Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) darbuotojų atstovai ir (ar) profesinės sąjungos deleguoti asmenys nedirbantys įmonėje, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Augant įtampai darbo rinkoje dėl infliacijos ir darbo jėgos trūkumo, Lietuvos verslas išgyvena sunkius laikus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 210 straipsnis numato, kad profesinės sąjungos gali turėti savo atstovus įmonių valdymo ir priežiūros organuose. O tuo pat metu, DK 211 straipsnis įtvirtina, kad darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas. DK ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalis 3 punktas numato, kad tokių įmonių valdybos nariais turi būti skiriami darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną. Visgi ši teisė Lietuvoje yra silpnai įgyvendinama valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir susiduriama su dideliais sunkumais įmonėms nuolat darant dirbtines kliūtis darbuotojų atstovų patekimui į įmonių valdymo organus, kuomet jie nedirba konkrečioje įmonėje. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio ir DK 211 straipsnio pakeitimo projektai (toliau – Įstatymo projektai) parengti, siekiant stiprinti profesines sąjungas ir paskatinti Lietuvos įmonių valdymo profesionalizaciją ir EBPO standartų diegimą.
Įstatymo projektais numatoma, kad darbuotojų atstovais gali būti ne tik valstybės ar savivaldybės įmonėje dirbantys asmenys, bet ir profesinių sąjungų deleguoti asmenys. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Laima Nagienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Projekte aptarti teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu. DK 211 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovais įmonėje gali būti tik toje įmonėje dirbantys asmenys. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos nariais turi būti skiriami darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną. Tačiau, nei viename iš šių teisės aktų, šiuo metu nėra apibrėžta galimybė profesinių sąjungų atstovams nedirbantiems konkrečioje valstybės ar savivaldybės įmonėje tapti valdybos nariais. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą papildyti žodžiais „ir (ar) profesinės sąjungos deleguoti asmenys nedirbantys įmonėje“, nustatant, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybos nariais turi būti skiriami darbuotojų atstovai arba profesinių sąjungų deleguoti asmenys, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną. DK pakeitimu siūloma pakeisti 211 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip „Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas ir (arba) profesinės sąjungos deleguotas asmuo, kuris nėra to juridinio asmens darbuotojas“. Tikimasi, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, valstybės ir savivaldybių įmonėse bus užtikrintas į valdybą skiriamų asmenų profesionalumas ir nepriklausomumas bei šiose įmonėse dirbančių asmenų teisių gynimas bus efektyvesnis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos nėra teikiamos, taip pat nekeičiamos galiojančios sąvokos. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Priimtam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu gautas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vertinimas. 15.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „profesinė sąjunga“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2022-04-25 Nr. XIVP-1591 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valdybos nariais turi būti skiriami darbuotojų atstovai ir (ar) profesinės sąjungos deleguoti asmenys nedirbantys įmonėje, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną (čia ir toliau išskirta mūsų). Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, siūloma formuluotė neaiški ir nelogiška, nes ji suponuoja, kad asmenys, kuriuos skirtų profesinės sąjungos, būtų ne darbuotojų atstovai, todėl neaiškus šių asmenų statusas. Pastebėtina, kad jeigu valdybos nariais būtų skiriami tik profesinės sąjungos deleguoti asmenys, nedirbantys įmonėje (alternatyvos atveju), iš siūlomos formuluotės galima daryti išvadą, kad darbuotojų atstovų valdyboje apskritai nebūtų. Iš siūlomos formuluotės taip pat galima daryti išvadą, kad profesinė sąjunga negalėtų deleguoti asmenų, kurie dirba įmonėje, o tai kelia abejonių asmenų lygiateisiškumo kontekste. Antra, jeigu valdybos nariais būtų skiriami darbuotojų atstovai ir profesinės sąjungos deleguoti asmenys, nedirbantys įmonėje, kiltų neaiškumų dėl kvotų ir atstovavimo proporcijų, t. y. ar bendras šių asmenų skaičius valdyboje būtų proporcingas kitų vadybos narių atžvilgiu. Trečia, diskutuotina nuostata, pagal kurią teisė deleguoti numatyta profesinei sąjungai.
Pagal Darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalį, šio kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių. Pagal DK 211 straipsnio 1 dalį, teisę skirti dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių, turi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys. DK 165 straipsnyje apibrėžta darbuotojų atstovavimo sistema. Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Tačiau, pagal šio straipsnio 3 dalį, profesinės sąjungos šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.
Pagal šio straipsnio 4 dalį, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jeigu tai nustatyta šiame kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Darytina išvada, kad įstatymo projekte teikiamas siūlymas suteikti profesinėms sąjungoms teisę deleguoti valdymo ar priežiūros organo narį nedera su aptartu teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ turi būti rašomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas turi būti patikslintas, nes šio straipsnio tekste nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Straipsnio tekste reikėtų atsisakyti kablelio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]