga ginti neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus. Pastebėtina, kad teikiamu projektu yra nustatoma tik labai siaura aprūpintojo teisės veikti neįgalaus asmens vardu apimtis (gauti išmokas, kompensacijas, kreiptis dėl slaugos priemonių skyrimo), todėl neįgaliojo asmens teisės ir teisėti interesai iš principo nebūtų ginami 36 mėnesius.
Šiame kontekste pažymėtina, kad neįgalusis, kaip bet kuris kitas asmuo, gali būti civilinių teisinių santykių dalyviu bei sandorių šalimi (pavyzdžiui vadovaujantis neįgalaus asmens interesais gali prireikti sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, spręsti jo paveldėjimo klausimus, kreiptis į institucijas ir įstaigas įvairių paslaugų (pvz. naujo asmens dokumento išdavimo) ir pan.), todėl, nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, gali būti sudaryta klaidinanti situacija, pagal kurią neįgaliojo civilinio veiksnumo klausimų laikinai galima nespręsti. Pažymėtina, kad tokiu atveju iškilus reikalui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, jie negalėtų būti tinkamai atlikti tik dėl to, kad nėra išspręsti neįgaliojo veiksnumo/riboto veiksnumo tam tikroje srityje klausimai ir nepaskirtas jo globėjas ar rūpintojas. 4. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę, asmens tam tikra sveikatos būklė nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais, o pagal keičiamo straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, asmens darbingumo lygio nustatymas imperatyvia teisės norma laikytinas netinkamu.
Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad minėtai asmenų grupei įstatymu būtų nustatytas darbingumo lygis, sprendžiant konkretaus asmens darbingumo lygį, turėtų būti laikomasi jo nustatymo tvarkos ir kriterijų, todėl aptariamas įstatymo pakeitimas nepriimtinas ir šiuo aspektu. 5. Įstatymo projekto 20² straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta, kad neįgaliojo aprūpintojas turėtų teisę gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas. Šio punkto terminiją reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su CK normomis, kurios apibrėžia turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius. 6. Dėl įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo gali kilti neaiškumų ne tik dėl aprūpintojo teisinio statuso, bet ir dėl jo atsakomybės. Pagal įstatymo projekto 20² straipsnio
asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius); 2) gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti. Neaišku, kas būtų atsakingas, pavyzdžiui, už neįgaliojo asmens padarytą žalą ir kaip žalos atlyginimo klausimai būtų sprendžiami, jeigu neįgaliojo aprūpintojas būtų paskirtas, tačiau neįgalus asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, nebūtų teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje ir jam nebūtų nustatyta globa ar rūpyba. 7. Keičiamo įstatymo 20² straipsnio
pilnametystės“ reikėtų įrašyti tekstą „sukakties dienos“. 8.
8Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tėvai bei
globėjai, prižiūrintys vaikus, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, nurodo, jog jiems trūksta informacijos apie tai, kad, vaikui sukakus 18 metų, reikia imtis tam tikrų veiksmų dėl jo veiksnumo nustatymo, todėl neretai jie dėl dokumentų, reikalingų veiksnumui nustatyti, į atitinkamas institucijas kreipiasi vaikui jau sukakus 18 metų ir šis procesas sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose institucijose užtrunka metus ir ilgiau (dalis tėvų pateikė informaciją, kad reikalingi dokumentai buvo surinkti ir pateikti teismui per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį). Bylos dėl tokio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai šeimose, auginančiose sunkią negalią turinčius vaikus, vienas iš tėvų (ar globėjų) nedirba arba vaiką augina tik vienas iš tėvų (ar globėjų), ir slaugomam ar prižiūrimam asmeniui mokamos išmokos ir kompensacijos sudaro didelę dalį šeimos gaunamų pajamų, toks ilgas laikotarpis daro didelę įtaką šeimos finansinėms galimybėms tinkamai pasirūpinti slaugomu ar prižiūrimu asmeniu ir užtikrinti jo individualių poreikių patenkinimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki
atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis. Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti.
Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Šios procedūros gali užtrukti iki 6 mėn. ir ilgiau, jei asmeniui gydymo įstaigoje reikia atlikti papildomus tyrimus. Pirma, iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas inicijuojamas ne dėl teisinio reguliavimo spragų, o dėl to, kad apie galiojantį teisinį reguliavimą trūksta informacijos, o veiksnumo ribojimo tam tikroje srityje procesas iki teismo sprendimo priėmimo yra neproporcingai ilgas. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma jokių naujų priemonių, kurios padėtų spręsti pagrindinę aiškinamajame rašte nurodytą problemą – tinkamą, savalaikį, efektyvų neįgalių asmenų artimųjų informavimą apie tai, kad neįgaliam asmeniui sukakus 18 metų, turės būti sprendžiamas jo veiksnumo/riboto veiksnumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuotas informacijos neįgaliesiems teikimas - visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma.
Taigi galiojantis teisinis reguliavimus numato kompetentingoms institucijoms informacijos teikimo neįgaliesiems pareigą, o tinkamo jos vykdymo kontrolė yra ir inter alia projekto rengėjų kompetencijoje (keičiamo įstatymo 16 straipsnis – neįgaliųjų socialinės integracijos politikos valdymas). Antra, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad sveikatos tikrinimo bei darbingumo nustatymo procedūros užtrunka metus ir ilgiau, o bylos dėl pilnametystės sukakusio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduoti likus šešiems mėnesiams iki šio asmens pilnametystės. Be to, CPK 466 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus. Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pažymėtina, kad neįgalių asmenų artimuosius tinkamai ir savalaikiai informavus apie būtinybę neįgaliam asmeniui dar nesukakus pilnametystės (likus 6 mėnesiams) kreiptis dėl jo neveiksnumo/riboto veiksnumo tam tkroje srityje nustatymo, visos procedūros galėtų būti gerokai trumpesnės nei aiškinamajame rašte nurodomi 36 mėnesiai.
Pastebėtina, kad teismo proceso ilgumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar teismui yra pateikiami išsamūs ir tinkami dokumentai (CPK 465 straipsnis) – teismui turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Taigi teismui pateikus visus dar iki neįgalaus asmens pilnametystės paruoštus dokumentus, teismo procesas taip pat būtų trumpas, o tuo ateju, kai dėl asmens neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą būtų kreiptasi likus pusmečiui iki jo pilnametystės, aiškinamajame rašte keliamos problemos apskritai neliktų. Trečia, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas taikomas visiems suinteresuotiems asmenims, o įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu tam tikros taisyklės būtų taikomos tik neįgaliesiems asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kurie dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti. Taigi, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės, kitų, pvz dėl sunkios fizinės negalios ir iš jos išplaukiančių įvairiapusių mišrių raidos sutrikimų ribotą suvokimą ir reakciją turinčių neįgalių asmenų atžvilgiu ir toliau nebūtų pašalintos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, galiojančio teisinio reguliavimo nereikėtų sistemiškai keisti taip, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos institucijos tinkamai vykdytų pareigą teikti savalaikę ir visapusišką informaciją neįgaliesiems, o suinteresuoti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti CPK 463 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe dėl neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą kreiptis likus 6 mėnesiams iki neįgalaus asmens pilnametystės, sudarant jiems galimybę kreiptis į neįgalųjį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti anksčiau (pavyzdžiui, likus metams iki pilnametytės sukakties dienos). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20²STRAIPSNIU
2022-06-28 Nr. XIVP-1597(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniniu asistentu gali būti fizinis asmuo, kuris nėra neįgaliojo globėjas ar rūpintojas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įtvirtinti ir neįgaliojo aprūpintojo teisinį institutą, kuris turi neįgaliojo globėjo bei rūpintojo teisių ir pareigų, įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti, kad asmeniniu asistentu gali būti fizinis asmuo, kuris nėra neįgaliojo aprūpintojas. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
NR. I-2044
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Dainius Kepenis, nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė ir patarėja Milda Masteikienė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė ir direktorė Henrika Varnienė, Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis, lobistė Dalia Mikalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti, nes šios dalies kontekste formuluotė
„ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro
ūkio neįregistravęs santuokos“ nevisiškai aiški (pagal teikiamą apibrėžimą „Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs <...> santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) <...> ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos <...>“. Šią formuluotę kalbiniu ir loginiu ryšiu reikėtų susieti su konkrečia šioje dalyje nurodyta asmenų grupe arba aiškiai įvardinti kaip savarankišką grupę (pavyzdžiui, „nėra asmuo, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos“). Aptariamoje dalyje teksto „teismo paskirtas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad sąvoka yra patvirtinta ir aprobuota terminų banke. Komiteto nuomone, sąvoka yra aiški. Siūlytina braukti žodžius ,,teismo paskirtas“ kaip perteklinius. 1.2 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
72
sąvoką.
Siūloma nustatyti, kad „Neįgaliojo aprūpintojas – fizinis asmuo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam neįgaliajam, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.“ Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 20²straipsniu ir jame nustatyti neįgaliojo aprūpintojo skyrimą, jo teises ir pareigas. Įstatymo projekte siūlymas įtvirtinti neįgaliojo aprūpintojo teisinį institutą ir su juo susijusias teises, pareigas bei atsakomybę, svarstytini. Pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Pagal keičiamo įstatymo 20² straipsnio
nustatytų Tarnybos direktorius.
Įstatymo projekte neįgaliojo aprūpintojas nurodomas kaip savarankiškas subjektas, turintis projekto 20² straipsnio
subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas; gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones), tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar aprūpintojas būtų laikomas neįgaliojo atstovu pagal įstatymą, ar pagal pavedimą. Pavyzdžiui vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.236 straipsnio 2 dalimi, kito asmens turto “administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu”. Pastebėtina, kad aprūpintojo sąvoka bei teisių ir pareigų apimtis apibrėžiama įstatymu, tačiau nurodytas atstovavimo teises suteiktų ne pats atstovaujamasis, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti skirtingo aprūpintojo teisinio statuso interpretavimo teisiniuose ginčuose, projekto nuostatos pildytinos pašalinant šį neaiškumą.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines galimybes asmeniui, kuris rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu asmeniu, ir toliau laikinai (ne ilgiau kaip 36 mėn. nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos) jį aprūpinti (rūpintis, tenkinti būtiniausius individualius poreikius), t. y. siekiama palengvinti šių asmenų (neįgaliųjų aprūpintojų) dalyvavimą slaugomo ar prižiūrimo asmens darbingumo lygio vertinimo procedūrose; taip pat sudaryti teisines galimybes kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo slaugomam ar prižiūrimam asmeniui; gauti, administruoti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti, taip pat nustatyti, kad neįgaliųjų aprūpintojai turi teisę būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Šioje situacijoje, asmuo pats dėl negalios (psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų) negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti. Pažymėtina, kad aprūpintojas veikia kaip asmens su negalia atstovas tik siauroje, projektu labai konkrečiai apibrėžtoje srityje. Siekiant aiškumo, siūlytume projekte nurodyti, kad aprūpintojas yra administraciniu aktu paskirtas asmens su negalia atstovas, turintis šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas. 1.3 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje, o CK
apribojimas tam tikroje srityje.
Šiuose straipsniuose nustatoma, kad jei fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje. Neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui yra nustatoma globa/rūpyba, o globėjo/rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, neįgaliajam asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, 36 mėnesius nuo pilnametystės sukakties dienos galėtų būti nenustatytas asmens veiksnumo tam tikroje srityje ribojimas, tuo pačiu nebūtų paskirti jo atstovai pagal įstatymą, kurių pareiga ginti neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus. Pastebėtina, kad teikiamu projektu yra nustatoma tik labai siaura aprūpintojo teisės veikti neįgalaus asmens vardu apimtis (gauti išmokas, kompensacijas, kreiptis dėl slaugos priemonių skyrimo), todėl neįgaliojo asmens teisės ir teisėti interesai iš principo nebūtų ginami 36 mėnesius.
Šiame kontekste pažymėtina, kad neįgalusis, kaip bet kuris kitas asmuo, gali būti civilinių teisinių santykių dalyviu bei sandorių šalimi (pavyzdžiui vadovaujantis neįgalaus asmens interesais gali prireikti sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, spręsti jo paveldėjimo klausimus, kreiptis į institucijas ir įstaigas įvairių paslaugų (pvz. naujo asmens dokumento išdavimo) ir pan.), todėl, nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, gali būti sudaryta klaidinanti situacija, pagal kurią neįgaliojo civilinio veiksnumo klausimų laikinai galima nespręsti. Pažymėtina, kad tokiu atveju iškilus reikalui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, jie negalėtų būti tinkamai atlikti tik dėl to, kad nėra išspręsti neįgaliojo veiksnumo/riboto veiksnumo tam tikroje srityje klausimai ir nepaskirtas jo globėjas ar rūpintojas. Nepritarti Įstatymo projektu nesiekiama pakeisti galiojančiuose teisės aktuose numatytos neveiksnumo nustatymo procedūros, tačiau siekiama užtikrinti nenutrūkstamą teisę asmenims, kurie iki pilnametystės slaugė ir prižiūrėjo neįgalų asmenį, ir toliau juo rūpintis ir veikti tik aiškiai įstatymo apibrėžtose būtiniausiose srityse, kuriose jis veikė ir iki asmeniui sukako 18 metų: dalyvauti darbingumo lygio nustatymo procese, sudaryti galimybes kreiptis dėl paslaugų gavimo, gauti ir administruoti išmokas, kad ir toliau galėtų tenkinti slaugomo ar prižiūrimo asmens būtiniausius poreikius, t. y. nustatytas baigtinis neįgaliojo aprūpintojo teisių sąrašas. Neįgaliojo, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio ar sandorio šalies, teisių ir (ar) pareigų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nereglamentuos.
Pastebėtina, kad įstatymo projekte aiškiai yra apibrėžtas aprūpintojo veikimo terminas – 36 mėnesiai po neįgaliojo pilnametystės. Siekiant išvengti galimos rizikos dėl neįgalaus žmogaus teisių suvaržymo, apribojant asmeninį savarankiškumą ir laisvę rinktis, projekte siūloma numatyti, kad, pasikeitus asmens sveikatos /funkcinei būklei ir jam pačiam išreiškus valią atsisakyti neįgaliojo aprūpintojo, sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo būtų panaikintas. Projekte specialiai pasirinkta labai konkrečiai apibrėžti aprūpintojo teisių ir pareigų apimtį, kadangi numatoma priemone nesiekiama pakeisti neveiksnumo instituto numatomų teisinių priemonių, tačiau sukurti papildomą pagalbos mechanizmą konkrečiai tikslinei grupei. 1.4 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę, asmens tam tikra sveikatos būklė nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais, o pagal keičiamo straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, asmens darbingumo lygio nustatymas imperatyvia teisės norma laikytinas netinkamu.
Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad minėtai asmenų grupei įstatymu būtų nustatytas darbingumo lygis, sprendžiant konkretaus asmens darbingumo lygį, turėtų būti laikomasi jo nustatymo tvarkos ir kriterijų, todėl aptariamas įstatymo pakeitimas nepriimtinas ir šiuo aspektu. Nepritarti Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis. Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti. Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Manytina, kad, esant sunkiam ar giliam protiniam atsilikimui, šios procedūros negali parodyti jokių slaugomo ar prižiūrimo asmens organizmo funkcijų pakitimų, tai – tik formalūs veiksmai, didinantys administracinę naštą asmenį gydančiam gydytojui, Tarnybai ir keliantys tam tikrų sunkumų slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems. 0 procentų darbingumo lygis nustatomas esant itin sunkiai asmens sveikatos būklei, kai asmuo pats savarankiškai (be kito asmens pagalbos) negali pasirūpinti savimi, yra visiškas bejėgis ir priklausomas nuo kitų asmenų, visiškai nesupranta jį supančios aplinkos, nesiorientuoja laike, nebendrauja, nesugeba išreikšti savo poreikių ir pan. Ši asmens būklė nesikeičia jam teikiant medicininę pagalbą ir (ar) socialinės integracijos priemones. Pažymėtina, kad minėtų asmenų būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis).
Tarnyba priimtų sprendimą turėdama iš anksčiau asmens pateiktus asmenį gydančio gydytojo ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Tačiau, jei asmens artimieji nesutiktų su siūlomu įteisinti automatiniu neįgalumo lygio prilyginimu darbingumo lygiui, jie ir toliau turės teisę kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. 1.5 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-287 (20²)
7 dalies 2 punkte numatyta, kad neįgaliojo aprūpintojas turėtų teisę gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas. Šio punkto terminiją reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su CK normomis, kurios apibrėžia turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama užtikrinti nenutrūkstamą teisę asmenims, kurie iki pilnametystės slaugė ir prižiūrėjo neįgalų asmenį, ir toliau juo rūpintis ir veikti tik aiškiai įstatymo apibrėžtose būtiniausiose srityse, kuriose jis veikė ir iki asmeniui sukako 18 metų: dalyvauti darbingumo lygio nustatymo procese, sudaryti galimybes kreiptis dėl paslaugų gavimo, gauti ir administruoti išmokas, kad ir toliau galėtų tenkinti slaugomo ar prižiūrimo asmens būtiniausius poreikius, t. y. nustatytas baigtinis neįgaliojo aprūpintojo teisių sąrašas. Neįgaliojo, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio ar sandorio šalies, teisių ir (ar) pareigų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nereglamentuos. 1.6 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-287 (20²)
neaiškumų ne tik dėl aprūpintojo teisinio statuso, bet ir dėl jo atsakomybės.
Pagal įstatymo projekto 20² straipsnio 8 dalį, neįgaliojo aprūpintojas privalėtų:1) aprūpinti slaugomą ar prižiūrimą asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius); 2) gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti. Neaišku, kas būtų atsakingas, pavyzdžiui, už neįgaliojo asmens padarytą žalą ir kaip žalos atlyginimo klausimai būtų sprendžiami, jeigu neįgaliojo aprūpintojas būtų paskirtas, tačiau neįgalus asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, nebūtų teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje ir jam nebūtų nustatyta globa ar rūpyba. Nepritarti Įstatymo projektu aprūpintojui numatoma suteikti tik ribotas teisės. Minėtu reguliavimu nesiekiama spręsti neįgalaus asmens, kaip civilinio subjekto teisių ar pareigų. Jei kiltų poreikis atlyginti žalą ar atsakyti už savo veiksmus, tokiu atveju galiotų toks pats mechanizmas, kaip ir visiems asmenims. 1.7 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės“
reikėtų įrašyti tekstą „sukakties dienos“. Pritarti 1.8 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-28 8.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tėvai bei globėjai, prižiūrintys vaikus, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, nurodo, jog jiems trūksta informacijos apie tai, kad, vaikui sukakus 18 metų, reikia imtis tam tikrų veiksmų dėl jo veiksnumo nustatymo, todėl neretai jie dėl dokumentų, reikalingų veiksnumui nustatyti, į atitinkamas institucijas kreipiasi vaikui jau sukakus 18 metų ir šis procesas sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose institucijose užtrunka metus ir ilgiau (dalis tėvų pateikė informaciją, kad reikalingi dokumentai buvo surinkti ir pateikti teismui per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį). Bylos dėl tokio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai šeimose, auginančiose sunkią negalią turinčius vaikus, vienas iš tėvų (ar globėjų) nedirba arba vaiką augina tik vienas iš tėvų (ar globėjų), ir slaugomam ar prižiūrimam asmeniui mokamos išmokos ir kompensacijos sudaro didelę dalį šeimos gaunamų pajamų, toks ilgas laikotarpis daro didelę įtaką šeimos finansinėms galimybėms tinkamai pasirūpinti slaugomu ar prižiūrimu asmeniu ir užtikrinti jo individualių poreikių patenkinimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis.
Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti. Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Šios procedūros gali užtrukti iki 6 mėn. ir ilgiau, jei asmeniui gydymo įstaigoje reikia atlikti papildomus tyrimus. Pirma, iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas inicijuojamas ne dėl teisinio reguliavimo spragų, o dėl to, kad apie galiojantį teisinį reguliavimą trūksta informacijos, o veiksnumo ribojimo tam tikroje srityje procesas iki teismo sprendimo priėmimo yra neproporcingai ilgas. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma jokių naujų priemonių, kurios padėtų spręsti pagrindinę aiškinamajame rašte nurodytą problemą – tinkamą, savalaikį, efektyvų neįgalių asmenų artimųjų informavimą apie tai, kad neįgaliam asmeniui sukakus 18 metų, turės būti sprendžiamas jo veiksnumo/riboto veiksnumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuotas informacijos neįgaliesiems teikimas - visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą.
Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma. Taigi galiojantis teisinis reguliavimus numato kompetentingoms institucijoms informacijos teikimo neįgaliesiems pareigą, o tinkamo jos vykdymo kontrolė yra ir inter alia projekto rengėjų kompetencijoje (keičiamo įstatymo 16 straipsnis – neįgaliųjų socialinės integracijos politikos valdymas). Antra, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad sveikatos tikrinimo bei darbingumo nustatymo procedūros užtrunka metus ir ilgiau, o bylos dėl pilnametystės sukakusio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduoti likus šešiems mėnesiams iki šio asmens pilnametystės. Be to, CPK 466 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.
Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pažymėtina, kad neįgalių asmenų artimuosius tinkamai ir savalaikiai informavus apie būtinybę neįgaliam asmeniui dar nesukakus pilnametystės (likus 6 mėnesiams) kreiptis dėl jo neveiksnumo/riboto veiksnumo tam tkroje srityje nustatymo, visos procedūros galėtų būti gerokai trumpesnės nei aiškinamajame rašte nurodomi 36 mėnesiai. Pastebėtina, kad teismo proceso ilgumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar teismui yra pateikiami išsamūs ir tinkami dokumentai (CPK 465 straipsnis) – teismui turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Taigi teismui pateikus visus dar iki neįgalaus asmens pilnametystės paruoštus dokumentus, teismo procesas taip pat būtų trumpas, o tuo atveju, kai dėl asmens neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą būtų kreiptasi likus pusmečiui iki jo pilnametystės, aiškinamajame rašte keliamos problemos apskritai neliktų.
Trečia, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas taikomas visiems suinteresuotiems asmenims, o įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu tam tikros taisyklės būtų taikomos tik neįgaliesiems asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kurie dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti. Taigi, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės, kitų, pvz dėl sunkios fizinės negalios ir iš jos išplaukiančių įvairiapusių mišrių raidos sutrikimų ribotą suvokimą ir reakciją turinčių neįgalių asmenų atžvilgiu ir toliau nebūtų pašalintos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, galiojančio teisinio reguliavimo nereikėtų sistemiškai keisti taip, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos institucijos tinkamai vykdytų pareigą teikti savalaikę ir visapusišką informaciją neįgaliesiems, o suinteresuoti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti CPK 463 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe dėl neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą kreiptis likus 6 mėnesiams iki neįgalaus asmens pilnametystės, sudarant jiems galimybę kreiptis į neįgalųjį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti anksčiau (pavyzdžiui, likus metams iki pilnametystės sukakties dienos).
Nepritarti Įstatymo projekto nuostatomis siekiama sudaryti galimybes neįgalaus asmens artimiesiems pereinamuoju laikotarpiu (iki bus priimtas teismo sprendimas dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo) užtikrinti būtiniausią ir savalaikę pagalbą neįgaliajam, kai sunkios negalios psichikos /elgesio sutrikimų turintis asmuo, nors ir sulaukęs pilnametystės, dėl savo sveikatos /funkcinės būklės negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Siekiant išvengti galimos rizikos dėl neįgalaus žmogaus teisių suvaržymo, apribojant asmeninį savarankiškumą ir laisvę rinktis, projekte siūloma numatyti, kad, pasikeitus asmens sveikatos /funkcinei būklei ir jam pačiam išreiškus valią atsisakyti neįgaliojo aprūpintojo, sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo būtų panaikintas. Pažymėtina, kad tiek asmenis su negalia atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tiek artimieji prižiūrintys neįgalų asmenį, yra ne kartą išsakę nuomonę, kad dabartinis neveiksnumo mechanizmas yra varginantis ir asmenis žeminantis procesas. Be to pats neveiksnumo institutas prieštarauja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms, o neveiksnumo nustatymo reforma Lietuvoje vis dar yra neįgyvendinta.
Tikslinė grupė (asmenys, kuriems iki 18 metų buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kurie dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti (toliau – slaugomas ar prižiūrimas asmuo) pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad psichikos ir
(ar) elgesio sutrikimų turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, todėl nesugeba pasirūpinti savimi, be kito asmens pagalbos negali savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis bei laisvėmis ir už juos atsakyti. Nevyriausybinės organizacijos identifikavo šią grupę, kuriai jau dabar labiausiai reikia pagalbos, nes sukuria riziką negauti išmokų neįgaliuoju besirūpinančiu asmeniu. Taip pat jų prašymu parinktas 36 mėnesių terminas (t. y. jis apskaičiuotas pagal praktines situacijas). Numatoma priemone nėra užkertamas kelias asmeniu su negalia besirūpinančiam asmeniui, paskirtam neįgaliojo aprūpintuoju, inicijuoti neveiksnumo nustatymo procesą ir nesulaukus 36 mėnesių termino pabaigos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Giedrius Stoškus, 2022-04-29 (reg.: 2022-05-02 Nr. G-2022-3869) Pastaruoju metu terminą „integracija“ siūloma keisti lietuvišku terminu „įtrauktis“. Tokią nuomonę yra išsakęs ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus. Nepritarti Rengiama Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija, kurioje ši sąvoka bus pakeista. 2. Lietuvos negalios organizacijų forumas 2022-06-06 Nr.
1134 Lietuvos negalios organizacijų forumas (toliau - LNF) teikia savo nuomonę dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25-1 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20-2 straipsniu įstatymo projekto. Šioje stadijoje neformuluojame pozicijos dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktų pastabų, tačiau matoma departamento pozicija suvesti viską į kuo skubesnį asmens pripažinimą neveiksniu tam tikrose srityse. Atsižvelgus į paskutinio laikotarpio teismų praktiką ir žmonių, kuriuos liestų siūlomas reguliavimas negalios pobūdį ir sunkumą, jie daugeliu atvejų būtų pripažinti neveiksniais visose srityse. O iš nemažos dalies tėvų atsiliepimų, veiksnumo ribojimo teisminio proceso metu jie jautė pažeminimą ir žmogiškojo orumo trypimą tiek jų atžvilgiu, tiek pilnametystės sulaukusių sunkią negalią turinčių vaikų. Grįžtant prie siūlomų neįgaliojo aprūpinimo nuostatų, manome, kad jos turi elementų iš veiksnaus asmens rūpybos, pavedimo ir kito asmens reikalų tvarkymo normų, kai įstatymu įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais, administraciniu aktu paveda atlikti veiksmus, susijusius su sunkią negalią turinčio asmens aprūpinimu, jo interesų užtikrinimu ir dalies turto administravimu (reikalų tvarkymu). Kadangi negalią turinčio asmens veiksnumas jokioje srityje nėra suvaržomas (apribojamas), todėl neįgaliajam išlieka teisė pačiam atlikti net ir tuos veiksmus, kurie administraciniu aktu pavesti atlikti neįgaliojo aprūpintojui. Tačiau daroma prielaida, kad šiais atvejais asmuo dėl negalės pobūdžio ir sunkumo (fizinių ir/ar komunikacinių ir/ar intelektinių galimybių) negali (jam nepaprastai sudėtinga) išreikšti valią žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.
LNF’o nuomone, siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tik pirmas nedidelis žingsnis į viso neveiksnumo teisės instituto keitimą (atsisakymą) ir neatsako į daugelį klausimų, tarp kurių ir iškelti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Tačiau Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai suteiks negalią turinčių asmenų artimiesiems teisinę alternatyvą išvengti priverstinio ir skubaus būtinumo kreiptis į teismą dėl pilnametystės sulaukusio vaiko pripažinimo neveiksniu ir užtikrinti būtiniausius jo/jos poreikius. Pažymėtina, jog dabartinis teisinis reguliavimas, kuomet asmuo yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje prieštarauja Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str., todėl neatidėliojant turėtų būti sukurti ir teisiniai pagalbos mechanizmai intelekto negalią turintiems žmonėms, kurie leistų atsisakyti veiksnumo ribojimo dėl negalios. Atsižvelgti
<...> Vykdant Konvencijos nuostatų ir Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, Komisija pritaria lobistės D. Mikalauskaitės 2022-03-14 pateiktiems pasiūlymams (dok. Nr.
