Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ NR. XII‑1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 IR
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Probacijos priemonė – nuteistajam paskirti vienas ar keli įpareigojimai ir (ar) draudimai, taikomi vietoj laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės tais atvejais, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos arba kai visiškai ar iš dalies atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymas, arba kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės prieš terminą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Sprendimas dėl probacijos – teismo priimtas galutinis nuosprendis ar remiantis šiuo nuosprendžiu kompetentingos institucijos priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos ir (ar) kuriuo nuteistajam paskiriama viena arba kelios probacijos priemonės. “
3 Pakeisti 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, tačiau nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos remiantis šiuo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl probacijos, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias probacijos priemones;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės
1Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
1) nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas;
2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas;
3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo pagal šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, – Vilniaus miesto apylinkės teismas. 2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimąsi pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas gauna per Kalėjimų departamentą laisvės atėmimo vietų įstaigą.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistojo ar jo šeimos nario arba jo gynėjo prašymu Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir siūlyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai, jeigu tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai
1Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl konsultacijos siekdama nustatyti, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga patikrina, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir socialinių, šeimos, ekonominių ar kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl reikalingos informacijos ar nuomonės pateikimo. Įvertinęs Įvertinusi surinktą informaciją, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti pagrįstą nuomonę, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdant Lietuvos Respublikoje palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai nebus sudarytos. 2. Jeigu konsultacijų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga pagrįstą nuomonę kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti ir savo iniciatyva ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, gavimo dienos.
Kai kita kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, apsvarsčiusi pagrįstą nuomonę, nusprendžia, kad nėra tikslinga atšaukti Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gautus dokumentus, nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, teismui persiunčia per tris darbo dienas nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymo gavimo dienos. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais konsultacijos su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija yra privalomos. Atsižvelgdamas Atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali nesutikti, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, ir nedelsdamas nedelsdama apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, ir grąžina jai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, jeigu jie buvo gauti. 4. Šiame straipsnyje nurodyti Kalėjimų departamento laisvės atėmimo vietų įstaigos veiksmai yra neskundžiami.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavęs gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos persiunčia juos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam atitinkamam teismui. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, jam išsiunčiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas standartinis pranešimas, supažindinantis su jos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai. Atlikęs Atlikusi šiuos veiksmus, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai kartu pateikiama informacija apie lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, jeigu to buvo prašoma liudijime.“
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. 8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavęs gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdamas nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.“
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikos perimtas nuteistasis perkeliamas pristatomas į tardymo izoliatorių, iki bus nustatyta konkreti jo bausmės atlikimo vieta laisvės atėmimo vietų įstaigą. Jeigu asmuo perimtas priverčiamajai medicinos priemonei taikyti, jis perduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigai, arba policijos įstaigai, kurios veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nuorašai taip pat išsiunčiami sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui ir Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai. Kalėjimų departamentas, kai priimamas sprendimas dėl to, kurioje bausmę vykdančioje institucijoje nuteistasis atliks bausmę, išsiunčia jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties ir gauto liudijimo kopiją.“
3Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.“
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu nuteistasis pabėgo iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) apie lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos laiko pradžią ir pabaigą, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija to paprašo liudijime.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažįsta nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba, kai gyvenamosios vietos neįmanoma nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Kalėjimų departamento laisvės atėmimo vietų įstaigos persiųstą kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimą. Teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia, ar yra atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šio įstatymo 8 straipsnyje numatyti pagrindai.“
Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą pateikia Kalėjimų departamentas. 14 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1Konsultacijas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais vykdo Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga.
Konsultacijos nevykdomos, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu. 2. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nurodytais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. 3. Jeigu teismui nagrinėjant šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą laisvės atėmimo vietų įstaigą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. 4. Kartu su kreipimusi Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikiami šio įstatymo 20 straipsnyje nurodyti dokumentai. 5. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, konsultuodamasis konsultuodamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, jai pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad šioje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją.
Gavęs Gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga informaciją apie konsultacijų rezultatus perduoda bausmę vykdančiai institucijai ar teismui, jei konsultacijos buvo vykdomos pagal teismo kreipimąsi. 6. Jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją. 7. Kai konsultacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo vykdomos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstą nuomonę, kad nėra tikslinga jai perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, pateikia po to, kai jai buvo perduoti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, teismas įvertina pagrįstą nuomonę ir gali nuspręsti priimti nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šiai valstybei. Pagrįsta nuomonė išnagrinėjama ir apie priimtą sprendimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pagrįstos nuomonės gavimo teisme dienos.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Teismas gali nustatyti sąlygą, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės galės būti vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tik po to, kai teismas šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gaus ir įvertins informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nutartis nuteistasis ar jo gynėjas, bausmę vykdanti institucija, Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir prokuroras gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, šio straipsnio 3 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei su šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, teismas liudijime nurodo, kad reikalauja pateikti informaciją apie šios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos. Gavęs informaciją, teismas nedelsdamas įvertina, ar šių įstatymų taikymas nekliudys įgyvendinti bausmės paskirtį. Prireikus teismas rengia teismo posėdį.
Nusprendęs, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės įstatymų, reglamentuojančių ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos, taikymas gali kliudyti įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas priima nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Ši nutartis gali būti skundžiama šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.“
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, bausmę vykdančią instituciją, Kalėjimų departamentą, taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais pirmiau įvertinama gauta informacija apie sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos.“
2Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu vykdant sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paaiškėja, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu išteisinamas, jam pakeičiama bausmė, nuteistasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba dėl kitų priežasčių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės tampa nevykdytinas, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedelsdami nedelsdama apie tai informuoja sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.“
3Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja, kad nuteistasis pabėgo iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos ar kitaip nerandamas jos teritorijoje ir dėl to ji negali vykdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedelsdami nedelsdama kreipiasi į nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusį teismą su teikimu sustabdyti šios nutarties galiojimą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos atgauna sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo teises nuo Lietuvos Respublikos teismo nutarties sustabdyti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimą priėmimo dienos.
Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vėliau informuoja, kad nuteistasis buvo rastas tos valstybės teritorijoje ir ji gali toliau vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais nedelsdami nedelsdama, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreipiasi į teismą su teikimu atšaukti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą. Jeigu teismas sutinka tęsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atšaukia nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nutartį pakeisti lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas arba dėl lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies;“. 19 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nutartys, kuriomis nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos.“
1Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui yra pateikusi Pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, ta apimtimi ir tais atvejais, dėl kurių kita Europos Sąjungos valstybė narė šiuo pareiškimu atsisakė tokių įgaliojimų.“
2Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja teismą, kad nustatė vieną ar kelis pagrindus, dėl kurių ji galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, tačiau galėtų sutikti perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūrą, išskyrus įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies, sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei perdavęs vykdyti teismas gali duoti sutikimą šios valstybės narės kompetentingai institucijai dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūros perdavimo šiai valstybei narei tokiomis sąlygomis.
Tokiu atveju probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies, ta apimtimi, kiek kita Europos Sąjungos valstybė narė atsisakė šių įgaliojimų. Teismas apie alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas nedelsdamas informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informavimas
1.
Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai paaiškėja aplinkybių, dėl kurių, probacijos tarnybos nuomone, kitai Europos Sąjungos valstybei narei reikėtų pakeisti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės sąlygas arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti likusią bausmę likusios bausmės. 2. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais probacijos tarnyba per penkias darbo dienas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimo, dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies arba kai pasibaigia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo terminas.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o kai perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – ir į suimto asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos administraciją ar nuteisto asmens laisvės atėmimo vietos administraciją laisvės atėmimo vietų įstaigą su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką.“
1Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautų, pripažintų ir atsisakytų pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintų ar atsisakytų pripažinti sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimų dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, bei sprendimų dėl probacijos skaičių renka ir sistemina Nacionalinė teismų administracija.
Kiekvienais metais iki vasario 1 d. dienos susistemintą informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl laisvės atėmimo bausmės Nacionalinė teismų administracija pateikia Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai, o informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, ir sprendimus dėl probacijos – Lietuvos probacijos tarnybai.“
2Pakeisti 87 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informaciją apie šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyta tvarka iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių perimtų ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų nuteistųjų skaičių renka, sistemina ir kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai teikia Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Projekto XIVP-1561(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ SPRENDIMŲ BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO“ NR. XII‑1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 IR
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Probacijos priemonė – nuteistajam paskirti vienas ar keli įpareigojimai ir (ar) draudimai, taikomi vietoj laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės tais atvejais, kai nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos arba kai visiškai ar iš dalies atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės vykdymas, arba kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės ar kitos su laisvės atėmimu susijusios priemonės prieš terminą.“
2Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Sprendimas dėl probacijos – teismo priimtas galutinis nuosprendis ar remiantis šiuo nuosprendžiu kompetentingos institucijos priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos ir (ar) kuriuo nuteistajam paskiriama viena arba kelios probacijos priemonės.“
3 Pakeisti 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laisvės atėmimo bausmė ar kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, tačiau nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos remiantis šiuo sprendimu arba vėlesniu sprendimu dėl probacijos, paskiriant nuteistajam vieną ar kelias probacijos priemones;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Institucijos, pripažįstančios kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės
1Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą ir Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįsta:
1) nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas;
2) jeigu nuteistasis atlieka bausmę Lietuvos Respublikos pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas;
3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo pagal šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, – Vilniaus miesto apylinkės teismas. 2. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos kreipimąsi pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas gauna per Kalėjimų departamentą laisvės atėmimo vietų įstaigą.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistojo ar jo šeimos nario arba jo gynėjo prašymu Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir siūlyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės perduoti vykdyti Lietuvos Respublikai, jeigu tai sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai
1Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl konsultacijos siekdama nustatyti, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga patikrina, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir socialinių, šeimos, ekonominių ar kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl reikalingos informacijos ar nuomonės pateikimo. Įvertinęs Įvertinusi surinktą informaciją, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti pagrįstą nuomonę, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdant Lietuvos Respublikoje palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai nebus sudarytos. 2. Jeigu konsultacijų šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga pagrįstą nuomonę kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti ir savo iniciatyva ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, gavimo dienos.
Kai kita kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, apsvarsčiusi pagrįstą nuomonę, nusprendžia, kad nėra tikslinga atšaukti Lietuvos Respublikai perduotą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gautus dokumentus, nurodytus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, teismui persiunčia per tris darbo dienas nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymo gavimo dienos. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais konsultacijos su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija yra privalomos. Atsižvelgdamas Atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali nesutikti, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, ir nedelsdamas nedelsdama apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, ir grąžina jai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, jeigu jie buvo gauti. 4. Šiame straipsnyje nurodyti Kalėjimų departamento laisvės atėmimo vietų įstaigos veiksmai yra neskundžiami.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavęs gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnyje nurodytą liudijimą, per penkias darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo dienos persiunčia juos šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam atitinkamam teismui. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytam teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikoje, jam išsiunčiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos parengtas standartinis pranešimas, supažindinantis su jos sprendimu perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikai. Atlikęs Atlikusi šiuos veiksmus, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga apie tai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai kartu pateikiama informacija apie lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojančias Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, jeigu to buvo prašoma liudijime.“
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu nuteistajam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. 8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavęs gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą skirti nuteistajam kardomąją priemonę ir informacijos, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra būtina skubiai užtikrinti jo dalyvavimą procese, nedelsdamas nedelsdama persiunčia gautus dokumentus teritorinei prokuratūrai su prašymu spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.“
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikos perimtas nuteistasis perkeliamas pristatomas į tardymo izoliatorių, iki bus nustatyta konkreti jo bausmės atlikimo vieta laisvės atėmimo vietų įstaigą. Jeigu asmuo perimtas priverčiamajai medicinos priemonei taikyti, jis perduodamas į sveikatos priežiūros įstaigą.“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, – laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigai, arba policijos įstaigai, kurios veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nuorašai taip pat išsiunčiami sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui ir Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai. Kalėjimų departamentas, kai priimamas sprendimas dėl to, kurioje bausmę vykdančioje institucijoje nuteistasis atliks bausmę, išsiunčia jai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties ir gauto liudijimo kopiją.“
3Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.“
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu nuteistasis pabėgo iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) apie lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos laiko pradžią ir pabaigą, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija to paprašo liudijime.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažįsta nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas arba, kai gyvenamosios vietos neįmanoma nustatyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Kalėjimų departamento laisvės atėmimo vietų įstaigos persiųstą kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimą. Teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia, ar yra atsisakymo pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šio įstatymo 8 straipsnyje numatyti pagrindai.“
Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą pateikia Kalėjimų departamentas. 14 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei
1Konsultacijas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais vykdo Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga.
Konsultacijos nevykdomos, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei perduodamas remiantis šios valstybės kompetentingos institucijos prašymu. 2. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nurodytais atvejais, kai sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik gavus jos kompetentingos institucijos sutikimą, bausmę vykdanti institucija, prieš šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikdama teismui teikimą, kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl konsultacijų konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. 3. Jeigu teismui nagrinėjant šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą kyla abejonių, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimas kitai Europos Sąjungos valstybei narei sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, teismas gali kreiptis į Kalėjimų departamentą laisvės atėmimo vietų įstaigą dėl konsultacijų su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vykdymo. 4. Kartu su kreipimusi Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai pateikiami šio įstatymo 20 straipsnyje nurodyti dokumentai. 5. Kalėjimų departamentas Laisvės atėmimo vietų įstaiga, konsultuodamasis konsultuodamasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, jai pateikia informaciją, pagrindžiančią, kad šioje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti nuteistojo socialinę reabilitaciją.
Gavęs Gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atsakymą, Kalėjimų departamentas laisvės atėmimo vietų įstaiga informaciją apie konsultacijų rezultatus perduoda bausmę vykdančiai institucijai ar teismui, jei konsultacijos buvo vykdomos pagal teismo kreipimąsi. 6. Jeigu negaunamas šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas perimti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija palieka šį klausimą nenagrinėtą ir apie tai informuoja nuteistąjį, jo šeimos narį ar jo gynėją. 7. Kai konsultacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo vykdomos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija pagrįstą nuomonę, kad nėra tikslinga jai perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, pateikia po to, kai jai buvo perduoti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, teismas įvertina pagrįstą nuomonę ir gali nuspręsti priimti nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šiai valstybei. Pagrįsta nuomonė išnagrinėjama ir apie priimtą sprendimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuojama ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pagrįstos nuomonės gavimo teisme dienos.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Teismas gali nustatyti sąlygą, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės galės būti vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tik po to, kai teismas šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka gaus ir įvertins informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas nutartis nuteistasis ar jo gynėjas, bausmę vykdanti institucija, Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir prokuroras gali skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimu dėl laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, šio straipsnio 3 dalyje nurodytos teismo nutartys skundžiamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 6 dalies nuostatas.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės perduodamas vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei su šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, teismas liudijime nurodo, kad reikalauja pateikti informaciją apie šios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos. Gavęs informaciją, teismas nedelsdamas įvertina, ar šių įstatymų taikymas nekliudys įgyvendinti bausmės paskirtį. Prireikus teismas rengia teismo posėdį.
Nusprendęs, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės įstatymų, reglamentuojančių ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos, taikymas gali kliudyti įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas priima nutartį atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Ši nutartis gali būti skundžiama šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai atšaukti nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.“
1Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, bausmę vykdančią instituciją, Kalėjimų departamentą, taip pat šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, jeigu nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais pirmiau įvertinama gauta informacija apie sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius ankstyvą paleidimą iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos.“
2Pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Jeigu vykdant sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paaiškėja, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu išteisinamas, jam pakeičiama bausmė, nuteistasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba dėl kitų priežasčių sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės tampa nevykdytinas, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedelsdami nedelsdama apie tai informuoja sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją.“
3Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdančios Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja, kad nuteistasis pabėgo iš laisvės atėmimo vietos vietų įstaigos ar kitaip nerandamas jos teritorijoje ir dėl to ji negali vykdyti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais nedelsdami nedelsdama kreipiasi į nutartį perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei priėmusį teismą su teikimu sustabdyti šios nutarties galiojimą. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos atgauna sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo teises nuo Lietuvos Respublikos teismo nutarties sustabdyti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimą priėmimo dienos.
Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija vėliau informuoja, kad nuteistasis buvo rastas tos valstybės teritorijoje ir ji gali toliau vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, bausmę vykdanti institucija arba Kalėjimų departamentas šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais nedelsdami nedelsdama, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, kreipiasi į teismą su teikimu atšaukti nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą. Jeigu teismas sutinka tęsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir atšaukia nutarties perduoti vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės kitai Europos Sąjungos valstybei narei galiojimo sustabdymą, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuojama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.“
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nutartį pakeisti lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas arba dėl lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies;“. 19 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nutartys, kuriomis nuteistasis lygtinai paleidžiamas iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos.“
1Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Jeigu kita Europos Sąjungos valstybė narė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui yra pateikusi Pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusiąios laisvės atėmimo bausmės dalįies, ta apimtimi ir tais atvejais, dėl kurių kita Europos Sąjungos valstybė narė šiuo pareiškimu atsisakė tokių įgaliojimų.“
2Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja teismą, kad nustatė vieną ar kelis pagrindus, dėl kurių ji galėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, tačiau galėtų sutikti perimti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūrą, išskyrus įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies, sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos kitai Europos Sąjungos valstybei narei perdavęs vykdyti teismas gali duoti sutikimą šios valstybės narės kompetentingai institucijai dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės priežiūros perdavimo šiai valstybei narei tokiomis sąlygomis.
Tokiu atveju probacijos tarnyba ir teismas ex officio išlaiko įgaliojimus, susijusius su alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimu, bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimu ir nuteistojo pasiuntimu atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies, ta apimtimi, kiek kita Europos Sąjungos valstybė narė atsisakė šių įgaliojimų. Teismas apie alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei sąlygas nedelsdamas informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informavimas
1.
Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas tiesiogiai informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai paaiškėja aplinkybių, dėl kurių, probacijos tarnybos nuomone, kitai Europos Sąjungos valstybei narei reikėtų pakeisti alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės sąlygas arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos ar bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti likusią bausmę likusios bausmės. 2. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais probacijos tarnyba per penkias darbo dienas informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės pakeitimo, dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies arba kai pasibaigia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymo terminas.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje priimamas sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti likusią likusios laisvės atėmimo bausmės dalį dalies.“
Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarimo priėmimo kreipiasi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, o kai perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos, – ir į suimto asmens kardomojo kalinimo (suėmimo) vietos administraciją ar nuteisto asmens laisvės atėmimo vietos administraciją laisvės atėmimo vietų įstaigą su prašymu organizuoti asmens perdavimą, taip pat raštu informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją apie priimtą nutarimą. Tuo atveju, kai laikinas asmens perdavimas turi būti vykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, nurodomas ir terminas, per kurį asmuo turi būti grąžintas į Lietuvos Respubliką.“
1Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautų, pripažintų ir atsisakytų pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintų ar atsisakytų pripažinti sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės ir sprendimų dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, bei sprendimų dėl probacijos skaičių renka ir sistemina Nacionalinė teismų administracija.
Kiekvienais metais iki vasario 1 d. dienos susistemintą informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl laisvės atėmimo bausmės Nacionalinė teismų administracija pateikia Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai, o informaciją apie Lietuvos Respublikoje gautus, pripažintus ir atsisakytus pripažinti, taip pat kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotus vykdyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažintus ar atsisakytus pripažinti sprendimus dėl bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, ir sprendimus dėl probacijos – Lietuvos probacijos tarnybai.“
2Pakeisti 87 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Informaciją apie šio įstatymo II ir III skyriuose nustatyta tvarka iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių perimtų ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms perduotų nuteistųjų skaičių renka, sistemina ir kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Kalėjimų departamentui laisvės atėmimo vietų įstaigai teikia Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XIII-1387 PAKEITIMO ĮSTATYMO ir SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia 10 atskirų juridinių asmenų, kurie atsakingi už arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, pareigūnų rengimą bausmių vykdymo sistemai: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai, laisvės atėmimo vietų ligoninė ir mokymo centras (toliau kartu – bausmių vykdymo sistemos įstaigos). Kalėjimų departamentas – centrinė statutinė įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – metodinis vadovavimas pataisos įstaigoms ir tardymo izoliatoriams, šių įstaigų veiklos kontrolė ir koordinavimas. Pataisos įstaigos ir tardymo izoliatoriai – vykdo laisvės atėmimo bausmes ir suėmimą, mokymo centras – rengia pataisos pareigūnus, laisvės atėmimo vietų ligoninė – užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems ir nuteistiesiems. Vertinant tokios decentralizuotos bausmių vykdymo sistemos veiklą praktikoje, nustatyti esminiai šios sistemos trūkumai, neleidžiantys bausmių vykdymo sistemai tobulėti ir siekti efektyvių rezultatų nuteistųjų resocializacijos srityje:
1Lietuvoje veikia 8 pataisos įstaigos ir tardymo izoliatoriai. Tačiau jų užimtumas skiriasi kelis ir daugiau kartų (žr. 1 grafiką), kas kartu sąlygoja neracionalų lėšų ir infrastruktūros naudojimą, ypatingai mažiau užpildytose įstaigose (žr. 2 grafiką), kas, be kita ko, ne kartą konstatuota Teisingumo ministerijos atliktų laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklos auditų išvadose. 1 grafikas
2Bausmių vykdymo sistemos 66 administracijos padaliniuose dirba apie 2900 darbuotojų (statutinių valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį).
Dėl decentralizuoto valdymo, apie pusę visų administracijos padalinių atlieka bendrąsias (turto valdymo, materialinio aprūpinimo, žmogiškųjų išteklių valdymo ir pan.) funkcijas, o šiuose padaliniuose dirba net 1/3 visų darbuotojų, kai resocializaciją vykdančių darbuotojų skaičius (250) yra tris kartus mažesnis ir jiems tenka dirbti su 5000 nuteistųjų ir suimtųjų. Taigi, dėl nesubalansuoto personalo, kenčia ne tik nuteistųjų resocializacijos kokybė, bet ir patys darbuotojai, negalėdami tinkamai atlikti jiems deleguotų funkcijų. 3. Skirtingose bausmių vykdymo sistemos įstaigose identiškas funkcijas vykdantiems darbuotojams mokamas skirtingas darbo užmokestis, kas neigiamai veikia bausmių vykdymo sistemos bendruomenę (žr. 3 grafiką), didina pareigūnų kaitą, neskatina naujų darbuotojų atėjimo į bausmių vykdymo sistemą (per metus tarnybą (darbą) palieka ir ją papildo apie 500 (15 proc.) visų darbuotojų), o nuolatinis pareigūnų trūkumas siekia apie 10 proc. ir stebima šio trūkumo didėjimo tendencija). 3 grafikas
4Bausmių vykdymo sistemos darbuotojams vadovauja apie 100 įvairios grandies vadovų. Vadovaujančių pareigybių gausa ne tik suponuoja didesnius poreikius darbo užmokesčio fondui, bet ir vieningos praktikos stoką nuteistųjų resocializacijos srityje, personalo ir turto valdyme. Pvz., nuteistiesiems taikomų resocializacijos programų skaičius bausmių vykdymo sistemos įstaigose skiriasi 7 kartus (žr. 4 grafiką). 4 grafikas
Vieningos praktikos stoka resocializacijos srityje ypatingai neigiamai veikia nuteistųjų parengimą gyvenimui visuomenėje.
Kaip antai, Alytaus pataisos namuose vienas mažiausių vykdomų resocializacijos priemonių skaičius, tad ir iš šios įstaigos lygtinai paleidžiamų nuteistųjų skaičius nesiekia 40 proc. nuo bendro paleidžiamų iš šios įstaigos asmenų skaičiaus. Kitose įstaigose, kur vykdoma daugiau įvairių resocializacijos priemonių, lygtinai paleidžiamų nuteistųjų dalis sudaro ne mažiau kaip 48 proc. (pvz., Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Vilniaus pataisos namai) nuo visų paleidžiamų asmenų skaičiaus. 5. Bausmių vykdymo sistemoje iš specialiąsias funkcijas (nuteistųjų apsauga ir priežiūra, resocializacija) atliekančių darbuotojų, didžioji dalis nukreipta į apsaugos ir priežiūros funkcijų vykdymą (apie 50-60 proc. viso pataisos įstaigų personalo), kai pagal mokslininkų rekomendacijas 80-90 proc. pataisos įstaigų darbuotojų turėtų dirbti dinaminio saugumo principais[¹]. 6. Per pastaruosius 30 metų, bausmių vykdymo sistemos infrastruktūroje nepasiekta reikšmingų pokyčių, kad nuteistieji bausmę galėtų atlikti saugiomis sąlygomis, o taip pat ir visuomenė būtų apsaugota nuo šių asmenų nusikalstamų veiksmų. Bausmių vykdymo sistemos įstaigose tik apie 28 proc. laikomų asmenų apgyvendinti kamerų tipo patalpose (po 1-4 asmenis), kiti – bendrabučiuose (po 10-20 asmenų). Nuteistųjų apgyvendinimas bendrabučiuose didina rizikas dėl šių asmenų pakartotino nusikalstamumo (per metus bausmes vykdančiose įstaigose pradedama apie 700 ikiteisminių tyrimų dėl šiose įstaigose bausmę atliekančių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, iš jų 93,2 proc. dėl bendrabučiuose apgyvendintų nuteistųjų nusikalstamų veikų). 7. Bausmių vykdymo sistemos įstaigų procesų skaitmenizavimas vyksta padrikai, kadangi kiekviena įstaiga iš esmės sprendžia savarankiškai, kokius procesus skaitmenizuoti ir pan.
Tai neleidžia užtikrinti tinkamo informacijos apsikeitimo tiek tarp pačių bausmių vykdymo sistemos įstaigų, tiek tarp šių įstaigų ir kitų institucijų. Be to, didžioji dalis procesų lieka neskaitmenizuoti ir reikalauja gerokai didesnių žmogiškųjų ir laiko resursų, išlieka didelė rizika priimti netinkamus sprendimus (pvz., dėl nuteistųjų paleidimo į laisvę anksčiau ar vėliau teismo sprendime nustatyto termino ir pan.). 8. Mokymo centras neparuošia reikiamo pareigūnų skaičiaus bausmių vykdymo sistemai. Kasmet parengiama tik 10-30 pareigūnų, kai kasmetinis poreikis yra ne mažiau kaip 100. Lietuvos teisės instituto 2020 m. atliktame tyrime apie dinaminio saugumo diegimą Lietuvoje buvo nustatyta, kad net 64 proc. pareigūnų nėra apmokyti vykdyti dinaminį saugumą, neturi žinių ir įgūdžių veikti skirtingose situacijose, vyrauja saviedukacija, kuri dažnai neturi nieko bendro su dinaminio saugumo koncepcijoje keliamais tikslais ir gerąja dinaminės priežiūros praktika, o tai lemia, kad pareigūnai atsitraukia ir nevykdo dinaminio saugumo[²]. Minėtas instituto tyrimas taip pat atskleidė neigiamą mokymų rengimo praktiką, kai mokymai vedami tik formaliai, o patys lektoriai nėra kvalifikuoti, mokymai nekokybiški, kas rodo poreikį iš esmės keisti ne tik patį mokymo procesą, bet ir vykdyti institucinį mokymo organizavimo pertvarkymą. Jau įgyvendinta atskirų įstaigų/funkcijų centralizavimo Kalėjimų departamente ir kitose statutinėse įstaigose patirtis parodė, kad tokiu būdu galima pasiekti itin reikšmingų rezultatų. Pavyzdžiui, 2020 m. 5 savarankiškos apygardų probacijos tarnybos buvo sujungtos į Lietuvos probacijos tarnybą. Tai tik sustiprino probaciją vykdančio personalo specialiąsias kompetencijas ir sudarė galimybes vykdyti dalykines, o ne technines funkcijas.
Po šios pertvarkos probuotojai labiau susikoncentravo į tiesioginį darbą su probuojamaisiais. Vienas esminių probacijos tarnybų centralizavimo pokyčių – suvienodinti su nuteistaisiais dirbančių probuotojų darbo krūviai, kadangi centralizavus probacijos administraciją tapo daug paprasčiau ir greičiau reaguoti į probacijos pareigūnų darbo krūvio pokyčius, nepriklausomai, kurioje Lietuvoje vietovėje jie dirba. Ypač sumažėjo darbo krūvis tiems pareigūnams, kurių prižiūrimų asmenų skaičius iki pertvarkos buvo ženkliai didesnis. Centralizavus probacijos tarnybas buvo užtikrintas ir vienodas apmokėjimas už darbą, unifikuota probacijos, bausmių, auklėjamojo poveikio ir baudžiamojo priemonių vykdymo praktika, sumažėjo administravimo išlaidos, vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo (buhalterių, ūkvedžių, analitikų) skaičius, o atsilaisvinusios administracijos pareigybės (11) buvo pakeistos į darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su probuojamaisiais, pareigybes. Kitas gerosios praktikos pavyzdys – centralizuoti bausmių vykdymo sistemos viešieji pirkimai. Jau įgyvendinta viešųjų pirkimų centralizavimo Kalėjimų departamente patirtis akivaizdžiai parodė, kad sprendimų priėmimo grandinės sutrumpinimas pagreitina ne tik sprendimų priėmimo ir vykdymo eigą, bet padidina ir pavestų užduočių atlikimo kokybę. Taip pat paminėtinas ir bausmių vykdymo sistemos kriminalinės žvalgybos centralizavimas. Kalėjimų departamente įsteigus centralizuotą Kriminalinės žvalgybos valdybą, 2020 m. pradėta 20 proc. daugiau ikiteisminių tyrimų. Pastebėtina ir tai, kad iš esmės visos vidaus tarnybos statutinės įstaigos pereina prie efektyvesnių organizacijos valdymo modelių.
Jau sėkmingai funkcionuoja kitų šalies statutinių įstaigų centralizuoti valdymo modeliai (pavyzdžiui, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), kuriuose į vieno juridinio asmens struktūras integruoti ir ne tik teritoriniai, bet ir specializuotas funkcijas užtikrinantys padaliniai (pavyzdžiui – personalo rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriai). Kitos priežastys, paskatinusios teikiamų teisės aktų projektų atitinkamų nuostatų keitimą:
Kaip teigiama minėtame tyrime, dabartinio dinaminio saugumo teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas naudotis dinaminio saugumo institutu ne pagal jo paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, būtina ieškoti mechanizmų, kaip dar labiau didinti nuteistųjų savirealizacijos galimybes, motyvuoti įsitraukimą į įvairias savanoriškas veiklas, plėtoti nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą kuriant įvairias užimtumo veiklas įkalintiems asmenims.
Dėl šių nuteistųjų motyvacijos stokos, bausmių vykdymo sistemos darbuotojams tampa sunkiau padėti jiems keisti savo elgesį, pasiruošti išėjimui į laisvę. Todėl būtina ieškoti naujų nuteistuosius motyvuojančių priemonių.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Įstatymų projektų rengėjai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupė (l. e. p. vadovas Marius Rakštelis, tel. (8 647) 67 165, el. p. [email protected]; patarėjas Tauras Rutkūnas, tel. (8 645) 94 726, el. p. [email protected]; patarėjas Rimvydas Laukis, tel. (8 674) 25 967, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pataisos pareigūnų veiklos įstatyme (toliau – PPVĮ) ir Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) nustatyta bausmių vykdymo sistemos organizacinė struktūra, kurią sudaro Kalėjimų departamentas (centrinė statutinė įstaiga) ir jam pavaldžios statutinės įstaigos – pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaiga. Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) ir Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – SVĮ) nustatyta bausmes ir suėmimą vykdančių įstaigų ir tardymo izoliatorių steigimo tvarka, šių įstaigų funkcijos (BVK IV skyrius, SVĮ 2 straipsnis). BVK 25 ir 70 straipsniuose nustatytas baigtinis asmenų grupių, kurios arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu turi būti atskiriamos (izoliuojamos) viena nuo kitos sąrašas. BVK X skyriaus II – V skirsniuose nustatytas kalėjimuose, pataisos namuose ir atvirosiose kolonijose laikomų nuteistųjų teisių ir pareigų katalogas. Paminėtina, kad kalėjimo ir pataisos namų drausmės grupėse laikomiems asmenims leidžiama paskambinti 2 kartus per mėnesį, kalėjimo paprastojoje grupėje – 1 kartą per savaitę, o pataisos namų paprastojoje grupėje – 2 kartus per savaitę), pataisos namų lengvojoje grupėje – tris kartus per dieną. BVK 92 straipsnyje nustatomos daiktų, kuriuos su savimi pataisos įstaigoje gali turėti nuteistieji, grupės.
BVK 95 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų. BVK 96 straipsnyje reglamentuojama didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, t. y. dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems; trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, šešių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems. BVK 98 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynus pinigus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVĮ 25 straipsnyje. Du BVK straipsniai (99 ir 100) reguliuoja iš esmės identiškus teisinius santykius – nuteistųjų susirašinėjimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir kitomis organizacijomis bei nuteistųjų susirašinėjimą su fiziniais asmenimis. Analogiškas reguliavimas nustatytas ir SVĮ 15 – 16 straipsniuose. BVK 102 straipsnyje nustatoma, kad maksimali nuteistojo telefoninio pokalbio trukmė – 15 min. ir šis laikas negali būti pratęsiamas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir SVĮ 23 straipsnyje. BVK XI skyriaus I skirsnyje aptariamos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, kurios iš esmės nėra susijusios su šiame teisės akte reglamentuojamais teisiniais santykiais – bausmių vykdymo procesu. BVK 140 straipsnyje nustatytos neveiksmingos nuteistųjų skatinimo priemonės – teisės papildomai paskatinti ir papildomai pasimatyti suteikimas. Manytina, kad būtų daug veiksmingiau, kad šios teisės būti suteikiamos nedelsiant, kai yra toks poreikis, o ne naudojantis ilgai trunkančia biurokratine procedūra, sukuriančia betikslę administracinę naštą. Pagal BVK 142 straipsnį nuteistiesiems galima skirti nuobaudą – papeikimą.
Tačiau ši nuobauda neturi iš esmės jokio poveikio nuteistajam, BVK 157 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki šešių mėnesių anksčiau, negu jiems nustatytas bendrasis lygtinio paleidimo taikymo terminas. Sąlyginai nedidelis – 6 mėn. galimas bausmės sutrumpėjimas, neskatina nuteistuosius naudotis šia galimybe. BVK 147 – 148 straipsniuose nustatyta, kad nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo tvarką nustato Vyriausybė, kai tiek nuteistųjų bendrojo ugdymo, tiek ir profesinio mokymo procesai detaliai reglamentuojami Švietimo ir Profesinio mokymo įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose. BVK 182 straipsnyje reglamentuojamos pagalbos priemonės iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims (aprūpinami kelionės bilietais iki gyvenamosios vietos), tačiau numatyta, jog tokia pagalba, esant poreikiui, neteikiama arešto bausmę atlikusiems asmenims. Kituose šiame aiškinamajame rašte nurodytuose kodeksuose ir įstatymuose pateikiamos nuorodos į Kalėjimų departamentą, pataisos įstaigas ar tardymo izoliatorius. PPVĮ 2 straipsnyje dinaminė priežiūra apibrėžiama kaip nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių sistema. Policijos ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymuose nustatyta, kad asmenų konvojavimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 4 punktas), kai kiti įstatymai tokios konvojavimo tvarkos nereglamentuoja. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Teikiamais įstatymų projektais sudaromos teisinės prielaidos įgyvendinti bausmių vykdymo sistemos bendruomenės ir jai atstovaujančių profesinių sąjungą palaikomą Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento mokymo centro sujungimo į vieną juridinį asmenį procesą. Atsižvelgiant į pokyčius dėl įstaigų sujungimo, Probacijos tarnybos pavaldumo perdavimą Teisingumo ministerijai[³], PPVĮ pavadinimą siūloma pakeisti ir vadinti Bausmių vykdymo sistemos įstatymu (toliau – BVSĮ). BVSĮ siūloma reglamentuoti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų teisinę padėtį, veiklos organizavimą, uždavinius, teises ir pareigas, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo bausmių vykdymo sistemos veikloje sąlygas ir kitas su bausmių vykdymo sistemos veikla susijusias sąlygas (daugeliu atvejų BVSĮ projekto struktūra ir siūlomos teisės normos iš esmės atitinka buvusiąsias PPVĮ). BVSĮ 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigos sąvoką, kuri apibrėžtų kardomąją priemonę – suėmimą, arešto, terminuoto laisvės atėmimo bei laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdančią įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Toks įstaigos pavadinimas pasirinktas atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos bendruomenės pageidavimą, šią sąvoką siūloma vieningai vartoti ir kituose laisvės atėmimo bausmių ir suėmimo vykdymą reguliuojančius ar su šiomis sritimis susijusiuose teisės aktuose, kurių projektai pridedami. BVSĮ projekto 5 straipsnyje aptariama bausmių vykdymo sistemos įstaigų administracinė struktūra, kurioje galės būti steigiami kalėjimai, valdybos ir skyriai. Šiuo metu veikiančias laisvės atėmimo vietų įstaigas siūlytina pertvarkyti į juridinio savarankiškumo neturinčius Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinius – kalėjimus.
Šiuose padaliniuose veikiančių administracinės struktūros padalinių veiklą koordinuos kalėjimo viršininkas, o minėti padaliniai vykdys tik Lietuvos kalėjimų tarnybai nustatytas specialiąsias (įkalintų asmenų apsaugos, priežiūros ir resocializacijos) funkcijas. Detali Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūra, ją suderinus su bausmių vykdymo sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, bus nustatyta priėmus siūlomus įstatymų projektus. BVSĮ projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti Lietuvos probacijos tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimo principus (abipusės partnerystės, dialogo, pagarbos, atvirumo, pasitikėjimo ir nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę prioriteto), o taip pat bendradarbiavimo sritis (nuteistųjų resocializacijos priemonių planavimas, diegimas, įgyvendinimas ir vertinimas, dalinimasis elgesio pataisos programomis ir rizikos vertinimo metodikomis, pagalba rengiant nuteistuosius lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, keitimasis informacija apie nuteistuosius). BVSĮ projekto 7 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai rengiami Lietuvos kalėjimų tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu veikiantis Kalėjimų departamento mokymo centras taps Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniu padaliniu (pavyzdžiui, Kompetencijų skyriumi), Lietuvos kalėjimų tarnyba atitinkamai įgys įgaliojimus vykdyti pareigūnų profesinį mokymą, pareigūnų įvadinius mokymus, kvalifikacijos kėlimo programas. Atitinkamai tikslinamas Profesinio mokymo ir kitų pareigūnų rengimą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.
Kituose BVSĮ straipsniuose įtvirtinamos nuostatos, susijusios su bausmių vykdymo sistemos pareigūnų teisine padėtimi, veiklos organizavimu, uždaviniais, teisėmis ir pareigomis, prievartos ir šaunamųjų ginklų naudojimo bausmių vykdymo sistemos veikloje sąlygomis iš esmės nesiskiria nuo galiojančių šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Kalėjimų departamento pavadinimo ir nuorodų į pataisos įstaigas bei tardymo izoliatorius išbraukimo keičiasi daugiau kaip pusė įstatymų straipsnių, PPVĮ, BVK ir SVĮ siūloma išdėstyti naujomis redakcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio BVK struktūra ir vartojami terminai mažai skiriasi nuo dar 1971 m. patvirtinto Pataisos darbų kodekso struktūros ir naudotų sąvokų, dėstant BVK nauja redakcija, atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką (Estijos, Norvegijos, Švedijos), visų pirma akcentuojami nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimai. BVK siūloma papildyti naujais bausmių vykdymo principais – konfidencialumo, normalizavimo ir atvirumo principais (BVK projekto 3 straipsnis), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas įstatymų jiems nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis, siūloma atsisakyti iki šiol BVK III skyriuje nustatytų bendrųjų nuteistųjų teisių ir pareigų perteklinio reglamentavimo. Kartu siūloma atsisakyti ir kitų perteklinių, pridėtinės vertės neturinčių skyrių (pvz. BVK IV skyriaus, kuriame šiuo metu nustatytos bausmes vykdančios įstaigos, kai tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tiek kituose BVK skyriuose nustatyta atitinkamų įstaigų kompetencija vykdant bausmes). BVK projekte atsisakoma šiuo metu arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatyto įpareigojimo privalomai užsiimti nemokama darbine veikla.
Šio mechanizmo įgyvendinimo praktika parodė, kad dėl trumpo arešto bausmės atlikimo laiko tokią priemonę taikyti neracionalu, be to, nesant galimybių nustatyti motyvacinį mechanizmo, didžioji nuteistųjų areštu dalis atsisako tokia veikla užsiimti. Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 29 straipsnyje įtvirtinama savanoriško užsiėmimo darbine veikla galimybė. Atsižvelgiant į siūlomą bausmes vykdančių įstaigų institucinę pertvarką, BVK projekte nustatoma, kad nuteistieji, kuriems paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, jas atlieka atitinkamai arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose (BVK projekto 23 ir 32 straipsniai). Įgyvendinat tarptautinių organizacijų rekomendacijas[⁴] ir siekiant palengvinti nuteistųjų socialinių kontaktų palaikymo galimybes, BVK projekto 30 straipsnyje įtvirtinta, kad skirstant nuteistuosius į arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietas, esant galimybėms turi būti atsižvelgiama ir į pačių nuteistųjų arba jų vaikų ar kitų artimųjų gyvenamąsias vietas. BVK projekto 32 straipsnyje apibrėžiamos laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų rūšys: laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atliks uždaro, pusiau atviro bei atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Nuteistieji, kurie iki siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo laisvės atėmimo bausmes atlikinėjo kalėjimuose, įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui bus laikomi atliekančiais bausmes uždaro tipo laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose, nuteistieji, atlikinėję bausmę pataisos namuose – bus laikomi atliekančiais bausmes pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistųjų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir nuteistųjų, atliekančių bausmę specialiose pataisos namų ar tardymo izoliatorių padaliniuose – pusiaukelės namuose, teisinė padėtis yra iš esmės identiška, todėl netikslinga turėti skirtingų formų atviro kalėjimo funkcijas įgyvendinančių struktūrinių padalinių. Atsižvelgiant į tai, vykdant bausmių vykdymo sistemos pertvarką, tiek šiuo metu veikiančios atvirosios kolonijos, tiek ir pusiaukelės namai turi tapti atviro tipo bausmės atlikimo vietomis. Pažymėtina, kad į BVK nurodytos rūšies bausmės atlikimo vietas siunčiamų nuteistųjų kategorijos ir jiems nustatytos bausmės atlikimo sąlygos atitinka šiuo metu į atitinkamos rūšies pataisos įstaigas siunčiamų nuteistųjų kategorijas ir šiose įstaigose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (BVK projekto 33 – 35 straipsniai). Tobulinant BVK projekto 33 – 35 straipsniuose išdėstomą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytų teisių katalogą ir įvertinus turimas technines galimybes ir socialinių ryšių palaikymo su išoriniu pasauliu svarbą, siūloma padidinti ir suvienodinti minimalų skambučių skaičių visiems uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems skaičių – 4 kartus per savaitę. Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems siūloma iš viso neriboti skambinimo telefonu dažnumo.
Paminėtina, kad toks pakeitimas nesukels praktinio jo įgyvendinimo problemų, kadangi nuteistieji patys apmoka skambinimo paslaugų išlaidas, o šios paslaugos teikėjas, esant poreikiui, bausmės atlikimo vietose įrengs papildomus taksofonus. Siekiant dar labiau didinti atviro tipo bausmės atlikimo vietų patrauklumą ir nuteistųjų motyvaciją kuo greičiau ten patekti, BVK projekto 35 straipsnyje (šiuo metu tokią galimybę numato tik poįstatyminiai teisės aktai) įtvirtinama, kad čia laikomiems nuteistiesiems ne tik leidžiama turėti asmeninį telefoną, bet ir naudotis interneto ryšiu. BVK projekto 36 ir 37 straipsniuose siūloma nustatyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimo ir nuteistųjų perkėlimo į skirtingas nuteistųjų grupes to paties tipo bausmės atlikimo vietoje sąlygas. Nustatomi aiškūs vertinimo kriterijai, pagal kuriuos sprendžiamas klausimas dėl nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo arba griežtinimo: (1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (vertinamas rizikos pokytis); (2) nuteistojo asmeninė motyvacija siekiant teisinės padėties švelninimo (vertinamas nuteistojo individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimas, taip pat – ar nuteistasis užsiima jam pasiūlyta darbine ar jai prilyginta veikla); (3) nuteistojo drausmė bausmės atlikimo metu (vertinamas neįvykdytų drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų skaičius ir jų pobūdis). Siekiant labiau motyvuoti nuteistuosius aktyviau dalyvauti jiems taikomose resocializacijos priemonėse ir stengtis sparčiau švelninti savo bausmės atlikimo sąlygas, siūloma nuo 6 iki 3 mėn. sutrumpinti nuteistiesiems skiriamų drausminių priemonių galiojimo trukmę.
Praktikoje pastebėta, kad ilgas nuobaudos galiojimo terminas iš esmės nedidina nuobaudos paveikumo ir neduoda laukiamo efekto, kadangi dėl ilgesniam laikui sugriežtintų bausmės atlikimo sąlygų nuteistieji dažnai tampa apatiški ir praranda motyvaciją toliau koreguoti savo elgesį bei vėl siekti bausmės atlikimo sąlygų švelninimo (galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas yra sąlyga, švelninti nuteistojo teisinę padėtį). Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 80 straipsnyje siūlomas trumpesnis drausminės nuobaudos galiojimo terminas (pilnamečiams nuteistiesiems – iki 3 mėn., o nepilnamečiams nuteistiesiems – iki 2 mėn.) (BVK projekto 80 straipsnis) yra visiškai pakankamas (satisfakcijos dėl padaryto nusižengimo aspektu), tačiau ir sukeliantis mažiau neigiamų pasekmių tolesnei nuteistojo resocializacijai. Dėl šio pakeitimo sudaromos sąlygos du kartus pagreitinti minimalų terminą (šiuo metu – 6 mėn.) peržiūrėti nuteistojo teisinę padėtį ir, jei nuteistasis atitinka kitas sąlygas – ją švelninti. Kartu tikimasi, kad ši priemonė prisidės ir prie atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų dalies (šiuo metu – 9,2 proc.) didinimo ir bus priartėta prie Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių vidurkio (25 – 35 proc.). BVK projekto 37 straipsnyje siūloma išspręsti galiojančio teisinio reglamentavimo spragą – nustatyti galimybę griežtinti atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų teisinę padėtį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, visi nuteistieji, kurie pradeda bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje, net ir dėl pasikartojančių teisės aktų ar bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimų negali būti perkeliami į pataisos namus.
Todėl, atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemos bendruomenės siūlymus ir būtinybę veiksmingiau užtikrinti šių nuteistųjų drausmę ir saugumo reikalavimus, numatoma galimybės į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietas perkelti tuos nuteistuosius, kurie bausmės atlikimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje metu be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims, arba daro teisės aktų pažeidimus. BVK projekto 38 straipsnyje siūloma susisteminti visas nuteistųjų teisės – bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, realizavimo tvarkos nuostatas. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, minėtos teisės realizavimo sąlygos yra nustatytos net 5 atskiruose BVK straipsniuose, kas sąlyginai apsunkina tokio teisinio reguliavimo taikymą. Kartu, atsižvelgiant į pastarojo meto vartotojų kainų indekso šuolį, siūloma vienu bazinės socialinės išmokos dydžiu padidinti drausmės ir paprastojoje grupėse laikomiems nuteistiesiems šiuo metu taikomą taikomų maksimalių sumų, už kurias jiems per mėnesį leidžiama apsiprekinti, limitą, be to, siūloma leisti nuteistiesiems dažniau (kartą per 3 mėn.) gauti iš laisvės jiems perduodamų daiktų. Įvertinus esamą bausmių vykdymo sistemos infrastruktūrą, nedidinant šiuo metu nuteistiesiems nustatyto minimalaus pasimatymų skaičiaus BVK projekto 39 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad nuteistųjų pasimatymai su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) nebūtų įskaičiuojami į bendrą nuteistiesiems tenkančių pasimatymų skaičių. Atsižvelgiant į būtinybę išsaugoti ypatingą tėvų ir vaikų ryšį, tokia garantija bus taikoma visiems nuteistiesiems, t. t. nebus atsižvelgiama, kokiomis sąlygomis bausmę atlieka nuteistasis.
Papildomai plečiant bausmę atliekančių tėvų garantijas bendrauti su savo vaikais, BVK 72 straipsnyje įtvirtinama, jog tais atvejais, kai dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistojo ikimokyklinio amžiaus vaikas lieka be globos, jis pagal galimybes apgyvendinamas arčiausiai savo motinos (tėvo) bausmės atlikimo vietos, o pastarasis turi teisę kasdien lankyti savo globos įstaigoje auginamą vaiką. Pastebėtina kad šiuo metu tokia teisė suteikiama tik nuteistoms motinoms ir tik tol, kol globos įstaigose augančiam jų vaikui sukaks 3 metai. BVK projekto 40 straipsnyje nustatoma, kad pinigines perlaidas nuteistiesiems leidžiama siųsti tik bankiniu pavedimu. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, laisvės atėmimo vietų įstaigos įpareigotos priimti ir atneštus grynuosius pinigus, tačiau šis būdas nėra populiarus ir labai apsunkina laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbą (poreikis saugoti ir inkasuoti grynuosius pinigus). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 16 straipsnyje. BVK projekto 42 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki šiol nesureguliuotą notarinių ir mediacijos paslaugų teikimo bausmės atlikimo vietose esantiems nuteistiesiems tvarką. Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 7 straipsnyje. BVK projekto 43 straipsnyje siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus nuteistajam nustatyto skambinimo laikui (15 min.), jeigu nuteistasis prašo leisti jam toliau kalbėti telefonu ir jei yra tokios galimybės (pavyzdžiui, daugiau nėra nuteistųjų, laukiančių savo eilės paskambinti telefonu), skambinimo tvarką užtikrinantis pareigūnas gali leisti nuteistajam pratęsti pokalbį telefonu. Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 14 straipsnyje.
BVK projekto 47 straipsnyje tikslinama nuteistųjų teisės sudaryti civilinius sandorius tvarka, jiems draudžiant sudarinėti tik tokius sandorius, kurie pagal savo pobūdį nesuderinami su BVK projekto 50 straipsnyje įtvirtintais draudimais nuteistiesiems (pavyzdžiui, perleisti savo turtą kitiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo vietų įstaigos personalui, nurodytiems asmenims teikti bet kokias paslaugas arba jas gauti ir pan.). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 10 straipsnyje. BVK projekto 56 straipsnyje siūloma nustatyti sąlygas, kuriomis nuteistųjų individuali veikla ir dalyvavimas asociacijų organizuojamose veiklose gali būti prilyginami jų darbinei veiklai. Pabrėžtina, kad iki šiol BVK nustatyta tik galimybė nuteistiesiems užsiimti individualia veikla, tačiau jos sąlygos ir iš šios veiklos gaunamų pajamų apmokestinimas, nėra reglamentuojami. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti bendrą nuostatą, kad individualia veikla nuteistieji galėtų užsiiminėti laisvalaikio metu. Kartu siūloma nustatyti, kad nuteistojo vykdoma individuali veikla gali būti prilyginama jo darbinei veiklai (t. y. toks nuteistasis nebeprivalėtų užsiiminėti jam siūloma darbine veikla), jei individualia veikla nuteistasis užsiima legaliai (pavyzdžiui, yra gavęs individualios veiklos pažymą), iš šios veiklos gaunamos nuolatinės pajamos. Kartu sukuriamas mechanizmas, leidžiantis laisvės atėmimo vietų įstaigai iš individualia veikla užsiimančio nuteistojo gaunamų pajamų išskaityti 10 proc., kurie būtų pervedami į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą, t. y. šiems nuteistiesiems sukuriama tokia pati prievolė, kaip ir laisvėje dirbantiems nuteistiesiems – solidariai prisidėti prie savo išlaikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje kaštų mažinimo.
Laiko, kurį nuteistieji dalyvauja asociacijų veikloje prilyginimu jų darbinei veiklai (BVK projekto 56 straipsnis) taip pat skatinama nuteistųjų savanorystė, o kartu – ir bendro nuteistųjų užimtumo lygio didėjimas. Taip pat tikimasi padidinti įvairių nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į nuteistųjų resocializacijos procesą, kadangi tokia motyvacinė priemonė užtikrins didesnį nuteistųjų suinteresuotumą aktyviai dalyvauti asociacijų vykdomose priemonėse. Siekiant teisės normų dėstymo sistemiškumo, BVK projekto V dalies VII skyriaus devintajame skirsnyje siūloma reglamentuoti nuteistųjų laikino išvykimo iš bausmės atlikimo vietos galimybes. BVK projekto 67 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių (artimojo giminaičio sunki liga ar mirtis ir pan.) leidžiama trumpam išvykti iš bausmės atlikimo vietos. BVK projekto 68 ir 69 straipsnyje siūloma nustatyti nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus, taip pat išvykimo dėl darbo ar mokymosi, arba dalyvavimo resocializacijos priemonių įgyvendinime, tvarką. Pažymėtina, kad siekiant labiau humanizuoti bausmių vykdymo procesą, siūloma nustatyti, kad dėl artimojo mirties (į artimojo laidotuves), teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos turėtų ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji (jiems šiuo metu tokia teisė nenumatyta).
Tokia išvyka, atsižvelgiant į šios kategorijos nuteistųjų pavojingumo lygį, turės būti organizuojama pasitelkiant maksimalias galimo pabėgimo prevencijos priemones (privalomas antrankių nuteistajam uždėjimas), reikiamą ginkluotę ir didesnį nei įprastai palydą vykdančių pareigūnų skaičių. Pabrėžtina, kad su šios ir kitų BVK projekte nurodytų nuteistųjų išvykų su palyda išlaidas (BVK projekto 39, 46 straipsniai), kurias patirs laisvės atėmimo vietų įstaiga, padengs patys nuteistieji. Visus laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo užtikrinimo klausimus siūloma reglamentuoti BVK projekto V dalies VII skyriaus vienuoliktajame skirsnyje. Šiame skirsnyje nustatomi nuteistųjų dinaminio saugumo turinio elementai, nuteistųjų izoliavimo atvejai, taip pat bausmės atlikimo vietų saugumo užtikrinimo priemonės ypatingų situacijų metu. BVK projekto 26 ir 74 straipsniuose siūloma nustatyti arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų izoliavimo vienų nuo kitų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad labai platus nuteistųjų kategorijų, kurios turi būti izoliuojamos viena nuo kitos, reglamentavimas praktikoje kelia itin daug problemų, nes visiško izoliavimo taikymas ne visais atvejais yra tikslingas ir būtinas (pavyzdžiui, bendrojo ugdymo pamokose ar profesinio mokymo užsiėmimuose, grupinėse resocializacijos priemonėse, atliekant darbinę veiklą, religines apeigas ir pan.), vadovaujantis tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Tarybos) rekomendacijomis, siūloma nustatyti tik bazinius (privalomus visais atvejais) nuteistųjų grupių izoliavimo kriterijus.
Pagal juos, bausmės atlikimo vietose vieni nuo kitų turi būti izoliuojami tik suimtieji nuo nuteistųjų, vyrai nuo moterų ir pilnamečiai nuteistieji nuo nepilnamečių nuteistųjų. Kartu nuo kitų nuteistųjų turėtų būti izoliuojami pirmąjį kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantys buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai. Taip pat, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui būtų suteikta teisė nustatyti ir papildomus izoliavimo kriterijus bei atvejus, kai tvarkai laisvės atėmimo vietų įstaigoje palaikyti ir nuteistųjų bei suimtųjų saugumui užtikrinti tikslinga vienas nuo kitų, visiškai arba tik iš dalies (pavyzdžiui, atskiriant tik gyvenamosiose patalpose) atskirti ir kitas bausmės atlikimo vietose laikomų asmenų grupes. Atitinkama teisę laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui siūloma suteikti ir SVĮ projekto 27 straipsnyje. Pažymėtina, kad iki šiol nepavyksta veiksmingai užkardyti nuteistųjų naudojimosi bausmės atlikimo vietose neteisėtai turimais mobiliaisiais telefonais, kurie itin dažnai naudojami nusikalstamoms veikoms vykdyti (telefoninis sukčiavimas). Judriojo ryšio blokavimo sistemų diegimas bausmės atlikimo vietose minėtos problemos neišsprendžia dėl sparčiai modernėjančio judriojo ryšio technologijų.
Apžvelgiant šiai problemai spręsti organizuotų daugkartinių konsultacijų su judriojo ryšio reguliuotojo ir šio ryšio operatorių atstovais rezultatus, pažymėtina, kad esminė kliūtis ieškoti ir diegti techninius sprendinius, ribojančius judriojo ryšio prieinamumą bausmių atlikimo vietose yra teisinio reguliavimo spraga, kuomet Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato jokių apribojimų, susijusių su judriojo ryšio pasiekiamumu šių įstaigų teritorijose. Atsižvelgiant į tai, BVK projekto 73 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatyminį pagrindą, suteikiantį teisę Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai nustatytų tvarką, pagal kurią judriojo ryšio operatoriai turėtų užtikrinti, kad uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų teritorijos nepatektų į judriojo ryšio tinklų aprėpties zoną. Analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti ir SVĮ projekto 26 straipsnyje. Tikimasi, kad toks teisinis įgalinimas sukurs prielaidas sparčiau priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius veiksmingai užkardyti iš bausmės atlikimo vietų vykdomus elektroninius nusikaltimus. BVK projekto 65 – 66 straipsniuose siūloma reglamentuoti nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose straipsniuose aptariami esminiai bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo bausmės atlikimo vietose ypatumai ir į tai, kad šio proceso veiklą išsamiai reguliuoja Švietimo įstatymas ir Profesinio mokymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai, nėra poreikio šių klausimų reglamentuoti atskiroje tvarkoje, kuri šiuo metu yra patvirtinta specialiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Vietoj jos, laisvės atėmimo vietų įstaigai pavedama sudaryti sutartį su atitinkama profesinio mokymo įstaiga dėl nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo konkrečioje bausmės atlikimo vietoje, kurioje galės būti aptarti ir visi praktiniai bendradarbiavimo aspektai. Nuteistųjų bendrojo ugdymo atveju, jei bus toks poreikis, laisvės atėmimo vietų įstaiga ir atitinka švietimo įstaiga taip pat galės susitarti (pavyzdžiui, sudarydama bendradarbiavimo susitarimą) dėl įvairių praktinių švietimo įstaigos veiklos atitinkamoje bausmės atlikimo vietoje aspektų. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tikslinamos Švietimo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo nuostatos. Suimtųjų bendrojo ugdymo organizavimo klausimai identiškai sprendžiami SVĮ projekto 22 straipsnyje. BVK projekto 77 straipsnyje nustatytame nuteistiesiems galimų skirti skatinimo priemonių sąraše atsisakoma šiuo metu taikomų skatinimo priemonių – papildomos teisės paskambinti telefonu arba pasimatyti suteikimo. Papildomi pasimatymai ir skambučiai nuteistiesiems būtų suteikiami išvengiant ilgos skatinimo priemonės skyrimo procedūros ir, esant svarbioms aplinkybėms, nuteistiesiems būtų suteikiami nedelsiant, BVK projekto 39 ir 43 nustatyta tvarka. BVK projekto 80 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nuteistasis laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų, jeigu jam per tris mėnesius (nepilnamečiam nuteistajam – per du mėnesius) nuo paskirtos drausminės nuobaudos įvykdymo dienos nepaskiriama nauja drausminė nuobauda.
BVK projekto 82 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu jiems nustatytas bendrasis lygtinio paleidimo taikymo terminas. Tikimasi, kad tai motyvuos nuteistuosius siekti elgesio pokyčių, kad būti anksčiau paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir galėtų grįžti namo. BVK 90 straipsnyje siūloma nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu minėtas paslaugas nuteistiesiems teikianti Laisvės atėmimo vietų ligoninė taps Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūriniu padaliniu (pavyzdžiui, Sveikatos priežiūros valdyba), Lietuvos kalėjimų tarnyba atitinkamai perims Laisvės atėmimo vietų ligoninės funkcijas, susijusias su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. BVK projekto 91 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, padedant nuteistiesiems atisakyti priklausomybės ligų, šiame procese gali dalyvauti ir kitos įstaigos ir asociacijos, teikiančios medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, kurios padėtų rengti priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas, įgyvendinti švietėjiškas ir kitas veiklas. BVK projekto 95 straipsnyje numatoma, kad visi bausmes atlikę nuteistieji, kurie neturi lėšų, paleidžiant aprūpinami kelionės bilietais iki jų gyvenamosios vietos.
Taip pat siūloma suvienodinti nepilnamečiams, nėščioms moterims, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) teisę ilgiau pasivaikščioti gryname ore – 3 val. per dieną, nepriklausomai nuo bausmės atlikimo vietos tipo ir grupės, kurioje jie atlieka bausmę (BVK projekto 27, 33 ir 81 straipsniai). Analogiškas pakeitimas siūlomas ir SVĮ projekto 17 ir 33 straipsniuose. SVĮ projekte šiuo metu vartojama tardymo izoliatorių sąvoka sistemiškai keičiama laisvės atėmimo vietų įstaigos sąvoka, o tais atvejais kai būtina apibrėžti konkrečias (teritorines) suėmimo vykdymo vietas, vartojama teritorijos, kurioje suimtiesiems vykdomas suėmimas, apibrėžtis (SVĮ projekto 22, 24, 26 straipsniai). Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansinių išteklių neturintiems suimtiesiems komunikuoti su savo gynėju, ikiteisminio tyrimo įstaigomis, prokuratūra, teismais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems suėmimas vykdomas Lietuvoje, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, laisvės atėmimo vietų įstaiga įpareigojama šiems adresatams skirtus laiškus išsiųsti savo lėšomis arba sudaryti galimybes suimtiesiems į juos kreiptis elektroninio ryšio priemonėmis (SVĮ projekto 7 ir 8 straipsnis). Kituose BVK ir SVĮ straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės atitinka nuteistiesiems (suimtiesiems) nustatytų teisių ir taikomų draudimų bei apribojimų apimtį, kurią reglamentuoja galiojantis BVK ir SVĮ.
Siekiant užtikrinti didesnį teisėkūros sistemiškumą, visus su suėmimo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo reguliavimu susijusius BVK ir SVĮ nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus siūloma pavesti priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Kartu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bausmių ir suėmimo vykdymo politikos formavimą, BVK, SVĮ ir Probacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektų įgyvendinamosiose nuostatose siūloma nustatyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tvirtinami BVK, SVĮ ir Probacijos įstatyme nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai (įskaitant vėlesnius jų keitimus) turi būti suderinti su teisingumo ministru. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813, 2, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose siūloma pavesti vidaus reikalų ministrui nustatyti asmenų konvojavimo vykdymą tvarką. BVK ir SVĮ projektuose siūloma nurodyti, kad suimtuosius ir nuteistuosius konvojuoja tokią teisę turintys subjektai (Viešojo saugumo tarnyba, policija, kitos institucijos, atliekančios ikiteisminius tyrimus). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos veikla nėra susijusi su suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimu, tačiau tokių atvejų gali praktikoje pasitaikyti (pvz., dėl skubios ir neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimo nuteistajam (suimtajam) poreikio), BVSĮ projekte Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui siūloma leisti nustatyti ypatingus atvejus ir tvarką, kuomet ši institucija vykdys iš esmės jai nebūdingą funkciją.
Pažymėtina, kad Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų nustato specialų mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BVK projekto 57 straipsnį (ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą), nuteistųjų užimtumui darbine veikla organizuoti gali būti steigiamas specialus laisvės atėmimo vietų įstaigai pavaldus ar jos kontroliuojamas nuteistųjų darbinę veiklą organizuojantis juridinis asmuo ir į tai, kad šiuo metu veikiančio tokio juridinio asmens teisinė forma yra valstybės įmone (valstybės įmonė „Mūsų amatai“), atitinkamai tikslinamas Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnis, numatant, kad specialus mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise tarifas toliau būtų taikomas nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančiai valstybės įmonei. Kitų šiame aiškinamajame rašte nurodytų kodeksų, įstatymų pakeitimuose sąvokos, susijusios su esama bausmių vykdymo sistema (pvz., pataisos pareigūnai, pataisos įstaiga, tardymo izoliatorius ir pan.) keičiamos į projektuose siūlomas vartoti sąvokas (laisvės atėmimo vietų įstaiga, bausmių vykdymo sistemos pareigūnas, Lietuvos kalėjimų tarnyba).
Siūlomi įstatymų projektai leis:
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas formuoti laisvės atėmimo vietų įstaigose vieningą ir rezultatyvią praktiką vykdant bausmes ir nuteistųjų resocializaciją. 7. Kaip įstatymų nutarimų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais įgyvendinamos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[⁵] 192 punkto nuostatos (Pertvarkyta bausmių vykdymo įstaigų sistema turi užtikrinti standartus atitinkančias kalinimo sąlygas, sumažėjusį nuteistųjų skundų skaičių, pakartotinio kalinimo problemos sprendimą. Užtikrinama, kad bausmių vykdymo paskirtis būtų įgyvendinama faktiškai, o ne formaliai, gerinamas nuteistųjų parengimas jų grįžimui į visuomenę). 9. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2022 m. gruodžio 31 d., o Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius ir Lietuvos probacijos tarnybos direktorius – iki 2023 m. balandžio 1 d. turėtų pripažinti netekusiais galios arba pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projektuose keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
Jei optimizuojant bausmių vykdymo sistemą bus sutaupoma valstybės biudžeto lėšų (prognoziojama apie 1,5 mln. eurų lėšų ekonomija per metus), jos bus panaudojamos šios sistemos pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti ir socialinio darbo bei resocializacijos veiklų plėtrai, didinant jas vykdančių darbuotojų skaičių. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai suderinti su Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Taip pat projektai darbo tvarka suderinti su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Nacionaline teismų administracija, bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbuotojų interesus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, laisvės atėmimo vietų įstaigose aktyviai veikiančia nevyriausybine organizacija – Vilniaus arkivyskupijos Caritas. 15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnyba“, „valstybės pareigūnas“, „vykdomoji valdžia ir valstybės tarnyba“. 16.
Nėra. [¹] https://teise.org/wp-content/uploads/2020/06/Dinaminis_saugumas_studija_2020-1.pdf [²] https://teise.org/wp-content/uploads/2020/06/Dinaminis_saugumas_studija_2020-1.pdf [³] Nuo 2022 m. liepos 1 d. [⁴] Jungtinių Tautų standartinių minimalaus elgesio su kaliniais taisyklių (Nelsono Mandelos taisyklių) 59 rekomendacija, Europos kalėjimų taisyklių 17.1 rekomendacija. [⁵] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.
12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 IR 87 STRAIPSNIŲPAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-28 Nr. XIVP-1561 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 IR 87 STRAIPSNIŲPAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-22 Nr. XIVP-1561(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8
5) 239 6089, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38,
2022-06-17 Nr. 102-P-27 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės l. e. p. vadovas Marius Rakštelis, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Tauras Rutkūnas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Valalytė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Donata Kračkienė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Gasparavičius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Valentina Siliuk, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irma Urbonienė, Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė ir šio skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII‑1322 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 30, 33, 37, 38, 39, 55 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Šedbaras, A. Širinskienė, I. Haase, J. Sabatauskas, A. Stončaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė