Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų);“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės administracijos direktorius meras (toliau – meras) neatlieka Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme
nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės taryba, gavusi Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių laikinai nušalinti merą iš nuo pareigų, jo neatleidžia laikinai nenušalina.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo
įvedimo savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras) netenka įgaliojimų.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pasibaigus šio įstatymo 2 straipsnio 2
dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais įvesto tiesioginio valdymo terminui, savivaldybės taryba ir meras, vykdžiusi vykdę įgaliojimus iki tiesioginio valdymo įvedimo, tęsia įgaliojimų vykdymą iki kadencijos pabaigos.“3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Vyriausybės įgaliotinis, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją iš pareigų. Vyriausybės įgaliotinis gali pavesti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui laikinai atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5
punkte nustatytu pagrindu, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) toliau eina savo pareigas.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Vyriausybės įgaliotinis atleidžia iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Ši straipsnio dalis netaikoma vicemerui (vicemerams) ir administracijos direktoriui.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės
įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuriame šios tarybos nariai prisiekia. Jeigu tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia tiesioginio valdymo terminas ir negalėjusi vykdyti įgaliojimų savivaldybės taryba susirenka į posėdį.
Posėdį ne vėliau kaip per vieną savaitę pasibaigus tiesioginio valdymo terminui šaukia Vyriausybės įgaliotinis meras, o kai jis negali, – Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas įgaliotinis, o jeigu ir jis negali – Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas.“ 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Įvedus tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, savivaldybės administracija, kitos savivaldybės įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės tęsia savo veiklą, vykdo įstatymų nustatytas funkcijas, iki tiesioginio valdymo įvedimo priimtus savivaldybės tarybos sprendimus, mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, taip pat Vyriausybės įgaliotinio potvarkius.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 10 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Stasys Šedbaras Guoda Burokienė Viktoras Fiodorovas Edita Rudelienė Domas Griškevičius Andrius Kupčinskas Silva Lengvinienė Bronislovas Matelis Arvydas Nekrošius Eugenijus Sabutis Agnė Širinskienė Andrius Vyšniauskas
Projekto Nr. XIVP-1589(2) lyginamasis variantas
TIESIOGINIO VALDYMO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ĮSTATYMO NR. I-830 2, 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų);“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) savivaldybės administracijos direktorius neatlieka Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės taryba meras, gavusi gavęs Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jo neatleidžia.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Tiesioginio valdymo įvedimas
1Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais Seimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinusi šių pagrindų buvimą. 2. Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Respublikos Prezidentas savo dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ar arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip pat šį pasiūlymą gali pateikti Respublikos Prezidentas savo dekrete dėl karo padėties įvedimo. 4. Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, ir 4 punktuose nustatytais pagrindais arba pratęsdamas tiesioginį valdymą šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu atveju, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Šiais atvejais naujai išrinktos savivaldybės tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir tokia pačia tvarka, kaip būtų pasibaigusi įgaliojimų netekusios savivaldybės tarybos kadencija. 5. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras) netenka įgaliojimų. 6. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, šios savivaldybės tarybos, tarybos narių ir mero įgaliojimai sustabdomi. 7.
7Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, sustabdomi mero įgaliojimai. 78. Pasibaigus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais įvesto tiesioginio valdymo terminui, savivaldybės taryba, meras, vykdžiusi vykdę įgaliojimus iki tiesioginio valdymo įvedimo, tęsia įgaliojimų vykdymą iki kadencijos pabaigos.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Tiesioginio valdymo įgyvendinimas, Vyriausybės įgaliotinis, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas ir jų įgaliojimai
1Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį. 2. Vyriausybės įgaliotinis ir Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas (pavaduotojai) yra Vyriausybės skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 3. Vyriausybės įgaliotinis veikia Vyriausybės vardu, yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. 4. Vyriausybės įgaliotinis vykdo savivaldybės tarybos ir (arba) mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti. 5. Vyriausybės įgaliotinis, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją savivaldybės iš pareigų gali atleisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus iš pareigų, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Vyriausybės įgaliotinis gali pavesti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui laikinai atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui. 6.
6Jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) toliau eina savo pareigas. 7. Vyriausybės įgaliotinis atleidžia iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. 86. Vyriausybės įgaliotinis, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjektų sprendimai, priimti iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo, arba jų pagrindu sudaryti viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai neatitinka Konstitucijos, įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, kreipiasi į Vyriausybės atstovą. 97. Vyriausybės įgaliotinio sprendimai įforminami potvarkiais. 108. Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas (pavaduotojai) atlieka Vyriausybės įgaliotinio jam (jiems) pavestas funkcijas, o kai Vyriausybės įgaliotinis laikinai negali eiti savo pareigų, Ministrui Pirmininkui pavedus vienas iš Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojų atlieka visas Vyriausybės įgaliotinio funkcijas. 119. Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuriame šios tarybos nariai prisiekia. Jeigu tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia tiesioginio valdymo terminas ir negalėjusi vykdyti įgaliojimų savivaldybės taryba susirenka į posėdį. Posėdį ne vėliau kaip per vieną savaitę pasibaigus tiesioginio valdymo terminui šaukia Vyriausybės įgaliotinis, o kai jis negali, – Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Savivaldybės įstaigų ir savivaldybės valdomų įmonių veikla Įvedus tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, savivaldybės administracija, kitos savivaldybės įstaigos ir savivaldybės valdomos įmonės tęsia savo veiklą, vykdo įstatymų nustatytas funkcijas, iki tiesioginio valdymo įvedimo priimtus savivaldybės tarybos sprendimus, ir mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, taip pat Vyriausybės įgaliotinio potvarkius.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. KT59‑N5/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudarė darbo grupę vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti.
Darbo grupė bendru sutarimu parengė ir nauja redakcija išdėstė Vietos savivaldos įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama, kad teisinėje sistemoje nebūtų antikonstitucinių nuostatų, susijusių su savivaldybių merų įgaliojimais. Taip pat įvertinus tai, kad nustatomas naujas savivaldybių merų įgaliojimus įtvirtinantis teisinis reguliavimas, atitinkamai reikalinga keisti ir kitų susijusių įstatymų normas, kurios tiesiogiai koreliuoja su Įstatymo projekto nuostatomis. Todėl šalia Įstatymo projekto papildomai keičiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnis ir priedėlio I skyrius; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsniai ir 1 priedas;
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsniai; Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22,
sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnis; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsniai; Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsniai; Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsniai (toliau kartu vadinama – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudaryta darbo grupė, kurios vadovu buvo paskirtas Seimo narys dr.
Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiose Vietos savivaldos įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus (šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs mero įgaliojimai). Vietos savivaldos įstatymo nuostatos taip pat numato, kad jeigu priimant savivaldybės tarybos sprendimus posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Vietos savivaldos įstatymo nuostatose nustatyta, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai savivaldybės tarybos gali būti skiriami į mero pavaduotojo pareigas. Taip pat įstatyme numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, yra įstaigos vadovas, o jis į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Kituose įstatymuose, kurių atitinkamų normų pakeitimams teikiami Įstatymų projektai, jų normomis reguliuojamuose teisiniuose santykiuose nustatytos teisės, pareigos ir atsakomybė savivaldybės administracijos direktoriui kaip įstaigos vadovui. Papildomai pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojams atlyginimai nustatomi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tvarką, o merų pavaduotojų atlyginimai – pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Sūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija. Be kita ko, savivaldybės meras planuotų savivaldybės tarybos veiklą, nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras neturėtų balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamiems klausimams. Merui nustatoma teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba gali arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą, kurį meras turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui. Įstatymo projektu vietoj Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės yra įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė, tačiau atitinkamai padidinamas galimas didžiausias vicemerų skaičius. Pažymėtina, kad meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikalinga atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritaria mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turi teisę priimti vienasmenį sprendimą savivaldybės tarybos nepritartą asmenį vicemero pareigoms užimti paskirti vicemeru.
Atkreiptinas dėmesys, kad sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerų ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne, iš užimamų pareigų, sprendžia meras. Kadangi meras yra savivaldybės vadovas, išgryninamos mero pareigos ir teisės, numatant, kokias funkcijas meras privalo atlikti pats, o kurias, jeigu pats nusprendžia, turi teisę pavesti atlikti savivaldybės administracijos direktoriui. Merui trumpuoju laikotarpiu negalint eiti savo pareigų (pvz., atostogos), jį pavaduoja administracijos direktorius, tačiau merui pareigų neinant ilgesnį laikotarpį, pavaduoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys. Pažymėtina, kad merą pavaduoti veikloje dėl savivaldybės tarybos posėdžių, gali tik savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys. Įstatymo projektu įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai numatoma mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui. Įstatymo projekte nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų sudaryti mažumai. Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos jį nagrinėja sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis.
Išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas (įtraukiant merą, vicemerus, administracijos direktorių, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus, Etikos komisijos pirmininką, Antikorupcijos komisijos pirmininką, opozicijos lyderį.). Taip pat nustatoma, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras. Vietos savivaldos įstatyme vartojamas terminas „rinkėjas“ įstatymo projektu keičiamas į terminą
„savivaldybės nuolatinis gyventojas“, siekiant teisinio tikslumo. Tikslinamos normos dėl savivaldybės
tarybos komisijų ir komitetų darbo, numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami. Keičiamas savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo modelis, sudarant daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginant už faktiškai dirbtą laiką, taip pat numatant daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms nusistatyti apmokėjimo dydį. Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas meras, o ne savivaldybės administracijos direktorius bus įstaigos vadovas, keičiamos Įstatymų projektų normos, nustatančios teises, pareigas ir atsakomybę merui, o ne savivaldybės administracijos direktoriui. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neturės pavaduotojų, o mero pavaduotojai bus vicemerais kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl atitinkamai būtina koreguoti jų atlyginimo nustatymo tvarką, keičiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas.
Įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus panaikintas prieštaravimas Konstitucijai, suteikta daugiau teisių savivaldybės tarybos mažumai, sukurta skaidresnė ir teisingesnė savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sistema, sustiprintas mero institutas ir išgrynintos savivaldybės tarybos funkcijos. Taip pat merui, kaip institucijos vadovui suteiktos atitinkamos teisės, pareigos ir numatytos atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtų įstatymų pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymu projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šių įstatymų priėmimu, taip pat Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Siūlomi įstatymų pakeitimai įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės. 14.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymų projektus nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Stasys Šedbaras Guoda Burokienė Viktoras Fiodorovas Edita Rudelienė Domas Griškevičius Andrius Kupčinskas Silva Lengvinienė Bronislovas Matelis Arvydas Nekrošius Eugenijus Sabutis Agnė Širinskienė Andrius Vyšniauskas
2022-05-09 Nr. XIVP-1589 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini atskiroje eilutėje, o sutrumpinimas „Nr.“ dėstytinas didžiosiomis raidėmis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą netekusiu galios, keičiamame įstatyme išbrauktinos nuorodos į šį punktą: projekto
įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyti, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas, jeigu meras neatlieka Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų arba jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, ir savivaldybės taryba, gavusi Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą laikinai nušalinti merą nuo pareigų, jo nenušalina. Pažymėtina, kad ši nuostata yra nesuderinta nei su kartu teikiamu Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1580, kuriame yra numatyta galimybė savivaldybės tarybos sprendimu nušalinti merą nuo pareigų tik jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą, o mero nušalinimas dėl Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų neatlikimo arba jų atlikimo neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius nenumatytas, nei su kartu teikiamu Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-1590, kuriuo siūloma nustatyti, kad įgaliojimus karo komendanto siūlymu laikinai nušalinti nuo pareigų merą, neatliekantį Karo padėties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų arba jas atliekantį neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, turėtų Vyriausybė ar jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas, ir sprendimas dėl mero nušalinimo tokiu atveju turėtų būti priimtas nedelsiant. Derinant projektą su projektu Nr. XIVP-1590, pagal kurį Vyriausybei ar jos įgaliotam ginkluotųjų pajėgų vadui būtų suteikti įgaliojimai nedelsiant priimti sprendimą nušalinti merą nuo pareigų, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje atsisakytina (kartu išbrauktinos visos nuorodos į šį punktą), o jeigu šioje išvadoje vertinamas projektas aptariamu aspektu nebūtų keičiamas ir būtų siūloma nustatyti, kad dėl mero nušalinimo nuo pareigų karo komendanto siūlymu spręstų savivaldybės taryba, reikėtų atitinkamai papildyti projektu Nr. XIVP-1580 siūlomą mero nušalinimo teisinį reguliavimą ir pakoreguoti projektą Nr. XIVP-1590. 4. Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamą įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės įgaliotinis gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių (išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu). Neaišku, koks šios nuostatos santykis su projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu, pagal kurį nuostata, Vyriausybės įgaliotiniui suteikianti įgaliojimus atleisti iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, savivaldybės administracijos direktoriui netaikoma. 5.
įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo
direktorius toliau eina savo pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties ar karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Svarstytina, ar esant tokioms aplinkybėms vykdomoji institucija – meras taip pat negalėtų veikti ir jo įgaliojimai turėtų būti automatiškai sustabdomi (šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalis ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiama šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalis), ar jis, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius, galėtų toliau eiti pareigas. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „administracijos“ įrašytinas žodis
„savivaldybės“. 7. Projekto 4 straipsniu iš naujo dėstant visą
keičiamo įstatymo 6 straipsnį, kartu dėstytinas ir jo pavadinimas (jis rašytinas paryškintai). Šio straipsnio formuluotė „mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus“ keistina formuluote „mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus“ (žr. kartu teikiamo projekto Nr. XIVP-1580 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 14 dalį ir 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2022-06-27 Nr. XIVP-1589(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsniuose (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) yra įvardytos „savivaldybių merų“ pareigos, vertinamu projektu keičiamo Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte pirmą kartą minint šias pareigas reikėtų nurodyti nesutrumpintą jų pavadinimą, prieš žodį
„meras“ įrašant žodį „savivaldybės“, ir kartu įvesti trumpinį „(toliau – meras)“. Privatinės teisės
skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL lietuvos respublikos Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1589
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-09 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini atskiroje eilutėje, o sutrumpinimas „Nr.“ dėstytinas didžiosiomis raidėmis. Pritarti
1 2.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą netekusiu galios, keičiamame įstatyme išbrauktinos nuorodos į šį punktą: projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti atitinkamais keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais, o šiame projekto straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis tikslintina. Pritarti
2
punkte nustatyti, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas, jeigu meras neatlieka Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų arba jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius, ir savivaldybės taryba, gavusi Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą laikinai nušalinti merą nuo pareigų, jo nenušalina. Pažymėtina, kad ši nuostata yra nesuderinta nei su kartu teikiamu Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1580, kuriame yra numatyta galimybė savivaldybės tarybos sprendimu nušalinti merą nuo pareigų tik jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą, o mero nušalinimas dėl Karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų neatlikimo arba jų atlikimo neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius nenumatytas, nei su kartu teikiamu Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22,
nustatyti, kad įgaliojimus karo komendanto siūlymu laikinai nušalinti nuo pareigų merą, neatliekantį Karo padėties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų arba jas atliekantį neatsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų poreikius, turėtų Vyriausybė ar jos įgaliotas ginkluotųjų pajėgų vadas, ir sprendimas dėl mero nušalinimo tokiu atveju turėtų būti priimtas nedelsiant. Derinant projektą su projektu Nr.
XIVP-1590, pagal kurį Vyriausybei ar jos įgaliotam ginkluotųjų pajėgų vadui būtų suteikti įgaliojimai nedelsiant priimti sprendimą nušalinti merą nuo pareigų, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
teritorijoje atsisakytina (kartu išbrauktinos visos nuorodos į šį punktą), o jeigu šioje išvadoje vertinamas projektas aptariamu aspektu nebūtų keičiamas ir būtų siūloma nustatyti, kad dėl mero nušalinimo nuo pareigų karo komendanto siūlymu spręstų savivaldybės taryba, reikėtų atitinkamai papildyti projektu Nr. XIVP-1580 siūlomą mero nušalinimo teisinį reguliavimą ir pakoreguoti projektą Nr. XIVP-1590. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl mero ir administracijos direktoriaus funkcijų atribojimo, projektas Nr. XIVP-1580 patikslintas, taip pat nutarta nekeisti Karo padėties įstatymo ir visas jame numatytas funkcijas palikti administracijos direktoriui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VSĮ administracijos direktorius bus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atitinkamai tikslinama nuostata dėl jo atleidimo. Merui neatleidus administracijos direktoriaus tai būtų pagrindas įvesti tiesioginį valdymą ir sustabdyti mero įgaliojimus bei atleisti administracijos direktorių. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) savivaldybės meras (toliau– meras) administracijos direktorius neatlieka Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytų funkcijų ar jas atlieka neatsižvelgdamas į ginkluotųjų pajėgų poreikius ir savivaldybės taryba meras, gavusięs Karo padėties įstatyme nustatytų subjektų siūlymą laikinai nušalinti merą nuo pareigų, jo laikinai nenušalina atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų, jo neatleidžia.“
2022-05-093 4.
Pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamą įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Vyriausybės įgaliotinis gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių (išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu). Neaišku, koks šios nuostatos santykis su projekto
nustatyti teisiniu reguliavimu, pagal kurį nuostata, Vyriausybės įgaliotiniui suteikianti įgaliojimus atleisti iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, savivaldybės administracijos direktoriui netaikoma. Pritarti Kadangi pagal naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580 meras paskiria savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą (vicemerus), kurie yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas suderinti tarpusavyje jas apjungiant ir išdėstant taip:
„5. Vyriausybės įgaliotinis, išskyrus atvejį, kai
tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją savivaldybės iš pareigų gali atleisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus iš pareigų, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Vyriausybės įgaliotinis gali pavesti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui laikinai atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.“
2022-05-093 5.
Pagal projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, savivaldybės administracijos direktorius toliau eina savo pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas, jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties ar karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje. Svarstytina, ar esant tokioms aplinkybėms vykdomoji institucija – meras taip pat negalėtų veikti ir jo įgaliojimai turėtų būti automatiškai sustabdomi (šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalis ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiama šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalis), ar jis, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius, galėtų toliau eiti pareigas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad meras yra vykdomoji institucija, jis iš tiesų įvedus tiesioginį valdymą neturėtų netekti pareigų, išskyrus 2 str. 2 d. 6 p. nustatytą atvejį (ir net ir šiuo atveju mero įgaliojimai nenutrūktų, bet būtų sustabdomi). Visais kitais tiesioginio valdymo įvedimo pagrindais tik savivaldybės tarybos įgaliojimai nutrūktų arba būtų stabdomi, o meras ir toliau galėtų eiti pareigas. Atitinkamai patikslintas ir projektas XIVP-1580 dėl mero įgaliojimų nutrūkimo ir sustabdymo pagrindų. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
žodį „administracijos“ įrašytinas žodis „savivaldybės“. Atsižvelgti Pastaba nebeaktuali apjungus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 ir 7 dalis į vieną. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstytinas ir jo pavadinimas (jis rašytinas paryškintai).
Šio straipsnio formuluotė „mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus“ keistina formuluote „mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus“ (žr. kartu teikiamo projekto Nr. XIVP-1580 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 14 dalį ir
teisės grupė 2022-05-11 * Įvertinę Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1589(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2022-06-012 Argumentai: Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-1580) siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – vykdomoji institucija.
Atsižvelgiant į tai, kad ir pagal galiojantį reglamentavimą įvedus tiesioginį valdymą vykdomoji institucija gali tęsti veiklą, siūlome nustatyti, kad ir toliau galiotų panašus modelis, t. y. įvedus tiesioginį valdymą (kaip kraštutinę priemonę) įgaliojimų netektų tik savivaldybės taryba (arba tarybos įgaliojimai būtų stabdomi), o meras tęstų vykdomosios institucijos funkcijas (išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas būtų įvedamas dėl mero neveikimo neatleidžiant administracijos direktoriaus). Toks siūlymas yra grindžiamas tuo, kad Vietos savivaldos įstatyme yra nustatomas tiek mero pavadavimo, tiek mero laikino pareigų ėjimo institutas, kuris leidžia be tiesioginio valdymo įvedimo spręsti mero funkcijų vykdymo klausimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir meras netenka įgaliojimų.“
išdėstyti taip:
„7. Pasibaigus šio įstatymo 2 straipsnio 2
dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais įvesto tiesioginio valdymo terminui, savivaldybės taryba ir meras, vykdę įgaliojimus iki tiesioginio valdymo įvedimo, tęsia įgaliojimų vykdymą iki kadencijos pabaigos.“ Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Tiesioginio valdymo įvedimas
savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2,
Vyriausybė, Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinusi šių pagrindų buvimą. 2.
savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytais pagrindais Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Respublikos Prezidentas savo dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Motyvuotą pasiūlymą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su karo padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, Seimui teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ar arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, taip pat šį pasiūlymą gali pateikti Respublikos Prezidentas savo dekrete dėl karo padėties įvedimo. 4. Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, ir 4 punktuose nustatytais pagrindais arba pratęsdamas tiesioginį valdymą šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu atveju, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Šiais atvejais naujai išrinktos savivaldybės tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir tokia pačia tvarka, kaip būtų pasibaigusi įgaliojimų netekusios savivaldybės tarybos kadencija. 5. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras) netenka įgaliojimų. 6.
dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, šios savivaldybės tarybos, tarybos narių ir mero įgaliojimai sustabdomi. 7. Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, sustabdomi mero įgaliojimai. 78. Pasibaigus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais įvesto tiesioginio valdymo terminui, savivaldybės taryba, meras, vykdžiusi vykdę įgaliojimus iki tiesioginio valdymo įvedimo, tęsia įgaliojimų vykdymą iki kadencijos pabaigos.“
2022-06-013 Argumentai: Naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-1580) siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, savivaldybės meras – vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės administracijos (biudžetinės įstaigos) vadovas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą (keičiamo įstatymo 3 straipsnį) įvedus tiesioginį valdymą meras dauguma atvejų ir toliau liktų eiti pareigas, tikslintinas keičiamo įstatymo 4 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5. Vyriausybės įgaliotinis, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo
pagrindu, gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių iš pareigų. Vyriausybės įgaliotinis gali pavesti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui laikinai atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui.“
išdėstyti taip:
„6. Jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio
įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, savivaldybės administracijos direktorius toliau eina savo pareigas.“
išdėstyti taip: „7. Vyriausybės įgaliotinis atleidžia iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
(vicemerams) ir administracijos direktoriui.“
išdėstyti taip:
„11. Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės
įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuriame šios tarybos nariai prisiekia. Jeigu tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia tiesioginio valdymo terminas. Posėdį ne vėliau kaip per vieną savaitę pasibaigus tiesioginio valdymo terminui šaukia meras, o kai jis negali, – Vyriausybės įgaliotinis, o jeigu ir jis negali – Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas.“ Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Tiesioginio valdymo įgyvendinimas, Vyriausybės įgaliotinis, Vyriausybės
įgaliotinio pavaduotojas ir jų įgaliojimai
teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį. 2.
įgaliotinio pavaduotojas (pavaduotojai) yra Vyriausybės skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 3. Vyriausybės įgaliotinis veikia Vyriausybės vardu, yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybei. 4. Vyriausybės įgaliotinis vykdo savivaldybės tarybos ir (arba) mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti. 5. Vyriausybės įgaliotinis, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, gali atleisti savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją savivaldybės iš pareigų gali atleisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus iš pareigų, kai tiesioginis valdymas įvestas šio įstatymo 2 straipsnio
pavesti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui laikinai atlikti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas atliekantis asmuo yra pavaldus ir atskaitingas Vyriausybės įgaliotiniui. 6. Jeigu tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, savivaldybės administracijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) toliau eina savo pareigas. 7. Vyriausybės įgaliotinis atleidžia iš pareigų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, išskyrus atvejį, kai tiesioginis valdymas įvedamas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. 86. Vyriausybės įgaliotinis, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjektų sprendimai, priimti iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo, arba jų pagrindu sudaryti viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai neatitinka Konstitucijos, įstatymų ar Vyriausybės nutarimų, kreipiasi į Vyriausybės atstovą. 97. Vyriausybės įgaliotinio sprendimai įforminami potvarkiais. 108.
įgaliotinio jam (jiems) pavestas funkcijas, o kai Vyriausybės įgaliotinis laikinai negali eiti savo pareigų, Ministrui Pirmininkui pavedus vienas iš Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojų atlieka visas Vyriausybės įgaliotinio funkcijas. 119. Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuriame šios tarybos nariai prisiekia. Jeigu tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje įvestas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, Vyriausybės įgaliotinio, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojo (pavaduotojų) įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia tiesioginio valdymo terminas ir negalėjusi vykdyti įgaliojimų savivaldybės taryba susirenka į posėdį. Posėdį ne vėliau kaip per vieną savaitę pasibaigus tiesioginio valdymo terminui šaukia Vyriausybės įgaliotinis, o kai jis negali, – Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas.“
komitetas, 2022-06-015 Argumentai: Projektas yra susijęs su nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija (Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580). Atsižvelgiant į tai, turi būti suderintos abiejuose Projektuose numatomos įsigaliojimo datos. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas