projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. KT59‑N5/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, susijusios su savivaldybių merų įgaliojimais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui, įtvirtinančiam konstitucinius vietos savivaldos pagrindus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudarė darbo grupę vietos savivaldos teisinio reguliavimo pakeitimams parengti.
Darbo grupė bendru sutarimu parengė ir nauja redakcija išdėstė Vietos savivaldos įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siekiama, kad teisinėje sistemoje nebūtų antikonstitucinių nuostatų, susijusių su savivaldybių merų įgaliojimais. Taip pat įvertinus tai, kad nustatomas naujas savivaldybių merų įgaliojimus įtvirtinantis teisinis reguliavimas, atitinkamai reikalinga keisti ir kitų susijusių įstatymų normas, kurios tiesiogiai koreliuoja su Įstatymo projekto nuostatomis. Todėl šalia Įstatymo projekto papildomai keičiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnis ir priedėlio I skyrius; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsniai ir 1 priedas;
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsniai; Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsniai; Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22,
sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnis; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsniai; Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsniai; Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsniai (toliau kartu vadinama – Įstatymų projektai). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SV-S-351 sudaryta darbo grupė, kurios vadovu buvo paskirtas Seimo narys dr.
Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiose Vietos savivaldos įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad meras yra ne tik savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos narys ir vadovas, bet ir atskira nuo savivaldybės tarybos vienasmenė savivaldybės institucija – savivaldybės, kaip įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto, vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus (šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs mero įgaliojimai). Vietos savivaldos įstatymo nuostatos taip pat numato, kad jeigu priimant savivaldybės tarybos sprendimus posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Vietos savivaldos įstatymo nuostatose nustatyta, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai savivaldybės tarybos gali būti skiriami į mero pavaduotojo pareigas. Taip pat įstatyme numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, yra įstaigos vadovas, o jis į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Kituose įstatymuose, kurių atitinkamų normų pakeitimams teikiami Įstatymų projektai, jų normomis reguliuojamuose teisiniuose santykiuose nustatytos teisės, pareigos ir atsakomybė savivaldybės administracijos direktoriui kaip įstaigos vadovui. Papildomai pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojams atlyginimai nustatomi pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą tvarką, o merų pavaduotojų atlyginimai – pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Sūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad savivaldybės taryba būtų atstovaujamoji institucija, o savivaldybės meras – savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomoji institucija. Be kita ko, savivaldybės meras planuotų savivaldybės tarybos veiklą, nustatytų ir sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šauktų savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkautų, pasirašytų savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Tačiau meras neturėtų balsavimo teisės savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiamiems klausimams. Merui nustatoma teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui. Tokiu atveju, savivaldybės taryba gali arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą, kurį meras turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui. Įstatymo projektu vietoj Vietos savivaldos įstatyme numatytos mero pavaduotojo pareigybės yra įtvirtinama vicemerų pareigybė. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kaip ir savivaldybės administracijos direktorius. Naikinama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybė, tačiau atitinkamai padidinamas galimas didžiausias vicemerų skaičius. Pažymėtina, kad meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikalinga atsiklausti savivaldybės tarybos. Tačiau jeigu savivaldybės taryba ir nepritaria mero siūlomai vicemero kandidatūrai, meras vis tiek turi teisę priimti vienasmenį sprendimą savivaldybės tarybos nepritartą asmenį vicemero pareigoms užimti paskirti vicemeru.
Atkreiptinas dėmesys, kad sudaroma galimybė savivaldybės tarybos nariams pareikšti nepasitikėjimą vicemerų ar savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau ar juos atleisti ar ne, iš užimamų pareigų, sprendžia meras. Kadangi meras yra savivaldybės vadovas, išgryninamos mero pareigos ir teisės, numatant, kokias funkcijas meras privalo atlikti pats, o kurias, jeigu pats nusprendžia, turi teisę pavesti atlikti savivaldybės administracijos direktoriui. Merui trumpuoju laikotarpiu negalint eiti savo pareigų (pvz., atostogos), jį pavaduoja administracijos direktorius, tačiau merui pareigų neinant ilgesnį laikotarpį, pavaduoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys. Pažymėtina, kad merą pavaduoti veikloje dėl savivaldybės tarybos posėdžių, gali tik savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas tarybos narys. Įstatymo projektu įtvirtinama savivaldybės tarybos dauguma, mažuma, opozicija ir opozicijos lyderis. Taip pat patikslinamas tarybos narių frakcijos ir grupės sudarymas, papildomai numatoma mišri grupė. Be kita ko, nustatoma papildomų teisių savivaldybės tarybos mažumai, opozicijai ir opozicijos lyderiui. Įstatymo projekte nustatoma minimali trukmė, kiek privalu leisti pasisakyti, klausti, atsakyti į klausimus savivaldybės tarybos posėdyje, sudaroma papildoma galimybė savivaldybės tarybos mažumai turėti savivaldybės tarybos mažumos valandą bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų sudaryti mažumai. Savivaldybės tarybos kolegija keičiama į savivaldybės kolegiją, tikslinamas jos sudarymas ir papildomas klausimų, kuriuos jį nagrinėja sąrašas, kuris, be kita ko, yra nebaigtinis.
Išplečiamas asmenų, kurie įeina į savivaldybės kolegiją, sąrašas (įtraukiant merą, vicemerus, administracijos direktorių, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus, Etikos komisijos pirmininką, Antikorupcijos komisijos pirmininką, opozicijos lyderį.). Taip pat nustatoma, kad kolegija gali būti sudaryta savivaldybės tarybos sprendimu. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras. Vietos savivaldos įstatyme vartojamas terminas „rinkėjas“ įstatymo projektu keičiamas į terminą
„savivaldybės nuolatinis gyventojas“, siekiant teisinio tikslumo. Tikslinamos normos dėl savivaldybės
tarybos komisijų ir komitetų darbo, numatant, kad jų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami. Keičiamas savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo modelis, sudarant daugiau skaidrumo ir teisingiau atlyginant už faktiškai dirbtą laiką, taip pat numatant daugiau savarankiškumo pačioms savivaldybėms nusistatyti apmokėjimo dydį. Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto nuostatas meras, o ne savivaldybės administracijos direktorius bus įstaigos vadovas, keičiamos Įstatymų projektų normos, nustatančios teises, pareigas ir atsakomybę merui, o ne savivaldybės administracijos direktoriui. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neturės pavaduotojų, o mero pavaduotojai bus vicemerais kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl atitinkamai būtina koreguoti jų atlyginimo nustatymo tvarką, keičiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normas.
Įtvirtinus siūlomą naują teisinį reguliavimą, bus panaikintas prieštaravimas Konstitucijai, suteikta daugiau teisių savivaldybės tarybos mažumai, sukurta skaidresnė ir teisingesnė savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sistema, sustiprintas mero institutas ir išgrynintos savivaldybės tarybos funkcijos. Taip pat merui, kaip institucijos vadovui suteiktos atitinkamos teisės, pareigos ir numatytos atsakomybės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtų įstatymų pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymu projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šių įstatymų priėmimu, taip pat Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šių įstatymų įsigaliojimo turės pakeisti ir priimti šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Siūlomi įstatymų pakeitimai įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės. 14.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymų projektus nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Stasys Šedbaras Guoda Burokienė Viktoras Fiodorovas Edita Rudelienė Domas Griškevičius Andrius Kupčinskas Silva Lengvinienė Bronislovas Matelis Arvydas Nekrošius Eugenijus Sabutis Agnė Širinskienė Andrius Vyšniauskas
2022-05-10 Nr. XIVP-1580 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Vietos savivaldos įstatyme (toliau – Įstatymas) siūloma nustatyti savivaldybių institucijas, apibrėžti jų paskirtį, statusą, tarpusavio santykį ir kt. Pagal Įstatymą savivaldybės taryba būtų kolegiali vietos valdžios atstovaujamoji institucija, kurią sudarytų Rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinkti tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Savivaldybės meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, kurią Rinkimų kodekso nustatyta tvarka rinktų nuolatiniai savivaldybės gyventojai; be to, meras apibrėžiamas kaip „savivaldybės bendruomenės atstovas“, „savivaldybės vadovas“ ir savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos vadovas (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Šios įstaigos darbą organizuotų mero skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, kuris vykdytų mero pavedimus ir „būtų tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas“ už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savivaldybės tarybos ir mero sprendimų įgyvendinimą (43 straipsnio 6 dalis). Mero (vykdomosios institucijos) santykis su savivaldybės taryba (atstovaujamąja institucija) būtų grindžiamas mero atskaitingumo savivaldybės tarybai principu (4 straipsnio 3 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Merui taip pat siūloma suteikti savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingus įgaliojimus (19 straipsnio 11 dalis, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.).
Sistemiškai įvertinę šias Įstatymo nuostatas atkreipiame dėmesį į probleminius savivaldybės tarybos ir mero institucinės paskirties, jų tarpusavio santykio, mero teisinio statuso aspektus. Dėl mero kaip savivaldybės bendruomenės atstovo ir jos vadovo statuso Pagal Konstitucijos 119 straipsnį (2022 m. balandžio 21 d. redakcija, įsigaliosianti 2022 m. gegužės 22 d.) savivaldos teisė įgyvendinama per nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamus savivaldybės tarybą ir merą. Taigi savivaldybės taryba yra ją išrinkusios savivaldybės bendruomenės atstovybė (atstovaujamoji institucija), o savivaldybės tarybos nariai – šios bendruomenės atstovai. Nei Konstitucijos 119 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d. redakcija), nei kitose jos nuostatose expressis verbis nėra įtvirtinta, kad meras yra savivaldybės bendruomenės atstovas. Konstitucijoje nėra numatyta ir savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Tai, kad į pareigas merą renka nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savaime neimplikuoja jo kaip savivaldybės bendruomenės atstovo (vienasmenės atstovaujamosios institucijos) ar šios bendruomenės vadovo statuso. Todėl abejotina, ar Konstitucija suponuoja galimybę pagal Įstatymą laikyti merą savivaldybės bendruomenės atstovu, t. y. vienasmene atstovaujamąja institucija, ir jos vadovu (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 4 punktas, 31 straipsnio 1 dalis).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime išdėstytą poziciją, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Dėl atsakomybės už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą Kaip minėta, pagal Įstatymą meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) už savo ir savivaldybės veiklą (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Taigi mero institucijos funkcija – vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti. Tačiau pagal Įstatymą už šių teisės aktų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas būtų ne meras, o mero į pareigas skiriamas savivaldybės tarybos administracijos direktorius (43 straipsnio 6 dalis). Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnyje „Vietos savivaldos sąvoka“ nustatyta, jog vietos savivalda reiškia, kad vietos valdžios institucijos įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.
Atsižvelgiant į visa tai, abejotina, ar mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios vietos savivaldos institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – gali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą, savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Dėl savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimo merui Pagal Įstatymą merui suteikiami savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingi įgaliojimai: planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Šių ir kitų savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimas merui nederėtų su savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) samprata, suponuojančia savivaldybės tarybos teisę savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, neatitiktų mero kaip vykdomosios institucijos paskirties (tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus) ir atskaitingumo savivaldybės tarybai principo ir leistų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu.
Pažymėtina, kad savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) ir savivaldybės vykdomosios institucijos
(mero) santykiai turi būti grindžiami Konstitucijoje įtvirtintais vietos savivaldos principais, inter alia atstovaujamąja demokratija, vykdomųjų institucijų atskaitingumu atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybe kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Taigi merui turėtų būti suteikti nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimai atlikti vykdomąją veiklą
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste
nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į tai, Įstatyme išbrauktini šie trumpiniai: 2 straipsnio 1 dalyje – „(toliau – Konstitucija)“, 3 straipsnio 1 dalyje – „(toliau – Vyriausybė)“, 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte – „(toliau – Rinkimų kodeksas)“, 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte – „(toliau – Konkurencijos taryba)“; taip pat išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“: 7 straipsnio 8 punkte – prieš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pavadinimą, 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte – prieš Valstybės tarnybos įstatymo pavadinimą, 35 straipsnio 4 dalies 2 punkte – prieš žodį
„Konstitucijos“. 3. Įstatymo 3 straipsnis koreguotinas atsižvelgiant į
tai, kad pagal Rekomendacijų 35 punktą straipsnyje, kuriame išdėstomos įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. 4. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant terminą
„Savivaldybė“ nereikėtų nurodyti, kokias sau atskaitingas savivaldybės
institucijas ir įstaigas sudaro meras, – formuluotę „kuris sudaro jam atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti“ reikėtų išbraukti. Juolab kad savivaldybės taryba taip pat vykdo steigiamąją funkciją ir sudaro jai atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas (pavyzdžiui, savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, seniūnijas ir kt.).
Šioje dalyje, prieš žodžius „savivaldybės tarybą ir merą“, vietoj žodžio „išrinktą“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus“. 5. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateikta termino
„Savivaldybės institucijos“ apibrėžtis apima dvi „už savivaldos teisės
įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingas institucijas“: savivaldybės atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą ir savivaldybės vykdomąją instituciją – merą. Tačiau kitose Įstatymo nuostatose terminas „savivaldybių institucijos“ vartojamas ir kita, nurodytos apibrėžties neatitinkančia, prasme. Atsižvelgiant į nurodytos apibrėžties turinį, į tai, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) 1 dalį savivaldos teisė įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus, ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog sąvoka
„savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių
bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o sąvoka „savivaldybės institucijos“ išreiškia atitinkamų institucijų priklausomybę tam tikrai savivaldybei, šios institucijos yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d.,
straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, apimančią tik savivaldybės tarybą ir merą, atitiktų terminas „Savivaldos institucijos“, o sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmė yra platesnė, tai yra ne tik atstovaujamoji ir vykdomoji institucijos, bet ir kitos jų sudaromos savivaldybės institucijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos sąvokos kai kuriose Įstatymo nuostatose vartojamos netiksliai ir turėtų būti pataisytos, pavyzdžiui, 27 straipsnio 5 dalyje yra minimos „vykdomosios institucijos“, o 34 straipsnyje vartojama formuluotė „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“, nors tėra viena atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena vykdomoji institucija – meras; 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tarybos nario teisė rinkti ir būti išrinktam į pareigas „savivaldybės institucijose“, nors tarybos narys gali būti išrinktas tik į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; tikslintina ir dviprasmiška 65 straipsnio 3 dalies formuluotė „savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų“. 6.
sąvoka dėstytina taip: „savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai“. 7. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąvoka dėstytina taip: „meras – savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį punktą meras būtų vienintelė savivaldybės vykdomoji institucija, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo Įstatyme vietoj termino „vykdomoji institucija“ neturėtų būti vartojamas terminas „meras“. 8. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje pateikiamoje termino
„Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba“ apibrėžtyje žodžiai „subjektas,
prižiūrintis“ keistini žodžiais „savivaldybės įstaiga, prižiūrinti“ (žr. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalį). 9. Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje žodžius „vykdomajai institucijai“ siūlytume pakeisti žodžiu „merui“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra vartojamas terminas „savivaldybės taryba“, ir į tai, kad savivaldybės tarybos narių frakcija yra savivaldybės tarybos subjektas, Įstatymo 3 straipsnio
„Savivaldybės tarybos narių frakcija“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus
reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių frakcija, frakcija)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – frakcijos)“ išbrauktinas.
Atsižvelgdami tai, kad pagal Rekomendacijų 35 punktą terminų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos ir pan., siūlytume terminą „Savivaldybės tarybos narių frakcija“ apibrėžti nurodant tik esminį frakcijos požymį, jos sudarymo tikslą ar pan. (pavyzdžiui, taip: „tarybos nariai, šio įstatymo nustatyta tvarka susivieniję savo politiniams tikslams pasiekti“, ar pan.), o frakcijos sudarymo taisykles išdėstyti atskirame straipsnyje. Jas formuluojant atkreiptinas dėmesys į tai, kad frakcijos gali būti sudaromos savivaldybės atstovaujamojoje institucijoje – savivaldybės taryboje (atsižvelgiant į jos narių skaičių), o ne savivaldybėje – juridiniame asmenyje ar valstybės teritorijos administraciniame vienete. 11. Įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas –
„Savivaldybės tarybos narių grupė“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus
reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių grupė, grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – grupės)“ išbrauktinas. Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių grupė apibrėžta kaip „ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai“, o maksimalus grupės narių skaičius nenumatytas.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybose, į kurias renkama
paties straipsnio 16 dalis), neaišku, ar tokių tarybų nariai galėtų vienytis ir į grupes (atitinkamai, didesnėse tarybose į grupes taip pat galėtų susivienyti tiek tarybos narių, kiek jų galėtų sudaryti frakciją) ir, tokiu atveju, kuo grupės skirtųsi nuo frakcijų, ar į grupes būtų vienijamasi tik jeigu jų narių skaičius būtų mažesnis nei būtina frakcijai sudaryti, taigi faktiškai tarybose, sudarytose iš 27–31 tarybos narių, į grupę galėtų susivienyti 2 tarybos nariai, o tarybose, kurias sudarytų 41 arba 51 tarybos narys, grupės dydis galėtų būti 2–3 tarybos nariai. Mūsų nuomone, savivaldybės tarybos narių grupės apibrėžtį šiuo atžvilgiu reikėtų patikslinti. 12. Įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas –
„Savivaldybės tarybos narių mišri grupė“, kartu įvedant toliau tekste
vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių mišri grupė, mišri grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys
„(toliau – mišri grupė)“ išbrauktinas. Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių mišri grupė
apibrėžta kaip „tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, eksplicitiškai įtvirtinant, kad tai yra ne mažiau kaip 2 tarybos nariai, ir nepaliekant prielaidų nei lingvistiniu, nei loginiu požiūriu nepagrįstam interpretavimui, pagal kurį mišria grupe būtų laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis tarybos narys.
Be to, siūlytume patikslinti to paties straipsnio 20 ir 21 dalių nuostatas, vietoj formuluotės „tarybos narių mišri grupė“ įrašant formuluotę, kuri apimtų ir mišrią grupę, ir vienintelį jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantį tarybos narį, kuris negali būti laikomas mišria grupe, pavyzdžiui – „į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai“. 13. Įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje pateikiamoje termino
„Savivaldybės tarybos dauguma“ apibrėžtyje siūloma nustatyti savivaldybės
tarybos daugumos teisę siūlyti kandidatus į tam tikras pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose. Atsižvelgiant į tai, kad terminų apibrėžtyse subjektų teisės neturėtų būti reguliuojamos, šią nuostatą reikėtų išdėstyti atskirame straipsnyje. 14. Įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje išdėstyta termino
„Savivaldybės tarybos mažuma“ apibrėžtis sutampa su šio straipsnio 21 dalyje įtvirtintos
sąvokos „Savivaldybės tarybos opozicija“ požymiu, todėl svarstytina, ar apibrėžiant savivaldybės tarybos opoziciją neturėtų būti nurodyta savivaldybės tarybos mažuma (pavyzdžiui, „savivaldybės tarybos mažumai priklausanti frakcija (frakcijos) ir (ar) grupė (grupės), taip pat į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai <...>, pateikę savo veiklos kryptis“). Kita vertus, svarstytina ir tai, ar savivaldybės tarybos mažuma negalėtų būti apibrėžta paprasčiau, taip, kaip nustatyta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, t. y. kaip „savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys tarybos nariai“. 15.
„Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ (įvedus toliau tekste vartojamą trumpinį
„opozicijos lyderis“), atsisakytina nuostatos apie jo vykdomas funkcijas ir
turimas teises, nes terminų apibrėžtyse tai neturėtų būti reguliuojama. Atsižvelgiant į tai, opozicijos lyderio teisinę padėtį reikėtų nustatyti atskirame straipsnyje. Nustatant opozicijos lyderio teises, konstrukcija „opozicijos lyderis turi teisę pasinaudoti <...> opozicijos lyderio teisėmis“ taisytina. 16. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas dėl terminų
„Savivaldybės tarybos narių frakcija“, „Savivaldybės tarybos dauguma“,
„Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ apibrėžčių turinio, svarstytina, ar Įstatymas
neturėtų būti papildytas straipsniu (straipsniais), skirtu (skirtais) šių savivaldybės tarybos struktūrinių darinių sudarymui, teisėms, darbo tvarkai reglamentuoti. 17. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „vykdomosios institucijos“ įrašytinas žodis „mero“, nes pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą meras būtų vienintelė savivaldybės vykdomoji institucija. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti mero atskaitingumo atstovybei (savivaldybės tarybai) principą, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos ir mero institucinis santykis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo, kad, „jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.“.
Taigi Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte (arba atskirame šio straipsnio punkte) turėtų būti įtvirtintas ir savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu principas, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos santykis ne tik su meru, bet ir su kitomis savivaldybės institucijomis. Pažymėtina, kad mero atskaitingumo savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principai suponuoja tai, kad savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jai atskaitingą vykdomąją instituciją – merą. 18. Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte žodžiai
„savivaldybės nuolatiniams gyventojams ir visai“ išbrauktini kaip pertekliniai,
nes sąvoka „savivaldybės bendruomenė“ apima „nuolatinius gyventojus“ (žr. Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą sąvoką „Savivaldybės bendruomenė“). 19. Įstatymo 4 straipsnio 7 punkte, taip pat visame Įstatymo tekste, atsižvelgiant į kontekstą, vartotina Įstatymo
Įstatymo nuostatas, kuriose pagal jų prasmę turi būti vartojama sąvoka „gyvenamosios vietovės bendruomenė“). 20. Įstatymo 4 straipsnio 11 punkte žodžiai „pareikštą nuomonę“ keistini žodžiais „pateiktą paklausimą“. 21. Įstatymo 7 straipsnio 33 punkte numatyta valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija – radiacinė sauga – išbrauktina, nes Radiacinės saugos įstatyme nėra nustatyta savivaldybių vykdomų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų radiacinės saugos srityje.
Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, įgyvendinanti valstybės politiką radiacinės saugos srityje, todėl pagal šį įstatymą savivaldybės neatlieka radiacinės saugos funkcijos. 22. Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies formuluotė
„vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi“ keistina formuluote
„vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytu savivaldybės tarybos
sprendimu“. 23. Įstatymo 11 straipsnyje vietoj žodžio „vicemerai“ įrašytini žodžiai „vicemeras (vicemerai)“. 24. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį svarsto ir tvirtina, o meras užtikrina jo pateikimą savivaldybės bendruomenei susipažinti. 25. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos
„Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai
išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – tarybos narių“ atsisakytina kaip perteklinės ir nederančios su Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės tarybos statusas ir jos sudarymas Rinkimų kodekso, o ne įstatymų nustatyta tvarka. 26. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti taip: „Savivaldybės tarybos darbo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir reglamente“. 27. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies formuluotė „arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje“ keistina formuluote „arba iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka“.
Atsižvelgus į šią pastabą, to paties straipsnio 5 dalyje reikėtų Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimą rašyti be žodžių „Lietuvos Respublikos“ arba pateikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą įstatymą. 28. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis dėstytina taip: „Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodyto įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai sustabdomi tiesioginio valdymo laikotarpiui.“
dėstytinas kaip šio straipsnio 2 dalis (buvusi 2 dalis pernumeruotina kaip 3 dalis). Šiame sakinyje vardijant subjektus, kurie rengia klausimus svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje, išbrauktini žodžiai „savo posėdžiuose“,
„pasitarimuose“, nes jais nurodoma ne pačios tarybos veiklos forma ar darbo
tvarka, o tarybos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų), taip pat savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių darbo tvarka (žr. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, 22, 23 straipsnius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame sakinyje reikėtų vartoti ankstesnėse Įstatymo nuostatose įvestus trumpinius
„tarybos narių frakcija“ arba „frakcija“, „tarybos narių grupė“ arba „grupė“, „tarybos
narių mišri grupė“ arba „mišri grupė“. 30. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis dėstytina taip:
„Savivaldybės tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip
pusė išrinktų tarybos narių.“
„kurioje“ reikėtų įrašyti žodžius „kurios teritorijoje“, nes tiesioginis
valdymas įvedamas savivaldybės teritorijoje.
Šios dalies formuluotėje „po rinkimų rezultatų paskelbimo“ prieš žodį „rezultatų“ įrašytinas žodis „galutinių“. 32. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkto formuluotėje „gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą“ vartojama sąvoka „kolegialūs organai“ sukonkretintina taip, kad būtų aišku, kokie tarybos sudaromi kolegialūs organai turimi omenyje. 33. Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje teikiama nuoroda į Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra klaidinanti, nes toje dalyje nenustatyta, kokia tvarka tarybos narys skiriamas laikinai eiti mero pareigas. 34. Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl Kontrolės komiteto ir komisijų pirmininkų paskyrimo, nutrūkus buvusių pirmininkų įgaliojimams, nėra susijusios su pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarka, todėl jos dėstytinos atitinkamai Įstatymo 21 ir 23 straipsniuose. 35. Įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje žodis „dokumentus“ keistinas žodžiu „sprendimus“. 36. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 11 dalį ir 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes sudarytų meras. Įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė galėtų būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą atstovaujamosios vietos savivaldos institucijos posėdžių darbotvarkes sudarytų ne ji pati, o jai atskaitinga vykdomoji institucija; norėdama pakeisti ar papildyti kitos institucijos jai nustatytą darbotvarkę, taryba turėtų balsuoti dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Toks teisinis reguliavimas nedera su mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovybei ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principais.
Merui turėtų būti suteikta teisė siūlyti savivaldybės tarybai svarstytinus klausimus, bet ne sudarinėti jai darbotvarkes. 37. Įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje yra minimas siūlymas, susijęs su „nepasitikėjimo meru“ pareiškimu, nors kitose Įstatymo nuostatose nepasitikėjimo meru institutas nėra numatytas; atsižvelgiant į tai, žodis „meru“ išbrauktinas. Kita vertus, atsižvelgiant į mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovaujamajai institucijai – savivaldybės tarybai principą, svarstytina, kodėl projektu nesiūloma Įstatyme nustatyti savivaldybės tarybos įgaliojimų pareikšti nepasitikėjimą meru, kuris yra atskaitingas jai už savo veiklą, tačiau siūloma suteikti savivaldybės tarybai įgaliojimus pareikšti nepasitikėjimą mero į pareigas skiriamu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju – savivaldybės administracijos direktoriumi (Įstatymo 19 straipsnio 12, 14 dalys, 27 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme numatyta galimybė savivaldybės tarybai pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriumi nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Šios dalies formuluotė „Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų“ keistina formuluote „Kontrolės komiteto ar šiame įstatyme nustatytos komisijos pirmininku“. 38. Įstatymo 19 straipsnio 12 ir 14 dalyse po žodžio
„vicemeru“ skliaustuose įrašytas žodis „(vicemerais)“ išbrauktinas, nes
nepasitikėjimas gali būti reiškiamas kiekvienu atskiru atveju konkrečiam vicemerui. 39.
„perbalsuojama“ keistinas žodžiais „balsuojama dar kartą“, o žodis
„perbalsavus“ – žodžiais „balsavus dar kartą“ ar pan. Šios dalies formuluotė „sprendimas laikomas nepriimtu“ yra
ydinga logikos požiūriu, todėl keistina formuluote „laikoma, kad sprendimas nepriimtas“. 40. Įstatymo 19 straipsnio 16 dalies nuostatą „Opozicijos lyderis visais svarstomais klausimais klausti ir pasisakyti turi teisę pirmas“ siūlytume performuluoti taip: „Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimus ir pasisakyti tarybos posėdyje svarstomais klausimais.“
savivaldybės tarybos posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras ar kitas tarybos narys, tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį meras gali motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus jai pakartotinai svarstyti, taip pat į tai, kad meras nėra tarybos narys (taip pat teisiškai netiksli yra Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad meras privalo pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus). 42. Įstatymo 19 straipsnio 22 dalies formuluotės „Jos metu savivaldybės tarybos mažuma turi teisę <...>“, „Pirmiausią teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, o paskui kiti savivaldybės tarybos mažumos nariams. Savivaldybės tarybos mažumai uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, yra sudaroma galimybė klausimus užduoti savivaldybės tarybos daugumos nariams“ taisytinos lietuvių kalbos požiūriu. 43. Įstatymo 19 straipsnio 23 dalies pirmajame sakinyje išbrauktinas žodis „iš“. 44. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir vykdomi“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės nutarimai“. 45. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje po žodžių „iš komiteto“ įrašytinas žodis „narių“. 46.
46Jeigu Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti,
kad savivaldybės taryba (o ne savivaldybė) turi pareigą sudaryti Kontrolės komitetą ir kad jis sudaromas po lygiai iš tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės pasiūlytų tarybos narių, atitinkamas nuostatas reikėtų performuluoti. 47. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą „Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų“ siūlytume patikslinti taip: „Jeigu paskyrus Kontrolės komiteto pirmininką paaiškėja, kad jis neatitinka <...>“. 48. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai „inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį“ yra nesuprantama ir tikslintina. 49. Įstatymo 22 straipsnio pavadinime po skaičiaus „22“ įrašytinas žodis „straipsnis“. 50. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą
„Įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu, arba mero
siūlymu, neįskaitant Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos“. Šią nuostatą tiek, kiek komisijų sudarymo pagrindas siejamas su „įstatymų nustatytais atvejais“, siūlytume sukonkretinti. Šioje dalyje žodis „neįskaitant“ keistinas žodžiu „be“. 51. Įstatymo 26 straipsnis „Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija“ dėstytinas VI skyriuje, kuriame siūloma reglamentuoti savivaldybės tarybos narių teisinę padėtį. 52. Pagal Rekomendacijų 112 punktą, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje prieš vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimą, o 29 straipsnio 4 dalyje – prieš Vyriausybės atstovo pareigų pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini. 53.
„mero atleidimas iš pareigų prieš terminą“ keistina formuluote „mero įgaliojimų
pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo nustatytais pagrindais“. 54. Įstatymo 29 straipsnio pavadinimas „Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo ir grąžinimo“, taisytinas, išbraukiant žodžius „Nuostatos dėl“, tikslinant teisines sąvokas ir atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas dėl šio straipsnio turinio (siūlytume šį straipsnį pavadinti „Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų pakeitimas, pripažinimas netekusiais galios ir apskundimas“, o savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimo pakartotinai svarstyti, jo svarstymo ir priėmimo teisinį reguliavimą nustatyti atskirame straipsnyje
„Savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo
svarstymas ir priėmimas“). 55. Įstatymo 29 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje yra numatyta savivaldybės tarybos ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų „teisės aktų sustabdymo“ galimybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sustabdytas galėtų būti teisės akto galiojimas, o ne pats teisės aktas. Tačiau pabrėžtina, kad teisės akto galiojimo sustabdymas nėra būdingas teisėkūrai ir kelia abejonių dėl savo paskirties ir sukuriamo teisinio neapibrėžtumo. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą, galima įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, spragoms teisėje atsirasti, taip pat gali iškilti ir kitų teisinių problemų; tai nedidina pasitikėjimo įstatymais, valdžia ir jos institucijomis; taigi, įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir paprastai siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).
Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime plėtojant šias nuostatas konstatuota, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas. Manome, jog nėra pagrindo iš esmės kitaip vertinti kitų nei įstatymai teisės aktų galiojimo sustabdymą, todėl siūlome jo atsisakyti. 56. Įstatymo 29 straipsnio pavadinime, 1 ir 5 dalyse vartojamos sąvokos „panaikinimas“, „panaikinti“, „panaikintas“ ir pan. keistinos sąvokomis „pripažinimas netekusiais galios“, „pripažinti netekusiais galios“, „pripažintas netekusiu galios“ ir pan. Šio straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios tik žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, t. y. tokį sprendimą, kuriuo išreikšta vienkartinė jo valia dėl teisės taikymo (2 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnis), o galimybė pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą norminį administracinį aktą, t. y. daugkartinio taikymo teisės aktą, kuriuo nustatytos elgesio taisyklės, skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), nėra numatyta.
Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į dviprasmišką Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, suponuojantį, kad savivaldybės taryba galėtų pripažinti netekusiais galios bet kurių kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, taigi ir mero, priimtus teisės aktus, ir pažymėtina, kad mero atskaitingumas savivaldybės tarybai negali būti suprantamas kaip pavaldumas, šių savivaldos institucijų teisinis statusas ir tarpusavio santykis nelemia tokių savivaldybės tarybos įgaliojimų, taip pat kad šis sakinys nedera su tos pačios dalies paskutiniuoju sakiniu, pagal kurį savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus galėtų pripažinti netekusiais galios tik jis pats arba meras. 57. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti mero teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Ši nuostata tikslintina, nurodant aiškų terminą, per kurį meras galėtų įgyvendinti šią savo teisę (jeigu mero įgaliojimų pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus nebūtų atsisakyta – per kurį jis turėtų arba pasirašyti tuos sprendimus, arba grąžinti juos pakartotinai svarstyti).
Šios dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas tikslintinas, numatant galimybę savivaldybės tarybai pritarti mero teikiamoms pataisoms ir aiškiai atskiriant balsavimą už teisės akto priėmimą be pakeitimų (jam priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų daugumos) nuo balsavimo, kuriuo būtų pritarta mero pasiūlytoms pataisoms (tokiu atveju teisės aktas galėtų būti priimtas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma). 58. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalis chronologiškai turėtų būti dėstoma pirmiau nei šio straipsnio 2 dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais (ir, atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, juos tikslinančiomis nuostatomis) išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas. Be to, diskutuotina, ar nuostata, kad mero motyvuotai grąžintas pakartotinai svarstyti teisės aktas privalo būti savivaldybės tarybos apsvarstytas, neturėtų būti pakoreguota, numatant savivaldybės tarybos teisę spręsti, ar svarstyti grąžintą teisės aktą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu (plg. su Konstitucijos 72 straipsnio 1 dalimi ir Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalimi). 59. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, savivaldybės tarybai priėmus mero grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę „dėl priimto teisės akto“ kreiptis į Vyriausybės atstovą, tikslintina, nurodant aiškų šio kreipimosi tikslą. 60.
60Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ir kad
„šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka“ mero įgaliojimams nutrūkus prieš
terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Pirmiausia pažymėtina, kad rinkimų santykiai yra ne Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl abi šios nuostatos išbrauktinos kaip visiškai perteklinės (atitinkamos nuostatos, kuriomis merų rinkimų santykiai reguliuojami kur kas tiksliau, yra numatytos Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279(2)). Antra, nors Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į „šio įstatymo nustatytus mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą atvejus ir tvarką“, iš tiesų Įstatyme numatytas tik fragmentinis mero įgaliojimų nutrūkimo teisinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario ir mero teisinį statusą (tai eksplicitiškai nurodyta ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje), todėl visi mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (pasibaigus įgaliojimų laikui ir jam nepasibaigus) turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse; apie tai žr. Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvados dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2) 4 pastabą). Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, reikėtų atsisakyti sąvokai „mero įgaliojimų nutrūkimas“ tapačia reikšme Įstatyme vartojamų sąvokų įvairovės: vietoj Įstatymo 33 straipsnio pavadinime pavartotų sąvokų „įgaliojimų nutraukimas, pasibaigimas“ turėtų būti vartojama sąvoka „įgaliojimų nutrūkimas“, o šio straipsnio 1 dalies formuluotę „Meras prieš terminą netenka mero mandato“ reikėtų pakeisti formuluote „Mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad mero įgaliojimų įgijimas yra susijęs su priesaika, neprisiekęs asmuo mero įgaliojimų neįgyja, todėl iki priesaikos netenkama mero mandato, o davus priesaiką – mero įgaliojimų (įgaliojimai nutrūksta). 61. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj išbrauktinų nuostatų siūlytume įrašyti, pavyzdžiui, šią nuostatą: „Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.“
įvairūs mero (vietos savivaldos institucijos) ir vicemero (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) teisinės padėties aspektai, taip pat įtvirtinamos mero funkcijos, dėstytinos atskiruose Įstatymo straipsniuose. Mero teisinį statusą apibrėžiančios nuostatos išdėstytos chaotiškai: šio straipsnio 2, 16, 17 dalyse reguliuojamas laikinas mero pareigų ėjimas ir darbo užmokesčio mokėjimas;
taikomi kitos veiklos apribojimai ir veiklos aprūpinimas; ir kt. 63. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atvejus (pagrindus), kai mero pareigas laikinai eitų savivaldybės tarybos išrinktas tarybos narys.
Šios dalies nuostatas (ir kitas susijusias Įstatymo nuostatas) reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad galimos dvejopos teisinės situacijos, kai meras negali eiti savo pareigų, jas aiškiai atskiriant vienas nuo kitų ir siejant su skirtingais teisės institutais – mero pavadavimu ir laikinu mero pareigų ėjimu. Merui negalint eiti savo pareigų laikinai (dėl laikino nedarbingumo, laikino išvykimo, atostogų, nušalinimo nuo pareigų, kitų svarbių priežasčių), jis turėtų būti pavaduojamas, o jeigu mero nėra, nes jis neišrinktas (mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais), neteko mero mandato (nes iki priesaikos neatsisakė su mero pareigomis nesuderinamų pareigų arba nustatytu laiku neprisiekė dėl kitų nepateisinamų priežasčių) arba jo įgaliojimai nutrūko (jam mirus, atsistatydinus, netekus įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, kitais įstatyme nustatytais pagrindais), – kitam asmeniui turėtų būti pavedama laikinai eiti mero pareigas.
Taigi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju, kai „meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų“, jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos;
pareigas – „meras netenka mero mandato“ (kai jis dar neprisiekęs), tačiau galimos ir tokios situacijos, kai mero nėra (jis neišrinktas), nes mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, arba mero įgaliojimai nutrūko (jeigu jis jau buvo prisiekęs ir tuos įgaliojimus įgijęs); 3 punkte numatytas pagrindas yra neaiškus ir, manytina, perteklinis, nes jeigu „meras, esant ypatingoms aplinkybėms, negali eiti savo pareigų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių“ laikinai, tokiu atveju kitas asmuo turėtų jį pavaduoti, o jeigu tos „ypatingos aplinkybės“ ir nuo mero „nepriklausančios priežastys“ lemtų nuolatinį jo negalėjimą eiti pareigų, jo įgaliojimai turėtų nutrūkti kuriuo nors konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu.
Reguliuojant mero pavadavimo, jam laikinai negalint eiti pareigų, santykius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta situacija, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo negali eiti savo pareigų ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų (ir tuo metu turėtų būti pavaduojamas), koreliuoja su Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią savivaldybės taryba gali priimti sprendimą pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, tačiau analogiškos galimybės pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, jeigu jis daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų neina pareigų dėl
„kitų pateisinamų priežasčių“, Įstatyme nėra numatyta, todėl Įstatymo 30 straipsnio
2 dalies 1 punkto formuluotę reikėtų patikslinti.
Svarstytina ir tai, ar Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo pagrindo nereikėtų išplėsti, kad jis apimtų ir tokius atvejus, kai poreikį pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais lemtų ne ilga jo laikino nedarbingumo trukmė, o pats jo sveikatos būklės pobūdis, dėl kurio meras nebegalėtų toliau eiti pareigų. Kartu pažymėtina, kad Įstatyme turėtų būti tiksliai nustatyta, kuriuos mero įgaliojimus įgytų jį pavaduojantis asmuo. Svarstytina, ar pavaduoti merą, kaip ir laikinai eiti mero pareigas, turėtų savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, ar tai galėtų būti vicemero funkcija. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai sureguliuota, ar savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas (arba jį pavaduojantis, jeigu taip būtų nustatyta), tuo pačiu metu galėtų vykdyti ir savo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimus, o jeigu ne visus, tai kuriuos (pavyzdžiui, balsuoti, eiti komiteto ar komisijos vadovo pareigas).
Jeigu merą pavaduotų ne vicemeras, o savivaldybės tarybos narys, turėtų būti nustatytas (užtikrintas) už mero pavadavimą jam mokėtinas darbo užmokestis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo laikinai mero pareigas einančiam savivaldybės tarybos nariui teisinis reguliavimas yra neišsamus, labai fragmentiškas, ir turėtų būti papildytas ir patikslintas, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl mero pavadavimo ir laikino mero pareigų ėjimo institutų atskyrimo (t. y. taip, kad apimtų visus atvejus, kai tarybos narys laikinai eitų mero pareigas, o ne vienintelį atvejį, kai meras neišrinktas, taip pat tiksliai sureguliuojant apmokėjimo už mero pavadavimą, be kita ko, mero nušalinimo nuo pareigų atveju, klausimą priklausomai nuo to, kas būtų nustatytas kaip merą pavaduojantis subjektas – savivaldybės tarybos narys ar vicemeras). Pažymėtina ir tai, kad nusakant būdą, kuriuo savivaldybės taryba paveda tarybos nariui laikinai eiti mero pareigas, ir apibūdinant šį tarybos narį Įstatymo nuostatose vartojamos nevienodos formuluotės: pagal Įstatymo 19 straipsnio 4, 8, 13 dalis, 33 straipsnio 3 dalį jis yra „skiriamas“ arba „paskirtas“, o pagal 30 straipsnio 2 dalį – „išrinktas“.
Mūsų nuomone, teisiškai tiksliausia būtų vartoti formuluotes „pavedama laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, kuriam pavesta laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas“ (o jeigu Įstatyme būtų nustatytas ir mero pavadavimo institutas, reikėtų vartoti formuluotę „merą pavaduojantis arba laikinai mero pareigas einantis [asmuo]“). 64. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio
„išrinkta“ turėtų būti įrašytas žodis „išrinktas“. 65. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos. Ši nuostata nedera su Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu meras neišrinktas, mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos narys. 66. Įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad meras skirtų savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus, kurie pagal Įstatymą būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, vicemeras atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, tačiau pagal šio straipsnio 5 dalį jo skyrimui reikėtų savivaldybės tarybos pritarimo. Skiriant savivaldybės administratoriaus direktorių, turintį tokį pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą, savivaldybės taryba nedalyvautų, nors jo funkcijos nustatomos Įstatyme. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos, funkcijų ir įgaliojimų santykis. 67.
„skyrimu“ turėtų būti įrašytas žodis „skyrimui“. 68. Įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių
„normos, nustatančios“ turėtų būti įrašyta „normas, nustatančias“. 69. Įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriomis
reguliuojama mero priesaika, reikėtų perkelti į straipsnio pradžią, išdėstyti vieną mero priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 70. Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies nuostatos tikslintinos taip: „Meras, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės mero mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
savivaldybės merui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės mero pažymėjimą.“
„atlieka visas mero pareigas, išskyrus <...> nustatytus įgaliojimus“
keistina formuluote „vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius <...>“. Šioje dalyje teikiamos nuorodos tikslintinos: nuoroda į šio straipsnio 7 dalį yra klaidinga, nes toje dalyje mero įgaliojimai nenustatyti; nuoroda į šio straipsnio 16 dalį, t. y. į tą pačią dalį, kurioje ši nuoroda įtvirtinta, yra nelogiška; nuoroda į šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus, atsižvelgiant į toliau apibrėžtus savivaldybės tarybos įgaliojimus, suponuoja, kad tuose punktuose nustatytų mero įgaliojimų nevykdytų nei mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys, nei pati savivaldybės taryba. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas kaip neturintis teisinės prasmės. 73.
neturinti savarankiško norminio turinio. 74. Įstatymo 31 straipsnio pavadinimas „Mero pareigos“ keistinas pavadinimu „Mero įgaliojimai“. Kartu pažymėtina, kad Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje taip pat yra išvardyti mero įgaliojimai, o ne jo teisės. 75. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoje atsisakytina perteklinių žodžių „įskaitant biudžeto tikslinimą“ (žr. Įstatymo
savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį“. 76. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta mero pareiga reglamento nustatyta tvarka pristatyti, derinti ir teikti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Šios normos tikslas nėra aiškus, nes nei pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojamas administracijos direktoriaus skyrimas, nei pagal kitas Įstatymo nuostatas savivaldybės taryba administracijos direktoriaus skyrimo procedūroje nedalyvauja. 77. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 18 punkte vietoj žodžio „tvirtina“ turėtų būti įrašyta „tvirtinti“. 78. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti galimybę visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą; nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo būtų baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Mūsų nuomone, šias siūlomas nuostatas reikėtų patikslinti keliais aspektais. Pirma, manytina, kad reikėtų siauriau apibrėžti pagrindą nušalinti merą, siejant jį su pareikštais įtarimais ne dėl bet kokių, o tik dėl tam tikrų nusikaltimų ar kitų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnį nusikalstamos veikos tyrimo metu įtariamajam teismo nutartimi gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ir merams, ir pažymėta, jog, sprendžiant dėl šios priemonės taikymo merui, privalu įvertinti šių pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdį, nulemiantį laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindus ir tikslingumą; į tai turi būti atsižvelgiama tiek pagrindžiant šios priemonės taikymo būtinybę ją taikant pirmą kartą, tiek motyvuojant poreikį pratęsti jos taikymą. Taigi, kadangi nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu iš esmės galėtų būti aktualu tik jeigu tai nebūtų padaryta teismo nutartimi, įstatyme reikėtų nurodyti aiškų tikslą, kurio siekiant būtų priimamas toks savivaldybės tarybos sprendimas, ir konkrečiau apibrėžti nusikalstamas veikas, įtarimas kurių padarymu galėtų lemti poreikį nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu teismas tokios priemonės netaikytų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (40 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kitas probleminis aspektas yra susijęs su mero nušalinimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tam tikrą nusikalstamą veiką, visais atvejais nušalinamas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, be to, nenumatyta jokių galimybių panaikinti nušalinimą nuo pareigų nepasibaigus baudžiamajam procesui, kai ši priemonė galėtų būti vertinama kaip nebereikalinga, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Tuo metu pagal BPK 157 straipsnį laikinas nušalinimas nuo pareigų teismo nutartimi negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių (2 dalis), ir privalo būti panaikintas, kai pasidaro nebereikalingas (5 dalis). Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sprendimas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų privalo būti pagrįstas argumentais, konkrečiu atveju patvirtinančiais įstatyme nustatytų šios priemonės taikymo tikslų ir pagrindų buvimą, o sprendimas pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymą konkrečiam asmeniui – ir papildomais svariais argumentais, patvirtinančiais būtinybę pratęsti jos taikymą (2016 m. vasario 17 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į visa tai, siūlomas mero nušalinimo nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu teisinis reguliavimas taip pat turėtų būti pakoreguotas, nustatant tikslų terminą, kuriam meras galėtų būti nušalintas, ir jo pratęsimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme nėra numatyta, kaip būtų sprendžiamas nušalinto nuo pareigų mero darbo užmokesčio mokėjimo klausimas. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime atskleistą iš Konstitucijos, inter alia jos
gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų, kylantį reikalavimą
„nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų
nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas“. Šios dalies nuostata, kad nušalinimo laikotarpiu meras
„netenka“ visų jam suteiktų įgaliojimų, turėtų būti pataisyta taip, kad nušalinimo
laikotarpiu mero įgaliojimai būtų sustabdomi, nes „netekęs“ įgaliojimų meras negalėtų tęsti jų vykdymo išnykus nušalinimo pagrindui, ir reikėtų rengti naujus mero rinkimus. Be to, atsižvelgiant į laikiną mero nušalinimo nuo pareigų pobūdį, nušalinimo laikotarpiu jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos, todėl atitinkamai tikslintina Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata. 79.
kadencijos pabaigos“ keistina formuluote „Pasibaigus įgaliojimų laikui“, o formuluotė „prieš terminą netenka savo įgaliojimų“ – formuluote „mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą“. 80. Įstatymo 34 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į šio straipsnio turinį, turėtų būti paminėtas ir teisės aktų „paskelbimas“. Įstatymo 34 straipsnio pavadinime ir 1, 2 dalyse vartojamos formuluotės „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“ ir „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų <...>, taip pat merų“ taisytinos, nes tėra viena savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena savivaldybės vykdomoji institucija – meras. Siekiant išvengti dviprasmybių, šiose formuluotėse terminai
„atstovaujamoji institucija“ ir „vykdomoji institucija“ vartotini vienaskaitos
forma, atskirai nebeminint merų, arba geriau vietoj šių terminų įvardytinos konkrečios institucijos, pavyzdžiui, „Savivaldybės tarybos ir mero teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“. Pagal šioje išvadoje pateiktą pastabą pataisius Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą terminą ir įvardijus jį kaip „Savivaldos institucijos“, 34 straipsnio pavadinime ir abiejose dalyse taip pat galėtų būti vartojamas šis apibendrinamasis terminas, pavyzdžiui, „Savivaldos institucijų teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre turi būti skelbiami visų savivaldybės institucijų, taigi ne tik savivaldybės tarybos ir mero, norminiai teisės aktai (žr. pastabą dėl sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmės).
Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies formuluotė, kurioje minimi savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų priimti norminiai teisės aktai, apima ir mero priimtus norminius teisės aktus, todėl po jos išdėstyta formuluotė „taip pat merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus“ tikslintina, vietoj žodžių „taip pat merų priimti teisės aktai“ įrašant žodžius „taip pat kiti mero priimti teisės aktai“ arba „taip pat mero priimti individualūs teisės aktai“. Šio straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybių interneto tinklalapiuose“ keistina formuluote „savivaldybės interneto svetainėje“. Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal šiame straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės interneto svetainėje būtų skelbiami tie patys teisės aktai, kurie būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o kai kurie kiti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nenorminiai (individualūs) teisės aktai dėl jos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudėties, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, mero nušalinimo nuo pareigų ir pan., galėtų likti apskritai nepaskelbti. Įstatymo 34 straipsnį šiuo atžvilgiu reikėtų pataisyti.
Šio straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į 1 dalies nuostatą, pagal kurią Teisės aktų registre būtų skelbiami ir kai kurie nenorminiai (individualūs, teisės taikymo) aktai, ir į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 81. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje siūlytume įtvirtinti, kad „Savivaldybės tarybos narys yra savivaldybės bendruomenės atstovas“, ir nurodyti papildomus jo teisinio statuso bruožus: „Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei“; „Visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs“ (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). 82. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina šio straipsnio 2 dalyje (atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis) ir tikslintina, įtvirtinant savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklę (pavyzdžiui, tokią, kaip Konstitucijos 59 straipsnio
taisyklė): „Savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas.“
glaustumo, nustatytinas vienas savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir
įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodytina sąlyga, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. 84.
perbrauktas žodis skliaustuose „(mero)“. 85. Įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos taip: „Išrinktas tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
nariui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės tarybos nario pažymėjimą.“
87Įstatymo 35 straipsnio 8 dalis išbrauktina kaip neturinti savarankiško norminio turinio, juolab kad savivaldybės tarybos nario teises siūloma nustatyti Įstatymo 37
straipsnyje. 88. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies formuluotėje „meras laikinai nušalintas nuo pareigų šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“ jungtukas „ir“ turėtų būti pakeistas jungtuku „ar“, nes meras būtų nušalintas kuriame nors viename įstatyme – Vietos savivaldos įstatyme, BPK arba Karo padėties įstatyme – nustatyta tvarka, o ne pagal visus šiuos įstatymus vienu metu. 89. Įstatymo 38 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „sustabdymas arba jų“, nes nei šiame, nei kituose straipsniuose savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas nėra numatytas (17 straipsnio 5 dalyje numatytas savivaldybės tarybos, kaip kolegialios institucijos, įgaliojimų sustabdymas savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, jog savivaldybės tarybos nariai, kitaip nei merai, nėra savo prigimtimi į darbo santykius panašių teisinių santykių dalyviai, jų įgaliojimų įgyvendinimas negali būti prilyginamas jų darbinei veiklai, todėl savivaldybės tarybos nariams negalėtų būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. 90.
nuostatą „Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose“. Kaip minėta, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario teisinį statusą, todėl visi jo įgaliojimų nutrūkimo pagrindai turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse ar kituose įstatymuose). Taigi vietoj nurodytos blanketinės 38 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būtų išvardyti visi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai. Iš esmės tas pats pasakytina apie savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis reguliavimą – jis turėtų būti nustatytas būtent Vietos savivaldos įstatyme, tačiau Įstatyme nėra numatytas. 91. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes joje, be nukreipimo į greta esančiame 39 straipsnyje nustatytą savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu tvarką, nėra jokio norminio turinio. 92. Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra taikoma savivaldybės tarybos nariams ar merui „dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų“, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“. 93. Įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje pavartota sąvoka
„politinių partijų“ keistina sąvoka „politinių organizacijų“. 94. Siekiant teisinio nuoseklumo, Įstatymo 43 straipsnį
siūlytume pavadinti „Savivaldybės administracija“, o visas šio straipsnio nuostatas, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės administracijos direktoriaus teisinis statusas (nustatoma jo skyrimo į pareigas tvarka, įgaliojimai, garantijos ir kt.), – iškelti į atskirą straipsnį. 95.
skirtų savivaldybės administracijos direktorių, kuris būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Seimui 2022 m. balandžio 21 d. priėmus Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymą ir Konstitucijoje įtvirtinus nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamą savivaldybės mero instituciją, Įstatymu būtų pakeista institucinė vietos savivaldos sąranga – galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui priskirtą savivaldybės vykdomosios institucijos statusą ir nustatytas savivaldybės administracijos vadovo funkcijas įgytų meras (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos, kuriomis reglamentuojamos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, neatitinka Įstatymu siūlomos institucinės reformos esmės. Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1–9 punktuose numatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos iš esmės yra perkeltos iš galiojančio vietos savivaldos institucijos modelio ir atitinka savivaldybės administracijos direktoriaus kaip įstaigos vadovo ir vykdomosios institucijos funkcijas. Nors ir siūloma nustatyti, kad šios dalies 3–7 ir 9 punktuose nurodytas funkcijas administracijos direktorius vykdytų mero pavedimu, baigtinio administracijos direktoriui perduodamų funkcijų sąrašo nustatymas (kitaip nei tokį pat mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą turinčių vicemerų atveju) suponuoja tik formalų, o ne realų savivaldybės vykdomosios institucijos ir savivaldybės administracijos vadovo funkcijų suteikimą merui. 96.
„tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos
<...> sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais“, o 2 punkte – kad jis, „tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos <...> sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams“. Manome, kad vykdomoji funkcija
Svarstytina, koks yra šios nuostatos santykis su Įstatymo 27 straipsnio
priskirtas „savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“, ir su Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kuriame nustatyti savivaldybės mero įgaliojimai „įstatymų nustatytais atvejais organizuoti savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą“. Neaišku, kokiu pagrindu meras, kuriam Įstatymu nesuteikiami įgaliojimai tvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, galėtų pavesti tai daryti administracijos direktoriui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybės administracijos direktorius yra mero į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamas valstybės tarnautojas, kurį meras gali atleisti iš pareigų (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Šis mero ir jo skiriamo administracijos direktoriaus santykis galėtų turėti įtakos administracijos direktoriaus įgaliojimų tvirtinti minėtus dokumentus vykdymui, nes šių jų rengimą organizavo meras. 98. Įstatymo 50 straipsnyje du kartus iš eilės pakartota ta pati 1 dalis. 99. Įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje žodis „teikimu“ keistinas „siūlymu“. 100. Įstatymo 70 straipsnio 1 dalies formuluotė „Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus“ keistina formuluote „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus“ (žr. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). 101.
„specialiuose“ išbrauktinas. 102. Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostata
„Savivaldybių atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos
valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“ tikslintina, nes pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą savivaldybės atributikos objektas yra ir savivaldybės vėliava (2 straipsnio 7 dalis). 103. Įstatymo 72 straipsnio nuostatą siūlytume patikslinti taip: „Savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, kiti subjektai raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko lietuvių kalba, laikydamiesi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
„įstatymas“ įrašant formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis“. 105. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio 10 d. Iki šios datos turėtų būti taikomos tik galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, o po jos – tik naujos redakcijos Įstatymo nuostatos. Įstatyme numatyta esminė savivaldybių institucijų ir jų funkcijų pertvarka, tad jo įsigaliojimo susiejimas su konkrečia data galėtų sutrikdyti savivaldybių institucijų veikimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. ir 2019 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai vyko (taigi baigėsi praėjusios kadencijos ir prasidėjo naujos kadencijos savivaldybių tarybų įgaliojimai) nuo balandžio 7–8 d. iki balandžio 22–23 d. Taigi, jeigu naujos redakcijos Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio
savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai turėtų įvykti jam dar neįsigaliojus, o kitų savivaldybių institucijos, suformuotos pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui dar kelias savaites iki pirmojo naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdžio turėtų veikti pagal jų sąrangos nebeatitinkantį naują teisinį reguliavimą.
Siekiant išvengti tokio teisinio neapibrėžtumo, Įstatymo įsigaliojimo data nustatytina tokia, kad ji būtų ankstesnė nei galima anksčiausia 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmojo posėdžio data, ir projektas papildytinas nuostatomis, kuriomis būtų sureguliuotas Įstatymo taikymas, siejant jo pradžią su naujos kadencijos savivaldybės tarybos pirmuoju posėdžiu. 106. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria Vyriausybei pavedama peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Seimui pateikti „reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo priėmimu“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija ir įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas, turi įgaliojimus pati spręsti, kuriai ministerijai ar Vyriausybei atskaitingai įstaigai pavesti parengti reikalingų įstatymų projektus. Taigi Vyriausybei turėtų būti pavesta iki nurodytos datos pateikti Seimui įstatymų, kuriuos būtina suderinti su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymu, pakeitimų projektus. 107. Pagal Rekomendacijų 176.3–176.5 papunkčius, nauja redakcija dėstomo įstatymo priedas turi būti išdėstomas iš karto po naujos redakcijos įstatymo teksto, kabutės rašomos po priedo teksto, po to dėstytinas įstatymo, kuriuo dėstoma nauja redakcija, straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir pan. 108.
teikiamose nuorodose į Europos Sąjungos teisės aktus išbrauktini skliaustai su juose nurodytais tų teisės aktų paskelbimo šaltiniais, nes pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8
5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-06-28 Nr. XIVP-1580(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsniuose (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) yra įvardytos „savivaldybių merų“ pareigos, todėl projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatose sutrumpintas šių pareigų pavadinimas vartotinas tik įvedus trumpinį. Nors pirmą kartą šios pareigos minimos Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, siūlytume trumpinį „(toliau – meras)“ įvesti ne šioje nuostatoje, o Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte, atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 35 punktą terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Manome, kad Įstatymo 3 straipsnyje, kuriame išdėstytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, turėtų būti apibrėžta sąvoka „Savivaldybės meras“ (o ne „Meras“), perkeliant ją pagal abėcėlę iš šio straipsnio 3 dalies į šio straipsnio 11 dalį (buvusias 4–11 dalis pernumeruojant kaip 3–10 dalis; Įstatymo tekste nuorodų į 3 straipsnį nėra, todėl jokių nuorodų taisyti nereikėtų). Nesutrumpintą „savivaldybės mero“ pareigų pavadinimą siūlytume vartoti ir kitose 3 straipsnyje dėstomose sąvokų apibrėžtyse (šio straipsnio 1, 6, 9 ir 10 dalyse). 2. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžio „perduoti“ vietoj žodžio „ją“ įrašytina „jos“. 3. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, kad mišria savivaldybės tarybos narių grupe laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis savivaldybės tarybos narys, yra nepagrįsta nei lingvistiniu, nei loginiu, nei teisiniu aspektais.
Vienas žmogus nėra grupė ir negali būti ja laikomas, todėl siūlome šią nuostatą išbraukti, o Įstatymo nuostatas, kuriomis apibrėžiamos savivaldybės tarybos daugumos, mažumos ir opozicijos sąvokos (3 straipsnio 13, 14, 17 dalys), patikslinti, tiesiogiai paminint ir vienintelį jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantį savivaldybės tarybos narį, arba jose vietoj formuluotės „mišri savivaldybės tarybos narių grupė“ įrašant formuluotę, kuri apimtų ir mišrią grupę, ir vienintelį jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantį tarybos narį, pavyzdžiui – „į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai“ (taip pat plg. su 2022 m. gegužės 26 d. priimto Seimo statuto Nr. XIV-1127 1–3 straipsniais padarytais Seimo statuto pakeitimais). Įvertintina, ar atitinkamai nereikėtų patikslinti ir Įstatymo 13 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 1 dalies nuostatų. 4. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje žodžius „savivaldybės vykdomajai institucijai“ siūlytume pakeisti žodžiais „savivaldybės merui“. 5. Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio
„įstatymų“ įrašytina „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso“. 6. Įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje pateikiamoje
termino „Savivaldybės tarybos dauguma“ apibrėžtyje vietoj formuluotės „atstovaujanti (-ios) daugiau kaip pusei visų savivaldybės tarybos narių“ įrašytina formuluotė „sudaryta (-os) iš daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos narių“. 7.
savivaldybės tarybos opozicijos lyderio sąvoka, konstrukciją „turi teisę pasinaudoti <...> teisėmis“ siūlome pakeisti konstrukcija „turi <...> teises“ (vietoj formuluotės „turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis savivaldybės tarybos opozicijos lyderio teisėmis“ įrašyti glaustesnę formuluotę „turi šiame įstatyme ir reglamente nustatytas teises“, atsisakius perteklinių žodžių „savivaldybės tarybos opozicijos lyderio“). 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje minimas „savivaldybės tarybos veiklos reglamentas“, o 9 straipsnio 2 punkte – „savivaldybės tarybos reglamentas“; šios sąvokos suvienodintinos. 9. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte siūlytume įrašyti abu principo, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero institucinis santykis, aspektus (be to, kaip minėta, šioje nuostatoje įvestinas trumpinys „meras“), t. y. vietoj formuluotės „mero atskaitingumo savivaldybės tarybai“ įrašytina formuluotė „savivaldybės mero (toliau – meras) atskaitingumo savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos viršenybės prieš merą“. 10. Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte prieš žodį „tarybos“ įrašytinas žodis
„Savivaldybės“. 11. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį siūlytume išdėstyti taip:
„Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės
bendruomenei.“
12Įstatymo 9 straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, kad informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos
nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina savivaldybės tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas.
Jeigu informacija apie savivaldybės tarybos nario visuomeninį padėjėją nebeskelbiama, kai jis nustoja eiti šias pareigas, neaišku, kaip galėtų būti skelbiama jo „atšaukimo data“; atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „paskyrimo ir atšaukimo datos“ įrašytini žodžiai „paskyrimo data“. Atitinkamai taisytinas Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies paskutinis sakinys. 13. Įstatymo 13 straipsnio 4 ir 8 dalyse formuluotė „nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų“ keistina formuluote „nuo bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų“. 14. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata taisytina: formuluotėje „Jeigu išrinktos naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais“ išbrauktini klaidinantys žodžiai „išrinktos naujos“ (jeigu savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, savivaldybės taryba nėra išrinkta); vietoj žodžio „esamos“ įrašytina „ankstesnės kadencijos“. 15. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo; siūlytume šią nuostatą perkelti į 16 straipsnį (jo 3 dalį). 16. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „mero įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais nesuėjus terminui šio įstatymo nustatytais pagrindais“ taisytina taip: „sprendimo dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka priėmimas“ (nes tai ir yra vienintelis atvejis, kai savivaldybės taryba gali spręsti dėl savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo). 17.
taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Pagal Įstatymo
metų birželio 15 dienos savivaldybės tarybai raštu atsiskaityti, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Tai yra vienintelės Įstatymo nuostatos, kuriomis tam tikrais konkrečiais aspektais išreikšta mero atskaitomybė savivaldybės tarybai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, savivaldybės bendruomenės išrinktos savivaldybės atstovaujamosios institucijos (savivaldybės tarybos) ir savivaldybės vykdomosios institucijos (mero) santykiai turi būti grindžiami Konstitucijoje nustatytais vietos savivaldos principais, tarp jų atstovaujamąja demokratija, vykdomųjų institucijų atskaitingumu atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos, kaip atstovaujamosios institucijos, viršenybe kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu (2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje meras apibrėžiamas kaip vykdomoji institucija, „atsakinga už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą“, bet šios atsakomybės formos nedetalizuojamos ir subjektas, kuriam meras yra atsakingas, nenurodomas.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje deklaruojama, kad meras „yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą“, tačiau, kaip minėta, Įstatyme iš esmės tėra numatyta vienintelė mero atskaitomybės savivaldybės tarybai forma – atsiskaitymas raštu, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (27 straipsnio 2 dalies
valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas (15 straipsnio 5 dalis), formos Įstatyme nenumatytos, apie atskaitingumą savivaldybės tarybai už kitų – savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą neužsimenama. Nors esminė mero institucijos funkcija yra vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti, pagal Įstatymo 34 straipsnio 1 dalį už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą taip pat „tiesiogiai ir asmeniškai atsako“ mero į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – savivaldybės administracijos direktorius. Galima daryti prielaidą, kad savivaldybės administracijos direktorius už savo veiklą turėtų atsakyti jį į pareigas paskyrusiam merui. Įvertinę šį siūlomą teisinį reguliavimą, laikomės Teisės departamento 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr.
XIVP-1580 išdėstytos nuostatos, kad mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – negali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą, savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Įstatyme turėtų būti ne tik deklaruojamas mero atskaitingumo savivaldybės tarybai principas, bet ir nustatytos konkrečios mero atsiskaitymo jai už savo veiklą, tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus, formos, taip užtikrinant realią, o ne tik deklaruojamą, savivaldybės tarybos, kaip atstovaujamosios institucijos, viršenybę prieš vykdomąją instituciją. 18. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotėje „gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą“ vartojama sąvoka
„kolegialūs organai“ tikslintina, nes neaišku, ar ji reiškia viešųjų įstaigų,
kurių savininkė yra savivaldybė, kolegialius organus (plg. su Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktu), ar ką kita, nes jokie kiti savivaldybės tarybos sudaromi kolegialūs organai Įstatyme neminimi. Jeigu šioje nuostatoje turimi omenyje savivaldybės tarybos sudaromi jos struktūriniai padaliniai (komitetai, komisijos), kitos įstatymuose numatytos komisijos (plg. su Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu), vietoj žodžių „kolegialių organų“ įrašytini žodžiai „komitetų, komisijų“. 19. Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „tarybos narių frakcijas“ įrašytinas žodis „savivaldybės“. 20.
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti mero įgaliojimus šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, 17 straipsnio 21 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte – mero įgaliojimus pasirašyti posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 10, 12 dalis ir 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą meras turėtų įgaliojimus sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikti savivaldybės tarybos sprendimų projektus. Šių siūlomų merui suteikti įgaliojimų visuma neatitinka jo, kaip vykdomosios institucijos, atskaitingos atstovaujamajai institucijai – savivaldybės tarybai, statuso ir paskirties – tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus. Savivaldybės tarybos vadovui būdingus įgaliojimus suteikus merui, būtų pažeista savivaldybės tarybos teisė savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, taip pat mero, kaip vykdomosios institucijos, atskaitingumo savivaldybės tarybai ir jos viršenybės prieš jai atskaitingą merą principai. Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime yra vertinęs iš esmės analogiško teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir pripažinęs tuo metu galiojusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, kuriomis merui – savivaldybės vykdomajai institucijai buvo suteikti įgaliojimai sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikti tarybos sprendimų projektus, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir tarybos posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus, prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Šiame nutarime konstatuota, kad meras, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, pagal Konstituciją negali turėti tokių įgaliojimų ir kad šiomis nuostatomis nepaisyta Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų – atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų institucijų atžvilgiu, taigi konstituciškai nepagrįstai išplėstos mero galios ir nepaisyta konstitucinės nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Šis Konstitucinio Teismo vertinimas neprarado aktualumo ir įsigaliojus Seimo 2022 m. balandžio 21 d. priimtai Konstitucijos pataisai, kuria Konstitucijoje tiesiogiai nustatyta nuolatinių savivaldybės gyventojų renkama savivaldybės mero institucija, nes ši Konstitucijos pataisa nepaneigė esminių vietos savivaldos principų. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime, jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis demokratijos principas, kurio negali paneigti jokia Konstitucijos pataisa, suponuoja demokratinę vienasmenių valdžios institucijų kaitą ir vienasmenės valdžios ribojimą. Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad merui negali būti suteikiami tokie įgaliojimai, kuriuos įgyvendindamas jis iš esmės organizuotų savivaldybės tarybos, kuriai yra atskaitingas, darbą. Šiame kontekste paminėtina, kad nėra jokio esminio skirtumo, ar meras sudarytų savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, ar jų projektus, nes abiem atvejais tai reikštų, kad savivaldybės atstovaujamosios institucijos darbą planuoja ir organizuoja ne ji pati, o jai atskaitinga vykdomoji institucija, kurios paskirtis – vykdyti, be kita ko, savivaldybės tarybos sprendimus. 21. Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje vartojamą formuluotę „o kai jo nėra“ siūlytume patikslinti taip: „o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra“ (šioje dalyje triskart); taip pat tikslintina šio straipsnio 14 dalies nuostata. 22. Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (sekretoriatui) (toliau – sekretoriatas) reglamente nustatyta tvarka pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius“.
Pagal Įstatymo 33 straipsnio 2 dalį savivaldybės tarybos posėdžiams aptarnauti ir kitoms susijusioms funkcijoms vykdyti „steigiamas sekretoriatas“. Nors šiose Įstatymo nuostatose minimas tas pats sekretoriatas, pagal jų turinį manytina, kad savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius įeina į sekretoriato sudėtį, o ne pats yra sekretoriatas. Siekiant teisinio aiškumo aptariamos Įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. 23. Įstatymo 17 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad meras sudarytų savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, o šio straipsnio 13 dalyje
posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba kitas savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad meras nėra tarybos narys (išbrauktinas žodis „kitas“). 27. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių ar mišrios grupės ar jų skaičiaus pasikeitimo“ įrašytina formuluotė „pasikeitus savivaldybės tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui“. 28. Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos komiteto pirmininkas turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją „iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių“. Neaišku, ar šioje nuostatoje iš tiesų siekta įtvirtinti savivaldybės tarybos komiteto pirmininko teisę gauti informaciją, be kita ko, iš savivaldybės tarybos (taip pat iš mero), ar čia turėta omenyje informacija iš valstybės institucijų, valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių. Ta pati pastaba taikytina Įstatymo 22 straipsnio 5 daliai, kurioje numatyti analogiški savivaldybės tarybos komisijos pirmininko įgaliojimai. 29. Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teisinis reguliavimas stokoja taisyklių, kaip tokių komisijų nariams būtų apmokama už darbą jose.
Manome, kad aptariamą nuostatą reikėtų papildyti, nustatant savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, darbo šiose komisijose apmokėjimo taisykles (pavyzdžiui, nustatyti, kad už darbą jiems apmokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka). 30. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti Etikos komisijos įgaliojimus teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai „siūlymą dėl mero įgaliojimų nutraukimo, jeigu meras 6 mėnesius iš eilės nevykdo mero pareigų“. Pažymėtina, kad Seimo 2022 m. birželio 23 d. priimtame Rinkimų kodekse, kuris įsigalios 2022 m. rugsėjo 1 d. ir kurio teisinė galia yra aukštesnė negu Vietos savivaldos įstatymo, nei tokie Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai, nei toks mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindas nėra nustatyti, todėl ši projekto nuostata išbrauktina. 31. Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 7 punkte siūloma nustatyti Etikos komisijos įgaliojimus teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai „siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės 3 savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties“. Šioje nuostatoje konstrukcija „siūlymą dėl <...> įgaliojimų nutraukimo“ keistina tikslesne konstrukcija „siūlymą priimti sprendimą dėl <...> įgaliojimų nutrūkimo“. Atkreiptinas dėmesys ir į šios projekto nuostatos santykį su atitinkama priimto Rinkimų kodekso
įgaliojimų nutrūkimo pagrindą taikyti ne tik savivaldybės tarybos nariui, bet ir merui. 32. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „parengtų“. 33.
naujo mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos“; pagal Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą, mero rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys laikinai eitų mero pareigas tik tuo atveju, jeigu „esamas meras“ įgaliojimų jau būtų „netekęs“. Šios nuostatos vertintinos kritiškai, jų prasmė abejotina – neaišku, kokiu konstituciškai svarbiu tikslu būtų grindžiamas mero įgaliojimų pratęsimas, pasibaigus Konstitucijoje nustatytam mero įgaliojimų laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Pažymėtina, kad – kitaip nei savivaldybės tarybos rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais atveju, kai savivaldybės tarybos funkcijų negalėtų laikinai atlikti jokia kita institucija, todėl turėtų būti pratęsiami ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimai arba savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, – pripažinus negaliojančiais mero rinkimų rezultatus, naujai kadencijai išrinkta savivaldybės taryba laikinai eiti jai atskaitingo mero pareigas galėtų pavesti vienam iš savo narių, kaip ir visais kitais atvejais, kai mero nėra (Įstatymo
nuoseklesnis ir konstituciškai labiau pagrįstas, atsisakius nuostatų, pagal kurias prasitęstų ankstesnės kadencijos mero įgaliojimai, ir numačius, kad visais atvejais, kai mero nėra (meras neišrinktas, nes mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, išrinktas neprisiekęs meras neteko mandato arba mero įgaliojimai nutrūko nesuėjus terminui), laikinai mero pareigas eina savivaldybės tarybos paskirtas jos narys. Atsižvelgdami į tai, siūlome Įstatymo
meras įgaliojimų yra netekęs“ išbraukti. 34.
34Jeigu Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nebūtų atsisakyta, ši nuostata taisytina:
formuluotėje „Jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais“ išbrauktini klaidinantys žodžiai „išrinkto naujo“ (jeigu mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, meras nėra išrinktas); vietoj žodžių „esamo mero“ įrašytina „ankstesnės kadencijos mero“ (arba „praėjusią kadenciją pareigas ėjusio mero“). 35. Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje formuluotė „Meras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi teisę motyvuotai grąžinti“ keistina formuluote „Meras turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas motyvuotai grąžinti“. 36. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „priimtus teisės aktus“ įrašytini žodžiai „jos priimtą teisės aktą“. 37. Atsižvelgiant į tai, kad demokratinis sprendimų priėmimo principas yra daugumos principas, Įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, nustatant savivaldybės tarybos teisės aktui be mero teikiamų pataisų priimti reikalingą balsų daugumą, vietoj formuluotės „ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių“ siūlytume įrašyti „daugiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių“. 38. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad, jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Ši nuostata vertintina kritiškai, nes tai, kad politinė institucija – savivaldybės taryba, nesutikdama su mero motyvais, kuriais remiantis jos priimtas teisės aktas buvo grąžintas jai pakartotinai svarstyti, ir įgyvendindama įstatymo jai suteiktus įgaliojimus įveikė mero veto ir priėmė teisės aktą, kuriam kita politinė institucija – meras nepritaria, savaime negali būti pagrindas ginčyti tą teisės aktą teisme, prašant jį panaikinti arba įpareigoti pakeisti jį taip, kaip pageidauja meras.
Siūlome šios nuostatos atsisakyti, o savivaldybės tarybos sprendimai galėtų būti skundžiami bendrais Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais. 39. Įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pirmojo sakinio formuluotė „Pasibaigus mero įgaliojimų laikui, meras, jeigu neišrenkamas meru arba mero įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui (išskyrus <...>), turi teisę“ tikslintina taip: „Pasibaigus mero įgaliojimų laikui, jeigu jis neišrenkamas meru dar vienai kadencijai, arba mero įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui (išskyrus <...>), buvęs meras turi teisę“. 40. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad merą pavaduoja vicemeras, kai „mero įgaliojimai sustabdomi, išskyrus Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytą atvejį, kai mero įgaliojimus vykdo Vyriausybės įgaliotinis“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo projektą Nr. XIVP-1589(2) tame įstatyme būtų numatytas vienintelis mero įgaliojimų sustabdymo atvejis, ir būtent tuo atveju vicemeras mero nepavaduotų, abejotina, ar Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte apskritai verta sieti mero pavadavimą su „mero įgaliojimų sustabdymu“ ir čia pat nustatyti išimtį, ar aiškiau būtų šiame punkte nustatyti „meras nušalintas nuo pareigų“ (arba „meras teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų“, ar pan.) (taip pat žr. pastabas dėl Įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų). 41.
įgaliojimų“ keistina teisiškai tikslesne formuluote „mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui“, kuri apima ne tik įgaliojimų netekimą savivaldybės tarybos sprendimu dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, bet ir kitus įgaliojimų nutrūkimo atvejus (mirus, atsistatydinus, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir kt.). 42. Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata tikslintina keliais aspektais:
Atsižvelgiant į oficialiąją konstitucinę savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis doktriną, įvertintina, ar kai kurių laikinai mero pareigas einančio savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymas neturėtų būti sustabdytas. 44. Atsižvelgiant į tai, kad visi mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai yra nustatyti Rinkimų kodekse, o savivaldybės tarybos sprendimo dėl mero įgaliojimų netekimo sulaužius priesaiką arba nevykdžius įstatymuose nustatytų įgaliojimų priėmimas reguliuojamas Įstatymo 13 straipsnyje, šio vieno iš mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindų paminėjimas Įstatymo 31 straipsnyje neturi jokios teisinės prasmės ir yra visiškai perteklinis, todėl siūlome šio straipsnio pavadinime išbraukti žodį „netekimas“ ir atsisakyti šio straipsnio 3 dalies. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, šio straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „taip pat“, nes įgaliojimų netekimas nėra tapatus jų sustabdymui. 45. Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „mero įgaliojimai gali būti sustabdomi teismo nutartimi“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį nusikalstamos veikos tyrimo metu įtariamajam teismo nutartimi gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Taigi pagal šį kodeksą meras teismo nutartimi galėtų būti nušalintas nuo pareigų, todėl teisiškai tikslesnė būtų tokia Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio formuluotė: „Jeigu meras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismo nutartimi nušalinamas nuo pareigų, jo įgaliojimai sustabdomi.“ Tačiau kartu įvertintina, ar ši nuostata nebūtų perteklinė, jeigu Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte būtų nustatyta, kad merą pavaduoja vicemeras, kai meras nušalintas nuo pareigų. 46. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mero įgaliojimai taip pat gali būti sustabdomi Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytu pagrindu. Kadangi mero įgaliojimų sustabdymas įvedus tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje nėra Įstatymo reguliavimo dalykas, neaišku, kokia šios nuostatos prasmė. Atsižvelgiant į tai, jos taip pat galėtų būti atsisakyta, o Įstatymo 31 straipsnyje užtektų įtvirtinti vienintelę nuostatą, kad „Jeigu meras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismo nutartimi nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo laikotarpiu jam mokamas 0,5 VMDU dydžio atlyginimas“ (tokiu atveju šio straipsnio pavadinimas turėtų būti ne „Mero įgaliojimų sustabdymas“, o „Mero nušalinimas nuo pareigų“). 47.
pareigų įtariamajam taikomas atsižvelgiant tik į baudžiamojo proceso tikslus, atsakingai įvertintina, ar Įstatyme neturėtų būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais merą, kuriam pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, nušalinti nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu tai nebūtų padaryta teismo nutartimi (reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti toks teisinis reguliavimas, išsamiai aptarti Teisės departamento 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. XIVP-1580). 48. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Sekretoriatas sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir (ar) karjeros valstybės tarnautojų, ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Reglamento nustatyta tvarka tarybos sekretoriate gali būti numatyta tarybos opozicijos sekretoriaus pareigybė ir (arba) savivaldybės tarybos frakcijų, grupių ir mišrios grupės sekretorių pareigybės.“ Pažymėtina, kad iš Įstatymo nuostatų neaišku, ar nurodytos pareigybės būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ar karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Kartu su projektu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1582(2) nesiūloma įtraukti šių pareigybių į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, taigi neaišku ne tik tai, kokios šios pareigybės būtų, bet ir tai, kaip būtų apskaičiuojamas šių valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigybės galėtų būti „steigiamos“, o ne „numatomos“, todėl Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies paskutinis sakinys atitinkamai tikslintinas. Keliuose šios dalies sakiniuose minimas „sekretoriatas“, o viename – „tarybos sekretoriatas“; siekiant teisinio aiškumo sąvokų vartojimas suvienodintinas. 49. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „savivaldybės administracijos direktoriaus“ turėtų būti įrašytas žodis „mero“. 50.
„Konstitucijos ir“ (žr. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, Savivaldybių
administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). 51. Įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „vėliavos“ reikia įrašyti žodį „valstybės“. 52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme visai nesureguliuotas savivaldybės institucijų priimamų teisės aktų oficialus paskelbimas ir įsigaliojimas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre turi būti skelbiami savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, o jų priimami teisės taikymo aktai – jeigu juos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (6 straipsnio 2 dalies 16, 18 punktai). Taigi Įstatyme nenustačius, kaip turi būti oficialiai skelbiami savivaldybių institucijų priimami teisės taikymo aktai (pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimai dėl jos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudėties, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, ir kt.), jie galėtų likti apskritai nepaskelbti. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Vietos savivaldos įstatyme (toliau – Įstatymas) siūloma nustatyti savivaldybių institucijas, apibrėžti jų paskirtį, statusą, tarpusavio santykį ir kt. Pagal Įstatymą savivaldybės taryba būtų kolegiali vietos valdžios atstovaujamoji institucija, kurią sudarytų Rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinkti tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Savivaldybės meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, kurią Rinkimų kodekso nustatyta tvarka rinktų nuolatiniai savivaldybės gyventojai; be to, meras apibrėžiamas kaip „savivaldybės bendruomenės atstovas“, „savivaldybės vadovas“ ir savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos vadovas (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Šios įstaigos darbą organizuotų mero skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, kuris vykdytų mero pavedimus ir „būtų tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas“ už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savivaldybės tarybos ir mero sprendimų įgyvendinimą (43 straipsnio 6 dalis). Mero (vykdomosios institucijos) santykis su savivaldybės taryba (atstovaujamąja institucija) būtų grindžiamas mero atskaitingumo savivaldybės tarybai principu (4 straipsnio 3 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Merui taip pat siūloma suteikti savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingus įgaliojimus (19 straipsnio 11 dalis, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Sistemiškai įvertinę šias Įstatymo nuostatas atkreipiame dėmesį į probleminius savivaldybės tarybos ir mero institucinės paskirties, jų tarpusavio santykio, mero teisinio statuso aspektus. Dėl mero kaip savivaldybės bendruomenės atstovo ir jos vadovo statuso Pagal Konstitucijos 119 straipsnį (2022 m. balandžio 21 d. redakcija, įsigaliosianti 2022 m. gegužės 22 d.) savivaldos teisė įgyvendinama per nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamus savivaldybės tarybą ir merą. Taigi savivaldybės taryba yra ją išrinkusios savivaldybės bendruomenės atstovybė (atstovaujamoji institucija), o savivaldybės tarybos nariai – šios bendruomenės atstovai.
Nei Konstitucijos
nuostatose expressis verbis nėra įtvirtinta, kad meras yra savivaldybės bendruomenės atstovas. Konstitucijoje nėra numatyta ir savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Tai, kad į pareigas merą renka nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savaime neimplikuoja jo kaip savivaldybės bendruomenės atstovo (vienasmenės atstovaujamosios institucijos) ar šios bendruomenės vadovo statuso. Todėl abejotina, ar Konstitucija suponuoja galimybę pagal Įstatymą laikyti merą savivaldybės bendruomenės atstovu, t. y. vienasmene atstovaujamąja institucija, ir jos vadovu (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 4 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime išdėstytą poziciją, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Dėl atsakomybės už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą Kaip minėta, pagal Įstatymą meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) už savo ir savivaldybės veiklą (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 1 dalis).
Taigi mero institucijos funkcija – vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti. Tačiau pagal Įstatymą už šių teisės aktų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas būtų ne meras, o mero į pareigas skiriamas savivaldybės tarybos administracijos direktorius (43 straipsnio 6 dalis). Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnyje „Vietos savivaldos sąvoka“ nustatyta, jog vietos savivalda reiškia, kad vietos valdžios institucijos įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Atsižvelgiant į visa tai, abejotina, ar mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios vietos savivaldos institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – gali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą, savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projekte
direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas.
Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.“ Taigi, savivaldybės administracijos direktoriui, kaip įstaigos vadovui, nustatoma ir atitinkama atsakomybė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1017 12,13 Dėl savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimo merui Pagal Įstatymą merui suteikiami savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingi įgaliojimai: planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Šių ir kitų savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimas merui nederėtų su savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) samprata, suponuojančia savivaldybės tarybos teisę savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, neatitiktų mero kaip vykdomosios institucijos paskirties (tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus) ir atskaitingumo savivaldybės tarybai principo ir leistų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu. Pažymėtina, kad savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) ir savivaldybės vykdomosios institucijos (mero) santykiai turi būti grindžiami Konstitucijoje įtvirtintais vietos savivaldos principais, inter alia atstovaujamąja demokratija, vykdomųjų institucijų atskaitingumu atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybe kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas).
Taigi merui turėtų būti suteikti nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimai atlikti vykdomąją veiklą – įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus – ir neturėtų būti suteikti savivaldybės tarybos ir jos vadovo įgaliojimai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Savivaldybės taryba kaip atstovaujamoji institucija, kurią sudaro tiesiogiai rinkti savivaldybės tarybos nariai, neturi juos atstovaujančio subjekto, kuris padėtų koordinuoti jų veiklą ir pan. Todėl, įvertinus šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nusistovėjusi tvarka, kad savivaldybės tarybos veiklą koordinuoja tarybos narys – meras, nuspręsta merui palikti atitinkamą dalį funkcijų, tokių kaip: savivaldybės tarybos darbotvarkės projekto sudarymas, posėdžių vedimas, vestų posėdžių protokolų pasirašymas. Tačiau svarbu pažymėti, kad jis neturi balsavimo teisės, todėl jo atliekamos koordinavimo funkcijos yra išimtinai techninio pobūdžio ir savivaldybės tarybai nesukeliančios jokių teisinių pasekmių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba savo posėdyje pati tvirtina darbotvarkę, iš jos gali išbraukti ir (ar) į ją įtraukti klausimus. Todėl mero sudarytas ir pateiktas darbotvarkės projektas tarybos gali būti iš esmės pakeista. Taigi, numatomas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pakoreguotos nuostatos, numatančios mero pareigą sudaryti savivaldybės tarybai darbotvarkę. Siekiant panaikinti visas galimas interpretacijas dėl galimo mero kišimosi į savivaldybės tarybos veiklą, minėtos nuostatų turinyje patikslinta, kad meras sudaro ne darbotvarkes, tačiau darbotvarkių projektus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme išbrauktini šie trumpiniai: 2 straipsnio 1 dalyje – „(toliau – Konstitucija)“, 3 straipsnio 1 dalyje – „(toliau
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 3.
Įstatymo 3 straipsnis koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 35 punktą straipsnyje, kuriame išdėstomos įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant terminą „Savivaldybė“ nereikėtų nurodyti, kokias sau atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas sudaro meras, – formuluotę „kuris sudaro jam atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti“ reikėtų išbraukti. Juolab kad savivaldybės taryba taip pat vykdo steigiamąją funkciją ir sudaro jai atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas (pavyzdžiui, savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, seniūnijas ir kt.). Šioje dalyje, prieš žodžius „savivaldybės tarybą ir merą“, vietoj žodžio „išrinktą“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
termino „Savivaldybės institucijos“ apibrėžtis apima dvi „už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingas institucijas“: savivaldybės atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą ir savivaldybės vykdomąją instituciją – merą. Tačiau kitose Įstatymo nuostatose terminas „savivaldybių institucijos“ vartojamas ir kita, nurodytos apibrėžties neatitinkančia, prasme.
Atsižvelgiant į nurodytos apibrėžties turinį, į tai, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio (2022 m. balandžio
tarybas ir savivaldybių merus, ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o sąvoka „savivaldybės institucijos“ išreiškia atitinkamų institucijų priklausomybę tam tikrai savivaldybei, šios institucijos yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), darytina išvada, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, apimančią tik savivaldybės tarybą ir merą, atitiktų terminas „Savivaldos institucijos“, o sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmė yra platesnė, tai yra ne tik atstovaujamoji ir vykdomoji institucijos, bet ir kitos jų sudaromos savivaldybės institucijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos sąvokos kai kuriose Įstatymo nuostatose vartojamos netiksliai ir turėtų būti pataisytos, pavyzdžiui, 27 straipsnio 5 dalyje yra minimos „vykdomosios institucijos“, o 34 straipsnyje vartojama formuluotė „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“, nors tėra viena atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena vykdomoji institucija – meras; 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tarybos nario teisė rinkti ir būti išrinktam į pareigas „savivaldybės institucijose“, nors tarybos narys gali būti išrinktas tik į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; tikslintina ir dviprasmiška 65 straipsnio 3 dalies formuluotė „savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritariama pastabos daliai dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje pateiktos apibrėžties pakeitimo į terminą „Savivaldos institucijos“. Įstatymo projekto sąvokų apibrėžtyje nurodytos dvi savivaldybės institucijos kitose įstatymo projekto nuostatose vartojamos patikslintai, t. y., kaip meras (vykdomoji savivaldybės institucija) ir savivaldybės taryba (atstovaujamoji savivaldybės institucija). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įtvirtinta sąvoka dėstytina taip: „savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą“.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį punktą meras būtų vienintelė savivaldybės vykdomoji institucija, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo Įstatyme vietoj termino „vykdomoji institucija“ neturėtų būti vartojamas terminas „meras“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
tarnyba“ apibrėžtyje žodžiai „subjektas, prižiūrintis“ keistini žodžiais
„savivaldybės įstaiga, prižiūrinti“ (žr. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalį). Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„vykdomajai institucijai“ siūlytume pakeisti žodžiu „merui“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18201
Įstatyme yra vartojamas terminas „savivaldybės taryba“, ir į tai, kad savivaldybės tarybos narių frakcija yra savivaldybės tarybos subjektas, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių frakcija“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių frakcija, frakcija)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – frakcijos)“ išbrauktinas.
Atsižvelgdami tai, kad pagal Rekomendacijų
ir pan., siūlytume terminą „Savivaldybės tarybos narių frakcija“ apibrėžti nurodant tik esminį frakcijos požymį, jos sudarymo tikslą ar pan. (pavyzdžiui, taip: „tarybos nariai, šio įstatymo nustatyta tvarka susivieniję savo politiniams tikslams pasiekti“, ar pan.), o frakcijos sudarymo taisykles išdėstyti atskirame straipsnyje. Jas formuluojant atkreiptinas dėmesys į tai, kad frakcijos gali būti sudaromos savivaldybės atstovaujamojoje institucijoje – savivaldybės taryboje (atsižvelgiant į jos narių skaičių), o ne savivaldybėje – juridiniame asmenyje ar valstybės teritorijos administraciniame vienete. Pritarti iš dalies Argumentai Nėra tikslinga keičiamame įstatyme įtvirtinti atskirą straipsnį, kurį sudarytų viena dalis, nustatanti frakcijos dydį pagal tarybos narių skaičių. Todėl frakcijos sudarymo taisyklės paliekamos apibrėžtyje, jas tikslinant pagal pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-103 20,21
dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių grupė“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui,
„(toliau – tarybos narių grupė, grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje
trumpinys „(toliau – grupės)“ išbrauktinas.
Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių grupė apibrėžta kaip „ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai“, o maksimalus grupės narių skaičius nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybose, į kurias renkama 25 arba mažiau tarybos narių, 2 tarybos nariai galėtų sudaryti frakciją (to paties straipsnio 16 dalis), neaišku, ar tokių tarybų nariai galėtų vienytis ir į grupes (atitinkamai, didesnėse tarybose į grupes taip pat galėtų susivienyti tiek tarybos narių, kiek jų galėtų sudaryti frakciją) ir, tokiu atveju, kuo grupės skirtųsi nuo frakcijų, ar į grupes būtų vienijamasi tik jeigu jų narių skaičius būtų mažesnis nei būtina frakcijai sudaryti, taigi faktiškai tarybose, sudarytose iš 27–31 tarybos narių, į grupę galėtų susivienyti 2 tarybos nariai, o tarybose, kurias sudarytų 41 arba 51 tarybos narys, grupės dydis galėtų būti 2–3 tarybos nariai. Mūsų nuomone, savivaldybės tarybos narių grupės apibrėžtį šiuo atžvilgiu reikėtų patikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 16,
apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių mišri grupė“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių mišri grupė, mišri grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – mišri grupė)“ išbrauktinas. Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių mišri grupė apibrėžta kaip „tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę“.
Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, eksplicitiškai įtvirtinant, kad tai yra ne mažiau kaip 2 tarybos nariai, ir nepaliekant prielaidų nei lingvistiniu, nei loginiu požiūriu nepagrįstam interpretavimui, pagal kurį mišria grupe būtų laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis tarybos narys. Be to, siūlytume patikslinti to paties straipsnio 20 ir 21 dalių nuostatas, vietoj formuluotės „tarybos narių mišri grupė“ įrašant formuluotę, kuri apimtų ir mišrią grupę, ir vienintelį jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantį tarybos narį, kuris negali būti laikomas mišria grupe, pavyzdžiui – „į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Patikslinta mišrios savivaldybės tarybos narių grupės sąvokos apibrėžtis, patikslinant, kad mišria savivaldybės tarybos narių grupe laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis savivaldybės tarybos narys. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
pateikiamoje termino „Savivaldybės tarybos dauguma“ apibrėžtyje siūloma nustatyti savivaldybės tarybos daugumos teisę siūlyti kandidatus į tam tikras pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose. Atsižvelgiant į tai, kad terminų apibrėžtyse subjektų teisės neturėtų būti reguliuojamos, šią nuostatą reikėtų išdėstyti atskirame straipsnyje. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 17,18 14.
Įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje išdėstyta termino „Savivaldybės tarybos mažuma“ apibrėžtis sutampa su šio straipsnio 21 dalyje įtvirtintos sąvokos „Savivaldybės tarybos opozicija“ požymiu, todėl svarstytina, ar apibrėžiant savivaldybės tarybos opoziciją neturėtų būti nurodyta savivaldybės tarybos mažuma (pavyzdžiui, „savivaldybės tarybos mažumai priklausanti frakcija (frakcijos) ir (ar) grupė (grupės), taip pat į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai <...>, pateikę savo veiklos kryptis“). Kita vertus, svarstytina ir tai, ar savivaldybės tarybos mažuma negalėtų būti apibrėžta paprasčiau, taip, kaip nustatyta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, t. y. kaip „savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys tarybos nariai“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19
lyderis“ (įvedus toliau tekste vartojamą trumpinį „opozicijos lyderis“), atsisakytina nuostatos apie jo vykdomas funkcijas ir turimas teises, nes terminų apibrėžtyse tai neturėtų būti reguliuojama. Atsižvelgiant į tai, opozicijos lyderio teisinę padėtį reikėtų nustatyti atskirame straipsnyje. Nustatant opozicijos lyderio teises, konstrukcija „opozicijos lyderis turi teisę pasinaudoti <...> opozicijos lyderio teisėmis“ taisytina. Nepritarti Argumentai:
Sąvokos apibrėžtyje „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ nėra nustatytos konkrečios funkcijos ir teisės, nurodoma, kad jos nustatomos savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir keičiamo įstatymo straipsniuose. Įvertinus visą keičiamo įstatymo konstrukciją, nėra tikslinga ir prasminga išskirti į atskirą straipsnį opozicijos lyderio vykdomų funkcijų ir turimų teisių, kadangi tokiu atveju keičiamos įstatymo normos praras tarpusavio sistemiškumą. Tačiau įvertinus trumpinių naudojimą, sąvokos apibrėžtis patikslinta. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 16,
į pateiktas pastabas dėl terminų „Savivaldybės tarybos narių frakcija“, „Savivaldybės tarybos dauguma“, „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ apibrėžčių turinio, svarstytina, ar Įstatymas neturėtų būti papildytas straipsniu (straipsniais), skirtu (skirtais) šių savivaldybės tarybos struktūrinių darinių sudarymui, teisėms, darbo tvarkai reglamentuoti. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nėra tikslinga į įstatymo projektą įvesti papildomų atskirtų straipsnių, skirtų Savivaldybės tarybos narių frakcija“, „Savivaldybės tarybos dauguma“, „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ apibrėžčių turiniui detalizuoti, kadangi minėtų subjektų teisės, pareigos, sudarymo tvarka etc. išplaukia iš daugelio kitų įstatymo projekto straipsnių. Todėl įvedinėjant atskirus straipsnius, įstatymo projektas taps ne tikslesnis ir aiškesnis, o priešingai – chaotiškesnis. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-104 3,
žodžių „vykdomosios institucijos“ įrašytinas žodis „mero“, nes pagal Įstatymo
institucija. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti mero atskaitingumo atstovybei (savivaldybės tarybai) principą, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos ir mero institucinis santykis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo, kad, „jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.“.
Taigi Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte (arba atskirame šio straipsnio punkte) turėtų būti įtvirtintas ir savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu principas, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos santykis ne tik su meru, bet ir su kitomis savivaldybės institucijomis. Pažymėtina, kad mero atskaitingumo savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principai suponuoja tai, kad savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jai atskaitingą vykdomąją instituciją – merą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas „mero atskaitingumo savivaldybės tarybai“ principas reiškia, kad žvelgiant į šį principą veidrodiniu būdu, yra užtikrinamas ir savivaldybės tarybos viršenybės mero atžvilgiu aspektas, todėl netikslinga papildomai įvedinėti savivaldybės tarybos viršenybės mero atžvilgiu aspektą kaip atskirą principą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
visai“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes sąvoka „savivaldybės bendruomenė“ apima „nuolatinius gyventojus“ (žr. Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą sąvoką „Savivaldybės bendruomenė“). Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įstatymo
visame Įstatymo tekste, atsižvelgiant į kontekstą, vartotina Įstatymo 3 dalies 11 punkte įtvirtinta sąvoka „savivaldybės bendruomenė“ (išskyrus tas
„gyvenamosios vietovės bendruomenė“). Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
„pareikštą nuomonę“ keistini žodžiais „pateiktą paklausimą“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija – radiacinė sauga – išbrauktina, nes Radiacinės saugos įstatyme nėra nustatyta savivaldybių vykdomų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų radiacinės saugos srityje. Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, įgyvendinanti valstybės politiką radiacinės saugos srityje, todėl pagal šį įstatymą savivaldybės neatlieka radiacinės saugos funkcijos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
formuluotė „vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi“ keistina formuluote „vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytu savivaldybės tarybos sprendimu“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„vicemerai“ įrašytini žodžiai „vicemeras (vicemerai)“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį svarsto ir tvirtina, o meras užtikrina jo pateikimą savivaldybės bendruomenei susipažinti. Pritarti 27.
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos „Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – tarybos narių“ atsisakytina kaip perteklinės ir nederančios su Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės tarybos statusas ir jos sudarymas Rinkimų kodekso, o ne įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
performuluoti taip: „Savivaldybės tarybos darbo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir reglamente“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
formuluotė „arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje“ keistina formuluote „arba iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į šią pastabą, to paties straipsnio 5 dalyje reikėtų Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimą rašyti be žodžių „Lietuvos Respublikos“ arba pateikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą įstatymą. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
taip: „Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodyto įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai sustabdomi tiesioginio valdymo laikotarpiui.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1016 1,2
sakinys dėstytinas kaip šio straipsnio 2 dalis (buvusi 2 dalis pernumeruotina kaip 3 dalis).
Šiame sakinyje vardijant subjektus, kurie rengia klausimus svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje, išbrauktini žodžiai „savo posėdžiuose“, „pasitarimuose“, nes jais nurodoma ne pačios tarybos veiklos forma ar darbo tvarka, o tarybos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų), taip pat savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių darbo tvarka (žr. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, 22, 23 straipsnius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame sakinyje reikėtų vartoti ankstesnėse Įstatymo nuostatose įvestus trumpinius „tarybos narių frakcija“ arba „frakcija“, „tarybos narių grupė“ arba „grupė“, „tarybos narių mišri grupė“ arba „mišri grupė“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
taip: „Savivaldybės tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „kurioje“ reikėtų įrašyti žodžius „kurios teritorijoje“, nes tiesioginis valdymas įvedamas savivaldybės teritorijoje. Šios dalies formuluotėje „po rinkimų rezultatų paskelbimo“ prieš žodį „rezultatų“ įrašytinas žodis „galutinių“. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53
formuluotėje „gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą“ vartojama sąvoka „kolegialūs organai“ sukonkretintina taip, kad būtų aišku, kokie tarybos sudaromi kolegialūs organai turimi omenyje. Nepritarti Argumentai:
Vertinant sistemiškai įstatymo projekto nuostatas, jose yra nurodyti tarybos sudaromi kolegialūs organai.
Kadangi keičiant įstatymo normas, kolegialūs organai irgi gali kisti, nėra tikslinga šioje dalyje jų detalizuoti. Keičiant kitas įstatymo nuostatas, kur nurodomi kolegialūs organai, visuomet tektų keisti ir šią normą. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuoroda į Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra klaidinanti, nes toje dalyje nenustatyta, kokia tvarka tarybos narys skiriamas laikinai eiti mero pareigas. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2324111
nuostatos dėl Kontrolės komiteto ir komisijų pirmininkų paskyrimo, nutrūkus buvusių pirmininkų įgaliojimams, nėra susijusios su pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarka, todėl jos dėstytinos atitinkamai Įstatymo
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„dokumentus“ keistinas žodžiu „sprendimus“. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
271224
sudarytų meras. Įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė galėtų būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą atstovaujamosios vietos savivaldos institucijos posėdžių darbotvarkes sudarytų ne ji pati, o jai atskaitinga vykdomoji institucija; norėdama pakeisti ar papildyti kitos institucijos jai nustatytą darbotvarkę, taryba turėtų balsuoti dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Toks teisinis reguliavimas nedera su mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovybei ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principais.
Merui turėtų būti suteikta teisė siūlyti savivaldybės tarybai svarstytinus klausimus, bet ne sudarinėti jai darbotvarkes. Nepritarti Argumentai: Žr. argumentus prie lentelės Eil. Nr. 3. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
meru“ pareiškimu, nors kitose Įstatymo nuostatose nepasitikėjimo meru institutas nėra numatytas; atsižvelgiant į tai, žodis „meru“ išbrauktinas. Kita vertus, atsižvelgiant į mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovaujamajai institucijai – savivaldybės tarybai principą, svarstytina, kodėl projektu nesiūloma Įstatyme nustatyti savivaldybės tarybos įgaliojimų pareikšti nepasitikėjimą meru, kuris yra atskaitingas jai už savo veiklą, tačiau siūloma suteikti savivaldybės tarybai įgaliojimus pareikšti nepasitikėjimą mero į pareigas skiriamu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju – savivaldybės administracijos direktoriumi (Įstatymo 19 straipsnio 12, 14 dalys,
Įstatyme numatyta galimybė savivaldybės tarybai pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriumi nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Šios dalies formuluotė „Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų“ keistina formuluote
„Kontrolės komiteto ar šiame įstatyme nustatytos komisijos pirmininku“. Pritarti
iš dalies Argumentai: Įstatymo projektas pakoreguotas, kad savivaldybės taryba negali pareikšti nepasitikėjimo meru.
Tačiau įstatymo projekto normos, reguliuojančios savivaldybės tarybos teisę pareikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi ar vicemeru, sistemiškai nustato, kad tokia savivaldybės tarybos teisė nesukuria jokių teisinių pasekmių, t. y. paliekama teisė pačiam merui nuspręsti ar po savivaldybės tarybos pareikšto nepasitikėjimo administracijos direktoriumi ar vicemeru, jis juo iš užimamų pareigų atleis ar ne. Taigi, įstatymo projekte nustatomu teisiniu reguliavimu nepažeidžiamos Valstybės tarnybos įstatymo normos. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1017 13,15
žodis „(vicemerais)“ išbrauktinas, nes nepasitikėjimas gali būti reiškiamas kiekvienu atskiru atveju konkrečiam vicemerui. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
„perbalsuojama“ keistinas žodžiais „balsuojama dar kartą“, o žodis
„perbalsavus“ – žodžiais „balsavus dar kartą“ ar pan. Šios dalies formuluotė „sprendimas laikomas
nepriimtu“ yra ydinga logikos požiūriu, todėl keistina formuluote „laikoma, kad sprendimas nepriimtas“. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
„Opozicijos lyderis visais svarstomais klausimais klausti ir pasisakyti turi
teisę pirmas“ siūlytume performuluoti taip: „Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimus ir pasisakyti tarybos posėdyje svarstomais klausimais.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
272123 41.
Įstatymo 19 straipsnio 20 dalies nuostata, kad savivaldybės tarybos posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras ar kitas tarybos narys, tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį meras gali motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus jai pakartotinai svarstyti, taip pat į tai, kad meras nėra tarybos narys (taip pat teisiškai netiksli yra Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad meras privalo pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus). Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
„Jos metu savivaldybės tarybos mažuma turi teisę <...>“, „Pirmiausią
teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, o paskui kiti savivaldybės tarybos mažumos nariams. Savivaldybės tarybos mažumai uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, yra sudaroma galimybė klausimus užduoti savivaldybės tarybos daugumos nariams“ taisytinos lietuvių kalbos požiūriu. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
sakinyje išbrauktinas žodis „iš“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„ir vykdomi“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės nutarimai“. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
komiteto“ įrašytinas žodis „narių“. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 46.
Jeigu Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės taryba (o ne savivaldybė) turi pareigą sudaryti Kontrolės komitetą ir kad jis sudaromas po lygiai iš tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės pasiūlytų tarybos narių, atitinkamas nuostatas reikėtų performuluoti. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
sąlygą „Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų“ siūlytume patikslinti taip: „Jeigu paskyrus Kontrolės komiteto pirmininką paaiškėja, kad jis neatitinka <...>“. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
nuostata, kad Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai „inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį“ yra nesuprantama ir tikslintina. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skaičiaus „22“ įrašytinas žodis „straipsnis“. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įtvirtinti nuostatą „Įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu, arba mero siūlymu, neįskaitant Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos“. Šią nuostatą tiek, kiek komisijų sudarymo pagrindas siejamas su „įstatymų nustatytais atvejais“, siūlytume sukonkretinti. Šioje dalyje žodis „neįskaitant“ keistinas žodžiu „be“. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nario nepriekaištinga reputacija“ dėstytinas VI skyriuje, kuriame siūloma reglamentuoti savivaldybės tarybos narių teisinę padėtį. Pritarti 54.
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje prieš vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimą, o 29 straipsnio 4 dalyje – prieš Vyriausybės atstovo pareigų pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
formuluotė „mero atleidimas iš pareigų prieš terminą“ keistina formuluote
„mero įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo
nustatytais pagrindais“. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo ir grąžinimo“,
taisytinas, išbraukiant žodžius „Nuostatos dėl“, tikslinant teisines sąvokas ir atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas dėl šio straipsnio turinio (siūlytume šį straipsnį pavadinti „Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų pakeitimas, pripažinimas netekusiais galios ir apskundimas“, o savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimo pakartotinai svarstyti, jo svarstymo ir priėmimo teisinį reguliavimą nustatyti atskirame straipsnyje „Savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas“). Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje yra numatyta savivaldybės tarybos ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų „teisės aktų sustabdymo“ galimybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sustabdytas galėtų būti teisės akto galiojimas, o ne pats teisės aktas. Tačiau pabrėžtina, kad teisės akto galiojimo sustabdymas nėra būdingas teisėkūrai ir kelia abejonių dėl savo paskirties ir sukuriamo teisinio neapibrėžtumo.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą, galima įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, spragoms teisėje atsirasti, taip pat gali iškilti ir kitų teisinių problemų; tai nedidina pasitikėjimo įstatymais, valdžia ir jos institucijomis; taigi, įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir paprastai siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime plėtojant šias nuostatas konstatuota, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas. Manome, jog nėra pagrindo iš esmės kitaip vertinti kitų nei įstatymai teisės aktų galiojimo sustabdymą, todėl siūlome jo atsisakyti. Pritarti Argumentai:
Kadangi teisės aktų priėmimo, paskelbimo, pakeitimo, pripažinimo netekusiais galios, apskundimo tvarka nustatyta kituose įstatymuose, netikslinga tą patį atkartoti įstatymo projekte, kaip perteklinės normos, taigi atsisakytina. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse vartojamos sąvokos „panaikinimas“, „panaikinti“, „panaikintas“ ir pan. keistinos sąvokomis „pripažinimas netekusiais galios“, „pripažinti netekusiais galios“, „pripažintas netekusiu galios“ ir pan.
Šio straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios tik žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, t. y. tokį sprendimą, kuriuo išreikšta vienkartinė jo valia dėl teisės taikymo (2 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnis), o galimybė pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą norminį administracinį aktą, t. y. daugkartinio taikymo teisės aktą, kuriuo nustatytos elgesio taisyklės, skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), nėra numatyta. Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į dviprasmišką Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, suponuojantį, kad savivaldybės taryba galėtų pripažinti netekusiais galios bet kurių kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, taigi ir mero, priimtus teisės aktus, ir pažymėtina, kad mero atskaitingumas savivaldybės tarybai negali būti suprantamas kaip pavaldumas, šių savivaldos institucijų teisinis statusas ir tarpusavio santykis nelemia tokių savivaldybės tarybos įgaliojimų, taip pat kad šis sakinys nedera su tos pačios dalies paskutiniuoju sakiniu, pagal kurį savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus galėtų pripažinti netekusiais galios tik jis pats arba meras. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti mero teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti.
Ši nuostata tikslintina, nurodant aiškų terminą, per kurį meras galėtų įgyvendinti šią savo teisę (jeigu mero įgaliojimų pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus nebūtų atsisakyta – per kurį jis turėtų arba pasirašyti tuos sprendimus, arba grąžinti juos pakartotinai svarstyti). Šios dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas tikslintinas, numatant galimybę savivaldybės tarybai pritarti mero teikiamoms pataisoms ir aiškiai atskiriant balsavimą už teisės akto priėmimą be pakeitimų (jam priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų daugumos) nuo balsavimo, kuriuo būtų pritarta mero pasiūlytoms pataisoms (tokiu atveju teisės aktas galėtų būti priimtas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma). Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
chronologiškai turėtų būti dėstoma pirmiau nei šio straipsnio 2 dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais (ir, atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, juos tikslinančiomis nuostatomis) išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas. Be to, diskutuotina, ar nuostata, kad mero motyvuotai grąžintas pakartotinai svarstyti teisės aktas privalo būti savivaldybės tarybos apsvarstytas, neturėtų būti pakoreguota, numatant savivaldybės tarybos teisę spręsti, ar svarstyti grąžintą teisės aktą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu (plg. su
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 59.
Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, savivaldybės tarybai priėmus mero grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę „dėl priimto teisės akto“ kreiptis į Vyriausybės atstovą, tikslintina, nurodant aiškų šio kreipimosi tikslą. Pritarti iš dalies Argumentai: Papildomai įvertinus Vyriausybės atstovų įstaigos pastabą, įstatymo projektas pakoreguotas, numatant, kad turi teisę kreiptis ne į Vyriausybės atstovą, o į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį administracinį teismą. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
nustatyti, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ir kad „šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka“ mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Pirmiausia pažymėtina, kad rinkimų santykiai yra ne Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl abi šios nuostatos išbrauktinos kaip visiškai perteklinės (atitinkamos nuostatos, kuriomis merų rinkimų santykiai reguliuojami kur kas tiksliau, yra numatytos Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279(2)). Antra, nors Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į „šio įstatymo nustatytus mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą atvejus ir tvarką“, iš tiesų Įstatyme numatytas tik fragmentinis mero įgaliojimų nutrūkimo teisinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario ir mero teisinį statusą (tai eksplicitiškai nurodyta ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje), todėl visi mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (pasibaigus įgaliojimų laikui ir jam nepasibaigus) turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse; apie tai žr.
Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvados dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2) 4 pastabą). Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, reikėtų atsisakyti sąvokai „mero įgaliojimų nutrūkimas“ tapačia reikšme Įstatyme vartojamų sąvokų įvairovės: vietoj Įstatymo 33 straipsnio pavadinime pavartotų sąvokų „įgaliojimų nutraukimas, pasibaigimas“ turėtų būti vartojama sąvoka
„įgaliojimų nutrūkimas“, o šio straipsnio 1 dalies formuluotę „Meras prieš
terminą netenka mero mandato“ reikėtų pakeisti formuluote „Mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad mero įgaliojimų įgijimas yra susijęs su priesaika, neprisiekęs asmuo mero įgaliojimų neįgyja, todėl iki priesaikos netenkama mero mandato, o davus priesaiką – mero įgaliojimų (įgaliojimai nutrūksta). Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant reglamentavimo nuoseklumo, manytina, kad mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis atvejai bei įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą turėtų būti dėstomi Rinkimų kodekse, o ne skaidomi skirtinguose įstatymuose. Rinkimų kodekse nuosekliai dėstomi straipsniai, susiję su tolesnėmis pasekmėmis, išplaukiančiomis iš mandato nesuderinamumo, t. y. skirtingi užstato dydžiai, mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros, įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, atvejai, kada grąžinamas rinkimų užstatas.
Visa tai atspindinti bendrą sisteminį vaizdą apie mandato nesuderinamumą su kitomis pareigomis ir iš to išplaukiančias pasekmes (įgaliojimų nutrūkimą, užstato grąžinimą ir kt.). VRK priima atitinkamus sprendimus, vadovaujantis Rinkimų kodekso straipsniais, kurie yra vienas su kitu susiję. Toks nuoseklus reglamentavimas suteikia aiškią informaciją kandidatams, siekiantiems dalyvauti rinkimuose. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra šiuo metu galiojančiuose rinkimų įstatymuose. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
išbrauktinų nuostatų siūlytume įrašyti, pavyzdžiui, šią nuostatą: „Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.“
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuojami įvairūs mero (vietos savivaldos institucijos) ir vicemero (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) teisinės padėties aspektai, taip pat įtvirtinamos mero funkcijos, dėstytinos atskiruose Įstatymo straipsniuose. Mero teisinį statusą apibrėžiančios nuostatos išdėstytos chaotiškai: šio straipsnio 2, 16, 17 dalyse reguliuojamas laikinas mero pareigų ėjimas ir darbo užmokesčio mokėjimas; 8 dalyje – mero priesaika;
apribojimai ir veiklos aprūpinimas; ir kt. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti atvejus (pagrindus), kai mero pareigas laikinai eitų savivaldybės tarybos išrinktas tarybos narys.
Šios dalies nuostatas (ir kitas susijusias Įstatymo nuostatas) reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad galimos dvejopos teisinės situacijos, kai meras negali eiti savo pareigų, jas aiškiai atskiriant vienas nuo kitų ir siejant su skirtingais teisės institutais – mero pavadavimu ir laikinu mero pareigų ėjimu. Merui negalint eiti savo pareigų laikinai (dėl laikino nedarbingumo, laikino išvykimo, atostogų, nušalinimo nuo pareigų, kitų svarbių priežasčių), jis turėtų būti pavaduojamas, o jeigu mero nėra, nes jis neišrinktas (mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais), neteko mero mandato (nes iki priesaikos neatsisakė su mero pareigomis nesuderinamų pareigų arba nustatytu laiku neprisiekė dėl kitų nepateisinamų priežasčių) arba jo įgaliojimai nutrūko (jam mirus, atsistatydinus, netekus įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, kitais įstatyme nustatytais pagrindais), – kitam asmeniui turėtų būti pavedama laikinai eiti mero pareigas.
Taigi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju, kai „meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų“, jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos; 2 punkte nurodytas tik vienas iš galimų pagrindų laikinai eiti mero pareigas – „meras netenka mero mandato“ (kai jis dar neprisiekęs), tačiau galimos ir tokios situacijos, kai mero nėra (jis neišrinktas), nes mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, arba mero įgaliojimai nutrūko (jeigu jis jau buvo prisiekęs ir tuos įgaliojimus įgijęs); 3 punkte numatytas pagrindas yra neaiškus ir, manytina, perteklinis, nes jeigu „meras, esant ypatingoms aplinkybėms, negali eiti savo pareigų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių“ laikinai, tokiu atveju kitas asmuo turėtų jį pavaduoti, o jeigu tos „ypatingos aplinkybės“ ir nuo mero
„nepriklausančios priežastys“ lemtų nuolatinį jo negalėjimą eiti pareigų, jo
įgaliojimai turėtų nutrūkti kuriuo nors konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu.
Reguliuojant mero pavadavimo, jam laikinai negalint eiti pareigų, santykius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta situacija, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo negali eiti savo pareigų ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų (ir tuo metu turėtų būti pavaduojamas), koreliuoja su Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią savivaldybės taryba gali priimti sprendimą pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, tačiau analogiškos galimybės pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, jeigu jis daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų neina pareigų dėl „kitų pateisinamų priežasčių“, Įstatyme nėra numatyta, todėl Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę reikėtų patikslinti.
Svarstytina ir tai, ar Įstatymo 33 straipsnio
išplėsti, kad jis apimtų ir tokius atvejus, kai poreikį pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais lemtų ne ilga jo laikino nedarbingumo trukmė, o pats jo sveikatos būklės pobūdis, dėl kurio meras nebegalėtų toliau eiti pareigų. Kartu pažymėtina, kad Įstatyme turėtų būti tiksliai nustatyta, kuriuos mero įgaliojimus įgytų jį pavaduojantis asmuo. Svarstytina, ar pavaduoti merą, kaip ir laikinai eiti mero pareigas, turėtų savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, ar tai galėtų būti vicemero funkcija. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai sureguliuota, ar savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas (arba jį pavaduojantis, jeigu taip būtų nustatyta), tuo pačiu metu galėtų vykdyti ir savo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimus, o jeigu ne visus, tai kuriuos (pavyzdžiui, balsuoti, eiti komiteto ar komisijos vadovo pareigas).
Jeigu merą pavaduotų ne vicemeras, o savivaldybės tarybos narys, turėtų būti nustatytas (užtikrintas) už mero pavadavimą jam mokėtinas darbo užmokestis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo laikinai mero pareigas einančiam savivaldybės tarybos nariui teisinis reguliavimas yra neišsamus, labai fragmentiškas, ir turėtų būti papildytas ir patikslintas, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl mero pavadavimo ir laikino mero pareigų ėjimo institutų atskyrimo (t. y. taip, kad apimtų visus atvejus, kai tarybos narys laikinai eitų mero pareigas, o ne vienintelį atvejį, kai meras neišrinktas, taip pat tiksliai sureguliuojant apmokėjimo už mero pavadavimą, be kita ko, mero nušalinimo nuo pareigų atveju, klausimą priklausomai nuo to, kas būtų nustatytas kaip merą pavaduojantis subjektas – savivaldybės tarybos narys ar vicemeras). Pažymėtina ir tai, kad nusakant būdą, kuriuo savivaldybės taryba paveda tarybos nariui laikinai eiti mero pareigas, ir apibūdinant šį tarybos narį Įstatymo nuostatose vartojamos nevienodos formuluotės: pagal Įstatymo 19 straipsnio 4, 8, 13 dalis, 33 straipsnio 3 dalį jis yra „skiriamas“ arba „paskirtas“, o pagal 30 straipsnio 2 dalį – „išrinktas“.
Mūsų nuomone, teisiškai tiksliausia būtų vartoti formuluotes
„pavedama laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, kuriam
pavesta laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas“ (o jeigu Įstatyme būtų nustatytas ir mero pavadavimo institutas, reikėtų vartoti formuluotę „merą pavaduojantis arba laikinai mero pareigas einantis [asmuo]“). Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodžio „išrinkta“ turėtų būti įrašytas žodis „išrinktas“. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos. Ši nuostata nedera su Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu meras neišrinktas, mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos narys. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skirtų savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus, kurie pagal Įstatymą būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, vicemeras atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, tačiau pagal šio straipsnio 5 dalį jo skyrimui reikėtų savivaldybės tarybos pritarimo.
Skiriant savivaldybės administratoriaus direktorių, turintį tokį pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą, savivaldybės taryba nedalyvautų, nors jo funkcijos nustatomos Įstatyme. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos, funkcijų ir įgaliojimų santykis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius nors ir būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tačiau jų vykdomos funkcijos ir „politinis“ statusas skirtųsi. Vicemeras būtų valstybės tarnautojas, kuris savo pareigomis ir pozicija sudarytų sąlygas glaudesniam mero ir savivaldybės tarybos bendradarbiavimui. Administracijos direktoriaus statusas koreguotinas, nustatant, kad jis būtų savivaldybės, kaip įstaigos, vadovas, kuriam įstatyme, kaip įstaigos vadovui, tiesiogiai ir aiškiai apibrėžtos funkcijos. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „skyrimu“ turėtų būti įrašytas žodis „skyrimui“. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžių „normos, nustatančios“ turėtų būti įrašyta „normas, nustatančias“. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
69Įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostatas,
kuriomis reguliuojama mero priesaika, reikėtų perkelti į straipsnio pradžią, išdėstyti vieną mero priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus.
sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
tikslintinos taip: „Meras, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės mero mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
taip: „Prisiekusiam savivaldybės merui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės mero pažymėjimą.“
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„atlieka visas mero pareigas, išskyrus <...> nustatytus įgaliojimus“
keistina formuluote „vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius <...>“. Šioje dalyje teikiamos nuorodos tikslintinos: nuoroda į šio straipsnio 7 dalį yra klaidinga, nes toje dalyje mero įgaliojimai nenustatyti; nuoroda į šio straipsnio 16 dalį, t. y. į tą pačią dalį, kurioje ši nuoroda įtvirtinta, yra nelogiška; nuoroda į šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus, atsižvelgiant į toliau apibrėžtus savivaldybės tarybos įgaliojimus, suponuoja, kad tuose punktuose nustatytų mero įgaliojimų nevykdytų nei mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys, nei pati savivaldybės taryba. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas kaip neturintis teisinės prasmės. Pritarti 75.
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
kaip neturinti savarankiško norminio turinio. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareigos“ keistinas pavadinimu „Mero įgaliojimai“. Kartu pažymėtina, kad
jo teisės. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
nuostatoje atsisakytina perteklinių žodžių „įskaitant biudžeto tikslinimą“ (žr. Įstatymo 66 straipsnio 2 dalį), ir ji dėstytina, pavyzdžiui, taip:
„sudaryti ir teikti savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą,
savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
pareiga reglamento nustatyta tvarka pristatyti, derinti ir teikti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Šios normos tikslas nėra aiškus, nes nei pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojamas administracijos direktoriaus skyrimas, nei pagal kitas
procedūroje nedalyvauja. Pritarti
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212
vietoj žodžio „tvirtina“ turėtų būti įrašyta „tvirtinti“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31112
numatyti galimybę visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą; nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo būtų baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Mūsų nuomone, šias siūlomas nuostatas reikėtų patikslinti keliais aspektais. Pirma, manytina, kad reikėtų siauriau apibrėžti pagrindą nušalinti merą, siejant jį su pareikštais įtarimais ne dėl bet kokių, o tik dėl tam tikrų nusikaltimų ar kitų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnį nusikalstamos veikos tyrimo metu įtariamajam teismo nutartimi gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ir merams, ir pažymėta, jog, sprendžiant dėl šios priemonės taikymo merui, privalu įvertinti šių pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdį, nulemiantį laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindus ir tikslingumą; į tai turi būti atsižvelgiama tiek pagrindžiant šios priemonės taikymo būtinybę ją taikant pirmą kartą, tiek motyvuojant poreikį pratęsti jos taikymą. Taigi, kadangi nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu iš esmės galėtų būti aktualu tik jeigu tai nebūtų padaryta teismo nutartimi, įstatyme reikėtų nurodyti aiškų tikslą, kurio siekiant būtų priimamas toks savivaldybės tarybos sprendimas, ir konkrečiau apibrėžti nusikalstamas veikas, įtarimas kurių padarymu galėtų lemti poreikį nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu teismas tokios priemonės netaikytų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitas probleminis aspektas yra susijęs su mero nušalinimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tam tikrą nusikalstamą veiką, visais atvejais nušalinamas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, be to, nenumatyta jokių galimybių panaikinti nušalinimą nuo pareigų nepasibaigus baudžiamajam procesui, kai ši priemonė galėtų būti vertinama kaip nebereikalinga, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Tuo metu pagal BPK 157 straipsnį laikinas nušalinimas nuo pareigų teismo nutartimi negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių (2 dalis), ir privalo būti panaikintas, kai pasidaro nebereikalingas (5 dalis).
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sprendimas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų privalo būti pagrįstas argumentais, konkrečiu atveju patvirtinančiais įstatyme nustatytų šios priemonės taikymo tikslų ir pagrindų buvimą, o sprendimas pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymą konkrečiam asmeniui – ir papildomais svariais argumentais, patvirtinančiais būtinybę pratęsti jos taikymą (2016 m. vasario 17 d. nutarimas). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomas mero nušalinimo nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu teisinis reguliavimas taip pat turėtų būti pakoreguotas, nustatant tikslų terminą, kuriam meras galėtų būti nušalintas, ir jo pratęsimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme nėra numatyta, kaip būtų sprendžiamas nušalinto nuo pareigų mero darbo užmokesčio mokėjimo klausimas. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime atskleistą iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų, kylantį reikalavimą „nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas“. Šios dalies nuostata, kad nušalinimo laikotarpiu meras „netenka“ visų jam suteiktų įgaliojimų, turėtų būti pataisyta taip, kad nušalinimo laikotarpiu mero įgaliojimai būtų sustabdomi, nes „netekęs“ įgaliojimų meras negalėtų tęsti jų vykdymo išnykus nušalinimo pagrindui, ir reikėtų rengti naujus mero rinkimus.
Be to, atsižvelgiant į laikiną mero nušalinimo nuo pareigų pobūdį, nušalinimo laikotarpiu jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos, todėl atitinkamai tikslintina Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Argumentai: Nustatoma, kad mero įgaliojimai sustabdomi tik teismo nutartimi (arba tam tikromis sąlygomis įvedus tiesioginį valdymą), o savivaldybės tarybai nenustatoma teisė
„nušalinti“ merą. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„Po savo kadencijos pabaigos“ keistina formuluote „Pasibaigus įgaliojimų
laikui“, o formuluotė „prieš terminą netenka savo įgaliojimų“ – formuluote
„mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą“. Pritarti
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio turinį, turėtų būti paminėtas ir teisės aktų „paskelbimas“. Įstatymo 34 straipsnio pavadinime ir 1, 2 dalyse vartojamos formuluotės „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“ ir „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų <...>, taip pat merų“ taisytinos, nes tėra viena savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena savivaldybės vykdomoji institucija – meras. Siekiant išvengti dviprasmybių, šiose formuluotėse terminai „atstovaujamoji institucija“ ir „vykdomoji institucija“ vartotini vienaskaitos forma, atskirai nebeminint merų, arba geriau vietoj šių terminų įvardytinos konkrečios institucijos, pavyzdžiui, „Savivaldybės tarybos ir mero teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“.
Pagal šioje išvadoje pateiktą pastabą pataisius Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą terminą ir įvardijus jį kaip „Savivaldos institucijos“, 34 straipsnio pavadinime ir abiejose dalyse taip pat galėtų būti vartojamas šis apibendrinamasis terminas, pavyzdžiui,
„Savivaldos institucijų teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre turi būti skelbiami visų savivaldybės institucijų, taigi ne tik savivaldybės tarybos ir mero, norminiai teisės aktai (žr. pastabą dėl sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmės). Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies formuluotė, kurioje minimi savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų priimti norminiai teisės aktai, apima ir mero priimtus norminius teisės aktus, todėl po jos išdėstyta formuluotė „taip pat merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus“ tikslintina, vietoj žodžių „taip pat merų priimti teisės aktai“ įrašant žodžius „taip pat kiti mero priimti teisės aktai“ arba „taip pat mero priimti individualūs teisės aktai“. Šio straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybių interneto tinklalapiuose“ keistina formuluote „savivaldybės interneto svetainėje“.
Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal šiame straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės interneto svetainėje būtų skelbiami tie patys teisės aktai, kurie būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o kai kurie kiti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nenorminiai (individualūs) teisės aktai dėl jos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudėties, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, mero nušalinimo nuo pareigų ir pan., galėtų likti apskritai nepaskelbti. Įstatymo 34 straipsnį šiuo atžvilgiu reikėtų pataisyti. Šio straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į 1 dalies nuostatą, pagal kurią Teisės aktų registre būtų skelbiami ir kai kurie nenorminiai (individualūs, teisės taikymo) aktai, ir į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pritarti
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„Savivaldybės tarybos narys yra savivaldybės bendruomenės atstovas“, ir
nurodyti papildomus jo teisinio statuso bruožus: „Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei“; „Visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs“ (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Pritarti
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 82.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina šio straipsnio 2 dalyje (atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis) ir tikslintina, įtvirtinant savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklę (pavyzdžiui, tokią, kaip Konstitucijos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių įgaliojimų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklė): „Savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas.“
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-108 4,5
teisinio glaustumo, nustatytinas vienas savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodytina sąlyga, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Pritarti
85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
išbrauktinas perbrauktas žodis skliaustuose „(mero)“. Pritarti
86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
tikslintinos taip: „Išrinktas tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 86.
Įstatymo 35 straipsnio 6 dalis dėstytina taip: „Prisiekusiam savivaldybės tarybos nariui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės tarybos nario pažymėjimą.“
88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
norminio turinio, juolab kad savivaldybės tarybos nario teises siūloma nustatyti Įstatymo 37 straipsnyje. Pritarti
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„meras laikinai nušalintas nuo pareigų šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“
jungtukas „ir“ turėtų būti pakeistas jungtuku „ar“, nes meras būtų nušalintas kuriame nors viename įstatyme – Vietos savivaldos įstatyme, BPK arba Karo padėties įstatyme – nustatyta tvarka, o ne pagal visus šiuos įstatymus vienu metu. Pritarti
90Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbrauktini žodžiai „sustabdymas arba jų“, nes nei šiame, nei kituose straipsniuose savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas nėra numatytas (17 straipsnio 5 dalyje numatytas savivaldybės tarybos, kaip kolegialios institucijos, įgaliojimų sustabdymas savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, jog savivaldybės tarybos nariai, kitaip nei merai, nėra savo prigimtimi į darbo santykius panašių teisinių santykių dalyviai, jų įgaliojimų įgyvendinimas negali būti prilyginamas jų darbinei veiklai, todėl savivaldybės tarybos nariams negalėtų būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Pritarti
91Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtinti nuostatą „Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose“.
Kaip minėta, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario teisinį statusą, todėl visi jo įgaliojimų nutrūkimo pagrindai turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse ar kituose įstatymuose). Taigi vietoj nurodytos blanketinės 38 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būtų išvardyti visi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai. Iš esmės tas pats pasakytina apie savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis reguliavimą – jis turėtų būti nustatytas būtent Vietos savivaldos įstatyme, tačiau Įstatyme nėra numatytas. Nepritarti Argumentai:
Žr. argumentus prie lentelės Eil. Nr. 32. 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip perteklinės, nes joje, be nukreipimo į greta esančiame 39 straipsnyje nustatytą savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu tvarką, nėra jokio norminio turinio. Pritarti
93Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
92Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatoje,
kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra taikoma savivaldybės tarybos nariams ar merui
„dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų“, vietoj
jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“. Pritarti
94Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
sąvoka „politinių partijų“ keistina sąvoka „politinių organizacijų“. Pritarti
95Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1033 94.
Siekiant teisinio nuoseklumo, Įstatymo 43 straipsnį siūlytume pavadinti „Savivaldybės administracija“, o visas šio straipsnio nuostatas, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės administracijos direktoriaus teisinis statusas (nustatoma jo skyrimo į pareigas tvarka, įgaliojimai, garantijos ir kt.), – iškelti į atskirą straipsnį. Pritarti
96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
95Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad meras skirtų savivaldybės administracijos direktorių, kuris būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Seimui 2022 m. balandžio 21 d. priėmus Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymą ir Konstitucijoje įtvirtinus nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamą savivaldybės mero instituciją, Įstatymu būtų pakeista institucinė vietos savivaldos sąranga – galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui priskirtą savivaldybės vykdomosios institucijos statusą ir nustatytas savivaldybės administracijos vadovo funkcijas įgytų meras (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos, kuriomis reglamentuojamos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, neatitinka Įstatymu siūlomos institucinės reformos esmės. Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1–9 punktuose numatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos iš esmės yra perkeltos iš galiojančio vietos savivaldos institucijos modelio ir atitinka savivaldybės administracijos direktoriaus kaip įstaigos vadovo ir vykdomosios institucijos funkcijas.
Nors ir siūloma nustatyti, kad šios dalies 3–7 ir 9 punktuose nurodytas funkcijas administracijos direktorius vykdytų mero pavedimu, baigtinio administracijos direktoriui perduodamų funkcijų sąrašo nustatymas (kitaip nei tokį pat mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą turinčių vicemerų atveju) suponuoja tik formalų, o ne realų savivaldybės vykdomosios institucijos ir savivaldybės administracijos vadovo funkcijų suteikimą merui. Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad pagal ankstesnes pastabas įstatymo projekto nuostatos pakoreguotos, nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas, šiai pastabai nepritartina. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
96Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti,
kad savivaldybės administracijos direktorius „tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos <...> sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais“, o 2 punkte – kad jis, „tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos <...> sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams“.
Manome, kad vykdomoji funkcija
Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal ankstesnes pastabas įstatymo projekto nuostatos pakoreguotos, nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas, šiai pastabai nepritartina. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37
siūloma nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus „mero pavedimu tvirtinti detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus“.
Svarstytina, koks yra šios nuostatos santykis su Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriuo savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai priskirtas „savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“, ir su Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies
nustatytais atvejais organizuoti savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą“. Neaišku, kokiu pagrindu meras, kuriam Įstatymu nesuteikiami įgaliojimai tvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, galėtų pavesti tai daryti administracijos direktoriui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybės administracijos direktorius yra mero į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamas valstybės tarnautojas, kurį meras gali atleisti iš pareigų (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Šis mero ir jo skiriamo administracijos direktoriaus santykis galėtų turėti įtakos administracijos direktoriaus įgaliojimų tvirtinti minėtus dokumentus vykdymui, nes šių jų rengimą organizavo meras. Pritarti
99Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pakartota ta pati 1 dalis. Pritarti
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„teikimu“ keistinas „siūlymu“. Pritarti
101Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 100.
Įstatymo 70 straipsnio 1 dalies formuluotė „Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus“ keistina formuluote „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus“ (žr. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). Pritarti
102Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
išbrauktinas. Pritarti
103Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Savivaldybių atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“ tikslintina, nes pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą savivaldybės atributikos objektas yra ir savivaldybės vėliava (2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
104Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti taip: „Savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, kiti subjektai raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko lietuvių kalba, laikydamiesi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„įstatymas“ įrašant formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis“. Pritarti
iš dalies Argumentai: Komitetas, atsižvelgęs į visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto normų įgyvendinamųjų nuostatų nustatymo, pataisė projekto 2 straipsnį, kuris iš viso sudaromas iš dviejų dalių, todėl 2 straipsnio 1 dalyje nuoroda tikslintina tik į straipsnio 2 dalį. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
raipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio 10 d.
Iki šios datos turėtų būti taikomos tik galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, o po jos – tik naujos redakcijos Įstatymo nuostatos. Įstatyme numatyta esminė savivaldybių institucijų ir jų funkcijų pertvarka, tad jo įsigaliojimo susiejimas su konkrečia data galėtų sutrikdyti savivaldybių institucijų veikimą. Atkreiptinas dėmes ys į tai, kad 2015 m. ir 2019 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai vyko (taigi baigėsi praėjusios kadencijos ir prasidėjo naujos kadencijos savivaldybių tarybų įgaliojimai) nuo balandžio 7–8 d. iki balandžio 22–23 d. Taigi, jeigu naujos redakcijos Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio 10 d., galėtų susidaryti tokia situacija, kad kai kurių 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai turėtų įvykti jam dar neįsigaliojus, o kitų savivaldybių institucijos, suformuotos pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui dar kelias savaites iki pirmojo naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdžio turėtų veikti pagal jų sąrangos nebeatitinkantį naują teisinį reguliavimą. Siekiant išvengti tokio teisinio neapibrėžtumo, Įstatymo įsigaliojimo data nustatytina tokia, kad ji būtų ankstesnė nei galima anksčiausia 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmojo posėdžio data, ir projektas papildytinas nuostatomis, kuriomis būtų sureguliuotas Įstatymo taikymas, siejant jo pradžią su naujos kadencijos savivaldybės tarybos pirmuoju posėdžiu. Pritarti
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 106.
Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria Vyriausybei pavedama peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Seimui pateikti „reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo priėmimu“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija ir įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas, turi įgaliojimus pati spręsti, kuriai ministerijai ar Vyriausybei atskaitingai įstaigai pavesti parengti reikalingų įstatymų projektus. Taigi Vyriausybei turėtų būti pavesta iki nurodytos datos pateikti Seimui įstatymų, kuriuos būtina suderinti su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymu, pakeitimų projektus. Pritarti
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcija dėstomo įstatymo priedas turi būti išdėstomas iš karto po naujos redakcijos įstatymo teksto, kabutės rašomos po priedo teksto, po to dėstytinas įstatymo, kuriuo dėstoma nauja redakcija, straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir pan. Pritarti
109Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės aktus išbrauktini skliaustai su juose nurodytais tų teisės aktų paskelbimo šaltiniais, nes pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
22 Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1.
teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuorodų aprašas),
ministerija,
7
metu daromas garso įrašas, o įrašai saugomi informacinėse laikmenose bei tai, kad komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai. Šiame kontekste siūlytina atkreipti dėmesį ir papildomai įvertinti, ar minimoje Projekto nuostatoje nėra poreikio numatyti tam tikrų išimčių dėl viešo informacijos skelbimo, pvz. kai svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusios informacijos, projektus (atitinkamai žr. Projekto 19 straipsnio
ministerija,
tikslinti Projekto priedo 2 punkte nurodytą įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą ir jį nurodyti taip: „2006 m. lapkričio 16 d.
Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (kodifikuota redakcija)“. Pritarti
ministerija,
ministerija,
statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, turėtų būti parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė. Be to, laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (toliau – Koordinavimo taisyklės),
įtrauktas į Direktyvos 2006/111/EB perkėlimo ir įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) bei kartu pateikta parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė, patalpinant ją LINESIS sistemoje. Pritarti Argumentai: Siūloma pavesti Vyriausybei imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasiūlymas parengti priimto Vietos savivaldos įstatymo (nauja redakcija) ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelę. 115. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-05-13 * 6.
Projekto priedo 1 punkte nurodytą įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės aktą – 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 94/80/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, siūlytina išbraukti iš Projekto priedo, nes Projekto nuostatos neperkelia ir neįgyvendina Direktyvos 94/80/EB nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad už Direktyvos 94/80/EB perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Jeigu vis tik už direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos nuomone Projektu būtų įgyvendinama Direktyva 94/80/EB, turėtų būti parengta ir pateikta vertinti Projekto ir Direktyvos 94/80/EB atitikties lentelė. Vadovaujantis aukščiau nurodytų Koordinavimo taisyklių nuostatomis, Projektas taip pat turėtų būti įtrauktas į Direktyvos 94/80/EB perkėlimo ir įgyvendinimo planą LINESIS bei kartu pateikta parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė, patalpinant ją
ministerija,
BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti 117.
117Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2022-05-193 Pranešame, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2022-05-11 posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 terminų. Siunčiame Terminologijos pakomisės pareikštas pastabas ir prašome atsižvelgiant į jas pataisyti minėta įstatymo projektą. 1. 1. Terminas savivaldýbė
žodis savivaldybė
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
viẽtos savvalda
žodis savivalda
Savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės institùcijos
žodis institucijos
Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba; 2) savivaldybės vykdomoji institucija – meras. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýba
taryba 4.
taryba
Savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
mèras
žodis meras
Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės kontroliẽriaus tarnýba
žodis tarnyba
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Statusas : Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei savivaldybės patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės centralizúota vidaũs audto tarnýba
žodis tarnyba
Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės vadoma monė
žodis įmonė 4.
Pagrindinis žodis įmonė
Savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės administrãvimo subjèktai
žodis subjektai
Savivaldybės valdomos įmonės ir kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbių fùnkcijos
žodis funkcijos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
išimtnė savivaldýbės tarýbos kompeteñcija
žodis kompetencija
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė VLKK TP: Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta savivaldybės tarybos kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
paprastóji savivaldýbės tarýbos kompeteñcija
žodis kompetencija
Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė VLKK TP: Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savo nustatyta tvarka. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės bendrúomenė
žodis bendruomenė 4.
Apibrėžtis Savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir savivaldybės administravimo subjektais. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
gyvẽnamosios vietóvės bendrúomenė
žodis bendruomenė
Savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
bendruomennė organizãcija
žodis organizacija
Asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) bendruomenės (-ių) atstovai ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. 5. Sritis
valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
seniūnáitis
žodis seniūnaitis
Gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
seniūnáičių sùeiga
žodis sueiga
Seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 5. Sritis
valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos nari frãkcija
žodis frakcija
Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje vykdo susivieniję į frakciją.
Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos nari grùpė
žodis grupė
Ne mažiau kaip 2 susivieniję savivaldybės tarybos nariai, nepriklausantys savivaldybės tarybos narių frakcijai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
mišr savivaldýbės tarýbos nari grùpė
žodis grupė
Savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos daugumà
žodis dauguma
Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) savo veiklos programą.
Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) ((–deklaruojanti) (-ios)?) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. – Atkreiptas dėmesys, kad apibrėžtyje reikėtų aiškiau pasakyti daugumos požymius, pvz.:
Paprastai daugiau kaip pusę savivaldybės tarybos sudaranti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os)... 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos mažumà
žodis mažuma 4.
Pagrindinis žodis mažuma
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausančios savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos opozcija
žodis opozicija
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) bendros savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) bendros savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, veikianti (-ios) pagal kryptis, pateikiamas (–deklaruojamas?) savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. 5.
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos opozcijos lýderis
žodis lyderis
Ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. Ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui (–įteiktu savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui? Plg. kt. terminų apibrėžtis), deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
išplėstnė seniūnáičių sùeiga
žodis sueiga 4.
Pagrindinis žodis sueiga
Seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580 Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekte vartojamų sąvokų apibrėžčių, pastarosios sistemiškai pakoreguotos tiek pagal Valstybinės kalbos komisijos, tiek pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tiek pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-20 * Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstomais įstatymų projektais: Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1580, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1582, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1583, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1584, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1585, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-1586, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1587, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1588, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1589, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir
minėtiems teisės aktų projektams, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580, pastabų ir pasiūlymų neturi. Įvertinta
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-20 * Žemiau teikiame esminius pastebėjimus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1580 (VSĮ). Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ palikta daug nesuderintų įstatyminių nuostatų, mero institucijai priskirti įgaliojimai perkelti mechaniškai, tačiau likęs reglamentavimas nėra atitinkamai pakoreguotas ir suderintas. Įvertinta
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-203 1,11
sąvokų Siūlome peržiūrėti VSĮ 3 straipsnyje vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus:
1) atsisakant sąvokos, kuri nėra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas – sąvoka
„bendruomeninė organizacija“ apibrėžta Lietuvos Respublikos bendruomeninių
organizacijų plėtros įstatyme;
2) patikslinant sąvoką „savivaldybės administravimo subjektai“, nes pateiktame apibrėžime nurodoma, kad šie subjektai vykdo administravimo funkcijas. Pažymėtina, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra ne administravimo, o viešojo administravimo ir būtent ši sąvoka („viešojo administravimo funkcijos“) yra vartojama VSĮ. Pažymėtina, kad administravimo funkcijos plačiau VSĮ neapibrėžtos. Pritarti
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 2.
Dėl mero funkcijų Meras kaip savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, yra paminėtas tik apibrėžiant sąvoką „savivaldybės vykdomoji institucija“ VSĮ projekto 3 str. 3 d. 2 punkte. Todėl LSA valdybos nuomone, mero kaip savivaldybės vadovo statusą būtina įtvirtinti bei apibrėžti ir VSĮ 30-32 straipsniuose, reglamentuojančiuose mero pareigas, teises ir funkcijas. VSĮ yra numatyta, kad meras vadovauja savivaldybės administracijai ir tuo pačiu yra įstaigos vadovas (43 str. 1 dalis). Reguliavimas, kai tiesioginiuose rinkimuose išrinktas valstybės politikas yra biudžetinės įstaigos vadovas, neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų, pagal kurias biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Be to, pritarus dabartiniam VSĮ projektui, savivaldybės administracijos valdymas taptų žymiai sudėtingesnis. Atsižvelgiant į tai, manome, kad savivaldybės administracijai turi vadovauti administracijos direktorius. Jis turėtų būti savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu. Todėl siūlome tikslinti 43 str. 1 d. nurodant, kad „Administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai.“. Pritarti
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
Siūlome tikslinti mero gražintų savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų priėmimo tvarką kvalifikuota balsų dauguma (29 str. 2 dalis): “2. Meras turi teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau ne mažiau kaip pusė 2/3 visų savivaldybės tarybos narių.“. Naujojo VSĮ 29 str.
Naujojo VSĮ 29 str. 4 d. numato teisę merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą, tačiau tokio kreipimosi turinys, t. y. tikslas, nėra aiškus. Tokia siūloma nuostata visų pirma vertintina Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo ir jame nurodytų įgaliojimų Vyriausybės atstovams kontekste. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti mero kreipimosi teisės į Vyriausybės atstovą kai mero gražintą teisės aktą savivaldybės taryba priima be pakeitimų (29 str. 4 dalis): „4. Jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, tuomet meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pastabai, taip pat papildomai pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas susijusias su mero „veto“ teise. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
mero nušalinimo Siūlome naujame VSĮ projekte reglamentuoti mero nušalinimą nuo pareigų tik esant teismo sprendimui, bet ne savivaldybės tarybos narių balsų dauguma ir VSĮ projekto 33 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų teismo sprendimu jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą.“. Meras negali būti nušalinamas nuo pareigų savivaldybės tarybos daugumos sprendimu dėl jam pareikštų įtarimų, nes tai būtų politinis, o ne teisinį pagrindą turintis sprendimas, kuris prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad „nušalinant valstybės tarnautoją nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinės teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų“ (Konstitucinio teismo 2021-12-22 nutarimas Nr. KT201-A-N15/2021).
KT201-A-N15/2021). Be to, tai akivaizdžiai paskatintų politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų darbą ir manipuliavimą jomis. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant pastabai, taip pat papildomai pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą, susijusį su mero
„nušalinimo“ instituto teisinio reguliavimo įstatymo projekte keitimu. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
mero pavadavimo Naujame VSĮ numatyta, kad vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Esminis siūlymas būtų numatyti galimybę vicemerui pavaduoti merą tiek jo laikino nedarbingumo, atostogų ir kitais panašiais atvejais, tiek tuo atveju, kai meras negali eiti pareigų dėl mirties ar jo nušalinimo ir t.t. Siūlome naujame VSĮ aiškiau reglamentuoti pavadavimo atvejus. Neaiški įstatymo leidėjo logika, kodėl atstovaujamosios institucijos atstovui (tarybos nariui) yra pavedama pavaduoti savivaldybės vykdomąją instituciją - merą, kuris net nėra tarybos narys. Pastebėtina, kad tarybos narys yra atstovaujamosios institucijos narys, paprastai tarybos nario pareigas atlieka derindamas su darbu pagrindinėje darbovietėje, todėl vieno iš tarybos narių skyrimas laikinai eiti mero pareigas yra ne tik nesuderinamas su naujo VSĮ nuostatomis dėl kitų pareigų merui draudžiamumo, bet ir nesuprantamas valdžių atskyrimo principų prasme. Tuo atveju atstovaujamosios valdžios narys tampa jam pačiam atskaitinga vykdomąja institucija. Pažymėtina ir tai, kad galimai iškiltų kolizija tarp savivaldybės tarybos nario statuso ir asmens, einančio mero pareigas, teisių ir pareigų: merui negalima balsuoti, o savivaldybės tarybos narys, eisiantis mero pareigas, išlaikydamas tarybos nario statusą, turėtų balsuoti, kas taip pat prieštarautų Konstitucijai. Be to ir Rinkimų kodekso projekto 173 str. 6 d. numato, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra, tos kadencijos mero pareigomis.
Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad mero pareigas laikinai eina vicemeras. Taip pat siūlome, kad ir mero nušalinimo atveju (33 str. 3 d.) mero pareigas laikinai eitų ne savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, o vicemeras. VSĮ nurodoma, kad mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente, tačiau visiškai neaišku, kokie klausimai dėl mero veiklos turėtų būti nustatyti reglamente (visgi manytina, kad mero veiklos teisinis pagrindas turėtų būti aiškiai, sistemingai ir nedviprasmiškai apibrėžtas įstatymu; šiuo atveju neaišku, kaip turėtų būti suprantama nuostata „mero veikla“, kuri turėtų būti nustatyta reglamente). Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto normas vicemeru negalės būti savivaldybės tarybos narys. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Meras, kaip renkamas atstovas, taip pat renkami atstovai yra ir savivaldybės tarybos nariai, gali be balso teisės vesti savivaldybės tarybos posėdžius. Tačiau vicemeras, būdamas nerenkamu subjektu, tačiau mero skiriamu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, sistemiškai vertinant Konstitucijos nuostatas, reguliuojančias vietos savivaldos klausimus, taip pat atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę doktriną dėl vietos savivaldos teisinio reguliavimo, kaip ne tarybos narys ir nerenkamas subjektas, negali koordinuoti savivaldybės tarybos narių veiklos. Atsižvelgus į šias pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, susijusias su mero pavadavimu ir laikinu mero pareigų ėjimu, atitinkamai pakoreguotos įstatymo projekto nuostatos. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
reikalavimų vicemerams ir jų skyrimo tvarkos Siūlome naujame VSĮ numatyti vicemerui papildomus jo pareigybei keliamus reikalavimus (30 str.
6 dalis) „6. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Paskirtas vicemeras duoda priesaiką Lietuvos Respublikai ir savivaldybei pagal mero priesaikos tekstą savivaldybės tarybos posėdyje.“. Mūsų nuomone, vicemero priesaika suteikia jam teisę pavaduoti merą. Taip pat pažymime, kad VSĮ 30 str. 5 d. reglamentuojamas pritarimas vicemerų kandidatūroms yra sudėtingas ir ilgas procesas, nėra aišku kurį kandidatą – siūlytą antrą ar ketvirtą kartą meras turi teisę savo sprendimu paskirti vicemeru. Siūlome VSĮ supaprastinti ir aiškiau apibrėžti vicemerų skyrimo tvarką. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariant pastabos daliai, susijusiai su vicemero priesaikos davimu, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, tiek Konstitucijai, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui negali būti nustatoma reikalavimas priesaikos davimui. Be to, meras nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymo projekto normas neturi teisės nustatyti priesaikos teksto. Papildomai pažymėtina, kad kandidatūros užimti vicemero pareigas derinimo su savivaldybės taryba procedūra ir mero teisė skirti vicemerą, įstatymo projekte pakoreguota pagal Komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybės administracijos Savivaldybės administracijos direktoriaus vaidmuo pagal parengtą VSĮ, savivaldybių vertinimu, yra labai neaiškus. Atsižvelgiant į LSA siūlymą, kad administracijos direktorius būtų įstaigos vadovas, būtina patikslinti 43 str. 1 dalį. VSĮ 43 str.
VSĮ 43 str. 6 d. nustatyta, kad administracijos direktorius mero pavedimu organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus; arba mero pavedimu administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; mero pavedimu administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja savivaldybės turtą; arba mero pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir pan. Nėra aišku ar tokių pavedimų suteikimas merui yra privalomas. Jei privalomas, siūlytume VSĮ įtvirtinti tai kaip administracijos direktoriaus kompetenciją ir funkcijas. Taip pat siūlome VSĮ tikslinti ir aiškiau reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kurios atitiktų galiojančius įstatymus ir neprieštarautų kitoms šio įstatymo nuostatoms (savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui arba seniūnijų nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius). VSĮ numatyta (43 str. 1 dalis), kad meras skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorių. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Aiškinamajame rašte taip pat dėstoma, kad „meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikalinga atsiklausti savivaldybės tarybos.“. Atsižvelgiant į tai, neaišku kodėl įstatyme (31 str. 2 dalis 7 p.) yra nurodyta, kad meras privalo „reglamento nustatyta tvarka pristatyti, derinti ir teikti savivaldybės tarybai vicemero (vicemerų), savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūras;“. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 31 str.
savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūros derinimo, kadangi tai prieštarauja kitoms VSĮ nuostatoms (meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių). Pritarti
10Lietuvos savivaldybių asociacija,
Teikiamame įstatyme trūksta aiškumo dėl tarybos ir mero sekretoriatų steigimo: kokiu tikslu numatoma steigti du analogiškus sekretoriatus (30 str. 15 d.) ir nustatyti atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas, kai jų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią Vietos savivaldos įstatymo (19 str. 17 d.) nuostatą, kad meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją arba gali būti sudaromas sekretoriatas. Pritarti
11Lietuvos savivaldybių asociacija,
kontrolės ir audito tarnyba yra keičiama į Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą (3 str. 4 dalis). Sąvokų apibrėžtys abiejuose įstatymuose yra tapačios. Vien tik įstaigos keitimas laikytinas formaliu, nesukeliančiu realių pokyčių, pakeitimu. Dėl įstaigos pavadinimo keitimo, reiktų tikslinti nuostatus, registravimas JAR ir pan. Siūlome palikti šiuo metu esančią ir galiojančią „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“. Taip pat VSĮ numatyta praplėsti šiuo metu teisės aktais apibrėžtas Etikos komisijos funkcijas – t. y. priskirti mero pareigų (ne)vykdymo analizės ir vertinimo klausimą (24 str. 3 dalis 5 p.) „5) analizuoja mero pareigų nevykdymo priežastis, nustatytas šiuo įstatymu“.
Paminėtina, kad Etikos komisijos paskirtis:
1) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus įgaliojimus, padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai; 2) atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją savivaldybių institucijose ir įstaigose. Siūlome atsisakyti šios nuostatos, kadangi toks reguliavimas nepagrįstai iškreipia Etikos komisijų paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ nėra reglamentuojama Etikos komisijos sudėtis, priešingai, nei šiuo metu galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme. Manome, kad toks teisinis reguliavimas, lemiantis neapibrėžtumą, yra nepakankamas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatose yra labai aiškiai reglamentuojama Etikos komisijos sudėtis. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji institucija, kontroliuoja savivaldybės merą, kaip vykdomąją instituciją, todėl įstatymo projekte sistemingai sukuriamas kontrolės mechanizmas, kurio vienas iš dedamųjų ir yra nustatyta teisė Etikos komisijai analizuoti mero pareigų nevykdymo priežastis, nustatytas vietos savivaldos įstatymu. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-2017 12,
savivaldybės tarybos posėdžių VSĮ 19 str. 11 d. numatyta, kad posėdžio darbotvarkę sudaro meras, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje numatytą išimtį. Tai reikštų, kad 23 dalyje turėtų būti nurodyta, kad meras darbotvarkės nesudaro šioje dalyje nurodytais atvejais. Visgi 23 dalyje yra tik nustatoma, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma. Darbotvarkėje turi būti įrašomi ir svarstomi savivaldybės tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai.
Akivaizdu, kad šios nuostatos turi būti pakoreguotos pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus dėl aiškumo ir deramumo tarpusavyje. Pažymėtina ir tai, kad VSĮ numato teisę kiekvienam tarybos nariui rengti tarybos sprendimų projektus ir teikti juos tarybai svarstyti. To paties straipsnio 12 d. numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė negali būti pakeista ar papildyta dėl siūlymų, susijusių su nepasitikėjimo meru pareiškimu. Pastebėtina, kad savivaldybės tarybai nėra suteikta teisė balsuoti dėl tokio sprendimo, todėl ir tokio pobūdžio darbotvarkės klausimų iš viso negali būti. Taip pat derintina ir naujo VSĮ 19 str. 20 d. įtvirtinta imperatyvi mero pareiga pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus su 29 str. nuostatomis, numatančiomis teisę merui motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti ir 34 str. nuostatomis dėl teisės aktų įsigaliojimo. Taigi, 19 str. 20 d. turėtų būti tikslinama išimtimis, suteikiančiomis teisę realizuoti teisės akto grąžinimą pakartotiniam svarstymui. Pritarti
13Lietuvos savivaldybių asociacija,
siūlymai
reglamentuojamas savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotiniam svarstymui. Visgi tai stokoja aiškumo ir reikalauja užpildyti reglamentavimo spragas. Numatyta, kad „meras turi teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.“ Tačiau kaip jau buvo nurodyta aukščiau, meras privalo pasirašyti tarybos priimtus sprendimus.
Pagal Teisėtvarkos pagrindų įstatymą, ne norminio pobūdžio teisės aktai įsigalioja juos pasirašius. Taigi, jei meras ketintų grąžinti savivaldybės tarybai motyvuotai svarstyti iš naujo tarybos priimtą sprendimą, logiška būtų, kad jis turėtų teisę jo nepasirašyti. Tačiau tokia teisė nėra numatyta, kaip ir nėra numatytas laikotarpis, per kurį meras privalo pasirašyti savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kas suponuoja išvadą, kad tai jis turi padaryti nedelsiant. Taigi, nepasirašydamas teisės akto, meras būtų laikomas pažeidęs imperatyvią įstatyme nustatytą pareigą. Taip pat yra nurodyta, kad grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą, kas leistų daryti prielaidą, kad meras grąžina visgi neįsiteisėjusį sprendimą. Tačiau Teisėkūros pagrindų įstatymas reikalauja, kad teisės aktas būtų nuoseklus, aiškus, jo taikymas negali būti pagrįstas prielaidomis, todėl aukščiau minėtos nuostatos turi būti tikslinamos. Siekiant užpildyti reglamentavimo spragas, taip pat turėtų būti tikslinama ir nuostata dėl pakartotino savivaldybės tarybos balsavimo pasekmių, t. y. kai apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių. Šiuo atveju nėra aiškumo dėl tokio pakartotinai svarstyto teisės akto pasirašymo – ar galioja imperatyvas merui jį pasirašyti, jei ne, kas įvyksta tada, jei meras tokio pakartotinai svarstyto ir priimto teisės akto nepasirašo
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-2028
tarybai nustatoma prievolė mero motyvuotai grąžintą teisės aktą pakartotinai apsvarstyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo grąžinimo (29 str. 3 d.).
3 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, kad pakartotinai svarstyti teisės aktą savivaldybės taryba gali tik Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka sušauktame tarybos posėdyje, kurį, beje, šaukia ir darbotvarkę sudaro meras. Vadinasi, grąžinto teisės akto svarstymui turės būti sušauktas neeilinis savivaldybės tarybos posėdis, kas suponuoja tikimybę, kad savivaldybės taryba faktiškai nebegalės dirbti planuotu grafiku. Be to nėra išspręsta situacija, jei tarybos posėdis per 10 darbo dienų neįvyksta. Pritarti
15Lietuvos savivaldybių asociacija,
9
numatyta, kad Etikos ir Antikorupcijos komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, gauna atlygį už darbą atitinkamojoje komisijoje. Naujo VSĮ 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, tačiau nėra reglamentuojamas jų atlygis. Siūlome naujame VSĮ numatyti minėtų komisijų nariams apmokėjimą už darbą atitinkamoje komisijoje. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto norma numato, kad „atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą“, vadinasi tuo metu jie vis tiek gauna atlyginimą iš savo darbovietės. Taigi, jeigu būtų numatytas dar papildomas apmokėjimas, tuomet tai būtų galima traktuoti kaip dvigubą atlygio gavimą ir neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija,
219
įstatymą meras priima ir atleidžia biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus. Naujame VSĮ niekur nėra užsimenama apie biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų priėmimą ir atleidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir išdėstyti VSĮ 32 str. 1 d.
taip: ,,5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, biudžetinių įstaigų ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. Pritarti
17Lietuvos savivaldybių asociacija,
76
prie administracijos funkcijų nustatyta, kad - dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelis, mero potvarkiu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki
praktinis nuostatos taikymas. Pagal VSĮ 43 str. 7 d. 5 p. - savivaldybės administracija rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus – tai šiuo atveju neaišku, dėl kokių projektų (dėl jos parengtų ar kitų komitetų, komisijų, opozicijos lyderio) turės būti teikiamos išvados. Taip pat diskutuotina, ar tai neturėtų visgi būti tarybos veiklos reglamento reguliavimo dalykas. Pritarti
18Lietuvos savivaldybių asociacija,
1
numatyta, kad „1. Tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį konkrečioje savivaldybėje.“. Siūlome tikslinti šią nuostatą, VSĮ reglamentuojant, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydį.
19Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių biudžetai gali būti tikslinami mero teikimu, kadangi toks reikalavimas yra perteklinis. Biudžeto sandaros įstatymo 26 str. 2 dalyje yra numatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai siūlome VSĮ 66 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2.Biudžetiniais metais savivaldybės taryba mero teikimu biudžetą gali tikslinti.“. Nepritarti Argumentai:
Pritarus teikiamai pastabai, būtų sukurta situacija, kuomet savivaldybės taryba vienasmeniškai, be mero dalyvavimo, galėtų keisti biudžetą. Tai prieštarautų tiek Biudžeto sandaros įstatymui, tiek sukurtų politines įtampas pačioje savivaldoje. 20. Lietuvos savivaldybių asociacija,
7 Įvertinus, 2022 m. balandžio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1028 nuostatas, taip pat, įvertinant tai, kad naujame VSĮ meras yra savivaldybės vadovas ir yra ženkliai išplečiamas jo statusas, pareigos, teisės ir atsakomybės, siūlome apsvarstyti galimybę peržiūrėti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme merams nustatytus pareiginės algos koeficientus, kurie atitiktų naujo VSĮ nuostatas. Jei nebūtų realių galimybių peržiūrėti merų, o gal ir visų politikų (Seimo Pirmininko, Seimo pareigūnų, Seimo narių ir kt.) pareiginės algos koeficientų, kaip alternatyvą, LSA valdybos nariai siūlo įvertinti galimybę leisti merams dirbti papildomą darbą, kuris nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad meras gali gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Lygiai tas pats reguliavimas taikomas Seimo nariams, skiriamiems pareigūnams, teisėjams, prokurorams ir kt. Vertinant sistemiškai, nėra jokio teisinio argumento, kodėl merui, kaip tiesiogiai renkamam pareigūnui, turėtų būti taikoma išimtis, lyginant su minėtais kitais renkamais bei skiriamais pareigūnais, teisėjais ir kt. 21. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
Projekte keičiamas įstaigos pavadinimas. Nors 41 str. 12 ir 13 dalyse liko senasis pavadinimas: „12. ...pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų... 13. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas“. Siūlome palikti dabar galiojantį Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pavadinimą. Argumentas: tarnybos išskirtinumas yra pagrindinės funkcijos – audito – atlikimas. Išėmus iš pavadinimo terminą „audito“, tarnyba ir jos paskirtis gali būti painiojama su panašiai pavadinta Seimo kontrolieriaus įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – gerinti viešąjį administravimą. Primename, kad iki 2008- 09-15 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1722 priėmimo, galiojo Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavadinimas. Priėmus minėto įstatymo pakeitimus, pavadinimas buvo pakeistas į šiuo metu galiojantį Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kaip į labiau ir tiksliau nusakantį įstaigos funkcionalumą.
Dabartiniame Įstatymo projekte tarnybos funkcijų ir visos veiklos esmė nėra keičiama, todėl manome, kad pavadinimo pakeitimas yra tik „kosmetinio“ pobūdžio ir sukels bereikalingas laiko sąnaudas bei materialines išlaidas visų savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (bus būtina pakeisti ir registruoti veiklos nuostatus, keisti tarnautojų pažymėjimus, taisyti vidinę dokumentaciją ir pan.). Pritarti
22Savivaldybių kontrolierių asociacija,
8 Projekte kontrolieriaus tarnyba apibrėžiama kaip
„subjektas“. Nors 41 str. 3 d. tarnyba identifikuojama kaip „biudžetinė
įstaiga“. Siūlome suvienodinti ir tarnybą apibrėžti kaip biudžetinę įstaigą. Argumentas: tarnybų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Taip numatyta tarnybų veiklos nuostatuose, LR Biudžeto sandaros įstatyme (pagal 4 str. 2 d. mūsų tarnybos yra asignavimų valdytojai, kurioms savivaldybių tarybos skiria asignavimus biudžete kaip biudžetinėms įstaigoms), LR Vietos savivaldos įstatyme (27 str. 3 d.). Pritarti
23Savivaldybių kontrolierių asociacija,
32 Projekte įrašyta: „Kontrolės komitetas: 2) siūlo savivaldybės tarybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį“. Siūlome išbraukti šį punktą. Argumentas: remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 7 p. savivaldybės kontrolierių į pareigas priima savivaldybės taryba. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus atleidimą iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas (10 str. 6 d.), todėl ir poreikį turėtų nustatyti savivaldybės tarybos vadovas. Pritarti 24.
24Savivaldybių kontrolierių asociacija,
11 Projekte nėra įrašyta, kad galime atlikti ir atitikties auditus. Nors, pavyzdžiui, 41 str. 9 d. 6 p. yra įrašyta
„finansiniuose, atitikties ir veiklos audituose“. Siūlome šalia veiklos ir finansinių auditų įrašyti
atitikties auditus. Argumentas: LR Valstybės kontrolės įstatyme atitikties auditas yra apibrėžtas ir reglamentuotas. Mūsų tarnybos nors ir nesivadovauja šiuo įstatymu, tačiau ilgamečio bendradarbiavimo su Valstybės kontrole rezultate mes vadovaujamės Aukščiausios audito institucijos parengtomis metodikomis, kartu atliekame auditus ar atskiras jų procedūras, todėl manome, kad atitikties auditas (kaip veikianti mūsų tarnybų praktikoje audito rūšis) turi būti įtrauktas į rengiamą vietos savivaldos įstatymą. Pritarti
25Savivaldybių kontrolierių asociacija,
12 Projekte numatyta „... parengia ir ... pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“. Siūlome patikslinti pavadinimą vietoje „konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ pakeisti į „metinių ataskaitų rinkinio“ (tas pats liečia ir 31 str. 2 d. 1 p.). Argumentas: sąvokas reikia suderinti su LR Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, kurio 16 str. 1 d. numatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės ataskaitos) sudaro: 1) metinės finansinės ataskaitos; 2) metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. Būtent dėl šių ataskaitų mūsų tarnybos teikia išvadas savivaldybių taryboms. Pritarti
26Savivaldybių kontrolierių asociacija,
93 Projekte numatyta: „...su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę...“ (tas pats galioja dabartiniame įstatyme, 27 str. 9 d. 3 p.) Siūlome išbraukti šią nuostatą.
Argumentas: tai tapo pertekline nuostata, nes per eilę metų susiformavo praktika, kad plano projekto pateikimas/nepateikimas Valstybės kontrolei yra nereikšmingas veiksmas, kadangi mūsų tarnybos Valstybės kontrolei visuomet teikia jau patvirtintą kitų metų veiklos planą. Pritarti
27Savivaldybių kontrolierių asociacija,
915 Projekte numatyta „...santrauką paskelbia vietinėje spaudoje...“ (tas pats galioja dabartinio įstatymo 27 str. 9 d. 15 p.). Siūlome išbraukti šią sakinio dalį. Argumentas: praktikoje to beveik niekas nedaro, paprastai informacija skelbiama įstaigų internetinėse svetainėse. Pritarti
28Savivaldybių kontrolierių asociacija,
102 Projekte įrašyta „...pagal valstybinio audito reikalavimus“. Siūlome išbraukti šią sakinio dalį. Argumentas: Valstybinio audito reikalavimai negalioja nuo
29Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija,
2022-05-2435 8, 9, 10 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 8 punktas numato, kad Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos
tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata, seniūną į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu.
Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, taip pat, kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso priimtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, kai seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui, ir iki tol jo eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 10 dalis). Seniūno pareigybei netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, tačiau galima perkelti valstybės tarnautoją į seniūno pareigas laikinai, kai yra tarnybinė būtinybė (Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis), nors Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad valstybės tarnautojai turi teisę į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją, tačiau kadangi seniūnams yra įvestos kadencijos – kaitumas nėra galimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą. Remdamiesi aukščiau teikta informacija siūlome naujai svarstomame Vietos savivaldos įstatyme padaryti šiuos pataisymus:
savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 44 straipsnio 8, 9 ir 10 punktus išdėstyti taip: ,,8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas.
Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui - biudžetinės įstaigos vadovui - nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia meras, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. 10.
forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso priimtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, kai seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui, ir iki tol jo eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri.“
Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punkto. Seniūno, kaip karjeros valstybės tarnautojo, pareigybė būtų prilyginta visų kitų valstybės karjeros tarnautojų galimybėms siekti karjeros: „Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas, jo prašymu, gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams“. Jeigu Vietos savivaldos įstatymo
pareigybė yra diskriminuojama, siūlome Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą keisti taip: „Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas, jo prašymu, gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams, bet taikomos seniūnams.“ Pastaraisiais metais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai labai dažni, neretai paliečia ir seniūnus, todėl pabloginta seniūnų situacija, nes daugelis seniūnų, eidami į valstybės tarnybą, įvertino galimybę siekti karjeros, bet šiuo metu tai įmanoma tik atsisakius seniūno pareigų arba konkurso būdu.
Taip pat neapgalvotai seniūnams įvestos kadencijos, nors jos ir neribojamos, bet pablogintos galimybės prieš įstatymo įsigaliojimą ėjusių tarnautojų pareigas (darbo santykiai pasikeitė, nenumatytos jokios pasirinkimo priemonės ir pan). Seniūnui, valstybės karjeros tarnautojui, turi būti sudarytos sąlygos tarnybiniam kaitumui, panaikintos kadencijos, nes seniūnai yra vykdytojai, ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Seniūnai yra arčiausiai žmonių ir stengiasi visomis jėgomis įgyvendinti eilę įvairiausių projektų dėl vietos gyventojų gerovės. Dauguma pretendentų į konkursus seniūno pareigoms užimti yra prastai motyvuoti, nes tarnautojai įvertina ribotas pareigų galimybes, o seniūno pozicija ir veiklumas labiausiai priklauso nuo vietos valdžios ir skiriamo finansavimo. Pritarti Argumentai:
Atliepiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte naikinama norma, seniūnams, ar jie būtų seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnai, ar jie būtų seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnai, nustatanti 5 metų kadenciją. 30. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1337 (Projektas) ir informuoja, kad dauguma savivaldybių nepritaria Projektui. Nepritarimas yra grindžiamas žemiau pateiktais aspektais.
Pažymėtina, kad visi valstybės tarnautojai, neišskiriant ir seniūnų, profesinėje veikloje yra lygūs ir vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 str. 1 dalyje nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Vienas iš jų – atsakomybė, t. y. už savo veiklą valstybės tarnautojas atsiskaito įstaigos ar institucijos vadovui. Be to, šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 31 str. nuostatos dėl seniūno pavaldumo ir atskaitingumo pakankamai užtikrina visuomenės lūkestį matyti, suprasti, vertinti seniūno veiklą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kuris yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Seniūnui metines veiklos užduotis skiria jo tiesioginis vadovas, o ne seniūnaitis. VTĮ įpareigoja vertinti visus savivaldybių administracijose dirbančius valstybės tarnautojus, taip pat darbuotojus, einančius pareigas pagal darbo sutartis. Vertinami pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Seniūnų, kaip atskiros valstybės tarnautojų grupės išskyrimas kasmetinio vertinimo procedūrose būtų neteisingas, kadangi panaikintų valstybės tarnautojų tarpusavio lygiateisiškumą ir nesukurtų laukiamos pridėtinės vertės tarnybinės seniūno veiklos atžvilgiu ar vietos bendruomenėms. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). VATIS sistemoje nėra galimybių vertinimą atlikti seniūnaičiams. Įstatymo pakeitimo atveju, turėtų būti keičiama VATIS sistema išskirtinai vienai valstybės tarnautojų pareigybei – seniūnams. Svarstytina ar prisijungimo teisių suteikimas prie VATIS ne valstybės tarnautojams būtų tikslingas.
Kadangi seniūnaičių kompetencijos labai skirtingos, jiems nėra keliami jokie reikalavimai, jų vertinimas, tikėtina, gali būti neobjektyvus. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pažymėjo, kad seniūnaičiai neformuoja užduočių seniūnams, todėl neaišku, ką vertintų seniūnaičiai. Kyla rizika, kad seniūnaičiai bus nepakankamai susipažinę su seniūnijai keliamais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali neturėti tinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos įvertinti seniūnijai iškeltas užduotis ir jų įgyvendinimą, o kartais net nesutikti su seniūnijai keliamais uždaviniais. Tokiu atveju, tikėtina, kad seniūnaitis vertins nesivadovaudamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo aprašu, o vadovausis savo subjektyviais vertinimo kriterijais, dėl ko vertinimo rezultatas gali būti subjektyvus. Projekte nėra numatyta seniūnaičių atsakomybė už neteisingą vertinimą, taip pat galimybė tokį vertinimą skųsti. Kyla pavojus didėti korupcijos rizikai, kad, siekiant palankaus vertinimo, valstybės karjeros tarnautojas seniūnas gali daugiau dėmesio skirti toms bendruomenėms, kurių atstovai yra seniūnaičiai, taip diskriminuojant kitas bendruomenes ar gyventojų grupes. Papildomai paaiškiname, kad seniūnai rengia seniūnijų metinių veiklos planų projektus (VSĮ 32 str. 6 dalis) ir šių planų įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigose, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintais seniūnijų metiniais veiklos planais ir aptaria seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas. Seniūnaičių sueigos sprendimai kartu su seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitomis yra teikiami savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės tarybai (jei seniūnas yra biudžetinės įstaigos vadovas). VSĮ 35 str.
VSĮ 35 str. 6 d. numato, kad ,,Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“ Akivaizdu, kad seniūnaičiams yra suteikiama teisė įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinę veiklą. Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių mieste (galimai ir kitų didžiųjų miestų savivaldybėse) seniūnaičiai nepalaiko itin artimo ir glaudaus kontakto su vietos gyventojais, todėl negalima teigti, kad visais atvejais yra susipažinę su gyventojų interesais ar poreikiais. Be to, konkrečiai Šiaulių mieste, reaguojant į kiekvieno gyventojo pasiūlymus ir pastabas yra sukurta ir atskira platforma, kurios pagalba gyventojai turi teisę ir yra skatinami informuoti savivaldybės administraciją apie mieste kilusias problemas, teikti pastabas ir pasiūlymus. Lygiai taip pat – apie seniūnaitijų problemas informuoti atsakingas institucijas gali ir seniūnaitis. Pritarus Projektui, būtų neaišku, kaip savivaldybės administracijos direktorius (ar savivaldybės taryba) įgyvendintų seniūnaičių rekomendacijas dėl seniūno vertinimo, t. y. kokias teisines pasekmes sukeltų rekomendacijų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Komiteto siūlymui įstatymo projekte numatyti, kad siekiant gerinti seniūnų veiklą ir didinti jų atsakomybę bendruomenei, Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai merui ir administracijos direktoriui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai apskrityse, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, nuolat atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą. Vykdydami šią konstitucinę funkciją, Vyriausybės atstovai apskrityse dažnai susiduria su vietos savivaldos teisinio reguliavimo problemomis bei teikia kompetentingoms institucijoms pasiūlymus, kaip jų būtų galima išvengti tobulinant teisinį reguliavimą. Vyriausybės atstovų įstaiga, susipažinusi su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia savo pastebėjimus ir siūlymus, grįstus praktine savivaldybių administracinės priežiūros patirtimi. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. XIVP-1580
„Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo
įstatymo projekto“ (toliau – Išvada) pateiktoms pastaboms, todėl jų šiame rašte nebekartosime. 1.
Teisės departamento Išvados 1 punktą, kuriame atkreiptas dėmesys į probleminius savivaldybės tarybos ir mero institucinės paskirties, jų tarpusavio santykio, mero teisinio statuso; atsakomybės už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą; savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimo aspektus. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pasisakė, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Projekte nustatyta, kad meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) už savo ir savivaldybės veiklą (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis planuojamu teisiniu reguliavimu, mero institucijos funkcija – vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti. Tačiau pagal Projektą už šių teisės aktų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas būtų ne meras, o mero į pareigas skiriamas administracijos direktorius (43 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į visa tai, abejotina, ar mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios vietos savivaldos institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – gali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Pritarti 2.
2Vyriausybės atstovų įstaiga,
2022-05-2017 12,13 Be to, Projekte merui suteikiami savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingi įgaliojimai: planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (19 straipsnio 3 dalis, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Sutiktina su Teisės departamento Išvados 1 punkte pateikta nuomone, kad šių ir kitų savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimas merui, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą, nederėtų su savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) samprata, suponuojančia savivaldybės tarybos teisę savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, neatitiktų mero kaip vykdomosios institucijos paskirties (tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus) ir atskaitingumo savivaldybės tarybai principo ir leistų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, merui turėtų būti suteikti nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimai atlikti vykdomąją veiklą – įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus – ir neturėtų būti suteikti savivaldybės tarybos ir jos vadovo įgaliojimai. Nepritarti Argumentai:
Argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos tarpusavio santykių teisiniu reguliavimu (žr. lentelės Eil. Nr. 3.)
3Vyriausybės atstovų įstaiga,
5 2.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir merą, kuris sudaro jam atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatomos tokios „savivaldybės institucijos:
1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios teises ir pareigas, į kurią įeina tarybos nariai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, Rinkimų kodekso nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“. Atsižvelgiant į tokį savivaldybės institucijų apibrėžimą, meras negalėtų sudaryti aukščiau minėtų savivaldybės institucijų, todėl tampa neaišku, kas laikoma merui atskaitinga savivaldybės institucija. Meras taip pat negali sudaryti jam atskaitingų įstaigų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 5 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 4 straipsnio
4Vyriausybės atstovų įstaiga,
7 3.
Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios teises ir pareigas, į kurią įeina tarybos nariai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai“. Projekte atstovaujamosios savivaldybės institucijos sąvokoje neliko viešojo administravimo teisių ir pareigų. Toks reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme apibrėžta viešojo administravimo subjekto sąvoka bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ) ir kituose įstatymuose nustatytais savivaldybės tarybos įgaliojimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti teisinį reglamentavimą „<...> turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas <...>“. Pritarti
5Vyriausybės atstovų įstaiga,
21
4Projekto 3 straipsnio 17 dalyje numatyta,
kad „tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai“. Vertinant tarybos narių grupės ir tarybos narių mišrios grupės sąvokų apibrėžimus, darytina išvada, jog esminis skirtumas, kad tarybos narių grupė - susivieniję bendram darbui tarybos nariai. Atsižvelgiant į tai, jog Projekte numatyta grupėms atitinkamų teisių ir pareigų (19 straipsnio 9 dalis, 12 dalis, 21 straipsnio 1 dalis), būtų tikslinga papildyti apibrėžimą nustatant, kaip įforminamas susivienijimas. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto nuostatas, savivaldybės tarybos nariai savanoriškai vienijasi į frakcijas, jeigu jiems nepavyksta sudaryti frakcijos, tuomet savanoriškai gali jungtis į grupes ir tik tuomet, kai nesusitaria ir nesusivienija nei į frakciją, nei į grupę, jie
„automatiškai“ patenka į mišrią grupę (atitikmuo mišrios grupės Seime). 6. Vyriausybės atstovų įstaiga,
2022-05-203 16,18 5.
Projekto 3 straipsnio 19 dalyje apibrėžiama, kad „savivaldybės tarybos dauguma – tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės) pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (pateikusios) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką.“ To paties straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad „savivaldybės tarybos opozicija – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės), ir (ar) tarybos narių mišri grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus.“ Įvertinus tai, jog sąvokų apibrėžimuose subjektų teisės negali būti reguliuojamos, savivaldybės tarybos daugumos ir opozicijos sąvokose išskiriami šie jų skiriamieji požymiai: į opozicijos sudėtį, be frakcijų ir grupių, gali būti įtraukiama ir mišri grupė, taip pat dauguma pateikia savo veiklos programą, o opozicija – veiklos kryptis. Tačiau, atsižvelgiant tik į sąvokose nurodytus daugumos ir opozicijos požymius, praktikoje būtų sudėtinga identifikuoti šių savivaldybės tarybos darinių skirtumus. Siūlytina papildyti savivaldybės tarybos daugumos ir opozicijos sąvokų apibrėžimus numatant šių savivaldybės tarybos darinių veiklos skiriamuosius požymius. Galbūt dauguma galėtų būti išreikšta ir skaitmenine išraiška, nes šiuo metu praktikoje susiklosto tokių situacijų, kai dauguma yra mažuma, kas lemia daug teisinių ir politinių nesutarimų savivaldybių institucijų veikloje. Pritarti 7.
7Vyriausybės atstovų įstaiga,
17
nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų – „pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną.“ Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 4 punktu, 65 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, išlaikymas gali būti teikiamas tik biudžetinėms įstaigoms, todėl šis punktas turėtų būti patikslintas. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas kartu su pastaboje nurodytais kitais įstatymais, įstatymo projekto norma aiški. 8. Vyriausybės atstovų įstaiga,
10
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos sekretoriatui pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu siūlomu sprendimo projektu yra keičiamas kitas sprendimo projektas.“ Siūlytina patikslinti, kad sprendimo projekto lyginamasis variantas teikiamas, jeigu siūlomu sprendimo projektu keičiamas kitas sprendimas, o ne sprendimo projektas. Pritarti
9Vyriausybės atstovų įstaiga,
15
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. Praktikoje dažnai kyla teisinių ir politinių ginčų, kai neaišku, kas yra dalyvaujantis posėdyje tarybos narys: fiziškai dalyvaujantis tarybos posėdyje ar sistemoje užsiregistravęs tarybos narys, ar tarybos narys, atitinkantis abu kriterijus: fiziškai dalyvaujantis ir užsiregistravęs balsavimo sistemoje tarybos narys. Siekiant išvengti tokių ginčų, siūlytina Projekte aiškiai apibrėžti, kas yra tarybos posėdyje dalyvaujantis asmuo. Pritarti
10Vyriausybės atstovų įstaiga,
19
numatyta, kokias atvejais galimas savivaldybės tarybos posėdžio vykdymas nuotoliniu būdu.
Vyriausybės atstovai apskrityse susiduria su savivaldybėse kylančiu poreikiu organizuoti savivaldybės tarybos posėdį nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu (mišriu) būdu ne straipsnyje nurodytais atvejais, kai dalis tarybos narių dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių negali tiesiogiai (fiziškai) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje. Pažymėtina, kad Projekte tiesiogiai nenumatoma galimybė savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti mišriu būdu ne
į tai, jog pastarųjų metų patirtis bei technologiniai sprendimai ir galimybės parodė, kad nuotoliniai posėdžiai (pasitarimai, seminarai ir kitokio formato susitikimai) tapo neatsiejama šiuolaikinės visuomenės darbo bei gyvenimo dalis. Dėl šių aplinkybių manome, jog ateityje vis dažniau kils poreikis organizuoti bent iš dalies nuotolinius (mišrius) savivaldybės tarybos posėdžius, todėl galimai būtų tikslinga apsvarstyti (įvertinti) tokios galimybės numatymą, tačiau tokiu atveju Įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai (atvejai), kada galimas iš dalies nuotolinių (mišrių) savivaldybės tarybos posėdžių organizavimas. Projekto 19 straipsnio 18 dalis taip pat numato, kad „nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami“. Vyriausybės atstovai, vykdydami savivaldybių administracinę priežiūrą, pastebi, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka savivaldybių poreikių, kai visos slaptu balsavimu priimamo sprendimo svarstymo procedūros gali vykti nuotoliniu būdu (pvz., kandidatūrų pristatymas, klausimų kandidatams pateikimas ir kt.), tačiau galutinis sprendimas turi būti išreikštas balsuojant slaptai fiziškai.
Situacija, kai tarybos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu, gali užsitęsti neapibrėžtą laiką (kaip parodė ilgą laiką besitęsianti ekstremalioji situacija Lietuvoje), todėl nesant galimybei nuotoliniu būdu priimti sprendimus, kuriems taikoma slapto balsavimo procedūra, galimai apsunkinama savivaldos institucijų veikla. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios nuotolinius savivaldybių tarybų posėdžius ir jiems vykstant klausimų, kuriems reikalingas slaptas balsavimas, procedūras, patikslintos. 11. Vyriausybės atstovų įstaiga,
21 10.
Projekto 19 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad „savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba valstybės tarnautojas, arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.“ Įvertinus tai, kad meras vadovauja ir mero sekretoriato darbui (skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus (Projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktas)), ir administracijai (jis yra įstaigos vadovas (Projekto 43 straipsnio 1 dalis), bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas valstybės tarnautojo sąvoka apima ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, manytina, jog būtų tikslinga įvertinti subjektų, pasirašančių savivaldybės tarybos posėdžių protokolus tais atvejais, kai nėra savivaldybės tarybos sekretoriaus, sąrašą ir patikslinti jį pagal siekiamą VSĮ pakeitimo tikslą. Pvz., “mero paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį” arba “mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį”. Pritarti
12Vyriausybės atstovų įstaiga,
23
nustatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažuma turi teisę merui, vicemerui (vicemerams), administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams užduoti klausimus ir gauti atsakymus.
Jeigu posėdžio dieną jie eina pareigas, savivaldybės tarybos mažumos valandoje jie privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems pateiktus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau nei vieną valandą. Pirmiausią teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, o paskui kiti savivaldybės tarybos mažumos nariams. Savivaldybės tarybos mažumai uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, yra sudaroma galimybė klausimus užduoti savivaldybės tarybos daugumos nariams.“ Siūlytina Projekte nustatyti, kad tokie klausimai teikiami iš anksto ar reglamento nustatyta tvarka, jų atsakymui turi būti pasiruošta, siekiant VSĮ tikslo – užtikrinti mažumos teises. Nepritarti Argumentai:
Ne visuomet iš anksto galima suformuluoti klausimus. Be to, neįmanoma nustatyti kriterijų pagal kuriuos nustatyti terminą iki kurio reikėtų pateikti suformuluotus klausimus, kadangi klausimai gali susidaryti ir likus kelioms valandoms iki posėdžio paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ir posėdžio metu išgirdus atsakymus į kitus klausimus ir pan. Todėl nustatymas, kad klausimai turėtų būti pateikti iš anksto kaip tik ribotų savivaldybės tarybos mažumos teises. 13. Vyriausybės atstovų įstaiga,
24
nustatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma. Darbotvarkėje turi būti įrašomi ir svarstomi savivaldybės tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai. Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra mažiau nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti svarstomi ir kiti klausimai.
Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra daugiau, nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, neapsvarstyti savivaldybės tarybos mažumos projektai turi būti įtraukiami į kito artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.“ Projekte nustatyta, kad pusę darbotvarkės klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma, todėl darytina išvada, kad kitą pusę sudarys - visi kiti klausimai. Tuomet neaišku, kaip įvykdyti teisės normą:
“Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra mažiau
nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti svarstomi ir kiti klausimai”. Iš Projekte nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip posėdžio laikas susijęs su sprendimų projektų skaičiumi. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis meras, ar, jam nesant, kitas tarybos narys (19 straipsnio 13 dalis) galėtų nustatyti posėdžio laiką. Siūlytina aiškiau reglamentuoti šią teisės normą, galbūt atsisakant posėdžio laiko kriterijaus. Pritarti
14Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“ Atsižvelgiant į tai, jog Projekto 21 straipsnis reglamentuoja Kontrolės komiteto sudarymą ir jame nustatyti jo sudarymui keliami reikalavimai, siūlytina nurodyti, jog „sudarant komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo“.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 20 straipsnis yra bendroji norma, o 21 straipsnis – specialioji. Todėl nustatant 20 straipsnyje išimtį dėl Kontrolės komiteto, būtų įtvirtintas perteklinis teisinis reguliavimas. 15. Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
nurodyta, kad „<..> Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį.“ Manytina, kad tai yra naikintina nuostata, nes 21 straipsnio 3 dalyje pateikiamas baigtinis Kontrolės komiteto įgaliojimų sąrašas. Pritarti
16Vyriausybės atstovų įstaiga,
2
nustatyta, „<..> Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų prieš terminą komiteto narių siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo komiteto narių siūlymu priima savivaldybės taryba“.
Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kiek Kontrolės komiteto narių turi pateikti tokį siūlymą, ar šį siūlymą privalės pasirašyti Kontrolės komiteto pirmininkas, dėl kurio atšaukimo sprendžiamas klausimas. Praktikoje gali kilti problemų, kai savivaldybės taryba tokio siūlymo negaus, nes Kontrolės komiteto pirmininkas gali neteikti tokio siūlymo dėl savo paties atšaukimo. Manytina, kad šiuo atveju (kai Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų) komiteto narių siūlymas yra perteklinis ir apsunkinantis Kontrolės komiteto pirmininko atšaukimo procedūrą. Pritarti
17Vyriausybės atstovų įstaiga,
42
nurodyta, kad „Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį.“ Vadovaujantis Projekto 41 straipsnio 2 dalimi, imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, kurioje yra ne mažiau kaip 2 pareigybės (įskaitant savivaldybės kontrolieriaus pareigybę). Savivaldybės kontrolieriaus tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Siūlytina įstatymų leidėjui apsispręsti dėl teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslo: ar savivaldybės kontrolieriaus buvimas nustatomas imperatyviai ar dispozityviai. Atsižvelgiant į tai, tikslinti Projekto teisės normas. Pritarti 18.
18Vyriausybės atstovų įstaiga,
8
nustatyta, kad „nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybėms funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šio straipsnio 7 dalyje, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.“
“3 dalyje”. Pritarti
19Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“
komisijų nariais gali būti ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pritarti
20Vyriausybės atstovų įstaiga,
10
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti teisiniu reglamentavimu dėl apmokėjimo už darbą komisijoje.
Nepritarti Argumentai: Argumentai pateikti prie Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos, susijusios su papildomu apmokėjimu už darbą komisijoje. 21. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
numatyta, kad „jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijų narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių
Projekto 24 straipsnio 1 dalis numato, jog Etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumo atstovavimo principo. Tačiau praktikoje gali susidaryti situacija, kai savivaldybės tarybos mažumos atstovai nesiūlys savo atstovų į Etikos komisijos narius arba visi savivaldybės tarybos nariai sudarys savivaldybės tarybos daugumą. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos opozicija nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja įstatymo reikalavimų neatitinkantį asmenį, arba jei nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija ir į Etikos komisijos sudėtį nėra įtraukti savivaldybės tarybos mažumos atstovai, Etikos komisijos pirmininko paskyrimo procedūra nebus galima.
Manytina, jog būtų tikslinga pakartotinai įvertinti šią Projekto nuostatą ir apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikras išimtis, kai Etikos komisijos sudėtyje nėra savivaldybės mažumos atstovų. Pritarti
22Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
analogiška situacija, kai Antikorupcijos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Analogiška situacija ir argumentacija kaip dėl Projekto 24 straipsnio 1 dalies (Etikos komisija). Manytina, jog būtų tikslinga pakartotinai įvertinti šią Projekto nuostatą ir apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikras išimtis, kai Antikorupcijos komisijos sudėtyje nėra savivaldybės mažumos atstovų. Pritarti
23Vyriausybės atstovų įstaiga,
29
nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių.“ Kyla neaiškumų, ką reiškia pareiškimas; ar jo pagrindu bus pradedama procedūra ir bus slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ir atleidimo iš pareigų; ar tai tas sprendimas dėl nepasitikėjimo ir atleidimo, dėl kurio balsuojama slaptai; kokios tokio pareiškimo pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra reglamentuota aiški nepasitikėjimo pareiškimo procedūra.
Ši teisės norma toje apimtyje, kad taryba gali pareikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi, prieštarauja ir VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriame nustatyta, kad
„<...>politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar
politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą <...>.“ Pagal naują VSĮ redakciją administracijos direktorių skiria ir atleidžia, tuo pačiu ir pasirenka meras. Atsižvelgiant į šiuos neaiškumus, siūlytina tikslinti Projekto teisinį reguliavimą. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, galima teigti, kad vicemeras ir administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo, kuriuos skiria ir atleidžia meras. Skiriant vicemerą, pirmiausia dėl jo paskyrimo atsiklausiama savivaldybės tarybos (savivaldybės tarybos nepritarimas siūlomai kandidatūrai neužkerta kelio merui ją paskirti). Savivaldybės tarybai nustatyta teisę pareikšti nepasitikėjimą vicemeru ar administracijos direktoriumi, tačiau, kaip matyti, tai yra tik teise, kuri nesukuria ir negali sukurti pareigų vicemerui ar administracijos direktoriui atsistatydinti. Tik meras gali juos atleisti, jeigu jo nuomone reikia atsižvelgti į savivaldybės tarybos poziciją. Taigi, savivaldybės tarybos nepritarimas vicemero kandidatūrai ar išreikštas nepasitikėjimas vicemeru ar administracijos direktoriumi tėra rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. 24. Vyriausybės atstovų įstaiga,
210 23.
Projekto 27 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus seniūnijoje
25Vyriausybės atstovų įstaiga,
Projekto 27 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: ‚sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu“. Iš Projekto teisinio reguliavimo neaišku, ar mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bus priskirti sekretoriatui ar administracijai. Be to, mero sekretoriatas steigiamas merui aptarnauti, savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti. Kyla klausimas, ar tikslinga sudaryti mero sekretoriatą, jei pagal Projekto 30 straipsnio 5,
funkcijas ir pavedimus. Be to, meras, vadovaudamasis Projekto 43 straipsnio 1 dalimi, vadovauja administracijai, kuriai nustatomos funkcijos, kaip organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti, įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų (už ką atsako meras); rengti savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus (43 straipsnis). Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas koreguojamas, jame įtvirtinant savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatą, kaip savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį. 26. Vyriausybės atstovų įstaiga,
211
punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą,<...>“.
Vadovaujantis VTĮ 38 straipsnio 4 dalimi, „jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 43 straipsnyje numatyta, kad meras skiria ir atleidžia administracijos direktorių, todėl siūlytina šią teisės normą suderinti su VTĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pritarti Argumentai:
Įvertinus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 11 punktas yra perteklinis, todėl išbrauktinas. 27. Vyriausybės atstovų įstaiga,
226
punkte išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas „sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas“.
Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „jeigu savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens, organizuojančio ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinančio savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas atlieka savivaldybės administracija. <..>“ Manytina, kad, esant sąlygoms, nurodytoms SIPĮ 9 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės administracija turėtų atlikti savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas be atskiro savivaldybės tarybos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti Projekte nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti Argumentai:
Įvertinus savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 26 punktas yra perteklinis, todėl išbrauktinas. 28. Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
nustatyta, kad „savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra vienasmenė - meras. Manytina, kad meras negali būti atsakingas už jo paties veiklos priežiūros organizavimą, nes tokiu atveju būtų pažeistas vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovaujamajai institucijai principas (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Pritarti 29.
29Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
nurodyta, kad, „jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, tuomet meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu (toliau – SAPĮ), savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse, vykdydami įgaliojimus, nustatytus šiame įstatyme. Atsižvelgiant į SAPĮ 7 straipsnio 1 dalį, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:
1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);
2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;
3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;
4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą. Be to, SAPĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovai atlieka išankstinę savivaldybės kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į SAPĮ nurodytą teisinį reglamentavimą, išankstinę ir paskesniąją savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse.
Vadovaujantis SAPĮ 7 straipsnio 9 dalimi, Vyriausybės atstovas teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į SAPĮ teisinį reglamentavimą, siūlytina atsisakyti šios Projekto teisės normos kaip perteklinės arba ją tikslinti aiškiai nurodant, kokie mero kreipimosi tikslai, ir, kokia kreipimosi procedūra. Pastaruoju atveju būtina suderinti Projekto ir SAPĮ teisinį reguliavimą. Pritarti
30Vyriausybės atstovų įstaiga,
2
nustatyta, kad „meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės.“ Siekiant teisinio aiškumo siūlytina aiškiai apibrėžti, ką reiškia „tą patį kandidatą“: ar tai tik antrasis mero siūlytas kandidatas, ar meras turi teisę pasirinkti tarp siūlytų dviejų kandidatų. Pritarti
31Vyriausybės atstovų įstaiga,
Projekto 30 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad „savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero teikimu steigiami savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai (toliau – sekretoriatai). Sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas. Sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“ Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad gali būti steigiami du sekretoriatai. Atsižvelgiant į projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą, meras vadovauja mero sekretoriatui, tvirtina sekretoriato nuostatus, VTĮ ir DK nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra nustatyta, kas vadovauja tarybos sekretoriatui, tvirtina jo nuostatus, VTĮ ir DK nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Nepritarti Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas koreguojamas, jame įtvirtinant savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatą, kaip savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį. 32. Vyriausybės atstovų įstaiga,
22 31.
Projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad „meras privalo iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 d. savivaldybės tarybai atsiskaityti kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.“
meras privalo atsiskaityti savivaldybės tarybai. Pritarti
33Vyriausybės atstovų įstaiga,
26
įtvirtinta, kad „meras privalo teikti savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą, nuostatus, darbo užmokesčio fondą, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, taip pat seniūnijos – biudžetinės įstaigos – nuostatus ir darbo užmokesčio fondą bei didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių seniūnijoje – biudžetinėje įstaigoje.“ Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Pritarti
34Vyriausybės atstovų įstaiga,
222
nustatyta, kad „meras privalo vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.“ Projekto 30 straipsnio 15 dalis nustato, jog sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Įvertinus tai, kad sekretoriatą gali sudaryti ne tik darbuotojai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, bet ir karjeros valstybės tarnautojai, siūlytina suderinti šias Projekto nuostatas. Pritarti
35Vyriausybės atstovų įstaiga,
623
reglamentuota, kad „meras turi nuolat bendrauti su savivaldybės nuolatiniais gyventojais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams reglamento nustatyta tvarka.“ Projekto 31 straipsnio 3 dalyje jau numatyta, kad „meras atsiskaito bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.“ Vadovaujantis Projekto 16 straipsnio 2 dalimi, „savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio skelbimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad toks teisinis reguliavimas neaiškus ir painus, praktikoje dažnai keliantis neaiškumų ir politinių ginčų, kiek ir kokių ataskaitų turi pateikti savivaldybių institucijos. Manytina, kad aiškiai reglamentavus vienoje teisės normoje, kokią ataskaitą, kada ir kokia tvarka turi pateikti savivaldybės meras, savivaldybės taryba, būtų išvengta vėlesnių teisinių ir politinių diskusijų šiuo klausimu. Pritarti
36Vyriausybės atstovų įstaiga,
1 35.
Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mero teisė – „sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir vicemerui (vicemerams) priėmimas“. Vadovaujantis Projekto 3 straipsnio 3 dalies
vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, Rinkimų kodekso nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“. Atsižvelgiant į šią teisės normą, darytina išvada, kad vykdomoji institucija yra vienasmenė ir Projekto nuostatos nenumato vykdomosios institucijos įgaliojimų perdavimo kitiems subjektams. Dėl šios priežasties kyla klausimas, ar meras gali pavesti, o administracijos direktorius ar vicemeras vykdyti tokias funkcijas. Pritarti
37Vyriausybės atstovų įstaiga,
„1.Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti
norminiai teisės aktai, taip pat merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas.“
2Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų,
merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – meras, todėl siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą paliekant sąvokas „vykdomųjų institucijų“ arba „merų“.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 6 straipsnio
institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus“. Pritarti
38Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
numatyta, kad „tarybos narys turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose“. Siūlytina tikslinti šią teisės normą, nes, vadovaujantis Projekto 3 straipsnio 3 dalimi, yra tik dvi savivaldybės institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija - meras. Pritarti
39Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
nustatyta, kad „<..> Šis atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, vykdant tarybos nario funkcijas pagal visas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytas tarybos veiklos formas, kurio trukmės apskaičiavimo tvarka patvirtinama reglamentu. <..>“. Tikslintinas teisinis reguliavimas, nuoroda turėtų būti į įstatymo 18 straipsnį. Pritarti
40Vyriausybės atstovų įstaiga,
2 39.
Projekto 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „<..> Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina meras.<..>“ Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Pritarti
41Vyriausybės atstovų įstaiga,
228
reglamentuota, kad „savivaldybės administracijos direktorius mero pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau
institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. VSTVNDJĮ šių įgaliojimų perdavimo nenumato. Atsižvelgiant į tai ir į Projekto teisinį reguliavimą, manytina, kad šią funkciją turėtų atlikti meras kaip vykdomoji institucija. Pritarti 42.
42Vyriausybės atstovų įstaiga,
26
nustatyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius teikia merui siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje“. Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Siūlytina apsvarstyti, ar tikslinga reikalauti savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymo dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo, kai pagal Projekte nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktorius galės atlikti funkcijas, susijusias su savivaldybės administracijos darbo organizavimu, tik merui pavedus (31 straipsnio 2 dalies 21 punktas, 43 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Pritarti
43Vyriausybės atstovų įstaiga,
35
numatyta, kad „savivaldybės administracija rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus“. Vadovaujantis Projekto 43 straipsnio 6 dalies 2 punktu, savivaldybės administracijos direktorius leidžia įsakymus. Siūlytina šią teisės normą papildyti savivaldybės administracijos funkcija rengti ir įsakymų projektus. Pritarti
44Vyriausybės atstovų įstaiga,
36
nustatyta, kad „savivaldybės administracija dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas.
Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelis, mero potvarkiu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki
vertinamoji sąvoka „didelis sprendimo projektas“. Siūlytina atsisakyti šios sąvokos aiškiai nustatant „didumo“ kriterijus. Nepritarti Argumentas: Neįmanoma tiksliai įvesti kriterijaus, apibrėžiančio sprendimo projekto apimtį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju meras įvertins ar pratęsti terminą ar ne. Manytina, kad reguliavimas pakankamai aiškus, paliekantis plačią diskrecijos teisę patiems merams su savivaldybės administracija kiekvieną kartą individualiai įsivertinti sprendimo projekto apimtį. 45. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
reglamentuota, kad „<..> Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.“ Atsižvelgiant į Projekto 43 straipsnio 1 dalį, meras vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Vadovaujantis Projekto 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, meras įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Manytina, kad, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, valstybės tarnautojai turėtų būti atskaitingi merui, o administracijos direktoriui – tik tais atvejais, kai meras paveda administracijos direktoriui organizuoti administracijos darbą (43 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Pritarti iš dalies Argumentai: Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 46. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
nustatyta, kad „seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai.“ Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, jog administracijos direktorius mero pavedimu tvirtina savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, todėl siūlytina patikslinti nuostatą ir nustatyti, kad seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės mero ar jo pavedimu administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 47. Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „seniūnas merui ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų <..>“.
Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad „administracijos direktorius mero pavedimu <..> tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą <..>“, todėl manytina, kad seniūnas turėtų teikti siūlymus administracijos direktoriui tik tais atvejais, kai meras paveda administracijos direktoriui tvirtinti strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 48. Vyriausybės atstovų įstaiga,
27
nurodyta, kad „seniūnija seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka ir mastu renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai“. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nustatyta, kad vykdomoji institucija – meras, kyla klausimas, ar šių duomenų seniūnija neturėtų teikti merui kaip vykdomajai institucijai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 49. Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
reglamentuota, kad „išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti.
Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.“ Projekte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – meras, todėl siūlytina tikslinti teisės normą nurodant: “<..>jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos <...>”. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 50. Vyriausybės atstovų įstaiga,
12
numatyta, kad vienas iš apklausos būdų yra „apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.
Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu šios dalies 1 punkte nustatytu būdu.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiama nuoroda į
savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sąlygas. Pritarti
51Vyriausybės atstovų įstaiga,
7
nurodyta, kad „iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiama nuoroda į
sąlygos asmenims, inicijuojantiems apklausą. Pritarti
52Vyriausybės atstovų įstaiga,
8
nustatyta, kad „jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą.
Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.“ Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 59 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog „meras, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus“, siūlytina patikslinti subjektą, kuriam pateikiamas galutinis klausimo tekstas. Pritarti
53Vyriausybės atstovų įstaiga,
6
reglamentuota, kad „mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“. Teikiama nuoroda į 37 straipsnį netiksli, nes šioje teisės normoje nenustatyti reikalavimai. Minėtas straipsnis reglamentuoja savivaldybės tarybos nario teises. Pritarti
54Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad „1. Šis įstatymas
įsigalioja 2023 m. balandžio 10 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo priėmimu. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Projekto 43 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais bei tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.“ Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad be mero pavedimo, administracijos direktorius gali leisti tik įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams. Siekiant aiškumo, aptariamą straipsnį siūlytina papildyti nuostatomis, susijusiomis su kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose administracijos direktoriui suteiktų įgaliojimų įgyvendinimu, nes šiuo metu daugelyje teisės aktų įvardinta savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus kaip vykdomosios institucijos kompetencija. Pritarti
55Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 Dėl mero pavadavimo Reikėtų aiškiai reglamentuoti, kas eina pareigas kai mero nėra ir kas merą pavaduoja, kai meras negali eiti pareigų. Rinkimų kodekso projekto 173 str. 6 d. numatyta, kad Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra, tos kadencijos mero pareigomis.
geresnis variantas būtų, jeigu pavaduotų vicemeras. Pritarti
56Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Dėl administracijos direktoriaus ir mero įgaliojimų Kaip suderinti LR Konstitucijos 124 str. (po pakeitimo) nuostatą ,,Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme“, minėtame straipsnyje neliko vykdomųjų organų bei jų pareigūnų? Kokiais klausimais gali būti leidžiami direktoriaus įsakymai, privalomi savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, darbuotojams ir gyventojams bei kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams? Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 57. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)151827332422114 8, 9, 20 Dėl sekretoriatų Mero politinė komanda – vicemerai, Administracijos direktorius, vienas kitas patarėjas, Tarybos sekretorius (jeigu meras organizuos tarybos ir komitetų darbą). Palikti, kaip dabar: gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų arba gali būti sudaromas sekretoriatas. Tarybą aptarnauti galėtų ir kurio nors Administracijos skyriaus darbuotojai (po rinkimų jie neturėtų būti keičiami – tvarkyti posėdžių protokolus, rašyti pranešimus, registruoti projektus ir t. t. – ne politika). Pritarti
58Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Straipsnių ir jų dalių nenuoseklus dėstymas (pvz., 30-33 str., 42 str. 1, 2, 3 d., 43 str. 1 ir 2 d.
59Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Svarstytina, ar reikia į savivaldą perkelti valstybės lygio valdymo dalykus (veto teisė, opozicijos valandos, opozicijos darbotvarkė, ir pan.). Nepritarti Argumentai:
Nustatoma pagal įstatymo projekto koncepciją. 60. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)32723676882 3 5, 6 Palikti buvusį pavadinimą – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Atitinkamai pakeisti ir kitus straipsnius. Pritarti
61Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
3 16 Papildyti ir išdėstyti taip:
17Tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į grupę. (žr. 19 str. 5 d.) Pritarti
62Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
34
18Tarybos narių mišri grupė – tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į mišrią grupę. (žr. 19 str. 5 d.) Nepritarti Argumentai:
Mišri savivaldybės tarybos narių grupė yra sudaroma „automatiškai“, kuomet savivaldybės tarybos nariai nesijungia nei į frakcijas, nei į grupes. Todėl siūlomas pakeitimas būtų perteklinis ir netgi prieštaraujantis mišrios grupės atsiradimo pagrindams. 63. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
4 8, 9, 20 Apsispręsti dėl sekretoriatų skaičiaus: 1 ar 2? Ar tarybos ir mero, ar atskiri? (žr. 19 str. 9 d., 27 str. 2 d. 10 p., 28 str. 4 d. 4 p., 30 str. 15 d., 31 str. 2 d. 9 p., 43 str. 7 d. 7 p.) Pritarti
64Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17 10 Išbraukti ,,opozicijos lyderis“ (jis taip pat tarybos narys, o tarybos nariai numatyti), įrašyti ,,tarybos ir mero sekretoriatas, savivaldybės administracija ir savivaldybės administracijos direktorius“, nes savivaldybės administracijos teisė rengti projektus numatyta 43 str. 7 d. 5 p., o sekretoriato – 30 str. 15 d. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto nuostatas, opozicijos lyderis turėtų teisę teikti sprendimų projektus visos opozicijos vardu, o savivaldybės tarybos narys tik savo vardu. 65. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)17
66Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17
67Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17 7 Labiau tiktų ne prie 9 str., bet 33 str. ,,Mero įgaliojimų sustabdymas, nutraukimas, pasibaigimas“ Nepritarti Argumentai: Tai yra savivaldybės tarybos veiklai būdinga norma. 68. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)17
69Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)1710 Kol komitetai nesudaryti ir įgaliojimai jiems nesuteikti, sprendimų projektų svarstymas komitete neturi būti privalomas, Paskutinis straipsnio dalies sakinys ,,Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ labiau tiktų prie 9 dalies. Nepritarti Argumentai:
Įtvirtinus siūlomą pataisą, būtų sudaryta sąlyga fiktyviai vilkinti komitetų sudarymą. Paskutinis straipsnio sakinys pagal savo prasmę yra įrašytas tinkamoje vietoje. 70. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1912
darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, savivaldybės kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero (vicemerų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų pareiškimu. Ar ši nuostata neprieštarauja Kontrolės komiteto ir nurodytų komisijų pirmininkų skyrimo tvarkai? (21 str. 2 d., 24 str. 1 d.) Nepritarti Argumentai:
Neprieštarauja. 71. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1714 Papildyti pradžią ir išdėstyti taip: ,,14.
Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu atveju. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek
„prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), perbalsuojama. Jeigu
perbalsavus balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), sprendimas laikomas nepriimtu. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal siūlomą pastabą pakoregavus įstatymo projektą, būtų nukreipiama į įstatymo projekto normą, kurioje nustatytas ne sprendimo priėmimas, o nepasitikėjimo pareiškimas. Jis nesukelia teisinių pasekmių ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sudarymas sąlygos dar kartą perbalsuoti suteikia galimybę savivaldybės tarybai priimti sprendimą. 72. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)1723 Nereikėtų nurodyti, kad mažumos valanda turi tęstis ne trumpiau nei vieną valandą. Dėl trukmės leisti apsispręsti pačiai tarybai. Projekto 37 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad tarybos narys bet kada gali ,,kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus“. Nepritarti Argumentai:
Laiko nustatymas sudaro sąlygas konstruktyviam dialogui, taupo žmogiškuosius ir administracinius resursus. 73. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)202
balsavimas, kai skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas ir Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, taip pat 19 str. 12 d. yra nuostata apie siūlymų, susijusių su Kontrolės komiteto kandidatūros pateikimu. Todėl reikėtų papildyti 21 str. 2 d. nuostata, kad kontrolės komiteto pirmininką skiria savivaldybės taryba ir pradžią išdėstyti taip:
Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba. Pirmininką deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, pavaduotoją siūlo savivaldybės tarybos dauguma. Toliau – kaip tekste, tik supaprastinant atšaukimo procedūrą, kai pirmininkas neatitinka 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visais atvejais sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo priima savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos pakoreguotos pagal Vyriausybės atstovų įstaigos pastabas. 74.
74Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
203
75Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
204 9 Komitetas turėtų atsiskaityti tik tarybai. Todėl pakeisti punktą ir išdėstyti taip: ,,9) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai ir merui reglamento nustatyta tvarka;“ Pritarti
76Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
21 4 Savivaldybėms būtų sudėtinga tiesiogiai transliuoti komitetų posėdžius, ypač mišriu būdu organizuojamus posėdžius. Todėl papildyti ir išdėstyti taip: ,,4. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, gali būti tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka.“ Daromas ir garso ir vaizdo įrašas? Nepritarti Argumentai:
Siekiant užtikrinti visuomenės informatyvumą, išlaikyti politikų skaidrumą, būtina didinti visuomenės prieinamumą prie informacijos. 77. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)22 7 Analogiška pastaba ir siūlymas, kaip ir dėl 22 str. 4 d. Nepritarti Argumentai:
78Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
23241 1 23 str. 3 d. nustatyta: ,,3.
3 d. nustatyta: ,,3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“ Kaip nustatyti, kad laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, jei komisijos narys – ne savivaldybės tarybos narys? Politiniai įsitikinimai yra ypatingi asmens duomenys. Žr. 21 str. 2 d. pastabą dėl pirmininko skyrimo. Išbraukti reikalavimą: ,,ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą“ (pvz., komisijos sekretorius yra Personalo skyriaus vyr. specialistas. Jis tarnybinio kaitumo būdu pereina dirbti į Teisės skyrių. Keisti pareigybės aprašymą?) Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto normos yra aiškios, taikant jas praktikoje reikia vertinti sistemiškai tiek tarpusavyje, tiek su kituose įstatymuose susijusius klausimus reglamentuojančiomis normomis. 79. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)232 Žr. pastabą dėl 21 str. 2 d. dėl įgaliojimų netekimo tvarkos
80Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)231 Žr. pastabą dėl 24 str. 1 d. dėl pirmininko skyrimo Nepritarti Argumentai: Nekonkreti pastaba. 81. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)202 Žr. pastabą dėl 21 str. 2 d. dėl įgaliojimų netekimo tvarkos Nepritarti Argumentai:
Nekonkreti pastaba. 82. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2435 Ar ne per sudėtinga funkcija visuomenininkams?
Nepritarti Argumentai: Nekonkreti pastaba. 83. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario išrinkimas (paskyrimas) ir darbo užmokesčio nustatymas;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto norma pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 84. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1523 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,3) vicemerų skaičiaus nustatymas, pritarimas vicemerų kandidatūroms;“ Žr. 30 str. 5 d. Nepritarti Argumentai:
Gali ir nepritarti. 85. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)152 5,6 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,5) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų ir pavaduotojų skyrimas;“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 86. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1527 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,6) Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 87. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)152 9 Punkto pradžią išdėstyti taip: ,,8) ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma Arba ,,daugiau kaip pusė visų tarybos narių“ Nepritarti Argumentai: Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 88. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)15182733242211 4 8, 9, 20 Žr. 11 str. pastabą dėl sekretoriatų Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios sekretoriatų steigimą ir jų veiklą, pakoreguotos pagal Komiteto pasiūlymą. 89. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) 18 Atsižvelgiant į kolegijos įgaliojimus, kolegijos sudėtis turėtų būti kitokia: ,,1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, tarybos narių frakcijų, tarybos narių grupių ir tarybos narių mišrios grupės vadovų, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio, tarybos sprendimu gali būti sudaryta savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 90. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)18 4 Kolegijos nagrinėjamų klausimų sąrašas neturėtų būti baigtinis. Tegul dėl to apsisprendžia Taryba savo veiklos reglamente (pvz. kolegija nagrinėja klausimus, susijusius su apklausų organizavimu). Nepritarti Argumentai:
Pagal įstatymo projekto normas, reguliuojančias kolegijos nagrinėjamus klausimus, klausimų sąrašas ir nėra baigtinis. 91. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)341 Aptarti atvejus, kaip reikės pakeisti Administracijos direktoriaus iki Įstatymo įsigaliojimo priimtus įsakymus. Nes šiuo atveju būtų: Mero potvarkis dėl Administracijos direktoriaus įsakymo pakeitimo. Tačiau Įstatyme numatyta galimybė tik stabdyti ir naikinti. Nepritarti Argumentai:
Pagal Komiteto pasiūlymą, administracijos direktorius nustatomas kaip savivaldybės administracijos, įstaigos vadovas. 92. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)282 Nurodyti konkretesnį terminą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas (pvz., mero motyvuoto teikimo ir sprendimo projekto registravimo tarybos sekretoriate ar pan.) Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos dėl kurių teikiama pastaba, pakoreguotos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto pasiūlymus. 93. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)302 Reikėtų suvienodinti: paskirtas ar išrinktas tarybos narys laikinai eina mero pareigas (Žr. 19 str. 8 d., 33 str. 3 d.) Projekte neaptartas pavadavimas (kuris skiriasi nuo laikino pareigų ėjimo), neaišku kas vaduos merą jo kasmetinių atostogų, komandiruotės ar suteiktų papildomų dienų (mamadienių) metu
94Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)322 Jeigu būtų supaprastinta pritarimo vicemero kandidatūrai procedūra, tai siūloma pakeisti terminą į trumpesnį: ,,4. Per tris du mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos,... Nepritarti Argumentai:
Nepateikta argumentų dėl kokių priežasčių reikalinga trumpinti terminą. 95. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)272 24 Šiame punkte yra nurodyta, kad vicemeras atlieka mero pavedimus, bet nenurodyta, kokie pavedimai gali būti (kokius konkrečiai veiksmus vicemeras gali atlikti) (žr. 32 str. 1 d. 1 p.) Pritarti
96Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
30 2 Pritarimas vicemerų kandidatūroms per sudėtingas ir per ilgas. Be to, neaišku, kurį kandidatą – siūlytą antrą ar ketvirtą kartą – meras turi teisę savo sprendimu paskirti vicemeru. Pritarti
97Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
15182733242 2 Suderinti su 11 str., 19 str. 9 d., 27 str. 2 d. 10 p., 28 str. 4 d. 4 p., 31 str. 2 d. 9 p., 43 str. 7 d. 6 p. nuostatomis dėl sekretoriato (sekretoriatų). Jeigu būtų tarybos pirmininko pareigybė – gali būti 2 sekretoriatai: mero ir tarybos, bet jei tarybos pirmininko nėra – tai 1 bendras. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios sekretoriatų steigimą ir jų veiklą, pakoreguotos pagal Komiteto pasiūlymą. 98. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 4 Netinkamos nuorodos į straipsnius ir/ar jų dalis ir punktus, todėl neaišku, kokie įgaliojimai tenka laikinai einančiam mero pareigas tarybos nariui, o kokie – tarybai. Pritarti
99Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
272
100Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
312 20 Išbraukti ,,administracijos direktoriaus“, nes meras direktorių skiria savarankiškai, be derinimo. Pritarti 101.
101Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
272 21 ,,1. Mero teisės:
1) sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir vicemerui (vicemerams) priėmimas;“ Reikėtų nurodyti, kokių funkcijų negalima perduoti. Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 102. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)272 26 Punkto pradžią išdėstyti taip:
3) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą,... Pritarti
103Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
,,5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, biudžetinių įstaigų ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;
Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 104. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)291
105Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)297 Ar pareigos valstybės tarnyboje reiškia tą patį kaip valstybės tarnautojo pareigas ar darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke? (žr. Valstybės tarnybos įstatymo 48 str.) Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, nepateikta pastaba. 106. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)39 Pakeisti straipsnio pavadinimą ir išdėstyti taip: ,,Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų merų teisės aktų įsigaliojimas“ (žr. 3 str. 3 d. 2 p.) Atitinkamai pakeisti ir straipsnio 1 bei 2 dalis. Nepritarti Argumentai: Pataisyta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 107. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Pareigų nesuderinamumo problema. Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 108. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) 12N Pakeisti ir išdėstyti taip: ,,1. Tarybos nario įgaliojimų sustabdymas ir nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.“ Nepritarti Argumentai:
Pataisyta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 109. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)122 Dėl išlaidų sąrašo leisti apsispręsti pačioms taryboms nes ne visos turės lėšų tarybos narių ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms. Pvz., savivaldybėje yra 50 tūkst. pašto dėžučių, taigi
tūkst. Eur. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto norma nurodo, kad išmokos dydis ir kt. nustatoma reglamente. 110. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)6711 Kadangi tarnyba dažniausiai atlieka atitikties auditą, papildyti ir išdėstyti taip: ,,1) atlieka išorės finansinį, ir veiklos ir atitikties auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse;“
111Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)67915 Kadangi savivaldybėse vietinės spaudos nėra arba sudėtinga nustatyti, kuris leidinys yra vietinė spauda, išbraukti žodžius ,,vietinėje spaudoje“. Pritarti
112Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2734 Suderinti mero – savivaldybės administracijos vadovo ir administracijos direktoriaus įgaliojimus bei atsakomybę, kad nesidubliuotų arba nebūtų prieštaravimo kitoms projekto nuostatoms. Pritarti
113Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Kokiais klausimais gali būti leidžiami direktoriaus įsakymai, privalomi savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, darbuotojams ir gyventojams bei kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams? Ar nėra prieštaravimo LR Konstitucijos 124 str. (po pakeitimo) ,,Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme“, kai straipsnyje neliko vykdomųjų organų bei jų pareigūnų? Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 114. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Kas apima savivaldybės administracijos darbo organizavimą? Kaip dera su vidaus administravimu – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 115. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)2734 Į darbą priima meras, tačiau kontroliuoja direktorius (kontrolė yra darbo santykių įgyvendinimas, taigi atsiranda priešprieša). Be to, viešąsias paslaugas gali teikti ir seniūnijos. Nepritarti Argumentai: Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 116. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)27212 Jei visos funkcijos yra perduodamos merui, o direktoriui paliekamas tik administracijos darbuotojų darbo santykių įgyvendinimas ir asignavimų administravimas, galimybė tvirtinti detaliuosius planus visiškai „iškrenta iš konteksto“. Pritarti
117Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Siaurinti iki „sprendimų“ arba nurodyti
„sprendimų, potvarkių, įsakymų ir kt. projektus“
Nepritarti Argumentai:
pasiūlymas, pastaba nekonkreti
118Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)3336 Dėl ko turėtų būti pateikiamos išvados? Administracija parengia tarybos sprendimo projektą, o po jo registracijos reikia pateikti išvadą? Kaip dera su 19 str. 11 d., kur nurodyta, kad meras privalo į posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus, jeigu sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 4 d. d. iki tarybos posėdžio? Nepritarti Argumentai:
nekonkreti
119Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2734 Neaptarta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atskaitomybė. Kitas aspektas – darbdavys (meras) priima į darbą, tačiau atsiskaitymas vyksta administracijos direktoriui, kitam valstybės tarnautojui? 44 str.
administracijos valstybės tarnautojas, yra atskaitingas savivaldybės merui. Nepritarti Argumentai:
nekonkreti
120Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)35 8, 9, 10 Karjeros valstybės tarnautojams, pvz., skyrių vedėjams ar pan. kadencijos nenustatomos. Todėl neaišku, kodėl tokia nuostata turėtų būti taikoma seniūnui, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas? Todėl papildyti ir išdėstyti taip: ,,8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.“
121Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)3511
122Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)41
123Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)415 Vietoje ,,savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai“ įrašyti ,,mero kompetencijai“ (žr. 49 str. 6 d.) Nepritarti Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 124.
124Etninės kultūros globos taryba,
2020-05-207 7N Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į valstybės įsipareigojimus užtikrinti valstybinę etninės kultūros globą įtraukiant ir savivaldybes, teikia pasiūlymą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 įstatymo (nauja redakcija) projektui Nr. XIV- 1580, siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą nauja funkcija: „pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymas, etninės kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga“ (pridedame pasiūlymą). Taip pat pateikiame dalį Tarybos 2021 m. atlikto tyrimo apklausiant Lietuvos savivaldybes rezultatų, kurie rodo gana prastą etninės kultūros būklę savivaldybėse (žr. priede). Šis tyrimas buvo atliktas įgyvendinant Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano (patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374) 1.4.3 uždavinio priemonę „Etninės kultūros reiškinių sklaidos etnografiniuose regionuose stebėsena“, kuri turi būti atliekama 2021–2024 m. kasmet papildant duomenis. ARGUMENTAI:
Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Preambulėje pabrėžiama, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“, o šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad tarp etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančių institucijų yra ir savivaldybių institucijos.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus (įvardytus šio įstatymo priedėlyje), nurodant šias valstybės pareigas: vidaus politika „turi ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumą“; kultūros politika – „išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą“; švietimo ir mokslo politika – „ugdyti pilietiškumą, bendruomeniškumą, tautinį sąmoningumą“; tautinė politika – „užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <...> etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą <...>“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės
piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Ukrainos pavyzdys rodo, kad pilietinis pasipriešinimas grindžiamas stipria tapatybe ir tautine savimone. Siekdama šias vertybes stiprinti Lietuvoje, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija 2022 m. gegužės 13 d. patvirtino rezoliuciją „Dėl tautinės tapatybės išsaugojimo ir etninės kultūros puoselėjimo“, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašoma Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš valstybės pažangos vizijos prioritetų. Ratifikuodama UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją ir kitas su kultūros paveldu susijusias UNESCO konvencijas, Lietuva įsipareigojo savo teritorijoje užtikrinti nematerialaus ir materialaus kultūros paveldo valstybinę globą.
Valstybės įsipareigojimai įgyvendinti minėtas išvardytų teisės aktų nuostatas turi būti įgyvendinami ir savivaldybių lygmeniu, todėl būtina papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą papildoma funkcija. PASIŪLYMAS:
Papildyti 7 straipsnį nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymas, etninės
kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga;“ Nepritarti Argumentai: Įvertinus tai, kad siūlomu įstatymo projekto pakeitimu siekiama, kad savivaldybėms būtų įtvirtinta iš esmės nauja valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, kuri yra labai plačios apimties (apimantį kelių ministerijų veiklos sritis) ir gali sukurti prielaidas skirti pakankamai nemažus valstybės biudžeto asignavimus, pirmiausia būtina išsamiai išanalizuoti teikiamo pasiūlymo praktinę naudą ir reikalingus skirti finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Todėl šis pateiktas pasiūlymas persiųstinas Vyriausybei, paprašant jos pateikti savo vertinimą. 125. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
20 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjo Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) preambulės 41 konstatuojamąja dalimi, teisinis pagrindas ar teisėkūros priemonė turėtų būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymas turėtų būti numatomas tiems asmenims, kuriems jie turi būti taikomi, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teisėkūros priemonės numatomumo tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad nagrinėjamos priemonės apimtį ir taikymą reglamentuojančios taisyklės būtų pakankamai aiškios ir tikslios[1], t. y. kad atitinkamas fizinis asmuo, galėtų suprasti, kokios rūšies / kategorijos asmens duomenys, kokiu būdu ir kokiu tikslu yra tvarkomi. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento
galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį Reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Taip pat Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo (įskaitant viešo skelbimo) tikslą.
Inspekcija taip pat pabrėžia, kad teisės aktai, kuriais ribojamos ar planuojamos riboti žmogaus teisės – aptariamu atveju teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, – turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Kai kuriais atvejais teisės aktuose gali būti nustatytas tik bendrasis tikslas, o atitinkamos prievolės konkrečiau nustatomos kitu lygmeniu, pavyzdžiui, įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Inspekcija teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
tarybos posėdžiai transliuojami viešai. Įstatymo projekto 19 straipsnio 19 dalis numato, kad, kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba jį nagrinėja uždarame posėdyje. Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad „Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
Iš Įstatymo projekto 19 straipsnio 17 ir 19 dalių galima daryti išvadą, kad savivaldybės tarybos posėdžiai bus transliuojami viešai ir tais atvejais, kai bus svarstomi klausimai susiję su konkrečiais fiziniais asmenimis, pavyzdžiui, dėl socialinio būsto suteikimo ar kt., tačiau, pagal Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį tokių posėdžių vaizdo ir garso įrašai, tikėtina nebūtų viešai skelbiami. Siūlome suderinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 17 ir 19 dalis su to paties straipsnio 21 dalimi, numatant vienodą apsaugą tiek posėdžių transliacijoms, tiek posėdžių vaizdo ir garso įrašų skelbimui, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 19 straipsnio 19 dalyje numatant, kad uždari posėdžiai vyksta ir tais atvejais, kai būtina apsaugoti fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti
126Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
22
Reglamentas nustato bendrąsias asmens duomenų tvarkymo taisykles, o konkrečios asmens duomenų tvarkymo taisyklės gali būti nustatomos kituose Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose[2], ir vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 7 punktu kuriame nurodyta, kad bendrosios nuostatos tekste dėstomos anksčiau nei specialiosios, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „Savivaldybės tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės tarybos garso ir vaizdo įrašai neskelbiami viešai, kai tai gali atskleisti valstybės tarnybos ar komercinę paslaptį, pažeisti fizinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą.“ Taip pat iš Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalies nėra aišku, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį bus viešai skelbiami savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai. Taigi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį, nurodant savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašų skelbimo viešai tikslą ir laikotarpį. Pritarti
127Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2247
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka”.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: „Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisiją, posėdžių metu daromas garso įrašas. Komisijų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisiją ir komisijų uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip“. Taikant teisėkūros aiškumo principą ir minėtus reikalavimus dėl asmens duomenų viešo skelbimo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalies ir
vaizdo įrašų skelbimo viešai tikslą, o taip pat garso ir vaizdo įrašų skelbimo viešai laikotarpį. Pritarti
128Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2
projekto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „<...> tarybos nariai, tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalį, numatant asmens duomenų viešo skelbimo tikslą. Pritarti
129Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
3766 5.
Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „<...> Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje“. Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad: „<...> Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. <...> Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalį ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą, numatant asmens duomenų viešo paskelbimo tikslą ir kokį laikotarpį bus viešai skelbiami asmens duomenys apie mero visuomeninį konsultantą ir savivaldybės tarybos nario visuomeninį padėjėją. Pritarti
130Vidaus reikalų ministerija,
3411 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580 (toliau – Projektas) ir pagal kompetenciją teikia esmines pastabas ir pasiūlymus:
mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus – kompetencijų siūlome: 1.1.
Įvertinti tikslingumą svarstyti vietos savivaldos modelį, kai meras yra savivaldybės vadovas, savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra mero politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirtas savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos – vadovas. Pagal Projekto 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą susidarytų situacija, kai ne savivaldybės vykdomoji institucija, ne įstaigos vadovas, bet įstaigos vadovo
(mero) politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas – administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimus, leistų įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Siūlome aiškiai reglamentuoti, kuris viešojo administravimo subjektas būtų atsakingas už savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų savivaldybės piniginių išteklių administravimą, organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą, administruotų savivaldybės turtą, atsakytų už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą. Pritarti
131Vidaus reikalų ministerija,
2
mero, kaip savivaldybės vadovo, įgaliojimus ir kompetenciją. Projekte pasigendama konkrečių nuostatų, apibrėžiančių mero, kaip savivaldybės vadovo, kompetenciją, nors akivaizdu, kad tiesiogiai išrinkto politiko – savivaldybės vadovo – kompetencija nėra tapati savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos vadovo kompetencijai. Pritarti
132Vidaus reikalų ministerija,
3426
savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją.
Pagal Projekto 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą, savivaldybės direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų (mero potvarkių) įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, tačiau dalies administracijos direktoriaus kompetencijos apimtis priklausytų nuo mero pavedimų (Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3–7 ir 9 punktai), todėl galima situacija, kai dalyje savivaldybių funkcijas atliks pats meras ir jo sprendimai bus įforminami mero potvarkiais, tačiau tie patys santykiai, merui pavedus funkcijas administracijos direktoriui, bus reglamentuojami administracijos direktoriaus įsakymais. Toks galimas nesisteminis savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijų skirstymas, mūsų nuomone, nesąlygoja aiškios viešojo administravimo subjektų atsakomybės už savo veiklą, kartu – nesąlygoja sklandžios visos savivaldybės veiklos. Pritarti
133Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2530
atvejus. Praktikoje susidaro situacijų, kai meras trumpam negali eiti savo pareigų, pvz., pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiui dėl komandiruotės, atostogų, trumpo nedarbingumo, todėl manome, kad tokiu atveju tikslinga numatyti pareigybę asmens, kuris trumpuoju laikotarpiu pavaduotų merą, ir tokio asmens įgaliojimus. Tačiau Projekto 30 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taip pat, pvz., tokiu atveju, jei meras miršta, tikslinga reglamentuoti asmens, atliekančio mero pareigas, skyrimą ir jo įgaliojimus. Jei būtų nuspęsta, kad merą pavaduoja ir laikinai mero pareigas eina paskirtas savivaldybės tarybos narys, tikslinga nustatyti tokio tarybos nario įgaliojimų sustabdymo procedūrą. Šiuo metu savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas yra numatytas tik Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatytu pagrindu.
134Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2528
teisės įgyvendinimą. Projekte nustatoma mero teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui (mero veto teisė). Tokiu atveju taryba gali arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą, kurį meras turi teisę skųsti Vyriausybės atstovui. Ši nuostata svarstytina tuo aspektu, kad ginčijamą tarybos sprendimą Vyriausybės atstovas bus jau įvertinęs, nebent paties posėdžio metu būtų atsiradusių naujų aplinkybių; taip pat pažymėtina, kad jei taryba nepritars mero siūlymui dėl politinių ar ekonominių priežasčių, Vyriausybės atstovas tokių sprendimo priėmimo motyvų nevertins, nes Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausybės atstovas teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu“. Pritarti
135Vidaus reikalų ministerija,
2
vicemero paskyrimo procedūrą ir įvertinti nuostatų dėl mero politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Projekte siūloma vicemero procedūra vertintina kaip neproporcingai apsunkinta ir ištęsta, nors rezultatas visais atvejais būtų tapatus – vicemeru taptų asmuo, kurį pasirenka meras. Projekte siūlomas priėmimo į mero politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, nustatant išankstinę tarybos pritarimo procedūrą, neatitinka valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimamas į pareigas tik jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos valia.
Nepritarti Argumentai: Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius nors ir būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tačiau jų vykdomos funkcijos ir „politinis“ statusas skirtųsi. Vicemeras būtų valstybės tarnautojas, kuris savo pareigomis ir pozicija sudarytų sąlygas glaudesniam mero ir savivaldybės tarybos bendradarbiavimui. Administracijos direktoriaus statusas koreguotinas, nustatant, kad jis būtų savivaldybės, kaip įstaigos, vadovas, kuriam įstatyme, kaip įstaigos vadovui, tiesiogiai ir aiškiai apibrėžtos funkcijos. 136. Vidaus reikalų ministerija,
dviejų – savivaldybės tarybos sekretoriato ir mero sekretoriato – steigimo tikslingumą, atsižvelgiant į valstybės siekį optimizuoti valdymo procesus viešajame sektoriuje ir racionaliai naudoti žmogiškuosius išteklius. Mero sekretoriatui vadovautų meras (Projekto
dalyje minimas savivaldybės tarybos sekretorius, nėra aišku, ar jis būtų tarybos sekretoriato vadovas; nors Projekto 30 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija“, pagal dubliuojančią Projekto 43 straipsnio 7 dalies nuostatą savivaldybės administracija aptarnautų tik vieną sekretoriatą; nuostata, kad sekretoriato politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys, yra perteklinė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projekto Nr.
XIVP-1279(2) 173 straipsnio 5 dalies 6 punkto atžvilgiu. Pritarti Argumentai: Komiteto sprendimu, įstatymo projektas koreguojamas, jame įtvirtinant savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatą, kaip savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį. 137. Vidaus reikalų ministerija, 2022-05-25 *
Korupcijos prevencijos įstatymo taikymo aspektu, mero – tiesiogiai išrinkto valstybės politiko – pareigos dera su savivaldybės įstaigos vadovo pareigomis. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją yra privalomas, kai asmuo skiriamas į
138Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-25 *
nuostatas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nurodyta, kad: „Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių merai“, o pagal Projekto 16 straipsnio 3 dalį, meras jau ne organizuoja, o rengia.
Taip pat manome, kad nepakankamai aiški Projekto 16 straipsnio „Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimas ir tvirtinimas“ 1 dalies nuostata, kad: „Savivaldybės taryba ir meras už savo veiklą atsiskaito bendruomenei, teikdama savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį“, nes ta pati veikla nustatoma dviem subjektams – tarybai ir merui. Siūlome tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį svarsto ir tvirtina (Projekto 16 straipsnio 4 dalis), o meras užtikrina jo pateikimą savivaldybės bendruomenei susipažinti. Pritarti
139Vidaus reikalų ministerija,
apibrėžti, kokie savivaldybės viešojo administravimo subjektai laikomi savivaldybės institucijomis. Nors pagal Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą savivaldybės institucijos yra dvi – atstovaujamoji (savivaldybės taryba) ir vykdomoji (meras), tačiau Projekte nesistemiškai vartojamos sąvokos „jokia kita savivaldybės institucija“, „mero sudaromos jam atskaitingos institucijos“, „kitos savivaldybės institucijos“ (3 straipsnio 9 dalis), „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti teisė aktai, merų priimti teisės aktai“ (34 straipsnio 2 dalis), neatskleidžiant jų turinio, o pagal Projekto V skyriaus antraštę „Savivaldybės institucijos“ spręstina, kad savivaldybės institucijomis laikomi ne tik savivaldybės taryba ir meras, bet ir savivaldybės tarybos sudaromi dariniai – komitetai, komisijos, kolegija (nors Projekto 28 straipsnio 3 dalyje kolegija įvardijama kaip „savivaldybės tarybos patariamasis organas“), vicemerai.
Tačiau, įvertinus Projekte siūlomus nustatyti savivaldybės tarybos sudaromų darinių, pvz., Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos, savivaldybės kolegijos, įgaliojimus, spręstina, kad šie dariniai nėra viešojo administravimo subjektai. Pritarti140 Vidaus reikalų ministerija,
19
karantino metu susiklosčiusią savivaldybės tarybos nuotolinių posėdžių praktiką, siūlome tikslinti Projektą ir nustatyti esminius slapto balsavimo procedūros reikalavimus, kai klausimo svarstymas vyksta nuotoliniu būdu vykstančiame posėdyje. Regionų apygardos administracinis teismas nutartyje pasisakė (administracinė byla Nr. eI3-7788-583/2021), kad, vertinant šią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) normą (Projekto 19 straipsnio
būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.“), negalimi atvejai, kai klausimas svarstomas posėdyje, vykstančiame nuotoliniu būdu, o dėl jo slaptai balsuojama fiziškai susirinkus. Pritarti
141Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2535 8, 9, 10 4.
Siekdami teisėkūros ekonomiškumo, kartu siūlome įvertinti seniūnijų ir seniūnų statuso ir veiklos reglamentavimo tobulinimo tikslingumą:
seniūnų kadencijų (Projekto 44 straipsnio 8 dalis). Siūlome pakeisti Projekto 44 straipsnio 8 dalį ir 9 dalies antrąjį sakinį, nustatant, kad tik seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui – nustatoma 5 metų kadencija. Pagal šiuo metu galiojantį (ir Projektu siūlomą) teisinį reguliavimą seniūnas – savivaldybės administracijos padalinio vadovas – yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris į pareigas priimamas 5 metų kadencijai ir kuris (su nustatytomis išimtimis) negali pasinaudoti kitiems karjeros valstybės tarnautojams taikomo tarnybinio kaitumo instituto teikiamomis galimybėmis. Atsižvelgdami į seniūno veiklos pobūdį bei į teisės normų, reglamentuojančių karjeros valstybės tarnautojo statusą, visumą, manome, kad nustatyti kadencijas seniūnams – karjeros valstybės tarnautojams – yra netikslinga. Pritarti
142Vidaus reikalų ministerija,
212
reikalavimo keičiant seniūnijų ribas, jas steigiant ar naikinant organizuoti vietos gyventojų apklausą (Projekto 27 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Siūlytina kaip neproporcingos atsisakyti imperatyvios nuostatos, kad, steigiant, naikinant seniūnijas ar keičiant jų teritorijų ribas, būtina organizuoti vietos gyventojų apklausą, nes seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribos nėra veiksnys, darantis ženklią įtaką gyventojų ekonominiams, finansiniams ar socialiniams interesams; gyventojų pilietinė teisė rinkti tos savivaldybės tarybą ir merą nesikeičia, pakeitus seniūnijos teritorijos ribas. Šiuo metu prireikus atlikti net ir nežymius seniūnijų ribų tikslinimus pagal pasikeitusius gyventojų namų valdų ar žemės sklypų ribas ar objektyviai sumažėjus gyventojų skaičiui seniūnijose, gyventojų apklausos, nustatytos VSĮ, procedūra patį seniūnijų teritorijų ribų keitimo procesą padaro ištęstą. Pritarti 143.
143Vidaus reikalų ministerija,
7
reikalavimo seniūnijoms turėti sąskaitą banke (Projekto 44 straipsnio 7 dalis). Siūlome pakeisti Projekto 44 straipsnio 7 dalies nuostatą, atsisakant imperatyvaus įpareigojimo visoms seniūnijoms turėti sąskaitą banke ir paliekant savivaldybėms alternatyvą savarankiškai nuspręsti dėl atitinkamų seniūnijų sąskaitų banke atidarymo tikslingumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje yra numatyti šie asignavimų valdytojų finansavimo būdai: „Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitų“. Savivaldybės teigia, kad seniūnijų veikla dažniausiai finansuojama, vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis, lėšos kiekvienai seniūnijai apskaitomos atskirai, o seniūnijų išlaidos, vykdant patvirtintas programas, yra apmokamos tiesiogiai iš savivaldybės administracijos sąskaitos. Savivaldybių sprendimai taikyti centralizuotą buhalterinę apskaitą seniūnijoms grindžiami tuo, kad kiekvienai seniūnijai turėti atskiras sąskaitas banke yra neracionalu, ekonomiškai nepagrįsta ir netikslinga (papildomos ir vis augančios finansinės išlaidos dėl sąskaitų administravimo, žmogiškųjų išteklių stoka seniūnijose, administracinės naštos didėjimas ir pan.). Pažymėtina, kad sąskaitos banke turėjimas nėra seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinio ir finansinio savarankiškumą garantas, nes asignavimų valdytojo sąskaita banke – tai tik viena iš priemonių, skirta jo išlaidoms apmokėti, vykdant patvirtintas programas
144Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-26 * Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į Jūsų kreipimąsi, teikia nuomonę dėl 1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (toliau – Direktyva 94/80/EB), nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 nuostatoms (toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad Direktyva 94/80/EB nustato priemones, kuriomis vadovaudamiesi Sąjungos piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje ir nesantys jos piliečiais, gali ten naudotis teise balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose (Direktyvos 94/80/EB
savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžti vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją ir jų funkcijas, savivaldybės mero, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus (Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, Direktyva 94/80/EB nustato vietos savivaldos rinkimų taisykles, o Įstatymo projektu nustatoma išrinktų savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, reglamentuojančiu savivaldybių tarybų rinkimų tvarką, įgyvendinama Direktyva 94/80/EB (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“). Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtą direktyvą išbraukti iš Įstatymo projekto priedo „Įgyvendinami Europos
nuostatų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1230 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti trumpuoju laikotarpiu, kai meras negali eiti pareigų dėl komandiruotės, atostogų, ligos ir pan., kad jį pavaduoja jo politinio pasitikėjimo pagrindu į pareigas paskirtas vicemeras. Juolab, kad vicemero (vicemerų) kandidatūras tvirtina savivaldybės taryba. Toks reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijai bei leidžia išlaikyti mero atsakomybę prieš jį rinkusią bendruomenę. Priešingu atveju, savivaldybės tarybai skiriant mero pareigas eisiantį savivaldybės tarybos narį, iškyla atsakomybės, už jo pavadavimo metu atliktų veiksmų, klausimas. Be to, iškiltų kolizija tarp savivaldybės tarybos nario statuso ir asmens, einančio mero pareigas, teisių ir pareigų: merui negalima balsuoti, o savivaldybės tarybos narys, eisiantis mero pareigas, išlaikydamas tarybos nario statusą, turėtų balsuoti, kas taip pat prieštarautų Konstitucijai. Tarybai paliekama teisė paskirti mero pareigas eisiantį tarybos narį tuo atveju, kai meras netenka savo mandato. Meras mandato netenka savivaldybės tarybos sprendimu ir dėl negalėjimo dėl ligos eiti savo pareigų ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, ir dėl mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu (39 straipsnis), ir kai meras, esant ypatingoms aplinkybėms negali eiti savo pareigų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, ir kai nėra merą galinčių pavaduoti vicemerų.
Taigi, savivaldybės tarybai paliekama pakankamai svertų įtakoti situaciją ir paskirti mero pareigas einantį tarybos narį, kai meras tiek dėl nuo jo priklausančių, tiek ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebegali eiti savo pareigų ir netenka mero mandato. Meras negali būti nušalinamas nuo pareigų savivaldybės tarybos daugumo sprendimu dėl jam pareikštų įtarimų, nes tai būtų politinis, o ne teisinį pagrindą turintis sprendimas, kuris prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Be to, tai akivaizdžiai paskatintų politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų darbą ir manipuliavimą jomis. Meras nuo pareigų gali būti nušalinamas tik teisėsaugos Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o ne politikų sprendimais. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį ar nutraukus ikiteisminį tyrimą, meras grįžtų toliau pareigas į jo asmeninio politinio pasitikėjimo asmenų – vicemerų priimtų sprendimų aplinką bei toliau atsakyti prieš jį rinkusią bendruomenę už visus jo politinio pasitikėjimo asmenų priimtus sprendimus. Tarybai taip pat paliekama galimybė nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir priimti sprendimą, kad meras neteko įgaliojimų per 39 straipsnyje numatytą procedūrą dėl mero įgaliojimų netekimo sulaužius priesaiką ar nevykdžius jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Pasiūlymas:
Papildyti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Kai dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė ir pan.) meras negali eiti savo pareigų, mero pareigas laikinai eina vicemeras.“
iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 2. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1230 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų; ir nėra vicemero (vicemerų) ar jam (jiems) taip pat negalint eiti mero pareigų. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 3. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė,
2 Argumentai: korektūros klaida Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 4.
Jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos. Pritarti
nariai: D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė,
4 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalį ir jį išdėstyti taip:
17Kai meras negali eiti pareigų,
laikinai mero pareigas einantis merą pavaduojantis asmuo savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 5-7 ir 16 dalyje, taip pat šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, 12 ir 14 punktuose bei 32 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 31 straipsnio 2 dalies 12 ir 14 punktuose bei 32 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 5. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1231 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: 3.
Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys vicemeras. Nepritarti Argumentai:
Nesuprantamas pasiūlymas, nėra teisinės ir lingvistinės logikos. 6. Seimo nariai: A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
28
Sprendžiant dėl asmenybinių klausimų, tokių kaip vicemero paskyrimas ar nepasitikėjimas juo, yra įprasta balsuoti slaptai. Redaguojant šį straipsnį nebuvo aiškiai parašyta, kad išreiškiant nepasitikėjimą vicemeru ar meru būtų balsuojama slaptai. Atitinkamai nėra išspręsta, o kas nutinka, kai yra išreiškiamas nepasitikėjimas pareigūnu. Nepasitikėjimas negali būti tik savivaldybės tarybos politinė deklaracija, neturinti jokios realios juridinės galios, nes tokio nepasitikėjimo išreiškimas yra beprasmis, butaforinis žingsnis. Kaip ir Seime išreiškus nepasitikėjimą ministru, taip ir savivaldos atveju, nepasitikėjimas pareigūnu turi turėti aiškų rezultatą – asmuo, kuriuo nepasitikima turi atsistatydinti. Toks siūlymas yra teikiamas. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma, slaptu balsavimu nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių.
Jeigu savivaldybės tarybos sprendimas dėl nepasitikėjimo priimtas, savivaldybės administracijos direktorius ar vicemeras, kuriam išreikštas nepasitikėjimas, turi atsistatydinti; Nepritarti Argumentai: Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai. Jų priėmimui į darbą ir atleidimui iš jo yra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, pagal kurias politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus priimti į pareigas ir iš jų atleisti gali tik juos priimantis pareigūnas. Taigi, teisiškai griežtai negalima įstatymo projekte nustatyti teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo normas. Taip pat svarbu pažymėti, kad ministras yra skiriamas pareigūnas, o pvz., viceministras, priimamas į pareigas kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl ministras privalo atsistatydinti, o viceministrą gali iš užimamų pareigų atleisti tik ministras. Dėl slapto balsavimo nustatymo, tai perteklinis reguliavimas, kadangi Įstatymo projekto 17 straipsnio 15 punkte yra numatyta tai, ką pasiūlymų autoriai teikia, siūlydami pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl pasiūlymui nepritartina, kadangi pritarus pasiūlymui, įstatymo projekte būtų du kartus skirtinguose įstatymo straipsniuose pasisakoma apie tą patį. 7. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius, 2022-05-1732 1,2
suteikiama galia pasiskirti vicemerą ignoruojant tarybos valią, yra nedemokratiška ir neproporcingai susilpninanti tarybą. Egzistuojant tokiai skyrimo tvarkai meras gali nepaisyti taryboje susiformavusios daugumos, o tai veda į dar gilesnį politinį konfliktą. Nemažoje dalyje savivaldybių toks mero persvaros sustiprėjimas turtėtų itin neigiamų pasekmių, neabejotinai varžytų demokratijos apraiškas.
Siūloma numatyti, kad du kartus tarybai atmetus mero teikiamą kandidatą (kas rodytų, kad meras neturi tarybos palaikymo), iniciatyvą dėl kandidatų į vicemerus siūlymo perimtų taryba. Atitinkamai tokiu atveju jau meras turėtų priimti arba ne tarybos siūlomą kandidatūrą. Jeigu meras atmestų tarybos siūlomą kandidatą – procedūra būtų kartojama tol, kol yra paskiriamas vicemeras. Toks modelis verstų tiek merą, tiek tarybą ieškoti kompromisų, o ne vienai kuriai nors valdžios šakai turėti neproporcingą politinę persvarą itin svarbiame vicemerų skyrimo procese. Tai lemtų, jog meras negalėtų dirbti be valdančiosios daugumos taryboje, atitinkamai meras turėtų būti valdančiosios daugumos lyderiu ir atsižvelgti į demokratinį mandatą, kurį tarybai suteikė gyventojai. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai,
skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus mero siūlomo kandidato skyrimui vicemeru, kandidatus į vicemero pareigas merui siūlo savivaldybės taryba. Savivaldybės taryboje kandidatą į vicemerus teisę siūlyti turi bet kuris tarybos narys, frakcija ir mišri grupė. Taryba sprendimą priima balsuojant už kiekvieną kandidatą atskirai, posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, slaptu balsavimu. Merui du kartus iš eilės nepaskyrus tarybos pasiūlyto kandidato į vicemero pareigas, kandidato siūlymo iniciatyvos teisė vėl suteikiama merui.
Procedūra yra kartojama tol, kol vicemeras yra paskiriamas. Tarp kiekvienos kandidatūros siūlymo negali būti ilgesnio nei dviejų savaičių tarpo. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės. Nepritarti Argumentai:
Komitetas, įvertinęs visų suinteresuotų subjektų pateiktas pastabas, bendru sutarimu teikia savo vicemero skyrimo tvarkos modelį, kuris yra praktiškesnis, lankstesnis, užtikrinantis konstitucinį savivaldybės institucijų atskyrimo principą. 8. Seimo nariai: A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
4
Naujoje įstatymo redakcijoje nėra aiškiai apibrėžta vicemerų atleidimo procedūra, kai vicemerą nusprendžia atleisti jį paskyręs subjektas – meras. Jeigu vicemeras buvo skirtas dalyvaujant tarybai, jį atleidžiant logiškai turėtų būti išgirstas ir tarybos balsas, nes kitu atveju jeigu taryba nepritaria vicemero atleidimui, bet vicemeras atleidžiamas – taryba turės tik negatyvią įtaką šiam procesui blokuodama naujo vicemero paskyrimą. Tad tarybos įtraukimas visame procese leistų sumažinti konflikto tarp mero ir tarybos tikimybę. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
iš pareigų atleidžia meras, slaptu balsavimu pritarus savivaldybės tarybai.
Vicemerui užtikrinama teisė grįžti į iki paskyrimo vicemeru eitas pareigas, mutatis mutandis taikant normos, nustatančios administracijos direktoriaus teisę grįžti į iki paskyrimo administracijos direktoriumi eitas pareigas. Nepritarti Argumentai: Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, vicemeras į pareigas gali būti priimtas ir iš jų atleistas tik mero sprendimu. Jeigu įstatymo projekte būtų nustatyta siūlomą pataisa, tai akivaizdžiai teisiškai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymo normoms. 9. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius, 2022-05-17 33N
Kadangi pagal naują įstatymo redakciją mero ir tarybos galios yra atskiriamos, o meras vidiniam tarybos darbui turės žymiai mažiau įtakos, todėl atsiranda poreikis stiprinti tarybos sekretoriatą. Taip pat šis poreikis išryškėja keičiant tarybos sprendimų projektų registracijos tvarką – visi jie bus registruojami tarybos sekretoriate, kuriame turės būti atliekamas jų teisinis vertinimas. Atitinkamai toks tarybos sekretoriatas turi būti stipresnis ir aiškiai apibrėžtas. Visgi įstatyme stokojama tarybos sekretoriato apibrėžimo. Tarybos sekretoriatui trūksta aiškios vietos savivaldos institucijų sąrangoje, todėl siūloma įstatymą papildyti aiškesniu tarybos sekretoriato veiklos modeliu. Taip pat numatoma, kad tarybos sekretoriate turėtų būti išskirta ir viena pozicija tarybos opozicijos sekretoriui. Kadangi pagal naują įstatymo redakciją reikšmingai sustiprėja mero galios, todėl yra būtina stiprinti savivaldos opoziciją, kuri yra be galo svarbi siekiant skaidraus ir demokratiško savivaldybės valdymo.
Labai dažnai savivaldoje visuomeniniais pagrindais dirbanti opozicija neturi jokio resurso užtikrinant stabilesnį ir efektyvesnį veikimą taryboje, sprendimų projektų rengimą, kai valdančioji dauguma už savęs tam turi daugybę įvairių pareigybių. Šis poreikis dar labiau išryškėja atsirandant galimybei opozicijai kas pusę metų savo siūlomais sprendimų projektais užpildyti pusę savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės. Todėl siūloma opozicijai suteikti bent vieną poziciją – tarybos opozicijos sekretoriaus – kuris užtikrintų sklandesnį opozicijos veikimą. PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
sekretoriatas
komisijoms aptarnauti, savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti ir kitoms savivaldybės tarybai reikalingos funkcijoms, kurios apibrėžiamos šiame ir kituose įstatymuose bei savivaldybės tarybos reglamente, steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas. 2. Savivaldybės tarybos sekretoriatą sudaro savivaldybės tarybos sekretorius, savivaldybės tarybos opozicijos sekretorius ir kiti savivaldybės tarybos veiklai reikalingi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. 3. Savivaldybės tarybos sekretoriatui vadovauja savivaldybės tarybos sekretorius, kurį į pareigas savivaldybės tarybos narių dauguma, slaptu balsavimu skiria savivaldybės taryba. Kandidatus į savivaldybės tarybos sekretorius gali siūlyti bet kuris savivaldybės tarybos narys, frakcija ir mišri grupė.
Savivaldybės tarybos sekretorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atskaitingas tarybai. 4. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretorių į pareigas skiria savivaldybės tarybos opozicijos lyderis po konsultacijų su visomis opozicijai priklausančiomis frakcijomis. Savivaldybės tarybos sekretorius aptarnauja savivaldybės tarybos opoziciją, padeda jai rengti sprendimų projektus ir atlieka kitas savivaldybės tarybai reikalingas funkcijas. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atskaitingas tik savivaldybės tarybos opozicijai. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretoriui yra nustatomas darbo užmokestis, kuris yra lygus savivaldybės tarybos sekretoriaus darbo užmokesčio dydžiui. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretoriui yra sudaromos tokios pačios darbo salygos, kaip ir visiems kitiems savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojams. 5. Savivaldybės tarybos sekretoriato veikla apibrėžiama savivaldybės tarybos reglamente. Savivaldybės tarybos sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės tarybos sekretoriaus teikimu. Darbuotojus į pareigas savivaldybės tarybos sekretoriate (išskyrus savivaldybės tarybos opozicijos sekretorių) priima ir atleidžia savivaldybės tarybos sekretorius. 6. Savivaldybės taryba nustato atskirą savivaldybės tarybos sekretoriato veiklos išlaidų sąmatą. Savivaldybės tarybos sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Nepritarti Argumentai:
Pirmiausia pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas iš esmės prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo normoms, reglamentuojančioms politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo santykius. Kolegialus organas negali priimti ir atleisti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo.
Antra, įstatymo projektu nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, susijusias su sekretoriatų steigimu, jų veikla ir atskaitomybe, su pasiūlymo turiniu, akivaizdu, kad praktiškai taptų neįgyvendinama nuostata, reglamentuojanti savivaldybės sekretoriatų steigimą, veikimą, atskaitomybę, kiltų nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Todėl siūlytina įstatymo projekto normas, susijusias su sekretoriatų steigimu, pakeisti, numatant aiškų ir sisteminį reguliavimą, kuomet savivaldybėje yra steigiamas vienas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Jis būtų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį sudarytų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, be to, šis savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas aptarnautų savivaldybės tarybą ir merą (tiek, kiek mero funkcijos susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais). Merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. 10. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
210
Atskyrus tarybos ir mero veiklą, taryba neturėtų daryti įtakos mero sekretoriato darbui ir atvirkščiai. Taryba turėtų turėti įtakos tik tarybos sekretoriato suformavimui.
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatųo sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu; Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, susijusias su sekretoriatų steigimu, jų veikla ir atskaitomybe, su pasiūlymo turiniu, akivaizdu, kad praktiškai taptų neįgyvendinama nuostata, reglamentuojanti savivaldybės sekretoriatų steigimą, veikimą, atskaitomybę, kiltų nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Todėl siūlytina įstatymo projekto normas, susijusias su sekretoriatų steigimu, pakeisti, numatant aiškų ir sisteminį reguliavimą, kuomet savivaldybėje yra steigiamas vienas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Jis būtų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį sudarytų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, be to, šis savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas aptarnautų savivaldybės tarybą ir merą (tiek, kiek mero funkcijos susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais). Merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. 11. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
2
Atskyrus tarybos ir mero veiklą, meras neturėtų daryti įtakos mero sekretoriato darbui ir atvirkščiai. Meras turėtų turėti įtakos tik mero sekretoriato suformavimui ir veiklai. PASIŪLYMAS: Pakeisti 30 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: 15.
Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero teikimu steigiami savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai (toliau – sekretoriatai). Sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas. Sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Mero teikiamiems savivaldybės tarybos sprendimams rengti, merui patarti ir kitoms merui reikalingoms funkcijoms atlikti, meras gali steigti mero sekretoriatą. Mero sekretoriato pareigybių skaičių ir išlaidų sąmatą nustato meras. Mero sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Mero sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, susijusias su sekretoriatų steigimu, jų veikla ir atskaitomybe, su pasiūlymo turiniu, akivaizdu, kad praktiškai taptų neįgyvendinama nuostata, reglamentuojanti savivaldybės sekretoriatų steigimą, veikimą, atskaitomybę, kiltų nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis.
Todėl siūlytina įstatymo projekto normas, susijusias su sekretoriatų steigimu, pakeisti, numatant aiškų ir sisteminį reguliavimą, kuomet savivaldybėje yra steigiamas vienas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Jis būtų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį sudarytų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, be to, šis savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas aptarnautų savivaldybės tarybą ir merą (tiek, kiek mero funkcijos susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais). Merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. 12. Seimo nariai:
D. Griškevičius, R. Juška, E. Sabutis, S. Skvernelis, S. Tumėnas, A. Petrošius, A. Mazuronis, A. Kupčinskas, 2022-05-2438 1,2 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti savivaldybių Taryboms teisę priimti sprendimą dėl seniūnaitijų steigimo tais atvejai, kada miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nėra įsteigtos seniūnijos. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įpareigojantis sudaryti seniūnaitijas nepriklausaomai nuo to ar teritorijoje yra įsteigta seniūnija ar ne, apriboja vietos savivaldos galimybes spręsti vietos valdymo ir gyventojų įtraukimo efektyviausius sprendimus. Praktika taip pat rodo, kad egzistuojanti seniūnaičių rinkimų tvarka teritorijose, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos (dažniausiai didžiųjų miestų teritorijos) nėra efektyvi.
Seniūnaičių rinkimuose dalyvauja nedidelis kandidatų skaičius, rinkimuose dalyvauja labai mažas gyventojų skaičius. Dalis savivaldybių taip pat pripažįsta, kad tenka skirti daug laiko ir resursų pasikartojantiems seniūnaičių rinkimams organizuoti, nes rinkimai dažnai neįvyksta, nes nėra kandidatų arba buvo per mažas balsuojančių dalyvių sąrašas. Pripažįstama, kad dažnu atveju „dėl pliusiuko“ savivaldybės priverstos ieškoti seniūnaičių pačios, tad tokiu atveju apie tinkamą gyventojų atstovavimą sunku kalbėti. Pasiūlymas:
Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras
ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų. Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Teritorijose, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos, savivaldybės tarybos sprendimu sprendžiama dėl seniūnaitijų steigimo. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pasiūlymui, į įstatymo projektą jis perkeliamas koreguojant pagal teisėkūros taisykles. 13.
13Seimo nariai:
A Kupčinskas, 2022-05-3140 7N Argumentai: Pasiūlymo rengimą paskatino daugkartinės diskusijos apie Lietuvos vietos savivaldos problemas vietos bendruomenių organizacijose. Po diskusijų su nacionaline ir vietos valdžia akivaizdu, kad dabartinė vietos savivaldos sistema neatitinka šiuolaikinių gyvenimo bendruomenėje sąlygų ir dalyvaujamosios demokratijos principų. LR Seimo priimamos vietos savivaldos įstatymo korekcijos, tikėtina, pasieks esminius keliamus tikslus, tačiau siūloma sustiprinti Vietos savivaldos įstatymo turinį, kas leistų sudaryti sąlygas realiai savivaldai, tenkinančiai vietos bendruomenės interesus. Lietuvos savivaldybės yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje, todėl vietos savivalda neįsivaizduojama be stiprių seniūnijų ir be tiesioginių rinkimų į seniūnijų tarybas (seniūnaičių sueigas) tvarkos. Pagrindinis tikslas – apibrėžti seniūnaičių sueigos tarybos rinkimus. 1 straipsnis. 49 straipsnio papildymas 7 dalimi
1Papildyti 49 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Seniūnaičių sueigos tarybos rinkimai yra
tiesioginiai, jie gali būti rengiami kartu su savivaldybės tarybos rinkimais. Kandidatai yra konkrečios seniūnijos gyventojai. Seniūnaičių sueigos tarybos narių darbas taryboje yra kompensuojamas. Tiesiogiai išrinktos seniūnijos tarybos nariai sudaro daugumą savivaldybės konkursinėje komisijoje, renkančioje seniūnijos seniūną. Kandidatas į seniūnus turi gyventi toje pačioje savivaldybėje, kurioje yra seniūnija.“ Nepritarti Argumentai:
Teikiamas pasiūlymas iš esmės keičia žemesnės pakopos savivaldos mechanizmą. Norint įgyvendinti pasiūlymą, reikia sistemiškai peržiūrėti ir pakeisti visas įstatymo projekto nuostatas. Taip pat pasiūlymu keičiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, todėl atitinkamai reikės iš pagrindų peržiūrėti ir šį įstatymą. Be kita ko, pagal siūlomą teisinį reguliavimą turi būti keičiamas ir seniūnų teisinis statusas.
Įvertinus visa tai, pirmiausia reikalinga išsami diskusija su visais subjektais, kuriems tiesiogiai bus taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, antra - svarbu atlikti poveikio vertinimą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1580(2), Vietos savivaldos įstatymą keičiančiam įstatymo projekto Nr. XIVP-1082 prijungimui prie Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą yra tik dvi savivaldybės institucijos, t. y. atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomoji institucija – meras, atitinkamai koreguotina įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalis, patikslinant savivaldybių institucijų apibrėžtį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali meras perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms merui.“
komitetas,
12 Argumentai: Sąvoka „gyvenamosios vietovės bendruomenė“ atsisakytina, kadangi ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį: 12.
Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Pritarti
komitetas,
17 Argumentai: Įstatymo projekte savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžimas sistemiškai nedera su savivaldybės tarybos opozicijos lyderio apibrėžimu, kadangi pagal savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžtį galima praktinė situacija, kad savivaldybėje gali susikurti kelios opozicijos ir tuomet praktiškai taps nebeįgyvendinama norma dėl savivaldybės tarybos opozicijos lyderio paskelbimo. Kadangi kiekviena savivaldybės tarybos opozicija teoriškai įgytų teisę skelbti savo savivaldybės tarybos opozicijos lyderį, nors sistemiškai vertinant visas įstatymo projekto nuostatas, savivaldybėje galimas tik vienas savivaldybės tarybos opozicijos lyderis nuo savivaldybės tarybos opozicijos. Todėl tikslintina savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžtys. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Savivaldybės tarybos opozicija – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės), ir (ar) tarybos narių mišri grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui mažumai priklausančių ir savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, opozicinėmis pasiskelbusių savivaldybės tarybos narių frakcijų, savivaldybės tarybos narių grupių, mišrios savivaldybės tarybos narių grupės visuma, pateikusi savo veiklos kryptis.
Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus.“
komitetas, 2022-06-014 4, 5, 6, 9, 11, Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomų vietos savivaldos principų, taip pat sistemiškai peržiūrėjus principų apibrėžtis, pakoreguotos 4 straipsnio 3, 4, 6, 9 ir 14 dalys, kad būtų ištaisyti teisiniai ir lingvistiniai netikslumai, tiksliau atskleistas principų turinys. Pritarti 5.
komitetas,
17 Argumentai: Pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą, 65 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį išlaikymas savivaldybės biudžeto lėšomis gali būti teikiamas tik biudžetinėms įstaigoms, todėl tikslintinas įstatymo projektas, nurodant „biudžetinių įstaigų išlaikymas” Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, biudžetinių įstaigų išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną;“
komitetas,
42 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
Pagal įstatymo projektą savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, todėl pirmiau minėtu aspektu atitinkamai tikslintinas įstatymo projektas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 42 punktą ir jį išdėstyti taip:
„42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų
valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės administracijos direktoriaus mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles;“
komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nenumatyti savivaldybės tarybos struktūriniai padaliniai bei jų sudarymo tvarkos, todėl nėra aišku, kaip ši tarybos nario teisė galėtų būti įgyvendinama. Tačiau įstatymo projekte minimi savivaldybės tarybos kolegialūs organai. Siekiant suvienodinti sąvokas, tikslintina sąvoka „struktūriniai padaliniai“ Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir
būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose tarybos sudaromose kolegialiuose organuose;“
komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, tikslintina norma, nustatanti iš kokių subjektų savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti informaciją.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau
komitetas,
3 Argumentai: Savivaldybės taryba sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas, kurių nariais paskiriami savivaldybės tarybos nariai. Įstatymo projekte nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariai privalo dalyvauti savivaldybės tarybos komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, tačiau nieko nepasakoma apie (ne)dalyvavimą komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose. Siekiant panaikinti netikslumą, būtina papildomai numatyti savivaldybės tarybos nariui pareigą dalyvauti ir savivaldybės tarybos komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3) dalyvauti komiteto ir komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose;“
Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą veiklos ataskaitos įeina į metinių ataskaitų rinkinį, todėl įstatymo projekte nurodant viešojo sektoriaus subjektus (savivaldybę, biudžetines, viešąsias įstaigas), kurios ruošia ir teikia ataskaitas, turi būti nurodoma
„metinių atskaitų rinkinys“, atskirai neišskiriant pvz., veiklos ataskaitos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jų jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 67 straipsnio 9 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reglamente nustatyta tvarka ir terminais
pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį; savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;“ Pritarti 11.
Valstybės valdymo ir savivaldybių
Įvertinus visas pastabas, susijusias su mero ir savivaldybės tarybos sekretoriatų steigimu, galima teigti, kad įstatymo projektu teikiami pakeitimai, reglamentuojantys minėtų sekretoriatų steigimą ir kitus su jais susijusius klausimus, yra nenuoseklūs, bus sudėtinga šias nuostatas įgyvendinti praktikoje. Be to, pagal įstatymo projektą nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto nuostatas, susijusias su sekretoriatų steigimu, jų veikla ir atskaitomybe, akivaizdu, kad praktiškai taptų neįgyvendinama nuostata, reglamentuojanti savivaldybės tarybos sekretoriatų steigimą, veikimą, atskaitomybę, kiltų nesuderinamumas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis.
Todėl siūlytina įstatymo projekto normas, susijusias su sekretoriatų steigimu, pakeisti, numatant aiškų ir sisteminį reguliavimą, kuomet savivaldybėje yra steigiamas vienas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Jis būtų savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurį sudarytų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, be to, šis savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas aptarnautų savivaldybės tarybą ir merą (tiek, kiek mero funkcijos susiję su savivaldybės tarybos posėdžiais). Merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 10. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatui reglamente nustatyta tvarka pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu siūlomu teikiamas sprendimo projektu yra keičiamas kitas sprendimo pakeitimo projektas.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymo mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„21) teikia savivaldybės tarybai siūlymus
dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Panaikinti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 9 punktą:
„9) vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato
nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) 23) vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti skiria į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „15.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu siūlomu teikiamas sprendimo projektu yra keičiamas kitas sprendimo pakeitimo projektas.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymo mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„21) teikia savivaldybės tarybai siūlymus
dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Panaikinti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 9 punktą:
„9) vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato
nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) 23) vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti skiria į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. 2.
susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero teikimu steigiami steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai (toliau – sekretoriatai) posėdžių sekretoriatas. Sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas. Sekretoriatai sudaromi Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Administracines paslaugas Lietuvos Respublikos vViešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai, vicemerai vicemeras (-ai), savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.“
komitetas,
227 Argumentai: Pagal įstatymo projektą atstovaujamoji valdžia – savivaldybės taryba neturi jai pavaldžių kitų viešojo administravimo subjektų, išskyrus vykdomąją valdžią – merą.
Todėl taisytinas įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 27 punktas, jame paliekant tik merą, kurį savivaldybės tarybą prižiūri, kaip užtikrinamas funkcijų įgyvendinimas triukšmo valdymo srityje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos Mero, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;“
komitetas,
6 Argumentai: Tikslintina įstatymo projekto 15 straipsnio
savivaldybės taryba negali perduoti merui ar kitai savivaldybės įstaigai, nes pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį yra tik dvi savivaldybės institucijos: savivaldybės taryba ir meras. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti merui ar jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.“
komitetas,
6 Argumentai: Kadangi pagal įstatymo projektą labai tiksliai išskiriama, kada merui neinant pareigų jį pavaduoja, o kada eina laikinai mero pareigas, taip pat nustatoma, jog visais atvejais tik tarybos paskirtas tarybos narys merui neinant pareigų gali sudaryti savivaldybės tarybos darbotvarkių projektus, šaukti posėdžius ir jiems pirmininkauti, atitinkamai išbrauktinos įstatymo projekto nuostatos, kurios yra perteklinės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 6. Jeigu pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje meras neprisiekė neprisiekia, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio ir jam pirmininkauja šio straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.“
komitetas, 2022-06-0117 2N-5N Argumentai: Įvertinus tai, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai ir meras visas teises įgyja tik po priesaikos, vadinasi jie iki kol neprisiekė, negali vesti savivaldybės tarybos posėdžių. Kadangi įstatymo projekte nustatyta, kad Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia, tuomet į jį patys susirenka išrinkti savivaldybės tarybos nariai ir meras, ir patys veda posėdį, dar net neprisiekę.
Todėl, siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektas taisomas ir nustatoma, kad jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia, tuomet, suėjus nustatytam terminui savivaldybės tarybos posėdį ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas šaukia Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija ir tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Sistemiškai įvertinus siūlomą pakeitimą, atitinkamai koreguotinas ir įstatymo projekto 17 straipsnio 2 ir 3 dalys, jas išskiriant į atskiras dalis ir į įstatymo projekto 17 straipsnį įvedant kaip naujas 2 – 5 dalis Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 ir 3 dalis:
„2. Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos
posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.
Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių tarybos narys. 3. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai ir meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys. Po tarybos narių ir mero priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, vyriausias pagal amžių tarybos narys. Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
1) prisiekia tarybos nariai;
2) prisiekia meras;
3) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį naujomis 2
Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju,
Prisiekus tarybos nariams ir merui, toliau posėdžiui pirmininkauja meras. 5. Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
1) prisiekia tarybos nariai;
2) prisiekia meras;
3) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“
komitetas,
12 Argumentai: Įstatymo projekto 17 straipsnio 24 dalis yra specialioji dalis pagal įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį, kuri laikytina bendrąja dalimi. Todėl atitinkamai įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalyje atsisakytina formuluotės „išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą išimtį“ kaip perteklinės. Taip pat atsisakytina formuluotės, nustatančios, kad merui į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukus svarstytinų klausimų, dėl jų įtraukimo sprendžia savivaldybės taryba, kadangi meras rengia tik posėdžio darbotvarkės projektą, o galutinį jos variantą tvirtina savivaldybės taryba savo posėdyje. Būtent jai tvirtinant posėdžio darbotvarkės galutinį variantą, sprendžiama ir dėl atitinkamų klausimų įtraukimo ar išbraukimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. 12. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę darbotvarkės projektą sudaro meras, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą išimtį. Jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas Nne vėliau kaip prieš likus 4 darbo dienas dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę darbotvarkės projektą. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka.
Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.“
komitetas,
15 Argumentai: Įvertinus tai, kad įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas dėl savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo balsuojant sukuria situaciją, kuri praktikoje taptų vertinama kaip sprendimas be išeities, įstatymo projektas koreguotinas, nustatant, kad du kartus nepavykus priimti sprendimo (kuomet balsai pasiskirsto po lygiai), būtų laikytina, jog sprendimas nėra priimtas, tačiau leidžiama pačiai savivaldybės tarybai savo darbo reglamente nusistatyti, kokių veiksmų toliau imtis, jog būtų priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas, o ne paliekant klausimą neišspręstu. Taip pat tikslintina įstatymo projekto 17 straipsnio 15 dalis tuo aspektu, kad tiek meras, tiek savivaldybės tarybos narys yra tiesiogiai renkami pareigūnai, todėl ir jų įgaliojimų netekimo procedūra turi būti vienodai reglamentuota. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 15. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), perbalsuojama balsuojama dar kartą. Jeigu perbalsavus balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek
„prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), sprendimas laikomas nepriimtu
balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka.
Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
savivaldybės kolegija nėra privaloma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projektą labai ženkliai atribojama atstovaujamoji valdžia nuo vykdomosios valdžios. Iš to seka, kad gali susidaryti politinis vakuumas, dėl ko nevyks produktyvus ir konstruktyvus abiejų valdžių tarpusavio bendradarbiavimas. Todėl, įvertinus savivaldybės kolegijos sudėtį, jos svarstomų klausimų spektrą ir svarbą, reikalinga įtvirtinti, kad savivaldybės kolegija būtų privalomas institutas. Tuomet tai sukurs sąlygas aktyviau ir glaudžiau bendradarbiauti merui ir savivaldybės tarybai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui
iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“ Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nusprendęs pats arba gavęs 1/3 savivaldybės tarybos narių motyvuotą kreipimąsi, teikti savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės kolegijos sudarymo;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) 3) savivaldybės kolegijos sudarymas mero teikimu;“
komitetas,
44 Argumentai: Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą yra teikiamas metinių ataskaitų rinkinys. Todėl atitinkamai koreguotina įstatymo projekto norma, ją suderinant su minėtu įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) 4) svarsto savivaldybės kontrolieriaus
kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos metinių ataskaitų rinkinį, jų pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos veiklos;“
20Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad savivaldybės tarybos komitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas, posėdžiai tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai.
Taigi, įstatymo projekto nuostatoje yra poreikis numatyti tam tikrų išimčių dėl viešo informacijos skelbimo, pvz. kai svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusios informacijos, projektus (papildomai žr. įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės tarybos Kkomitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka. Komitetų posėdžiai, siekiant veiklos viešumo ir skaidrumo, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“
galimybė savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžius vykdyti tiek fiziškai susirenkant, tiek nuotoliniu būdu, tiek daliai dalyvių susirenkant fiziškai, o kitai daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (mišrus būdas). Tačiau įstatymo projektu nustatomas minėtas teisinis reguliavimas stokoja konkretumo, todėl gali būti susiduriama su tinkamu normos praktiniu įgyvendinimu. Todėl įstatymo projektas tikslintinas, labai aiškiai nustatant minėtų posėdžių vykdymo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės tarybos Kkomiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba
daliai savivaldybės tarybos narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai savivaldybės tarybos narių daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas). Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises.
Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu arba mišriuoju būdu priima komiteto pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiantį komiteto posėdį.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 21 straipsnio nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Savivaldybės tarybos Kkomisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu arba mišriuoju būdu priima komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komisijos nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komisijos posėdžių salę. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komisijos posėdį.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio nauja 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9.
Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“
komitetas,
24 Argumentai: Įvertinus įstatymo projektu nustatomus savivaldybės institucijų tarpusavio santykius ir siekiant panaikinti bet kokias intencijas merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu, būtina panaikinti normą, kuri suteikia merui teisę koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą. Kadangi šią veiklą koordinuoja patys savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes darbotvarkių projektus ir teikti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukti šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti pirmininkauja, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;“ Pritarti 23.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-06-0128 N Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, tikslintas įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas dėl savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimo pakartotinai svarstyti, jo svarstymo ir priėmimo, visą su tuo susijusį reguliavimą aiškiai, sistemiškai ir nuosekliai išdėstant nauju straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 28 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas
savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. 2. Meras, motyvuotai grąžinęs savivaldybės tarybai priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti, šaukia savivaldybės tarybos posėdį reglamento nustatyta tvarka. 3. Mero motyvuotai grąžintą teisės aktą savivaldybės taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtą. 4. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės aktą su mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių.
Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų savivaldybės tarybos narių. 5. Jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“
komitetas, 2022-06-0132 2, 3N Argumentai: Vicemero paskyrimui įstatymo projektu nustatoma procedūra turi užtikrinti valdžių bendradarbiavimo principą, tačiau tuo pačiu ir nesukurti ilgo, varginančio bei biurokratinio proceso, kuris nesuteikia reikiamo rezultato, tačiau tik eikvoja žmogiškuosius, administracinius ir finansinius išteklius. Todėl siūlomu pakeitimu yra užtikrinamas sklandus mero ir savivaldybės tarybos tarpusavio bendradarbiavimas, tuo pačiu maksimaliai optimizuojant vicemero paskyrimo procedūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. 2. Meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių.
Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės. Meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.“ Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės.“ Pritarti 25.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-06-0130 N Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, taip pat įstatymo projekte nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijai, kaip įstaigai, vadovauja savivaldybės administracijos direktorius, taip pat įtvirtinus, jog mero įgaliojimai gali būti sustabdomi tik teismo nutartimi, atitinkamai pagal pirmiau minėtą valdžių atidalijimo ir funkcijų perskirstymo principą pakoregavus normas Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1589, tikslinga įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu, kuriame būtų aiškiai nustatytas mero pavadavimas, laikinas mero pareigų ėjimas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą naujų 30 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Mero pavadavimas, laikinas
mero pareigų ėjimas
1Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kai:
1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;
2) mero įgaliojimai sustabdomi, išskyrus Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytą atvejį, kai mero įgaliojimus vykdo Vyriausybės įgaliotinis. 2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose.
Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. 3. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma paskirtas tarybos narys, kai:
1) meras netenka įgaliojimų;
2) išrinktas naujas meras neprisiekė ar išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, o esamas meras įgaliojimų yra netekęs. 4. Mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13, 15, 20 ir
2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose, vykdo savivaldybės taryba. 5. Mero pareigas laikinai einančio tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba.“
26Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nustatoma vicemerų skyrimo procedūra, kuomet meras skiria vicemerus kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, pirmiausia gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, o jeigu jo 2 kartus iš eilės negauna, tuomet savo sprendimu gali paskirti. Todėl įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies normoje dar kartą nustatant, kad meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus, dalis „pritarus savivaldybės tarybai“, laikytina pertekline ir brauktina. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. 1.
laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus.“
komitetas,
38 Argumentai: Pagal įstatymo projektą administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas, kuriam atskaitingi savivaldybės administracijos darbuotojai, todėl įstatymo projekto norma, kuri dar kartą atkartoja teisinį faktą, kad „administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui“ yra perteklinė ir brauktina. Taip pat pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme detaliai nurodoma valstybės tarnautoju darbo tvarka ir sąlygos, tai įstatymo projekte dėstoma bendro pobūdžio norma, kuri tik atspindi tai, kas išdėstyta Valstybės tarnybos įstatyme, irgi laikytina pertekline ir yra brauktina. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalies 8 punktą:
„8. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos
ir tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme.
Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.“
komitetas,
39 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais“. Pažymėtina, kad ši norma yra Rinkimų kodekso reguliavimo sritis, pastarajame numatytas toks draudimas. Taigi, minėta norma iš įstatymo projekto brauktina. Argumentai:
Išbraukti įstatymo projekto 33 straipsnio dalies 9 punktą: „9. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.“
komitetas,
27 Argumentai: Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad savivaldybės vykdomoji institucija Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą. Pagal įstatymo projektą savivaldybės vykdomoji institucija yra meras. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) renka ir savivaldybės administracijos
direktoriui merui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;“
komitetas,
1 Argumentai: Siekiant kelti seniūnų kvalifikaciją, taip pat didinti jų atsakomybę bendruomenei, įstatymo projekte įtvirtintina norma, kad išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai merui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui.“
Įstatymo projekte nėra užsimenama apie savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo pateikimą savivaldybės tarybai tvirtinti ir savivaldybės tarybos jų patvirtinimą. Šiuo aspektu įstatymo projekte išskiriama tik seniūnija – biudžetinė įstaiga. Siekiant ištaisyti netikslumą, įstatymo projektas patikslintas, nustatant, kad savivaldybės tarybai pateikiama tvirtinti ir ji tvirtina visų savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą, nuostatus ir darbo užmokesčio fondą. Pritarti 32.
komitetas,
915 Argumentai: Kadangi pagal įstatymo projektą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai nelieka pareigos tarybai teikti veiklos ataskaitą, tik metinių ataskaitų rinkinį (kurio sudėtinė dalis yra veiklos ataskaita), todėl atitinkamai koreguotina įstatymo projekto norma, reguliuojanti minėtą santykį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 69 straipsnio 9 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais pateikia savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį; savivaldybės kontrolieriaus tarnybos metinių ataskaitų rinkinį arba jo santrauką ir jį paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“
komitetas,
919 Argumentai: Vyriausybės atstovams visa aktuali informacija su ją lydinčia medžiaga teikiama kartu su savivaldybės tarybos posėdžio medžiaga, todėl įstatymo projekte nustatytas reikalavimas, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba teikia Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas yra perteklinis. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 69 straipsnio 9 dalies 19 punktą: „19) teikia Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas;“
komitetas, 2022-06-01 * Argumentai: Atsižvelgus į visų subjektų pateiktas pastabas dėl įstatymo projekto normomis siekiamo nustatyti teisinio reguliavimo ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto normų turinį po atliktų pataisymų pagal minėtas pastabas, siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, įstatymo projekto normos sukeistinos vietomis, skyriais ir pernumeruotinos.
Taip pat, įvertinus tai, kad pernumeruojami straipsniai, visuose straipsniuose, kuriuose yra pateikiamos nuorodos į kitus straipsnius, jų dalis ir pan., nuorodos pernumeruojamos. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C-439/19 105 punktas. [2] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnis draudžia asmens kodą skelbti viešai.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vyriausybės atstovų įstaigos vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė, Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-10 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Vietos savivaldos įstatyme (toliau – Įstatymas) siūloma nustatyti savivaldybių institucijas, apibrėžti jų paskirtį, statusą, tarpusavio santykį ir kt.
Pagal Įstatymą savivaldybės taryba būtų kolegiali vietos valdžios atstovaujamoji institucija, kurią sudarytų Rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinkti tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Savivaldybės meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, kurią Rinkimų kodekso nustatyta tvarka rinktų nuolatiniai savivaldybės gyventojai; be to, meras apibrėžiamas kaip „savivaldybės bendruomenės atstovas“, „savivaldybės vadovas“ ir savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos vadovas (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Šios įstaigos darbą organizuotų mero skiriamas savivaldybės administracijos direktorius, kuris vykdytų mero pavedimus ir „būtų tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas“ už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, savivaldybės tarybos ir mero sprendimų įgyvendinimą (43 straipsnio 6 dalis). Mero (vykdomosios institucijos) santykis su savivaldybės taryba (atstovaujamąja institucija) būtų grindžiamas mero atskaitingumo savivaldybės tarybai principu (4 straipsnio 3 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Merui taip pat siūloma suteikti savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingus įgaliojimus (19 straipsnio 11 dalis, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Sistemiškai įvertinę šias Įstatymo nuostatas atkreipiame dėmesį į probleminius savivaldybės tarybos ir mero institucinės paskirties, jų tarpusavio santykio, mero teisinio statuso aspektus. Dėl mero kaip savivaldybės bendruomenės atstovo ir jos vadovo statuso Pagal Konstitucijos 119 straipsnį (2022 m. balandžio 21 d. redakcija, įsigaliosianti 2022 m. gegužės 22 d.) savivaldos teisė įgyvendinama per nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamus savivaldybės tarybą ir merą.
Taigi savivaldybės taryba yra ją išrinkusios savivaldybės bendruomenės atstovybė (atstovaujamoji institucija), o savivaldybės tarybos nariai – šios bendruomenės atstovai. Nei Konstitucijos 119 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d. redakcija), nei kitose jos nuostatose expressis verbis nėra įtvirtinta, kad meras yra savivaldybės bendruomenės atstovas. Konstitucijoje nėra numatyta ir savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Tai, kad į pareigas merą renka nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savaime neimplikuoja jo kaip savivaldybės bendruomenės atstovo (vienasmenės atstovaujamosios institucijos) ar šios bendruomenės vadovo statuso. Todėl abejotina, ar Konstitucija suponuoja galimybę pagal Įstatymą laikyti merą savivaldybės bendruomenės atstovu, t. y. vienasmene atstovaujamąja institucija, ir jos vadovu (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 4 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime išdėstytą poziciją, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Dėl atsakomybės už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą Kaip minėta, pagal Įstatymą meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) už savo ir savivaldybės veiklą (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Taigi mero institucijos funkcija – vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti. Tačiau pagal Įstatymą už šių teisės aktų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas būtų ne meras, o mero į pareigas skiriamas savivaldybės tarybos administracijos direktorius (43 straipsnio 6 dalis). Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnyje „Vietos savivaldos sąvoka“ nustatyta, jog vietos savivalda reiškia, kad vietos valdžios institucijos įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visą atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais. Atsižvelgiant į visa tai, abejotina, ar mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios vietos savivaldos institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – gali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą, savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projekte
administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas.
Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.“ Taigi, savivaldybės administracijos direktoriui, kaip įstaigos vadovui, nustatoma ir atitinkama atsakomybė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1017 12,13 Dėl savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimo merui Pagal Įstatymą merui suteikiami savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingi įgaliojimai: planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Šių ir kitų savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimas merui nederėtų su savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) samprata, suponuojančia savivaldybės tarybos teisę savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, neatitiktų mero kaip vykdomosios institucijos paskirties (tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus) ir atskaitingumo savivaldybės tarybai principo ir leistų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu. Pažymėtina, kad savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) ir savivaldybės vykdomosios institucijos (mero) santykiai turi būti grindžiami Konstitucijoje įtvirtintais vietos savivaldos principais, inter alia atstovaujamąja demokratija, vykdomųjų institucijų atskaitingumu atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybe kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas).
Taigi merui turėtų būti suteikti nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimai atlikti vykdomąją veiklą – įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus – ir neturėtų būti suteikti savivaldybės tarybos ir jos vadovo įgaliojimai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Savivaldybės taryba kaip atstovaujamoji institucija, kurią sudaro tiesiogiai rinkti savivaldybės tarybos nariai, neturi juos atstovaujančio subjekto, kuris padėtų koordinuoti jų veiklą ir pan. Todėl, įvertinus šiai dienai galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nusistovėjusi tvarka, kad savivaldybės tarybos veiklą koordinuoja tarybos narys – meras, nuspręsta merui palikti atitinkamą dalį funkcijų, tokių kaip: savivaldybės tarybos darbotvarkės projekto sudarymas, posėdžių vedimas, vestų posėdžių protokolų pasirašymas. Tačiau svarbu pažymėti, kad jis neturi balsavimo teisės, todėl jo atliekamos koordinavimo funkcijos yra išimtinai techninio pobūdžio ir savivaldybės tarybai nesukeliančios jokių teisinių pasekmių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba savo posėdyje pati tvirtina darbotvarkę, iš jos gali išbraukti ir (ar) į ją įtraukti klausimus. Todėl mero sudarytas ir pateiktas darbotvarkės projektas tarybos gali būti iš esmės pakeista. Taigi, numatomas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pakoreguotos nuostatos, numatančios mero pareigą sudaryti savivaldybės tarybai darbotvarkę. Siekiant panaikinti visas galimas interpretacijas dėl galimo mero kišimosi į savivaldybės tarybos veiklą, minėtos nuostatos patikslintos, kad meras sudaro ne darbotvarkes, tačiau darbotvarkių projektus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, (toliau – Rekomendacijos) 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme išbrauktini šie trumpiniai: 2 straipsnio 1 dalyje – „(toliau – Konstitucija)“, 3 straipsnio 1 dalyje – „(toliau
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 3.
Įstatymo 3 straipsnis koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijų 35 punktą straipsnyje, kuriame išdėstomos įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), terminai turi būti dėstomi abėcėlės tvarka, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant terminą „Savivaldybė“ nereikėtų nurodyti, kokias sau atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas sudaro meras, – formuluotę „kuris sudaro jam atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti“ reikėtų išbraukti. Juolab kad savivaldybės taryba taip pat vykdo steigiamąją funkciją ir sudaro jai atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas (pavyzdžiui, savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, seniūnijas ir kt.). Šioje dalyje, prieš žodžius „savivaldybės tarybą ir merą“, vietoj žodžio „išrinktą“ įrašytini žodžiai „Lietuvos
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
termino „Savivaldybės institucijos“ apibrėžtis apima dvi „už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingas institucijas“: savivaldybės atstovaujamąją instituciją – savivaldybės tarybą ir savivaldybės vykdomąją instituciją – merą. Tačiau kitose Įstatymo nuostatose terminas „savivaldybių institucijos“ vartojamas ir kita, nurodytos apibrėžties neatitinkančia, prasme.
Atsižvelgiant į nurodytos apibrėžties turinį, į tai, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio (2022 m. balandžio
tarybas ir savivaldybių merus, ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o sąvoka „savivaldybės institucijos“ išreiškia atitinkamų institucijų priklausomybę tam tikrai savivaldybei, šios institucijos yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai), darytina išvada, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą apibrėžtį, apimančią tik savivaldybės tarybą ir merą, atitiktų terminas „Savivaldos institucijos“, o sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmė yra platesnė, tai yra ne tik atstovaujamoji ir vykdomoji institucijos, bet ir kitos jų sudaromos savivaldybės institucijos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos sąvokos kai kuriose Įstatymo nuostatose vartojamos netiksliai ir turėtų būti pataisytos, pavyzdžiui, 27 straipsnio 5 dalyje yra minimos „vykdomosios institucijos“, o 34 straipsnyje vartojama formuluotė „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“, nors tėra viena atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena vykdomoji institucija – meras; 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tarybos nario teisė rinkti ir būti išrinktam į pareigas „savivaldybės institucijose“, nors tarybos narys gali būti išrinktas tik į pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose; tikslintina ir dviprasmiška 65 straipsnio 3 dalies formuluotė „savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritariama pastabos daliai dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje pateiktos apibrėžties pakeitimo į terminą „Savivaldos institucijos“. Įstatymo projekto sąvokų apibrėžtyje nurodytos dvi savivaldybės institucijos kitose įstatymo projekto nuostatose vartojamos patikslintai, t. y., kaip meras (vykdomoji savivaldybės institucija) ir savivaldybės taryba (atstovaujamoji savivaldybės institucija). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
įtvirtinta sąvoka dėstytina taip: „savivaldybės taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą“.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį punktą meras būtų vienintelė savivaldybės vykdomoji institucija, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo Įstatyme vietoj termino „vykdomoji institucija“ neturėtų būti vartojamas terminas „meras“. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
tarnyba“ apibrėžtyje žodžiai „subjektas, prižiūrintis“ keistini žodžiais
„savivaldybės įstaiga, prižiūrinti“ (žr. Įstatymo 41 straipsnio 3 dalį). Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„vykdomajai institucijai“ siūlytume pakeisti žodžiu „merui“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18201
Įstatyme yra vartojamas terminas „savivaldybės taryba“, ir į tai, kad savivaldybės tarybos narių frakcija yra savivaldybės tarybos subjektas, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių frakcija“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių frakcija, frakcija)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – frakcijos)“ išbrauktinas.
Atsižvelgdami tai, kad pagal Rekomendacijų
ir pan., siūlytume terminą „Savivaldybės tarybos narių frakcija“ apibrėžti nurodant tik esminį frakcijos požymį, jos sudarymo tikslą ar pan. (pavyzdžiui, taip: „tarybos nariai, šio įstatymo nustatyta tvarka susivieniję savo politiniams tikslams pasiekti“, ar pan.), o frakcijos sudarymo taisykles išdėstyti atskirame straipsnyje. Jas formuluojant atkreiptinas dėmesys į tai, kad frakcijos gali būti sudaromos savivaldybės atstovaujamojoje institucijoje – savivaldybės taryboje (atsižvelgiant į jos narių skaičių), o ne savivaldybėje – juridiniame asmenyje ar valstybės teritorijos administraciniame vienete. Pritarti iš dalies Argumentai Nėra tikslinga keičiamame įstatyme įtvirtinti atskirą straipsnį, kurį sudarytų viena dalis, nustatanti frakcijos dydį pagal tarybos narių skaičių. Todėl frakcijos sudarymo taisyklės paliekamos apibrėžtyje, jas tikslinant pagal pastabą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-103 20,21
dalyje apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių grupė“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui,
„(toliau – tarybos narių grupė, grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje
trumpinys „(toliau – grupės)“ išbrauktinas.
Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių grupė apibrėžta kaip „ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai“, o maksimalus grupės narių skaičius nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybose, į kurias renkama 25 arba mažiau tarybos narių, 2 tarybos nariai galėtų sudaryti frakciją (to paties straipsnio 16 dalis), neaišku, ar tokių tarybų nariai galėtų vienytis ir į grupes (atitinkamai, didesnėse tarybose į grupes taip pat galėtų susivienyti tiek tarybos narių, kiek jų galėtų sudaryti frakciją) ir, tokiu atveju, kuo grupės skirtųsi nuo frakcijų, ar į grupes būtų vienijamasi tik jeigu jų narių skaičius būtų mažesnis nei būtina frakcijai sudaryti, taigi faktiškai tarybose, sudarytose iš 27–31 tarybos narių, į grupę galėtų susivienyti 2 tarybos nariai, o tarybose, kurias sudarytų 41 arba 51 tarybos narys, grupės dydis galėtų būti 2–3 tarybos nariai. Mūsų nuomone, savivaldybės tarybos narių grupės apibrėžtį šiuo atžvilgiu reikėtų patikslinti. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 16,
apibrėžiamas terminas turėtų būti nurodytas nesutrumpintas – „Savivaldybės tarybos narių mišri grupė“, kartu įvedant toliau tekste vartojamus reikiamus trumpinius, pavyzdžiui, „(toliau – tarybos narių mišri grupė, mišri grupė)“; Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje trumpinys „(toliau – mišri grupė)“ išbrauktinas. Šioje dalyje savivaldybės tarybos narių mišri grupė apibrėžta kaip „tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę“.
Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, eksplicitiškai įtvirtinant, kad tai yra ne mažiau kaip 2 tarybos nariai, ir nepaliekant prielaidų nei lingvistiniu, nei loginiu požiūriu nepagrįstam interpretavimui, pagal kurį mišria grupe būtų laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis tarybos narys. Be to, siūlytume patikslinti to paties straipsnio 20 ir 21 dalių nuostatas, vietoj formuluotės „tarybos narių mišri grupė“ įrašant formuluotę, kuri apimtų ir mišrią grupę, ir vienintelį jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantį tarybos narį, kuris negali būti laikomas mišria grupe, pavyzdžiui – „į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Patikslinta mišrios savivaldybės tarybos narių grupės sąvokos apibrėžtis, patikslinant, kad mišria savivaldybės tarybos narių grupe laikomas ir vienintelis jokiai frakcijai ar grupei nepriklausantis savivaldybės tarybos narys. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
pateikiamoje termino „Savivaldybės tarybos dauguma“ apibrėžtyje siūloma nustatyti savivaldybės tarybos daugumos teisę siūlyti kandidatus į tam tikras pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose. Atsižvelgiant į tai, kad terminų apibrėžtyse subjektų teisės neturėtų būti reguliuojamos, šią nuostatą reikėtų išdėstyti atskirame straipsnyje. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 17,18 14.
Įstatymo 3 straipsnio 20 dalyje išdėstyta termino „Savivaldybės tarybos mažuma“ apibrėžtis sutampa su šio straipsnio 21 dalyje įtvirtintos sąvokos „Savivaldybės tarybos opozicija“ požymiu, todėl svarstytina, ar apibrėžiant savivaldybės tarybos opoziciją neturėtų būti nurodyta savivaldybės tarybos mažuma (pavyzdžiui, „savivaldybės tarybos mažumai priklausanti frakcija (frakcijos) ir (ar) grupė (grupės), taip pat į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai <...>, pateikę savo veiklos kryptis“). Kita vertus, svarstytina ir tai, ar savivaldybės tarybos mažuma negalėtų būti apibrėžta paprasčiau, taip, kaip nustatyta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, t. y. kaip „savivaldybės tarybos daugumai nepriklausantys tarybos nariai“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19
lyderis“ (įvedus toliau tekste vartojamą trumpinį „opozicijos lyderis“), atsisakytina nuostatos apie jo vykdomas funkcijas ir turimas teises, nes terminų apibrėžtyse tai neturėtų būti reguliuojama. Atsižvelgiant į tai, opozicijos lyderio teisinę padėtį reikėtų nustatyti atskirame straipsnyje. Nustatant opozicijos lyderio teises, konstrukcija „opozicijos lyderis turi teisę pasinaudoti <...> opozicijos lyderio teisėmis“ taisytina. Nepritarti Argumentai:
Sąvokos apibrėžtyje „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ nėra nustatytos konkrečios funkcijos ir teisės, nurodoma, kad jos nustatomos savivaldybės tarybos veiklos reglamente ir keičiamo įstatymo straipsniuose. Įvertinus visą keičiamo įstatymo konstrukciją, nėra tikslinga ir prasminga išskirti į atskirą straipsnį opozicijos lyderio vykdomų funkcijų ir turimų teisių, kadangi tokiu atveju keičiamos įstatymo normos praras tarpusavio sistemiškumą. Tačiau įvertinus trumpinių naudojimą, sąvokos apibrėžtis patikslinta. 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-103 16,
į pateiktas pastabas dėl terminų „Savivaldybės tarybos narių frakcija“,
„Savivaldybės tarybos dauguma“, „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“
apibrėžčių turinio, svarstytina, ar Įstatymas neturėtų būti papildytas straipsniu (straipsniais), skirtu (skirtais) šių savivaldybės tarybos struktūrinių darinių sudarymui, teisėms, darbo tvarkai reglamentuoti. Nepritarti Argumentai: Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nėra tikslinga į įstatymo projektą įvesti papildomų atskirų straipsnių, skirtų „Savivaldybės tarybos narių frakcija“, „Savivaldybės tarybos dauguma“, „Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ apibrėžčių turiniui detalizuoti, kadangi minėtų subjektų teisės, pareigos, sudarymo tvarka ir pan. išplaukia iš daugelio kitų įstatymo projekto straipsnių. Todėl įvedinėjant atskirus straipsnius, įstatymo projektas taps ne tikslesnis ir aiškesnis, o priešingai – chaotiškesnis. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-104 3,
žodžių „vykdomosios institucijos“ įrašytinas žodis „mero“, nes pagal Įstatymo
institucija. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti mero atskaitingumo atstovybei (savivaldybės tarybai) principą, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos ir mero institucinis santykis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo, kad, „jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.“.
Taigi Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte (arba atskirame šio straipsnio punkte) turėtų būti įtvirtintas ir savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu principas, kuriuo yra grindžiamas savivaldybės tarybos santykis ne tik su meru, bet ir su kitomis savivaldybės institucijomis. Pažymėtina, kad mero atskaitingumo savivaldybės tarybai ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principai suponuoja tai, kad savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jai atskaitingą vykdomąją instituciją – merą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas „mero atskaitingumo savivaldybės tarybai“ principas reiškia, kad žvelgiant į šį principą veidrodiniu būdu, yra užtikrinamas ir savivaldybės tarybos viršenybės mero atžvilgiu aspektas, todėl netikslinga papildomai įvedinėti savivaldybės tarybos viršenybės mero atžvilgiu aspektą kaip atskirą principą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
visai“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes sąvoka „savivaldybės bendruomenė“ apima „nuolatinius gyventojus“ (žr. Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą sąvoką „Savivaldybės bendruomenė“). Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įstatymo
visame Įstatymo tekste, atsižvelgiant į kontekstą, vartotina Įstatymo 3 dalies 11 punkte įtvirtinta sąvoka „savivaldybės bendruomenė“ (išskyrus tas
„gyvenamosios vietovės bendruomenė“). Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
„pareikštą nuomonę“ keistini žodžiais „pateiktą paklausimą“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija – radiacinė sauga – išbrauktina, nes Radiacinės saugos įstatyme nėra nustatyta savivaldybių vykdomų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų radiacinės saugos srityje. Radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Radiacinės saugos centras yra reguliuojančioji institucija, įgyvendinanti valstybės politiką radiacinės saugos srityje, todėl pagal šį įstatymą savivaldybės neatlieka radiacinės saugos funkcijos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
formuluotė „vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi“ keistina formuluote „vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytu savivaldybės tarybos sprendimu“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„vicemerai“ įrašytini žodžiai „vicemeras (vicemerai)“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį svarsto ir tvirtina, o meras užtikrina jo pateikimą savivaldybės bendruomenei susipažinti. Pritarti 27.
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos „Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – tarybos narių“ atsisakytina kaip perteklinės ir nederančios su Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės tarybos statusas ir jos sudarymas Rinkimų kodekso, o ne įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
performuluoti taip: „Savivaldybės tarybos darbo tvarka nustatyta šiame įstatyme ir reglamente“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
formuluotė „arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje“ keistina formuluote „arba iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka“. Atsižvelgus į šią pastabą, to paties straipsnio 5 dalyje reikėtų Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pavadinimą rašyti be žodžių „Lietuvos Respublikos“ arba pateikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą įstatymą. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
taip: „Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodyto įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai sustabdomi tiesioginio valdymo laikotarpiui.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1016 1,2
sakinys dėstytinas kaip šio straipsnio 2 dalis (buvusi 2 dalis pernumeruotina kaip 3 dalis).
Šiame sakinyje vardijant subjektus, kurie rengia klausimus svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje, išbrauktini žodžiai „savo posėdžiuose“, „pasitarimuose“, nes jais nurodoma ne pačios tarybos veiklos forma ar darbo tvarka, o tarybos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų), taip pat savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių darbo tvarka (žr. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, 22, 23 straipsnius). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame sakinyje reikėtų vartoti ankstesnėse Įstatymo nuostatose įvestus trumpinius „tarybos narių frakcija“ arba „frakcija“, „tarybos narių grupė“ arba „grupė“, „tarybos narių mišri grupė“ arba „mišri grupė“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
taip: „Savivaldybės tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų tarybos narių.“
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „kurioje“ reikėtų įrašyti žodžius „kurios teritorijoje“, nes tiesioginis valdymas įvedamas savivaldybės teritorijoje. Šios dalies formuluotėje „po rinkimų rezultatų paskelbimo“ prieš žodį „rezultatų“ įrašytinas žodis „galutinių“. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
53
formuluotėje „gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą“ vartojama sąvoka „kolegialūs organai“ sukonkretintina taip, kad būtų aišku, kokie tarybos sudaromi kolegialūs organai turimi omenyje. Nepritarti Argumentai:
Vertinant sistemiškai įstatymo projekto nuostatas, jose yra nurodyti tarybos sudaromi kolegialūs organai.
Kadangi keičiant įstatymo normas, kolegialūs organai irgi gali kisti, nėra tikslinga šioje dalyje jų detalizuoti. Keičiant kitas įstatymo nuostatas, kur nurodomi kolegialūs organai, visuomet tektų keisti ir šią normą. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuoroda į Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra klaidinanti, nes toje dalyje nenustatyta, kokia tvarka tarybos narys skiriamas laikinai eiti mero pareigas. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2324111
nuostatos dėl Kontrolės komiteto ir komisijų pirmininkų paskyrimo, nutrūkus buvusių pirmininkų įgaliojimams, nėra susijusios su pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio organizavimo tvarka, todėl jos dėstytinos atitinkamai
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„dokumentus“ keistinas žodžiu „sprendimus“. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
271224
sudarytų meras. Įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė galėtų būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą atstovaujamosios vietos savivaldos institucijos posėdžių darbotvarkes sudarytų ne ji pati, o jai atskaitinga vykdomoji institucija; norėdama pakeisti ar papildyti kitos institucijos jai nustatytą darbotvarkę, taryba turėtų balsuoti dėl atitinkamo sprendimo priėmimo. Toks teisinis reguliavimas nedera su mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovybei ir savivaldybės tarybos viršenybės jai atskaitingo mero atžvilgiu principais.
Merui turėtų būti suteikta teisė siūlyti savivaldybės tarybai svarstytinus klausimus, bet ne sudarinėti jai darbotvarkes. Nepritarti Argumentai: Žr. argumentus prie lentelės Eil. Nr. 3. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
meru“ pareiškimu, nors kitose Įstatymo nuostatose nepasitikėjimo meru institutas nėra numatytas; atsižvelgiant į tai, žodis „meru“ išbrauktinas. Kita vertus, atsižvelgiant į mero kaip vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovaujamajai institucijai – savivaldybės tarybai principą, svarstytina, kodėl projektu nesiūloma Įstatyme nustatyti savivaldybės tarybos įgaliojimų pareikšti nepasitikėjimą meru, kuris yra atskaitingas jai už savo veiklą, tačiau siūloma suteikti savivaldybės tarybai įgaliojimus pareikšti nepasitikėjimą mero į pareigas skiriamu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju – savivaldybės administracijos direktoriumi (Įstatymo 19 straipsnio 12, 14 dalys,
Įstatyme numatyta galimybė savivaldybės tarybai pareikšti nepasitikėjimą savivaldybės administracijos direktoriumi nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Šios dalies formuluotė „Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų“ keistina formuluote
„Kontrolės komiteto ar šiame įstatyme nustatytos komisijos pirmininku“. Pritarti
iš dalies Argumentai: Įstatymo projektas pakoreguotas, kad savivaldybės taryba negali pareikšti nepasitikėjimo meru.
Tačiau įstatymo projekto normos, reguliuojančios savivaldybės tarybos teisę pareikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi ar vicemeru, sistemiškai nustato, kad tokia savivaldybės tarybos teisė nesukuria jokių teisinių pasekmių, t. y. paliekama teisė pačiam merui nuspręsti ar po savivaldybės tarybos pareikšto nepasitikėjimo administracijos direktoriumi ar vicemeru, jis juos iš užimamų pareigų atleis ar ne. Taigi, įstatymo projekte nustatomu teisiniu reguliavimu nepažeidžiamos Valstybės tarnybos įstatymo normos. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-1017 13,15
žodis „(vicemerais)“ išbrauktinas, nes nepasitikėjimas gali būti reiškiamas kiekvienu atskiru atveju konkrečiam vicemerui. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
„perbalsuojama“ keistinas žodžiais „balsuojama dar kartą“, o žodis
„perbalsavus“ – žodžiais „balsavus dar kartą“ ar pan. Šios dalies formuluotė „sprendimas laikomas
nepriimtu“ yra ydinga logikos požiūriu, todėl keistina formuluote „laikoma, kad sprendimas nepriimtas“. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
„Opozicijos lyderis visais svarstomais klausimais klausti ir pasisakyti turi
teisę pirmas“ siūlytume performuluoti taip: „Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimus ir pasisakyti tarybos posėdyje svarstomais klausimais.“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
272123 41.
Įstatymo 19 straipsnio 20 dalies nuostata, kad savivaldybės tarybos posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras ar kitas tarybos narys, tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį meras gali motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus jai pakartotinai svarstyti, taip pat į tai, kad meras nėra tarybos narys (taip pat teisiškai netiksli yra Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad meras privalo pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus). Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
„Jos metu savivaldybės tarybos mažuma turi teisę <...>“, „Pirmiausią
teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, o paskui kiti savivaldybės tarybos mažumos nariams. Savivaldybės tarybos mažumai uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, yra sudaroma galimybė klausimus užduoti savivaldybės tarybos daugumos nariams“ taisytinos lietuvių kalbos požiūriu. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
sakinyje išbrauktinas žodis „iš“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„ir vykdomi“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės nutarimai“. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
komiteto“ įrašytinas žodis „narių“. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 46.
Jeigu Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad savivaldybės taryba (o ne savivaldybė) turi pareigą sudaryti Kontrolės komitetą ir kad jis sudaromas po lygiai iš tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės pasiūlytų tarybos narių, atitinkamas nuostatas reikėtų performuluoti. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
sąlygą „Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų“ siūlytume patikslinti taip: „Jeigu paskyrus Kontrolės komiteto pirmininką paaiškėja, kad jis neatitinka <...>“. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
nuostata, kad Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai „inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį“ yra nesuprantama ir tikslintina. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skaičiaus „22“ įrašytinas žodis „straipsnis“. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įtvirtinti nuostatą „Įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu, arba mero siūlymu, neįskaitant Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos“. Šią nuostatą tiek, kiek komisijų sudarymo pagrindas siejamas su „įstatymų nustatytais atvejais“, siūlytume sukonkretinti. Šioje dalyje žodis „neįskaitant“ keistinas žodžiu „be“. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nario nepriekaištinga reputacija“ dėstytinas VI skyriuje, kuriame siūloma reglamentuoti savivaldybės tarybos narių teisinę padėtį. Pritarti 54.
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje prieš vidaus reikalų ministro pareigų pavadinimą, o 29 straipsnio 4 dalyje – prieš Vyriausybės atstovo pareigų pavadinimą žodžiai „Lietuvos Respublikos“ išbrauktini. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
formuluotė „mero atleidimas iš pareigų prieš terminą“ keistina formuluote
„mero įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo
nustatytais pagrindais“. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo ir grąžinimo“,
taisytinas, išbraukiant žodžius „Nuostatos dėl“, tikslinant teisines sąvokas ir atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas dėl šio straipsnio turinio (siūlytume šį straipsnį pavadinti „Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų pakeitimas, pripažinimas netekusiais galios ir apskundimas“, o savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimo pakartotinai svarstyti, jo svarstymo ir priėmimo teisinį reguliavimą nustatyti atskirame straipsnyje „Savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas“). Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje yra numatyta savivaldybės tarybos ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų „teisės aktų sustabdymo“ galimybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sustabdytas galėtų būti teisės akto galiojimas, o ne pats teisės aktas. Tačiau pabrėžtina, kad teisės akto galiojimo sustabdymas nėra būdingas teisėkūrai ir kelia abejonių dėl savo paskirties ir sukuriamo teisinio neapibrėžtumo.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą, galima įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, spragoms teisėje atsirasti, taip pat gali iškilti ir kitų teisinių problemų; tai nedidina pasitikėjimo įstatymais, valdžia ir jos institucijomis; taigi, įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir paprastai siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarime plėtojant šias nuostatas konstatuota, kad Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; kad tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; kad prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas. Manome, jog nėra pagrindo iš esmės kitaip vertinti kitų nei įstatymai teisės aktų galiojimo sustabdymą, todėl siūlome jo atsisakyti. Pritarti Argumentai:
Kadangi teisės aktų priėmimo, paskelbimo, pakeitimo, pripažinimo netekusiais galios, apskundimo tvarka nustatyta kituose įstatymuose, netikslinga tą patį atkartoti įstatymo projekte, kaip perteklinės normos, taigi atsisakytina. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse vartojamos sąvokos „panaikinimas“, „panaikinti“, „panaikintas“ ir pan. keistinos sąvokomis „pripažinimas netekusiais galios“, „pripažinti netekusiais galios“, „pripažintas netekusiu galios“ ir pan.
Šio straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios tik žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą, t. y. tokį sprendimą, kuriuo išreikšta vienkartinė jo valia dėl teisės taikymo (2 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnis), o galimybė pripažinti netekusiu galios žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą norminį administracinį aktą, t. y. daugkartinio taikymo teisės aktą, kuriuo nustatytos elgesio taisyklės, skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), nėra numatyta. Šiame kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į dviprasmišką Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, suponuojantį, kad savivaldybės taryba galėtų pripažinti netekusiais galios bet kurių kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų, taigi ir mero, priimtus teisės aktus, ir pažymėtina, kad mero atskaitingumas savivaldybės tarybai negali būti suprantamas kaip pavaldumas, šių savivaldos institucijų teisinis statusas ir tarpusavio santykis nelemia tokių savivaldybės tarybos įgaliojimų, taip pat kad šis sakinys nedera su tos pačios dalies paskutiniuoju sakiniu, pagal kurį savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus teisės aktus galėtų pripažinti netekusiais galios tik jis pats arba meras. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti mero teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti.
Ši nuostata tikslintina, nurodant aiškų terminą, per kurį meras galėtų įgyvendinti šią savo teisę (jeigu mero įgaliojimų pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus nebūtų atsisakyta – per kurį jis turėtų arba pasirašyti tuos sprendimus, arba grąžinti juos pakartotinai svarstyti). Šios dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas tikslintinas, numatant galimybę savivaldybės tarybai pritarti mero teikiamoms pataisoms ir aiškiai atskiriant balsavimą už teisės akto priėmimą be pakeitimų (jam priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų daugumos) nuo balsavimo, kuriuo būtų pritarta mero pasiūlytoms pataisoms (tokiu atveju teisės aktas galėtų būti priimtas posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma). Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
chronologiškai turėtų būti dėstoma pirmiau nei šio straipsnio 2 dalies antruoju ir trečiuoju sakiniais (ir, atsižvelgiant į ankstesnę pastabą, juos tikslinančiomis nuostatomis) išdėstytas grąžinto pakartotinai svarstyti teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūros teisinis reguliavimas. Be to, diskutuotina, ar nuostata, kad mero motyvuotai grąžintas pakartotinai svarstyti teisės aktas privalo būti savivaldybės tarybos apsvarstytas, neturėtų būti pakoreguota, numatant savivaldybės tarybos teisę spręsti, ar svarstyti grąžintą teisės aktą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu (plg. su
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 59.
Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, savivaldybės tarybai priėmus mero grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę „dėl priimto teisės akto“ kreiptis į Vyriausybės atstovą, tikslintina, nurodant aiškų šio kreipimosi tikslą. Pritarti iš dalies Argumentai: Papildomai įvertinus Vyriausybės atstovų įstaigos pastabą, įstatymo projektas pakoreguotas, numatant, kad turi teisę kreiptis ne į Vyriausybės atstovą, o į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį administracinį teismą. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
nustatyti, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ir kad „šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka“ mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Pirmiausia pažymėtina, kad rinkimų santykiai yra ne Vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl abi šios nuostatos išbrauktinos kaip visiškai perteklinės (atitinkamos nuostatos, kuriomis merų rinkimų santykiai reguliuojami kur kas tiksliau, yra numatytos Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte Nr. XIVP-1279(2)). Antra, nors Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į „šio įstatymo nustatytus mero įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą atvejus ir tvarką“, iš tiesų Įstatyme numatytas tik fragmentinis mero įgaliojimų nutrūkimo teisinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario ir mero teisinį statusą (tai eksplicitiškai nurodyta ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje), todėl visi mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai (pasibaigus įgaliojimų laikui ir jam nepasibaigus) turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse; apie tai žr.
Teisės departamento 2022 m. kovo 8 d. išvados dėl Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-1279(2) 4 pastabą). Kartu pažymėtina, kad siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, reikėtų atsisakyti sąvokai „mero įgaliojimų nutrūkimas“ tapačia reikšme Įstatyme vartojamų sąvokų įvairovės: vietoj Įstatymo 33 straipsnio pavadinime pavartotų sąvokų „įgaliojimų nutraukimas, pasibaigimas“ turėtų būti vartojama sąvoka
„įgaliojimų nutrūkimas“, o šio straipsnio 1 dalies formuluotę „Meras prieš
terminą netenka mero mandato“ reikėtų pakeisti formuluote „Mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad mero įgaliojimų įgijimas yra susijęs su priesaika, neprisiekęs asmuo mero įgaliojimų neįgyja, todėl iki priesaikos netenkama mero mandato, o davus priesaiką – mero įgaliojimų (įgaliojimai nutrūksta). Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant reglamentavimo nuoseklumo, manytina, kad mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis atvejai bei įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą turėtų būti dėstomi Rinkimų kodekse, o ne skaidomi skirtinguose įstatymuose. Rinkimų kodekse nuosekliai dėstomi straipsniai, susiję su tolesnėmis pasekmėmis, išplaukiančiomis iš mandato nesuderinamumo, t. y. skirtingi užstato dydžiai, mandato nesuderinamumo išsprendimo procedūros, įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, atvejai, kada grąžinamas rinkimų užstatas.
Visa tai atspindi bendrą sisteminį vaizdą apie mandato nesuderinamumą su kitomis pareigomis ir iš to išplaukiančias pasekmes (įgaliojimų nutrūkimą, užstato grąžinimą ir kt.). VRK priima atitinkamus sprendimus, vadovaujantis Rinkimų kodekso straipsniais, kurie yra vienas su kitu susiję. Toks nuoseklus reglamentavimas suteikia aiškią informaciją kandidatams, siekiantiems dalyvauti rinkimuose. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra šiuo metu galiojančiuose rinkimų įstatymuose. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
išbrauktinų nuostatų siūlytume įrašyti, pavyzdžiui, šią nuostatą: „Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.“
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliuojami įvairūs mero (vietos savivaldos institucijos) ir vicemero (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) teisinės padėties aspektai, taip pat įtvirtinamos mero funkcijos, dėstytinos atskiruose Įstatymo straipsniuose. Mero teisinį statusą apibrėžiančios nuostatos išdėstytos chaotiškai: šio straipsnio 2, 16, 17 dalyse reguliuojamas laikinas mero pareigų ėjimas ir darbo užmokesčio mokėjimas; 8 dalyje – mero priesaika;
apribojimai ir veiklos aprūpinimas; ir kt. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti atvejus (pagrindus), kai mero pareigas laikinai eitų savivaldybės tarybos išrinktas tarybos narys.
Šios dalies nuostatas (ir kitas susijusias Įstatymo nuostatas) reikėtų pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad galimos dvejopos teisinės situacijos, kai meras negali eiti savo pareigų, jas aiškiai atskiriant vienas nuo kitų ir siejant su skirtingais teisės institutais – mero pavadavimu ir laikinu mero pareigų ėjimu. Merui negalint eiti savo pareigų laikinai (dėl laikino nedarbingumo, laikino išvykimo, atostogų, nušalinimo nuo pareigų, kitų svarbių priežasčių), jis turėtų būti pavaduojamas, o jeigu mero nėra, nes jis neišrinktas (mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais), neteko mero mandato (nes iki priesaikos neatsisakė su mero pareigomis nesuderinamų pareigų arba nustatytu laiku neprisiekė dėl kitų nepateisinamų priežasčių) arba jo įgaliojimai nutrūko (jam mirus, atsistatydinus, netekus įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, kitais įstatyme nustatytais pagrindais), – kitam asmeniui turėtų būti pavedama laikinai eiti mero pareigas.
Taigi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju, kai „meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų“, jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos; 2 punkte nurodytas tik vienas iš galimų pagrindų laikinai eiti mero pareigas – „meras netenka mero mandato“ (kai jis dar neprisiekęs), tačiau galimos ir tokios situacijos, kai mero nėra (jis neišrinktas), nes mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, arba mero įgaliojimai nutrūko (jeigu jis jau buvo prisiekęs ir tuos įgaliojimus įgijęs); 3 punkte numatytas pagrindas yra neaiškus ir, manytina, perteklinis, nes jeigu „meras, esant ypatingoms aplinkybėms, negali eiti savo pareigų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių“ laikinai, tokiu atveju kitas asmuo turėtų jį pavaduoti, o jeigu tos „ypatingos aplinkybės“ ir nuo mero
„nepriklausančios priežastys“ lemtų nuolatinį jo negalėjimą eiti pareigų, jo
įgaliojimai turėtų nutrūkti kuriuo nors konkrečiu įstatyme numatytu pagrindu.
Reguliuojant mero pavadavimo, jam laikinai negalint eiti pareigų, santykius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta situacija, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo negali eiti savo pareigų ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų (ir tuo metu turėtų būti pavaduojamas), koreliuoja su Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią savivaldybės taryba gali priimti sprendimą pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, tačiau analogiškos galimybės pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą, jeigu jis daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų neina pareigų dėl „kitų pateisinamų priežasčių“, Įstatyme nėra numatyta, todėl Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotę reikėtų patikslinti.
Svarstytina ir tai, ar Įstatymo 33 straipsnio
išplėsti, kad jis apimtų ir tokius atvejus, kai poreikį pripažinti mero įgaliojimus nutrūkusiais lemtų ne ilga jo laikino nedarbingumo trukmė, o pats jo sveikatos būklės pobūdis, dėl kurio meras nebegalėtų toliau eiti pareigų. Kartu pažymėtina, kad Įstatyme turėtų būti tiksliai nustatyta, kuriuos mero įgaliojimus įgytų jį pavaduojantis asmuo. Svarstytina, ar pavaduoti merą, kaip ir laikinai eiti mero pareigas, turėtų savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, ar tai galėtų būti vicemero funkcija. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai sureguliuota, ar savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas (arba jį pavaduojantis, jeigu taip būtų nustatyta), tuo pačiu metu galėtų vykdyti ir savo, kaip savivaldybės tarybos nario, įgaliojimus, o jeigu ne visus, tai kuriuos (pavyzdžiui, balsuoti, eiti komiteto ar komisijos vadovo pareigas).
Jeigu merą pavaduotų ne vicemeras, o savivaldybės tarybos narys, turėtų būti nustatytas (užtikrintas) už mero pavadavimą jam mokėtinas darbo užmokestis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo laikinai mero pareigas einančiam savivaldybės tarybos nariui teisinis reguliavimas yra neišsamus, labai fragmentiškas, ir turėtų būti papildytas ir patikslintas, atsižvelgiant į išdėstytas pastabas dėl mero pavadavimo ir laikino mero pareigų ėjimo institutų atskyrimo (t. y. taip, kad apimtų visus atvejus, kai tarybos narys laikinai eitų mero pareigas, o ne vienintelį atvejį, kai meras neišrinktas, taip pat tiksliai sureguliuojant apmokėjimo už mero pavadavimą, be kita ko, mero nušalinimo nuo pareigų atveju, klausimą priklausomai nuo to, kas būtų nustatytas kaip merą pavaduojantis subjektas – savivaldybės tarybos narys ar vicemeras). Pažymėtina ir tai, kad nusakant būdą, kuriuo savivaldybės taryba paveda tarybos nariui laikinai eiti mero pareigas, ir apibūdinant šį tarybos narį Įstatymo nuostatose vartojamos nevienodos formuluotės: pagal Įstatymo 19 straipsnio 4, 8, 13 dalis, 33 straipsnio 3 dalį jis yra „skiriamas“ arba „paskirtas“, o pagal 30 straipsnio 2 dalį – „išrinktas“.
Mūsų nuomone, teisiškai tiksliausia būtų vartoti formuluotes
„pavedama laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, kuriam
pavesta laikinai eiti mero pareigas“, „savivaldybės tarybos narys, laikinai einantis mero pareigas“ (o jeigu Įstatyme būtų nustatytas ir mero pavadavimo institutas, reikėtų vartoti formuluotę „merą pavaduojantis arba laikinai mero pareigas einantis [asmuo]“). Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodžio „išrinkta“ turėtų būti įrašytas žodis „išrinktas“. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos. Ši nuostata nedera su Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu meras neišrinktas, mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos narys. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skirtų savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus, kurie pagal Įstatymą būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 6 dalį, vicemeras atliktų mero nustatytas funkcijas ir pavedimus, tačiau pagal šio straipsnio 5 dalį jo skyrimui reikėtų savivaldybės tarybos pritarimo.
Skiriant savivaldybės administratoriaus direktorių, turintį tokį pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą, savivaldybės taryba nedalyvautų, nors jo funkcijos nustatomos Įstatyme. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas vicemero ir savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo tvarkos, funkcijų ir įgaliojimų santykis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius, nors ir būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tačiau jų vykdomos funkcijos ir „politinis“ statusas skirtųsi. Vicemeras būtų valstybės tarnautojas, kuris savo pareigomis ir pozicija sudarytų sąlygas glaudesniam mero ir savivaldybės tarybos bendradarbiavimui. Administracijos direktoriaus statusas koreguotinas, nustatant, kad jis būtų savivaldybės, kaip įstaigos, vadovas, kuriam įstatyme, kaip įstaigos vadovui, tiesiogiai ir aiškiai apibrėžtos funkcijos. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžio „skyrimu“ turėtų būti įrašytas žodis „skyrimui“. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžių „normos, nustatančios“ turėtų būti įrašyta „normas, nustatančias“. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
69Įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostatas,
kuriomis reguliuojama mero priesaika, reikėtų perkelti į straipsnio pradžią, išdėstyti vieną mero priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus.
sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
tikslintinos taip: „Meras, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės mero mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
taip: „Prisiekusiam savivaldybės merui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės mero pažymėjimą.“
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„atlieka visas mero pareigas, išskyrus <...> nustatytus įgaliojimus“
keistina formuluote „vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius <...>“. Šioje dalyje teikiamos nuorodos tikslintinos: nuoroda į šio straipsnio 7 dalį yra klaidinga, nes toje dalyje mero įgaliojimai nenustatyti; nuoroda į šio straipsnio 16 dalį, t. y. į tą pačią dalį, kurioje ši nuoroda įtvirtinta, yra nelogiška; nuoroda į šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus, atsižvelgiant į toliau apibrėžtus savivaldybės tarybos įgaliojimus, suponuoja, kad tuose punktuose nustatytų mero įgaliojimų nevykdytų nei mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys, nei pati savivaldybės taryba. Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas kaip neturintis teisinės prasmės. Pritarti 75.
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
kaip neturinti savarankiško norminio turinio. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareigos“ keistinas pavadinimu „Mero įgaliojimai“. Kartu pažymėtina, kad
jo teisės. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
nuostatoje atsisakytina perteklinių žodžių „įskaitant biudžeto tikslinimą“ (žr. Įstatymo 66 straipsnio 2 dalį), ir ji dėstytina, pavyzdžiui, taip:
„sudaryti ir teikti savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą,
savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
pareiga reglamento nustatyta tvarka pristatyti, derinti ir teikti savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Šios normos tikslas nėra aiškus, nes nei pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuojamas administracijos direktoriaus skyrimas, nei pagal kitas
procedūroje nedalyvauja. Pritarti
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
212
vietoj žodžio „tvirtina“ turėtų būti įrašyta „tvirtinti“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31112
numatyti galimybę visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą; nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo būtų baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Mūsų nuomone, šias siūlomas nuostatas reikėtų patikslinti keliais aspektais. Pirma, manytina, kad reikėtų siauriau apibrėžti pagrindą nušalinti merą, siejant jį su pareikštais įtarimais ne dėl bet kokių, o tik dėl tam tikrų nusikaltimų ar kitų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 157 straipsnį nusikalstamos veikos tyrimo metu įtariamajam teismo nutartimi gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ir merams, ir pažymėta, jog, sprendžiant dėl šios priemonės taikymo merui, privalu įvertinti šių pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdį, nulemiantį laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindus ir tikslingumą; į tai turi būti atsižvelgiama tiek pagrindžiant šios priemonės taikymo būtinybę ją taikant pirmą kartą, tiek motyvuojant poreikį pratęsti jos taikymą. Taigi, kadangi nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu iš esmės galėtų būti aktualu tik jeigu tai nebūtų padaryta teismo nutartimi, įstatyme reikėtų nurodyti aiškų tikslą, kurio siekiant būtų priimamas toks savivaldybės tarybos sprendimas, ir konkrečiau apibrėžti nusikalstamas veikas, įtarimas kurių padarymu galėtų lemti poreikį nušalinti merą nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu teismas tokios priemonės netaikytų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu nušalinamas nuo pareigų, jeigu yra įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (40 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitas probleminis aspektas yra susijęs su mero nušalinimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tam tikrą nusikalstamą veiką, visais atvejais nušalinamas nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam, laikui, be to, nenumatyta jokių galimybių panaikinti nušalinimą nuo pareigų nepasibaigus baudžiamajam procesui, kai ši priemonė galėtų būti vertinama kaip nebereikalinga, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Tuo metu pagal BPK 157 straipsnį laikinas nušalinimas nuo pareigų teismo nutartimi negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, o prireikus gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių (2 dalis), ir privalo būti panaikintas, kai pasidaro nebereikalingas (5 dalis).
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sprendimas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų privalo būti pagrįstas argumentais, konkrečiu atveju patvirtinančiais įstatyme nustatytų šios priemonės taikymo tikslų ir pagrindų buvimą, o sprendimas pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymą konkrečiam asmeniui – ir papildomais svariais argumentais, patvirtinančiais būtinybę pratęsti jos taikymą (2016 m. vasario 17 d. nutarimas). Atsižvelgiant į visa tai, siūlomas mero nušalinimo nuo pareigų savivaldybės tarybos sprendimu teisinis reguliavimas taip pat turėtų būti pakoreguotas, nustatant tikslų terminą, kuriam meras galėtų būti nušalintas, ir jo pratęsimo sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme nėra numatyta, kaip būtų sprendžiamas nušalinto nuo pareigų mero darbo užmokesčio mokėjimo klausimas. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime atskleistą iš Konstitucijos, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų, kylantį reikalavimą „nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas“. Šios dalies nuostata, kad nušalinimo laikotarpiu meras „netenka“ visų jam suteiktų įgaliojimų, turėtų būti pataisyta taip, kad nušalinimo laikotarpiu mero įgaliojimai būtų sustabdomi, nes „netekęs“ įgaliojimų meras negalėtų tęsti jų vykdymo išnykus nušalinimo pagrindui, ir reikėtų rengti naujus mero rinkimus.
Be to, atsižvelgiant į laikiną mero nušalinimo nuo pareigų pobūdį, nušalinimo laikotarpiu jis turėtų būti pavaduojamas, o ne laikinai einamos jo pareigos, todėl atitinkamai tikslintina Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata. Pritarti iš dalies Argumentai: Nustatoma, kad mero įgaliojimai sustabdomi tik teismo nutartimi (arba tam tikromis sąlygomis įvedus tiesioginį valdymą), o savivaldybės tarybai nenustatoma teisė
„nušalinti“ merą. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„Po savo kadencijos pabaigos“ keistina formuluote „Pasibaigus įgaliojimų
laikui“, o formuluotė „prieš terminą netenka savo įgaliojimų“ – formuluote
„mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą“. Pritarti
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio turinį, turėtų būti paminėtas ir teisės aktų „paskelbimas“. Įstatymo 34 straipsnio pavadinime ir 1, 2 dalyse vartojamos formuluotės „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, merų“ ir „Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų <...>, taip pat merų“ taisytinos, nes tėra viena savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir viena savivaldybės vykdomoji institucija – meras. Siekiant išvengti dviprasmybių, šiose formuluotėse terminai „atstovaujamoji institucija“ ir „vykdomoji institucija“ vartotini vienaskaitos forma, atskirai nebeminint merų, arba geriau vietoj šių terminų įvardytinos konkrečios institucijos, pavyzdžiui, „Savivaldybės tarybos ir mero teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“.
Pagal šioje išvadoje pateiktą pastabą pataisius Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą terminą ir įvardijus jį kaip „Savivaldos institucijos“, 34 straipsnio pavadinime ir abiejose dalyse taip pat galėtų būti vartojamas šis apibendrinamasis terminas, pavyzdžiui,
„Savivaldos institucijų teisės aktų paskelbimas ir įsigaliojimas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre turi būti skelbiami visų savivaldybės institucijų, taigi ne tik savivaldybės tarybos ir mero, norminiai teisės aktai (žr. pastabą dėl sąvokos „savivaldybės institucijos“ reikšmės). Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies formuluotė, kurioje minimi savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų priimti norminiai teisės aktai, apima ir mero priimtus norminius teisės aktus, todėl po jos išdėstyta formuluotė „taip pat merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus“ tikslintina, vietoj žodžių „taip pat merų priimti teisės aktai“ įrašant žodžius „taip pat kiti mero priimti teisės aktai“ arba „taip pat mero priimti individualūs teisės aktai“. Šio straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybių interneto tinklalapiuose“ keistina formuluote „savivaldybės interneto svetainėje“.
Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal šiame straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą savivaldybės interneto svetainėje būtų skelbiami tie patys teisės aktai, kurie būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, o kai kurie kiti svarbūs teisės aktai, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos nenorminiai (individualūs) teisės aktai dėl jos struktūrinių padalinių (komitetų, komisijų) sudėties, savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo dėl Konstitucijai ar įstatymams prieštaraujančių veiksmų, mero įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais prieš terminą, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės, mero nušalinimo nuo pareigų ir pan., galėtų likti apskritai nepaskelbti. Įstatymo 34 straipsnį šiuo atžvilgiu reikėtų pataisyti. Šio straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į 1 dalies nuostatą, pagal kurią Teisės aktų registre būtų skelbiami ir kai kurie nenorminiai (individualūs, teisės taikymo) aktai, ir į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pritarti
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„Savivaldybės tarybos narys yra savivaldybės bendruomenės atstovas“, ir
nurodyti papildomus jo teisinio statuso bruožus: „Kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai savivaldybės bendruomenei“; „Visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs“ (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Pritarti
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 82.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina šio straipsnio 2 dalyje (atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis) ir tikslintina, įtvirtinant savivaldybės tarybos narių įgaliojimų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklę (pavyzdžiui, tokią, kaip Konstitucijos 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių įgaliojimų pradžios ir pabaigos skaičiavimo taisyklė): „Savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų savivaldybės tarybos narių įgaliojimų laikas.“
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-108 4,5
teisinio glaustumo, nustatytinas vienas savivaldybės tarybos nario priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodytina sąlyga, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio. Pritarti
85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
61
išbrauktinas perbrauktas žodis skliaustuose „(mero)“. Pritarti
86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
tikslintinos taip: „Išrinktas tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka savivaldybės tarybos nario mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“
87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 86.
Įstatymo 35 straipsnio 6 dalis dėstytina taip: „Prisiekusiam savivaldybės tarybos nariui priesaiką priėmęs asmuo įteikia savivaldybės tarybos nario pažymėjimą.“
88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
norminio turinio, juolab kad savivaldybės tarybos nario teises siūloma nustatyti Įstatymo 37 straipsnyje. Pritarti
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„meras laikinai nušalintas nuo pareigų šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“
jungtukas „ir“ turėtų būti pakeistas jungtuku „ar“, nes meras būtų nušalintas kuriame nors viename įstatyme – Vietos savivaldos įstatyme, BPK arba Karo padėties įstatyme – nustatyta tvarka, o ne pagal visus šiuos įstatymus vienu metu. Pritarti
90Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbrauktini žodžiai „sustabdymas arba jų“, nes nei šiame, nei kituose straipsniuose savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas nėra numatytas (17 straipsnio 5 dalyje numatytas savivaldybės tarybos, kaip kolegialios institucijos, įgaliojimų sustabdymas savivaldybės teritorijoje įvedus tiesioginį valdymą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime konstatuota, jog savivaldybės tarybos nariai, kitaip nei merai, nėra savo prigimtimi į darbo santykius panašių teisinių santykių dalyviai, jų įgaliojimų įgyvendinimas negali būti prilyginamas jų darbinei veiklai, todėl savivaldybės tarybos nariams negalėtų būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Pritarti
91Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtinti nuostatą „Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose“.
Kaip minėta, atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo paskirtį, jo reguliavimo dalykas apima savivaldybės tarybos nario teisinį statusą, todėl visi jo įgaliojimų nutrūkimo pagrindai turėtų būti tiksliai ir išsamiai nustatyti būtent šiame įstatyme (o ne rinkimų santykiams reguliuoti skirtame Rinkimų kodekse ar kituose įstatymuose). Taigi vietoj nurodytos blanketinės 38 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būtų išvardyti visi savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindai. Iš esmės tas pats pasakytina apie savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis reguliavimą – jis turėtų būti nustatytas būtent Vietos savivaldos įstatyme, tačiau Įstatyme nėra numatytas. Nepritarti Argumentai:
Žr. argumentus prie lentelės Eil. Nr. 32. 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip perteklinės, nes joje, be nukreipimo į greta esančiame 39 straipsnyje nustatytą savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu tvarką, nėra jokio norminio turinio. Pritarti
93Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
92Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatoje,
kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūra taikoma savivaldybės tarybos nariams ar merui
„dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų“, vietoj
jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“. Pritarti
94Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
sąvoka „politinių partijų“ keistina sąvoka „politinių organizacijų“. Pritarti
95Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-05-1033 94.
Siekiant teisinio nuoseklumo, Įstatymo 43 straipsnį siūlytume pavadinti „Savivaldybės administracija“, o visas šio straipsnio nuostatas, kuriomis apibrėžiamas savivaldybės administracijos direktoriaus teisinis statusas (nustatoma jo skyrimo į pareigas tvarka, įgaliojimai, garantijos ir kt.), – iškelti į atskirą straipsnį. Pritarti
96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
95Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad meras skirtų savivaldybės administracijos direktorių, kuris būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Seimui 2022 m. balandžio 21 d. priėmus Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymą ir Konstitucijoje įtvirtinus nuolatinių savivaldybės gyventojų renkamą savivaldybės mero instituciją, Įstatymu būtų pakeista institucinė vietos savivaldos sąranga – galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui priskirtą savivaldybės vykdomosios institucijos statusą ir nustatytas savivaldybės administracijos vadovo funkcijas įgytų meras (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 43 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos, kuriomis reglamentuojamos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, neatitinka Įstatymu siūlomos institucinės reformos esmės. Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1–9 punktuose numatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos iš esmės yra perkeltos iš galiojančio vietos savivaldos institucijos modelio ir atitinka savivaldybės administracijos direktoriaus kaip įstaigos vadovo ir vykdomosios institucijos funkcijas.
Nors ir siūloma nustatyti, kad šios dalies 3–7 ir 9 punktuose nurodytas funkcijas administracijos direktorius vykdytų mero pavedimu, baigtinio administracijos direktoriui perduodamų funkcijų sąrašo nustatymas (kitaip nei tokį pat mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusą turinčių vicemerų atveju) suponuoja tik formalų, o ne realų savivaldybės vykdomosios institucijos ir savivaldybės administracijos vadovo funkcijų suteikimą merui. Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad pagal ankstesnes pastabas įstatymo projekto nuostatos pakoreguotos, nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas, šiai pastabai nepritartina. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
96Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti,
kad savivaldybės administracijos direktorius „tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos <...> sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais“, o 2 punkte – kad jis, „tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos <...> sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams“.
Manome, kad vykdomoji funkcija
Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal ankstesnes pastabas įstatymo projekto nuostatos pakoreguotos, nustatant, kad savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas, šiai pastabai nepritartina. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37
siūloma nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus „mero pavedimu tvirtinti detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus“.
Svarstytina, koks yra šios nuostatos santykis su Įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuriuo savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai priskirtas „savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“, ir su Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies
nustatytais atvejais organizuoti savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą“. Neaišku, kokiu pagrindu meras, kuriam Įstatymu nesuteikiami įgaliojimai tvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, galėtų pavesti tai daryti administracijos direktoriui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybės administracijos direktorius yra mero į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiriamas valstybės tarnautojas, kurį meras gali atleisti iš pareigų (Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Šis mero ir jo skiriamo administracijos direktoriaus santykis galėtų turėti įtakos administracijos direktoriaus įgaliojimų tvirtinti minėtus dokumentus vykdymui, nes šių jų rengimą organizavo meras. Pritarti
99Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pakartota ta pati 1 dalis. Pritarti
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„teikimu“ keistinas „siūlymu“. Pritarti
101Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 100.
Įstatymo 70 straipsnio 1 dalies formuluotė „Kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus“ keistina formuluote „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus“ (žr. Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). Pritarti
102Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
išbrauktinas. Pritarti
103Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„Savivaldybių atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas“ tikslintina, nes pagal Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą savivaldybės atributikos objektas yra ir savivaldybės vėliava (2 straipsnio 7 dalis). Pritarti
104Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti taip: „Savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, kiti subjektai raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės ir kitus dokumentus tvarko lietuvių kalba, laikydamiesi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“
105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„įstatymas“ įrašant formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis“. Pritarti
iš dalies Argumentai: Komitetas, atsižvelgęs į visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto normų įgyvendinamųjų nuostatų nustatymo, pataisė projekto 2 straipsnį, kuris iš viso sudaromas iš dviejų dalių, todėl 2 straipsnio 1 dalyje nuoroda tikslintina tik į straipsnio 2 dalį. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
raipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio 10 d.
Iki šios datos turėtų būti taikomos tik galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, o po jos – tik naujos redakcijos Įstatymo nuostatos. Įstatyme numatyta esminė savivaldybių institucijų ir jų funkcijų pertvarka, tad jo įsigaliojimo susiejimas su konkrečia data galėtų sutrikdyti savivaldybių institucijų veikimą. Atkreiptinas dėmes ys į tai, kad 2015 m. ir 2019 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai vyko (taigi baigėsi praėjusios kadencijos ir prasidėjo naujos kadencijos savivaldybių tarybų įgaliojimai) nuo balandžio 7–8 d. iki balandžio 22–23 d. Taigi, jeigu naujos redakcijos Įstatymas įsigaliotų 2023 m. balandžio 10 d., galėtų susidaryti tokia situacija, kad kai kurių 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmieji posėdžiai turėtų įvykti jam dar neįsigaliojus, o kitų savivaldybių institucijos, suformuotos pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui dar kelias savaites iki pirmojo naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdžio turėtų veikti pagal jų sąrangos nebeatitinkantį naują teisinį reguliavimą. Siekiant išvengti tokio teisinio neapibrėžtumo, Įstatymo įsigaliojimo data nustatytina tokia, kad ji būtų ankstesnė nei galima anksčiausia 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmojo posėdžio data, ir projektas papildytinas nuostatomis, kuriomis būtų sureguliuotas Įstatymo taikymas, siejant jo pradžią su naujos kadencijos savivaldybės tarybos pirmuoju posėdžiu. Pritarti
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 106.
Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria Vyriausybei pavedama peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Seimui pateikti „reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo priėmimu“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija ir įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektas, turi įgaliojimus pati spręsti, kuriai ministerijai ar Vyriausybei atskaitingai įstaigai pavesti parengti reikalingų įstatymų projektus. Taigi Vyriausybei turėtų būti pavesta iki nurodytos datos pateikti Seimui įstatymų, kuriuos būtina suderinti su naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymu, pakeitimų projektus. Pritarti
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcija dėstomo įstatymo priedas turi būti išdėstomas iš karto po naujos redakcijos įstatymo teksto, kabutės rašomos po priedo teksto, po to dėstytinas įstatymo, kuriuo dėstoma nauja redakcija, straipsnis, nustatantis įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir pan. Pritarti
109Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės aktus išbrauktini skliaustai su juose nurodytais tų teisės aktų paskelbimo šaltiniais, nes pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 punktą, teikiant nuorodą į Europos Sąjungos teisės aktą neturi būti nurodomas jo paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
22 Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1.
teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuorodų aprašas),
ministerija,
7
metu daromas garso įrašas, o įrašai saugomi informacinėse laikmenose bei tai, kad komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai. Šiame kontekste siūlytina atkreipti dėmesį ir papildomai įvertinti, ar minimoje Projekto nuostatoje nėra poreikio numatyti tam tikrų išimčių dėl viešo informacijos skelbimo, pvz. kai svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusios informacijos, projektus (atitinkamai žr. Projekto 19 straipsnio
ministerija,
tikslinti Projekto priedo 2 punkte nurodytą įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą ir jį nurodyti taip: „2006 m. lapkričio 16 d.
Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (kodifikuota redakcija)“. Pritarti
ministerija,
ministerija,
statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, turėtų būti parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė. Be to, laikantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (toliau – Koordinavimo taisyklės),
įtrauktas į Direktyvos 2006/111/EB perkėlimo ir įgyvendinimo planą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (LINESIS) bei kartu pateikta parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė, patalpinant ją LINESIS sistemoje. Pritarti Argumentai: Siūloma pavesti Vyriausybei imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasiūlymas parengti priimto Vietos savivaldos įstatymo (nauja redakcija) ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelę. 115. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-05-13 * 6.
Projekto priedo 1 punkte nurodytą įgyvendinamą Europos Sąjungos teisės aktą – 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 94/80/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, siūlytina išbraukti iš Projekto priedo, nes Projekto nuostatos neperkelia ir neįgyvendina Direktyvos 94/80/EB nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad už Direktyvos 94/80/EB perkėlimą ir įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Jeigu vis tik už direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos nuomone Projektu būtų įgyvendinama Direktyva 94/80/EB, turėtų būti parengta ir pateikta vertinti Projekto ir Direktyvos 94/80/EB atitikties lentelė. Vadovaujantis aukščiau nurodytų Koordinavimo taisyklių nuostatomis, Projektas taip pat turėtų būti įtrauktas į Direktyvos 94/80/EB perkėlimo ir įgyvendinimo planą LINESIS bei kartu pateikta parengta Projekto ir Direktyvos 2006/111/EB atitikties lentelė, patalpinant ją
ministerija,
BDAR 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei BDAR 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti 117.
117Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
2022-05-193 Pranešame, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2022-05-11 posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 terminų. Siunčiame Terminologijos pakomisės pareikštas pastabas ir prašome atsižvelgiant į jas pataisyti minėta įstatymo projektą. 1. 1. Terminas savivaldýbė
žodis savivaldybė
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
viẽtos savvalda
žodis savivalda
Savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės institùcijos
žodis institucijos
Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba; 2) savivaldybės vykdomoji institucija – meras. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýba
taryba 4.
taryba
Savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
mèras
žodis meras
Savivaldybės vykdomoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės kontroliẽriaus tarnýba
žodis tarnyba
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
Statusas : Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei savivaldybės patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės centralizúota vidaũs audto tarnýba
žodis tarnyba
Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė Merui pavaldus ir jam atskaitingas struktūrinis savivaldybės administracijos padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės vadoma monė
žodis įmonė 4.
Pagrindinis žodis įmonė
Savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės administrãvimo subjèktai
žodis subjektai
Savivaldybės valdomos įmonės ir kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbių fùnkcijos
žodis funkcijos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
išimtnė savivaldýbės tarýbos kompeteñcija
žodis kompetencija
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė VLKK TP: Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta savivaldybės tarybos kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos merui, kitoms savivaldybės institucijoms ar įstaigoms. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
paprastóji savivaldýbės tarýbos kompeteñcija
žodis kompetencija
Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė VLKK TP: Įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai savo nustatyta tvarka. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės bendrúomenė
žodis bendruomenė 4.
Apibrėžtis Savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir savivaldybės administravimo subjektais. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
gyvẽnamosios vietóvės bendrúomenė
žodis bendruomenė
Savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
bendruomennė organizãcija
žodis organizacija
Asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) bendruomenės (-ių) atstovai ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. 5. Sritis
valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
seniūnáitis
žodis seniūnaitis
Gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
seniūnáičių sùeiga
žodis sueiga
Seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 5. Sritis
valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos nari frãkcija
žodis frakcija
Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje vykdo susivieniję į frakciją.
Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau savivaldybės tarybos narių, frakciją sudaro ne mažiau kaip 4 savivaldybės tarybos nariai; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 savivaldybės tarybos narys, frakciją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai; kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 savivaldybės tarybos nariai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos nari grùpė
žodis grupė
Ne mažiau kaip 2 susivieniję savivaldybės tarybos nariai, nepriklausantys savivaldybės tarybos narių frakcijai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
mišr savivaldýbės tarýbos nari grùpė
žodis grupė
Savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakciją ar savivaldybės tarybos narių grupę. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos daugumà
žodis dauguma
Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) savo veiklos programą.
Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) ((–deklaruojanti) (-ios)?) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus. – Atkreiptas dėmesys, kad apibrėžtyje reikėtų aiškiau pasakyti daugumos požymius, pvz.: Paprastai daugiau kaip pusę savivaldybės tarybos sudaranti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os)... 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos mažumà
žodis mažuma 4.
Pagrindinis žodis mažuma
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausančios savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos opozcija
žodis opozicija
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) bendros savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, savivaldybės tarybos posėdyje posėdžio pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu pateikianti (-ios) bendros savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
Savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti savivaldybės tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) mišri savivaldybės tarybos narių grupė, veikianti (-ios) pagal kryptis, pateikiamas (–deklaruojamas?) savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui įteikiamu viešu pareiškimu. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus. 5.
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
savivaldýbės tarýbos opozcijos lýderis
žodis lyderis
Ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. Ne mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. Statusas :
Perduotas VLKK ekspertizei 2022-05-13 Gita Kazlauskaitė
mažiau kaip pusės savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių savivaldybės tarybos narių viešu pareiškimu, įteiktu savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui (–įteiktu savivaldybės tarybos posėdyje jo pirmininkui? Plg. kt. terminų apibrėžtis), deklaruotas savivaldybės tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis vykdo šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi teisę pasinaudoti šiame įstatyme ir reglamente nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos
projektas Nr. XIVP-1580
išplėstnė seniūnáičių sùeiga
žodis sueiga 4.
Pagrindinis žodis sueiga
Seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai. 5. Sritis
vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba | vietos savivalda
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580 Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymo projekte vartojamų sąvokų apibrėžčių, pastarosios sistemiškai pakoreguotos tiek pagal Valstybinės kalbos komisijos, tiek pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, tiek pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-20 * Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstomais įstatymų projektais: Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1580, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1582, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1583, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1584, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1585, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-1586, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1587, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1588, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1589, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir
minėtiems teisės aktų projektams, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580, pastabų ir pasiūlymų neturi. Įvertinta
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-20 * Žemiau teikiame esminius pastebėjimus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1580 (VSĮ). Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ palikta daug nesuderintų įstatyminių nuostatų, mero institucijai priskirti įgaliojimai perkelti mechaniškai, tačiau likęs reglamentavimas nėra atitinkamai pakoreguotas ir suderintas. Įvertinta
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-203 1,11
sąvokų Siūlome peržiūrėti VSĮ 3 straipsnyje vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus:
1) atsisakant sąvokos, kuri nėra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reguliavimo dalykas – sąvoka
„bendruomeninė organizacija“ apibrėžta Lietuvos Respublikos bendruomeninių
organizacijų plėtros įstatyme;
2) patikslinant sąvoką „savivaldybės administravimo subjektai“, nes pateiktame apibrėžime nurodoma, kad šie subjektai vykdo administravimo funkcijas. Pažymėtina, kad viena iš savivaldybių funkcijų yra ne administravimo, o viešojo administravimo ir būtent ši sąvoka („viešojo administravimo funkcijos“) yra vartojama VSĮ. Pažymėtina, kad administravimo funkcijos plačiau VSĮ neapibrėžtos. Pritarti
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 2.
Dėl mero funkcijų Meras kaip savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, yra paminėtas tik apibrėžiant sąvoką „savivaldybės vykdomoji institucija“ VSĮ projekto 3 str. 3 d. 2 punkte. Todėl LSA valdybos nuomone, mero kaip savivaldybės vadovo statusą būtina įtvirtinti bei apibrėžti ir VSĮ 30-32 straipsniuose, reglamentuojančiuose mero pareigas, teises ir funkcijas. VSĮ yra numatyta, kad meras vadovauja savivaldybės administracijai ir tuo pačiu yra įstaigos vadovas (43 str. 1 dalis). Reguliavimas, kai tiesioginiuose rinkimuose išrinktas valstybės politikas yra biudžetinės įstaigos vadovas, neatitiktų Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų, pagal kurias biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Be to, pritarus dabartiniam VSĮ projektui, savivaldybės administracijos valdymas taptų žymiai sudėtingesnis. Atsižvelgiant į tai, manome, kad savivaldybės administracijai turi vadovauti administracijos direktorius. Jis turėtų būti savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu. Todėl siūlome tikslinti 43 str. 1 d. nurodant, kad „Administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai.“. Pritarti
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
Siūlome tikslinti mero gražintų savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų priėmimo tvarką kvalifikuota balsų dauguma (29 str. 2 dalis): “2. Meras turi teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau ne mažiau kaip pusė 2/3 visų savivaldybės tarybos narių.“. Naujojo VSĮ 29 str.
Naujojo VSĮ 29 str. 4 d. numato teisę merui kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą, tačiau tokio kreipimosi turinys, t. y. tikslas, nėra aiškus. Tokia siūloma nuostata visų pirma vertintina Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo ir jame nurodytų įgaliojimų Vyriausybės atstovams kontekste. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti mero kreipimosi teisės į Vyriausybės atstovą kai mero gražintą teisės aktą savivaldybės taryba priima be pakeitimų (29 str. 4 dalis): „4. Jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, tuomet meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pastabai, taip pat papildomai pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas susijusias su mero „veto“ teise. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
mero nušalinimo Siūlome naujame VSĮ projekte reglamentuoti mero nušalinimą nuo pareigų tik esant teismo sprendimui, bet ne savivaldybės tarybos narių balsų dauguma ir VSĮ projekto 33 str. 3 dalį išdėstyti taip: „3. Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų teismo sprendimu jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą.“. Meras negali būti nušalinamas nuo pareigų savivaldybės tarybos daugumos sprendimu dėl jam pareikštų įtarimų, nes tai būtų politinis, o ne teisinį pagrindą turintis sprendimas, kuris prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad „nušalinant valstybės tarnautoją nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. sudarant prielaidas nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų neapibrėžtam, taigi ir ilgam laikui, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų, taigi ir iš konstitucinės teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų“ (Konstitucinio teismo 2021-12-22 nutarimas Nr. KT201-A-N15/2021).
KT201-A-N15/2021). Be to, tai akivaizdžiai paskatintų politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų darbą ir manipuliavimą jomis. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant pastabai, taip pat papildomai pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą, susijusį su mero
„nušalinimo“ instituto teisinio reguliavimo įstatymo projekte keitimu. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
mero pavadavimo Naujame VSĮ numatyta, kad vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Esminis siūlymas būtų numatyti galimybę vicemerui pavaduoti merą tiek jo laikino nedarbingumo, atostogų ir kitais panašiais atvejais, tiek tuo atveju, kai meras negali eiti pareigų dėl mirties ar jo nušalinimo ir t.t. Siūlome naujame VSĮ aiškiau reglamentuoti pavadavimo atvejus. Neaiški įstatymo leidėjo logika, kodėl atstovaujamosios institucijos atstovui (tarybos nariui) yra pavedama pavaduoti savivaldybės vykdomąją instituciją - merą, kuris net nėra tarybos narys. Pastebėtina, kad tarybos narys yra atstovaujamosios institucijos narys, paprastai tarybos nario pareigas atlieka derindamas su darbu pagrindinėje darbovietėje, todėl vieno iš tarybos narių skyrimas laikinai eiti mero pareigas yra ne tik nesuderinamas su naujo VSĮ nuostatomis dėl kitų pareigų merui draudžiamumo, bet ir nesuprantamas valdžių atskyrimo principų prasme. Tuo atveju atstovaujamosios valdžios narys tampa jam pačiam atskaitinga vykdomąja institucija. Pažymėtina ir tai, kad galimai iškiltų kolizija tarp savivaldybės tarybos nario statuso ir asmens, einančio mero pareigas, teisių ir pareigų: merui negalima balsuoti, o savivaldybės tarybos narys, eisiantis mero pareigas, išlaikydamas tarybos nario statusą, turėtų balsuoti, kas taip pat prieštarautų Konstitucijai. Be to ir Rinkimų kodekso projekto 173 str. 6 d. numato, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra, tos kadencijos mero pareigomis.
Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad mero pareigas laikinai eina vicemeras. Taip pat siūlome, kad ir mero nušalinimo atveju (33 str. 3 d.) mero pareigas laikinai eitų ne savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys, o vicemeras. VSĮ nurodoma, kad mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente, tačiau visiškai neaišku, kokie klausimai dėl mero veiklos turėtų būti nustatyti reglamente (visgi manytina, kad mero veiklos teisinis pagrindas turėtų būti aiškiai, sistemingai ir nedviprasmiškai apibrėžtas įstatymu; šiuo atveju neaišku, kaip turėtų būti suprantama nuostata „mero veikla“, kuri turėtų būti nustatyta reglamente). Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projekto normas vicemeru negalės būti savivaldybės tarybos narys. Vicemeras bus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Meras, kaip renkamas atstovas, taip pat renkami atstovai yra ir savivaldybės tarybos nariai, gali be balso teisės vesti savivaldybės tarybos posėdžius. Tačiau vicemeras, būdamas nerenkamu subjektu, tačiau mero skiriamu politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, sistemiškai vertinant Konstitucijos nuostatas, reguliuojančias vietos savivaldos klausimus, taip pat atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę doktriną dėl vietos savivaldos teisinio reguliavimo, kaip ne tarybos narys ir nerenkamas subjektas, negali koordinuoti savivaldybės tarybos narių veiklos. Atsižvelgus į šias pastabas, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, susijusias su mero pavadavimu ir laikinu mero pareigų ėjimu, atitinkamai pakoreguotos įstatymo projekto nuostatos. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
reikalavimų vicemerams ir jų skyrimo tvarkos Siūlome naujame VSĮ numatyti vicemerui papildomus jo pareigybei keliamus reikalavimus (30 str.
6 dalis) „6. Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus. Paskirtas vicemeras duoda priesaiką Lietuvos Respublikai ir savivaldybei pagal mero priesaikos tekstą savivaldybės tarybos posėdyje.“. Mūsų nuomone, vicemero priesaika suteikia jam teisę pavaduoti merą. Taip pat pažymime, kad VSĮ 30 str. 5 d. reglamentuojamas pritarimas vicemerų kandidatūroms yra sudėtingas ir ilgas procesas, nėra aišku kurį kandidatą – siūlytą antrą ar ketvirtą kartą meras turi teisę savo sprendimu paskirti vicemeru. Siūlome VSĮ supaprastinti ir aiškiau apibrėžti vicemerų skyrimo tvarką. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritariant pastabos daliai, susijusiai su vicemero priesaikos davimu, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui, tiek Konstitucijai, kadangi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui negali būti nustatoma reikalavimas priesaikos davimui. Be to, meras nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymo projekto normas neturi teisės nustatyti priesaikos teksto. Papildomai pažymėtina, kad kandidatūros užimti vicemero pareigas derinimo su savivaldybės taryba procedūra ir mero teisė skirti vicemerą, įstatymo projekte pakoreguota pagal Komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybės administracijos Savivaldybės administracijos direktoriaus vaidmuo pagal parengtą VSĮ, savivaldybių vertinimu, yra labai neaiškus. Atsižvelgiant į LSA siūlymą, kad administracijos direktorius būtų įstaigos vadovas, būtina patikslinti 43 str. 1 dalį. VSĮ 43 str.
VSĮ 43 str. 6 d. nustatyta, kad administracijos direktorius mero pavedimu organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus; arba mero pavedimu administruoja asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai; mero pavedimu administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja savivaldybės turtą; arba mero pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir pan. Nėra aišku ar tokių pavedimų suteikimas merui yra privalomas. Jei privalomas, siūlytume VSĮ įtvirtinti tai kaip administracijos direktoriaus kompetenciją ir funkcijas. Taip pat siūlome VSĮ tikslinti ir aiškiau reglamentuoti savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, kurios atitiktų galiojančius įstatymus ir neprieštarautų kitoms šio įstatymo nuostatoms (savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui arba seniūnijų nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius). VSĮ numatyta (43 str. 1 dalis), kad meras skiria ir atleidžia savivaldybės administracijos direktorių. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Aiškinamajame rašte taip pat dėstoma, kad „meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių, o skiriant vicemerą, pirmiausia reikalinga atsiklausti savivaldybės tarybos.“. Atsižvelgiant į tai, neaišku kodėl įstatyme (31 str. 2 dalis 7 p.) yra nurodyta, kad meras privalo „reglamento nustatyta tvarka pristatyti, derinti ir teikti savivaldybės tarybai vicemero (vicemerų), savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūras;“. Atsižvelgiant į tai, siūlome VSĮ 31 str.
savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūros derinimo, kadangi tai prieštarauja kitoms VSĮ nuostatoms (meras savo vienasmeniu sprendimu turi teisę paskirti administracijos direktorių). Pritarti
10Lietuvos savivaldybių asociacija,
Teikiamame įstatyme trūksta aiškumo dėl tarybos ir mero sekretoriatų steigimo: kokiu tikslu numatoma steigti du analogiškus sekretoriatus (30 str. 15 d.) ir nustatyti atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas, kai jų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią Vietos savivaldos įstatymo (19 str. 17 d.) nuostatą, kad meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją arba gali būti sudaromas sekretoriatas. Pritarti
11Lietuvos savivaldybių asociacija,
kontrolės ir audito tarnyba yra keičiama į Savivaldybės kontrolieriaus tarnybą (3 str. 4 dalis). Sąvokų apibrėžtys abiejuose įstatymuose yra tapačios. Vien tik įstaigos keitimas laikytinas formaliu, nesukeliančiu realių pokyčių, pakeitimu. Dėl įstaigos pavadinimo keitimo, reiktų tikslinti nuostatus, registravimas JAR ir pan. Siūlome palikti šiuo metu esančią ir galiojančią „Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą“. Taip pat VSĮ numatyta praplėsti šiuo metu teisės aktais apibrėžtas Etikos komisijos funkcijas – t. y. priskirti mero pareigų (ne)vykdymo analizės ir vertinimo klausimą (24 str. 3 dalis 5 p.) „5) analizuoja mero pareigų nevykdymo priežastis, nustatytas šiuo įstatymu“.
Paminėtina, kad Etikos komisijos paskirtis:
1) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus įgaliojimus, padėti valstybės politikams viešajame gyvenime elgtis etiškai; 2) atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją savivaldybių institucijose ir įstaigose. Siūlome atsisakyti šios nuostatos, kadangi toks reguliavimas nepagrįstai iškreipia Etikos komisijų paskirtį. Atkreipiame dėmesį, kad VSĮ nėra reglamentuojama Etikos komisijos sudėtis, priešingai, nei šiuo metu galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme. Manome, kad toks teisinis reguliavimas, lemiantis neapibrėžtumą, yra nepakankamas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto nuostatose yra labai aiškiai reglamentuojama Etikos komisijos sudėtis. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji institucija, kontroliuoja savivaldybės merą, kaip vykdomąją instituciją, todėl įstatymo projekte sistemingai sukuriamas kontrolės mechanizmas, kurio vienas iš dedamųjų ir yra nustatyta teisė Etikos komisijai analizuoti mero pareigų nevykdymo priežastis, nustatytas vietos savivaldos įstatymu. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-2017 12,
savivaldybės tarybos posėdžių VSĮ 19 str. 11 d. numatyta, kad posėdžio darbotvarkę sudaro meras, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje numatytą išimtį. Tai reikštų, kad 23 dalyje turėtų būti nurodyta, kad meras darbotvarkės nesudaro šioje dalyje nurodytais atvejais. Visgi 23 dalyje yra tik nustatoma, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma. Darbotvarkėje turi būti įrašomi ir svarstomi savivaldybės tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai.
Akivaizdu, kad šios nuostatos turi būti pakoreguotos pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus dėl aiškumo ir deramumo tarpusavyje. Pažymėtina ir tai, kad VSĮ numato teisę kiekvienam tarybos nariui rengti tarybos sprendimų projektus ir teikti juos tarybai svarstyti. To paties straipsnio 12 d. numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė negali būti pakeista ar papildyta dėl siūlymų, susijusių su nepasitikėjimo meru pareiškimu. Pastebėtina, kad savivaldybės tarybai nėra suteikta teisė balsuoti dėl tokio sprendimo, todėl ir tokio pobūdžio darbotvarkės klausimų iš viso negali būti. Taip pat derintina ir naujo VSĮ 19 str. 20 d. įtvirtinta imperatyvi mero pareiga pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus su 29 str. nuostatomis, numatančiomis teisę merui motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti ir 34 str. nuostatomis dėl teisės aktų įsigaliojimo. Taigi, 19 str. 20 d. turėtų būti tikslinama išimtimis, suteikiančiomis teisę realizuoti teisės akto grąžinimą pakartotiniam svarstymui. Pritarti
13Lietuvos savivaldybių asociacija,
siūlymai
reglamentuojamas savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotiniam svarstymui. Visgi tai stokoja aiškumo ir reikalauja užpildyti reglamentavimo spragas. Numatyta, kad „meras turi teisę motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.“ Tačiau kaip jau buvo nurodyta aukščiau, meras privalo pasirašyti tarybos priimtus sprendimus.
Pagal Teisėtvarkos pagrindų įstatymą, ne norminio pobūdžio teisės aktai įsigalioja juos pasirašius. Taigi, jei meras ketintų grąžinti savivaldybės tarybai motyvuotai svarstyti iš naujo tarybos priimtą sprendimą, logiška būtų, kad jis turėtų teisę jo nepasirašyti. Tačiau tokia teisė nėra numatyta, kaip ir nėra numatytas laikotarpis, per kurį meras privalo pasirašyti savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kas suponuoja išvadą, kad tai jis turi padaryti nedelsiant. Taigi, nepasirašydamas teisės akto, meras būtų laikomas pažeidęs imperatyvią įstatyme nustatytą pareigą. Taip pat yra nurodyta, kad grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama ar priimti teisės aktą, kas leistų daryti prielaidą, kad meras grąžina visgi neįsiteisėjusį sprendimą. Tačiau Teisėkūros pagrindų įstatymas reikalauja, kad teisės aktas būtų nuoseklus, aiškus, jo taikymas negali būti pagrįstas prielaidomis, todėl aukščiau minėtos nuostatos turi būti tikslinamos. Siekiant užpildyti reglamentavimo spragas, taip pat turėtų būti tikslinama ir nuostata dėl pakartotino savivaldybės tarybos balsavimo pasekmių, t. y. kai apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių. Šiuo atveju nėra aiškumo dėl tokio pakartotinai svarstyto teisės akto pasirašymo – ar galioja imperatyvas merui jį pasirašyti, jei ne, kas įvyksta tada, jei meras tokio pakartotinai svarstyto ir priimto teisės akto nepasirašo
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-2028
tarybai nustatoma prievolė mero motyvuotai grąžintą teisės aktą pakartotinai apsvarstyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo grąžinimo (29 str. 3 d.).
3 d.). Šiuo aspektu pastebėtina, kad pakartotinai svarstyti teisės aktą savivaldybės taryba gali tik Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka sušauktame tarybos posėdyje, kurį, beje, šaukia ir darbotvarkę sudaro meras. Vadinasi, grąžinto teisės akto svarstymui turės būti sušauktas neeilinis savivaldybės tarybos posėdis, kas suponuoja tikimybę, kad savivaldybės taryba faktiškai nebegalės dirbti planuotu grafiku. Be to nėra išspręsta situacija, jei tarybos posėdis per 10 darbo dienų neįvyksta. Pritarti
15Lietuvos savivaldybių asociacija,
10
numatyta, kad Etikos ir Antikorupcijos komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, gauna atlygį už darbą atitinkamojoje komisijoje. Naujo VSĮ 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą, tačiau nėra reglamentuojamas jų atlygis. Siūlome naujame VSĮ numatyti minėtų komisijų nariams apmokėjimą už darbą atitinkamoje komisijoje. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto norma numato, kad „atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą“, vadinasi tuo metu jie vis tiek gauna atlyginimą iš savo darbovietės. Taigi, jeigu būtų numatytas dar papildomas apmokėjimas, tuomet tai būtų galima traktuoti kaip dvigubą atlygio gavimą ir neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija,
219
įstatymą meras priima ir atleidžia biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovus. Naujame VSĮ niekur nėra užsimenama apie biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų priėmimą ir atleidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir išdėstyti VSĮ 32 str. 1 d.
taip: ,,5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, biudžetinių įstaigų ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;“. Pritarti
17Lietuvos savivaldybių asociacija,
76
prie administracijos funkcijų nustatyta, kad - dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelis, mero potvarkiu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki
praktinis nuostatos taikymas. Pagal VSĮ 43 str. 7 d. 5 p. - savivaldybės administracija rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus – tai šiuo atveju neaišku, dėl kokių projektų (dėl jos parengtų ar kitų komitetų, komisijų, opozicijos lyderio) turės būti teikiamos išvados. Taip pat diskutuotina, ar tai neturėtų visgi būti tarybos veiklos reglamento reguliavimo dalykas. Pritarti
18Lietuvos savivaldybių asociacija,
1
numatyta, kad „1. Tarybos nariams už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį konkrečioje savivaldybėje.“. Siūlome tikslinti šią nuostatą, VSĮ reglamentuojant, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydį.
19Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių biudžetai gali būti tikslinami mero teikimu, kadangi toks reikalavimas yra perteklinis. Biudžeto sandaros įstatymo 26 str. 2 dalyje yra numatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos parengtus biudžetų projektus teikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai siūlome VSĮ 66 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2.Biudžetiniais metais savivaldybės taryba mero teikimu biudžetą gali tikslinti.“. Nepritarti Argumentai:
Pritarus teikiamai pastabai, būtų sukurta situacija, kuomet savivaldybės taryba vienasmeniškai, be mero dalyvavimo, galėtų keisti biudžetą. Tai prieštarautų tiek Biudžeto sandaros įstatymui, tiek sukurtų politines įtampas pačioje savivaldoje. 20. Lietuvos savivaldybių asociacija,
7 Įvertinus, 2022 m. balandžio 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1028 nuostatas, taip pat, įvertinant tai, kad naujame VSĮ meras yra savivaldybės vadovas ir yra ženkliai išplečiamas jo statusas, pareigos, teisės ir atsakomybės, siūlome apsvarstyti galimybę peržiūrėti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme merams nustatytus pareiginės algos koeficientus, kurie atitiktų naujo VSĮ nuostatas. Jei nebūtų realių galimybių peržiūrėti merų, o gal ir visų politikų (Seimo Pirmininko, Seimo pareigūnų, Seimo narių ir kt.) pareiginės algos koeficientų, kaip alternatyvą, LSA valdybos nariai siūlo įvertinti galimybę leisti merams dirbti papildomą darbą, kuris nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad meras gali gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Lygiai tas pats reguliavimas taikomas Seimo nariams, skiriamiems pareigūnams, teisėjams, prokurorams ir kt. Vertinant sistemiškai, nėra jokio teisinio argumento, kodėl merui, kaip tiesiogiai renkamam pareigūnui, turėtų būti taikoma išimtis, lyginant su minėtais kitais renkamais bei skiriamais pareigūnais, teisėjais ir kt. 21. Savivaldybių kontrolierių asociacija,
Projekte keičiamas įstaigos pavadinimas. Nors 41 str. 12 ir 13 dalyse liko senasis pavadinimas: „12. ...pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų... 13. Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas“. Siūlome palikti dabar galiojantį Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pavadinimą. Argumentas: tarnybos išskirtinumas yra pagrindinės funkcijos – audito – atlikimas. Išėmus iš pavadinimo terminą „audito“, tarnyba ir jos paskirtis gali būti painiojama su panašiai pavadinta Seimo kontrolieriaus įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys – gerinti viešąjį administravimą. Primename, kad iki 2008- 09-15 Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1722 priėmimo, galiojo Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavadinimas. Priėmus minėto įstatymo pakeitimus, pavadinimas buvo pakeistas į šiuo metu galiojantį Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kaip į labiau ir tiksliau nusakantį įstaigos funkcionalumą.
Dabartiniame Įstatymo projekte tarnybos funkcijų ir visos veiklos esmė nėra keičiama, todėl manome, kad pavadinimo pakeitimas yra tik „kosmetinio“ pobūdžio ir sukels bereikalingas laiko sąnaudas bei materialines išlaidas visų savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (bus būtina pakeisti ir registruoti veiklos nuostatus, keisti tarnautojų pažymėjimus, taisyti vidinę dokumentaciją ir pan.). Pritarti
22Savivaldybių kontrolierių asociacija,
8 Projekte kontrolieriaus tarnyba apibrėžiama kaip
„subjektas“. Nors 41 str. 3 d. tarnyba identifikuojama kaip „biudžetinė
įstaiga“. Siūlome suvienodinti ir tarnybą apibrėžti kaip biudžetinę įstaigą. Argumentas: tarnybų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Taip numatyta tarnybų veiklos nuostatuose, LR Biudžeto sandaros įstatyme (pagal 4 str. 2 d. mūsų tarnybos yra asignavimų valdytojai, kurioms savivaldybių tarybos skiria asignavimus biudžete kaip biudžetinėms įstaigoms), LR Vietos savivaldos įstatyme (27 str. 3 d.). Pritarti
23Savivaldybių kontrolierių asociacija,
32 Projekte įrašyta: „Kontrolės komitetas: 2) siūlo savivaldybės tarybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį“. Siūlome išbraukti šį punktą. Argumentas: remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 2 d. 7 p. savivaldybės kontrolierių į pareigas priima savivaldybės taryba. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus atleidimą iš pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas (10 str. 6 d.), todėl ir poreikį turėtų nustatyti savivaldybės tarybos vadovas. Pritarti 24.
24Savivaldybių kontrolierių asociacija,
11 Projekte nėra įrašyta, kad galime atlikti ir atitikties auditus. Nors, pavyzdžiui, 41 str. 9 d. 6 p. yra įrašyta
„finansiniuose, atitikties ir veiklos audituose“. Siūlome šalia veiklos ir finansinių auditų įrašyti
atitikties auditus. Argumentas: LR Valstybės kontrolės įstatyme atitikties auditas yra apibrėžtas ir reglamentuotas. Mūsų tarnybos nors ir nesivadovauja šiuo įstatymu, tačiau ilgamečio bendradarbiavimo su Valstybės kontrole rezultate mes vadovaujamės Aukščiausios audito institucijos parengtomis metodikomis, kartu atliekame auditus ar atskiras jų procedūras, todėl manome, kad atitikties auditas (kaip veikianti mūsų tarnybų praktikoje audito rūšis) turi būti įtrauktas į rengiamą vietos savivaldos įstatymą. Pritarti
25Savivaldybių kontrolierių asociacija,
12 Projekte numatyta „... parengia ir ... pateikia savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“. Siūlome patikslinti pavadinimą vietoje „konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ pakeisti į „metinių ataskaitų rinkinio“ (tas pats liečia ir 31 str. 2 d. 1 p.). Argumentas: sąvokas reikia suderinti su LR Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, kurio 16 str. 1 d. numatyta, kad viešojo sektoriaus subjekto metinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės ataskaitos) sudaro: 1) metinės finansinės ataskaitos; 2) metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. Būtent dėl šių ataskaitų mūsų tarnybos teikia išvadas savivaldybių taryboms. Pritarti
26Savivaldybių kontrolierių asociacija,
93 Projekte numatyta: „...su šio plano projektu supažindina Valstybės kontrolę...“ (tas pats galioja dabartiniame įstatyme, 27 str. 9 d. 3 p.) Siūlome išbraukti šią nuostatą.
Argumentas: tai tapo pertekline nuostata, nes per eilę metų susiformavo praktika, kad plano projekto pateikimas/nepateikimas Valstybės kontrolei yra nereikšmingas veiksmas, kadangi mūsų tarnybos Valstybės kontrolei visuomet teikia jau patvirtintą kitų metų veiklos planą. Pritarti
27Savivaldybių kontrolierių asociacija,
915 Projekte numatyta „...santrauką paskelbia vietinėje spaudoje...“ (tas pats galioja dabartinio įstatymo 27 str. 9 d. 15 p.). Siūlome išbraukti šią sakinio dalį. Argumentas: praktikoje to beveik niekas nedaro, paprastai informacija skelbiama įstaigų internetinėse svetainėse. Pritarti
28Savivaldybių kontrolierių asociacija,
102 Projekte įrašyta „...pagal valstybinio audito reikalavimus“. Siūlome išbraukti šią sakinio dalį. Argumentas: Valstybinio audito reikalavimai negalioja nuo
29Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija,
2022-05-2435 8, 9, 10 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 31 straipsnio 8 punktas numato, kad Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos
tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata, seniūną į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu.
Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, taip pat, kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso priimtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, kai seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui, ir iki tol jo eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 10 dalis). Seniūno pareigybei netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo, tačiau galima perkelti valstybės tarnautoją į seniūno pareigas laikinai, kai yra tarnybinė būtinybė (Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis), nors Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad valstybės tarnautojai turi teisę į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją, tačiau kadangi seniūnams yra įvestos kadencijos – kaitumas nėra galimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą. Remdamiesi aukščiau teikta informacija siūlome naujai svarstomame Vietos savivaldos įstatyme padaryti šiuos pataisymus:
savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 44 straipsnio 8, 9 ir 10 punktus išdėstyti taip: ,,8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas.
Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui - biudžetinės įstaigos vadovui - nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia meras, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. 10.
forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso priimtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, kai seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui, ir iki tol jo eitos kadencijos metu visi metiniai tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri.“
Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punkto. Seniūno, kaip karjeros valstybės tarnautojo, pareigybė būtų prilyginta visų kitų valstybės karjeros tarnautojų galimybėms siekti karjeros: „Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas, jo prašymu, gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams“. Jeigu Vietos savivaldos įstatymo
pareigybė yra diskriminuojama, siūlome Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 punktą keisti taip: „Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas, jo prašymu, gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams, bet taikomos seniūnams.“ Pastaraisiais metais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai labai dažni, neretai paliečia ir seniūnus, todėl pabloginta seniūnų situacija, nes daugelis seniūnų, eidami į valstybės tarnybą, įvertino galimybę siekti karjeros, bet šiuo metu tai įmanoma tik atsisakius seniūno pareigų arba konkurso būdu.
Taip pat neapgalvotai seniūnams įvestos kadencijos, nors jos ir neribojamos, bet pablogintos galimybės prieš įstatymo įsigaliojimą ėjusių tarnautojų pareigas (darbo santykiai pasikeitė, nenumatytos jokios pasirinkimo priemonės ir pan). Seniūnui, valstybės karjeros tarnautojui, turi būti sudarytos sąlygos tarnybiniam kaitumui, panaikintos kadencijos, nes seniūnai yra vykdytojai, ne politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Seniūnai yra arčiausiai žmonių ir stengiasi visomis jėgomis įgyvendinti eilę įvairiausių projektų dėl vietos gyventojų gerovės. Dauguma pretendentų į konkursus seniūno pareigoms užimti yra prastai motyvuoti, nes tarnautojai įvertina ribotas pareigų galimybes, o seniūno pozicija ir veiklumas labiausiai priklauso nuo vietos valdžios ir skiriamo finansavimo. Pritarti Argumentai:
Atliepiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte naikinama norma, seniūnams, ar jie būtų seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnai, ar jie būtų seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnai, nustatanti 5 metų kadenciją. 30. Lietuvos savivaldybių asociacija,
1 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1337 (Projektas) ir informuoja, kad dauguma savivaldybių nepritaria Projektui. Nepritarimas yra grindžiamas žemiau pateiktais aspektais.
Pažymėtina, kad visi valstybės tarnautojai, neišskiriant ir seniūnų, profesinėje veikloje yra lygūs ir vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 str. 1 dalyje nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Vienas iš jų – atsakomybė, t. y. už savo veiklą valstybės tarnautojas atsiskaito įstaigos ar institucijos vadovui. Be to, šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 31 str. nuostatos dėl seniūno pavaldumo ir atskaitingumo pakankamai užtikrina visuomenės lūkestį matyti, suprasti, vertinti seniūno veiklą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kuris yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Seniūnui metines veiklos užduotis skiria jo tiesioginis vadovas, o ne seniūnaitis. VTĮ įpareigoja vertinti visus savivaldybių administracijose dirbančius valstybės tarnautojus, taip pat darbuotojus, einančius pareigas pagal darbo sutartis. Vertinami pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Seniūnų, kaip atskiros valstybės tarnautojų grupės išskyrimas kasmetinio vertinimo procedūrose būtų neteisingas, kadangi panaikintų valstybės tarnautojų tarpusavio lygiateisiškumą ir nesukurtų laukiamos pridėtinės vertės tarnybinės seniūno veiklos atžvilgiu ar vietos bendruomenėms. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). VATIS sistemoje nėra galimybių vertinimą atlikti seniūnaičiams. Įstatymo pakeitimo atveju, turėtų būti keičiama VATIS sistema išskirtinai vienai valstybės tarnautojų pareigybei – seniūnams. Svarstytina ar prisijungimo teisių suteikimas prie VATIS ne valstybės tarnautojams būtų tikslingas.
Kadangi seniūnaičių kompetencijos labai skirtingos, jiems nėra keliami jokie reikalavimai, jų vertinimas, tikėtina, gali būti neobjektyvus. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pažymėjo, kad seniūnaičiai neformuoja užduočių seniūnams, todėl neaišku, ką vertintų seniūnaičiai. Kyla rizika, kad seniūnaičiai bus nepakankamai susipažinę su seniūnijai keliamais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali neturėti tinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos įvertinti seniūnijai iškeltas užduotis ir jų įgyvendinimą, o kartais net nesutikti su seniūnijai keliamais uždaviniais. Tokiu atveju, tikėtina, kad seniūnaitis vertins nesivadovaudamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo aprašu, o vadovausis savo subjektyviais vertinimo kriterijais, dėl ko vertinimo rezultatas gali būti subjektyvus. Projekte nėra numatyta seniūnaičių atsakomybė už neteisingą vertinimą, taip pat galimybė tokį vertinimą skųsti. Kyla pavojus didėti korupcijos rizikai, kad, siekiant palankaus vertinimo, valstybės karjeros tarnautojas seniūnas gali daugiau dėmesio skirti toms bendruomenėms, kurių atstovai yra seniūnaičiai, taip diskriminuojant kitas bendruomenes ar gyventojų grupes. Papildomai paaiškiname, kad seniūnai rengia seniūnijų metinių veiklos planų projektus (VSĮ 32 str. 6 dalis) ir šių planų įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigose, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintais seniūnijų metiniais veiklos planais ir aptaria seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas. Seniūnaičių sueigos sprendimai kartu su seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitomis yra teikiami savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės tarybai (jei seniūnas yra biudžetinės įstaigos vadovas). VSĮ 35 str.
VSĮ 35 str. 6 d. numato, kad ,,Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktorius kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“ Akivaizdu, kad seniūnaičiams yra suteikiama teisė įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinę veiklą. Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių mieste (galimai ir kitų didžiųjų miestų savivaldybėse) seniūnaičiai nepalaiko itin artimo ir glaudaus kontakto su vietos gyventojais, todėl negalima teigti, kad visais atvejais yra susipažinę su gyventojų interesais ar poreikiais. Be to, konkrečiai Šiaulių mieste, reaguojant į kiekvieno gyventojo pasiūlymus ir pastabas yra sukurta ir atskira platforma, kurios pagalba gyventojai turi teisę ir yra skatinami informuoti savivaldybės administraciją apie mieste kilusias problemas, teikti pastabas ir pasiūlymus. Lygiai taip pat – apie seniūnaitijų problemas informuoti atsakingas institucijas gali ir seniūnaitis. Pritarus Projektui, būtų neaišku, kaip savivaldybės administracijos direktorius (ar savivaldybės taryba) įgyvendintų seniūnaičių rekomendacijas dėl seniūno vertinimo, t. y. kokias teisines pasekmes sukeltų rekomendacijų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas pritarė Komiteto siūlymui įstatymo projekte numatyti, kad siekiant gerinti seniūnų veiklą ir didinti jų atsakomybę bendruomenei, Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai merui ir administracijos direktoriui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai apskrityse, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu, nuolat atlieka savivaldybių administracinę priežiūrą. Vykdydami šią konstitucinę funkciją, Vyriausybės atstovai apskrityse dažnai susiduria su vietos savivaldos teisinio reguliavimo problemomis bei teikia kompetentingoms institucijoms pasiūlymus, kaip jų būtų galima išvengti tobulinant teisinį reguliavimą. Vyriausybės atstovų įstaiga, susipažinusi su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia savo pastebėjimus ir siūlymus, grįstus praktine savivaldybių administracinės priežiūros patirtimi. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2022 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. XIVP-1580
„Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo
įstatymo projekto“ (toliau – Išvada) pateiktoms pastaboms, todėl jų šiame rašte nebekartosime. 1.
Teisės departamento Išvados 1 punktą, kuriame atkreiptas dėmesys į probleminius savivaldybės tarybos ir mero institucinės paskirties, jų tarpusavio santykio, mero teisinio statuso; atsakomybės už įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą; savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimo aspektus. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pasisakė, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt. Projekte nustatyta, kad meras būtų vienasmenė vietos valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus turinti savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) už savo ir savivaldybės veiklą (3 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis planuojamu teisiniu reguliavimu, mero institucijos funkcija – vykdomoji veikla, skirta įstatymams, Vyriausybės nutarimams, savivaldybės tarybos sprendimams įgyvendinti. Tačiau pagal Projektą už šių teisės aktų įgyvendinimą tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas būtų ne meras, o mero į pareigas skiriamas administracijos direktorius (43 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į visa tai, abejotina, ar mero, kaip savivaldybės tarybai už savo veiklą atskaitingos vykdomosios vietos savivaldos institucijos, esminė vykdomoji funkcija – įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginis įgyvendinimas – gali būti pavedama, kartu perkeliant atsakomybę už jos atlikimą savivaldybės administracijos direktoriui – politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu į pareigas skiriamam valstybės tarnautojui. Pritarti 2.
2Vyriausybės atstovų įstaiga,
2022-05-2017 12,13 Be to, Projekte merui suteikiami savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingi įgaliojimai: planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukti savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (19 straipsnio 3 dalis, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir kt.). Sutiktina su Teisės departamento Išvados 1 punkte pateikta nuomone, kad šių ir kitų savivaldybės tarybai ir jos vadovui būdingų įgaliojimų suteikimas merui, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą, nederėtų su savivaldybės bendruomenės išrinktos atstovybės (savivaldybės tarybos) samprata, suponuojančia savivaldybės tarybos teisę savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą, neatitiktų mero kaip vykdomosios institucijos paskirties (tiesiogiai įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus) ir atskaitingumo savivaldybės tarybai principo ir leistų merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, merui turėtų būti suteikti nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimai atlikti vykdomąją veiklą – įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus – ir neturėtų būti suteikti savivaldybės tarybos ir jos vadovo įgaliojimai. Nepritarti Argumentai:
Argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, susijusios su mero ir savivaldybės tarybos tarpusavio santykių teisiniu reguliavimu (žr. lentelės Eil. Nr. 3.)
3Vyriausybės atstovų įstaiga,
5 2.
Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir merą, kuris sudaro jam atskaitingas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nustatomos tokios „savivaldybės institucijos:
1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios teises ir pareigas, į kurią įeina tarybos nariai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, Rinkimų kodekso nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“. Atsižvelgiant į tokį savivaldybės institucijų apibrėžimą, meras negalėtų sudaryti aukščiau minėtų savivaldybės institucijų, todėl tampa neaišku, kas laikoma merui atskaitinga savivaldybės institucija. Meras taip pat negali sudaryti jam atskaitingų įstaigų, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 5 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 4 straipsnio
4Vyriausybės atstovų įstaiga,
7 3.
Projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad „savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios teises ir pareigas, į kurią įeina tarybos nariai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinkti savivaldybės bendruomenės atstovai“. Projekte atstovaujamosios savivaldybės institucijos sąvokoje neliko viešojo administravimo teisių ir pareigų. Toks reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme apibrėžta viešojo administravimo subjekto sąvoka bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – VSĮ) ir kituose įstatymuose nustatytais savivaldybės tarybos įgaliojimais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti teisinį reglamentavimą „<...> turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas <...>“. Pritarti
5Vyriausybės atstovų įstaiga,
21
4Projekto 3 straipsnio 17 dalyje numatyta,
kad „tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai“. Vertinant tarybos narių grupės ir tarybos narių mišrios grupės sąvokų apibrėžimus, darytina išvada, jog esminis skirtumas, kad tarybos narių grupė - susivieniję bendram darbui tarybos nariai. Atsižvelgiant į tai, jog Projekte numatyta grupėms atitinkamų teisių ir pareigų (19 straipsnio 9 dalis, 12 dalis, 21 straipsnio 1 dalis), būtų tikslinga papildyti apibrėžimą nustatant, kaip įforminamas susivienijimas. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto nuostatas, savivaldybės tarybos nariai savanoriškai vienijasi į frakcijas, jeigu jiems nepavyksta sudaryti frakcijos, tuomet savanoriškai gali jungtis į grupes ir tik tuomet, kai nesusitaria ir nesusivienija nei į frakciją, nei į grupę, jie
„automatiškai“ patenka į mišrią grupę (atitikmuo mišrios grupės Seime). 6. Vyriausybės atstovų įstaiga,
2022-05-203 16,18 5.
Projekto 3 straipsnio 19 dalyje apibrėžiama, kad „savivaldybės tarybos dauguma – tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės) pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi (pateikusios) savo veiklos programą. Savivaldybės tarybos dauguma siūlo savo kandidatus į savivaldybės tarybos komitetų pirmininkus, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojus, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką.“ To paties straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad „savivaldybės tarybos opozicija – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės), ir (ar) tarybos narių mišri grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusi savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus.“ Įvertinus tai, jog sąvokų apibrėžimuose subjektų teisės negali būti reguliuojamos, savivaldybės tarybos daugumos ir opozicijos sąvokose išskiriami šie jų skiriamieji požymiai: į opozicijos sudėtį, be frakcijų ir grupių, gali būti įtraukiama ir mišri grupė, taip pat dauguma pateikia savo veiklos programą, o opozicija – veiklos kryptis. Tačiau, atsižvelgiant tik į sąvokose nurodytus daugumos ir opozicijos požymius, praktikoje būtų sudėtinga identifikuoti šių savivaldybės tarybos darinių skirtumus. Siūlytina papildyti savivaldybės tarybos daugumos ir opozicijos sąvokų apibrėžimus numatant šių savivaldybės tarybos darinių veiklos skiriamuosius požymius. Galbūt dauguma galėtų būti išreikšta ir skaitmenine išraiška, nes šiuo metu praktikoje susiklosto tokių situacijų, kai dauguma yra mažuma, kas lemia daug teisinių ir politinių nesutarimų savivaldybių institucijų veikloje. Pritarti 7.
7Vyriausybės atstovų įstaiga,
17
nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijų – „pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną.“ Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 4 punktu, 65 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, išlaikymas gali būti teikiamas tik biudžetinėms įstaigoms, todėl šis punktas turėtų būti patikslintas. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas kartu su pastaboje nurodytais kitais įstatymais, įstatymo projekto norma aiški. 8. Vyriausybės atstovų įstaiga,
10
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos sekretoriatui pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu siūlomu sprendimo projektu yra keičiamas kitas sprendimo projektas.“ Siūlytina patikslinti, kad sprendimo projekto lyginamasis variantas teikiamas, jeigu siūlomu sprendimo projektu keičiamas kitas sprendimas, o ne sprendimo projektas. Pritarti
9Vyriausybės atstovų įstaiga,
15
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma“. Praktikoje dažnai kyla teisinių ir politinių ginčų, kai neaišku, kas yra dalyvaujantis posėdyje tarybos narys: fiziškai dalyvaujantis tarybos posėdyje ar sistemoje užsiregistravęs tarybos narys, ar tarybos narys, atitinkantis abu kriterijus: fiziškai dalyvaujantis ir užsiregistravęs balsavimo sistemoje tarybos narys. Siekiant išvengti tokių ginčų, siūlytina Projekte aiškiai apibrėžti, kas yra tarybos posėdyje dalyvaujantis asmuo. Pritarti
10Vyriausybės atstovų įstaiga,
19
numatyta, kokias atvejais galimas savivaldybės tarybos posėdžio vykdymas nuotoliniu būdu.
Vyriausybės atstovai apskrityse susiduria su savivaldybėse kylančiu poreikiu organizuoti savivaldybės tarybos posėdį nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu (mišriu) būdu ne straipsnyje nurodytais atvejais, kai dalis tarybos narių dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių negali tiesiogiai (fiziškai) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje. Pažymėtina, kad Projekte tiesiogiai nenumatoma galimybė savivaldybės tarybos posėdžius organizuoti mišriu būdu ne
į tai, jog pastarųjų metų patirtis bei technologiniai sprendimai ir galimybės parodė, kad nuotoliniai posėdžiai (pasitarimai, seminarai ir kitokio formato susitikimai) tapo neatsiejama šiuolaikinės visuomenės darbo bei gyvenimo dalis. Dėl šių aplinkybių manome, jog ateityje vis dažniau kils poreikis organizuoti bent iš dalies nuotolinius (mišrius) savivaldybės tarybos posėdžius, todėl galimai būtų tikslinga apsvarstyti (įvertinti) tokios galimybės numatymą, tačiau tokiu atveju Įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai (atvejai), kada galimas iš dalies nuotolinių (mišrių) savivaldybės tarybos posėdžių organizavimas. Projekto 19 straipsnio 18 dalis taip pat numato, kad „nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami“. Vyriausybės atstovai, vykdydami savivaldybių administracinę priežiūrą, pastebi, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka savivaldybių poreikių, kai visos slaptu balsavimu priimamo sprendimo svarstymo procedūros gali vykti nuotoliniu būdu (pvz., kandidatūrų pristatymas, klausimų kandidatams pateikimas ir kt.), tačiau galutinis sprendimas turi būti išreikštas balsuojant slaptai fiziškai.
Situacija, kai tarybos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu, gali užsitęsti neapibrėžtą laiką (kaip parodė ilgą laiką besitęsianti ekstremalioji situacija Lietuvoje), todėl nesant galimybei nuotoliniu būdu priimti sprendimus, kuriems taikoma slapto balsavimo procedūra, galimai apsunkinama savivaldos institucijų veikla. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios nuotolinius savivaldybių tarybų posėdžius ir jiems vykstant klausimų, kuriems reikalingas slaptas balsavimas, procedūras, patikslintos. 11. Vyriausybės atstovų įstaiga,
21 10.
Projekto 19 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad „savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba valstybės tarnautojas, arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį.“ Įvertinus tai, kad meras vadovauja ir mero sekretoriato darbui (skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus (Projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktas)), ir administracijai (jis yra įstaigos vadovas (Projekto 43 straipsnio 1 dalis), bei tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) nuostatas valstybės tarnautojo sąvoka apima ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, manytina, jog būtų tikslinga įvertinti subjektų, pasirašančių savivaldybės tarybos posėdžių protokolus tais atvejais, kai nėra savivaldybės tarybos sekretoriaus, sąrašą ir patikslinti jį pagal siekiamą VSĮ pakeitimo tikslą. Pvz., “mero paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį” arba “mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį”. Pritarti
12Vyriausybės atstovų įstaiga,
23
nustatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje yra organizuojama savivaldybės tarybos mažumos valanda. Jos metu savivaldybės tarybos mažuma turi teisę merui, vicemerui (vicemerams), administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams užduoti klausimus ir gauti atsakymus.
Jeigu posėdžio dieną jie eina pareigas, savivaldybės tarybos mažumos valandoje jie privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems pateiktus klausimus. Savivaldybės tarybos mažumos valanda trunka ne trumpiau nei vieną valandą. Pirmiausią teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, o paskui kiti savivaldybės tarybos mažumos nariams. Savivaldybės tarybos mažumai uždavus visus klausimus, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, yra sudaroma galimybė klausimus užduoti savivaldybės tarybos daugumos nariams.“ Siūlytina Projekte nustatyti, kad tokie klausimai teikiami iš anksto ar reglamento nustatyta tvarka, jų atsakymui turi būti pasiruošta, siekiant VSĮ tikslo – užtikrinti mažumos teises. Nepritarti Argumentai:
Ne visuomet iš anksto galima suformuluoti klausimus. Be to, neįmanoma nustatyti kriterijų pagal kuriuos nustatyti terminą iki kurio reikėtų pateikti suformuluotus klausimus, kadangi klausimai gali susidaryti ir likus kelioms valandoms iki posėdžio paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ir posėdžio metu išgirdus atsakymus į kitus klausimus ir pan. Todėl nustatymas, kad klausimai turėtų būti pateikti iš anksto kaip tik ribotų savivaldybės tarybos mažumos teises. 13. Vyriausybės atstovų įstaiga,
24
nustatyta, kad „ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės pusę klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma. Darbotvarkėje turi būti įrašomi ir svarstomi savivaldybės tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai. Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra mažiau nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti svarstomi ir kiti klausimai.
Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra daugiau, nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, neapsvarstyti savivaldybės tarybos mažumos projektai turi būti įtraukiami į kito artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.“ Projekte nustatyta, kad pusę darbotvarkės klausimų turi teisę sudaryti savivaldybės tarybos mažuma, todėl darytina išvada, kad kitą pusę sudarys - visi kiti klausimai. Tuomet neaišku, kaip įvykdyti teisės normą:
“Jeigu savivaldybės tarybos mažumos pateiktų sprendimų projektų yra mažiau
nei nustatytas savivaldybės tarybos posėdžio laikas, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti svarstomi ir kiti klausimai”. Iš Projekte nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip posėdžio laikas susijęs su sprendimų projektų skaičiumi. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis meras, ar, jam nesant, kitas tarybos narys (19 straipsnio 13 dalis) galėtų nustatyti posėdžio laiką. Siūlytina aiškiau reglamentuoti šią teisės normą, galbūt atsisakant posėdžio laiko kriterijaus. Pritarti
14Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.“ Atsižvelgiant į tai, jog Projekto 21 straipsnis reglamentuoja Kontrolės komiteto sudarymą ir jame nustatyti jo sudarymui keliami reikalavimai, siūlytina nurodyti, jog „sudarant komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo“.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto 20 straipsnis yra bendroji norma, o 21 straipsnis – specialioji. Todėl nustatant 20 straipsnyje išimtį dėl Kontrolės komiteto, būtų įtvirtintas perteklinis teisinis reguliavimas. 15. Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
nurodyta, kad „<..> Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį.“ Manytina, kad tai yra naikintina nuostata, nes 21 straipsnio 3 dalyje pateikiamas baigtinis Kontrolės komiteto įgaliojimų sąrašas. Pritarti
16Vyriausybės atstovų įstaiga,
2
nustatyta, „<..> Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų prieš terminą komiteto narių siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas savivaldybės tarybos opozicijos, – jį opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito savivaldybės tarybos nario ar deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo komiteto narių siūlymu priima savivaldybės taryba“.
Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kiek Kontrolės komiteto narių turi pateikti tokį siūlymą, ar šį siūlymą privalės pasirašyti Kontrolės komiteto pirmininkas, dėl kurio atšaukimo sprendžiamas klausimas. Praktikoje gali kilti problemų, kai savivaldybės taryba tokio siūlymo negaus, nes Kontrolės komiteto pirmininkas gali neteikti tokio siūlymo dėl savo paties atšaukimo. Manytina, kad šiuo atveju (kai Kontrolės komiteto pirmininkas neatitinka įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų) komiteto narių siūlymas yra perteklinis ir apsunkinantis Kontrolės komiteto pirmininko atšaukimo procedūrą. Pritarti
17Vyriausybės atstovų įstaiga,
42
nurodyta, kad „Kontrolės komitetas siūlo savivaldybės tarybai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, inicijuoti savivaldybės kontrolieriaus poreikį.“ Vadovaujantis Projekto 41 straipsnio 2 dalimi, imperatyviai nustatyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolieriaus tarnybą, kurioje yra ne mažiau kaip 2 pareigybės (įskaitant savivaldybės kontrolieriaus pareigybę). Savivaldybės kontrolieriaus tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Siūlytina įstatymų leidėjui apsispręsti dėl teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslo: ar savivaldybės kontrolieriaus buvimas nustatomas imperatyviai ar dispozityviai. Atsižvelgiant į tai, tikslinti Projekto teisės normas. Pritarti 18.
18Vyriausybės atstovų įstaiga,
8
nustatyta, kad „nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybėms funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šio straipsnio 7 dalyje, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.“
“3 dalyje”. Pritarti
19Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“
komisijų nariais gali būti ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pritarti
20Vyriausybės atstovų įstaiga,
10
nustatyta, kad „savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti teisiniu reglamentavimu dėl apmokėjimo už darbą komisijoje.
Nepritarti Argumentai: Argumentai pateikti prie Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos, susijusios su papildomu apmokėjimu už darbą komisijoje. 21. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
numatyta, kad „jeigu savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijų narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos.“ Projekto 24 straipsnio 1 dalis numato, jog Etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumo atstovavimo principo. Tačiau praktikoje gali susidaryti situacija, kai savivaldybės tarybos mažumos atstovai nesiūlys savo atstovų į Etikos komisijos narius arba visi savivaldybės tarybos nariai sudarys savivaldybės tarybos daugumą. Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos opozicija nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja įstatymo reikalavimų neatitinkantį asmenį, arba jei nėra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija ir į Etikos komisijos sudėtį nėra įtraukti savivaldybės tarybos mažumos atstovai, Etikos komisijos pirmininko paskyrimo procedūra nebus galima.
Manytina, jog būtų tikslinga pakartotinai įvertinti šią Projekto nuostatą ir apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikras išimtis, kai Etikos komisijos sudėtyje nėra savivaldybės mažumos atstovų. Pritarti
22Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
analogiška situacija, kai Antikorupcijos komisijos pirmininką savivaldybės taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – savivaldybės tarybos narių mažumos. Analogiška situacija ir argumentacija kaip dėl Projekto 24 straipsnio 1 dalies (Etikos komisija). Manytina, jog būtų tikslinga pakartotinai įvertinti šią Projekto nuostatą ir apsvarstyti galimybę įtraukti tam tikras išimtis, kai Antikorupcijos komisijos sudėtyje nėra savivaldybės mažumos atstovų. Pritarti
23Vyriausybės atstovų įstaiga,
29
nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių.“ Kyla neaiškumų, ką reiškia pareiškimas; ar jo pagrindu bus pradedama procedūra ir bus slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ir atleidimo iš pareigų; ar tai tas sprendimas dėl nepasitikėjimo ir atleidimo, dėl kurio balsuojama slaptai; kokios tokio pareiškimo pasekmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra reglamentuota aiški nepasitikėjimo pareiškimo procedūra.
Ši teisės norma toje apimtyje, kad taryba gali pareikšti nepasitikėjimą administracijos direktoriumi, prieštarauja ir VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriame nustatyta, kad
„<...>politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar
politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą <...>.“ Pagal naują VSĮ redakciją administracijos direktorių skiria ir atleidžia, tuo pačiu ir pasirenka meras. Atsižvelgiant į šiuos neaiškumus, siūlytina tikslinti Projekto teisinį reguliavimą. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, galima teigti, kad vicemeras ir administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo, kuriuos skiria ir atleidžia meras. Skiriant vicemerą, pirmiausia dėl jo paskyrimo atsiklausiama savivaldybės tarybos (savivaldybės tarybos nepritarimas siūlomai kandidatūrai neužkerta kelio merui ją paskirti). Savivaldybės tarybai nustatyta teisė pareikšti nepasitikėjimą vicemeru ar administracijos direktoriumi, tačiau, kaip matyti, tai yra tik teisė, kuri nesukuria ir negali sukurti pareigų vicemerui ar administracijos direktoriui atsistatydinti. Tik meras gali juos atleisti, jeigu jo nuomone reikia atsižvelgti į savivaldybės tarybos poziciją. Taigi, savivaldybės tarybos nepritarimas vicemero kandidatūrai ar išreikštas nepasitikėjimas vicemeru ar administracijos direktoriumi tėra rekomendacinio pobūdžio ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. 24. Vyriausybės atstovų įstaiga,
210 23.
Projekto 27 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus seniūnijoje – biudžetinėje įstaigoje – nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu“. Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Taip pat kyla klausimas, ar tikslinga reikalauti savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymo dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo, kai pagal naująjį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktorius galės atlikti funkcijas, susijusias su savivaldybės administracijos darbo organizavimu, tik merui pavedus (Projekto 31 straipsnio
25Vyriausybės atstovų įstaiga,
Projekto 27 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: ‚sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu“. Iš Projekto teisinio reguliavimo neaišku, ar mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai bus priskirti sekretoriatui ar administracijai. Be to, mero sekretoriatas steigiamas merui aptarnauti, savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti. Kyla klausimas, ar tikslinga sudaryti mero sekretoriatą, jei pagal Projekto 30 straipsnio 5,
funkcijas ir pavedimus. Be to, meras, vadovaudamasis Projekto 43 straipsnio 1 dalimi, vadovauja administracijai, kuriai nustatomos funkcijos, kaip organizuoti ir kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pačiai juos įgyvendinti, įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų (už ką atsako meras); rengti savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus (43 straipsnis). Pritarti iš dalies Argumentai:
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu. 26. Vyriausybės atstovų įstaiga,
211
punkte nustatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija: „sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą,<...>“.
Vadovaujantis VTĮ 38 straipsnio 4 dalimi, „jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 43 straipsnyje numatyta, kad meras skiria ir atleidžia administracijos direktorių, todėl siūlytina šią teisės normą suderinti su VTĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pritarti Argumentai:
Įvertinus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 11 punktas yra perteklinis, todėl išbrauktinas. 27. Vyriausybės atstovų įstaiga,
226
punkte išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas „sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas“.
Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „jeigu savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens, organizuojančio ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinančio savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas atlieka savivaldybės administracija. <..>“ Manytina, kad, esant sąlygoms, nurodytoms SIPĮ 9 straipsnio 1 dalyje, savivaldybės administracija turėtų atlikti savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas be atskiro savivaldybės tarybos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suderinti Projekte nustatytą teisinį reguliavimą. Pritarti Argumentai:
Įvertinus savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 26 punktas yra perteklinis, todėl išbrauktinas. 28. Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
nustatyta, kad „savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra vienasmenė - meras. Manytina, kad meras negali būti atsakingas už jo paties veiklos priežiūros organizavimą, nes tokiu atveju būtų pažeistas vykdomosios institucijos atskaitingumo atstovaujamajai institucijai principas (Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimas). Pritarti 29.
29Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
nurodyta, kad, „jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, tuomet meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovą.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu (toliau – SAPĮ), savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse, vykdydami įgaliojimus, nustatytus šiame įstatyme. Atsižvelgiant į SAPĮ 7 straipsnio 1 dalį, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:
1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);
2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;
3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;
4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą. Be to, SAPĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės atstovai atlieka išankstinę savivaldybės kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą. Darytina išvada, kad atsižvelgiant į SAPĮ nurodytą teisinį reglamentavimą, išankstinę ir paskesniąją savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo priežiūrą atlieka Vyriausybės atstovai apskrityse.
Vadovaujantis SAPĮ 7 straipsnio 9 dalimi, Vyriausybės atstovas teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į SAPĮ teisinį reglamentavimą, siūlytina atsisakyti šios Projekto teisės normos kaip perteklinės arba ją tikslinti aiškiai nurodant, kokie mero kreipimosi tikslai, ir, kokia kreipimosi procedūra. Pastaruoju atveju būtina suderinti Projekto ir SAPĮ teisinį reguliavimą. Pritarti
30Vyriausybės atstovų įstaiga,
2
nustatyta, kad „meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės.“ Siekiant teisinio aiškumo siūlytina aiškiai apibrėžti, ką reiškia „tą patį kandidatą“: ar tai tik antrasis mero siūlytas kandidatas, ar meras turi teisę pasirinkti tarp siūlytų dviejų kandidatų. Pritarti
31Vyriausybės atstovų įstaiga,
Projekto 30 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad „savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero teikimu steigiami savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai (toliau – sekretoriatai). Sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas. Sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“ Vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad gali būti steigiami du sekretoriatai. Atsižvelgiant į projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą, meras vadovauja mero sekretoriatui, tvirtina sekretoriato nuostatus, VTĮ ir DK nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nėra nustatyta, kas vadovauja tarybos sekretoriatui, tvirtina jo nuostatus, VTĮ ir DK nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu. 32. Vyriausybės atstovų įstaiga,
22 31.
Projekto 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad „meras privalo iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 d. savivaldybės tarybai atsiskaityti kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.“
meras privalo atsiskaityti savivaldybės tarybai. Pritarti
33Vyriausybės atstovų įstaiga,
26
įtvirtinta, kad „meras privalo teikti savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą, nuostatus, darbo užmokesčio fondą, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, taip pat seniūnijos – biudžetinės įstaigos – nuostatus ir darbo užmokesčio fondą bei didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių seniūnijoje – biudžetinėje įstaigoje.“ Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Pritarti
34Vyriausybės atstovų įstaiga,
222
nustatyta, kad „meras privalo vadovauti mero sekretoriato darbui, tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti į pareigas ir atleisti iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.“ Projekto 30 straipsnio 15 dalis nustato, jog sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Įvertinus tai, kad sekretoriatą gali sudaryti ne tik darbuotojai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, bet ir karjeros valstybės tarnautojai, siūlytina suderinti šias Projekto nuostatas. Pritarti
35Vyriausybės atstovų įstaiga,
623
reglamentuota, kad „meras turi nuolat bendrauti su savivaldybės nuolatiniais gyventojais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams reglamento nustatyta tvarka.“ Projekto 31 straipsnio 3 dalyje jau numatyta, kad „meras atsiskaito bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.“ Vadovaujantis Projekto 16 straipsnio 2 dalimi, „savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio skelbimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad toks teisinis reguliavimas neaiškus ir painus, praktikoje dažnai keliantis neaiškumų ir politinių ginčų, kiek ir kokių ataskaitų turi pateikti savivaldybių institucijos. Manytina, kad aiškiai reglamentavus vienoje teisės normoje, kokią ataskaitą, kada ir kokia tvarka turi pateikti savivaldybės meras, savivaldybės taryba, būtų išvengta vėlesnių teisinių ir politinių diskusijų šiuo klausimu. Pritarti
36Vyriausybės atstovų įstaiga,
1 35.
Projekto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mero teisė – „sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir vicemerui (vicemerams) priėmimas“. Vadovaujantis Projekto 3 straipsnio 3 dalies
vadovas, turintis vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, Rinkimų kodekso nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas“. Atsižvelgiant į šią teisės normą, darytina išvada, kad vykdomoji institucija yra vienasmenė ir Projekto nuostatos nenumato vykdomosios institucijos įgaliojimų perdavimo kitiems subjektams. Dėl šios priežasties kyla klausimas, ar meras gali pavesti, o administracijos direktorius ar vicemeras vykdyti tokias funkcijas. Pritarti
37Vyriausybės atstovų įstaiga,
„1.Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti
norminiai teisės aktai, taip pat merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas.“
institucijų, merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.“ Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – meras, todėl siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą paliekant sąvokas „vykdomųjų institucijų“ arba „merų“.
Atsižvelgiant į tai, tikslintinas ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 6 straipsnio
institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus“. Pritarti
38Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
numatyta, kad „tarybos narys turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose“. Siūlytina tikslinti šią teisės normą, nes, vadovaujantis Projekto 3 straipsnio 3 dalimi, yra tik dvi savivaldybės institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija - meras. Pritarti
39Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
nustatyta, kad „<..> Šis atlyginimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, vykdant tarybos nario funkcijas pagal visas šio įstatymo 12 straipsnyje numatytas tarybos veiklos formas, kurio trukmės apskaičiavimo tvarka patvirtinama reglamentu. <..>“. Tikslintinas teisinis reguliavimas, nuoroda turėtų būti į įstatymo 18 straipsnį. Pritarti
40Vyriausybės atstovų įstaiga,
2 39.
Projekto 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „<..> Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina meras.<..>“ Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Pritarti
41Vyriausybės atstovų įstaiga,
228
reglamentuota, kad „savivaldybės administracijos direktorius mero pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau
institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. VSTVNDJĮ šių įgaliojimų perdavimo nenumato. Atsižvelgiant į tai ir į Projekto teisinį reguliavimą, manytina, kad šią funkciją turėtų atlikti meras kaip vykdomoji institucija. Pritarti 42.
42Vyriausybės atstovų įstaiga,
26
nustatyta, kad „savivaldybės administracijos direktorius teikia merui siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje“. Vadovaujantis BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, VTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, „didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba“. Atsižvelgiant į šias teisės normas, turėtų būti tvirtinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius, o ne darbuotojų skaičius. Siūlytina apsvarstyti, ar tikslinga reikalauti savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymo dėl savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo, kai pagal Projekte nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktorius galės atlikti funkcijas, susijusias su savivaldybės administracijos darbo organizavimu, tik merui pavedus (31 straipsnio 2 dalies 21 punktas, 43 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Pritarti
43Vyriausybės atstovų įstaiga,
35
numatyta, kad „savivaldybės administracija rengia savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus“. Vadovaujantis Projekto 43 straipsnio 6 dalies 2 punktu, savivaldybės administracijos direktorius leidžia įsakymus. Siūlytina šią teisės normą papildyti savivaldybės administracijos funkcija rengti ir įsakymų projektus. Pritarti
44Vyriausybės atstovų įstaiga,
36
nustatyta, kad „savivaldybės administracija dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas.
Jeigu savivaldybės tarybos sprendimo projektas didelis, mero potvarkiu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki
vertinamoji sąvoka „didelis sprendimo projektas“. Siūlytina atsisakyti šios sąvokos aiškiai nustatant „didumo“ kriterijus. Nepritarti Argumentas: Neįmanoma tiksliai įvesti kriterijaus, apibrėžiančio sprendimo projekto apimtį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju meras įvertins ar pratęsti terminą ar ne. Manytina, kad reguliavimas pakankamai aiškus, paliekantis plačią diskrecijos teisę patiems merams su savivaldybės administracija kiekvieną kartą individualiai įsivertinti sprendimo projekto apimtį. 45. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
reglamentuota, kad „<..> Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.“ Atsižvelgiant į Projekto 43 straipsnio 1 dalį, meras vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Vadovaujantis Projekto 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, meras įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas. Manytina, kad, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, valstybės tarnautojai turėtų būti atskaitingi merui, o administracijos direktoriui – tik tais atvejais, kai meras paveda administracijos direktoriui organizuoti administracijos darbą (43 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Pritarti iš dalies Argumentai: Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 46. Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
nustatyta, kad „seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai.“ Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, jog administracijos direktorius mero pavedimu tvirtina savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, todėl siūlytina patikslinti nuostatą ir nustatyti, kad seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės mero ar jo pavedimu administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 47. Vyriausybės atstovų įstaiga,
3
numatyta, kad „seniūnas merui ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų <..>“.
Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad „administracijos direktorius mero pavedimu <..> tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą <..>“, todėl manytina, kad seniūnas turėtų teikti siūlymus administracijos direktoriui tik tais atvejais, kai meras paveda administracijos direktoriui tvirtinti strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 48. Vyriausybės atstovų įstaiga,
27
nurodyta, kad „seniūnija seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka ir mastu renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai“. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nustatyta, kad vykdomoji institucija – meras, kyla klausimas, ar šių duomenų seniūnija neturėtų teikti merui kaip vykdomajai institucijai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 49. Vyriausybės atstovų įstaiga,
5
reglamentuota, kad „išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti.
Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, laikydamosi šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.“ Projekte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija – meras, todėl siūlytina tikslinti teisės normą nurodant: “<..>jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos <...>”. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 50. Vyriausybės atstovų įstaiga,
12
numatyta, kad vienas iš apklausos būdų yra „apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.
Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu šios dalies 1 punkte nustatytu būdu.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiama nuoroda į
savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo sąlygas. Pritarti
51Vyriausybės atstovų įstaiga,
7
nurodyta, kad „iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai). Iniciatyvinės grupės atstovas (atstovai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiama nuoroda į
sąlygos asmenims, inicijuojantiems apklausą. Pritarti
52Vyriausybės atstovų įstaiga,
8
nustatyta, kad „jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą.
Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui.“ Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 59 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog „meras, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (atstovams) vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus“, siūlytina patikslinti subjektą, kuriam pateikiamas galutinis klausimo tekstas. Pritarti
53Vyriausybės atstovų įstaiga,
6
reglamentuota, kad „mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomą konsultavimąsi turi būti paskelbti laikantis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“. Teikiama nuoroda į 37 straipsnį netiksli, nes šioje teisės normoje nenustatyti reikalavimai. Minėtas straipsnis reglamentuoja savivaldybės tarybos nario teises. Pritarti
54Vyriausybės atstovų įstaiga,
1
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ nustatyta, kad „1. Šis įstatymas
įsigalioja 2023 m. balandžio 10 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi peržiūrėti ir iki 2022 m. spalio 31 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti reikiamų įstatymų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo priėmimu. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
savivaldybės ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Projekto 43 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais bei tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.“ Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad be mero pavedimo, administracijos direktorius gali leisti tik įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams. Siekiant aiškumo, aptariamą straipsnį siūlytina papildyti nuostatomis, susijusiomis su kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose administracijos direktoriui suteiktų įgaliojimų įgyvendinimu, nes šiuo metu daugelyje teisės aktų įvardinta savivaldybės vykdomosios institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus kaip vykdomosios institucijos kompetencija. Pritarti
55Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 Dėl mero pavadavimo Reikėtų aiškiai reglamentuoti, kas eina pareigas kai mero nėra ir kas merą pavaduoja, kai meras negali eiti pareigų. Rinkimų kodekso projekto 173 str. 6 d. numatyta, kad Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės, kurios tarybos nariu asmuo yra, tos kadencijos mero pareigomis.
geresnis variantas būtų, jeigu pavaduotų vicemeras. Pritarti
56Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Dėl administracijos direktoriaus ir mero įgaliojimų Kaip suderinti LR Konstitucijos 124 str. (po pakeitimo) nuostatą ,,Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme“, minėtame straipsnyje neliko vykdomųjų organų bei jų pareigūnų? Kokiais klausimais gali būti leidžiami direktoriaus įsakymai, privalomi savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, darbuotojams ir gyventojams bei kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams? Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto sprendimu, įstatymo projektas pakoreguotas, nustatant, kad savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas – savivaldybės administracijos direktorius. 57. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)151827332422114 8, 9, 20 Dėl sekretoriatų Mero politinė komanda – vicemerai, Administracijos direktorius, vienas kitas patarėjas, Tarybos sekretorius (jeigu meras organizuos tarybos ir komitetų darbą). Palikti, kaip dabar: gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų arba gali būti sudaromas sekretoriatas. Tarybą aptarnauti galėtų ir kurio nors Administracijos skyriaus darbuotojai (po rinkimų jie neturėtų būti keičiami – tvarkyti posėdžių protokolus, rašyti pranešimus, registruoti projektus ir t. t. – ne politika). Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr.
Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu. 58. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Straipsnių ir jų dalių nenuoseklus dėstymas (pvz., 30-33 str., 42 str. 1, 2, 3 d., 43 str. 1 ir 2 d. 53 ir 54 str. ir t.t.) Pritarti
59Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Svarstytina, ar reikia į savivaldą perkelti valstybės lygio valdymo dalykus (veto teisė, opozicijos valandos, opozicijos darbotvarkė, ir pan.). Nepritarti Argumentai:
Nustatoma pagal įstatymo projekto koncepciją. 60. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)32723676882 3 5, 6 Palikti buvusį pavadinimą – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Atitinkamai pakeisti ir kitus straipsnius. Pritarti
61Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
3 16 Papildyti ir išdėstyti taip:
17Tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į grupę. (žr. 19 str. 5 d.) Pritarti
62Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
34
18Tarybos narių mišri grupė – tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į mišrią grupę. (žr. 19 str.
19 str. 5 d.) Nepritarti Argumentai: Mišri savivaldybės tarybos narių grupė yra sudaroma „automatiškai“, kuomet savivaldybės tarybos nariai nesijungia nei į frakcijas, nei į grupes. Todėl siūlomas pakeitimas būtų perteklinis ir netgi prieštaraujantis mišrios grupės atsiradimo pagrindams. 63. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)15182733242211 4 8, 9, 20 Apsispręsti dėl sekretoriatų skaičiaus: 1 ar 2? Ar tarybos ir mero, ar atskiri? (žr. 19 str. 9 d., 27 str. 2 d. 10 p., 28 str. 4 d. 4 p., 30 str. 15 d., 31 str. 2 d. 9 p., 43 str. 7 d. 7 p.) Pritarti
64Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17 10 Išbraukti ,,opozicijos lyderis“ (jis taip pat tarybos narys, o tarybos nariai numatyti), įrašyti ,,tarybos ir mero sekretoriatas, savivaldybės administracija ir savivaldybės administracijos direktorius“, nes savivaldybės administracijos teisė rengti projektus numatyta 43 str. 7 d. 5 p., o sekretoriato – 30 str. 15 d. Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto nuostatas, opozicijos lyderis turėtų teisę teikti sprendimų projektus visos opozicijos vardu, o savivaldybės tarybos narys tik savo vardu. 65. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)17
66Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17
67Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
17 7 Labiau tiktų ne prie 9 str., bet 33 str. ,,Mero įgaliojimų sustabdymas, nutraukimas, pasibaigimas“ Nepritarti Argumentai: Tai yra savivaldybės tarybos veiklai būdinga norma. 68.
68Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)178
69Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1710 Kol komitetai nesudaryti ir įgaliojimai jiems nesuteikti, sprendimų projektų svarstymas komitete neturi būti privalomas, Paskutinis straipsnio dalies sakinys ,,Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ labiau tiktų prie 9 dalies. Nepritarti Argumentai:
Įtvirtinus siūlomą pataisą, būtų sudaryta sąlyga fiktyviai vilkinti komitetų sudarymą. Paskutinis straipsnio sakinys pagal savo prasmę yra įrašytas tinkamoje vietoje. 70. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1912
darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, savivaldybės kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero (vicemerų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų pareiškimu. Ar ši nuostata neprieštarauja Kontrolės komiteto ir nurodytų komisijų pirmininkų skyrimo tvarkai? (21 str. 2 d., 24 str. 1 d.) Nepritarti Argumentai:
Neprieštarauja. 71.
71Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1714 Papildyti pradžią ir išdėstyti taip: ,,14. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu atveju. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek
„prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), perbalsuojama. Jeigu
perbalsavus balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), sprendimas laikomas nepriimtu. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ Nepritarti Argumentai:
Pagal siūlomą pastabą pakoregavus įstatymo projektą, būtų nukreipiama į įstatymo projekto normą, kurioje nustatytas ne sprendimo priėmimas, o nepasitikėjimo pareiškimas. Jis nesukelia teisinių pasekmių ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sudarymas sąlygos dar kartą perbalsuoti suteikia galimybę savivaldybės tarybai priimti sprendimą.
72Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1723 Nereikėtų nurodyti, kad mažumos valanda turi tęstis ne trumpiau nei vieną valandą. Dėl trukmės leisti apsispręsti pačiai tarybai. Projekto 37 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad tarybos narys bet kada gali ,,kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus“. Nepritarti Argumentai:
Laiko nustatymas sudaro sąlygas konstruktyviam dialogui, taupo žmogiškuosius ir administracinius resursus. 73. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)202
balsavimas, kai skiriamas Kontrolės komiteto pirmininkas ir Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, taip pat 19 str. 12 d. yra nuostata apie siūlymų, susijusių su Kontrolės komiteto kandidatūros pateikimu. Todėl reikėtų papildyti 21 str. 2 d. nuostata, kad kontrolės komiteto pirmininką skiria savivaldybės taryba ir pradžią išdėstyti taip:
Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš komiteto narių skiria savivaldybės taryba. Pirmininką deleguoja savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, pavaduotoją siūlo savivaldybės tarybos dauguma. Toliau – kaip tekste, tik supaprastinant atšaukimo procedūrą, kai pirmininkas neatitinka 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Visais atvejais sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo priima savivaldybės taryba.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto normos pakoreguotos pagal Vyriausybės atstovų įstaigos pastabas. 74. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)203
75Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
204 9 Komitetas turėtų atsiskaityti tik tarybai. Todėl pakeisti punktą ir išdėstyti taip: ,,9) dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai ir merui reglamento nustatyta tvarka;“ Pritarti
76Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
21 4 Savivaldybėms būtų sudėtinga tiesiogiai transliuoti komitetų posėdžius, ypač mišriu būdu organizuojamus posėdžius. Todėl papildyti ir išdėstyti taip: ,,4. Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, gali būti tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka.“ Daromas ir garso ir vaizdo įrašas? Nepritarti Argumentai:
Siekiant užtikrinti visuomenės informatyvumą, išlaikyti politikų skaidrumą, būtina didinti visuomenės prieinamumą prie informacijos. 77. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)22 7 Analogiška pastaba ir siūlymas, kaip ir dėl 22 str. 4 d. Nepritarti Argumentai:
78Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)232411 23 str. 3 d. nustatyta: ,,3. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“ Kaip nustatyti, kad laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo, jei komisijos narys – ne savivaldybės tarybos narys? Politiniai įsitikinimai yra ypatingi asmens duomenys. Žr. 21 str. 2 d. pastabą dėl pirmininko skyrimo. Išbraukti reikalavimą: ,,ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą“ (pvz., komisijos sekretorius yra Personalo skyriaus vyr. specialistas. Jis tarnybinio kaitumo būdu pereina dirbti į Teisės skyrių. Keisti pareigybės aprašymą?) Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto normos yra aiškios, taikant jas praktikoje reikia vertinti sistemiškai tiek tarpusavyje, tiek su kituose įstatymuose susijusius klausimus reglamentuojančiomis normomis. 79. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)232 Žr. pastabą dėl 21 str. 2 d. dėl įgaliojimų netekimo tvarkos
80Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)231 Žr. pastabą dėl 24 str. 1 d. dėl pirmininko skyrimo Nepritarti Argumentai: Nekonkreti pastaba. 81. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)202 Žr. pastabą dėl 21 str. 2 d. dėl įgaliojimų netekimo tvarkos Nepritarti Argumentai:
Nekonkreti pastaba. 82.
82Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2435 Ar ne per sudėtinga funkcija visuomenininkams? Nepritarti Argumentai: Nekonkreti pastaba. 83. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,2) mero atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pareigas laikinai einančio savivaldybės tarybos nario išrinkimas (paskyrimas) ir darbo užmokesčio nustatymas;“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto norma pakoreguota atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 84. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1523 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,3) vicemerų skaičiaus nustatymas, pritarimas vicemerų kandidatūroms;“ Žr. 30 str. 5 d. Nepritarti Argumentai:
Gali ir nepritarti. 85. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)152 5,6 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,5) savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų ir pavaduotojų skyrimas;“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 86. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)1527 Papildyti ir išdėstyti taip: ,,6) Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos programos tvirtinimas;“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 87. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)152 9 Punkto pradžią išdėstyti taip: ,,8) ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma Arba ,,daugiau kaip pusė visų tarybos narių“ Nepritarti Argumentai: Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 88. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)15182733242211 4 8, 9, 20 Žr. 11 str. pastabą dėl sekretoriatų Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios sekretoriatų steigimą ir jų veiklą, pakoreguotos pagal Seimo nario A. Vyšniausko pasiūlymą. 89. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) 18 Atsižvelgiant į kolegijos įgaliojimus, kolegijos sudėtis turėtų būti kitokia: ,,1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, tarybos narių frakcijų, tarybos narių grupių ir tarybos narių mišrios grupės vadovų, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio, tarybos sprendimu gali būti sudaryta savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“ Nepritarti Argumentai:
Sistemiškai vertinant įstatymo projekto normas, nederanti pataisa. 90. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)18 4 Kolegijos nagrinėjamų klausimų sąrašas neturėtų būti baigtinis. Tegul dėl to apsisprendžia Taryba savo veiklos reglamente (pvz. kolegija nagrinėja klausimus, susijusius su apklausų organizavimu). Nepritarti Argumentai:
Pagal įstatymo projekto normas, reguliuojančias kolegijos nagrinėjamus klausimus, klausimų sąrašas ir nėra baigtinis. 91. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)341 Aptarti atvejus, kaip reikės pakeisti Administracijos direktoriaus iki Įstatymo įsigaliojimo priimtus įsakymus. Nes šiuo atveju būtų: Mero potvarkis dėl Administracijos direktoriaus įsakymo pakeitimo. Tačiau Įstatyme numatyta galimybė tik stabdyti ir naikinti. Nepritarti Argumentai:
Pagal Komiteto pasiūlymą, administracijos direktorius nustatomas kaip savivaldybės administracijos, įstaigos vadovas. 92. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)282 Nurodyti konkretesnį terminą, nuo kurio skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas (pvz., mero motyvuoto teikimo ir sprendimo projekto registravimo tarybos sekretoriate ar pan.) Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos dėl kurių teikiama pastaba, pakoreguotos pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto pasiūlymus. 93. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)302 Reikėtų suvienodinti: paskirtas ar išrinktas tarybos narys laikinai eina mero pareigas (Žr. 19 str. 8 d., 33 str. 3 d.) Projekte neaptartas pavadavimas (kuris skiriasi nuo laikino pareigų ėjimo), neaišku kas vaduos merą jo kasmetinių atostogų, komandiruotės ar suteiktų papildomų dienų (mamadienių) metu
94Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)322 Jeigu būtų supaprastinta pritarimo vicemero kandidatūrai procedūra, tai siūloma pakeisti terminą į trumpesnį: ,,4. Per tris du mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos,... Nepritarti Argumentai:
Nepateikta argumentų dėl kokių priežasčių reikalinga trumpinti terminą. 95. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)272 24 Šiame punkte yra nurodyta, kad vicemeras atlieka mero pavedimus, bet nenurodyta, kokie pavedimai gali būti (kokius konkrečiai veiksmus vicemeras gali atlikti) (žr. 32 str. 1 d. 1 p.) Pritarti
96Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
30 2 Pritarimas vicemerų kandidatūroms per sudėtingas ir per ilgas. Be to, neaišku, kurį kandidatą – siūlytą antrą ar ketvirtą kartą – meras turi teisę savo sprendimu paskirti vicemeru. Pritarti
97Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
15182733242 2 Suderinti su 11 str., 19 str. 9 d., 27 str. 2 d. 10 p., 28 str. 4 d. 4 p., 31 str. 2 d. 9 p., 43 str. 7 d. 6 p. nuostatomis dėl sekretoriato (sekretoriatų). Jeigu būtų tarybos pirmininko pareigybė – gali būti 2 sekretoriatai: mero ir tarybos, bet jei tarybos pirmininko nėra – tai 1 bendras. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto normos, reglamentuojančios sekretoriatų steigimą ir jų veiklą, pakoreguotos pagal Seimo nario A. Vyšniausko pasiūlymą. 98. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)30 4 Netinkamos nuorodos į straipsnius ir/ar jų dalis ir punktus, todėl neaišku, kokie įgaliojimai tenka laikinai einančiam mero pareigas tarybos nariui, o kokie – tarybai. Pritarti
99Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
272
100Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
312 20 Išbraukti ,,administracijos direktoriaus“, nes meras direktorių skiria savarankiškai, be derinimo. Pritarti 101.
101Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)
272 21 ,,1. Mero teisės:
1) sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir vicemerui (vicemerams) priėmimas;“ Reikėtų nurodyti, kokių funkcijų negalima perduoti. Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 102. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)272 26 Punkto pradžią išdėstyti taip:
3) reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriaus tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių finansinį ir veiklos auditą,... Pritarti
103Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
,,5) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, biudžetinių įstaigų ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; šio įstatymo nustatytais atvejais, kai meras negali eiti pareigų, šias funkcijas įgyvendina mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys;
Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 104. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)291
105Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)297 Ar pareigos valstybės tarnyboje reiškia tą patį kaip valstybės tarnautojo pareigas ar darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke? (žr. Valstybės tarnybos įstatymo 48 str.) Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, nepateikta pastaba. 106. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)39 Pakeisti straipsnio pavadinimą ir išdėstyti taip: ,,Savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų merų teisės aktų įsigaliojimas“ (žr. 3 str. 3 d. 2 p.) Atitinkamai pakeisti ir straipsnio 1 bei 2 dalis. Nepritarti Argumentai: Pataisyta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 107. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Pareigų nesuderinamumo problema. Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 108. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) 12N Pakeisti ir išdėstyti taip: ,,1. Tarybos nario įgaliojimų sustabdymas ir nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.“ Nepritarti Argumentai:
Pataisyta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 109. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)122 Dėl išlaidų sąrašo leisti apsispręsti pačioms taryboms nes ne visos turės lėšų tarybos narių ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms. Pvz., savivaldybėje yra 50 tūkst. pašto dėžučių, taigi
tūkst. Eur. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projekto norma nurodo, kad išmokos dydis ir kt. nustatoma reglamente. 110. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)6711 Kadangi tarnyba dažniausiai atlieka atitikties auditą, papildyti ir išdėstyti taip: ,,1) atlieka išorės finansinį, ir veiklos ir atitikties auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse;“
111Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)67915 Kadangi savivaldybėse vietinės spaudos nėra arba sudėtinga nustatyti, kuris leidinys yra vietinė spauda, išbraukti žodžius ,,vietinėje spaudoje“. Pritarti
112Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2734 Suderinti mero – savivaldybės administracijos vadovo ir administracijos direktoriaus įgaliojimus bei atsakomybę, kad nesidubliuotų arba nebūtų prieštaravimo kitoms projekto nuostatoms. Pritarti
113Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Kokiais klausimais gali būti leidžiami direktoriaus įsakymai, privalomi savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, darbuotojams ir gyventojams bei kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams? Ar nėra prieštaravimo LR Konstitucijos 124 str. (po pakeitimo) ,,Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme“, kai straipsnyje neliko vykdomųjų organų bei jų pareigūnų? Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 114. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)34 Kas apima savivaldybės administracijos darbo organizavimą? Kaip dera su vidaus administravimu – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Nepritarti Argumentai:
Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 115. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr.
G-2022-4537)2734 Į darbą priima meras, tačiau kontroliuoja direktorius (kontrolė yra darbo santykių įgyvendinimas, taigi atsiranda priešprieša). Be to, viešąsias paslaugas gali teikti ir seniūnijos. Nepritarti Argumentai: Nesuformuotas pasiūlymas, pastaba nekonkreti. 116. Kauno rajono savivaldybė, 2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)27212 Jei visos funkcijos yra perduodamos merui, o direktoriui paliekamas tik administracijos darbuotojų darbo santykių įgyvendinimas ir asignavimų administravimas, galimybė tvirtinti detaliuosius planus visiškai „iškrenta iš konteksto“. Pritarti
117Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537) * Siaurinti iki „sprendimų“ arba nurodyti „sprendimų, potvarkių, įsakymų ir kt. projektus“ Nepritarti Argumentai:
pasiūlymas, pastaba nekonkreti
118Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)3336 Dėl ko turėtų būti pateikiamos išvados? Administracija parengia tarybos sprendimo projektą, o po jo registracijos reikia pateikti išvadą? Kaip dera su 19 str. 11 d., kur nurodyta, kad meras privalo į posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus, jeigu sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 4 d. d. iki tarybos posėdžio? Nepritarti Argumentai:
nekonkreti
119Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)2734 Neaptarta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atskaitomybė. Kitas aspektas – darbdavys (meras) priima į darbą, tačiau atsiskaitymas vyksta administracijos direktoriui, kitam valstybės tarnautojui? 44 str.
administracijos valstybės tarnautojas, yra atskaitingas savivaldybės merui. Nepritarti Argumentai:
nekonkreti
120Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)35 8, 9, 10 Karjeros valstybės tarnautojams, pvz., skyrių vedėjams ar pan. kadencijos nenustatomos. Todėl neaišku, kodėl tokia nuostata turėtų būti taikoma seniūnui, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas? Todėl papildyti ir išdėstyti taip: ,,8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.“
121Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)3511
122Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)41
123Kauno rajono savivaldybė,
2022-05-20 (priedas prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-05-20 rašto Nr. G-2022-4537)415 Vietoje ,,savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai“ įrašyti ,,mero kompetencijai“ (žr. 49 str. 6 d.) Nepritarti Argumentai: Pagal Komiteto pasiūlymą, įstatymo projektu nustatoma, kad meras yra vykdomoji institucija, kaip savivaldybės vadovas, o administracijos direktorius – savivaldybės administracijos, kaip įstaigos vadovas. 124.
124Etninės kultūros globos taryba,
2020-05-207 7N Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į valstybės įsipareigojimus užtikrinti valstybinę etninės kultūros globą įtraukiant ir savivaldybes, teikia pasiūlymą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 įstatymo (nauja redakcija) projektui Nr. XIV- 1580, siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą nauja funkcija: „pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymas, etninės kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga“ (pridedame pasiūlymą). Taip pat pateikiame dalį Tarybos 2021 m. atlikto tyrimo apklausiant Lietuvos savivaldybes rezultatų, kurie rodo gana prastą etninės kultūros būklę savivaldybėse (žr. priede). Šis tyrimas buvo atliktas įgyvendinant Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plano (patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374) 1.4.3 uždavinio priemonę „Etninės kultūros reiškinių sklaidos etnografiniuose regionuose stebėsena“, kuri turi būti atliekama 2021–2024 m. kasmet papildant duomenis. ARGUMENTAI:
Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Preambulėje pabrėžiama, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“, o šio įstatymo 5 straipsnis nustato, kad tarp etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančių institucijų yra ir savivaldybių institucijos.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus (įvardytus šio įstatymo priedėlyje), nurodant šias valstybės pareigas: vidaus politika „turi ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumą“; kultūros politika – „išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą“; švietimo ir mokslo politika – „ugdyti pilietiškumą, bendruomeniškumą, tautinį sąmoningumą“; tautinė politika – „užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <...> etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą <...>“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės
piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Ukrainos pavyzdys rodo, kad pilietinis pasipriešinimas grindžiamas stipria tapatybe ir tautine savimone. Siekdama šias vertybes stiprinti Lietuvoje, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija 2022 m. gegužės 13 d. patvirtino rezoliuciją „Dėl tautinės tapatybės išsaugojimo ir etninės kultūros puoselėjimo“, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašoma Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš valstybės pažangos vizijos prioritetų. Ratifikuodama UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją ir kitas su kultūros paveldu susijusias UNESCO konvencijas, Lietuva įsipareigojo savo teritorijoje užtikrinti nematerialaus ir materialaus kultūros paveldo valstybinę globą.
Valstybės įsipareigojimai įgyvendinti minėtas išvardytų teisės aktų nuostatas turi būti įgyvendinami ir savivaldybių lygmeniu, todėl būtina papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą papildoma funkcija. PASIŪLYMAS:
Papildyti 7 straipsnį nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymas,
etninės kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga;“ Nepritarti Argumentai: Įvertinus tai, kad siūlomu įstatymo projekto pakeitimu siekiama, kad savivaldybėms būtų įtvirtinta iš esmės nauja valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, kuri yra labai plačios apimties (apimantį kelių ministerijų veiklos sritis) ir gali sukurti prielaidas skirti pakankamai nemažus valstybės biudžeto asignavimus, pirmiausia būtina išsamiai išanalizuoti teikiamo pasiūlymo praktinę naudą ir reikalingus skirti finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Todėl šis pateiktas pasiūlymas persiųstinas Vyriausybei, paprašant jos pateikti savo vertinimą. 125. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
20 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjo Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) preambulės 41 konstatuojamąja dalimi, teisinis pagrindas ar teisėkūros priemonė turėtų būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymas turėtų būti numatomas tiems asmenims, kuriems jie turi būti taikomi, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teisėkūros priemonės numatomumo tikslas, be kita ko, užtikrinti, kad nagrinėjamos priemonės apimtį ir taikymą reglamentuojančios taisyklės būtų pakankamai aiškios ir tikslios[1], t. y. kad atitinkamas fizinis asmuo, galėtų suprasti, kokios rūšies / kategorijos asmens duomenys, kokiu būdu ir kokiu tikslu yra tvarkomi. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento
galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį Reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Taip pat Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės akte būtina nurodyti asmens duomenų tvarkymo (įskaitant viešo skelbimo) tikslą.
Inspekcija taip pat pabrėžia, kad teisės aktai, kuriais ribojamos ar planuojamos riboti žmogaus teisės – aptariamu atveju teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, – turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Kai kuriais atvejais teisės aktuose gali būti nustatytas tik bendrasis tikslas, o atitinkamos prievolės konkrečiau nustatomos kitu lygmeniu, pavyzdžiui, įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Inspekcija teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
tarybos posėdžiai transliuojami viešai. Įstatymo projekto 19 straipsnio 19 dalis numato, kad, kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, savivaldybės taryba jį nagrinėja uždarame posėdyje. Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad „Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir
(ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“ Iš Įstatymo projekto 19 straipsnio 17 ir 19 dalių galima daryti išvadą, kad savivaldybės tarybos posėdžiai bus transliuojami viešai ir tais atvejais, kai bus svarstomi klausimai susiję su konkrečiais fiziniais asmenimis, pavyzdžiui, dėl socialinio būsto suteikimo ar kt., tačiau, pagal Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį tokių posėdžių vaizdo ir garso įrašai, tikėtina nebūtų viešai skelbiami. Siūlome suderinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 17 ir 19 dalis su to paties straipsnio 21 dalimi, numatant vienodą apsaugą tiek posėdžių transliacijoms, tiek posėdžių vaizdo ir garso įrašų skelbimui, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 19 straipsnio 19 dalyje numatant, kad uždari posėdžiai vyksta ir tais atvejais, kai būtina apsaugoti fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Pritarti
126Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
22
Reglamentas nustato bendrąsias asmens duomenų tvarkymo taisykles, o konkrečios asmens duomenų tvarkymo taisyklės gali būti nustatomos kituose Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose[2], ir vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 7 punktu kuriame nurodyta, kad bendrosios nuostatos tekste dėstomos anksčiau nei specialiosios, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „Savivaldybės tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės tarybos garso ir vaizdo įrašai neskelbiami viešai, kai tai gali atskleisti valstybės tarnybos ar komercinę paslaptį, pažeisti fizinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą.“ Taip pat iš Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalies nėra aišku, kokiu tikslu ir kokį laikotarpį bus viešai skelbiami savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai. Taigi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį, nurodant savivaldybės tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašų skelbimo viešai tikslą ir laikotarpį. Pritarti
127Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2247
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Komitetų posėdžių metu daromas garso įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka”.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: „Savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisiją, posėdžių metu daromas garso įrašas. Komisijų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisiją ir komisijų uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip“. Taikant teisėkūros aiškumo principą ir minėtus reikalavimus dėl asmens duomenų viešo skelbimo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalies ir
vaizdo įrašų skelbimo viešai tikslą, o taip pat garso ir vaizdo įrašų skelbimo viešai laikotarpį. Pritarti
128Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2
projekto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: „<...> tarybos nariai, tarybos narys, pretenduojantis tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama merui ir savivaldybės tarybos reglamento nustatyta tvarka skelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje tol, kol savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalį, numatant asmens duomenų viešo skelbimo tikslą. Pritarti
129Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
3766 5.
Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „<...> Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat esantis įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariu. Informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje“. Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad: „<...> Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. <...> Informacija apie asmenį, savivaldybės tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo ir atšaukimo datos), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalį ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą, numatant asmens duomenų viešo paskelbimo tikslą ir kokį laikotarpį bus viešai skelbiami asmens duomenys apie mero visuomeninį konsultantą ir savivaldybės tarybos nario visuomeninį padėjėją. Pritarti
130Vidaus reikalų ministerija,
3411 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1580 (toliau – Projektas) ir pagal kompetenciją teikia esmines pastabas ir pasiūlymus:
mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus – kompetencijų siūlome: 1.1.
Įvertinti tikslingumą svarstyti vietos savivaldos modelį, kai meras yra savivaldybės vadovas, savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės administracijos direktorius yra mero politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirtas savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos – vadovas. Pagal Projekto 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą susidarytų situacija, kai ne savivaldybės vykdomoji institucija, ne įstaigos vadovas, bet įstaigos vadovo
(mero) politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas – administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimus, leistų įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat mero jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Siūlome aiškiai reglamentuoti, kuris viešojo administravimo subjektas būtų atsakingas už savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų savivaldybės piniginių išteklių administravimą, organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą, administruotų savivaldybės turtą, atsakytų už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą. Pritarti
131Vidaus reikalų ministerija,
2
mero, kaip savivaldybės vadovo, įgaliojimus ir kompetenciją. Projekte pasigendama konkrečių nuostatų, apibrėžiančių mero, kaip savivaldybės vadovo, kompetenciją, nors akivaizdu, kad tiesiogiai išrinkto politiko – savivaldybės vadovo – kompetencija nėra tapati savivaldybės įstaigos – savivaldybės administracijos vadovo kompetencijai. Pritarti
132Vidaus reikalų ministerija,
3426
savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją.
Pagal Projekto 43 straipsnio 6 dalies 1 punktą, savivaldybės direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų (mero potvarkių) įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, tačiau dalies administracijos direktoriaus kompetencijos apimtis priklausytų nuo mero pavedimų (Projekto 43 straipsnio 6 dalies 3–7 ir 9 punktai), todėl galima situacija, kai dalyje savivaldybių funkcijas atliks pats meras ir jo sprendimai bus įforminami mero potvarkiais, tačiau tie patys santykiai, merui pavedus funkcijas administracijos direktoriui, bus reglamentuojami administracijos direktoriaus įsakymais. Toks galimas nesisteminis savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijų skirstymas, mūsų nuomone, nesąlygoja aiškios viešojo administravimo subjektų atsakomybės už savo veiklą, kartu – nesąlygoja sklandžios visos savivaldybės veiklos. Pritarti
133Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2530
atvejus. Praktikoje susidaro situacijų, kai meras trumpam negali eiti savo pareigų, pvz., pirmininkauti savivaldybės tarybos posėdžiui dėl komandiruotės, atostogų, trumpo nedarbingumo, todėl manome, kad tokiu atveju tikslinga numatyti pareigybę asmens, kuris trumpuoju laikotarpiu pavaduotų merą, ir tokio asmens įgaliojimus. Tačiau Projekto 30 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taip pat, pvz., tokiu atveju, jei meras miršta, tikslinga reglamentuoti asmens, atliekančio mero pareigas, skyrimą ir jo įgaliojimus. Jei būtų nuspęsta, kad merą pavaduoja ir laikinai mero pareigas eina paskirtas savivaldybės tarybos narys, tikslinga nustatyti tokio tarybos nario įgaliojimų sustabdymo procedūrą. Šiuo metu savivaldybės tarybos nario įgaliojimų sustabdymas yra numatytas tik Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatytu pagrindu.
134Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2528
teisės įgyvendinimą. Projekte nustatoma mero teisė nepasirašyti savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir juos motyvuotai grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui (mero veto teisė). Tokiu atveju taryba gali arba pritarti mero motyvuotam grąžinimui, arba patvirtinti pirminį priimtą sprendimą, kurį meras turi teisę skųsti Vyriausybės atstovui. Ši nuostata svarstytina tuo aspektu, kad ginčijamą tarybos sprendimą Vyriausybės atstovas bus jau įvertinęs, nebent paties posėdžio metu būtų atsiradusių naujų aplinkybių; taip pat pažymėtina, kad jei taryba nepritars mero siūlymui dėl politinių ar ekonominių priežasčių, Vyriausybės atstovas tokių sprendimo priėmimo motyvų nevertins, nes Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausybės atstovas teisės aktų ir teisės aktų projektų nevertina politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu“. Pritarti
135Vidaus reikalų ministerija,
2
vicemero paskyrimo procedūrą ir įvertinti nuostatų dėl mero politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Projekte siūloma vicemero procedūra vertintina kaip neproporcingai apsunkinta ir ištęsta, nors rezultatas visais atvejais būtų tapatus – vicemeru taptų asmuo, kurį pasirenka meras. Projekte siūlomas priėmimo į mero politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, nustatant išankstinę tarybos pritarimo procedūrą, neatitinka valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimamas į pareigas tik jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos valia.
Nepritarti Argumentai: Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius nors ir būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tačiau jų vykdomos funkcijos ir „politinis“ statusas skirtųsi. Vicemeras būtų valstybės tarnautojas, kuris savo pareigomis ir pozicija sudarytų sąlygas glaudesniam mero ir savivaldybės tarybos bendradarbiavimui. Administracijos direktoriaus statusas koreguotinas, nustatant, kad jis būtų savivaldybės, kaip įstaigos, vadovas, kuriam įstatyme, kaip įstaigos vadovui, tiesiogiai ir aiškiai apibrėžtos funkcijos. 136. Vidaus reikalų ministerija,
dviejų – savivaldybės tarybos sekretoriato ir mero sekretoriato – steigimo tikslingumą, atsižvelgiant į valstybės siekį optimizuoti valdymo procesus viešajame sektoriuje ir racionaliai naudoti žmogiškuosius išteklius. Mero sekretoriatui vadovautų meras (Projekto
dalyje minimas savivaldybės tarybos sekretorius, nėra aišku, ar jis būtų tarybos sekretoriato vadovas; nors Projekto 30 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija“, pagal dubliuojančią Projekto 43 straipsnio 7 dalies nuostatą savivaldybės administracija aptarnautų tik vieną sekretoriatą; nuostata, kad sekretoriato politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys, yra perteklinė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projekto Nr.
XIVP-1279(2) 173 straipsnio 5 dalies 6 punkto atžvilgiu. Pritarti Argumentai: Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu. 137. Vidaus reikalų ministerija, 2022-05-25 *
Korupcijos prevencijos įstatymo taikymo aspektu, mero – tiesiogiai išrinkto valstybės politiko – pareigos dera su savivaldybės įstaigos vadovo pareigomis. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punktą, rašytinis prašymas Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją yra privalomas, kai asmuo skiriamas į
138Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-25 *
nuostatas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nurodyta, kad: „Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių merai“, o pagal Projekto 16 straipsnio 3 dalį, meras jau ne organizuoja, o rengia.
Taip pat manome, kad nepakankamai aiški Projekto 16 straipsnio „Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimas ir tvirtinimas“ 1 dalies nuostata, kad: „Savivaldybės taryba ir meras už savo veiklą atsiskaito bendruomenei, teikdama savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį“, nes ta pati veikla nustatoma dviem subjektams – tarybai ir merui. Siūlome tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį svarsto ir tvirtina (Projekto 16 straipsnio 4 dalis), o meras užtikrina jo pateikimą savivaldybės bendruomenei susipažinti. Pritarti
139Vidaus reikalų ministerija,
apibrėžti, kokie savivaldybės viešojo administravimo subjektai laikomi savivaldybės institucijomis. Nors pagal Projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą savivaldybės institucijos yra dvi – atstovaujamoji (savivaldybės taryba) ir vykdomoji (meras), tačiau Projekte nesistemiškai vartojamos sąvokos „jokia kita savivaldybės institucija“, „mero sudaromos jam atskaitingos institucijos“, „kitos savivaldybės institucijos“ (3 straipsnio 9 dalis), „savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti teisė aktai, merų priimti teisės aktai“ (34 straipsnio 2 dalis), neatskleidžiant jų turinio, o pagal Projekto V skyriaus antraštę „Savivaldybės institucijos“ spręstina, kad savivaldybės institucijomis laikomi ne tik savivaldybės taryba ir meras, bet ir savivaldybės tarybos sudaromi dariniai – komitetai, komisijos, kolegija (nors Projekto 28 straipsnio 3 dalyje kolegija įvardijama kaip „savivaldybės tarybos patariamasis organas“), vicemerai.
Tačiau, įvertinus Projekte siūlomus nustatyti savivaldybės tarybos sudaromų darinių, pvz., Kontrolės komiteto, Antikorupcijos komisijos, savivaldybės kolegijos, įgaliojimus, spręstina, kad šie dariniai nėra viešojo administravimo subjektai. Pritarti140 Vidaus reikalų ministerija,
19
karantino metu susiklosčiusią savivaldybės tarybos nuotolinių posėdžių praktiką, siūlome tikslinti Projektą ir nustatyti esminius slapto balsavimo procedūros reikalavimus, kai klausimo svarstymas vyksta nuotoliniu būdu vykstančiame posėdyje. Regionų apygardos administracinis teismas nutartyje pasisakė (administracinė byla Nr. eI3-7788-583/2021), kad, vertinant šią Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) normą (Projekto 19 straipsnio
būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.“), negalimi atvejai, kai klausimas svarstomas posėdyje, vykstančiame nuotoliniu būdu, o dėl jo slaptai balsuojama fiziškai susirinkus. Pritarti
141Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-2535 8, 9, 10 4.
Siekdami teisėkūros ekonomiškumo, kartu siūlome įvertinti seniūnijų ir seniūnų statuso ir veiklos reglamentavimo tobulinimo tikslingumą:
seniūnų kadencijų (Projekto 44 straipsnio 8 dalis). Siūlome pakeisti Projekto 44 straipsnio 8 dalį ir 9 dalies antrąjį sakinį, nustatant, kad tik seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui – nustatoma 5 metų kadencija. Pagal šiuo metu galiojantį (ir Projektu siūlomą) teisinį reguliavimą seniūnas – savivaldybės administracijos padalinio vadovas – yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris į pareigas priimamas 5 metų kadencijai ir kuris (su nustatytomis išimtimis) negali pasinaudoti kitiems karjeros valstybės tarnautojams taikomo tarnybinio kaitumo instituto teikiamomis galimybėmis. Atsižvelgdami į seniūno veiklos pobūdį bei į teisės normų, reglamentuojančių karjeros valstybės tarnautojo statusą, visumą, manome, kad nustatyti kadencijas seniūnams – karjeros valstybės tarnautojams – yra netikslinga. Pritarti
142Vidaus reikalų ministerija,
212
reikalavimo keičiant seniūnijų ribas, jas steigiant ar naikinant organizuoti vietos gyventojų apklausą (Projekto 27 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Siūlytina kaip neproporcingos atsisakyti imperatyvios nuostatos, kad, steigiant, naikinant seniūnijas ar keičiant jų teritorijų ribas, būtina organizuoti vietos gyventojų apklausą, nes seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribos nėra veiksnys, darantis ženklią įtaką gyventojų ekonominiams, finansiniams ar socialiniams interesams; gyventojų pilietinė teisė rinkti tos savivaldybės tarybą ir merą nesikeičia, pakeitus seniūnijos teritorijos ribas. Šiuo metu prireikus atlikti net ir nežymius seniūnijų ribų tikslinimus pagal pasikeitusius gyventojų namų valdų ar žemės sklypų ribas ar objektyviai sumažėjus gyventojų skaičiui seniūnijose, gyventojų apklausos, nustatytos VSĮ, procedūra patį seniūnijų teritorijų ribų keitimo procesą padaro ištęstą. Pritarti 143.
143Vidaus reikalų ministerija,
7
reikalavimo seniūnijoms turėti sąskaitą banke (Projekto 44 straipsnio 7 dalis). Siūlome pakeisti Projekto 44 straipsnio 7 dalies nuostatą, atsisakant imperatyvaus įpareigojimo visoms seniūnijoms turėti sąskaitą banke ir paliekant savivaldybėms alternatyvą savarankiškai nuspręsti dėl atitinkamų seniūnijų sąskaitų banke atidarymo tikslingumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje yra numatyti šie asignavimų valdytojų finansavimo būdai: „Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų ir įsigyjamo turto apmokėjimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų sąskaitų“. Savivaldybės teigia, kad seniūnijų veikla dažniausiai finansuojama, vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis, lėšos kiekvienai seniūnijai apskaitomos atskirai, o seniūnijų išlaidos, vykdant patvirtintas programas, yra apmokamos tiesiogiai iš savivaldybės administracijos sąskaitos. Savivaldybių sprendimai taikyti centralizuotą buhalterinę apskaitą seniūnijoms grindžiami tuo, kad kiekvienai seniūnijai turėti atskiras sąskaitas banke yra neracionalu, ekonomiškai nepagrįsta ir netikslinga (papildomos ir vis augančios finansinės išlaidos dėl sąskaitų administravimo, žmogiškųjų išteklių stoka seniūnijose, administracinės naštos didėjimas ir pan.). Pažymėtina, kad sąskaitos banke turėjimas nėra seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinio ir finansinio savarankiškumą garantas, nes asignavimų valdytojo sąskaita banke – tai tik viena iš priemonių, skirta jo išlaidoms apmokėti, vykdant patvirtintas programas
144Vidaus reikalų ministerija,
2022-05-26 * Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į Jūsų kreipimąsi, teikia nuomonę dėl 1994 m. gruodžio 19 d.
Tarybos direktyvos 94/80/EB, nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (toliau – Direktyva 94/80/EB), nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1580 nuostatoms (toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad Direktyva 94/80/EB nustato priemones, kuriomis vadovaudamiesi Sąjungos piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje ir nesantys jos piliečiais, gali ten naudotis teise balsuoti ir būti kandidatais vietos savivaldos rinkimuose (Direktyvos 94/80/EB
savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžti vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją ir jų funkcijas, savivaldybės mero, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus (Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, Direktyva 94/80/EB nustato vietos savivaldos rinkimų taisykles, o Įstatymo projektu nustatoma išrinktų savivaldybės institucijų sudarymo ir veiklos tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, reglamentuojančiu savivaldybių tarybų rinkimų tvarką, įgyvendinama Direktyva 94/80/EB (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“). Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtą direktyvą išbraukti iš Įstatymo projekto priedo „Įgyvendinami Europos
nuostatų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1230 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti trumpuoju laikotarpiu, kai meras negali eiti pareigų dėl komandiruotės, atostogų, ligos ir pan., kad jį pavaduoja jo politinio pasitikėjimo pagrindu į pareigas paskirtas vicemeras. Juolab, kad vicemero (vicemerų) kandidatūras tvirtina savivaldybės taryba. Toks reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijai bei leidžia išlaikyti mero atsakomybę prieš jį rinkusią bendruomenę. Priešingu atveju, savivaldybės tarybai skiriant mero pareigas eisiantį savivaldybės tarybos narį, iškyla atsakomybės, už jo pavadavimo metu atliktų veiksmų, klausimas. Be to, iškiltų kolizija tarp savivaldybės tarybos nario statuso ir asmens, einančio mero pareigas, teisių ir pareigų: merui negalima balsuoti, o savivaldybės tarybos narys, eisiantis mero pareigas, išlaikydamas tarybos nario statusą, turėtų balsuoti, kas taip pat prieštarautų Konstitucijai. Tarybai paliekama teisė paskirti mero pareigas eisiantį tarybos narį tuo atveju, kai meras netenka savo mandato. Meras mandato netenka savivaldybės tarybos sprendimu ir dėl negalėjimo dėl ligos eiti savo pareigų ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, ir dėl mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu (39 straipsnis), ir kai meras, esant ypatingoms aplinkybėms negali eiti savo pareigų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, ir kai nėra merą galinčių pavaduoti vicemerų.
Taigi, savivaldybės tarybai paliekama pakankamai svertų įtakoti situaciją ir paskirti mero pareigas einantį tarybos narį, kai meras tiek dėl nuo jo priklausančių, tiek ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nebegali eiti savo pareigų ir netenka mero mandato. Meras negali būti nušalinamas nuo pareigų savivaldybės tarybos daugumo sprendimu dėl jam pareikštų įtarimų, nes tai būtų politinis, o ne teisinį pagrindą turintis sprendimas, kuris prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Be to, tai akivaizdžiai paskatintų politikų kišimąsi į teisėsaugos institucijų darbą ir manipuliavimą jomis. Meras nuo pareigų gali būti nušalinamas tik teisėsaugos Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o ne politikų sprendimais. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį ar nutraukus ikiteisminį tyrimą, meras grįžtų toliau pareigas į jo asmeninio politinio pasitikėjimo asmenų – vicemerų priimtų sprendimų aplinką bei toliau atsakyti prieš jį rinkusią bendruomenę už visus jo politinio pasitikėjimo asmenų priimtus sprendimus. Tarybai taip pat paliekama galimybė nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir priimti sprendimą, kad meras neteko įgaliojimų per 39 straipsnyje numatytą procedūrą dėl mero įgaliojimų netekimo sulaužius priesaiką ar nevykdžius jam įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Pasiūlymas:
Papildyti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2.
Kai dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė ir pan.) meras negali eiti savo pareigų, mero pareigas laikinai eina vicemeras.“
iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 2. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1230 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų; ir nėra vicemero (vicemerų) ar jam (jiems) taip pat negalint eiti mero pareigų. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 3. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė,
2 Argumentai: korektūros klaida Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: 4.
Jeigu išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamo mero įgaliojimai tęsiasi iki mero, kuris bus išrinktas per pakartotinius rinkimus, priesaikos. Pritarti
nariai: D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė,
4 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo įstatymo 30 straipsnio 17 dalį ir jį išdėstyti taip:
17Kai meras negali eiti pareigų,
laikinai mero pareigas einantis merą pavaduojantis asmuo savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 5-7 ir 16 dalyje, taip pat šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, 12 ir 14 punktuose bei 32 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 31 straipsnio 2 dalies 12 ir 14 punktuose bei 32 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba. Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas siūlo nustatyti, kad atskiriamas mero pavadavimas ir laikinas mero pareigų ėjimas kaip du savarankiški institutai. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, o laikinai pareigas eina tarybos paskirtas tarybos narys. Posėdžių darbotvarkes sudaro, posėdžius šaukia ir juos veda bei tarybos priimtus sprendimus pasirašo tik tarybos paskirtas tarybos narys. 5. Seimo nariai:
D. Griškevičius, E. Sabutis, E. Rudelienė, A. Bagdonas, A. Stončaitis, A. Petrošius, G. Kindurys, K. Vilkauskas, S. Skvernelis, K. Mažeika, Z. Streikus, T. Tomilinas, R. Baškienė, 2022-05-1231 Argumentai: žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: 3.
Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys vicemeras. Nepritarti Argumentai:
Nesuprantamas pasiūlymas, nėra teisinės ir lingvistinės logikos. 6. Seimo nariai: A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
28
Sprendžiant dėl asmenybinių klausimų, tokių kaip vicemero paskyrimas ar nepasitikėjimas juo, yra įprasta balsuoti slaptai. Redaguojant šį straipsnį nebuvo aiškiai parašyta, kad išreiškiant nepasitikėjimą vicemeru ar meru būtų balsuojama slaptai. Atitinkamai nėra išspręsta, o kas nutinka, kai yra išreiškiamas nepasitikėjimas pareigūnu. Nepasitikėjimas negali būti tik savivaldybės tarybos politinė deklaracija, neturinti jokios realios juridinės galios, nes tokio nepasitikėjimo išreiškimas yra beprasmis, butaforinis žingsnis. Kaip ir Seime išreiškus nepasitikėjimą ministru, taip ir savivaldos atveju, nepasitikėjimas pareigūnu turi turėti aiškų rezultatą – asmuo, kuriuo nepasitikima turi atsistatydinti. Toks siūlymas yra teikiamas. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsų dauguma, slaptu balsavimu nepasitikėjimo vicemeru ar savivaldybės administracijos direktoriumi pareiškimas. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių.
Jeigu savivaldybės tarybos sprendimas dėl nepasitikėjimo priimtas, savivaldybės administracijos direktorius ar vicemeras, kuriam išreikštas nepasitikėjimas, turi atsistatydinti; Nepritarti Argumentai: Tiek vicemeras, tiek savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai. Jų priėmimui į darbą ir atleidimui iš jo yra taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, pagal kurias politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus priimti į pareigas ir iš jų atleisti gali tik juos priimantis pareigūnas. Taigi, teisiškai griežtai negalima įstatymo projekte nustatyti teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo normas. Taip pat svarbu pažymėti, kad ministras yra skiriamas pareigūnas, o pvz., viceministras, priimamas į pareigas kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, todėl ministras privalo atsistatydinti, o viceministrą gali iš užimamų pareigų atleisti tik ministras. Dėl slapto balsavimo nustatymo, tai perteklinis reguliavimas, kadangi Įstatymo projekto 17 straipsnio 15 dalyje yra numatyta tai, ką pasiūlymų autoriai teikia, siūlydami pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Todėl pasiūlymui nepritartina, kadangi pritarus pasiūlymui, įstatymo projekte būtų du kartus skirtinguose įstatymo straipsniuose pasisakoma apie tą patį. 7. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius, 2022-05-1732 1,2
suteikiama galia pasiskirti vicemerą ignoruojant tarybos valią, yra nedemokratiška ir neproporcingai susilpninanti tarybą. Egzistuojant tokiai skyrimo tvarkai meras gali nepaisyti taryboje susiformavusios daugumos, o tai veda į dar gilesnį politinį konfliktą. Nemažoje dalyje savivaldybių toks mero persvaros sustiprėjimas turtėtų itin neigiamų pasekmių, neabejotinai varžytų demokratijos apraiškas.
Siūloma numatyti, kad du kartus tarybai atmetus mero teikiamą kandidatą (kas rodytų, kad meras neturi tarybos palaikymo), iniciatyvą dėl kandidatų į vicemerus siūlymo perimtų taryba. Atitinkamai tokiu atveju jau meras turėtų priimti arba ne tarybos siūlomą kandidatūrą. Jeigu meras atmestų tarybos siūlomą kandidatą – procedūra būtų kartojama tol, kol yra paskiriamas vicemeras. Toks modelis verstų tiek merą, tiek tarybą ieškoti kompromisų, o ne vienai kuriai nors valdžios šakai turėti neproporcingą politinę persvarą itin svarbiame vicemerų skyrimo procese. Tai lemtų, jog meras negalėtų dirbti be valdančiosios daugumos taryboje, atitinkamai meras turėtų būti valdančiosios daugumos lyderiu ir atsižvelgti į demokratinį mandatą, kurį tarybai suteikė gyventojai. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai,
skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus mero siūlomo kandidato skyrimui vicemeru, kandidatus į vicemero pareigas merui siūlo savivaldybės taryba. Savivaldybės taryboje kandidatą į vicemerus teisę siūlyti turi bet kuris tarybos narys, frakcija ir mišri grupė. Taryba sprendimą priima balsuojant už kiekvieną kandidatą atskirai, posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, slaptu balsavimu. Merui du kartus iš eilės nepaskyrus tarybos pasiūlyto kandidato į vicemero pareigas, kandidato siūlymo iniciatyvos teisė vėl suteikiama merui.
Procedūra yra kartojama tol, kol vicemeras yra paskiriamas. Tarp kiekvienos kandidatūros siūlymo negali būti ilgesnio nei dviejų savaičių tarpo. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės. Nepritarti Argumentai:
Komitetas, įvertinęs visų suinteresuotų subjektų pateiktas pastabas, bendru sutarimu teikia savo vicemero skyrimo tvarkos modelį, kuris yra praktiškesnis, lankstesnis, užtikrinantis konstitucinį savivaldybės institucijų atskyrimo principą. 8. Seimo nariai: A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
4
Naujoje įstatymo redakcijoje nėra aiškiai apibrėžta vicemerų atleidimo procedūra, kai vicemerą nusprendžia atleisti jį paskyręs subjektas – meras. Jeigu vicemeras buvo skirtas dalyvaujant tarybai, jį atleidžiant logiškai turėtų būti išgirstas ir tarybos balsas, nes kitu atveju jeigu taryba nepritaria vicemero atleidimui, bet vicemeras atleidžiamas – taryba turės tik negatyvią įtaką šiam procesui blokuodama naujo vicemero paskyrimą. Tad tarybos įtraukimas visame procese leistų sumažinti konflikto tarp mero ir tarybos tikimybę. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
iš pareigų atleidžia meras, slaptu balsavimu pritarus savivaldybės tarybai.
Vicemerui užtikrinama teisė grįžti į iki paskyrimo vicemeru eitas pareigas, mutatis mutandis taikant normos, nustatančios administracijos direktoriaus teisę grįžti į iki paskyrimo administracijos direktoriumi eitas pareigas. Nepritarti Argumentai: Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, vicemeras į pareigas gali būti priimtas ir iš jų atleistas tik mero sprendimu. Jeigu įstatymo projekte būtų nustatyta siūlomą pataisa, tai akivaizdžiai teisiškai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymo normoms. 9. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius, 2022-05-17 33N
Kadangi pagal naują įstatymo redakciją mero ir tarybos galios yra atskiriamos, o meras vidiniam tarybos darbui turės žymiai mažiau įtakos, todėl atsiranda poreikis stiprinti tarybos sekretoriatą. Taip pat šis poreikis išryškėja keičiant tarybos sprendimų projektų registracijos tvarką – visi jie bus registruojami tarybos sekretoriate, kuriame turės būti atliekamas jų teisinis vertinimas. Atitinkamai toks tarybos sekretoriatas turi būti stipresnis ir aiškiai apibrėžtas. Visgi įstatyme stokojama tarybos sekretoriato apibrėžimo. Tarybos sekretoriatui trūksta aiškios vietos savivaldos institucijų sąrangoje, todėl siūloma įstatymą papildyti aiškesniu tarybos sekretoriato veiklos modeliu. Taip pat numatoma, kad tarybos sekretoriate turėtų būti išskirta ir viena pozicija tarybos opozicijos sekretoriui. Kadangi pagal naują įstatymo redakciją reikšmingai sustiprėja mero galios, todėl yra būtina stiprinti savivaldos opoziciją, kuri yra be galo svarbi siekiant skaidraus ir demokratiško savivaldybės valdymo.
Labai dažnai savivaldoje visuomeniniais pagrindais dirbanti opozicija neturi jokio resurso užtikrinant stabilesnį ir efektyvesnį veikimą taryboje, sprendimų projektų rengimą, kai valdančioji dauguma už savęs tam turi daugybę įvairių pareigybių. Šis poreikis dar labiau išryškėja atsirandant galimybei opozicijai kas pusę metų savo siūlomais sprendimų projektais užpildyti pusę savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės. Todėl siūloma opozicijai suteikti bent vieną poziciją – tarybos opozicijos sekretoriaus – kuris užtikrintų sklandesnį opozicijos veikimą. PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
sekretoriatas
aptarnauti, savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti ir kitoms savivaldybės tarybai reikalingos funkcijoms, kurios apibrėžiamos šiame ir kituose įstatymuose bei savivaldybės tarybos reglamente, steigiamas savivaldybės tarybos sekretoriatas. 2. Savivaldybės tarybos sekretoriatą sudaro savivaldybės tarybos sekretorius, savivaldybės tarybos opozicijos sekretorius ir kiti savivaldybės tarybos veiklai reikalingi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. 3. Savivaldybės tarybos sekretoriatui vadovauja savivaldybės tarybos sekretorius, kurį į pareigas savivaldybės tarybos narių dauguma, slaptu balsavimu skiria savivaldybės taryba. Kandidatus į savivaldybės tarybos sekretorius gali siūlyti bet kuris savivaldybės tarybos narys, frakcija ir mišri grupė.
Savivaldybės tarybos sekretorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atskaitingas tarybai. 4. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretorių į pareigas skiria savivaldybės tarybos opozicijos lyderis po konsultacijų su visomis opozicijai priklausančiomis frakcijomis. Savivaldybės tarybos sekretorius aptarnauja savivaldybės tarybos opoziciją, padeda jai rengti sprendimų projektus ir atlieka kitas savivaldybės tarybai reikalingas funkcijas. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, atskaitingas tik savivaldybės tarybos opozicijai. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretoriui yra nustatomas darbo užmokestis, kuris yra lygus savivaldybės tarybos sekretoriaus darbo užmokesčio dydžiui. Savivaldybės tarybos opozicijos sekretoriui yra sudaromos tokios pačios darbo salygos, kaip ir visiems kitiems savivaldybės tarybos sekretoriato darbuotojams. 5. Savivaldybės tarybos sekretoriato veikla apibrėžiama savivaldybės tarybos reglamente. Savivaldybės tarybos sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina savivaldybės taryba savivaldybės tarybos sekretoriaus teikimu. Darbuotojus į pareigas savivaldybės tarybos sekretoriate (išskyrus savivaldybės tarybos opozicijos sekretorių) priima ir atleidžia savivaldybės tarybos sekretorius. 6. Savivaldybės taryba nustato atskirą savivaldybės tarybos sekretoriato veiklos išlaidų sąmatą. Savivaldybės tarybos sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr.
Nr. 25 ir 26) dėl panašaus modelio sekretoriato steigimo, atitinkamai Komitetas patikslino kitas įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu, todėl šiam pasiūlymui nepritartina. Be kita ko, merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. 10. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
210
Atskyrus tarybos ir mero veiklą, taryba neturėtų daryti įtakos mero sekretoriato darbui ir atvirkščiai. Taryba turėtų turėti įtakos tik tarybos sekretoriato suformavimui. PASIŪLYMAS: Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatųo sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu; Nepritarti Argumentai: Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl panašaus modelio sekretoriato steigimo, atitinkamai Komitetas patikslino kitas įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu, todėl šiam pasiūlymui nepritartina. 11. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, A. Kupčinskas, K. Masiulis, A. Petrošius,
2
Atskyrus tarybos ir mero veiklą, meras neturėtų daryti įtakos mero sekretoriato darbui ir atvirkščiai. Meras turėtų turėti įtakos tik mero sekretoriato suformavimui ir veiklai. PASIŪLYMAS: Pakeisti 30 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
15Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti,
taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero teikimu steigiami savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai (toliau – sekretoriatai). Sekretoriatų finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija.
Savivaldybės taryba nustato atskiras sekretoriatų išlaidų sąmatas. Sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Mero teikiamiems savivaldybės tarybos sprendimams rengti, merui patarti ir kitoms merui reikalingoms funkcijoms atlikti, meras gali steigti mero sekretoriatą. Mero sekretoriato pareigybių skaičių ir išlaidų sąmatą nustato meras. Mero sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Mero sekretoriatai sudaromi iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys. Nepritarti Argumentai:
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr. 25 ir 26) dėl panašaus modelio sekretoriato steigimo, atitinkamai Komitetas patikslino kitas įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu, todėl šiam pasiūlymui nepritartina. 12. Seimo nariai:
D. Griškevičius, R. Juška, E. Sabutis, S. Skvernelis, S. Tumėnas, A. Petrošius, A. Mazuronis, A. Kupčinskas, 2022-05-2438 1,2 Argumentai: Pasiūlymu siūloma nustatyti savivaldybių Taryboms teisę priimti sprendimą dėl seniūnaitijų steigimo tais atvejai, kada miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje nėra įsteigtos seniūnijos.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įpareigojantis sudaryti seniūnaitijas nepriklausaomai nuo to ar teritorijoje yra įsteigta seniūnija ar ne, apriboja vietos savivaldos galimybes spręsti vietos valdymo ir gyventojų įtraukimo efektyviausius sprendimus. Praktika taip pat rodo, kad egzistuojanti seniūnaičių rinkimų tvarka teritorijose, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos (dažniausiai didžiųjų miestų teritorijos) nėra efektyvi. Seniūnaičių rinkimuose dalyvauja nedidelis kandidatų skaičius, rinkimuose dalyvauja labai mažas gyventojų skaičius. Dalis savivaldybių taip pat pripažįsta, kad tenka skirti daug laiko ir resursų pasikartojantiems seniūnaičių rinkimams organizuoti, nes rinkimai dažnai neįvyksta, nes nėra kandidatų arba buvo per mažas balsuojančių dalyvių sąrašas. Pripažįstama, kad dažnu atveju „dėl pliusiuko“ savivaldybės priverstos ieškoti seniūnaičių pačios, tad tokiu atveju apie tinkamą gyventojų atstovavimą sunku kalbėti. Pasiūlymas:
Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras
ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių) yra sudaromos seniūnaitijos. Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 500 gyventojų. Sudarant seniūnaitijas miestuose iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių kompaktiškai užstatytų teritorijų, kuriose gyventojų tankis ne mažesnis kaip 100 gyventojų /ha, gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius paprastai turi būti ne didesnis kaip 3 000 gyventojų.
Seniūnaitijos sudaromos nepriklausomai nuo to, ar steigiamos seniūnijos, ar nesteigiamos. Teritorijose, kuriose nėra įsteigtos seniūnijos, savivaldybės tarybos sprendimu sprendžiama dėl seniūnaitijų steigimo. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant pasiūlymui, į įstatymo projektą jis perkeliamas koreguojant pagal teisėkūros taisykles. 13. Seimo narys A Kupčinskas, 2022-05-3140 7N Argumentai: Pasiūlymo rengimą paskatino daugkartinės diskusijos apie Lietuvos vietos savivaldos problemas vietos bendruomenių organizacijose. Po diskusijų su nacionaline ir vietos valdžia akivaizdu, kad dabartinė vietos savivaldos sistema neatitinka šiuolaikinių gyvenimo bendruomenėje sąlygų ir dalyvaujamosios demokratijos principų. LR Seimo priimamos vietos savivaldos įstatymo korekcijos, tikėtina, pasieks esminius keliamus tikslus, tačiau siūloma sustiprinti Vietos savivaldos įstatymo turinį, kas leistų sudaryti sąlygas realiai savivaldai, tenkinančiai vietos bendruomenės interesus. Lietuvos savivaldybės yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje, todėl vietos savivalda neįsivaizduojama be stiprių seniūnijų ir be tiesioginių rinkimų į seniūnijų tarybas (seniūnaičių sueigas) tvarkos. Pagrindinis tikslas – apibrėžti seniūnaičių sueigos tarybos rinkimus. 1 straipsnis. 49 straipsnio papildymas 7 dalimi
straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Seniūnaičių sueigos tarybos rinkimai yra
tiesioginiai, jie gali būti rengiami kartu su savivaldybės tarybos rinkimais. Kandidatai yra konkrečios seniūnijos gyventojai.
Seniūnaičių sueigos tarybos narių darbas taryboje yra kompensuojamas. Tiesiogiai išrinktos seniūnijos tarybos nariai sudaro daugumą savivaldybės konkursinėje komisijoje, renkančioje seniūnijos seniūną. Kandidatas į seniūnus turi gyventi toje pačioje savivaldybėje, kurioje yra seniūnija.“ Nepritarti Argumentai:
Teikiamas pasiūlymas iš esmės keičia žemesnės pakopos savivaldos mechanizmą. Norint įgyvendinti pasiūlymą, reikia sistemiškai peržiūrėti ir pakeisti visas įstatymo projekto nuostatas. Taip pat pasiūlymu keičiamas teisinis reguliavimas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, todėl atitinkamai reikės iš pagrindų peržiūrėti ir šį įstatymą. Be kita ko, pagal siūlomą teisinį reguliavimą turi būti keičiamas ir seniūnų teisinis statusas. Įvertinus visa tai, pirmiausia reikalinga išsami diskusija su visais subjektais, kuriems tiesiogiai bus taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, antra – svarbu atlikti poveikio vertinimą. 14. Seimo narys K. Vilkauskas,
20 N Argumentai: Seniūnaitijų sudarymo tikslas buvo ir yra ne savitikslis dirbtinių gyvenamųjų vietovių junginių kūrimas vien tam, kad būtų galima rinkti seniūnaičius, bet priešingai – sudarymas būtinų sąlygų rastis (formuotis) ir gyvuoti (plėtotis) kaimynystės ryšiais susijusioms žmonių bendruomenėms (gyvenamosios vietos bendruomenėms), kurios joms rūpimus viešuosius (bendrus) reikalus galėtų tvarkyti Vietos savivaldos įstatymo nustatytomis veiklos formomis. Seniūnaitijų ir seniūnaitijų (gyvenamosios vietos) bendruomenių sąvokos ir jų apibrėžtys yra ne Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo, bet būtent Vietos savivaldos įstatymo dalykas. Todėl Vietos savivaldos įstatymo projektas turi būti papildytas šiomis sąvokomis.
Pasiūlymas: Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnį papildyti nauja 20 dalimi:
„Seniūnaitija – savivaldybės teritorijos dalis, kurios gyventojai
sudaro bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais susijusią gyvenamosios vietos žmonių bendruomenę, kuri tuos poreikius ir interesus tenkindama veikia šio įstatymo nustatytomis tiesioginio dalyvavimo formomis. Seniūnaitija sudaroma iš vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių (miestelių, kaimų, viensėdžių) arba vienos ar kelių bendras ribas turinčių vienos gyvenamosios vietovės (miesto, miestelio) dalių.“ Nepritarti Argumentai:
bendruomeniškumo nepadaugės;
Konstitucijos laiduojamai gyventojų pasirinkimo teisei priklausyti asociacijai ar kitai organizacijai;
bendruomeninei organizacijai, yra ydinga teisėkūros praktika, kadangi siūlomas teisinis reguliavimas konkuruoja su Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme nustatytu reguliavimu ir paneigia pastarojo įstatymo esmę;
suponuoja, jog seniūnaitijos visais atvejais privalo būti sudaromos, kai tuo tarpu įstatymo projekte numatoma, jog seniūnaitijos sudaromos tik jeigu yra įsteigtos seniūnijos;
5sąvokoje neturėtų būti nustatomi seniūnaitijų formavimo principai;
projekto 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms. 15. Seimo narys K.
Seimo narys K. Vilkauskas,
21 N Pasiūlymas: Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnį papildyti nauja 21 dalimi: „Seniūnaitijos (gyvenamosios vietos) bendruomenė – savivaldybės teritorijos dalies gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus - seniūnaičius, veikla per bendruomenines organizacijas ir kt.).“ Nepritarti Argumentai:
Žr. argumentus prie pasiūlymo įtvirtinti sąvoką „seniūnaitija“. 16. Seimo narys K. Vilkauskas, 2022-06-163 21, 22, 23 Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 21, 22 ir 23 dalis laikyti 22, 23 ir 24 dalimis. Nepritarti Argumentai: Žr. argumentus prie pasiūlymo įtvirtinti sąvoką „seniūnaitija“. 17. Seimo narys K. Vilkauskas,
22 Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 3 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „21 22. Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies seniūnaitijos (gyvenamosios vietos) bendruomenės išrinktas atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.“ Nepritarti Argumentai:
Klaidinanti pataisa, kadangi sąvoka „gyvenamoji vieta“ sietina su fiziniu asmeniu, o ne su bendruomene. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas ją apibūdina kaip fizinio asmens gyvenamąją vietą, nusakomą konkrečiu pastato (patalpos) adresu, todėl tai negali būti visos bendruomenės gyvenamoji vieta. 18. Seimo narys K. Vilkauskas,
5 Argumentai: Siekiant didesnio viešumo ir seniūnijų gyventojų įsitraukimo į vietos reikalų tvarkymą, tikslinga reglamentuoti, kad nustatyta tvarka patvirtinti seniūnijos nuostatai ir metinis veiklos planas bei jo įgyvendinimo ataskaita skelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų skelbimų lentose.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. Patvirtinti seniūnijos nuostatai turi būti skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir tos seniūnijos skelbimo lentoje.“ Nepritarti Argumentai:
Perteklinė nuostata. Tai yra numatyta Vyriausybės nutarime „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“. Šiame specialiajame teisės akte reglamentuojama, kokia informacija turi būti skelbiama interneto svetainėje ir jau nustatyta pareiga skelbti įstaigos nuostatus ir palikta teisė skelbti kitą reikalingą informaciją. Siekiant teisėkūros sistemiškumo, visus tokius reikalavimus reikia nustatyti specialiajame teisės akte. Be to, joks teisės aktas nenustato reikalavimo įstaigoms ar jų padaliniams turėti skelbimų lentas. Iš pasiūlymo turinio nėra aišku, kiek laiko patvirtinti seniūnijos nuostatai turės būti skelbiami skelbimų lentoje. Galima daryti prielaidą, kad iki tol, kol bus pakeisti naujai patvirtintais. Taip pat neaišku, kaip tai reikėtų taikyti praktiškai, nes seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita yra didelės apimties dokumentai.
Jeigu jie būtų skelbiami laikantis visų informacijos skelbimo reikalavimų, pvz., asmenims su regos negalia pritaikytu šrifto dydžiu ir pan. visa seniūnijos skelbimų lenta būtų užpildyta tik seniūnijos nuostatais. Todėl manome, kad gyventojai su seniūnijos metiniu veiklos planu, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita galėtų susipažinti užėję į seniūniją ir to paprašę. 19. Seimo narys K. Vilkauskas,
6 Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal
seniūnijos metinį veiklos planą. Patvirtintas seniūnijos metinis veiklos planas, taip pat jo įgyvendinimo ataskaita turi būti skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir tos seniūnijos skelbimo lentoje.“ Nepritarti Argumentai: Žr. prie pasiūlymo 35 straipsnio 5 daliai. 20. Seimo narys K. Vilkauskas,
7 Argumentai: Siekiant ir toliau nuosekliai ir sistemiškai didinti seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą, tikslinga nustatyti, kad seniūnijų veiklai finansuoti skirtų programų (programos) asignavimai (lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnijos finansinio savarankiškumo privalomas elementas yra sąskaitos turėjimas. Todėl būtina grąžinti iki šiol galiojančią nuostatą, nustatančią, kad seniūnija turi sąskaitą banke. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 35 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų.
Seniūnijos veiklai, numatytai seniūnijos metiniame veiklos plane, vykdyti reikalingi asignavimai (lėšos) iš savivaldybės biudžeto suplanuojami atskiroje tai seniūnijai skirtoje biudžeto programoje arba, savivaldybės tarybos sprendimu
Nepritarti Argumentai: Pasiūlymo pirmoji dalis, kuria siekiama įtvirtinti, kad seniūnijai finansavimas suplanuojamas atskiroje tai seniūnijai skirtoje biudžeto programoje arba, savivaldybės tarybos sprendimu – vienoje bendroje visoms seniūnijoms skirtoje biudžeto programoje, taip pat reikalavimas, kad asignavimai tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu pavyzdiniu tokių kriterijų sąrašu, neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo. Neprasminga unifikuoti visoms savivaldybėms aktualius kriterijus, kaip jos turėtų skirstyti lėšas seniūnijoms, nes seniūnijos yra labai skirtingos - jos gali būti tiek administracijos filialai, tiek biudžetinės įstaigos, būti nevienodo dydžio ir veikti skirtingomis aplinkybėmis, pvz., kaimiškosiose vietovėse ar didmiesčiuose, kas iš esmės lemia jų veiklos ypatumus. Pakeitimas taip pat mažina savivaldos savarankiškumą, kadangi lėšos seniūnijoms būtų skiriamos iš savivaldybės biudžeto, o jas skirdama taryba turėtų vadovautis Vyriausybės nustatytais kriterijais. Taip pat tokia pataisa įsiterpiama į išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą. Dėl imperatyvaus reikalavimo seniūnijoms turėti sąskaitą banke.
Seniūnijų veikla dažniausiai finansuojama vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis, lėšos kiekvienai seniūnijai apskaitomos atskirai, o seniūnijų išlaidos, vykdant patvirtintas programas, yra apmokamos tiesiogiai iš savivaldybės administracijos sąskaitos. Savivaldybių sprendimai taikyti centralizuotą buhalterinę apskaitą seniūnijoms grindžiami tuo, kad kiekvienai seniūnijai turėti atskiras sąskaitas banke yra neracionalu, ekonomiškai nepagrįsta ir netikslinga (papildomos ir vis augančios finansinės išlaidos dėl sąskaitų administravimo, žmogiškųjų išteklių stoka seniūnijose, administracinės naštos didėjimas ir pan.). Pažymėtina, kad sąskaitos banke turėjimas nėra seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinio ir finansinio savarankiškumą garantas, nes asignavimų valdytojo sąskaita banke – tai tik viena iš priemonių, skirta jo išlaidoms apmokėti, vykdant patvirtintas programas. 21. Seimo narys K. Vilkauskas,
15 Argumentai: Siekiant, kad pilietiškai aktyvūs gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai būtų labiau motyvuojami tapti seniūnaičiais ir tinkamai atliktų jiems nustatytas teises ir pareigas, tikslinga nustatyti jų materialinį suinteresuotumą didinančias teisines nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 38 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio,
veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto ir kitoms savivaldybės tarybos sprendimu nustatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomas pakeitimas paneigia seniūnaičio, kaip neatlygintinai veikiančio bendruomenės atstovo, funkciją.
Pagal siūlomą pakeitimą, seniūnaičių veiklos apmokėjimas priartinamas prie savivaldybių tarybos narių veiklos apmokėjimo, kas pagal vietos savivaldos institucinę sąrangą yra ydinga. Taip pat, esant poreikiui, savivaldybės visuomet pačios gali spręsti dėl atitinkamų papildomų kaštų seniūnaičiams, vykdant savo funkcijas, padengimo. 22. Seimo narys K. Vilkauskas,
16 Argumentai: Siekiant, kad seniūnaičiai tinkamai vykdytų savo teises ir pareigas, būtina jiems mokymus organizuoti ne vieną kartą per 4 metus (kadenciją), bet kiekvienais metais. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 38 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „16. Išrinktiems seniūnaičiams per 3 mėnesius nuo jų išrinkimo dienos, taip pat kiekvienais kitais jų kadencijos metais ne rečiau kaip kartą per metus mero nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti kompetencijoms, būtinoms tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas, įgyti.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatyme nustatant prievolę seniūnaičius mokyti kasmet, jie būtų nepagrįstai išskirti iš kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių mokymai yra organizuojami pagal poreikį. Taip pat neaišku, kiek kainuotų tokio pasiūlymo įgyvendinimas bei kokia būtų to nauda. 23. Seimo narys K. Vilkauskas,
18 N Argumentai: Siekiant, kad seniūnaičiai būtų labiau organizuoti, rastųsi subjektas, kuris rūpintųsi seniūnaičių interesų atstovavimu, gerosios patirties sklaida, mokymu, metodinės paramos teikimu ir kt., tikslinga sudaryti teisines prielaidas, skatinančias seniūnaičių asocijuotų darinių susikūrimui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 38 straipsnį nauju 18 punktu: „18.
Seniūnaičių interesams atstovauti, skleisti gerąją patirtį, organizuoti mokymą, teikti metodinę paramą ir kt. gali būti steigiama apskrities ir (ar) Lietuvos seniūnaičių asociacija.“ Nepritarti Argumentai: Šiuo metu yra įsteigtos ir veikia seniūnaičių asociacijos, pvz., Seniūnaičių asociacija, Seniūnaičių asociacija Sieluva, Kauno seniūnaičių asociacija, Šilutės rajono seniūnaičių asociacija ir kitos. Asociacijų steigimui yra taikomas specialusis Asociacijų įstatymas, kurio normomis vadovaujantis steigiamos ir seniūnaičių asociacijos. 24. Seimo narys K. Vilkauskas,
4 Argumentai: Vietos gyventojams turi būti sudarytos prielaidos įsitraukti ir motyvuotai dalyvauti savivaldybės biudžeto rengime ne tik jo baigiamojoje stadijoje (jau svarstant parengtą savivaldybės biudžeto projektą), bet šio proceso pradinėse stadijose. Todėl tikslinga keisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 66 straipsnio 4 dalį, siūlomas nuostatas susiejant su Vietos savivaldos įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis konsultavimąsi su vietos gyventojais dėl jiems svarbių viešųjų reikalų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomos Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės turi sudaryti sąlygas vietos gyventojams dalyvauti savivaldybės biudžeto rengime konsultuodamasios su jais dėl dalies savivaldybės biudžeto asignavimų suplanavimo ateinantiems biudžetiniams metams, laikantis šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, taip pat reglamento nustatyta tvarka svarstyti svarstant savivaldybės biudžeto projektą savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų, taip pat savivaldybės tarybos posėdžiuose.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomas teisinis reguliavimas nėra paremtas kaštų ir naudos analize, taip pat juo sukuriamas sudėtingas biurokratinis mechanizmas, kurio įgyvendinimui reikės papildomų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių resursų. Papildomai pažymėtina, kad ir pagal įstatymo projektą yra nustatyta savivaldybių pareiga sudaryti sąlygas gyventojams dalyvauti svarstant savivaldybės biudžeto projektą bet kurioje jo svarstymo stadijoje, o ne tik pačioje pabaigoje. 25. Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, V. Mitalas, E. Rudelienė, K. Masiulis, B. Matelis,
10
Po diskusijų Seime yra siūloma nauja tarybos posėdžių sekretoriato (sekretoriaus) reglamentavimo tvarka. Ji yra paprastesnė ir paliekanti daugiau erdvės savivaldybės taryboms nusimatyti konkretų posėdžių sekretoriato veikimą tarybos reglamente. PASIŪLYMAS: Pakeisti 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus
kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (sekretoriatui) (toliau – sekretoriatas) reglamente nustatyta tvarka pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, mišri grupė, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius.
Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas.“
26Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, V. Mitalas, E. Rudelienė, K. Masiulis, B. Matelis,
2
Po diskusijų Seime yra siūloma nauja tarybos posėdžių sekretoriato (sekretoriaus) reglamentavimo tvarka. Ji yra paprastesnė ir paliekanti daugiau erdvės savivaldybės taryboms nusimatyti konkretų posėdžių sekretoriato veikimą tarybos reglamente. PASIŪLYMAS: Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti steigiamas savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas. Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas sudaromas iš valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriatas yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.
Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui, kiek mero veikla susijusi su savivaldybės tarybos posėdžiais, aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti reglamento nustatyta tvarka steigiamas sekretoriatas. Sekretoriato ūkinį ir techninį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Sekretoriatas sudaromas iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir (ar) karjeros valstybės tarnautojų, ir
(ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Reglamento nustatyta tvarka tarybos sekretoriato sudėtyje gali būti numatyta tarybos opozicijos sekretoriaus pareigybė ir (arba) savivaldybės tarybos frakcijų, grupių ir mišrios grupės sekretorių pareigybės. Pritarti
27Seimo nariai:
A. Vyšniauskas, V. Mitalas, E. Rudelienė, K. Masiulis, B. Matelis,
4
Siūloma sugrįžti prie darbo grupėje sutarto veto atmetimui reikalingo balsų kiekio – ½ visų tarybos narių daugumos. PASIŪLYMAS: Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės
aktą su mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 1/2 visų savivaldybės tarybos narių.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr.
XIVP-1580(3), Vietos savivaldos įstatymą keičiančiam įstatymo projekto Nr. XIVP-1082 prijungimui prie Komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-1580(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Argumentai: Įvertinus tai, kad pagal įstatymo projektą yra tik dvi savivaldybės institucijos, t. y. atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba ir vykdomoji institucija – meras, atitinkamai koreguotina įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalis, patikslinant savivaldybių institucijų apibrėžtį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9 1. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali meras perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms merui.“
komitetas,
12 Argumentai: Sąvoka „gyvenamosios vietovės bendruomenė“ atsisakytina, kadangi ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį:
dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.). Pritarti 3.
komitetas,
17 Argumentai: Įstatymo projekte savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžimas sistemiškai nedera su savivaldybės tarybos opozicijos lyderio apibrėžimu, kadangi pagal savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžtį galima praktinė situacija, kad savivaldybėje gali susikurti kelios opozicijos ir tuomet praktiškai taps nebeįgyvendinama norma dėl savivaldybės tarybos opozicijos lyderio paskelbimo. Kadangi kiekviena savivaldybės tarybos opozicija teoriškai įgytų teisę skelbti savo savivaldybės tarybos opozicijos lyderį, nors sistemiškai vertinant visas įstatymo projekto nuostatas, savivaldybėje galimas tik vienas savivaldybės tarybos opozicijos lyderis nuo savivaldybės tarybos opozicijos. Todėl tikslintina savivaldybės tarybos opozicijos apibrėžtys. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21 17. Savivaldybės tarybos opozicija – savivaldybės tarybos daugumai nepriklausanti tarybos narių frakcija (frakcijos) ir (ar) tarybos narių grupė (grupės), ir (ar) tarybos narių mišri grupė, pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui mažumai priklausančių ir savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, opozicinėmis pasiskelbusių savivaldybės tarybos narių frakcijų, savivaldybės tarybos narių grupių, mišrios savivaldybės tarybos narių grupės visuma, pateikusi savo veiklos kryptis. Savivaldybės tarybos opozicija siūlo savo kandidatą į Kontrolės komiteto pirmininką, Antikorupcijos komisijos ir Etikos komisijos pirmininkus.“ Pritarti 4.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-06-014 4, 5, 6, 9, 11, Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomų vietos savivaldos principų, taip pat sistemiškai peržiūrėjus principų apibrėžtis, pakoreguotos 4 straipsnio 3, 4, 6, 9 ir 14 dalys, kad būtų ištaisyti teisiniai ir lingvistiniai netikslumai, tiksliau atskleistas principų turinys. Pritarti
komitetas,
17 Argumentai: Pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 4 punktą, 65 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį išlaikymas savivaldybės biudžeto lėšomis gali būti teikiamas tik biudžetinėms įstaigoms, todėl tikslintinas įstatymo projektas, nurodant „biudžetinių įstaigų išlaikymas” Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) pirminė asmens ir visuomenės sveikatos
priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, biudžetinių įstaigų išlaikymas), išskyrus visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimą ir visuomenės sveikatos stebėseną;“
komitetas,
42 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal įstatymo projektą savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, todėl pirmiau minėtu aspektu atitinkamai tikslintinas įstatymo projektas Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 42 punktą ir jį išdėstyti taip:
„42) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų
valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos mero paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu atlikimu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles;“
komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nenumatyti savivaldybės tarybos struktūriniai padaliniai bei jų sudarymo tvarkos, todėl nėra aišku, kaip ši tarybos nario teisė galėtų būti įgyvendinama. Tačiau įstatymo projekte minimi savivaldybės tarybos kolegialūs organai. Siekiant suvienodinti sąvokas, tikslintina sąvoka „struktūriniai padaliniai“ Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir
būti išrinktas į pareigas savivaldybės institucijose tarybos sudaromose kolegialiuose organuose;“ Pritarti 8.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekte nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, o atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, tikslintina norma, nustatanti iš kokių subjektų savivaldybės tarybos narys turi teisę gauti informaciją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės tarybos reglamento (toliau
komitetas,
3 Argumentai: Savivaldybės taryba sudaro savivaldybės tarybos komitetus ir komisijas, kurių nariais paskiriami savivaldybės tarybos nariai.
Įstatymo projekte nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariai privalo dalyvauti savivaldybės tarybos komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose, tačiau nieko nepasakoma apie (ne)dalyvavimą komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose. Siekiant panaikinti netikslumą, būtina papildomai numatyti savivaldybės tarybos nariui pareigą dalyvauti ir savivaldybės tarybos komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3) dalyvauti komiteto ir komisijos, kurios narys jis yra, posėdžiuose;“
Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą veiklos ataskaitos įeina į metinių ataskaitų rinkinį, todėl įstatymo projekte nurodant viešojo sektoriaus subjektus (savivaldybę, biudžetines, viešąsias įstaigas), kurios ruošia ir teikia ataskaitas, turi būti nurodoma
„metinių atskaitų rinkinys“, atskirai neišskiriant pvz., veiklos ataskaitos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) sprendimų dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų priėmimas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos steigimas, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus šioje tarnyboje nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinio svarstymas ir sprendimo dėl jų jo priėmimas, įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimas;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnio 9 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reglamente nustatyta tvarka ir terminais
pateikia savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį; savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį arba jo santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“
Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Seimo narių A. Vyšniausko, V. Mitalo, E. Rudelienės, K. Masiulio ir B. Matelio 2022 m. birželio 21 d. pasiūlymams (Eil. Nr.
Nr. 25 ir 26) dėl sekretoriato modelio patikslinimo, atitinkamai tikslintinos įstatymo projekto normos, susijusios su sekretoriato steigimu. Be kita ko, merui paliekama teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sekretoriato sudarymo, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu:
„21) teikia savivaldybės tarybai siūlymus
dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) 22) vadovauti mero sekretoriato darbui,
tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti skiria į pareigas ir atleisti atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Administracines paslaugas Lietuvos Respublikos vViešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai, sekretoriatas, vicemerai vicemeras (-ai), savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.“ Pritarti 12.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sudarymas ir jų pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero teikimu;“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatų sekretoriato sudarymo, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu:
„21) teikia savivaldybės tarybai siūlymus
dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) 22) vadovauti mero sekretoriato darbui,
tvirtinti sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skirti skiria į pareigas ir atleisti atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Administracines paslaugas Lietuvos Respublikos vViešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatai, sekretoriatas, vicemerai vicemeras (-ai), savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.“
komitetas,
227 Argumentai: Pagal įstatymo projektą atstovaujamoji valdžia – savivaldybės taryba neturi jai pavaldžių kitų viešojo administravimo subjektų, išskyrus vykdomąją valdžią – merą.
Todėl taisytinas įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 27 punktas, jame paliekant tik merą, kurį savivaldybės tarybą prižiūri, kaip užtikrinamas funkcijų įgyvendinimas triukšmo valdymo srityje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) 27) savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių, aglomeracijų strateginių triukšmo žemėlapių, aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožų, pagrindinių geležinkelio kelių ruožų ir stambių oro uostų strateginių triukšmo žemėlapių ir aglomeracijų triukšmo prevencijos veiksmų planų, kurie įgyvendinami savivaldybės strateginio planavimo dokumentais, bei gyvenamųjų vietovių teritorijų, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (triukšmo prevencijos zonų), ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų aglomeracijos zonų, tyliųjų gamtos zonų ir tyliųjų viešųjų zonų nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos Mero, kitų pavaldžių viešojo administravimo subjektų funkcijų triukšmo valdymo srityje įgyvendinimo priežiūra;“
komitetas,
6 Argumentai: Tikslintina įstatymo projekto 27 straipsnio
savivaldybės taryba negali perduoti merui ar kitai savivaldybės įstaigai, nes pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį yra tik dvi savivaldybės institucijos: savivaldybės taryba ir meras. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti merui ar jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.“
komitetas,
6 Argumentai: Kadangi pagal įstatymo projektą labai tiksliai išskiriama, kada merui neinant pareigų jį pavaduoja, o kada eina laikinai mero pareigas, taip pat nustatoma, jog visais atvejais tik tarybos paskirtas tarybos narys merui neinant pareigų gali sudaryti savivaldybės tarybos darbotvarkių projektus, šaukti posėdžius ir jiems pirmininkauti, atitinkamai išbrauktinos įstatymo projekto nuostatos, kurios yra perteklinės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 6. Jeigu pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje meras neprisiekė neprisiekia, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio ir jam pirmininkauja šio straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.“
komitetas, 2022-06-0117 2N-5N Argumentai: Įvertinus tai, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai ir meras visas teises įgyja tik po priesaikos, vadinasi jie iki kol neprisiekė, negali vesti savivaldybės tarybos posėdžių. Kadangi įstatymo projekte nustatyta, kad Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia, tuomet į jį patys susirenka išrinkti savivaldybės tarybos nariai ir meras, ir patys veda posėdį, dar net neprisiekę.
Todėl, siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektas taisomas ir nustatoma, kad jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia, tuomet, suėjus nustatytam terminui savivaldybės tarybos posėdį ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas šaukia Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija ir tokiu atveju posėdžiui pirmininkauja Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Sistemiškai įvertinus siūlomą pakeitimą, atitinkamai koreguotinas ir įstatymo projekto 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, jas išskiriant į atskiras dalis ir į įstatymo projekto 19 straipsnį įvedant kaip naujas 2 – 5 dalis Pasiūlymas:
Panaikinti įstatymo projekto 19 straipsnio 2 ir 3 dalis:
„2. Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos
posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.
Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių tarybos narys. 3. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki prisieks tarybos nariai ir meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys. Po tarybos narių ir mero priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, vyriausias pagal amžių tarybos narys. Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
1) prisiekia tarybos nariai;
2) prisiekia meras;
3) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnį naujomis 2
Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurios teritorijoje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju,
Prisiekus tarybos nariams ir merui, toliau posėdžiui pirmininkauja meras. 5. Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
1) prisiekia tarybos nariai;
2) prisiekia meras;
3) gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys savivaldybės institucijų ir savivaldybės tarybos sudaromų kolegialių organų veiklą.“
komitetas,
12 Argumentai: Įstatymo projekto 19 straipsnio 24 dalis yra specialioji dalis pagal įstatymo projekto 19 straipsnio 11 dalį, kuri laikytina bendrąja dalimi. Todėl atitinkamai įstatymo projekto 19 straipsnio 11 dalyje atsisakytina formuluotės „išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą išimtį“ kaip perteklinės. Taip pat atsisakytina formuluotės, nustatančios, kad merui į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukus svarstytinų klausimų, dėl jų įtraukimo sprendžia savivaldybės taryba, kadangi meras rengia tik posėdžio darbotvarkės projektą, o galutinį jos variantą tvirtina savivaldybės taryba savo posėdyje. Būtent jai tvirtinant posėdžio darbotvarkės galutinį variantą, sprendžiama ir dėl atitinkamų klausimų įtraukimo ar išbraukimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. 12. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę darbotvarkės projektą sudaro meras, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą išimtį. Jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas Nne vėliau kaip prieš likus 4 darbo dienas dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę darbotvarkės projektą. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka.
Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.“
komitetas,
15 Argumentai: Įvertinus tai, kad įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas dėl savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo balsuojant sukuria situaciją, kuri praktikoje taptų vertinama kaip sprendimas be išeities, įstatymo projektas koreguotinas, nustatant, kad du kartus nepavykus priimti sprendimo (kuomet balsai pasiskirsto po lygiai), būtų laikytina, jog sprendimas nėra priimtas, tačiau leidžiama pačiai savivaldybės tarybai savo darbo reglamente nusistatyti, kokių veiksmų toliau imtis, jog būtų priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas, o ne paliekant klausimą neišspręstu. Taip pat tikslintina įstatymo projekto 17 straipsnio 15 dalis tuo aspektu, kad tiek meras, tiek savivaldybės tarybos narys yra tiesiogiai renkami pareigūnai, todėl ir jų įgaliojimų netekimo procedūra turi būti vienodai reglamentuota. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 15. Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), perbalsuojama balsuojama dar kartą. Jeigu perbalsavus balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek
„prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), sprendimas laikomas nepriimtu
balsavimas tęsiamas reglamento nustatyta tvarka.
Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo vicemeru (vicemerais), savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
savivaldybės kolegija nėra privaloma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo projektą labai ženkliai atribojama atstovaujamoji valdžia nuo vykdomosios valdžios. Iš to seka, kad gali susidaryti politinis vakuumas, dėl ko nevyks produktyvus ir konstruktyvus abiejų valdžių tarpusavio bendradarbiavimas. Todėl, įvertinus savivaldybės kolegijos sudėtį, jos svarstomų klausimų spektrą ir svarbą, reikalinga įtvirtinti, kad savivaldybės kolegija būtų privalomas institutas. Tuomet tai sukurs sąlygas aktyviau ir glaudžiau bendradarbiauti merui ir savivaldybės tarybai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui
iš mero, vicemerų, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).“ Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalies 8 punktą: „8) nusprendęs pats arba gavęs 1/3 savivaldybės tarybos narių motyvuotą kreipimąsi, teikti savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės kolegijos sudarymo;“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) 3) savivaldybės kolegijos sudarymas mero teikimu;“
komitetas,
44 Argumentai: Pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą yra teikiamas metinių ataskaitų rinkinys. Todėl atitinkamai koreguotina įstatymo projekto norma, ją suderinant su minėtu įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) 4) svarsto savivaldybės kontrolieriaus
kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos metinių ataskaitų rinkinį, jų pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos veiklos;“
20Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad savivaldybės tarybos komitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas, posėdžiai tiesiogiai transliuojami, o šių komisijų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai.
Taigi, įstatymo projekto nuostatoje yra poreikis numatyti tam tikrų išimčių dėl viešo informacijos skelbimo, pvz. kai svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų BDAR reikalavimų, susijusios informacijos, projektus (papildomai žr. įstatymo projekto 19 straipsnio 21 dalį). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės tarybos Kkomitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komitetų posėdžių garso įrašai saugomi informacinėse laikmenose. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka. Komitetų posėdžiai, siekiant veiklos viešumo ir skaidrumo, išskyrus uždarus posėdžius, tiesiogiai transliuojami, o šių komitetų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose, ir skelbiami viešai reglamento nustatyta tvarka savivaldybės interneto svetainėje. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.“
galimybė savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžius vykdyti tiek fiziškai susirenkant, tiek nuotoliniu būdu, tiek daliai dalyvių susirenkant fiziškai, o kitai daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (mišrus būdas). Tačiau įstatymo projektu nustatomas minėtas teisinis reguliavimas stokoja konkretumo, todėl gali būti susiduriama su tinkamu normos praktiniu įgyvendinimu. Todėl įstatymo projektas tikslintinas, labai aiškiai nustatant minėtų posėdžių vykdymo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės tarybos Kkomiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba
daliai savivaldybės tarybos narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai daliai savivaldybės tarybos narių daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas). Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises.
Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu arba mišriuoju būdu priima komiteto pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiantį komiteto posėdį.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrintas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Savivaldybės tarybos Kkomisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar
mišriuoju būdu.
Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriu būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu arba mišriuoju būdu priima komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komisijos nariai ir kiti posėdžiai dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komisijos posėdžių salę. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, išskyrus:
1) kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
2) artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriu būdu vyksiantį komisijos posėdį.“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnį nauja 9 dalimi: „9. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiančio savivaldybės tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrintas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.“ Pritarti 22.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
24 Argumentai: Įvertinus įstatymo projektu nustatomus savivaldybės institucijų tarpusavio santykius ir siekiant panaikinti bet kokias intencijas merui dominuoti savivaldybės tarybos atžvilgiu, būtina panaikinti normą, kuri suteikia merui teisę koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą. Kadangi šią veiklą koordinuoja patys savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes darbotvarkių projektus ir teikti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukti šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti pirmininkauja, koordinuoti savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašyti savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;“
komitetas, 2022-06-0128 N Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, tikslintas įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas dėl savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimo pakartotinai svarstyti, jo svarstymo ir priėmimo, visą su tuo susijusį reguliavimą aiškiai, sistemiškai ir nuosekliai išdėstant nauju straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 28 straipsniu: „28 straipsnis. Savivaldybės tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas
savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti. 2.
savivaldybės tarybai priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti, šaukia savivaldybės tarybos posėdį reglamento nustatyta tvarka. 3. Mero motyvuotai grąžintą teisės aktą savivaldybės taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtą. 4. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės aktą su mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Pakartotinai savivaldybės tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų savivaldybės tarybos narių. 5. Jeigu savivaldybės taryba priima mero motyvuotai grąžintą teisės aktą be pakeitimų, meras turi teisę dėl priimto teisės akto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.“
komitetas,
32 2,3 N Argumentai: Vicemero paskyrimui įstatymo projektu nustatoma procedūra turi užtikrinti valdžių bendradarbiavimo principą, tačiau tuo pačiu ir nesukurti ilgo, varginančio bei biurokratinio proceso, kuris nesuteikia reikiamo rezultato, tačiau tik eikvoja žmogiškuosius, administracinius ir finansinius išteklius. Todėl siūlomu pakeitimu yra užtikrinamas sklandus mero ir savivaldybės tarybos tarpusavio bendradarbiavimas, tuo pačiu maksimaliai optimizuojant vicemero paskyrimo procedūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. 2. Meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti.
Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės. Meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas. Jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.“ Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 30 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės.“ Pritarti 25.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-06-0130 N Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, taip pat įstatymo projekte nustačius, kad savivaldybės vykdomoji institucija yra meras, savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, o savivaldybės administracijai, kaip įstaigai, vadovauja savivaldybės administracijos direktorius, taip pat įtvirtinus, jog mero įgaliojimai gali būti sustabdomi tik teismo nutartimi, atitinkamai pagal pirmiau minėtą valdžių atidalijimo ir funkcijų perskirstymo principą pakoregavus normas Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1589, tikslinga įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu, kuriame būtų aiškiai nustatytas mero pavadavimas, laikinas mero pareigų ėjimas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą naujų 30 straipsniu:
„30 straipsnis. Mero pavadavimas, laikinas
mero pareigų ėjimas
1Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kai:
1) meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;
2) mero įgaliojimai sustabdomi, išskyrus Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytą atvejį, kai mero įgaliojimus vykdo Vyriausybės įgaliotinis. 2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose.
Vicemerui pavaduojant merą, šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. 3. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma paskirtas tarybos narys, kai:
1) meras netenka įgaliojimų;
2) išrinktas naujas meras neprisiekė ar išrinkto naujo mero rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, o esamas meras įgaliojimų yra netekęs. 4. Mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13, 15, 20 ir
straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose, vykdo savivaldybės taryba. 5. Mero pareigas laikinai einančio tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba.“
komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nustatoma vicemerų skyrimo procedūra, kuomet meras skiria vicemerus kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, pirmiausia gavęs savivaldybės tarybos pritarimą, o jeigu jo 2 kartus iš eilės negauna, tuomet savo sprendimu gali paskirti. Todėl įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies normoje dar kartą nustatant, kad meras savo įgaliojimų laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus, dalis „pritarus savivaldybės tarybai“, laikytina pertekline ir brauktina. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. 1.
laikui, pritarus savivaldybės tarybai, skiria vieną ar kelis vicemerus. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties kandidato skyrimu vicemeru, meras savivaldybės tarybai teikia kitą kandidatūrą vicemero pareigoms užimti. Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus ir kitai mero pateiktai kandidatūrai vicemero pareigoms užimti, meras turi teisę savo sprendimu tą patį kandidatą paskirti vicemeru. Didžiausias galimas savivaldybės vicemerų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip keturios vicemero pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys vicemero pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip dvi vicemero pareigybės Vicemeras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus.“
komitetas,
38 Argumentai: Pagal įstatymo projektą administracijos direktorius yra savivaldybės administracijos, kaip įstaigos, vadovas, kuriam atskaitingi savivaldybės administracijos darbuotojai, todėl įstatymo projekto norma, kuri dar kartą atkartoja teisinį faktą, kad „administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui“ yra perteklinė ir brauktina. Taip pat pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme detaliai nurodoma valstybės tarnautoju darbo tvarka ir sąlygos, tai įstatymo projekte dėstoma bendro pobūdžio norma, kuri tik atspindi tai, kas išdėstyta Valstybės tarnybos įstatyme, irgi laikytina pertekline ir yra brauktina. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 43 straipsnio 8 dalį:
„8. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos
ir tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme.
Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.“
komitetas,
39 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais“. Pažymėtina, kad ši norma yra Rinkimų kodekso reguliavimo sritis, pastarajame numatytas toks draudimas. Taigi, minėta norma iš įstatymo projekto brauktina. Argumentai:
Išbraukti įstatymo projekto 43 straipsnio dalies 9 dalį: „9. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.“
komitetas,
27 Argumentai: Švietimo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodoma, kad savivaldybės vykdomoji institucija Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą. Pagal įstatymo projektą savivaldybės vykdomoji institucija yra meras. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 46 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) renka ir savivaldybės administracijos
direktoriui merui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;“
komitetas,
1 Argumentai: Siekiant kelti seniūnų kvalifikaciją, taip pat didinti jų atsakomybę bendruomenei, įstatymo projekte įtvirtintina norma, kad išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai merui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui.“
Įstatymo projekte nėra užsimenama apie savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo pateikimą savivaldybės tarybai tvirtinti ir savivaldybės tarybos jų patvirtinimą. Šiuo aspektu įstatymo projekte išskiriama tik seniūnija – biudžetinė įstaiga. Siekiant ištaisyti netikslumą, įstatymo projektas patikslintas, nustatant, kad savivaldybės tarybai pateikiama tvirtinti ir ji tvirtina visų savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūrą, nuostatus ir darbo užmokesčio fondą. Pritarti 32.
komitetas,
915 Argumentai: Kadangi pagal įstatymo projektą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai nelieka pareigos tarybai teikti veiklos ataskaitą, tik metinių ataskaitų rinkinį (kurio sudėtinė dalis yra veiklos ataskaita), todėl atitinkamai koreguotina įstatymo projekto norma, reguliuojanti minėtą santykį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnio 9 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais pateikia savivaldybės kontrolieriaus kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį; savivaldybės kontrolieriaus tarnybos metinių ataskaitų rinkinį arba jo santrauką ir jį paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“
komitetas,
919 Argumentai: Vyriausybės atstovams visa aktuali informacija su ją lydinčia medžiaga teikiama kartu su savivaldybės tarybos posėdžio medžiaga, todėl įstatymo projekte nustatytas reikalavimas, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba teikia Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas yra perteklinis. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 69 straipsnio 9 dalies 19 punktą: „19) teikia Vyriausybės atstovui informaciją apie savivaldybės kontrolieriaus tarnybos teiktas išvadas ir rekomendacijas;“
komitetas, 2022-06-01 * Argumentai: Atsižvelgus į visų subjektų pateiktas pastabas dėl įstatymo projekto normomis siekiamo nustatyti teisinio reguliavimo ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, sistemiškai įvertinus įstatymo projekto normų turinį po atliktų pataisymų pagal minėtas pastabas, siekiant teisinio nuoseklumo ir aiškumo, įstatymo projekto normos sukeistinos vietomis, skyriais ir pernumeruotinos.
Taip pat, įvertinus tai, kad pernumeruojami straipsniai, visuose straipsniuose, kuriuose yra pateikiamos nuorodos į kitus straipsnius, jų dalis ir pan., nuorodos pernumeruojamos. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas
Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo byloje C-439/19 105 punktas. [2] Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnis draudžia asmens kodą skelbti viešai.