Nr. G-2022-2208) dėl Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 251 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 202 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas), nes jie neprieštarauja Konvencijos nuostatoms dėl žmonių su negalia teisių užtikrinimo, t. y.: a) aprūpintojo sąvoka objektyviai per siaura, siekiant žmonių su negalia lygių galimybių pagal Konvencijos nuostatas, todėl keistina į atstovas/pilnamečio atstovas; b) projekte numatomas išankstinis 0 procentų darbingumo lygio nustatymas pilnamečiui asmeniui dėl negalios pobūdžio, akivaizdžiai prieštarauja Konvencijai ir yra diskriminacinis, nes tikėtina, kad, motyvuojant 0 procentų darbingumu, asmeniui su negalia bus ribojamos galimybės lygiateisiškai dalyvauti visuomenės gyvenimo veiklose, ypač – atviruose darbo santykiuose ir mokymosi visą gyvenimą srityje. Komisija prašo D. Mikalauskaitės pasiūlymams pritarti ir pažymi, kad atstovo/pilnamečio atstovo statusas prisidėtų prie valstybės įsipareigojimo naikinti teises ribojantį negalios pagrindu neveiksnumo/riboto veiksnumo institutą. Nepritarti Žr. argumentus pateiktus prie lobistės D. Mikalauskaitės siūlymų. 4. Dalia Mikalauskaitė, lobistė, 2022-03-14 Nr. G-2022-22087 Lobistinis pasiūlymas dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-1597:
Remiantis Projekto 20² straipsniu (1 punkto 1 papunkčiu: „ jis (ji) yra slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas ar motina, išskyrus atvejį kai tėvo ar motinos valdžia teismo sprendimu buvo laikinai ar neterminuotai apribota, senelis (- ė), pilnametis brolis ar sesuo;“ ir 4 punktu), akivaizdu, kad
„aprūpintojo“ pareigas numatoma pavesti vienam iš artimųjų, su kuriuo asmuo
su negalia gyveno iki pilnametystės, todėl tikslinga, ypač kalbant apie neįgalaus žmogaus tėvus/šeimos narius, kad jie tęstinai taptų pilnamečio atstovais.
Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad vaikas su negalia, tapęs pilnamečiu, tikėtina, ir toliau tęsia gyvenimą atviroje bendruomenėje savo namuose su tėvais/artimaisiais - tikslinga, siekiant mažinti papildomus krūvius tėvams/artimiesiems, pilnamečio atstovą paskirti 60 mėn. (vietoj numatomų 36 mėn.). Pati sąvoka „aprūpintojas“ objektyviai suponuoja valstybės rūpestį tik socialinės rūpybos ir bazinių poreikių srityse, tačiau, 2010 m. Lietuvai ratifikavus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija), 2022 m. turime įgyvendinti įsipareigojimus užtikrinti žmogaus su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse, o tam būtinas ir tinkamas asmens su negalia teisių atstovavimas, todėl įteisinti
„aprūpintoją“ nėra tikslinga – turėtų būti pilnamečio su negalia
atstovas. Nepilnamečio su negalia rūpintojų ar globėjų atveju, tapus vaikui pilnamečiu asmeniu, siūlytina paskirti analogiškai – pilnamečio rūpintoją ar pilnamečio globėją. Projekto 6 straipsnis, kuriame numatoma: „1. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.“ – būtų grubus visų žmogaus teisių pagrindų pažeidimas ir akivaizdi diskriminacija dėl negalios pobūdžio; prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konvencijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui bei kitiems teisės aktams. Įteisinus numatomą „normą“, švietimo sistemos specialistai galimai leis sau nebedėti visokeriopų pastangų dėl asmenims su sunkia negalia būtinų specialistų pagalbų, kad žmonių su intelekto negalia gebėjimai būtų lavinami ir ugdomi maksimaliu mastu, kad jie galėtų įgyti ir išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą, visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus, taip pat būtų visiškai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose dalyvautų. Įteisinus numatomą „normą“, neaiškus tampa žmonių su intelekto negalia profesinis mokymas ir jų lygių galimybių užtikrinimas, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje bei užimtumas atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviai objektyviai nebus suinteresuoti įdarbinti asmenų, kuriems nustatytas nulinis darbingumo lygis. Dėl tokio neteisingo numatomo teisinio reglamentavimo dalis žmonių su negalia bus pasmerkti gyventi nuolatinėje socialinėje atskirtyje. Todėl abejotina, ar kuri nors valstybės institucija turi teisę dėl žmogaus prigimtinės savybės (intelektinių sunkumų), tapus žmogui pilnamečiu, įstatymo straipsniu „nunulinti“ visą jo ateitį ir taip menkinti šio žmogaus orumą. Nepritarti Šis terminas suderintas su NVO, kaip optimalus. Minėtu reguliavimu nesiekiama spręsti neįgalaus asmens, kaip civilinio subjekto teisių ar pareigų.
Globėjus ir rūpintojus skiria teismas Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis. Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti. Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Manytina, kad, esant sunkiam ar giliam protiniam atsilikimui, šios procedūros negali parodyti jokių slaugomo ar prižiūrimo asmens organizmo funkcijų pakitimų, tai – tik formalūs veiksmai, didinantys administracinę naštą asmenį gydančiam gydytojui, Tarnybai ir keliantys tam tikrų sunkumų slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems. 0 procentų darbingumo lygis nustatomas esant itin sunkiai asmens sveikatos būklei, kai asmuo pats savarankiškai (be kito asmens pagalbos) negali pasirūpinti savimi, yra visiškas bejėgis ir priklausomas nuo kitų asmenų, visiškai nesupranta jį supančios aplinkos, nesiorientuoja laike, nebendrauja, nesugeba išreikšti savo poreikių ir pan. Ši asmens būklė nesikeičia jam teikiant medicininę pagalbą ir (ar) socialinės integracijos priemones. Pažymėtina, kad minėtų asmenų būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis). Tarnyba priimtų sprendimą turėdama iš anksčiau asmens pateiktus asmenį gydančio gydytojo ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.
Tačiau, jei asmens artimieji nesutiktų su siūlomu įteisinti automatiniu neįgalumo lygio prilyginimu darbingumo lygiui, jie ir toliau turės teisę kreiptis su asmenį gydančio gydytojo siuntimu į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1597 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andrius Navickas, Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2,
2022-06-22
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Justas Džiugelis, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Justina Jakštienė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti, nes šios dalies kontekste formuluotė „ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos“ nevisiškai aiški (pagal teikiamą apibrėžimą „Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs <...> santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) <...> ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos <...>“. Šią formuluotę kalbiniu ir loginiu ryšiu reikėtų susieti su konkrečia šioje dalyje nurodyta asmenų grupe arba aiškiai įvardinti kaip savarankišką grupę (pavyzdžiui, „nėra asmuo, su kuriuo neįgalusis gyvena ir tvarko bendrą ūkį neįregistravęs santuokos“). Aptariamoje dalyje teksto „teismo paskirtas“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Įvertinta. Pritarta iš dalies: pritarti žodžių ,,teismo patvirtintas“ atsisakymui, nepritarti kitam sąvokos „asmeninis asistentas“ tikslinimui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. Asmeninio asistento terminas (sąvoka) yra aprobuotas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Komiteto nuomone, sąvoka yra aiški. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
82
sąvoką.
Siūloma nustatyti, kad „Neįgaliojo aprūpintojas – fizinis asmuo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam neįgaliajam, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.“ Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 20²straipsniu ir jame nustatyti neįgaliojo aprūpintojo skyrimą, jo teises ir pareigas. Įstatymo projekte siūlymas įtvirtinti neįgaliojo aprūpintojo teisinį institutą ir su juo susijusias teises, pareigas bei atsakomybę, svarstytini. Pagal įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Pagal keičiamo įstatymo 20² straipsnio
nustatytų Tarnybos direktorius.
Įstatymo projekte neįgaliojo aprūpintojas nurodomas kaip savarankiškas subjektas, turintis projekto 20² straipsnio
subjektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų ir priemonių slaugomam ar prižiūrimam asmeniui teikimo; gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas; gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius, rekomenduojamas specialiosios pagalbos priemones), tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar aprūpintojas būtų laikomas neįgaliojo atstovu pagal įstatymą, ar pagal pavedimą. Pavyzdžiui vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK)
teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Šio kodekso numatytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu”. Pastebėtina, kad aprūpintojo sąvoka bei teisių ir pareigų apimtis apibrėžiama įstatymu, tačiau nurodytas atstovavimo teises suteiktų ne pats atstovaujamasis, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti skirtingo aprūpintojo teisinio statuso interpretavimo teisiniuose ginčuose, projekto nuostatos pildytinos pašalinant šį neaiškumą. Įvertinta.
Įvertinta. Projektu suteikiamos galimybės: asmeniui, kuris rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu asmeniu (toliau – aprūpintojas), nuo neįgaliojo pilnametystės ne ilgiau nei 3 metus jį aprūpinti; kreiptis dėl neįgaliųjų socialinės integracijos paslaugų teikimo neįgaliajam; gauti ir naudoti neįgaliajam skirtas socialinės apsaugos išmokas; aprūpintojams būti apdraustiems valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu. Aprūpintojas veiktų kaip neįgaliojo atstovas įstatyme nustatytoje siauroje, konkrečioje ir baigtinėje srityje. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje, o CK
apribojimas tam tikroje srityje. Šiuose straipsniuose nustatoma, kad jei fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje. Neveiksniam ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui yra nustatoma globa/rūpyba, o globėjo/rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, neįgaliajam asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, 36 mėnesius nuo pilnametystės sukakties dienos galėtų būti nenustatytas asmens veiksnumo tam tikroje srityje ribojimas, tuo pačiu nebūtų paskirti jo atstovai pagal įstatymą, kurių pareiga ginti neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus.
Pastebėtina, kad teikiamu projektu yra nustatoma tik labai siaura aprūpintojo teisės veikti neįgalaus asmens vardu apimtis (gauti išmokas, kompensacijas, kreiptis dėl slaugos priemonių skyrimo), todėl neįgaliojo asmens teisės ir teisėti interesai iš principo nebūtų ginami 36 mėnesius. Šiame kontekste pažymėtina, kad neįgalusis, kaip bet kuris kitas asmuo, gali būti civilinių teisinių santykių dalyviu bei sandorių šalimi (pavyzdžiui vadovaujantis neįgalaus asmens interesais gali prireikti sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, spręsti jo paveldėjimo klausimus, kreiptis į institucijas ir įstaigas įvairių paslaugų (pvz. naujo asmens dokumento išdavimo) ir pan.), todėl, nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, gali būti sudaryta klaidinanti situacija, pagal kurią neįgaliojo civilinio veiksnumo klausimų laikinai galima nespręsti. Pažymėtina, kad tokiu atveju iškilus reikalui atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, jie negalėtų būti tinkamai atlikti tik dėl to, kad nėra išspręsti neįgaliojo veiksnumo/riboto veiksnumo tam tikroje srityje klausimai ir nepaskirtas jo globėjas ar rūpintojas. Įvertinta. Projektu nesiekiama pakeisti neveiksnumo nustatymo procedūros.
Siekiama užtikrinti teisę asmenims, kurie iki pilnametystės slaugė ir prižiūrėjo neįgalųjį, ir toliau juo rūpintis srityse, kuriose jis veikė iki neįgaliojo pilnametystės. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę, asmens tam tikra sveikatos būklė nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais, o pagal keičiamo straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, asmens darbingumo lygio nustatymas imperatyvia teisės norma laikytinas netinkamu. Pažymėtina ir tai, jog nepaisant to, kad minėtai asmenų grupei įstatymu būtų nustatytas darbingumo lygis, sprendžiant konkretaus asmens darbingumo lygį, turėtų būti laikomasi jo nustatymo tvarkos ir kriterijų, todėl aptariamas įstatymo pakeitimas nepriimtinas ir šiuo aspektu. Įvertinta. Pritarta iš dalies: komitetas siūlo šią nuostatą palikti ir papildyti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-288 (20²)
7 dalies 2 punkte numatyta, kad neįgaliojo aprūpintojas turėtų teisę gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas. Šio punkto terminiją reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti su CK normomis, kurios apibrėžia turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinius santykius. Įvertinta.
Įvertinta. Žr. argumentus ankstesnėms pastaboms. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-288 (20²)
neaiškumų ne tik dėl aprūpintojo teisinio statuso, bet ir dėl jo atsakomybės. Pagal įstatymo projekto 20² straipsnio 8 dalį, neįgaliojo aprūpintojas privalėtų:1) aprūpinti slaugomą ar prižiūrimą asmenį (juo rūpintis, tenkinti jo būtiniausius individualius poreikius); 2) gaunamas, administruojamas slaugomam ar prižiūrimam asmeniui skirtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas naudoti tik slaugomam ar prižiūrimam asmeniui aprūpinti. Neaišku, kas būtų atsakingas, pavyzdžiui, už neįgaliojo asmens padarytą žalą ir kaip žalos atlyginimo klausimai būtų sprendžiami, jeigu neįgaliojo aprūpintojas būtų paskirtas, tačiau neįgalus asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, nebūtų teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu toje srityje ir jam nebūtų nustatyta globa ar rūpyba. Įvertinta. Projektu aprūpintojui būtų suteiktos labai ribotos teisės ir pareigos. Juo nesprendžiamos neįgaliojo, kaip civilinės teisės subjekto, teisių ir pareigų vykdymas. Už savo veiksmus neįgalusis atsakytų pats. 7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-288 (20²)
„kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės“
reikėtų įrašyti tekstą „sukakties dienos“. Pritarta. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-28 8.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad neįgaliesiems atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tėvai bei globėjai, prižiūrintys vaikus, kuriems iki 18 metų buvo nustatyti specialieji poreikiai dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, nurodo, jog jiems trūksta informacijos apie tai, kad, vaikui sukakus 18 metų, reikia imtis tam tikrų veiksmų dėl jo veiksnumo nustatymo, todėl neretai jie dėl dokumentų, reikalingų veiksnumui nustatyti, į atitinkamas institucijas kreipiasi vaikui jau sukakus 18 metų ir šis procesas sveikatos priežiūros įstaigose bei kitose institucijose užtrunka metus ir ilgiau (dalis tėvų pateikė informaciją, kad reikalingi dokumentai buvo surinkti ir pateikti teismui per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį). Bylos dėl tokio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad dažnai šeimose, auginančiose sunkią negalią turinčius vaikus, vienas iš tėvų (ar globėjų) nedirba arba vaiką augina tik vienas iš tėvų (ar globėjų), ir slaugomam ar prižiūrimam asmeniui mokamos išmokos ir kompensacijos sudaro didelę dalį šeimos gaunamų pajamų, toks ilgas laikotarpis daro didelę įtaką šeimos finansinėms galimybėms tinkamai pasirūpinti slaugomu ar prižiūrimu asmeniu ir užtikrinti jo individualių poreikių patenkinimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis.
Nors asmens sveikatos būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis), slaugomo ar prižiūrimo asmens artimiesiems reikia kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbingumo lygiui nustatyti. Taip pat jie turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus ir dalyvauti darbingumo lygio vertinime. Šios procedūros gali užtrukti iki 6 mėn. ir ilgiau, jei asmeniui gydymo įstaigoje reikia atlikti papildomus tyrimus. Pirma, iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas inicijuojamas ne dėl teisinio reguliavimo spragų, o dėl to, kad apie galiojantį teisinį reguliavimą trūksta informacijos, o veiksnumo ribojimo tam tikroje srityje procesas iki teismo sprendimo priėmimo yra neproporcingai ilgas. Atsižvelgiant į tai pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra nustatoma jokių naujų priemonių, kurios padėtų spręsti pagrindinę aiškinamajame rašte nurodytą problemą – tinkamą, savalaikį, efektyvų neįgalių asmenų artimųjų informavimą apie tai, kad neįgaliam asmeniui sukakus 18 metų, turės būti sprendžiamas jo veiksnumo/riboto veiksnumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuotas informacijos neįgaliesiems teikimas - visos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą.
Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma. Taigi galiojantis teisinis reguliavimus numato kompetentingoms institucijoms informacijos teikimo neįgaliesiems pareigą, o tinkamo jos vykdymo kontrolė yra ir inter alia projekto rengėjų kompetencijoje (keičiamo įstatymo 16 straipsnis – neįgaliųjų socialinės integracijos politikos valdymas). Antra, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad sveikatos tikrinimo bei darbingumo nustatymo procedūros užtrunka metus ir ilgiau, o bylos dėl pilnametystės sukakusio asmens veiksnumo nustatymo nagrinėjimo procesas teisme gali užtrukti iki dvejų metų. Taigi visas veiksnumo nustatymo procesas iki teismo sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 36 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduoti likus šešiems mėnesiams iki šio asmens pilnametystės. Be to, CPK 466 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būklei nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.
Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pažymėtina, kad neįgalių asmenų artimuosius tinkamai ir savalaikiai informavus apie būtinybę neįgaliam asmeniui dar nesukakus pilnametystės (likus 6 mėnesiams) kreiptis dėl jo neveiksnumo/riboto veiksnumo tam tkroje srityje nustatymo, visos procedūros galėtų būti gerokai trumpesnės nei aiškinamajame rašte nurodomi 36 mėnesiai. Pastebėtina, kad teismo proceso ilgumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar teismui yra pateikiami išsamūs ir tinkami dokumentai (CPK 465 straipsnis) – teismui turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Taigi teismui pateikus visus dar iki neįgalaus asmens pilnametystės paruoštus dokumentus, teismo procesas taip pat būtų trumpas, o tuo ateju, kai dėl asmens neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą būtų kreiptasi likus pusmečiui iki jo pilnametystės, aiškinamajame rašte keliamos problemos apskritai neliktų.
Trečia, pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas taikomas visiems suinteresuotiems asmenims, o įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu tam tikros taisyklės būtų taikomos tik neįgaliesiems asmenims, kuriems iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kurie dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jiems atstovauti. Taigi, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos aplinkybės, kitų, pvz dėl sunkios fizinės negalios ir iš jos išplaukiančių įvairiapusių mišrių raidos sutrikimų ribotą suvokimą ir reakciją turinčių neįgalių asmenų atžvilgiu ir toliau nebūtų pašalintos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, svarstytina, ar siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, galiojančio teisinio reguliavimo nereikėtų sistemiškai keisti taip, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos institucijos tinkamai vykdytų pareigą teikti savalaikę ir visapusišką informaciją neįgaliesiems, o suinteresuoti asmenys turėtų galimybę pasinaudoti CPK 463 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe dėl neveiksnumo/riboto veiksnumo į teismą kreiptis likus 6 mėnesiams iki neįgalaus asmens pilnametystės, sudarant jiems galimybę kreiptis į neįgalųjį gydantį gydytoją dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygiui nustatyti anksčiau (pavyzdžiui, likus metams iki pilnametystės sukakties dienos). Įvertinta. Projektu sudaromos galimybės neįgaliojo artimiesiems, iki jam bus skirtas globėjas, užtikrinti jam būtiną pagalbą.
Siekiant nevaržyti neįgaliojo teisių projekte numatoma, kad pasikeitus neįgaliojo sveikatos (funkcinei) būklei ir jam pačiam išreiškus valią atsisakyti arūpintojo, sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo būtų panaikintas. Dėl informacijos teikimo. Galiojančiame įstatyme visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms įtvirtinta pareiga teikti neįgaliesiems, jų šeimos nariams arba jų atstovams pagal įstatymą, specialistams, dirbantiems neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, informaciją apie įgyvendinamas ir numatomas įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones ir projektus, teikiamas paslaugas ir materialinę paramą. Visa informacija neįgaliesiems turi būti teikiama jiems prieinama forma. Dėl subjektų. Ši tikslinė grupė išskirta iš kitų atsižvelgiant į tai, kad projekte įvardytas psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų turintis asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir (ar) jų valdyti, nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai priimti sprendimų. Šią grupę identifikavo neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos. 3 metų terminas taip pat nustatytas jų prašymu, atsižvelgiant į praktines situacijas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Dalia Mikalauskaitė, lobistė,
7 Lobistinis pasiūlymas dėl <...> įstatymo projekto Nr.
Remiantis Projekto 20² straipsniu (1 punkto
motina, išskyrus atvejį kai tėvo ar motinos valdžia teismo sprendimu buvo laikinai ar neterminuotai apribota, senelis (- ė), pilnametis brolis ar sesuo;“ ir 4 punktu), akivaizdu, kad
„aprūpintojo“ pareigas numatoma pavesti vienam iš artimųjų, su kuriuo asmuo
su negalia gyveno iki pilnametystės, todėl tikslinga, ypač kalbant apie neįgalaus žmogaus tėvus/šeimos narius, kad jie tęstinai taptų pilnamečio atstovais. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad vaikas su negalia, tapęs pilnamečiu, tikėtina, ir toliau tęsia gyvenimą atviroje bendruomenėje savo namuose su tėvais/artimaisiais - tikslinga, siekiant mažinti papildomus krūvius tėvams/artimiesiems, pilnamečio atstovą paskirti 60 mėn. (vietoj numatomų 36 mėn.). Pati sąvoka „aprūpintojas“ objektyviai suponuoja valstybės rūpestį tik socialinės rūpybos ir bazinių poreikių srityse, tačiau, 2010 m. Lietuvai ratifikavus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija), 2022 m. turime įgyvendinti įsipareigojimus užtikrinti žmogaus su negalia lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse, o tam būtinas ir tinkamas asmens su negalia teisių atstovavimas, todėl įteisinti
„aprūpintoją“ nėra tikslinga – turėtų būti pilnamečio su negalia
atstovas. Nepilnamečio su negalia rūpintojų ar globėjų atveju, tapus vaikui pilnamečiu asmeniu, siūlytina paskirti analogiškai – pilnamečio rūpintoją ar pilnamečio globėją. Projekto 6 straipsnis, kuriame numatoma: „1. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.“ – būtų grubus visų žmogaus teisių pagrindų pažeidimas ir akivaizdi diskriminacija dėl negalios pobūdžio; prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konvencijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui bei kitiems teisės aktams. Įteisinus numatomą „normą“, švietimo sistemos specialistai galimai leis sau nebedėti visokeriopų pastangų dėl asmenims su sunkia negalia būtinų specialistų pagalbų, kad žmonių su intelekto negalia gebėjimai būtų lavinami ir ugdomi maksimaliu mastu, kad jie galėtų įgyti ir išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą, visus fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus, taip pat būtų visiškai įtraukti į visas gyvenimo sritis ir jose dalyvautų. Įteisinus numatomą „normą“, neaiškus tampa žmonių su intelekto negalia profesinis mokymas ir jų lygių galimybių užtikrinimas, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą srityje bei užimtumas atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviai objektyviai nebus suinteresuoti įdarbinti asmenų, kuriems nustatytas nulinis darbingumo lygis. Dėl tokio neteisingo numatomo teisinio reglamentavimo dalis žmonių su negalia bus pasmerkti gyventi nuolatinėje socialinėje atskirtyje. Todėl abejotina, ar kuri nors valstybės institucija turi teisę dėl žmogaus prigimtinės savybės (intelektinių sunkumų), tapus žmogui pilnamečiu, įstatymo straipsniu „nunulinti“ visą jo ateitį ir taip menkinti šio žmogaus orumą. Įvertinta. Pritarta iš dalies: komitetas siūlo šią nuostatą palikti ir papildyti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. Šios sąvokos (termino) turinys – kaip optimalus – yra suderintas su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis. Siūlomomis nuostatomis nesiekiama spręsti neįgalaus asmens, kaip civilinės teisės subjekto, teisių ar pareigų.
Asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus ar gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, turi būti nustatytas darbingumo lygis (įskaitant ir tuos, kurių sveikatos būklė stabili). Tai formalūs veiksmai, didinantys administracinę naštą įstaigoms ir apsunkinantys artimuosius. 0 procentų darbingumo lygis nustatomas esant itin sunkiai asmens sveikatos būklei, ir tokių asmenų būklė yra stabili (nereguliuojama medicininės pagalbos bei socialinės integracijos priemonėmis). Tačiau jei asmens artimieji nesutiktų su siūlomu įteisinti automatiniu neįgalumo lygio prilyginimu darbingumo lygiui, jie ir toliau galės kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. 2. Giedrius Stoškus, 2022-04-29 (2022-05-02 Nr. G-2022-3869) Pastaruoju metu terminą „integracija“ siūloma keisti lietuvišku terminu „įtrauktis“. Tokią nuomonę yra išsakęs ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas prof. Jonas Ruškus. Įvertinta. Rengiama nauja galiojančio įstatymo redakcija, kurioje šią sąvoką numatoma pakeisti. 3. Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2022-06-06 (2022-06-07 Nr. G-2022-5124) LR Seimo Žmogaus teisių komitetui
Lietuvos negalios organizacijų forumas (toliau - LNF) teikia savo nuomonę dėl <...> įstatymo projekto. Šioje stadijoje neformuluojame pozicijos dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktų pastabų, tačiau matoma departamento pozicija suvesti viską į kuo skubesnį asmens pripažinimą neveiksniu tam tikrose srityse. Atsižvelgus į paskutinio laikotarpio teismų praktiką ir žmonių, kuriuos liestų siūlomas reguliavimas negalios pobūdį ir sunkumą, jie daugeliu atvejų būtų pripažinti neveiksniais visose srityse.
O iš nemažos dalies tėvų atsiliepimų, veiksnumo ribojimo teisminio proceso metu jie jautė pažeminimą ir žmogiškojo orumo trypimą tiek jų atžvilgiu, tiek pilnametystės sulaukusių sunkią negalią turinčių vaikų. Grįžtant prie siūlomų neįgaliojo aprūpinimo nuostatų, manome, kad jos turi elementų iš veiksnaus asmens rūpybos, pavedimo ir kito asmens reikalų tvarkymo normų, kai įstatymu įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais, administraciniu aktu paveda atlikti veiksmus, susijusius su sunkią negalią turinčio asmens aprūpinimu, jo interesų užtikrinimu ir dalies turto administravimu (reikalų tvarkymu). Kadangi negalią turinčio asmens veiksnumas jokioje srityje nėra suvaržomas (apribojamas), todėl neįgaliajam išlieka teisė pačiam atlikti net ir tuos veiksmus, kurie administraciniu aktu pavesti atlikti neįgaliojo aprūpintojui. Tačiau daroma prielaida, kad šiais atvejais asmuo dėl negalės pobūdžio ir sunkumo (fizinių ir/ar komunikacinių ir/ar intelektinių galimybių) negali (jam nepaprastai sudėtinga) išreikšti valią žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. LNF’o nuomone, siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai tik pirmas nedidelis žingsnis į viso neveiksnumo teisės instituto keitimą (atsisakymą) ir neatsako į daugelį klausimų, tarp kurių ir iškelti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Tačiau Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai suteiks negalią turinčių asmenų artimiesiems teisinę alternatyvą išvengti priverstinio ir skubaus būtinumo kreiptis į teismą dėl pilnametystės sulaukusio vaiko pripažinimo neveiksniu ir užtikrinti būtiniausius jo/jos poreikius.
Pažymėtina, jog dabartinis teisinis reguliavimas, kuomet asmuo yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje prieštarauja Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str., todėl neatidėliojant turėtų būti sukurti ir teisiniai pagalbos mechanizmai intelekto negalią turintiems žmonėms, kurie leistų atsisakyti veiksnumo ribojimo dėl negalios. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2022-06-08 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 3, 6, 16, 18, 20, 25¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1597 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti komiteto išvadoms (Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadai, ir siūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas, 2022-06-22 T Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į tai, kad siūlome pakeisti galiojančio įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimą (žr. 3 pasiūlymą), siūlome pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2, 3,
reikalų ir darbo komitetas, 2022-06-2211 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą
neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais (nėra neįgaliojo tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), vaikas (įvaikis), senelis (-ė), vaikaitis (-ė), brolis, sesuo), santuokiniais ryšiais (nėra neįgaliojo sutuoktinis) ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-06-225
skirsnio pavadinime yra išvardyti esminiai jame reguliuojami teisiniai santykiai, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, papildant ketvirtojo skirsnio pavadinimą, buvusius 5-9 straipsnius laikant 6-10 straipsniais, ir naują 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
reikalų ir darbo komitetas, 2022-06-2271 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami iš dalies LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 4 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, kuriam iki pilnametystės buvo
nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, nuo pilnametystės sukakties dienos nustatomas 0 procentų darbingumo lygis. Jeigu su šiuo Tarnybos sprendimu nesutinkama, asmens darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis darbingumo lygio nustatymo kriterijais ir šio lygio nustatymo tvarka.“ Pritarti. 5. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-06-228 (20²)
Teisės departamento išvados 7 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 20² straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimui dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo netekus galios šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, tam slaugomam ar prižiūrimam asmeniui šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti paskirtas kitas neįgaliojo jo aprūpintojas. Neįgaliojo aprūpintojas skiriamas laikui laikotarpiui, likusiam iki datos, kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos. Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo įsigalioja nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį neįgaliojo aprūpintoju ir reikiamų dokumentų ar jų kopijų gavimo Tarnyboje dienos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė