Projekto lyginamasis variantas
DARBO KODEKSO 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą, tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Rašytiniai prašymai, pareiškimai, pranešimai ar dokumentai, įteikti paštui ar kitai ryšio įstaigai arba išsiųsti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas sutartu ar reglamentuotu būdu iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, laikomi išsiųstais laiku.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt. kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt. kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir komunikacines elektroninių ryšių technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas
1Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar darbuotojų jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
6) pakeliui į darbą ar iš darbo. 3.
3Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais darbo aplinkoje, suteikti:
1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus;
3) organizuoja darbuotojams mokymus, kuriuose darbuotojai sužino apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, savo teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. 4. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras šio kodekso nustatyta tvarka, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, galimos jų formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsauga bei jam suteikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu. 5. Darbdavys atnaujina smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdamas į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas).“
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;“. 7 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 144 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
1Pakeisti 144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“. 2.
2Pripažinti netekusia galios 144 straipsnio 8 dalį. 8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. 9 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ginčų komisijų narių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų ir jų bei pakaitinių jų narių – vardinį sąrašą, kuriame nurodyta asmens pareigos, vardas, pavardė, su priskyrimu priskyrimas konkrečioms teritorinei darbo ginčų komisijoms komisijai, tvirtina ir kartą per metus atnaujina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teikimus, kuriuose nurodyta profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų, pakaitinių jų narių pareigos, vardai, pavardės.“
Pakeisti 222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai – darbo ginčų komisijos nariai – atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiui, per kurį jie dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe. Jų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius ir jų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„223 straipsnis. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės
1.
Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. 2. Prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi būti nurodyta:
1) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jis jo neturi, − gimimo data, gyvenamasis gyvenamosios vietos adresas (jeigu jis pageidauja dokumentus gauti elektroniniu paštu, – gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas), telefono ryšio numeris;
2) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jis jo neturi, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris;
3) pateikiamas suformuluotas reikalavimas;
4) aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas;
5) pageidavimas dėl darbo ginčo nagrinėjimo rašytine tvarka;
6) pageidavimas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas;
7) pageidavimas dėl dokumentų gavimo elektroniniu paštu;
8) pridedamų dokumentų sąrašas.“
3Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teikiamas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. 4. Vieną prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės gali pateikti paduoti ir kelių to paties darbdavio darbuotojų grupė, jeigu darbo ginčas dėl teisės kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu. 5. Jeigu prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės neatitinka šio straipsnio 1–2 dalyse nustatytų reikalavimų, darbo ginčų komisija apie tai praneša ieškovui ir pranešime išvardytiems trūkumams pašalinti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. 6.
6Jei ieškovas raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iki darbo ginčų komisijos posėdžio, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. Prašyme nenagrinėti pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nurodomas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jis jo neturi, − gimimo data. Jeigu ieškovas prašyme nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nepateikė šioje dalyje išvardytų duomenų, darbo ginčo komisija praneša ieškovui apie nustatytų trūkumų, išvardytų pranešime, pašalinimą šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, paveda išreikalauti išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus (jų kopijas), kitus įrodymus, kviečia liudytojus. Kreipiantis nurodoma asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų (dokumentų) gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos šio kodekso 226¹ straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.“
1Pakeisti 226 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“
2Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis.
Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“
Papildyti Kodeksą 226¹ straipsniu:
„226¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas
1Esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, pageidavimui dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šios procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. 2. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.), laikantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.“
Pakeisti 227 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis. Jeigu ginčo šalys nurodė, dokumentai siunčiami tik šalių nurodytais elektroninio pašto adresais;“. 16 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų. Arbitrų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Arbitrų kelionės išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
1Šio įstatymo 1, 2, 3, 5, 9, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 4 , 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priima šio įstatymo 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 5. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2022 m. spalio 31 d. parengia smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas ir paskelbia jas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) interneto svetainėje. 6.
6Poveikio duomenų apsaugai vertinimą dėl darbo ginčų komisijos posėdžių organizavimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas atlieka Valstybinė darbo inspekcija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1516(2) lyginamasis variantas
DARBO KODEKSO 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 IR 240 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą, tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Rašytiniai prašymai, pareiškimai, pranešimai ar dokumentai, įteikti paštui ar kitai ryšio įstaigai arba išsiųsti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas sutartu ar reglamentuotu būdu iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, laikomi išsiųstais laiku.“
Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt. kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt. kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir komunikacines elektroninių ryšių technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas
1Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar darbuotojų jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. 2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
6) pakeliui į darbą ar iš darbo. 3. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais darbo aplinkoje, suteikti:
1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;
2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus;
3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. 4.
4Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai, galimos smurto ir priekabiavimo formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija. 5. Darbdavys atnaujina smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdamas į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą, nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų arba pareikalavus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriui.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas).“
Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;“. 7 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 144 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
1Pakeisti 144 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu“. 2. Pripažinti netekusia galios 144 straipsnio 8 dalį. 8.
8Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. 9 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ginčų komisijų narių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų ir jų bei pakaitinių jų narių – vardinį sąrašą, kuriame nurodyta asmens pareigos, vardas, pavardė, su priskyrimu priskyrimas konkrečioms teritorinei darbo ginčų komisijoms komisijai, tvirtina ir kartą per metus atnaujina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų teikimus, kuriuose nurodyta profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų, pakaitinių jų narių pareigos, vardai, pavardės.“
Pakeisti 222 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai – darbo ginčų komisijos nariai – atleidžiami nuo darbo pareigų atlikimo laikotarpiui, per kurį jie dalyvauja darbo ginčų komisijos darbe. Jų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka, o kelionės išlaidų dydžius ir jų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Pakeisti 223 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„223 straipsnis. Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės
1Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. 2.
2Prašyme išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turi būti nurodyta:
1) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jo nėra, − gimimo data, gyvenamasis gyvenamosios vietos adresas (jeigu darbo ginčą inicijuojanti šalis (ieškovas) prašo dokumentus gauti elektroniniu paštu, turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas), telefono ryšio numeris;
2) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jo nėra, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris;
3) pateikiamas suformuluotas reikalavimas;
4) aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas;
5) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo rašytine tvarka;
6) prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas;
7) prašymas dokumentus gauti elektroniniu paštu;
8) pridedamų dokumentų sąrašas.“
3Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teikiamas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. 4. Vieną prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės gali pateikti paduoti ir kelių to paties darbdavio darbuotojų grupė, jeigu darbo ginčas dėl teisės kyla tuo pačiu teisiniu pagrindu. 5. Jeigu prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, darbo ginčų komisija apie tai praneša ieškovui ir nustato 5 darbo dienų terminą pranešime išvardytiems trūkumams pašalinti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu trūkumai per nustatytą terminą nepašalinami, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. 6.
6Jeigu ieškovas iki darbo ginčų komisijos posėdžio raštu ar elektroniniu paštu, pasirašęs elektroniniu parašu, pateikė prašymą nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės laikomas nepateiktu ir grąžinamas ieškovui. Prašyme nenagrinėti pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nurodomas ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, o jei ieškovas jo neturi, − gimimo data. Jeigu ieškovas prašyme nenagrinėti jo pateikto prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės nepateikė šioje dalyje nurodytų duomenų, darbo ginčų komisija praneša ieškovui apie nustatytus trūkumus ir jų pašalinimo galimybę šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, paveda išreikalauti iš atitinkamų tarnybų ir asmenų išreikalauja darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus (jų kopijas), kitus įrodymus, kviečia liudytojus. Kreipiantis dėl dokumentų nurodoma asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, reikalaujamų duomenų (dokumentų) gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, pateikimo būdas ir duomenų apimtis. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos šio kodekso 226 straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės.“
1Pakeisti 226 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. 2. Jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie darbo ginčų komisijos posėdį ir į jį neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. 3.
3Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis. Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, kai ieškovas prašo jį nagrinėti rašytine tvarka, atsakovas dėl to neprieštarauja ir darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. 4. Jeigu yra abiejų šalių raštu ar elektroniniu paštu pateiktas, elektroniniu parašu pasirašytas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojų apklausa jų buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). 5. Darbo ginčų komisijos posėdyje turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojų tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas, asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šios procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. 4 6. . Jeigu darbo ginčų komisijos narys negali dalyvauti darbo ginčų komisijos posėdyje, darbo ginčų komisijos pirmininkas sprendžia, ar atidėti posėdį, ar nagrinėti prašymą iš esmės.
Jeigu be pateisinamos priežasties darbo ginčų komisijos narys tris kartus iš eilės neatvyksta į darbo ginčų komisijos posėdžius, darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu teikimu Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali jį išbraukti iš darbo ginčų komisijos narių sąrašo. 5. 7. Darbo ginčų komisijos posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkas. Posėdyje jis paaiškina ginčo tarp šalių esmę ir pasiūlo šalims pasiekti priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Jeigu šalių sutaikyti nepavyksta, posėdžio pirmininkas skelbia darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės pradžią. 6. 8. Iki darbo ginčų komisijos posėdžio paskelbimo pradžios arba per posėdį darbo ginčų komisijos pirmininkas ir nariai privalo nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai. Nušalinimą darbo ginčų komisijos pirmininkui ir (arba) šios komisijos nariui (nariams) gali pareikšti ir darbo ginčo šalys. Klausimą dėl darbo ginčų komisijos pirmininko nušalinimo sprendžia kiti komisijos nariai. Jeigu abu darbo ginčų komisijos nariai pritaria komisijos pirmininko nušalinimui, pareikštas nušalinimas turi būti tenkinamas. Į nušalinto darbo ginčų komisijos pirmininko vietą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ginčui spręsti skiria kitos komisijos pirmininką. Klausimą dėl darbo ginčų komisijos narių nušalinimo sprendžia komisijos pirmininkas. Jeigu pareikštas nušalinimas patenkinamas, prašymo nagrinėjimas atidedamas ir dalyvauti darbo ginčų komisijos darbe kviečiamas kitas asmuo, kurį iš darbo ginčų komisijos narių sąrašo pasiūlo pirmininkas, vadovaudamasis darbo ginčų komisijos nuostatais. Nušalinimas pareiškiamas darbo ginčų komisijos posėdyje, iki pradedant nagrinėti bylą iš esmės.
Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tuo atveju, jeigu nušalinimo pagrindas tapo žinomas, kai byla buvo pradėta nagrinėti. 7. 9. Ginčo šalys darbo ginčų komisijos posėdyje turi teisę pareikšti papildomų reikalavimų ir pateikti papildomų įrodymų. Jeigu darbo ginčų komisija nustato, kad šie papildomi reikalavimai ir įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau ir jų tenkinimas užvilkintų sprendimo priėmimą, darbo ginčų komisija motyvuotu protokoliniu sprendimu gali juos atmesti. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.) laikantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų. 8. 10. Darbo ginčų komisijos posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie įvertinami. 9. 11. Darbo ginčų komisijos posėdis baigiamas išklausant šalių baigiamąsias kalbas dėl nagrinėto darbo ginčo dėl teisės esmės. Šalys neturi teisės baigiamosiose kalbose remtis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurie nebuvo įvertinti anksčiau. 10. 12. Darbo ginčų komisijos posėdis protokoluojamas darant garso įrašą“. part_1f8ecb97da2a4048854c4e8e31f2b647
Pakeisti 227 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Jeigu ginčo šalys nurodė, dokumentai siunčiami tik šalių nurodytais elektroninio pašto adresais;“. 15 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 240 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Arbitrai, kuriuos iš arbitrų sąrašo pasirenka kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalys, šio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleidžiami nuo darbo pareigų.
Arbitrų darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Arbitrų kelionės išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
1Šio įstatymo 1, 2, 3, 5, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 4 , 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 9, 11, 12, 13 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2022 m. spalio 31 d. parengia smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas ir paskelbia jas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) interneto svetainėje. 6. Valstybinė darbo inspekcija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atlieka poveikio duomenų apsaugai vertinimą dėl darbo ginčų komisijos posėdžių organizavimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
2022-04-20 Nr. XIVP-1516 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalį. Pagal įstatymo projekto 17 straipsnį, šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1438), kurio 3 straipsniu taip pat siūloma pakeisti DK 25 straipsnio 2 dalį (pakeitimai įsigaliotų 20222 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų 2.
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti DK 30 straipsnio pavadinimą ir turinį:
1) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir
priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta.“ Pateikta smurto ir priekabiavimo samprata diskutuotina. Kelia abejonių nuostata, pagal kurią smurtu ir priekabiavimu yra pripažįstamas ne tik pats elgesys ir dėl tokio elgesio kilusios pasekmės (padaryta žala), bet ir galimo elgesio grėsmė bei galima žala. Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė gali būti taikoma už padarytas veikas ir dėl jų kilusias pasekmes, o galimas elgesys ir dėl jo galinčios kilti pasekmės turėtų būti užkardomos prevencinėmis priemonėmis, bet ne kvalifikuojant kaip veiką ir taikant atsakomybę už tai, ko asmuo nepadarė. Dėl tokios apibrėžties gali kilti neaiškumų taikant įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, nes šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu būtų kvalifikuojama veika, kurios asmuo nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens;
2) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti žalos rūšis (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę).
Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir formuluotes tarpusavyje derinti su jau įtvirtintomis žalos rūšimis arba pateikti nurodytų žalų sampratas, nes antraip gali kilti šių nuostatų praktinio taikymo neaiškumų;
3) DK 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo. Svarstytina, ar šiame punkte nereikėtų numatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo, jeigu vykstama darbdavio transportu, nes palikus siūlomą nuostatą galėtų kilti neaiškumų dėl tokio reguliavimo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pareigą darbdaviui, atsižvelgus į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIVP-1438 5 straipsniu taip pat siūloma keisti DK
pakeitimai būtų paneigti 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus aptariamoms įstatymo projekto nuostatoms, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų;
5) DK 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj alternatyvių priemonių (imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių) siūlytina nustatyti pareigą imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių;
6) DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina atsisakyti formuluotės „kuriuose darbuotojai sužino“;
7) DK 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę „politikoje nurodoma“ siūlytina keisti į, pvz., „politikoje turi būti“ arba „politikoje turi būti nustatyta“. 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 11 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus siūlytina dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. 4. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamame DK 223 straipsnyje ir kitur tekste vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidavimas“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę sampratą „prašo“, „prašymas“, nes įprastai teikiami ne pageidavimai, o prašymai. 5.
straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas“ reikėtų įrašyti „turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas“, nes antraip šiame punkte numatyta teisė gauti dokumentus elektroniniu paštu negalės būti įgyvendinta. 6. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“ Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamas DK
dalyje numatyta išimtis ir yra suformuluota DK 226 straipsnio 3 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad „Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis. Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“ Taigi, pagal įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 3 dalį, darbo ginčas nagrinėjamas (sprendžiamas) rašytine tvarka: 1) jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais; 2) apie tai iš anksto informavus šalis; 3) jei ieškovas pageidauja (prašo) jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja; 4) darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. Įstatymo projekto 14 straipsniu Darbo kodeksą siūloma papildyti 226¹ straipsniu ir jame nustatyti darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taisykles.
Pagal DK 226¹ straipsnio 1 dalį, darbo ginčo nagrinėjimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas taip pat gali vykti tik esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, prašymui (pageidavimui) dėl šalių dalyvavimo darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausos jo buvimo vietoje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo būdai (kai darbo ginčas nagrinėjamas jo šalims ir kitiems dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, darbo ginčas nagrinėjamas rašytine tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas) teisės požiūriu yra lygiaverčiai, todėl siūlymas juos apibrėžti kaip išimtis ir nustatyti skirtingas sąlygas, kurioms esant jie gali būti nagrinėjami, kelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 222 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas <...> fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu <...>, o nagrinėjant bylą teisme daromi garso ir vaizdo įrašai, posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad kai kuriuos įstatymo projekte numatytus reikalavimus siūloma taikyti tik tam tikrais atvejais, tačiau jie yra bendro pobūdžio ir todėl taikytini nagrinėjant darbo ginčą bet kuriuo būdu.
Pavyzdžiui, DK 226¹ straipsnio
šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, taikytinas ne tik naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šie reikalavimai taikytini ir tada, kai darbo ginčas nagrinėjamas jo dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ar rašytine tvarka. Atsižvelgiant į tai, DK 226 ir 226¹ straipsniuose siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, jų nuostatas derinti tarpusavyje ir dėstyti viename straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 226¹ straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su straipsnio turiniu, todėl jis tikslintinas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 IR
2022-06-08 Nr. XIVP-1516(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2022-05-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja V.Valainytė, patarėja B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Žukauskė, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė, Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė, viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Asmens sveikatos departamento direktorė O. Vitkūnienė, Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius, Sveikatos saugos skyriaus vedėja R. Sketerskienė, Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė A. Vilčinskaitė, Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas M. Šiurkus, Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja J. Polijančuk, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja R. Fabijonavičiūtė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas R. Ragėnas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vyresnioji patarėja L. Vengalė-Dits, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius R. Sartatavičius, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų koordinatorė K. Rūkaitė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius R. Garuolis, Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja L. Mironovienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-202 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalį. Pagal įstatymo projekto 17 straipsnį, šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1438), kurio 3 straipsniu taip pat siūloma pakeisti DK 25 straipsnio 2 dalį (pakeitimai įsigaliotų 20222 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2042 2.
Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti DK 30 straipsnio pavadinimą ir turinį:
1) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir
priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta.“ Pateikta smurto ir priekabiavimo samprata diskutuotina. Kelia abejonių nuostata, pagal kurią smurtu ir priekabiavimu yra pripažįstamas ne tik pats elgesys ir dėl tokio elgesio kilusios pasekmės (padaryta žala), bet ir galimo elgesio grėsmė bei galima žala. Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė gali būti taikoma už padarytas veikas ir dėl jų kilusias pasekmes, o galimas elgesys ir dėl jo galinčios kilti pasekmės turėtų būti užkardomos prevencinėmis priemonėmis, bet ne kvalifikuojant kaip veiką ir taikant atsakomybę už tai, ko asmuo nepadarė. Dėl tokios apibrėžties gali kilti neaiškumų taikant įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, nes šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu būtų kvalifikuojama veika, kurios asmuo nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens;
Nepritarti Pritarus pastabai būtų siaurinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau - TDO Konvencija) įgyvendinimas.
Remiantis TDO Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „a“ punktu: „a)sąvoka ,,smurtas ir priekabiavimas" darbo pasaulyje reiškia įvairų nepriimtiną elgesį ir praktikas ar jų grėsmę, nesvarbu, ar tai yra vienintelis, ar kartotinis įvykiai, kuriais siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, dėl kurių ši žala padaroma arba gali būti padaryta, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinio priekabiavimo apibrėžtyje vartojamas užuominų terminas, kuris gali būti aiškinamas ir kaip keliamas pavojus (grėsmė). 2.2. 42
2) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti žalos rūšis (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę). Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir formuluotes tarpusavyje derinti su jau įtvirtintomis žalos rūšimis arba pateikti nurodytų žalų sampratas, nes antraip gali kilti šių nuostatų praktinio taikymo neaiškumų;
6
3) DK 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo. Svarstytina, ar šiame punkte nereikėtų numatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo, jeigu vykstama darbdavio transportu, nes palikus siūlomą nuostatą galėtų kilti neaiškumų dėl tokio reguliavimo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pareigą darbdaviui, atsižvelgus į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
Nepritarti Pritarus pastabai būtų siaurinamas TDO Konvencijos įgyvendinimas: „Ši Konvencija taikoma smurtui ir priekabiavimui darbo pasaulyje, atsirandančiam dirbant, susijusiam su darbu ar kylančiam dėl darbo:<...> f) važiuojant į darbą ir iš darbo.“ (TDO Konvencijos 3 straipsnis). 2.4. 4
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIVP-1438 5 straipsniu taip pat siūloma keisti DK 30 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus aptariamoms įstatymo projekto nuostatoms, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų;
1
5) DK 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj alternatyvių priemonių (imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių) siūlytina nustatyti pareigą imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių;
3
6) DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina atsisakyti formuluotės „kuriuose darbuotojai sužino“; Pritarti
formuluotę „politikoje nurodoma“ siūlytina keisti į, pvz., „politikoje turi būti“ arba „politikoje turi būti nustatyta“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-205
dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 11 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus siūlytina dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-2011
kitur tekste vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidavimas“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę sampratą „prašo“, „prašymas“, nes įprastai teikiami ne pageidavimai, o prašymai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-201121 5.
Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo DK 223 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas“ reikėtų įrašyti „turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas“, nes antraip šiame punkte numatyta teisė gauti dokumentus elektroniniu paštu negalės būti įgyvendinta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-04-201314
dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“ Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamas DK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimas, galima numanyti, kad DK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis ir yra suformuluota DK 226 straipsnio 3 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad „Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis. Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“ Taigi, pagal įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 3 dalį, darbo ginčas nagrinėjamas (sprendžiamas) rašytine tvarka:
1) jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais; 2) apie tai iš anksto informavus šalis; 3) jei ieškovas pageidauja (prašo) jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja; 4) darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. Įstatymo projekto 14 straipsniu Darbo kodeksą siūloma papildyti 226¹ straipsniu ir jame nustatyti darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taisykles.
Pagal DK 226¹ straipsnio
technologijas taip pat gali vykti tik esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, prašymui (pageidavimui) dėl šalių dalyvavimo darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausos jo buvimo vietoje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo būdai (kai darbo ginčas nagrinėjamas jo šalims ir kitiems dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, darbo ginčas nagrinėjamas rašytine tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas) teisės požiūriu yra lygiaverčiai, todėl siūlymas juos apibrėžti kaip išimtis ir nustatyti skirtingas sąlygas, kurioms esant jie gali būti nagrinėjami, kelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 222 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas <...> fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu <...>, o nagrinėjant bylą teisme daromi garso ir vaizdo įrašai, posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad kai kuriuos įstatymo projekte numatytus reikalavimus siūloma taikyti tik tam tikrais atvejais, tačiau jie yra bendro pobūdžio ir todėl taikytini nagrinėjant darbo ginčą bet kuriuo būdu.
Pavyzdžiui, DK 226¹ straipsnio
šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, taikytinas ne tik naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šie reikalavimai taikytini ir tada, kai darbo ginčas nagrinėjamas jo dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ar rašytine tvarka. Atsižvelgiant į tai, DK 226 ir 226¹ straipsniuose siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, jų nuostatas derinti tarpusavyje ir dėstyti viename straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 226¹ straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su straipsnio turiniu, todėl jis tikslintinas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, 2022-05-06 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (toliau – LGPC) susipažino su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226 1 straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIVP-1516) (toliau – Įstatymo projektas), LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada Nr. XIVP-1516 ir 2022-04-28 dienos LR Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu teikia poziciją dėl šio Įstatymo projekto. Įstatymo projektą LŽTC ir LGPC vertino savo tiesioginių kompetencijų ribose, kreipiant dėmesį į Įstatymo projekto keičiamų nuostatų sąsajas su žmogaus teisių užtikrinimu ar ribojimu.
Šiuo požiūriu aktualūs 4 straipsnis (30 straipsnio pakeitimas) ir 6 straipsnis (58 straipsnio pakeitimas). Pritariame ir palaikome principinę Įstatymo projekto rengėjų iniciatyvą Įstatymo projektu iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Sveikintina tai, jog DK 30 straipsnis „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ išplečiamas įtraukiant smurto ir priekabiavimo draudimą, kuriame integruojamos Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios smurtą dėl lyties, įvardinančios įvairias galimas žalos formas
„darbo aplinkos“ sąvoką. Atsižvelgti
teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, 2022-05-06 Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties. Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė. ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, maždaug kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą. Darbo aplinkoje smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra galios ir dominavimo raiška (o ne galios praradimo ar marginalumo išraiška) – tai reiškia hierarchinę galios dinamiką, kuomet darbdaviai ar/ir kiti asmenys, turintys galią darbovietėse, taiko prievartinės kontrolės mechanizmus nuo jų priklausomiems darbuotojams. Ši dominavimo raiška atspindi visuomenėje paplitusias praktikas, kada moterys ir įvairios socialinės mažumų grupės dėl susiklosčiusių istorinių priežasčių dažniausiai tampa smurto dėl lyties aukomis. Tendencijos aiškiai matomos ir Lietuvoje: čia moterys sudaro apie 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje.
Fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas, priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas ir pastaruoju metu dažniau pasitaikantis smurtas virtualioje erdvėje – tai plačiai paplitusios smurto formos, kurios darbovietėse dažnai nematomos, nepripažįstamos ir nutylimos. Šios smurto formos nukentėjusiems asmenims sukelia žalą fizinei ir psichinei sveikatai, ekonominei, dar labiau pagilina tai, jog Lietuvoje vis dar stipriai paplitusios socialinei gerovei ir profesinei veiklai, o tai neigiamai atsiliepia visiems – asmeniui, darbdaviui, visuomenei. Nors DK įpareigoja darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, parengti lygių galimybių politikos gaires, tačiau priekabiavimo ir smurto prevencija ir atpažįstamumas dažnu atveju nėra traktuojami kaip svarbi šios politikos dalis. Tikslūs duomenys apie seksualinį priekabiavimą ir kreipimųsi į atsakingas institucijas įtariant smurto atvejus kiekis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų atpažinti seksualinį priekabiavimą ir apie jį pranešti. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje seksualinio priekabiavimo atpažinimas yra menkas, dėl to tikrieji šios problemos mastai išlieka nematomi. Nukentėjusiems asmenims patiems ar pačioms vis dar sunku atpažinti, jog jis ar ji patyrė psichologinį smurtą ar priekabiavimą, o atsakingoms institucijoms – tinkamai identifikuoti šių veikų požymius. Skundų dėl tokio elgesio pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vis dar yra vienetai. Šią problemą smurtaujantį asmenį pateisinančios ar nukentėjusį asmenį kvestionuojančios nuostatos. Atsižvelgti
teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, 2022-05-064 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pritariame siūlomiems DK pakeitimams, kurie perkelia Konvencijos nuostatas siekiant kurti saugią aplinką darbovietėse.
Ypač sveikintinas siekis kurti proaktyvią smurto ir priekabiavimo prevenciją papildant DK įpareigojimu darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų nurodomi smurto ir priekabiavimo atpažinimas ir jų formos, supažindinama su prevencijos priemonėmis, įtvirtinamos darbuotojų darbo etikos taisyklės, apie smurtą ar priekabiavimą pranešusio asmens/nukentėjusiojo asmens apsaugos bei teiktinos pagalbos priemonės ir kt. Konvencijoje darbo aplinka apima ir kelionę į darbą ar iš darbo. Palaikome būtent tokios formuluotės integravimą į DK, nes smurtas ir priekabiavimas gali vykti įvairiose transporto priemonėse, neapsiribojant vien tik darbdavio automobiliu. Siūlome sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Manome, kad Įstatymo projektu numatyti DK pakeitimai neabejotinai prisidės prie smurto ir priekabiavimo (įskaitant dėl lyties) atpažinimo, prevencijos, saugesnės darbo aplinkos visiems kūrimo bei įvairių formų smurto lyties pagrindu naikinimo. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2022-05-104 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1516 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1.
straipsnyje įtvirtinti smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką („įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta“), kuri bendriausiais bruožais atspindi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo 1 straipsnyje pateiktą analogišką sampratą ir kuri skiriasi nuo priekabiavimo sampratų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu Projektu be kita ko siekiama iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Iš esmės pritariame Projektu siūlomai idėjai uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbe, papildant Darbo kodekso 30 straipsnį, kuriuo šiuo metu įtvirtintas darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į kelis esminius siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo aspektus bei galimas teisės normų kolizijas su kitais nediskriminavimo įstatymais. Dėl Projekto teisės normų galimos kolizijos su nediskriminavimo įstatymu pastebėtina, kad pagal Projekte teikiamą smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, spręstina, kad smurtas ar priekabiavimas gali būti identifikuojamas tik esant fizinei, psichologinei, seksualinei ar ekonominei žalai ar galimybei jai atsirasti, nėra iki galo aišku, kaip kiekviena žala būtų suvokiama ir apibrėžiama.
Mūsų nuomone, vertinant priekabiavimo ir smurto veiksmus yra svarbu nustatyti, ar nepriimtinais veiksmais įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (panašiai priekabiavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 str. 7 dalyje, tai yra nenustatant žalos atsiradimo fakto: priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka).
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje yra konstatavęs, kad „Psichologinio priekabiavimo negalima aiškinti tik kaip veiksmų, kuriais „siekiama“ apšmeižti asmenį ar pabloginti jo darbo sąlygas; tam, kad būtų pripažįstamas psichologinis priekabiavimas, pakanka, kad veiksmais, būtent „fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais“, būtų „pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“, neatsižvelgiant į tai, ar šiais veiksmais buvo siekiama pakenkti (2008 m. gruodžio 9 d. sprendimas Q prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje F-52/05).“;
Konstitucinis teismas, vertindamas seksualinį priekabiavimą, minėtoje išvadoje taip pat konstatavo, kad „šiuo elgesiu siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas; juo taip pat siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.“(p. 61.1). Taigi, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo išvada, priekabiavimui, smurtiniam elgesiui nustatyti yra svarbu įvertinti, koks poveikis padaromas ar gali būti padarytas žmogui apskritai, jo garbei ir orumui, ar šiuo elgesiu sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, bet ne konstatuoti žalos padarymo faktą.
Pastebėtina, kad priekabiavimo sampratos teikiamame Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimo Projekte bei jau minėtame nediskriminavimo įstatyme skiriasi dar ir tuo, kad Darbo kodekso 30 straipsniu indikuojama, jog ir vienkartinis veiksmas gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas ar smurtas, kai Lygių galimybių įstatyme apskritai nėra pasisakoma dėl veiksmo atlikimo skaičiaus bei jo tęstinumo. Tad priėmus Projektu siūlomus Darbo kodekso 30 str. pakeitimus, gali atsirasti teisės normų kolizija dėl priekabiavimo sampratos, nes pagal pirmiau minėtus pastebėjimus šis veiksmas (veiksmai) yra skirtingai apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Todėl siūlytina minėtame nediskriminavimo įstatyme arba Darbo kodekso (viename iš jų) įtvirtinti nuostatą, kuria būtų numatyta, kokiu teisės aktu yra apibrėžiamas priekabiavimas apskritai, įskaitant priekabiavimą dėl lyties (tiriant priekabiavimo atvejus pagal Darbo kodekso bei minėto nediskriminavimo įstatymo nuostatas) bei ar ši samprata taikoma ir priekabiavimo veiksmams, kurie atliekami ir dėl kitų asmens tapatybės požymių (draudžiamo diskriminavimo pagrindų). Pritarti
kontrolieriaus tarnyba, 2022-05-104
papildyme siekiama griežtai įtvirtinti, kokiomis aplinkybėmis (laikas, vieta) smurto ir priekabiavimo veiksmai yra draudžiami ir siejami su darbo aplinka (teikiami atvejai yra analogiški Konvencijos 3 straipsnyje nustatytiems atvejams).
Akivaizdu, kad įstatymu neįmanoma numatyti visų galimų smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų, todėl baigtinis smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų (vietos, laiko ir aplinkybių prasme) sąrašas užkirstų kelią vertinti ir kitus smurto bei priekabiavimo atvejus, kurie galėtų įvykti ir Darbo kodekse nenustatytais atvejais. Todėl siūlytina Darbo kodekso 30 str. 2 dalyje nurodyti, kad smurto bei priekabiavimo atvejai gali atsirasti ir kitais atvejais, susijusiais su darbu arba kylantiems iš darbo santykių. Pritarti
kontrolieriaus tarnyba, 2022-05-104
kodekso redakcijos 26 str. 2 d. 5 punktu darbdavys, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos.
Pagal Projektu teikiamą reglamentavimą nėra aišku, kokiais atvejais ir kaip bus atribojamas priekabiavimas, kuris galėtų vykti darbdaviui neužtikrinus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte nustatytos pareigos tinkamo vykdymo ir priekabiavimo, kuris galėtų vykti pagal 30 str. „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas“ nuostatas, kuriomis darbdavys įpareigojamas sukurti tokią darbą aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų veiksmų, kuriais kėsinamasi į jo garbę, orumą, psichologinį neliečiamumą, o vienas iš tokių veiksmų galėtų būti priekabiavimas, įskaitant priekabiavimą dėl lyties. Nėra aišku, ar vertinant priekabiavimą dėl kito nei lytis požymio, vykusį dėl netinkamo Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymo, priekabiavimo veiksmams, pavyzdžiui, dėl amžiaus, būtų taikoma 30 str. 2 dalyje siūloma įtvirtinti priekabiavimo apibrėžtis.
Esant pirmiau minėtiems neaiškumams, kaip atriboti priekabiavimo veiksmus, kurie gali būti padaryti pažeidus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkto ir Projektu teikiamas Darbo kodekso 30 str. 2 dalies nuostatas, siūlytina suvienodinti minėtų straipsnių nuostatas, siekiant išvengti dviprasmiško ir komplikuoto interpretavimo jas taikant praktikoje. Atviras klausimas diskusijoms lieka, ar kyla poreikis nustatyti teisinę atsakomybę darbdaviui, kuris nevykdo arba netinkamai vykdo teikiamo Projekto 30 straipsniu jam pavestas įgyvendinti pareigas, susijusias su darbuotojų garbės ir orumo gynimu, smurto ir priekabiavimo draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis atsakomybė dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos bei užtikrinimo, kad šie veiksmai nevyktų tenka darbdaviui. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1516 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Slušnys, A. Veryga. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
Žmogaus teisių komitetas
I
Raskevičius; komiteto nariai; Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas; Eugenijus Gentvilas; Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Inga Ališauskienė; Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė; Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Viceministras Martynas Šiurkus, Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk; Lygių galimybių plėtros centro atstovė Vilana Pilinkaitė Sotirovič;
Lietuvos žmogaus teisių centro ekspertė Monika Guliakaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-202
Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalį. Pagal įstatymo projekto 17 straipsnį, šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 1.2
straipsnio pavadinimą ir turinį: 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą),
gali būti padaryta.“ Pateikta smurto ir priekabiavimo samprata diskutuotina. Kelia abejonių nuostata, pagal kurią smurtu ir priekabiavimu yra pripažįstamas ne tik pats elgesys ir dėl tokio elgesio kilusios pasekmės (padaryta žala), bet ir galimo elgesio grėsmė bei galima žala.
Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė gali būti taikoma už padarytas veikas ir dėl jų kilusias pasekmes, o galimas elgesys ir dėl jo galinčios kilti pasekmės turėtų būti užkardomos prevencinėmis priemonėmis, bet ne kvalifikuojant kaip veiką ir taikant atsakomybę už tai, ko asmuo nepadarė. Dėl tokios apibrėžties gali kilti neaiškumų taikant įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, nes šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu būtų kvalifikuojama veika, kurios asmuo nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens;
Nepritarti Pritarus pastabai būtų siaurinamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau - TDO Konvencija) įgyvendinimas bei darbuotojų apsauga nuo smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Remiantis TDO Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, „sąvoka ,,smurtas ir priekabiavimas" darbo pasaulyje reiškia įvairų nepriimtiną elgesį ir praktikas ar jų grėsmę, nesvarbu, ar tai yra vienintelis, ar kartotinis įvykiai, kuriais siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, dėl kurių ši žala padaroma arba gali būti padaryta, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties“.
Nagrinėjant konkrečius atvejus turėtų būti aiškinamasi dėl pavojaus pagrįstumo ir keliamos žalos darbuotojo gerai savijautai (saugumo jausmui) darbo aplinkoje. tačiau net ir kalbant apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinio priekabiavimo apibrėžtį vartojamas užuominų terminas, kuris gali būti aiškinamas ir kaip keliamas pavojus. 1.2.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
2) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti žalos rūšis (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę). Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir formuluotes tarpusavyje derinti su jau įtvirtintomis žalos rūšimis arba pateikti nurodytų žalų sampratas, nes antraip gali kilti šių nuostatų praktinio taikymo neaiškumų;
Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose gali būti apibrėžiamas ne žalos pobūdis, o veikos, dėl kurios patiriama žala pobūdis (pvz. psichinis, ekonominis, seksualinis smurtas). Vertinant galiojančius įstatymus, žala suprantama kaip asmens patirti turtiniai ar (ir) neturtiniai nuostoliai. Abejotina ar patiriamų žalų sąvokų aiškinimas suteiktų aiškumo praktiniam taikymui, kai individualiais atvejais asmuo patirtų turtinę ar neturtinę (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę) žalą tačiau neatitiktų įstatyme nustatytos formulės. Žalų pobūdžio įvardinimas įstatyme leistų lengviau atpažinti tam tikra veika sukeltą neigiamą poveikį asmeniui. Pastebėtina, kad žalos aiškinimų akcentai įstatymuose nustatomi atsižvelgiant į įstatymo specifiką ir tai atspindi konkrečiu įstatymu siekiamus tikslus.
Pvz: Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, 2 str.: „14. Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.“ Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas 2 str.7 d.:
„7. Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas
tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Teismai taiko materialinės bei procesinės teisės normas, spręsdami žalos atlyginimo klausimus baudžiamose bylose nurodo atitinkamus Civilinio kodekso straipsnius, pateikia motyvus. Civiliniame kodekse, kaip ir Darbo kodekse vartojamos turtinės ir neturtinės žalos sąvokos, Civilinis kodeksas pateikia tik neturtinės žalos sąvoką- „6.250 straipsnis. Neturtinė žala
1Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.“ Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, žalos rūšys ir pobūdis turėtų būti vertinami atsižvelgiant į turtinės ir neturtinės žalos sampratą ir dėl veikos patirtus materialiuosius ir neturtinius nuostolius. Administracinių nusižengimų kodekse vartojama fizinės, turtinės ar neturtinės žalos sąvoka, tačiau sąvokų išaiškinimai nepateikti.
Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio
lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.“ Atsižvelgus į išdėstytus pastebėjimus, siūloma patikslinti Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį, (žiūrėti Komiteto pasiūlymą). 1.2.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo. Svarstytina, ar šiame punkte nereikėtų numatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo, jeigu vykstama darbdavio transportu, nes palikus siūlomą nuostatą galėtų kilti neaiškumų dėl tokio reguliavimo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pareigą darbdaviui, atsižvelgus į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
Nepritarti Pritarus pastabai būtų siaurinamas TDO Konvencijos įgyvendinimas bei darbuotojų apsauga vykstant į darbą ir iš darbo, jei važiuojama maršrutinio privataus ar kitokio transporto priemone. Be kita ko, kalbant apie TDO Konvencijos nuostatų įgyvendinimą: „Ši Konvencija taikoma smurtui ir priekabiavimui darbo pasaulyje, atsirandančiam dirbant, susijusiam su darbu ar kylančiam dėl darbo:<...> f) važiuojant į darbą ir iš darbo.“ (TDO Konvencijos 3 straipsnis). 1.2.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIVP-1438 5 straipsniu taip pat siūloma keisti DK 30 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus aptariamoms įstatymo projekto nuostatoms, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų;
Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui derinti nuostatas. 1.2.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
priemonių (imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių) siūlytina nustatyti pareigą imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių; Pritarti iš dalies Pavojai šalinami, o jei nepavyksta jų pašalinti, tada imamasi kontrolės priemonių. Todėl siūlytina tikslinti vartojant jungtukus „ir (ar)“. 1.2.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
atsisakyti formuluotės „kuriuose darbuotojai sužino“; Pritarti 1.2.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
7) DK 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę „politikoje nurodoma“ siūlytina keisti į, pvz., „politikoje turi būti“ arba „politikoje turi būti nustatyta“. Pritarti
5
straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 11 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus siūlytina dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Pritarti
11
Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamame DK 223 straipsnyje ir kitur tekste vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidavimas“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę sampratą „prašo“, „prašymas“, nes įprastai teikiami ne pageidavimai, o prašymai. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2011
adresas“ reikėtų įrašyti „turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas“, nes antraip šiame punkte numatyta teisė gauti dokumentus elektroniniu paštu negalės būti įgyvendinta. Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2013
nustatyti, kad „Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“ Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamas DK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimas, galima numanyti, kad DK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis ir yra suformuluota DK 226 straipsnio 3 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad „Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis.
Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“ Taigi, pagal įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 3 dalį, darbo ginčas nagrinėjamas (sprendžiamas) rašytine tvarka:
1) jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais; 2) apie tai iš anksto informavus šalis; 3) jei ieškovas pageidauja (prašo) jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja; 4) darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. Įstatymo projekto 14 straipsniu Darbo kodeksą siūloma papildyti 226¹ straipsniu ir jame nustatyti darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taisykles. Pagal DK 226¹ straipsnio
technologijas taip pat gali vykti tik esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, prašymui (pageidavimui) dėl šalių dalyvavimo darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausos jo buvimo vietoje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo būdai (kai darbo ginčas nagrinėjamas jo šalims ir kitiems dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, darbo ginčas nagrinėjamas rašytine tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas) teisės požiūriu yra lygiaverčiai, todėl siūlymas juos apibrėžti kaip išimtis ir nustatyti skirtingas sąlygas, kurioms esant jie gali būti nagrinėjami, kelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 222 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas <...> fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu <...>, o nagrinėjant bylą teisme daromi garso ir vaizdo įrašai, posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad kai kuriuos įstatymo projekte numatytus reikalavimus siūloma taikyti tik tam tikrais atvejais, tačiau jie yra bendro pobūdžio ir todėl taikytini nagrinėjant darbo ginčą bet kuriuo būdu. Pavyzdžiui, DK 226¹ straipsnio
šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, taikytinas ne tik naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šie reikalavimai taikytini ir tada, kai darbo ginčas nagrinėjamas jo dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ar rašytine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, DK 226 ir 226¹ straipsniuose siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, jų nuostatas derinti tarpusavyje ir dėstyti viename straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 226¹ straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su straipsnio turiniu, todėl jis tikslintinas. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (LGPC); atstovauja Žmogaus teisių organizacijų koaliciją 2022-05-06 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (toliau – LGPC) susipažino su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIVP-1516) (toliau – Įstatymo projektas), LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada Nr. XIVP-1516 ir 2022-04-28 dienos LR Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu teikia poziciją dėl šio Įstatymo projekto. Įstatymo projektą LŽTC ir LGPC vertino savo tiesioginių kompetencijų ribose, kreipiant dėmesį į Įstatymo projekto keičiamų nuostatų sąsajas su žmogaus teisių užtikrinimu ar ribojimu. Šiuo požiūriu aktualūs 4 straipsnis (30 straipsnio pakeitimas) ir 6 straipsnis (58 straipsnio pakeitimas). Pritariame ir palaikome principinę Įstatymo projekto rengėjų iniciatyvą Įstatymo projektu iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija).
190 (toliau – Konvencija). Sveikintina tai, jog DK 30 straipsnis „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ išplečiamas įtraukiant smurto ir priekabiavimo draudimą, kuriame integruojamos Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios smurtą dėl lyties, įvardinančios įvairias galimas žalos formas (fizinę, psichologinę, seksualinę ir ekonominę) bei išplečiančios ankstesnę „darbo aplinkos“ sąvoką. Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė. ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis[¹], maždaug kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą. Darbo aplinkoje smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra galios ir dominavimo raiška (o ne galios praradimo ar marginalumo išraiška) – tai reiškia hierarchinę galios dinamiką, kuomet darbdaviai ar/ir kiti asmenys, turintys galią darbovietėse, taiko prievartinės kontrolės mechanizmus nuo jų priklausomiems darbuotojams. Ši dominavimo raiška atspindi visuomenėje paplitusias praktikas, kada moterys ir įvairios socialinės mažumų grupės dėl susiklosčiusių istorinių priežasčių dažniausiai tampa smurto dėl lyties aukomis. Tendencijos aiškiai matomos ir Lietuvoje: čia moterys sudaro apie 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje[²]. Fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas, priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas ir pastaruoju metu dažniau pasitaikantis smurtas virtualioje erdvėje – tai plačiai paplitusios smurto formos, kurios darbovietėse dažnai nematomos, nepripažįstamos ir nutylimos. Šios smurto formos nukentėjusiems asmenims sukelia žalą fizinei ir psichinei sveikatai, ekonominei, socialinei gerovei ir profesinei veiklai, o tai neigiamai atsiliepia visiems – asmeniui, darbdaviui, visuomenei[³].
Nors DK įpareigoja darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, parengti lygių galimybių politikos gaires, tačiau priekabiavimo ir smurto prevencija ir atpažįstamumas dažnu atveju nėra traktuojami kaip svarbi šios politikos dalis. Tikslūs duomenys apie seksualinį priekabiavimą ir kreipimųsi į atsakingas institucijas įtariant smurto atvejus kiekis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų atpažinti seksualinį priekabiavimą ir apie jį pranešti. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje seksualinio priekabiavimo atpažinimas yra menkas[⁴], dėl to tikrieji šios problemos mastai išlieka nematomi. Nukentėjusiems asmenims patiems ar pačioms vis dar sunku atpažinti, jog jis ar ji patyrė psichologinį smurtą ar priekabiavimą, o atsakingoms institucijoms – tinkamai identifikuoti šių veikų požymius. Skundų dėl tokio elgesio pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vis dar yra vienetai[⁵]. Šią problemą dar labiau pagilina tai, jog Lietuvoje vis dar stipriai paplitusios smurtaujantį asmenį pateisinančios ar nukentėjusį asmenį kvestionuojančios nuostatos[⁶]. Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pritariame siūlomiems DK pakeitimams, kurie perkelia Konvencijos nuostatas siekiant kurti saugią aplinką darbovietėse.
Ypač sveikintinas siekis kurti proaktyvią smurto ir priekabiavimo prevenciją papildant DK įpareigojimu darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų nurodomi smurto ir priekabiavimo atpažinimas ir jų formos, supažindinama su prevencijos priemonėmis, įtvirtinamos darbuotojų darbo etikos taisyklės, apie smurtą ar priekabiavimą pranešusio asmens/nukentėjusiojo asmens apsaugos bei teiktinos pagalbos priemonės ir kt. Konvencijoje darbo aplinka apima ir kelionę į darbą ar iš darbo. Palaikome būtent tokios formuluotės integravimą į DK, nes smurtas ir priekabiavimas gali vykti įvairiose transporto priemonėse, neapsiribojant vien tik darbdavio automobiliu. Siūlome sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Manome, kad Įstatymo projektu numatyti DK pakeitimai neabejotinai prisidės prie smurto ir priekabiavimo (įskaitant dėl lyties) atpažinimo, prevencijos, saugesnės darbo aplinkos visiems kūrimo bei įvairių formų smurto lyties pagrindu naikinimo. Žmogaus teisių organizacijų koalicija Pritarti (Žiūrėti Komiteto pasiūlymą). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2022-05-10 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1516 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1.1 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
straipsnyje įtvirtinti smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką („įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta“), kuri bendriausiais bruožais atspindi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo 1 straipsnyje pateiktą analogišką sampratą ir kuri skiriasi nuo priekabiavimo sampratų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu Projektu be kita ko siekiama iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Iš esmės pritariame Projektu siūlomai idėjai uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbe, papildant Darbo kodekso 30 straipsnį, kuriuo šiuo metu įtvirtintas darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į kelis esminius siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo aspektus bei galimas teisės normų kolizijas su kitais nediskriminavimo įstatymais. Dėl Projekto teisės normų galimos kolizijos su nediskriminavimo įstatymu.
Pastebėtina, kad pagal Projekte teikiamą smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, spręstina, kad smurtas ar priekabiavimas gali būti identifikuojamas tik esant fizinei, psichologinei, seksualinei ar ekonominei žalai ar galimybei jai atsirasti, nėra iki galo aišku, kaip kiekviena žala būtų suvokiama ir apibrėžiama. Mūsų nuomone, vertinant priekabiavimo ir smurto veiksmus yra svarbu nustatyti, ar nepriimtinais veiksmais įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (panašiai priekabiavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 str. 7 dalyje, tai yra nenustatant žalos atsiradimo fakto: priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka).
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje yra konstatavęs, kad „Psichologinio priekabiavimo negalima aiškinti tik kaip veiksmų, kuriais „siekiama“ apšmeižti asmenį ar pabloginti jo darbo sąlygas; tam, kad būtų pripažįstamas psichologinis priekabiavimas, pakanka, kad veiksmais, būtent „fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais“, būtų
„pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“,
neatsižvelgiant į tai, ar šiais veiksmais buvo siekiama pakenkti (2008 m. gruodžio 9 d. sprendimas Q prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje F-52/05).“; Konstitucinis teismas, vertindamas seksualinį priekabiavimą, minėtoje išvadoje taip pat konstatavo, kad „šiuo elgesiu siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas; juo taip pat siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.“(p. 61.1). Taigi, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo išvada, priekabiavimui, smurtiniam elgesiui nustatyti yra svarbu įvertinti, koks poveikis padaromas ar gali būti padarytas žmogui apskritai, jo garbei ir orumui, ar šiuo elgesiu sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, bet ne konstatuoti žalos padarymo faktą.
Pastebėtina, kad priekabiavimo sampratos teikiamame Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimo Projekte bei jau minėtame nediskriminavimo įstatyme skiriasi dar ir tuo, kad Darbo kodekso 30 straipsniu indikuojama, jog ir vienkartinis veiksmas gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas ar smurtas, kai Lygių galimybių įstatyme apskritai nėra pasisakoma dėl veiksmo atlikimo skaičiaus bei jo tęstinumo. 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada Nr. KT20-I1/2017 (p. 37) 2 Tad priėmus Projektu siūlomus Darbo kodekso 30 str. pakeitimus, gali atsirasti teisės normų kolizija dėl priekabiavimo sampratos, nes pagal pirmiau minėtus pastebėjimus šis veiksmas (veiksmai) yra skirtingai apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Todėl siūlytina minėtame nediskriminavimo įstatyme arba Darbo kodekso (viename iš jų) įtvirtinti nuostatą, kuria būtų numatyta, kokiu teisės aktu yra apibrėžiamas priekabiavimas apskritai, įskaitant priekabiavimą dėl lyties (tiriant priekabiavimo atvejus pagal Darbo kodekso bei minėto nediskriminavimo įstatymo nuostatas) bei ar ši samprata taikoma ir priekabiavimo veiksmams, kurie atliekami ir dėl kitų asmens tapatybės požymių (draudžiamo diskriminavimo pagrindų). Pritarti iš dalies Būtina atsižvelgti į tai, kad siekiama perkelti sąvokas taip, kaip to reikalauja TDO Konvencija. TDO Konvencijoje įtvirtintų sąvokos „smurtas ir priekabiavimas“ ir sąvokos „smurtas ir priekabiavimas dėl lyties“ elementai yra inkorporuoti į keičiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Pažymėtina, kad, siekiant visiškai įgyvendinti šią TDO Konvenciją, turės būti tikslinami ir Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nes apsauga pagal TDO Konvenciją galioja ir kitiems darbo rinkoje esantiems asmenims. Darbo kodekso pakeitimais siekiama iš dalies perkelti TDO Konvencijos nuostatas. Iš esmės pritariant, kad siekiant aukštame lygmenyje užtikrinti darbuotojo gerą ir orią savijautą darbo aplinkoje nepakanka konstatuoti žalos atsiradimo fakto. Todėl svarstytinas Žmogaus teisių komiteto siūlomas sąvokos patikslinimas: „<...> – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, dėl kurio įžeidžiamas asmens orumas ir (ar) sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturinė žala.<...>“. 1.2 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
siekiama griežtai įtvirtinti, kokiomis aplinkybėmis (laikas, vieta) smurto ir priekabiavimo veiksmai yra draudžiami ir siejami su darbo aplinka (teikiami atvejai yra analogiški Konvencijos 3 straipsnyje nustatytiems atvejams). Akivaizdu, kad įstatymu neįmanoma numatyti visų galimų smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų, todėl baigtinis smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų (vietos, laiko ir aplinkybių prasme) sąrašas užkirstų kelią vertinti ir kitus smurto bei priekabiavimo atvejus, kurie galėtų įvykti ir Darbo kodekse nenustatytais atvejais. Todėl siūlytina Darbo kodekso 30 str.
gali atsirasti ir kitais atvejais, susijusiais su darbu arba kylantiems iš darbo santykių. Pritarti 1.3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
redakcijos 26 str. 2 d. 5 punktu darbdavys, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. Pagal Projektu teikiamą reglamentavimą nėra aišku, kokiais atvejais ir kaip bus atribojamas priekabiavimas, kuris galėtų vykti darbdaviui neužtikrinus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte nustatytos pareigos tinkamo vykdymo ir priekabiavimo, kuris galėtų vykti pagal 30 str. „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas“ 3 nuostatas, kuriomis darbdavys įpareigojamas sukurti tokią darbą aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų veiksmų, kuriais kėsinamasi į jo garbę, orumą, psichologinį neliečiamumą, o vienas iš tokių veiksmų galėtų būti priekabiavimas, įskaitant priekabiavimą dėl lyties.
Nėra aišku, ar vertinant priekabiavimą dėl kito nei lytis požymio, vykusį dėl netinkamo Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymo, priekabiavimo veiksmams, pavyzdžiui, dėl amžiaus, būtų taikoma 30 str. 2 dalyje siūloma įtvirtinti priekabiavimo apibrėžtis. Esant pirmiau minėtiems neaiškumams, kaip atriboti priekabiavimo veiksmus, kurie gali būti padaryti pažeidus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkto ir Projektu teikiamas Darbo kodekso 30 str. 2 dalies nuostatas, siūlytina suvienodinti minėtų straipsnių nuostatas, siekiant išvengti dviprasmiško ir komplikuoto interpretavimo jas taikant praktikoje. Atviras klausimas diskusijoms lieka, ar kyla poreikis nustatyti teisinę atsakomybę darbdaviui, kuris nevykdo arba netinkamai vykdo teikiamo Projekto 30 straipsniu jam pavestas įgyvendinti pareigas, susijusias su darbuotojų garbės ir orumo gynimu, smurto ir priekabiavimo draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis atsakomybė dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos bei užtikrinimo, kad šie veiksmai nevyktų tenka darbdaviui. Nepritarti
tikslinami, nes Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nediskriminavimo pagrindai, įskaitant priekabiavimą (sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme) ir seksualinį priekabiavimą (sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme).
Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos darbdavio pareigos turi būti siejamos su Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais nediskriminavimo pagrindais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai):
įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-05-114
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.2.2, ir Žmogaus teisių komiteto argumentus pritariant šiai pastabai iš dalies bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastebėjimus siūloma tikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalies formuluotę. Pasiūlymas: įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, dėl kurio įžeidžiamas asmens orumas ir (ar) sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti asmens orumą aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturinė žala. ši žala padaroma arba gali būti padaryta. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
2022-05-113
Argumentai: atsižvelgiant į LŽTC ir LGPC, atstovaujančių Žmogaus teisių organizacijų koaliciją siūlymą sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras šio kodekso nustatyta tvarka, privalo:
1) patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, galimos jų formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsauga bei jam suteikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu.;
2) atlikti nuoseklią smurto ir priekabiavimo prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną ir inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Tomas Bičiūnas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė, 239 6809 [¹] https://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence–against–women–eu–wide–survey–main–results–report [²] Lietuvos statistikos departamentas [³] https://www.who.int/publications/i/item/9789241564625 [⁴] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁵] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁶] https://manoteises.lt/straipsnis/pirmasis–tyrimas–apie–seksualini–priekabiavima–lietuvoje–visuomene–smerkia–priekabiavima–bet–kalte–permeta–aukoms/
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
I
dalyvavo: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Andrius Bagdonas – pavaduojantis Simoną Gentvilą, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-202
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalį. Pagal įstatymo projekto 17 straipsnį, šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1438), kurio 3 straipsniu taip pat siūloma pakeisti DK 25 straipsnio 2 dalį (pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Apsispręsti pagrindiniame komitete 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
straipsnio pavadinimą ir turinį:
įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą),
gali būti padaryta.“ Pateikta smurto ir priekabiavimo samprata diskutuotina. Kelia abejonių nuostata, pagal kurią smurtu ir priekabiavimu yra pripažįstamas ne tik pats elgesys ir dėl tokio elgesio kilusios pasekmės (padaryta žala), bet ir galimo elgesio grėsmė bei galima žala. Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė gali būti taikoma už padarytas veikas ir dėl jų kilusias pasekmes, o galimas elgesys ir dėl jo galinčios kilti pasekmės turėtų būti užkardomos prevencinėmis priemonėmis, bet ne kvalifikuojant kaip veiką ir taikant atsakomybę už tai, ko asmuo nepadarė. Dėl tokios apibrėžties gali kilti neaiškumų taikant įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, nes šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu būtų kvalifikuojama veika, kurios asmuo nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens;
Apsispręsti pagrindiniame komitete 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
2) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti žalos rūšis (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę). Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir formuluotes tarpusavyje derinti su jau įtvirtintomis žalos rūšimis arba pateikti nurodytų žalų sampratas, nes antraip gali kilti šių nuostatų praktinio taikymo neaiškumų;
2022-04-204
kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo. Svarstytina, ar šiame punkte nereikėtų numatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo, jeigu vykstama darbdavio transportu, nes palikus siūlomą nuostatą galėtų kilti neaiškumų dėl tokio reguliavimo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pareigą darbdaviui, atsižvelgus į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
2022-04-204
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 5 straipsniu taip pat siūloma keisti DK 30 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus aptariamoms įstatymo projekto nuostatoms, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų;
Pritarti 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
priemonių (imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių) siūlytina nustatyti pareigą imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių;
2022-04-204
atsisakyti formuluotės „kuriuose darbuotojai sužino“;
2022-04-204
7) DK 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę „politikoje nurodoma“ siūlytina keisti į, pvz., „politikoje turi būti“ arba „politikoje turi būti nustatyta“. Pritarti
5
straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 11 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus siūlytina dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Apsispręsti pagrindiniame komitete
11
straipsnyje ir kitur tekste vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidavimas“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę sampratą „prašo“, „prašymas“, nes įprastai teikiami ne pageidavimai, o prašymai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2022-04-2011
Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo DK 223 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas“ reikėtų įrašyti „turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas“, nes antraip šiame punkte numatyta teisė gauti dokumentus elektroniniu paštu negalės būti įgyvendinta. Pritarti
2022-04-2013
nustatyti, kad „Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“ Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamas DK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimas, galima numanyti, kad DK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis ir yra suformuluota DK 226 straipsnio 3 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad „Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis. Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“ Taigi, pagal įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 3 dalį, darbo ginčas nagrinėjamas (sprendžiamas) rašytine tvarka:
1) jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais; 2) apie tai iš anksto informavus šalis; 3) jei ieškovas pageidauja (prašo) jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja; 4) darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. Įstatymo projekto 14 straipsniu Darbo kodeksą siūloma papildyti 226¹ straipsniu ir jame nustatyti darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taisykles.
Pagal DK 226¹ straipsnio
technologijas taip pat gali vykti tik esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, prašymui (pageidavimui) dėl šalių dalyvavimo darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausos jo buvimo vietoje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo būdai (kai darbo ginčas nagrinėjamas jo šalims ir kitiems dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, darbo ginčas nagrinėjamas rašytine tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas) teisės požiūriu yra lygiaverčiai, todėl siūlymas juos apibrėžti kaip išimtis ir nustatyti skirtingas sąlygas, kurioms esant jie gali būti nagrinėjami, kelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 222 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas <...> fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu <...>, o nagrinėjant bylą teisme daromi garso ir vaizdo įrašai, posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad kai kuriuos įstatymo projekte numatytus reikalavimus siūloma taikyti tik tam tikrais atvejais, tačiau jie yra bendro pobūdžio ir todėl taikytini nagrinėjant darbo ginčą bet kuriuo būdu.
Pavyzdžiui, DK 226¹ straipsnio
šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, taikytinas ne tik naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šie reikalavimai taikytini ir tada, kai darbo ginčas nagrinėjamas jo dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ar rašytine tvarka. Atsižvelgiant į tai, DK 226 ir 226¹ straipsniuose siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, jų nuostatas derinti tarpusavyje ir dėstyti viename straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 226¹ straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su straipsnio turiniu, todėl jis tikslintinas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (LGPC); atstovauja Žmogaus teisių organizacijų koaliciją 2022-05-06 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (toliau – LGPC) susipažino su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIVP-1516) (toliau – Įstatymo projektas), LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada Nr. XIVP-1516 ir 2022-04-28 dienos LR Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu teikia poziciją dėl šio Įstatymo projekto.
Įstatymo projektą LŽTC ir LGPC vertino savo tiesioginių kompetencijų ribose, kreipiant dėmesį į Įstatymo projekto keičiamų nuostatų sąsajas su žmogaus teisių užtikrinimu ar ribojimu. Šiuo požiūriu aktualūs 4 straipsnis (30 straipsnio pakeitimas) ir 6 straipsnis (58 straipsnio pakeitimas). Pritariame ir palaikome principinę Įstatymo projekto rengėjų iniciatyvą Įstatymo projektu iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Sveikintina tai, jog DK 30 straipsnis „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ išplečiamas įtraukiant smurto ir priekabiavimo draudimą, kuriame integruojamos Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios smurtą dėl lyties, įvardinančios įvairias galimas žalos formas (fizinę, psichologinę, seksualinę ir ekonominę) bei išplečiančios ankstesnę „darbo aplinkos“ sąvoką. Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė. ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis[¹], maždaug kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą. Darbo aplinkoje smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra galios ir dominavimo raiška (o ne galios praradimo ar marginalumo išraiška) – tai reiškia hierarchinę galios dinamiką, kuomet darbdaviai ar/ir kiti asmenys, turintys galią darbovietėse, taiko prievartinės kontrolės mechanizmus nuo jų priklausomiems darbuotojams. Ši dominavimo raiška atspindi visuomenėje paplitusias praktikas, kada moterys ir įvairios socialinės mažumų grupės dėl susiklosčiusių istorinių priežasčių dažniausiai tampa smurto dėl lyties aukomis. Tendencijos aiškiai matomos ir Lietuvoje: čia moterys sudaro apie 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje[²].
Fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas, priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas ir pastaruoju metu dažniau pasitaikantis smurtas virtualioje erdvėje – tai plačiai paplitusios smurto formos, kurios darbovietėse dažnai nematomos, nepripažįstamos ir nutylimos. Šios smurto formos nukentėjusiems asmenims sukelia žalą fizinei ir psichinei sveikatai, ekonominei, socialinei gerovei ir profesinei veiklai, o tai neigiamai atsiliepia visiems – asmeniui, darbdaviui, visuomenei[³]. Nors DK įpareigoja darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, parengti lygių galimybių politikos gaires, tačiau priekabiavimo ir smurto prevencija ir atpažįstamumas dažnu atveju nėra traktuojami kaip svarbi šios politikos dalis. Tikslūs duomenys apie seksualinį priekabiavimą ir kreipimųsi į atsakingas institucijas įtariant smurto atvejus kiekis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų atpažinti seksualinį priekabiavimą ir apie jį pranešti. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje seksualinio priekabiavimo atpažinimas yra menkas[⁴], dėl to tikrieji šios problemos mastai išlieka nematomi. Nukentėjusiems asmenims patiems ar pačioms vis dar sunku atpažinti, jog jis ar ji patyrė psichologinį smurtą ar priekabiavimą, o atsakingoms institucijoms – tinkamai identifikuoti šių veikų požymius. Skundų dėl tokio elgesio pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vis dar yra vienetai[⁵]. Šią problemą dar labiau pagilina tai, jog Lietuvoje vis dar stipriai paplitusios smurtaujantį asmenį pateisinančios ar nukentėjusį asmenį kvestionuojančios nuostatos[⁶]. Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pritariame siūlomiems DK pakeitimams, kurie perkelia Konvencijos nuostatas siekiant kurti saugią aplinką darbovietėse.
Ypač sveikintinas siekis kurti proaktyvią smurto ir priekabiavimo prevenciją papildant DK įpareigojimu darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų nurodomi smurto ir priekabiavimo atpažinimas ir jų formos, supažindinama su prevencijos priemonėmis, įtvirtinamos darbuotojų darbo etikos taisyklės, apie smurtą ar priekabiavimą pranešusio asmens/ nukentėjusiojo asmens apsaugos bei teiktinos pagalbos priemonės ir kt. Konvencijoje darbo aplinka apima ir kelionę į darbą ar iš darbo. Palaikome būtent tokios formuluotės integravimą į DK, nes smurtas ir priekabiavimas gali vykti įvairiose transporto priemonėse, neapsiribojant vien tik darbdavio automobiliu. Siūlome sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Manome, kad Įstatymo projektu numatyti DK pakeitimai neabejotinai prisidės prie smurto ir priekabiavimo (įskaitant dėl lyties) atpažinimo, prevencijos, saugesnės darbo aplinkos visiems kūrimo bei įvairių formų smurto lyties pagrindu naikinimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
Projekto 4 straipsniu siūloma Darbo kodekso 30 straipsnyje įtvirtinti smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką („įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta“), kuri bendriausiais bruožais atspindi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo 1 straipsnyje pateiktą analogišką sampratą ir kuri skiriasi nuo priekabiavimo sampratų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu Projektu be kita ko siekiama iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Iš esmės pritariame Projektu siūlomai idėjai uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbe, papildant Darbo kodekso 30 straipsnį, kuriuo šiuo metu įtvirtintas darbuotojų garbės ir orumo gynimas. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į kelis esminius siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo aspektus bei galimas teisės normų kolizijas su kitais nediskriminavimo įstatymais. Dėl Projekto teisės normų galimos kolizijos su nediskriminavimo įstatymu. Pastebėtina, kad pagal Projekte teikiamą smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, spręstina, kad smurtas ar priekabiavimas gali būti identifikuojamas tik esant fizinei, psichologinei, seksualinei ar ekonominei žalai ar galimybei jai atsirasti, nėra iki galo aišku, kaip kiekviena žala būtų suvokiama ir apibrėžiama.
Mūsų nuomone, vertinant priekabiavimo ir smurto veiksmus yra svarbu nustatyti, ar nepriimtinais veiksmais įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (panašiai priekabiavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 str. 7 dalyje, tai yra nenustatant žalos atsiradimo fakto: priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka).
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje yra konstatavęs, kad „Psichologinio priekabiavimo negalima aiškinti tik kaip veiksmų, kuriais „siekiama“ apšmeižti asmenį ar pabloginti jo darbo sąlygas; tam, kad būtų pripažįstamas psichologinis priekabiavimas, pakanka, kad veiksmais, būtent „fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais“, būtų „pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“, neatsižvelgiant į tai, ar šiais veiksmais buvo siekiama pakenkti (2008 m. gruodžio 9 d. sprendimas Q prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje F-52/05).“;
Konstitucinis teismas, vertindamas seksualinį priekabiavimą, minėtoje išvadoje taip pat konstatavo, kad „šiuo elgesiu siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas; juo taip pat siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.“(p. 61.1). Taigi, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo išvada, priekabiavimui, smurtiniam elgesiui nustatyti yra svarbu įvertinti, koks poveikis padaromas ar gali būti padarytas žmogui apskritai, jo garbei ir orumui, ar šiuo elgesiu sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, bet ne konstatuoti žalos padarymo faktą.
Pastebėtina, kad priekabiavimo sampratos teikiamame Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimo Projekte bei jau minėtame nediskriminavimo įstatyme skiriasi dar ir tuo, kad Darbo kodekso 30 straipsniu indikuojama, jog ir vienkartinis veiksmas gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas ar smurtas, kai Lygių galimybių įstatyme apskritai nėra pasisakoma dėl veiksmo atlikimo skaičiaus bei jo tęstinumo. 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada Nr. KT20-I1/2017 (p. 37) 2 Tad priėmus Projektu siūlomus Darbo kodekso 30 str. pakeitimus, gali atsirasti teisės normų kolizija dėl priekabiavimo sampratos, nes pagal pirmiau minėtus pastebėjimus šis veiksmas (veiksmai) yra skirtingai apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Todėl siūlytina minėtame nediskriminavimo įstatyme arba Darbo kodekso (viename iš jų) įtvirtinti nuostatą, kuria būtų numatyta, kokiu teisės aktu yra apibrėžiamas priekabiavimas apskritai, įskaitant priekabiavimą dėl lyties (tiriant priekabiavimo atvejus pagal Darbo kodekso bei minėto nediskriminavimo įstatymo nuostatas) bei ar ši samprata taikoma ir priekabiavimo veiksmams, kurie atliekami ir dėl kitų asmens tapatybės požymių
2 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
siūlomame Darbo kodekso 30 straipsnio papildyme siekiama griežtai įtvirtinti, kokiomis aplinkybėmis (laikas, vieta) smurto ir priekabiavimo veiksmai yra draudžiami ir siejami su darbo aplinka (teikiami atvejai yra analogiški Konvencijos 3 straipsnyje nustatytiems atvejams).
Akivaizdu, kad įstatymu neįmanoma numatyti visų galimų smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų, todėl baigtinis smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų (vietos, laiko ir aplinkybių prasme) sąrašas užkirstų kelią vertinti ir kitus smurto bei priekabiavimo atvejus, kurie galėtų įvykti ir Darbo kodekse nenustatytais atvejais. Todėl siūlytina Darbo kodekso 30 str. 2 dalyje nurodyti, kad smurto bei priekabiavimo atvejai gali atsirasti ir kitais atvejais, susijusiais su darbu arba kylantiems iš darbo santykių. Apsispęsti pagrindiniame komitete3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
3Pastebėtina,
kad šiuo metu galiojančios Darbo kodekso redakcijos 26 str. 2 d. 5 punktu darbdavys, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos.
Pagal Projektu teikiamą reglamentavimą nėra aišku, kokiais atvejais ir kaip bus atribojamas priekabiavimas, kuris galėtų vykti darbdaviui neužtikrinus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte nustatytos pareigos tinkamo vykdymo ir priekabiavimo, kuris galėtų vykti pagal 30 str. „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas“ 3 nuostatas, kuriomis darbdavys įpareigojamas sukurti tokią darbą aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų veiksmų, kuriais kėsinamasi į jo garbę, orumą, psichologinį neliečiamumą, o vienas iš tokių veiksmų galėtų būti priekabiavimas, įskaitant priekabiavimą dėl lyties. Nėra aišku, ar vertinant priekabiavimą dėl kito nei lytis požymio, vykusį dėl netinkamo Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymo, priekabiavimo veiksmams, pavyzdžiui, dėl amžiaus, būtų taikoma 30 str. 2 dalyje siūloma įtvirtinti priekabiavimo apibrėžtis.
Esant pirmiau minėtiems neaiškumams, kaip atriboti priekabiavimo veiksmus, kurie gali būti padaryti pažeidus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkto ir Projektu teikiamas Darbo kodekso 30 str. 2 dalies nuostatas, siūlytina suvienodinti minėtų straipsnių nuostatas, siekiant išvengti dviprasmiško ir komplikuoto interpretavimo jas taikant praktikoje. Atviras klausimas diskusijoms lieka, ar kyla poreikis nustatyti teisinę atsakomybę darbdaviui, kuris nevykdo arba netinkamai vykdo teikiamo Projekto 30 straipsniu jam pavestas įgyvendinti pareigas, susijusias su darbuotojų garbės ir orumo gynimu, smurto ir priekabiavimo draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis atsakomybė dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos bei užtikrinimo, kad šie veiksmai nevyktų tenka darbdaviui. Apsispęsti pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai:
tikslinti Darbo kodeksą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, mokant kompensacijas už kilnojamąjį darbą kaip darbo užmokesčio dalį;
numatyti vėlesnį Projekto 8 straipsnio įsigaliojimo laikotarpį, kad atitinkami verslo sektoriai galėtų tinkamai prisitaikyti prie numatomų Darbo kodekso pokyčių. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – 0; susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė, 239 6745 [¹] https://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence–against–women–eu–wide–survey–main–results–report [²] Lietuvos statistikos departamentas [³] https://www.who.int/publications/i/item/9789241564625 [⁴] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁵] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁶] https://manoteises.lt/straipsnis/pirmasis–tyrimas–apie–seksualini–priekabiavima–lietuvoje–visuomene–smerkia–priekabiavima–bet–kalte–permeta–aukoms/
REIKALŲ IR DARBO komitetas
Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Edmundas Pupinis (pavaduojantis Justą Džiugelį) Algirdas Sysas; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Jelena Polijančuk – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja; Rolandas Ragėnas – Valstybinės mokesčių inspekcijos Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas, Tomas Garuolis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius, Dalius Gedvilas – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-202
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalį. Pagal įstatymo projekto 17 straipsnį, šie pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas Nr. XIVP-1438), kurio 3 straipsniu taip pat siūloma pakeisti DK 25 straipsnio 2 dalį (pakeitimai įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d.), tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.1. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti DK 30 straipsnio pavadinimą ir turinį:
1) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą),
Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė gali būti taikoma už padarytas veikas ir dėl jų kilusias pasekmes, o galimas elgesys ir dėl jo galinčios kilti pasekmės turėtų būti užkardomos prevencinėmis priemonėmis, bet ne kvalifikuojant kaip veiką ir taikant atsakomybę už tai, ko asmuo nepadarė. Dėl tokios apibrėžties gali kilti neaiškumų taikant įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatą, nes šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu būtų kvalifikuojama veika, kurios asmuo nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinis priekabiavimas apibrėžtas kaip siekimas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens;
Nepritarti. Pritarus pastabai būtų siaurinamas Konvencijos įgyvendinimas bei darbuotojų apsauga nuo smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Remiantis Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, „sąvoka ,,smurtas ir priekabiavimas" darbo pasaulyje reiškia įvairų nepriimtiną elgesį ir praktikas ar jų grėsmę, nesvarbu, ar tai yra vienintelis, ar kartotinis įvykiai, kuriais siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, dėl kurių ši žala padaroma arba gali būti padaryta, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties“. Nagrinėjant konkrečius atvejus turėtų būti aiškinamasi dėl pavojaus pagrįstumo ir keliamos žalos darbuotojo gerai savijautai (saugumo jausmui) darbo aplinkoje. tačiau net ir kalbant apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnyje seksualinio priekabiavimo apibrėžtį vartojamas užuominų terminas, kuris gali būti aiškinamas ir kaip keliamas pavojus. 3.
Teisės departamentas 2022-04-204
2) DK 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti žalos rūšis (fizinę, psichologinę, seksualinę, ekonominę). Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir formuluotes tarpusavyje derinti su jau įtvirtintomis žalos rūšimis arba pateikti nurodytų žalų sampratas, nes antraip gali kilti šių nuostatų praktinio taikymo neaiškumų;
Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2 . 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo. Svarstytina, ar šiame punkte nereikėtų numatyti, kad smurtas ir priekabiavimas draudžiami pakeliui į darbą ir iš darbo, jeigu vykstama darbdavio transportu, nes palikus siūlomą nuostatą galėtų kilti neaiškumų dėl tokio reguliavimo įgyvendinimo. Pavyzdžiui, neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų įgyvendinti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą pareigą darbdaviui, atsižvelgus į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo arba kontrolės priemonių;
Nepritarti. Pritarus pastabai būtų siaurinamas Konvencijos įgyvendinimas bei darbuotojų apsauga vykstant į darbą ir iš darbo, jei važiuojama maršrutinio privataus ar kitokio transporto priemone. Be kita ko, kalbant apie Konvencijos nuostatų įgyvendinimą: „Ši Konvencija taikoma smurtui ir priekabiavimui darbo pasaulyje, atsirandančiam dirbant, susijusiam su darbu ar kylančiam dėl darbo:<...> f) važiuojant į darbą ir iš darbo“ (3 straipsnis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
4) atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIVP-1438 5 straipsniu taip pat siūloma keisti DK 30 straipsnio 2 dalį, kuri įsigaliotų 2022 m. rugpjūčio 1 d., tačiau šie pakeitimai būtų paneigti 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus aptariamoms įstatymo projekto nuostatoms, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus reikėtų tikslinti, juos derinti tarpusavyje ir dėstyti tik viename iš įstatymo projektų;
Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 3. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
priemonių (imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių) siūlytina nustatyti pareigą imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių; Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
atsisakyti formuluotės „kuriuose darbuotojai sužino“; Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-204
7) DK 30 straipsnio 4 dalyje formuluotę „politikoje nurodoma“ siūlytina keisti į, pvz., „politikoje turi būti“ arba „politikoje turi būti nustatyta“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos
5
straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIVP-1438 11 straipsniu siūloma pakeisti DK 52 straipsnio 2 dalį, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir stabilumo, nurodytus pakeitimus siūlytina dėstyti tik viename iš įstatymo projektų. Nepritarti. Keičiamos to paties straipsnio tačiau skirtingos dalys, suderinti nereikia. 10. Seimo kanceliarijos
11
Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamame DK 223 straipsnyje ir kitur tekste vietoj žodžių „pageidauja“, „pageidavimas“ reikėtų įrašyti teisės požiūriu tikslesnę sampratą „prašo“, „prašymas“, nes įprastai teikiami ne pageidavimai, o prašymai. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2011
straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas“ reikėtų įrašyti „turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas“, nes antraip šiame punkte numatyta teisė gauti dokumentus elektroniniu paštu negalės būti įgyvendinta. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-2013
projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.“ Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamas DK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimas, galima numanyti, kad DK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis ir yra suformuluota DK 226 straipsnio 3 dalyje, kurioje siūloma nustatyti, kad „Jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis.
Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei ieškovas pageidauja jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti.“ Taigi, pagal įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo DK 226 straipsnio 3 dalį, darbo ginčas nagrinėjamas (sprendžiamas) rašytine tvarka:
1) jeigu atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais; 2) apie tai iš anksto informavus šalis; 3) jei ieškovas pageidauja (prašo) jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja; 4) darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. Įstatymo projekto 14 straipsniu Darbo kodeksą siūloma papildyti 226¹ straipsniu ir jame nustatyti darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taisykles. Pagal DK 226¹ straipsnio
technologijas taip pat gali vykti tik esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, prašymui (pageidavimui) dėl šalių dalyvavimo darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausos jo buvimo vietoje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo būdai (kai darbo ginčas nagrinėjamas jo šalims ir kitiems dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, darbo ginčas nagrinėjamas rašytine tvarka ar nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas) teisės požiūriu yra lygiaverčiai, todėl siūlymas juos apibrėžti kaip išimtis ir nustatyti skirtingas sąlygas, kurioms esant jie gali būti nagrinėjami, kelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal DK 222 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas <...> fiksuoja darbo ginčų komisijos posėdžio eigą garso įrašu <...>, o nagrinėjant bylą teisme daromi garso ir vaizdo įrašai, posėdžiai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad kai kuriuos įstatymo projekte numatytus reikalavimus siūloma taikyti tik tam tikrais atvejais, tačiau jie yra bendro pobūdžio ir todėl taikytini nagrinėjant darbo ginčą bet kuriuo būdu. Pavyzdžiui, DK 226¹ straipsnio
šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas, taikytinas ne tik naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Šie reikalavimai taikytini ir tada, kai darbo ginčas nagrinėjamas jo dalyviams posėdyje dalyvaujant tiesiogiai ar rašytine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, DK 226 ir 226¹ straipsniuose siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, jų nuostatas derinti tarpusavyje ir dėstyti viename straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 226¹ straipsnio pavadinimas tarpusavyje nedera su straipsnio turiniu, todėl jis tikslintinas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 6, 7. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (LGPC); atstovauja Žmogaus teisių organizacijų koaliciją 2022-05-06 Lietuvos žmogaus teisių centras (toliau – LŽTC) ir Lygių galimybių plėtros centras (toliau – LGPC) susipažino su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 226¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIVP-1516) (toliau – Įstatymo projektas), LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada Nr. XIVP-1516 ir 2022-04-28 dienos LR Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu teikia poziciją dėl šio Įstatymo projekto. Įstatymo projektą LŽTC ir LGPC vertino savo tiesioginių kompetencijų ribose, kreipiant dėmesį į Įstatymo projekto keičiamų nuostatų sąsajas su žmogaus teisių užtikrinimu ar ribojimu. Šiuo požiūriu aktualūs 4 straipsnis (30 straipsnio pakeitimas) ir 6 straipsnis (58 straipsnio pakeitimas). Pritariame ir palaikome principinę Įstatymo projekto rengėjų iniciatyvą Įstatymo projektu iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija).
straipsnis „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ išplečiamas įtraukiant smurto ir priekabiavimo draudimą, kuriame integruojamos Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios smurtą dėl lyties, įvardinančios įvairias galimas žalos formas (fizinę, psichologinę, seksualinę ir ekonominę) bei išplečiančios ankstesnę
„darbo aplinkos“ sąvoką. Smurtas ir priekabiavimas dėl
lyties Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas ir lyčių nelygybės priežastis ir pasekmė. ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis[¹], maždaug kas trečia moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą. Darbo aplinkoje smurtas ir priekabiavimas dėl lyties yra galios ir dominavimo raiška (o ne galios praradimo ar marginalumo išraiška) – tai reiškia hierarchinę galios dinamiką, kuomet darbdaviai ar/ir kiti asmenys, turintys galią darbovietėse, taiko prievartinės kontrolės mechanizmus nuo jų priklausomiems darbuotojams. Ši dominavimo raiška atspindi visuomenėje paplitusias praktikas, kada moterys ir įvairios socialinės mažumų grupės dėl susiklosčiusių istorinių priežasčių dažniausiai tampa smurto dėl lyties aukomis. Tendencijos aiškiai matomos ir Lietuvoje: čia moterys sudaro apie 80 proc. nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje[²]. Fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas, priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas ir pastaruoju metu dažniau pasitaikantis smurtas virtualioje erdvėje – tai plačiai paplitusios smurto formos, kurios darbovietėse dažnai nematomos, nepripažįstamos ir nutylimos. Šios smurto formos nukentėjusiems asmenims sukelia žalą fizinei ir psichinei sveikatai, ekonominei, socialinei gerovei ir profesinei veiklai, o tai neigiamai atsiliepia visiems – asmeniui, darbdaviui, visuomenei[³].
Nors DK įpareigoja darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, parengti lygių galimybių politikos gaires, tačiau priekabiavimo ir smurto prevencija ir atpažįstamumas dažnu atveju nėra traktuojami kaip svarbi šios politikos dalis. Tikslūs duomenys apie seksualinį priekabiavimą ir kreipimųsi į atsakingas institucijas įtariant smurto atvejus kiekis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų atpažinti seksualinį priekabiavimą ir apie jį pranešti. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje seksualinio priekabiavimo atpažinimas yra menkas[⁴], dėl to tikrieji šios problemos mastai išlieka nematomi. Nukentėjusiems asmenims patiems ar pačioms vis dar sunku atpažinti, jog jis ar ji patyrė psichologinį smurtą ar priekabiavimą, o atsakingoms institucijoms – tinkamai identifikuoti šių veikų požymius. Skundų dėl tokio elgesio pastarąjį dešimtmetį kiekvienais metais vis dar yra vienetai[⁵]. Šią problemą dar labiau pagilina tai, jog Lietuvoje vis dar stipriai paplitusios smurtaujantį asmenį pateisinančios ar nukentėjusį asmenį kvestionuojančios nuostatos[⁶]. Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pritariame siūlomiems DK pakeitimams, kurie perkelia Konvencijos nuostatas siekiant kurti saugią aplinką darbovietėse.
Ypač sveikintinas siekis kurti proaktyvią smurto ir priekabiavimo prevenciją papildant DK įpareigojimu darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų nurodomi smurto ir priekabiavimo atpažinimas ir jų formos, supažindinama su prevencijos priemonėmis, įtvirtinamos darbuotojų darbo etikos taisyklės, apie smurtą ar priekabiavimą pranešusio asmens/nukentėjusiojo asmens apsaugos bei teiktinos pagalbos priemonės ir kt. Konvencijoje darbo aplinka apima ir kelionę į darbą ar iš darbo. Palaikome būtent tokios formuluotės integravimą į DK, nes smurtas ir priekabiavimas gali vykti įvairiose transporto priemonėse, neapsiribojant vien tik darbdavio automobiliu. Siūlome sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Manome, kad Įstatymo projektu numatyti DK pakeitimai neabejotinai prisidės prie smurto ir priekabiavimo (įskaitant dėl lyties) atpažinimo, prevencijos, saugesnės darbo aplinkos visiems kūrimo bei įvairių formų smurto lyties pagrindu naikinimo. Įvertinta. Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalyje be kita kito numatyta, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta (po pakeitimo, LRS TD pastaba) kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu. Darbo kodekso 30 straipsnio 5 dalis reikalauja atnaujinti smurto ir priekabiavimo politiką. Šios nuostatos apimtų tai, kas numatyta pasiūlyme.
Taip pat svarbu pažymėti, kad Valstybinė darbo inspekcija rengia, skelbia ir atnaujina „Metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti“, kurios bus atnaujintos priėmus Darbo kodekso pakeitimus iki siūlomo įsigaliojimo – 2022 m. lapkričio 1 d. Socialiniai atsakingos įmonės, viešasis sektorius jau taiko tokias apklausas, skirtas išsiaiškinti, kokia yra darbuotojų savijauta, ją stebėti, kontroliuoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
straipsnyje įtvirtinti smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką („įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala padaroma arba gali būti padaryta“), kuri bendriausiais bruožais atspindi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo 1 straipsnyje pateiktą analogišką sampratą ir kuri skiriasi nuo priekabiavimo sampratų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamu Projektu be kita ko siekiama iš dalies įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija). Iš esmės pritariame Projektu siūlomai idėjai uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbe, papildant Darbo kodekso 30 straipsnį, kuriuo šiuo metu įtvirtintas darbuotojų garbės ir orumo gynimas.
Kartu norėtume atkreipti dėmesį į kelis esminius siūlomo teisinio reguliavimo praktinio įgyvendinimo aspektus bei galimas teisės normų kolizijas su kitais nediskriminavimo įstatymais. Dėl Projekto teisės normų galimos kolizijos su nediskriminavimo įstatymu. Pastebėtina, kad pagal Projekte teikiamą smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto bei smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką, spręstina, kad smurtas ar priekabiavimas gali būti identifikuojamas tik esant fizinei, psichologinei, seksualinei ar ekonominei žalai ar galimybei jai atsirasti, nėra iki galo aišku, kaip kiekviena žala būtų suvokiama ir apibrėžiama. Mūsų nuomone, vertinant priekabiavimo ir smurto veiksmus yra svarbu nustatyti, ar nepriimtinais veiksmais įžeidžiamas asmens orumas ir sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (panašiai priekabiavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 str. 7 dalyje, tai yra nenustatant žalos atsiradimo fakto: priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka).
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas1 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje yra konstatavęs, kad „Psichologinio priekabiavimo negalima aiškinti tik kaip veiksmų, kuriais „siekiama“ apšmeižti asmenį ar pabloginti jo darbo sąlygas; tam, kad būtų pripažįstamas psichologinis priekabiavimas, pakanka, kad veiksmais, būtent „fiziniu elgesiu, šnekamąja ar rašytine kalba, gestais“, būtų „pakenkta asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichikos sveikatai“, neatsižvelgiant į tai, ar šiais veiksmais buvo siekiama pakenkti (2008 m. gruodžio 9 d. sprendimas Q prieš Europos Bendrijų Komisiją byloje F-52/05).“; Konstitucinis teismas, vertindamas seksualinį priekabiavimą, minėtoje išvadoje taip pat konstatavo, kad „šiuo elgesiu siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas; juo taip pat siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka.“(p. 61.1). Taigi, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo išvada, priekabiavimui, smurtiniam elgesiui nustatyti yra svarbu įvertinti, koks poveikis padaromas ar gali būti padarytas žmogui apskritai, jo garbei ir orumui, ar šiuo elgesiu sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, bet ne konstatuoti žalos padarymo faktą.
Pastebėtina, kad priekabiavimo sampratos teikiamame Darbo kodekso 30 straipsnio pakeitimo Projekte bei jau minėtame nediskriminavimo įstatyme skiriasi dar ir tuo, kad Darbo kodekso 30 straipsniu indikuojama, jog ir vienkartinis veiksmas gali būti traktuojamas kaip priekabiavimas ar smurtas, kai Lygių galimybių įstatyme apskritai nėra pasisakoma dėl veiksmo atlikimo skaičiaus bei jo tęstinumo. 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada Nr. KT20-I1/2017 (p. 37) 2 Tad priėmus Projektu siūlomus Darbo kodekso 30 str. pakeitimus, gali atsirasti teisės normų kolizija dėl priekabiavimo sampratos, nes pagal pirmiau minėtus pastebėjimus šis veiksmas (veiksmai) yra skirtingai apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Todėl siūlytina minėtame nediskriminavimo įstatyme arba Darbo kodekso (viename iš jų) įtvirtinti nuostatą, kuria būtų numatyta, kokiu teisės aktu yra apibrėžiamas priekabiavimas apskritai, įskaitant priekabiavimą dėl lyties (tiriant priekabiavimo atvejus pagal Darbo kodekso bei minėto nediskriminavimo įstatymo nuostatas) bei ar ši samprata taikoma ir priekabiavimo veiksmams, kurie atliekami ir dėl kitų asmens tapatybės požymių (draudžiamo diskriminavimo pagrindų). Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 2 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
papildyme siekiama griežtai įtvirtinti, kokiomis aplinkybėmis (laikas, vieta) smurto ir priekabiavimo veiksmai yra draudžiami ir siejami su darbo aplinka (teikiami atvejai yra analogiški Konvencijos 3 straipsnyje nustatytiems atvejams).
Akivaizdu, kad įstatymu neįmanoma numatyti visų galimų smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų, todėl baigtinis smurto ir priekabiavimo veiksmų atlikimo atvejų (vietos, laiko ir aplinkybių prasme) sąrašas užkirstų kelią vertinti ir kitus smurto bei priekabiavimo atvejus, kurie galėtų įvykti ir Darbo kodekse nenustatytais atvejais. Todėl siūlytina Darbo kodekso 30 str. 2 dalyje nurodyti, kad smurto bei priekabiavimo atvejai gali atsirasti ir kitais atvejais, susijusiais su darbu arba kylantiems iš darbo santykių. Nepritarti. TDO Konvencija aiškiai numato, kur smurtas ir priekabiavimas yra draudžiamas. Pagal TDO Konvenciją sąrašas yra baigtinis, todėl baigtinis sąrašas yra įtvirtinamas ir Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrįsta, kodėl norima numatyti, kad sąrašas būtų nebaigtinis. Patikslinimas sukeltų neaiškumų tiek darbdaviams (nes pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalį darbdavys turės imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti), tiek darbuotojams, tiek institucijoms, tiek darbo ginčus nagrinėjantiems organams. 3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2022-05-104
kodekso redakcijos 26 str. 2 d.
lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, sveikatos būklę, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimą turėti vaiką ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. Pagal Projektu teikiamą reglamentavimą nėra aišku, kokiais atvejais ir kaip bus atribojamas priekabiavimas, kuris galėtų vykti darbdaviui neužtikrinus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte nustatytos pareigos tinkamo vykdymo ir priekabiavimo, kuris galėtų vykti pagal 30 str. „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas, smurto ir priekabiavimo draudimas“ 3 nuostatas, kuriomis darbdavys įpareigojamas sukurti tokią darbą aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų veiksmų, kuriais kėsinamasi į jo garbę, orumą, psichologinį neliečiamumą, o vienas iš tokių veiksmų galėtų būti priekabiavimas, įskaitant priekabiavimą dėl lyties. Nėra aišku, ar vertinant priekabiavimą dėl kito nei lytis požymio, vykusį dėl netinkamo Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkte įtvirtintos pareigos vykdymo, priekabiavimo veiksmams, pavyzdžiui, dėl amžiaus, būtų taikoma 30 str. 2 dalyje siūloma įtvirtinti priekabiavimo apibrėžtis.
Esant pirmiau minėtiems neaiškumams, kaip atriboti priekabiavimo veiksmus, kurie gali būti padaryti pažeidus Darbo kodekso 26 str. 2 d. 5 punkto ir Projektu teikiamas Darbo kodekso 30 str. 2 dalies nuostatas, siūlytina suvienodinti minėtų straipsnių nuostatas, siekiant išvengti dviprasmiško ir komplikuoto interpretavimo jas taikant praktikoje. Atviras klausimas diskusijoms lieka, ar kyla poreikis nustatyti teisinę atsakomybę darbdaviui, kuris nevykdo arba netinkamai vykdo teikiamo Projekto
garbės ir orumo gynimu, smurto ir priekabiavimo draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lygių galimybių įstatymo, tiek Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis atsakomybė dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos bei užtikrinimo, kad šie veiksmai nevyktų tenka darbdaviui. Nepritarti. Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 5 punktas nėra tikslinami, nes Darbo kodekso
priekabiavimą (sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme) ir seksualinį priekabiavimą (sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme). Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos darbdavio pareigos turi būti siejamos su Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais nediskriminavimo pagrindais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas 2022-05-114
pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus.
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.2.2, ir Žmogaus teisių komiteto argumentus pritariant šiai pastabai iš dalies bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastebėjimus siūloma tikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalies formuluotę. Pasiūlymas: įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą),
Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
6) pakeliui į darbą ar iš darbo;
7) kitomis, su darbo santykiais susijusiomis, aplinkybėmis“. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr.2. 2. Žmogaus teisių komitetas 2022-05-113
Argumentai: atsižvelgiant į LŽTC ir LGPC, atstovaujančių Žmogaus teisių organizacijų koaliciją siūlymą sustiprinti darbdaviui įpareigojimą atlikti nuoseklią prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną, ir šią stebėseną papildyti dar viena priemone – inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras šio kodekso nustatyta tvarka, privalo:
1) patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, galimos jų formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsauga bei jam suteikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu.;
2) atlikti nuoseklią smurto ir priekabiavimo prevencinių priemonių įgyvendinimo stebėseną ir inicijuoti reguliarias darbuotojų apklausas apie savijautą darbovietėje. Nepritarti. Darbo kodekso 30 straipsnio 4 dalyje be kita kito numatyta, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu. Darbo kodekso 30 straipsnio 5 dalis reikalauja atnaujinti smurto ir priekabiavimo politiką. Šios nuostatos apimtų tai, kas numatyta pasiūlyme. Taip pat svarbu pažymėti, kad Valstybinė darbo inspekcija rengia, skelbia ir atnaujina „Metodines rekomendacijas psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti“, kurios bus atnaujintos priėmus Darbo kodekso pakeitimus iki siūlomo įsigaliojimo – 2022 m. lapkričio 1 d. Socialiniai atsakingos įmonės, viešasis sektorius jau taiko tokias apklausas, skirtas išsiaiškint, kokia yra darbuotojų savijauta, ją stebėti, kontroliuoti. 3. Sveikatos reikalų komitetas 2022-05-18 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-1516 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus bei Komiteto patobulintą Įstatymo projektą
komitetas
17 pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymai:
galimybes tikslinti Darbo kodeksą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, mokant kompensacijas už kilnojamąjį darbą kaip darbo užmokesčio dalį;
numatyti vėlesnį Projekto 8 straipsnio įsigaliojimo laikotarpį, kad atitinkami verslo sektoriai galėtų tinkamai prisitaikyti prie numatomų Darbo kodekso pokyčių. Pritarti iš dalies. Šios kompensacijos nėra piktnaudžiavimas, tai yra įstatymu sudarytos sąlygos teisėtai mokėti kompensacijas vietoj darbo užmokesčio. Analogiškų kompensacijų, nuo kurių būtų nemokami mokesčiai, nenumato ES šalys, taip pat jos nėra mokamos dirbant pagal individualios veiklos pažymas ir verslo liudijimus, nes jiems nėra taikomos Darbo kodekso nuostatos. Panaikinus kompensacijas pagal Darbo kodekso 144 str. 8 d., siūlome taikyti Darbo kodekso 144 str. 7 d., pagal kurią už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Pažymėtina, kad ne didesnio darbo užmokesčio, o kompensacijų mokėjimas gali neigiamai paveikti darbuotojo padėtį, nes, į atostoginių, darbuotojui mokamų už kasmetines atostogas, skaičiavimą kompensacija neįtraukiama, taip pat ji neįtraukiama skaičiuojant pensijas, ligos, motinystės ir tėvystės išmokas.
Darbuotojui už darbą turi būti mokamas darbo užmokestis, tačiau tuo pačiu metu darbdavys turi apmokėti konkrečias faktines išlaidas, kurios atsiranda darbuotojui, vykdant darbdavio pavestas funkcijas, pvz., kuro išlaidas, automobilio stovėjimo išlaidas ir pan. DK 144 str. 8 d. nurodo, kad mokama už išlaidas, bet išlaidų nėra ir negali būti tokio dydžio - 50 proc. darbo užmokesčio, be to, darbdavys privalo padengti faktines išlaidas papildomai (pvz., benzino kainą ir pan.). Įstatymo projekto tikslas-darbuotojams užtikrinti geresnes garantijas, kad nuo jo uždirbamų pinigų priklausytų atostoginių, ligos išmokos, senatvės pensijos dydžiai. Mokant teisingą ir socialines garantijas užtikrinantį atlygį už darbą, darbo vieta taps patrauklesne ir bus lengviau pritraukti darbuotojų. Įstatymo projekto 7 d. įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Šios datos jau buvo pavėlintos pagal darbdavių prašymus, tai pakankamai ilgas terminas prisitaikymui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto pasiūlymams ir išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-252
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.1, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 25 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kt. ) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kt. ) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti ir atsispausdinti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-254
Argumentai: iš dalies pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr. 3 ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pasiūlymui. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei ir smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – įvairus bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturinė žala. ši žala padaroma arba gali būti padaryta.
Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
1) darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
2) pertraukosų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarineėmis ir higienos patalpomis;
3) su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
4) su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
5) darbdavio suteiktame būste;
6) pakeliui į darbą ar iš darbo.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-254
Argumentai: pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr. 7. Pasiūlymas: Įstatymo projektu 4 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti:
1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) arba kontrolės priemonių;
2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus;
3) organizuoja darbuotojams mokymus, kuriuose darbuotojai sužino apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, savo darbuotojų teises bei ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-254
Argumentai: pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr. 8. Pasiūlymas: Įstatymo projektu 4 straipsniu keičiamo 30 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt šio kodekso nustatyta tvarka, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras šio kodekso nustatyta tvarka, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta nurodoma: smurto ir priekabiavimo atpažinimas, atpažinimo būdai, galimos jų formos, supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka, pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusio asmens ir nukentėjusio asmens apsauga bei jam suteikiama pagalba, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės ir kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencijos vykdymu.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-2511
Argumentai: pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr.10.
Pasiūlymas: Įstatymo projektu 11 straipsniu keičiamo 223 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
dėl teisės turi būti nurodyta:
1) darbo ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jis jo neturi nėra , − gimimo data, gyvenamosios vietos adresas (jeigu jis pageidauja prašo dokumentus gauti elektroniniu paštu, – gali turi būti nurodytas elektroninio pašto adresas), telefono ryšio numeris;
2) kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, o jei jis jo neturi nėra, − gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris;
3) pateikiamas suformuluotas reikalavimas;
4) aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas;
5) pageidavimas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo rašytine tvarka;
6) pageidavimas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas;
7) pageidavimas prašymas dėl dokumentų gavimo dokumentus gauti elektroniniu paštu;
8) pridedamų dokumentų sąrašas.“ Pritarti. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-2512
Argumentai: pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr.12. Pasiūlymas: Įstatymo projektu 12 straipsniu keičiamo 225 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus (jų kopijas), kitus įrodymus, kviečia liudytojus. Kreipiantis dėl dokumentų nurodoma asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų reikalaujamų duomenų (dokumentų) gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, pateikimo būdas ir duomenų apimtis.
Įrodymams rinkti gali būti naudojamos šio kodekso 226 226¹ straipsnio 4 2 dalyje nurodytos priemonės.“ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-05-2513
Argumentai: pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai Nr.12. Pasiūlymas: Įstatymo projektu 13 straipsniu keičiamo 226 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip: „226 straipsnis. Ginčo nagrinėjimas
straipsnio 1 dalį ir ją straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dalyvaujant ieškovui ir atsakovui ir (arba) jų atstovams, liudytojams, išskyrus, kai šis kodeksas numato kitaip šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. 2. Jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie darbo ginčų komisijos posėdį ir neatvyksta, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. 2. Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
su ieškovo reikalavimais, ginčas gali būti sprendžiamas rašytine tvarka, apie tai iš anksto informavus šalis. Darbo ginčas darbo ginčų komisijos posėdyje rašytine tvarka gali būti nagrinėjamas ir tuo atveju, jei kai ieškovas pageidauja prašo jį nagrinėti rašytine tvarka, o atsakovas dėl to neprieštarauja, o ir darbo ginčų komisijos nariams pakanka šalių pateiktų įrodymų darbo ginčui išspręsti. 4. Jei yra abiejų šalių raštu ar elektroniniu paštu pateiktas, elektroniniu parašu pasirašytas prašymas dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojų apklausa jų buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). 5.
posėdyje turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojų tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šios procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. 6. . Jeigu darbo ginčų komisijos narys negali dalyvauti darbo ginčų komisijos posėdyje, darbo ginčų komisijos pirmininkas sprendžia, ar atidėti posėdį, ar nagrinėti prašymą iš esmės. Jeigu be pateisinamos priežasties darbo ginčų komisijos narys tris kartus iš eilės neatvyksta į darbo ginčų komisijos posėdžius, darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu teikimu Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali jį išbraukti iš darbo ginčų komisijos narių sąrašo. 7. Darbo ginčų komisijos posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkas. Posėdyje jis paaiškina ginčo tarp šalių esmę ir pasiūlo šalims pasiekti priimtiną susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Jeigu šalių sutaikyti nepavyksta, posėdžio pirmininkas skelbia darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės pradžią. 8. Iki darbo ginčų komisijos posėdžio paskelbimo pradžios arba per posėdį darbo ginčų komisijos pirmininkas ir nariai privalo nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai. Nušalinimą darbo ginčų komisijos pirmininkui ir (arba) šios komisijos nariui (nariams) gali pareikšti ir darbo ginčo šalys. Klausimą dėl darbo ginčų komisijos pirmininko nušalinimo sprendžia kiti komisijos nariai.
Jeigu abu darbo ginčų komisijos nariai pritaria komisijos pirmininko nušalinimui, pareikštas nušalinimas turi būti tenkinamas. Į nušalinto darbo ginčų komisijos pirmininko vietą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ginčui spręsti skiria kitos komisijos pirmininką. Klausimą dėl darbo ginčų komisijos narių nušalinimo sprendžia pirmininkas. Jeigu pareikštas nušalinimas patenkinamas, prašymo nagrinėjimas atidedamas ir dalyvauti darbo ginčų komisijos darbe kviečiamas kitas asmuo, kurį iš darbo ginčų komisijos narių sąrašo pasiūlo pirmininkas, vadovaudamasis darbo ginčų komisijos nuostatais. Nušalinimas pareiškiamas darbo ginčų komisijos posėdyje, iki pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tuo atveju, jeigu nušalinimo pagrindas tapo žinomas, kai byla buvo pradėta nagrinėti. 9. Ginčo šalys darbo ginčų komisijos posėdyje turi teisę pareikšti papildomų reikalavimų ir pateikti papildomų įrodymų. Jeigu darbo ginčų komisija nustato, kad šie papildomi reikalavimai ir įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau ir jų tenkinimas užvilkintų sprendimo priėmimą, darbo ginčų komisija motyvuotu protokoliniu sprendimu gali juos atmesti. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.), laikantis šio straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų. 10. Darbo ginčų komisijos posėdyje išklausomi šalių ir liudytojų paaiškinimai, susipažįstama su dokumentais, kitais įrodymais ir jie įvertinami. 11. Darbo ginčų komisijos posėdis baigiamas išklausant šalių baigiamąsias kalbas dėl nagrinėto darbo ginčo dėl teisės esmės. Šalys neturi teisės baigiamosiose kalbose remtis naujomis aplinkybėmis ar įrodymais, kurie nebuvo įvertinti anksčiau. 12. Darbo ginčų komisijos posėdis protokoluojamas darant garso įrašą“. Pritarti. 8.
darbo komitetas 2022-05-2514 (226¹) Argumentai: pritarti Seimo Teisės departamento pastabai Nr. 12. Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projektu 14 straipsniu keičiamo 226¹ straipsnio jo nuostatas perkeliant į Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą 226 straipsnį: „226¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas
1Esant abiejų šalių pateiktam raštu ar elektroniniu paštu,
pasirašius elektroniniu parašu, pageidavimui dėl darbo ginčo nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalių dalyvavimas darbo ginčų komisijos posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojo tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šios procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. 2. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kt.), laikantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.“ Pritarti. 9.
darbo komitetas 2022-05-25 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma Įstatymo projekto 14 straipsniu papildyti Įstatymą nauju 226¹ straipsniu (nuostatas perkeliant į Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamą 226 straipsnį) – turi būti patikslintas Įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [¹] https://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence–against–women–eu–wide–survey–main–results–report [²] Lietuvos statistikos departamentas [³] https://www.who.int/publications/i/item/9789241564625 [⁴] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁵] https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/11708 [⁶] https://manoteises.lt/straipsnis/pirmasis–tyrimas–apie–seksualini–priekabiavima–lietuvoje–visuomene–smerkia–priekabiavima–bet–kalte–permeta–aukoms/