Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:
1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;
2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo , ir kontrolės (priežiūros), išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse;
3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą. .“. 2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Žuvivaisa
1Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas Aplinkos ministerijos patvirtintas programas. 2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. 3. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija .“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys
DĖL
ir uždaviniai: Dar
išteklių atkūrimas ir apsauga vidaus vandenyse?“ padarė išvadą, kad ž uvų išteklių atkūrimas vidaus vandenyse nepakankamai racionalus, valstybiniai žuvų įveisimo planai rengiami neatsižvelgiant į vandens telkinių tvarkymo tipinius planus ir mokslininkų rekomendacijas, į ankstesniais metais atliktus žuvų įveisimo darbus, ir neturint duomenų apie žuvų išteklių būklę vandens telkiniuose. Projektu siekiama optimizuoti valstybės institucijų veiklą, pašalinant prielaidas funkcijų žuvų išteklių atkūrimo srityje dubliavimui, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Žuvininkystės įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir kontrolės politiką, kartu su Žemės ūkio ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką. Pagal Žuvininkystės įstatyme pateiktą sąvoką: „Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas“. Žvejybos reglamentavimas, kontrolė, žuvų išteklių ir jų gyvenamosios aplinkos būklės stebėsena yra pagrindinės žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo priemonės, todėl Žemės ūkio ministerija, didžiausią dėmesį skirdama verslinei žvejybai neturi realių galimybių formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politikos.
Žemės ūkio ministerijos vadovybė savo iniciatyva priėmė sprendimą atsisakyti Žuvininkystės tarnybos Šilavoto ir Ignalinos padalinių ir juos perduoti VĮ Turto bankui, o optimizavimo metu sutaupytas lėšas numatyta skirti Žuvininkystės tarnybos kitai veiklai. Akivaizdu, kad Žemės ūkio ministerijai nėra svarbu, jog Lietuvoje išauginama nepakankamai įžuvinimui tinkamo mailiaus. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir kitus teisės aktus Aplinkos ministerijai pavesta f ormuoti laukinės gyvūnijos išsaugojimo politiką, nustatyti laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo reikalavimus. Žuvininkystės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Šia nuostata įteisintas vienos, iš valstybės biudžeto išlaikomos institucijos, vykdančios ūkines funkcijas, dominavimas žuvivaisos rinkoje, o mažinant Valstybės įmonės tvenkinių plotus ir ištisus padalinius nėra įvertinamas ir Asociacijų keliamas susirūpinimas dėl pasekmių kai jau dabar didelės dalies vandens telkinių įžuvinimas vyksta ne pagal rekomendacijas, o vertingiausių žuvų mailiaus tiesiog trūksta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, nustatyti žuvivaisos tvarką, rengti žuvivaisos programas numatoma pavesti Aplinkos ministerijai. Siūlomi Žuvininkystės įstatymo 3 ir 23 straipsnių pakeitimai sudarytų sąlygas racionaliau vykdyti žuvivaisą visuose jos etapuose – nuo programos parengimo iki žuvų įveisimo, efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšas. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Panaikinus įstatymo nuostatą, kad žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, atsivers platesnės galimybės žuvis įveisimui, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, teikti privačioms bendrovėms ir tai teigiamai atsilieps akvakultūros verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams . 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą reikės pakeisti Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ ir LR Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių bei Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo" ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarkos aprašą. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo parengs LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Žuvininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos žuvivaisos srityje dirba 123 darbuotojų. Iš jų apie 30 proc. vykdo valdymo - administravimo funkcijas: 10 darbuotojų dirba Žuvivaisos skyriuje (žuvivaisos programų rengimui ir poskyrių darbo koordinavimui), 5 – Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriuje (vidaus vandenų ir akvakultūros srityje dirba ir ŽŪM Žuvininkystės departamentas), 13 – Bendrųjų reikalų skyriuje, 10 – Finansų ir apskaitos skyriuje, 5 – Teisės ir personalo skyriuje.
Aplinkos ministerijai naujų funkcijų vykdymui (žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politikos formavimui ir įgyvendinimui, žuvivaisos programų rengimui ir kt.) iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos būtų perkelti 2 darbuotojai (etatai). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Žuvininkystė“ 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narys Kęstutis Mažeika
2022-04-25 Nr. XIVP-1596 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuoseklumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžius „išsaugojimo ir atkūrimo“ įrašyti ne po žodžių „kontrolės (priežiūros)“, o po žodžių „žuvų išteklių“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma tarp Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų perskirstyti funkcijas žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje, t. y., nustatyti, kad tik Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 3. Projekto 1 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti skaičių ir žodį „1 dalies“, nes pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 175.2. punktą keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai, papunkčiai straipsnio pavadinime nenurodomi. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Į statymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ KOMITETAS PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Kęstutis Mažeika – Komiteto pirmininkas, Matas Skamarakas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Arūnas Dudėnas, Vytautas Jucius, Tadas Prajara, Viktoras Pranckietis, Bronis Ropė, Kazys Starkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,20 22 -04 -251 (3) (1) (2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžius „išsaugojimo ir atkūrimo“ įrašyti ne po žodžių „kontrolės (priežiūros)“, o po žodžių „žuvų išteklių“. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20 22 -04 -25 Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma tarp Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijų perskirstyti funkcijas žuvininkystės sektoriaus valstybinio valdymo srityje, t. y., nustatyti, kad tik Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl šiuo projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 3.
3Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20 22 -04 -251 Projekto 1 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti skaičių ir žodį „1 dalies“, nes pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 175.2. punktą keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai, papunkčiai straipsnio pavadinime nenurodomi. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20 22 -04 -25 Įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis. Pritarti
6Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
202 2 -05-10 Įvertinę Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1596 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025-02-05, Nr. 78 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokolą Nr. SPP-5, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1596 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Įstatymo projektu siūlomi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 3 ir 23 straipsnių pakeitimai nesudarys sąlygų racionaliau vykdyti žuvivaisą valstybiniuose vandens telkiniuose visuose jos etapuose – nuo Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programos (toliau – Programa) patvirtinimo iki įgyvendinimo (žuvų įveisimo), kadangi ir Programai parengti, ir žuvims įveisti būtų reikalingi tokios pat apimties materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kokie yra būtini esant funkcijų pasiskirstymui pagal šiuo metu galiojančias Žuvininkystės įstatymo 3 ir 23 straipsnių nuostatas. Taip pat siūlomi pakeitimai nesudarytų sąlygų efektyviau naudoti valstybės biudžeto lėšų, nes perkėlus vienos institucijos funkcijas kitai jų vykdymui užtikrinti būtinos lėšos nesumažėtų, o tik būtų perkeltos. 2. Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, su žuvivaisa susijusių funkcijų perdavimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nenumatytas ir nėra prielaidų manyti, kad toks funkcijų perskirstymas padidintų žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą, kurių siekiama šios Vyriausybės programoje. 3.
dalis: siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, paliekant šias funkcijas vykdyti tik Aplinkos ministerijai. Žuvininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad žuvininkystės produktų gamyba priskiriama prie žemės ūkio veiklos. Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugumoje kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, už ES bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę yra atsakinga Žemės ūkio ministerija. BŽP apima žuvų išteklių atkūrimo klausimus kaip dalį platesnių tikslų – tvariai valdyti žuvininkystę, apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti ilgalaikį žvejybos verslo gyvybingumą ES vandenyse. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsniu, BŽP priklauso ES išimtinei kompetencijai, todėl tik ES turi teisę leisti privalomus vykdyti teisės aktus šioje srityje. BŽP daugiausia dėmesio skiria jūrų biologinių išteklių apsaugai, tačiau žuvų išteklių atkūrimas, ypač tų žuvų rūšių, kurios dalį gyvenimo praleidžia jūroje (aštriašnipiai eršketai, lašišos, šlakiai, unguriai), glaudžiai susijęs su šiuo apsaugos tikslu. Finansinė parama žuvų išteklių atkūrimo veiksmams teikiama per specialiuosius ES žuvininkystės fondus (šiuo metu – per Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondą (toliau – EJŽAF)). Visi ES teisės aktai, reglamentuojantys žuvininkystę, tvirtinami Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje, kurioje Lietuvai (kaip ir kitose ES valstybėse narėse) atstovauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.
Lietuvos pozicijas parengia ir visose ES darbo grupėse ir komitetuose, kuriuose svarstomi ir tobulinami ES teisės aktų žuvininkystės (taip pat ir žvejybos kontrolės jūrų vandenyse) srityje projektai, pristato Žemės ūkio ministerijos ir (ar) jai pavaldžių įstaigų atstovai. Vienas iš pagrindinių BŽP prioritetų šiuo metu yra europinių ungurių išteklių atkūrimas. Pagrindinis ES reglamentas – 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. ES teisiniu pagrindu yra priimtas Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planas, patvirtintas Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. K(2009)10244, kuriuo vadovaujantis atitinkamo laikotarpio ES žuvininkystės fondų lėšomis Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) įgyvendina europinių ungurių išteklių atkūrimo priemones, o tai yra vienas iš svarbių sėkmingo BŽP įgyvendinimo Lietuvoje pavyzdžių. Žemės ūkio ministerija yra atsakinga už europinių ungurių išteklių atkūrimą Europos Komisijai ir kitoms ES institucijoms, kurios nuolat stebi ir teigiamai vertina Lietuvos veiklą šioje srityje. Europinių ungurių išteklių atkūrimo veikla yra sudėtingas, ilgalaikis ir daug mokslinių ir techninių kompetencijų reikalaujantis procesas. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas ir institucinis keitimas turėtų didelių neigiamų pasekmių rizikų dėl šiuo metu gerai veikiančios žuvų išteklių atkūrimo sistemos suskaidymo ir sutrikdymo, kvalifikuotų specialistų netekties, žuvų išteklių atkūrimo procesų pertraukų. 4.
vykdomos žuvivaisos funkcijos yra susijusios su BŽP įgyvendinimu žuvų išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir gausinimo srityse ir apima ne tik vidaus vandenyse, bet ypač jūroje dalį gyvenimo praleidžiančių, migruojančių saugomų ir vertingų žuvų rūšių išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose planavimą ir planų įgyvendinimą. Šiuo metu saugomų ir vertingų žuvų rūšių veisimas, auginimas, jų įveisimas į valstybinius vandens telkinius vykdomas pagal Žemės ūkio ministerijos vadovaujantis mokslininkų pateiktomis rekomendacijomis atliktus žuvų įveisimo darbus ankstesniais metais bei atsižvelgiant į turimus naujausius duomenis apie žuvų išteklių būklę vidaus vandenų telkiniuose, parengtus, su Aplinkos ministerija suderintus ir žemės ūkio ministro patvirtintus planus. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Žemės ūkio ministerijai nėra svarbu, jog Lietuvoje išauginama nepakankamai įveisti tinkamo mailiaus, nes buvo atsisakyta Žuvininkystės tarnybos Šilavoto ir Ignalinos padalinių. Tačiau, kaip teigiama aiškinamajame rašte, optimizavimo metu sutaupytas lėšas numatyta skirti kitai Žuvininkystės tarnybos veiklai. Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriaus padalinyje Ignalinoje vykdyta veikla, susijusi su lydekų lervučių bei seliavų dirbtinio veisimo darbais, perkelta į kitus Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Simno bei Laukystos struktūrinius padalinius, taip užtikrinant veiklos tęstinumą, optimizuojant procesus bei finansinius išteklius. Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Šilavoto padalinys minimaliai dalyvavo žuvų išteklių atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose veikloje augindamas karpius, kadangi karpiai įveisiami tik į tuos vandens telkinius, iš kurių jie gali būti išgaudyti ir kur nedaro neigiamo poveikio vietinėms žuvų rūšių populiacijoms.
Pastaruoju metu karpių įveisimas į natūralius telkinius vykdomas tik 10 vandens telkinių
įsigyti 40–50 tūkst. dvivasarių karpių kasmet. 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįstai teigiama, kad panaikinus Žuvininkystės įstatymo nuostatą, kad Programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, atsivers platesnės galimybės įveisti žuvis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka –privačios akvakultūros bendrovės galės parduoti žuvis, skirtas Programai įgyvendinti, ir tai teigiamai atsilieps akvakultūros verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pažymėtina, kad 90 procentų Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos auginamų ir įveisiamų į natūralius vandens telkinius žuvų rūšių (aštriašnipiai eršketai, lašišos, šlakiai, sykai, seliavos, ūsoriai, skersnukiai, paprastieji karosai, meknės, vėgėlės, starkiai ir kt.) privačios akvakultūros bendrovės neaugina dažniausiai dėl didelių sąnaudų ir patirties stokos. Kitų rūšių žuvis (baltuosius amūrus, plačiakakčius, karpius, ungurius, taip pat lydekas) viešųjų pirkimų būdu Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, kaip Programą įgyvendinanti institucija, perka iš privačių akvakultūros bendrovių, nes plėšriųjų žuvų trūksta tiek žuvų ištekliams atkurti valstybiniuose vandens telkiniuose, tiek ir privačiam sektoriui. 7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus Įstatymo projektą, Aplinkos ministerijai naujų funkcijų vykdymui iš Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos būtų perkelti 2 darbuotojai (etatai).
Aiškinamajame rašte taip pat įvardijama, kad Žuvininkystės tarnyboje 10 darbuotojų dirba rengiant žuvivaisos programas ir koordinuojant struktūrinių padalinių darbą, tačiau Žuvininkystės tarnybos padaliniuose, užsiimančiuose Programai įgyvendinti reikalingų žuvų auginimu, dirba žymiai daugiau darbuotojų. Neigiamos pasekmės būtų, jei Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos – Žuvininkystės tarnybos, kuri pagal Įstatymo projekto nuostatas, nebebūtų atsakinga už Programos įgyvendinimą, vykdomos funkcijos turėtų būti perduotos kitoms institucijoms. Žuvininkystės tarnyba 2023 metais modernizavo žuvivaisos padalinius ES lėšomis – užbaigė 7 projektus, finansuojamus 2014–2020 metų Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis, kurių suma 7 mln. 724 tūkst. Eur, ir šiuo metu įgyvendina keturis projektus iš 2021–2027 EJŽAF fondo lėšų, tarptautinį (Interreg) projektą
„Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų
auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ bei vykdo (suplanuota įgyvendinti per 10 metų) LIFE programos projektą „Integruotas vandens valdymas Lietuvoje“– suma sieks daugiau nei 5 mln. Eur. Žuvininkystės tarnyba yra įsipareigojusi 5 metus po projektų įgyvendinimo vykdyti projektų įgyvendinimo metu prisiimtus įsipareigojimus, užtikrinti projektų veiklos tęstinumą, išlaikyti projektų veiklos rezultatų valdymo formą ir teisinį statusą. Perdavus minėtas funkcijas iš Žuvininkystės tarnybos kitai įstaigai, kiltų rizika dėl projektams finansuoti skirtų lėšų grąžinimo pagal ES finansinės paramos taisykles. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1596 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronis Ropė. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeisienė