straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „10. Dviračių ir elektrinių paspirtukų juosta – dviračių ir elektrinių paspirtukų eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio ir elektrinio paspirtuko simboliu.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Dviračių ir elektrinių paspirtukų takas – dviračių ir elektrinių paspirtukų eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Dviračių ir elektrinių paspirtukų takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.“
3Papildyti 2 straipsnį 19¹ dalimi:
„19¹. Elektrinis paspirtukas – elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei
Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu: „17¹ straipsnis. Reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams
važiuojamąja kelio dalimi, dviračių ir elektrinių paspirtukų juostomis, dviračių ir elektrinių paspirtukų takais elektriniu paspirtuku leidžiama ne jaunesniems kaip
nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. 2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį, baltos spalvos priekyje ir raudonos spalvos gale žibintus turinčiu elektriniu paspirtuku. Važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama tik su įjungtais priekiniu ir galiniu žibintais. Elektriniu paspirtuku važiuojantis asmuo privalo dėvėti galvą dengiantį šalmą, o tamsiuoju paros metu – ir liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. 3.
3Elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ne toliau nei 1 metrą nuo kelkraščio, dviračių ir elektrinių paspirtukų juostomis, dviračių ir elektrinių paspirtukų takais. 4. Elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
2) važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais;
3) važiuoti per perėjas;
4) vežti keleivius;
5) kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
6) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
7) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
8) būti velkamiems kitų transporto priemonių;
9) vilkti kitas transporto priemones;
10) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones. 5. Kiti reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams nustatyti KET.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto Nr. XIVP-1508(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVP-1645)
dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Dviračių juosta – dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Dviračių takas – dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam
skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.“
straipsnį 31¹ dalimi:
„31¹. Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui
važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „33.
Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip
5Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir
vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Neįgaliųjų vežimėliai prie motorinių dviračių nepriskiriami.“
6Papildyti 2 straipsnį 44² dalimi ir ją išdėstyti taip:
„44² Neįgaliojo vežimėlis – rankomis arba elektros varikliu varoma neįgaliojo judumo priemonė su ratais.“
taip:
„49. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat
važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente be variklio, paspirtuku be variklio, vedantis dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, ridenantis ar besinešantis elektrinę mikrojudumo priemonę, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „50.
Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per važiuojamąją kelio dalį kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais
„Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo
linijomis KET nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.“
9Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:
„67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, kai šaligatvis ar jo dalis pažymėta dviračių tako kelio ženklais KET nustatytais atvejais.“
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, per kurį įgyjama saugaus
važiavimo dviračiais, motoriniais dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis žinių ir įgūdžių;“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 17¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 17¹ straipsniu:
„17¹straipsnis. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams
taikomi reikalavimai ir draudimai „1. Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. 2.
šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). 3. Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. 4. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti šaligatviais, išskyrus 2 straipsnio 67 dalyje nurodytą atvejį;
2) važiuoti pėsčiųjų takais;
3) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
5) važiuoti per pėsčiųjų perėjas;
6) vežti keleivius;
8) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, jeigu jis įrengtas;
9) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
10) kad jų elektrinė mikrojudumo priemonė būti velkama kitos transporto priemonės;
11) savo elektrine mikrojudumo priemone vilkti kitą transporto priemonę;
pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu. 5.
panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 12 dalimi:
„12. Elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio
dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas dėl LIETUVOS
AUTOMOBILIŲ KELIAISĮSTATYMo NR. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo PROJEKTO
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektu siekiama įtvirtinti elektrinių paspirtukų sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku yra laikoma dviratė transporto priemone varoma elektra, kurios galia negali viršyti 500 vatų, o greitis – 20 kilometrų per valandą. Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o kai yra išklausomas specialusis kursas – 14 metų. Siūloma, kad būtų galima judėti tik su tvarkingas šviesas, stabdį turinčiu elektrinių paspirtuku, o jo vairuotojai privalėtų dėvėti jų saugumą didinančias priemones. Be to, siūloma numatyti, kad šiomis transporto priemonėmis būtų leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais, būtų draudžiama jais kirsti perėjas. Įstatymo projektu tikimąsi ženkliai padidinti elektrinių paspirtukų vairuotojų, pesčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą, aiškiai apibrėžiant transporto priemonę ir pagrindinius judėjimo ja šalies keliais principus. Projekto rengimą paskatino vis didėjantis šių transporto priemonių šalies keliuose paplitimas ir su šia plėtra susijusių eismo įvykių, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimas. Nepaisant to, kad šios transporto priemonės turi vis didesnę reikšmę, tačiau jų judėjimas vis dar nėra reglamentuotas nei šiame, nei kituose įstatymuose ar kelių eismo taisyklėse. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai skaičius nuolatos auga.
Visiškai tikslios statistikos apie tokius eismo įvykius gauti nėra įmanoma, kadangi, ženkli jų dalis nėra įskaitiniai, tačiau Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis 2019 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 67 žmonės, 2020 metais 99 eismo įvykiai, kurių metu nukentėjo 101 žmogus, o 2021 net 202 įvykiai, kurių metu nukentėjo net 209 žmonės. Vadinasi, didelių įvykių, kurie yra susisiję su elektriniais paspirtukais tik daugėja. Daug eismo įvykių, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai nėra registruojami, kadangi į juos nėra kviečiama policija. Nepaisant to, tokiose įvykiuose nukenčia ne tik turtas, bet ir patys elektrinių paspirtukų vairuotojai. Nemažiau svarbu paminėti, kad įvykiai, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai yra nepaprastai pavojingi jų dalyviams, nes sukelia ypatingai sunkias traumas su ilgalaikėmis, o kartais ir nepagydomomis pasekmėmis. Nors Higienos institutas Lietuvoje neturi atskiro klasifikatoriaus eismo įvykiams, kuriuose dalyvauja paspirtukai, tačiau galima remtis atskirų medicinos įstaigų statistika ir pastebėjimais. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, vien per pastaruosius metus į jų įstaiga kreipėsi 575 asmenys iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus (po kelis sužalojimus) ir 56 asmenys buvo hospitalizuoti. Fiksuota 202 galvos ir kaklo sužalojimai, kurių 7 buvo gyvybei pavojingos smegenų traumos. Fiksuoti ir 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimai, tarp kurių buvo tokių traumų, dėl kurių asmenys buvo dalinai paraližuoti. Taip pat gydyti ir 396 galūnių sužalojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad vien patirtos galūnių traumos reiškė beveik 1000 nedarbingumo savaičių pacientams, kas rodo ne tik didelius skausmus, išgyvenimus ir nepatogumus pacientams, bet ir didelę finansinę naštą valstybei.
Viena dažniausiu elektrinių paspirtukų įvykiuose patiriamų traumų – daugybinės galvos traumos. Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikų duomenimis, didesnius ar mažesnius nubrozdinimus ar sumušimus patiria visi į ligoninę pristatomi pacientai. 60-75 procentai pacientų turi plėštines-muštines žaizdas, daugiau nei puse jų patiria dantų vainikų lūžius, 55 procentai patiria apatinio žandikaulio ir alveolinės ataugos lūžius, o 25 procentai – nosikaulio lūžius. Pagal VU Žalgirio klinikų informaciją, maždaug 40 procentų pacientų į gydymo įstaigą pristatomi apsvaigę nuo alkoholio arba narkotikų, o sudėtingiausias galvos traumas patyrė pacientai nei vienu atveju nedėvėjo šalmo. Poreikį geriau reglamentuoti elektrinių paspirtukų eismą mato didžioji dauguma Europos Sąjungos šalių, kurios jau turi arba artimiausiu metu planuoja įvesti didesnius arba mažesnius ribojimus judėjimui su elektriniais paspirtukais. Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra ribojama elektrinių paspirtukų galia, kuri svyruoja nuo 250 vatų (pavyzdžiui, Airijoje, Ispanijoje, Švedijoje) iki 1 kilovato (pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje). Taip pat yra ribojamas ir jų greitis, kuris šalyse neviršija
didesniu nei 20 km/val greičiu. Pavyzdžiui, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Vokietijoje maksimalus elektrinių paspirtukų leidžiamas greitis yra 20 km/val., tuo tarpu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje ir Airijoje šis greitis yra 25 km/val.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policija objektyviai neturi pajėgumų kontroliuoti elektrinių paspirtukų greičio, manytina, kad efektyviausia priemonė reguliuoti šių transporto priemonių greitį, taip mažinant eismo įvykių riziką, būtų riboti eisme dalyvaujančių transporto priemonių galią ir greitį. Praktiškai visose šalyse, kuriuose yra apibrėžta elektrinių paspirtukų sąvoka yra numatytas imperatyvus draudimas judėti šaligatviais ir pėsčiųjų takais. Nors Lietuvoje draudžiama judėti peščiųjų takais pritaikant visai kitiems eismo dalyviams numatytas taisykles, tačiau praktika rodo, kad dažnu atveju iš kitų taisyklių išplaukiančio draudimo elektrinių paspirtukų vairuotojai šio draudimo nesilaiko. Peščiųjų takais ir šaligatviais elektriniais paspirtukais judėti yra draudžiama Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, kad elektriniai paspirtukai turi didelį pagreitį yra ypatingai manevringi ir išvysto gana didelį greitį, manytina, kad šios priežastys lemia būtinybę atsakingai jas valdyti. Todėl be galo svarbu be greičio ir galios ribojimų numatyti ir papildomas saugos priemones ne tik technikai, bet ir jų vairuotojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma leisti elektrinį paspirtuką vairuoti nuo 16 metų, o išklausius specialųjį kursą – nuo 14 metų. Nors daug studijų apie elektrinių paspirtukų vairuotojų traumas ir jų priežastis nėra, visgi, praktikoje yra vykdyti keli didelės apimties tyrimai. Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūtį JAV medicinos žurnale „Journal of Clinical Medicine“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 80 procentų elektrinių paspirtukų vairuotojų patyrė sužalojimus kai krito ir nedėvėjo galvą apsaugančio šalmo.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad daugiausia sužalojimų įvyksta vakaro metu. Jungtinės Karalystės Transporto departamento 2021 m. publikuotoje eismo įvykių statistikoje taip pat galima matyti panašias tendencijas – avaringumo pikas prasideda vakarėjant (temstant). Danijoje leidžiamo žurnalo „Danish Medical Journal“ duomenimis net 46,9 proc. į incidentus patenkančių elektrinių paspirtukų vairuotojų patiria galvos traumas. Panašią statistiką skelbia ir Švedijoje veikiančios „Folksam Insurance Group“ publikuotas tyrimas iš kurio matyti, kad šioje šalyje taip pat didžioji dalis (virš 44 proc.) patiriamų traumų per eismo įvykius su elektriniais paspirtukais yra galvos traumos. Vadinasi, galima pagrįstai manyti, kad nemaža dalis patiriamų sužeidimų yra pakankamai sunkūs ir pavojingi, pasibaigiantis daugybinėmis galvos traumomis ar lūžiais, o didžioji dalis eismo įvykių su elektriniais paspirtukais nutinka vakaro metu. Atsižvelgiant į tai yra siūloma įpareigoti elektrinių paspirtukų vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę ir vairuoti tik tinkamus ir gerai matomus žibintus turinčius paspirtukus. Taip pat neleisti elektriniu paspirtuku važiuoti daugiau nei vienam asmeniui. Galiausiai, atsižvelgiant į gana didelį paspirtukų pagreitėjimą ir vidutinį greitį, svarbu pažymėti, kad atsiranda būtinybė riboti elektrinių paspirtukų judėjimą perėjose. Greitai pagreitėdami ir išvystydami sąlyginai didelį vidutinį greitį, paspirtukų vairuotojai kelia grėsmę perėją kertantiems pestiesiems, o taip pat ir sau, nes kitos transporto priemonės vairuotojams, atsižvelgiant į elektrinio paspirtuko greitį, yra nepaprastai sudėtinga laiku sureaguoti į pesčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką. 2.
atstovai) ir rengėjai
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu transporto priemonės, kurias siūloma reglamentuoti šiuo projektu nėra reguliuojami jokiu teisės aktu. Tokioms priemonėms yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir mechaniniu būdu (kojų jėga) varomiems dviračiams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma apibrėžti elektrinio paspirtuko sąvoką, taip pat numatyti būtinuosius reikalavimus šioms transporto priemonėms, jų vairuotojams ir judėjimo jomis pagrindinius principus. Manytina, kad priėmus šį teisės aktą ženkliai padidėtų elektrinių paspirtukų vairuotojų, pesčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumas. Taip pat, eismo priežiūrą vykdantys pareigūnai galėtų paprasčiau ir aiškiau vykdyti judančių šiomis transporto priemonėmis eismo priežiūrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Prognozuotina, kad priėmus šį įstatymo projektą dalinai bus galima tikėtis mažesnio eismo įvykių skaičiaus, kuriuose dalyvauja elektriniai paspirtukai, nei tuo atveju, jei šį transporto priemonė ir jos naudojimas toliau liktų nereglamentuotas teisės aktuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Manytina, kad siūlomu būdu reglamentavus elektrinius paspirtukus sumažėtų ar išnyktų itin galingų ir didelį greitį išvystančių elektrinių paspirtukų importavimas ir pardavimas Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad šį poveikį kompensuos išaugę mažesnės galios elektrinių paspirtukų pardavimai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Vyriausybė turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl elektrinių paspirtukų eksplotavimo šalies keliuose. 10.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11.Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė iki 2022 birželio 30 dienos turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl elektrinių paspirtukų eksplotavimo šalies keliuose. 13.Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
14.Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15.Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „elektriniai paspirtukai“, „elektrinių paspirtukų reguliavimas“. 16.Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
2022-04-20 Nr. XIVP-1508 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu įstatymo projektu 1 straipsniu pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį susiduriame su situacija, kuomet pateikiant sąvoką numatoma, kad „Dviračių ir elektrinių paspirtukų juosta – dviračių ir elektrinių paspirtukų eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio ir elektrinio paspirtuko simboliu.“ Atkreipiame dėmesį, jog akivaizdu, kad elektrinio paspirtuko simbolio žymėjimui bus reikalingos papildomos lėšos. 2. Įstatymo projektu 1 straipsniu pakeitus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esančią sąvoką „dviračių takas“ į „dviračių ir elektrinių paspirtukų takas“, kartu reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 17 straipsnio 3 dalį bei 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kuriuose irgi yra vartojama sąvoka „dviračių takas“. Be to, atitinkamai turėtų būti koreguojama ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 19¹ dalimi ir joje apibrėžti, kokia transporto priemonė laikytina elektriniu paspirtuku. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, tuomet, manytina, turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje esanti pėsčiojo sąvoka, ją papildant nuostata, kad pėsčiuoju, be kita ko, laikomas asmuo, vedantis elektrinį paspirtuką.
Tokiu atveju taip pat siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalies formuluotę „Pėsčiasis – asmuo, <...> važiuojantis <...> paspirtuku“, joje aiškiai įvardijant, kad pėsčiuoju laikomas asmuo, važiuojantis ne bet kokiu paspirtuku, o tik tokiu, kuris nėra varomas elektra, – priešingu atveju galėtų kilti neaiškumų dėl elektriniu paspirtuku važiuojančio asmens teisinio statuso (t. y. ar jis laikytinas pėsčiuoju). 4. Svarstytina, ar kartu su šiuo įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ANK pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų keičiama:
paspirtukų vairuotojams už Kelių eismo taisyklėse nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą;
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės);
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo. 5. Remiantis tuo, jog pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2023-05-22 Nr. XIVP-1508(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis <...>“ pardavėjas raštu informuotų pirkėją
„<...>ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas
jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme.“ Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti teisinis reglamentavimas nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas, kadangi bendrąsias pirkimo – pardavimo sutarties normas reguliuoja Civilinis kodeksas, todėl vertinant iš sistemiškumo principo perspektyvos kyla abejonių dėl tokio reglamentavimo būtinumo. Be to, keičiamo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai motorinėms transporto priemonėms ir priekaboms, todėl siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo objektu. Svarstytina galimybė arba keisti straipsnio pavadinimą, kad jis atitiktų ir naujo pobūdžio reguliavimą, arba siūlomą reguliavimą dėstyti kitoje keičiamo įstatymo vietoje atskiru straipsniu su deramu pavadinimu. 2. Norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 3.
3Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmėje reikėtų išbraukti žodžius „ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, L.Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras J.Skačkauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas D.Bial; Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas G.Pilipavičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas R.Vosylius, Lobistų kontoros Vento Nuovo atstovė R.Beiniūtė, UAB Bolt Services LT „Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse E.Balta. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-20 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu įstatymo projektu 1 straipsniu pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį susiduriame su situacija, kuomet pateikiant sąvoką numatoma, kad „Dviračių ir elektrinių paspirtukų juosta – dviračių ir elektrinių paspirtukų eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio ir elektrinio paspirtuko simboliu.“ Atkreipiame dėmesį, jog akivaizdu, kad elektrinio paspirtuko simbolio žymėjimui bus reikalingos papildomos lėšos. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos
įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esančią sąvoką „dviračių takas“ į „dviračių ir elektrinių paspirtukų takas“, kartu reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio
takas“. Be to, atitinkamai turėtų būti koreguojama ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalis. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 2 straipsnį 19¹ dalimi ir joje apibrėžti, kokia transporto priemonė laikytina elektriniu paspirtuku. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, tuomet, manytina, turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje esanti pėsčiojo sąvoka, ją papildant nuostata, kad pėsčiuoju, be kita ko, laikomas asmuo, vedantis elektrinį paspirtuką.
Tokiu atveju taip pat siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio
<...> paspirtuku“, joje aiškiai įvardijant, kad pėsčiuoju laikomas asmuo, važiuojantis ne bet kokiu paspirtuku, o tik tokiu, kuris nėra varomas elektra, – priešingu atveju galėtų kilti neaiškumų dėl elektriniu paspirtuku važiuojančio asmens teisinio statuso (t. y. ar jis laikytinas pėsčiuoju). Pritarti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Svarstytina,
ar kartu su šiuo įstatymo projektu neturėtų būti teikiamas ANK pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų keičiama:
paspirtukų vairuotojams už Kelių eismo taisyklėse nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą;
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės);
paspirtukų vairuotojams už elektrinio paspirtuko vairavimą esant neblaiviam (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo. Pritarti. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tuo, jog pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Susipažinta. Spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-05-02 15:44:28 Kai kurios siūlomos įstatymo pataisos yra visiškai nepriimtinos nei vienam sveikai mastančiam žmogui. Įstatymo pakeitimas:
paspirtukas – elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.” Komentaras: Kaip paspirtuko galios ribojimas įtakoja sauguma Lietuvos keliuose? Ar yra didelis skirtumas paspirtukas turi 500w galingumo varikli ar 3000w, jei jis gamykliškai apribotas nevažiuoti greičiau nei 25km/h? Galingumas turi tik vieną diskutuotiną savybę – galingesnis paspirtukas įsibėgeja greičiau, tačiau ar jis iki 20 km/h įsibegės per 2 s, ar per 3 s didelio skirtumo nėra. Su silpnu paspirtuku į „normalų“ kalną užvažiuoti neišeis, priešingai nei dviratis, jis neturi pedalu, kurių pagalba galima padidinti išgaunamą galingumą. Siūlau palikti tik 20 km/h apribojimą. Net 25 km/h yra saugus greitis, todėl galima būtų ir ties juo apsiriboti, juo labiau, kad paspirtukai, kurie JAU yra parduoti kelio dalyviams JAU turi greičio apribojimą iki 25km/h. Žodį
„projektinis“ išbraukti, palikti tik „greitis“. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti
įstatymo projekto XIVP-1645 siūlomai platesnei sąvokai. 2 Gauta iš Seimo interneto portalo (SIPIS). Pasiūlymą pateikė: Tomas M, el. paštas: [email protected]. Pateikimo data: 2022-05-02 15:44:28 Įstatymo pakeitimas: 2 straipsnis. Papildyti Įstatymą 171 straipsniu:
„171 straipsnis. Reikalavimai elektrinių paspirtukų
vairuotojams ... 3.
važiuojamąja kelio dalimi ne toliau nei 1 metrą nuo kelkraščio, dviračių ir elektrinių paspirtukų juostomis, dviračių ir elektrinių paspirtukų takais. ... 4. Elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:... 2) važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais; Komentaras: Jums su galva viskas gerai? Uždrausti važinėti paspirtukais šaligatviais ir leisti važiuoti važiuojamaja kelio dalimi... Įdomu ką pasakys automobilių vairuotojai, o ypač visuomeninio transporto vairuotojai, kurie tikrai nepastebės smulkios transporto priemonės prieš išvažiuodami iš stotelės. O tai dviračiams/el. dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviu? Pritarti. 3. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-231 Bolt Services LT (toliau- Bolt) bendrovė teikia pavežėjimo ir maisto pristatymo į namus paslaugas, bei elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę. Elektrinių paspirtukų nuoma Lietuvoje iš esmės keičia didžiųjų miestų gyventojų susisiekimo įpročius, naudojant tvarias ir ekologiškas susisiekimo priemones, taip pat mažinant spūstis gatvėse. Bolt susipažino su Seimo nario Juliaus Sabatausko registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1508 (Projektas Nr. 1) ir su Seimo nario Andriaus Bagdono registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1645 (Projektas Nr. 2) (kartu – Projektai) ir teikia savo nuomonę:
Santrauka: · Projektu Nr.
motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 k 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h, · Projektais siūloma leisti elektriniu paspirtuku ar mikromobilumo priemone važiuoti tik nuo 16 metų, o išklausiusiems specialų mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – nuo 14m. · Projektu Nr. 1 siūloma nustatyti privalomą šalmo dėvėjimą el. paspirtukų vairuotojams, bei uždrausti el. paspirtukų eismą pėsčiųjų takais ir šaligatviais. Siūloma el. paspirtukų vairuotojams leisti važiuoti tik dviračių takais arba gatvėmis. · Projektais siūloma drausti elektriniu paspirtuku ar mikromobilumo priemone važiuoti dviese, važiuoti per perėjas, važiuoti viena ranka nelaikant vairo ir kiti taikyti kitus reikalavimus. Dėl Projektų siūlymų apibrėžti elektrinio paspirtuko ir mikromobilumo priemonių sąvokas Pritariame abiem Projektų siūlymams ir manome, kad sąvokos apibrėžimas įvestų teisinio aiškumo vairuotojams, kurios taisyklės jiems yra taikomos valdant skirtingas susisiekimo priemones. Tačiau siūlome pritarti Projekto Nr. 2 pasiūlymui reglamentuoti platesnę mikromobilumo priemonių sąvoką, tam, kad atsiradus naujoms susisiekimo priemonėms, jas būtų galima lengviau reglamentuoti ir greičiau įtraukti į Kelių eismo taisyklių sąrašą. Susipažinta. 4. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-231 Dėl Projektų siūlymų apriboti transporto priemonių galią ir greitį El. paspirtukų galios ir greičio apribojimai galėtų reikšmingai prisidėti prie tikslo norint išvengti traumų, eismo įvykių atveju. Didelis greitis visada įtakoja traumos padarinius, todėl pritariame abiem Projektų siūlymams, tačiau siūlome atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis Lietuvoje parduodamų paspirtukų yra iki 0,5KW, tačiau jų projektinis greitis numatytas iki 25km/h.
Nors Bolt galėtų technologiškai nesudėtingai apriboti greitį savo nuomojamiems el. paspirtukams ir tai nesukeltų papildomų kaštų įmonei, tačiau privačių el. paspirtukų vairuotojų ir mažųjų nuomos kompanijų kontrolė gali tapti iššūkiu teisėsaugos institucijoms, todėl šis reikalavimas techniškai įgyvendintas galėtų būti tik iš dalies. Todėl siūlome nustatyti 0,5 KW ir 25 km/h ribojimus, nurodytus projekte Nr. 2. Pritarti. 5. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-232 Dėl Projektų siūlymų apibrėžti vairuotojų amžių Pritariame abiem Projektų siūlymams apriboti asmenų galinčių naudotis el. paspirtuku ir amžių. Kelių Eismo Taisyklių išmanymas yra vienas pagrindinių kriterijų norint siekti saugesnio piliečių dalyvavimo eisme. Manome, kad galimybė nustatyti Kelių Eismo Taisyklių kursą privalomą dar mokyklose, galėtų ženkliai įtakoti situaciją keliuose ir turėtų būti svarstoma atsakingose institucijose. Pritarti. 6. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-232 Dėl Projekto Nr. 1 siūlymo nustatyti privalomą šalmo dėvėjimą Saugaus Eismo Automobilių keliais įstatymas numato, kad šalmo dėvėjimas dviračių vairuotojams yra privalomas iki 18 metų, važiuojantiems keliu, o asmenims vyresniems nei 18 metų šalmo dėvėjimas yra rekomenduojamas, nors dviračiu išvystomas greitis gali būti net du kartus didesnis nei el. paspirtukų. Asmeninio šalmo nešiojimas gali būti nepatogus asmenims, kurie naudojasi el. paspirtukų nuomos paslaugomis, todėl nenorėdami pažeisti taisyklių asmenys gali rinktis kitas, ne tokias ekologiškas susisiekimo priemones. Kompanijoms siūlant dėvėti bendro naudojimo šalmą bus susiduriama su higienos, bei šalmo dydžio klausimu.
Netinkamas šalmo dydis neapsaugo nuo sužeidimų įvykio atveju ir sukuria netikro saugumo jausmą vairuotojas. Atsiradus tokiam reikalavimui, nuomos kompanijos būtų privertos teikti ne tik pačią transporto priemonę, tačiau ir saugumo priemones -šalmus, to pasėkoje brangtų nuomos paslauga ir taptų nekonkurencinga viešo transporto atžvilgiu. Remiantis Bolt duomenimis kitose šalyse, nuomos kompanijoms suteikiant šalmą prie nuomojamo el. paspirtuko, juos užsideda tik 2-3 proc. vartotojų, nes šalmą skirtą dalijimuisi laiko nehigienišku arba nepatogiu. Manome, jog šalmo dėvėjimas el. paspirtukų vairuotojams yra perteklinis ir siūlome taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir dviračių vairuotojams, nediskriminuojant skirtingų transporto priemonių. Siūlome nepritarti Projekto Nr. 1 siūlomam reikalavimui dėvėti šalmą. Pritarti. 7. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-232 Dėl projekto Nr. 1 siūlymo apriboti elektrinių paspirtukų eismą šaligatviais ir pėsčiųjų takais Remiantis kitų ES šalių pavyzdžiu toks draudimas yra taikomas tiek el. paspirtukų vairuojamas tiek dviratininkams, tačiau norime pabrėžti, kad šalys taikančios tokius reikalavimus turi plačiai išvystytas dviračių takų infrastruktūras, taip pat kultūriniai skirtumai lemia aukštą tolerancijos lygį visiems eismo dalyviams. Dviračių takų infrastruktūra nėra saugiai ir plačiai išvystyta visuose Lietuvos miestuose ir miestų zonose, todėl el. paspirtukų vairuotojai bus priversti dažnu atveju važiuoti gatve. Gatvės miestuose nėra pritaikytos draugiškam el. paspirtukų eismui (duobės, šiukšlės gatvėje, kelio įskilimai ir nelygumai). Taip pat automobilių vairuotojų tolerancija kitiems eismo dalyviams nėra tinkama. Automobilių vairuotojai Lietuvoje nelenkia saugiu atstumu (1,5 metro) nei dviratininkų, nei mopedų ar el. paspirtukų vairuotojų (2021 metais žuvo 11 dviratininkų).
Toks siūlymas verstų paspirtukų vairuotojus rinktis ne patį saugiausią kelionės maršrutą, bei keltų gerokai didesnę grėsmę jų saugumui nei važiavimas šaligatviu, todėl nepritariame siūlymui uždrausti el. paspirtuku važiuoti šaligatviu. Siūlome nepritarti Projekto Nr.1 siūlomam draudimui važiuoti šaligatviais. Pritarti. 8. UAB Bolt Services LT vadovas Lietuvos Regionui Andrius Pacevičius, 2022-05-23 Apibendrinti siūlymai Bolt siekdama skatinti atsakingą vairuotojų elgesį nuolat bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis, bei Lietuvos Kelių policija taiko įvairias priemones vartotojams (renginiai, pranešimai, reidai kartu su Kelių policija, greičio ribojimai senamiesčio zonose, parkavimo ribojimai nustatytose miesto zonose), tačiau negali pasiekti visų el. paspirtukų vairuotojų, todėl populiarėjant naujoms transporto priemonėms švietimo klausimas darosi vis aktualesnis. Siūlome reglamentavimą pradėti nuo sąvokų įvedimo ir švietimo, o ne nuo griežtų draudimų vairuotojams. Taip pat siūlome svarstant abu Projektus atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Dėkojame už galimybę pasisakyti šiuo mums labai aktualiu klausimu. Šiuos siūlymus teikiame siekdami gerinti elektrinių paspirtukų reglamentavimą ir tikimės, kad siūlymai bus priimti ir vertinami kaip konstruktyvus siekis gerinti saugaus eismo situaciją. Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir svarstyti juos komiteto posėdžio metu. Susipažinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Sąjungos teisės grupė, 2022-05-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1508 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siekiama papildyti įstatymo 2 straipsnį 19¹ dalimi, pagal kurią elektriniu paspirtuku būtų laikoma „elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.“ Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „[a]tsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policija objektyviai neturi pajėgumų kontroliuoti elektrinių paspirtukų greičio, manytina, kad efektyviausia priemonė reguliuoti šių transporto priemonių greitį, taip mažinant eismo įvykių riziką, būtų riboti eisme dalyvaujančių transporto priemonių galią ir greitį.“ Taigi, remiantis Projekto aiškinamuoju raštu jo tikslas yra apriboti Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų elektrinių paspirtukų galią ir greitį. Pagal Projektu numatomą reguliavimą elektriniai paspirtukai, kurių galia viršija 0,5 kW ir kurių projektinis greitis yra didesnis nei 20 km/h, Lietuvos Respublikoje nepatektų į elektrinio paspirtuko sąvoką. Atitinkamai kyla klausimas, kokios būtų jų eksploatavimo sąlygos ir kokios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos jas įtvirtina. Nors tai tiesiogiai Projekte nenumatyta, tačiau sąvokos apibrėžimas ir Projekto aiškinamasis raštas implikuoja, jog reikalavimų neatitinkantys elektriniai paspirtukai, kaip neatitinkantys elektrinio paspirtuko apibrėžties, negalėtų būti eksploatuojami. Todėl siūlomu Projektu įstatyme galimai būtų sukurta teisinio reguliavimo spraga.
Pažymime, kad toks sąvokos apibrėžimas vertintinas kaip techninis reglamentas, galintis riboti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, t. y. sudaryti kliūtis galingesnių nei 0,5 kW ir greitesnių nei 20 km/h elektrinių paspirtukų gamintojams ir importuotojams, be kita ko suteikiant konkurencinį pranašumą elektrinio paspirtuko sąvoką atitinkančių gaminių gamintojams ir importuotojams. Taigi, nors Projektu tiesiogiai nėra ribojama prekyba galingesniais nei 0,5 kW ir greitesniais nei 20 km/h paspirtukais, siūlomas reguliavimas galėtų turėti ribojamą poveikį jų prekybai Lietuvos Respublikoje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad „[t]arp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“ Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika visos valstybių narių priimtos prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą, laikomos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis.[1] Netgi jeigu priemonės tikslas ar poveikis nėra traktuoti kitų valstybių narių gaminius mažiau palankiai, ji patenka į kiekybiniam apribojimui lygiavertės priemonės sąvoką, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį, jeigu priemonė trukdo patekti į valstybės narės rinką prekėms, kurių kilmės šalis yra kitos valstybės narės.[2] Vertinant Projekto 1 straipsnio 3 dalį cituojamos ESTT praktikos kontekste, manytina, kad Projektu numatomas ribojimas dėl jo galimo poveikio laikytinas kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemone, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį.
Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės gali būti pateisinamos SESV 36 straipsnio pagrindu, jeigu tokiais apribojimais siekiama visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Projektas turėtų būti papildomai pagrįstas atitikties žmonių sveikatos ir gyvybės, eismo saugumo apsaugos ir kitiems svarbiems visuomenės interesams. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus Projektas yra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlome dėl teikiamo Projekto prašyti Vyriausybės išvados. Jei visgi Projektu nesiekiama riboti galingesnių elektrinių paspirtukų eksploatavimo, pažymėtina, kad tokių paspirtukų, kaip neatitinkančių elektrinio paspirtuko apibrėžties, vairuotojams nebūtų taikomi Projekto 2 straipsniu siūlomi nustatyti saugumo reikalavimai. O tai neatitiktų Projekto rengėjų siekiamų tikslų, kurie nurodomi Projekto aiškinamajame rašte. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui;
įstatymų projektus pagrindiniu projektu laikyti įstatymo projektą XIVP-1645. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: I.Pakarklytė. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
2023-05-10
pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo nariai: A. Bagdonas, A. Kupčinskas, Susisiekimo ministerijos atstovai: vyresn. patarėjas D. Bial, patarėjas A. Karnilavičius, Vidaus reikalų ministerijos atstovas G. Ligeika Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė L. Ramanauskienė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus patarėja A. Ivanauskienė, „Bolt“ atstovas B. Jurlovas, Lobistų kontora Vento Nuovo G. Andrašiūnienė, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas V. Kriaučiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu įstatymo projektu 1 straipsniu pakeitus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį susiduriame su situacija, kuomet pateikiant sąvoką numatoma, kad „Dviračių ir elektrinių paspirtukų juosta – dviračių ir elektrinių paspirtukų eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio ir elektrinio paspirtuko simboliu.“ Atkreipiame dėmesį, jog akivaizdu, kad elektrinio paspirtuko simbolio žymėjimui bus reikalingos papildomos lėšos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esančią sąvoką „dviračių takas“ į „dviračių ir elektrinių paspirtukų takas“, kartu reikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 17 straipsnio
sąvoka „dviračių takas“. Be to, atitinkamai turėtų būti koreguojama ir
kanceliarijos Teisės departamentas
7
keičiamo įstatymo 2 straipsnį 19¹ dalimi ir joje apibrėžti, kokia transporto priemonė laikytina elektriniu paspirtuku. Jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, tuomet, manytina, turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje esanti pėsčiojo sąvoka, ją papildant nuostata, kad pėsčiuoju, be kita ko, laikomas asmuo, vedantis elektrinį paspirtuką.
Tokiu atveju taip pat siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalies formuluotę „Pėsčiasis – asmuo, <...> važiuojantis <...> paspirtuku“, joje aiškiai įvardijant, kad pėsčiuoju laikomas asmuo, važiuojantis ne bet kokiu paspirtuku, o tik tokiu, kuris nėra varomas elektra, – priešingu atveju galėtų kilti neaiškumų dėl elektriniu paspirtuku važiuojančio asmens teisinio statuso (t. y. ar jis laikytinas pėsčiuoju). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
neturėtų būti teikiamas ANK pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų keičiama:
Yra registruotas projektas Nr. XIVP-1646. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytume dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Pritarti 6.
ministerija dėl atitikimo Europos Sąjungos teisei išvada 2022-05-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1508 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siekiama papildyti įstatymo 2 straipsnį 19¹ dalimi, pagal kurią elektriniu paspirtuku būtų laikoma „elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.“ Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „[a]tsižvelgiant į tai, kad Lietuvos policija objektyviai neturi pajėgumų kontroliuoti elektrinių paspirtukų greičio, manytina, kad efektyviausia priemonė reguliuoti šių transporto priemonių greitį, taip mažinant eismo įvykių riziką, būtų riboti eisme dalyvaujančių transporto priemonių galią ir greitį.“ Taigi, remiantis Projekto aiškinamuoju raštu jo tikslas yra apriboti Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų elektrinių paspirtukų galią ir greitį. Pagal Projektu numatomą reguliavimą elektriniai paspirtukai, kurių galia viršija 0,5 kW ir kurių projektinis greitis yra didesnis nei 20 km/h, Lietuvos Respublikoje nepatektų į elektrinio paspirtuko sąvoką. Atitinkamai kyla klausimas, kokios būtų jų eksploatavimo sąlygos ir kokios Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos jas įtvirtina. Nors tai tiesiogiai Projekte nenumatyta, tačiau sąvokos apibrėžimas ir Projekto aiškinamasis raštas implikuoja, jog reikalavimų neatitinkantys elektriniai paspirtukai, kaip neatitinkantys elektrinio paspirtuko apibrėžties, negalėtų būti eksploatuojami. Todėl siūlomu Projektu įstatyme galimai būtų sukurta teisinio reguliavimo spraga.
Pažymime, kad toks sąvokos apibrėžimas vertintinas kaip techninis reglamentas, galintis riboti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, t. y. sudaryti kliūtis galingesnių nei 0,5 kW ir greitesnių nei 20 km/h elektrinių paspirtukų gamintojams ir importuotojams, be kita ko suteikiant konkurencinį pranašumą elektrinio paspirtuko sąvoką atitinkančių gaminių gamintojams ir importuotojams. Taigi, nors Projektu tiesiogiai nėra ribojama prekyba galingesniais nei 0,5 kW ir greitesniais nei
prekybai Lietuvos Respublikoje. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad „[t]arp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“ Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika visos valstybių narių priimtos prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą, laikomos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis.[¹] Netgi jeigu priemonės tikslas ar poveikis nėra traktuoti kitų valstybių narių gaminius mažiau palankiai, ji patenka į kiekybiniam apribojimui lygiavertės priemonės sąvoką, kaip tai suprantama pagal SESV 34 straipsnį, jeigu priemonė trukdo patekti į valstybės narės rinką prekėms, kurių kilmės šalis yra kitos valstybės narės.[²] Vertinant Projekto 1 straipsnio 3 dalį cituojamos ESTT praktikos kontekste, manytina, kad Projektu numatomas ribojimas dėl jo galimo poveikio laikytinas kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemone, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį.
Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės gali būti pateisinamos SESV 36 straipsnio pagrindu, jeigu tokiais apribojimais siekiama visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Projektas turėtų būti papildomai pagrįstas atitikties žmonių sveikatos ir gyvybės, eismo saugumo apsaugos ir kitiems svarbiems visuomenės interesams. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į išdėstytus motyvus Projektas yra notifikuotinas Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlome dėl teikiamo Projekto prašyti Vyriausybės išvados. Jei visgi Projektu nesiekiama riboti galingesnių elektrinių paspirtukų eksploatavimo, pažymėtina, kad tokių paspirtukų, kaip neatitinkančių elektrinio paspirtuko apibrėžties, vairuotojams nebūtų taikomi Projekto 2 straipsniu siūlomi nustatyti saugumo reikalavimai. O tai neatitiktų Projekto rengėjų siekiamų tikslų, kurie nurodomi Projekto aiškinamajame rašte. Pritarti Projekto nuostatos patikslintos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
M. 2022-05-02 Kai kurios siūlomos įstatymo pataisos yra visiškai nepriimtinos nei vienam sveikai mąstančiam žmogui. Įstatymo pakeitimas:
dalimi: „191. Elektrinis paspirtukas – elektra varoma dviratė motorinė transporto priemonė skirta važiuoti vienam asmeniui, kurios galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis ne didesnis nei 20 km/h.” Komentaras: Kaip paspirtuko galios ribojimas įtakoja sauguma Lietuvos keliuose? Ar yra didelis skirtumas paspirtukas turi 500w galingumo varikli ar 3000w, jei jis gamykliškai apribotas nevažiuoti greičiau nei 25km/h? Galingumas turi tik vieną diskutuotiną savybę – galingesnis paspirtukas įsibėgeja greičiau, tačiau ar jis iki 20 km/h įsibegės per 2 s, ar per 3 s didelio skirtumo nėra.
Su silpnu paspirtuku į „normalų“ kalną užvažiuoti neišeis, priešingai nei dviratis, jis neturi pedalu, kurių pagalba galima padidinti išgaunamą galingumą. Siūlau palikti tik 20 km/h apribojimą. Net 25 km/h yra saugus greitis, todėl galima būtų ir ties juo apsiriboti, juo labiau, kad paspirtukai, kurie JAU yra parduoti kelio dalyviams JAU turi greičio apribojimą iki 25km/h. Žodį „projektinis“ išbraukti, palikti tik „greitis“. Įstatymo pakeitimas:
straipsniu Papildyti Įstatymą 17(1) straipsniu: „17(1) straipsnis. Reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams ... 3. Elektriniu paspirtuku leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ne toliau nei 1 metrą nuo kelkraščio, dviračių ir elektrinių paspirtukų juostomis, dviračių ir elektrinių paspirtukų takais. ... 4. Elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama: ... 2) važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais;
Komentaras: Uždrausti važinėti paspirtukais šaligatviais ir leisti važiuoti važiuojamąja kelio dalimi... Įdomu ką pasakys automobilių vairuotojai, o ypač visuomeninio transporto vairuotojai, kurie tikrai nepastebės smulkios transporto priemonės prieš išvažiuodami iš stotelės. O tai dviračiams/el. dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviu? Pritarti iš dalies Projektas dėl galios nustatymo patikslintas pagal Vyriausybės pasiūlymą. 2. Bolt Services 2022-05-24 Bolt Services LT (toliau- Bolt) bendrovė teikia pavežėjimo ir maisto pristatymo į namus paslaugas, bei elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę. Elektrinių paspirtukų nuoma Lietuvoje iš esmės keičia didžiųjų miestų gyventojų susisiekimo įpročius, naudojant tvarias ir ekologiškas susisiekimo priemones, taip pat mažinant spūstis gatvėse.
Bolt susipažino su Seimo nario Juliaus Sabatausko registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1508 (Projektas Nr. 1) ir su Seimo nario Andriaus Bagdono registruotu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1645 (Projektas Nr. 2) (kartu - Projektai) ir teikia savo nuomonę:
Santrauka:
Dėl Projektų siūlymų apibrėžti elektrinio paspirtuko ir mikromobilumo priemonių sąvokas Pritariame abiem Projektų siūlymams ir manome, kad sąvokos apibrėžimas įvestų teisinio aiškumo vairuotojams, kurios taisyklės jiems yra taikomos valdant skirtingas susisiekimo priemones. Tačiau siūlome pritarti Projekto Nr. 2 pasiūlymui reglamentuoti platesnę mikromobilumo priemonių sąvoką, tam, kad atsiradus naujoms susisiekimo priemonėms, jas būtų galima lengviau reglamentuoti ir greičiau įtraukti į Kelių eismo taisyklių sąrašą. Dėl Projektų siūlymų apriboti transporto priemonių galią ir greitį El. paspirtukų galios ir greičio apribojimai galėtų reikšmingai prisidėti prie tikslo norint išvengti traumų, eismo įvykių atveju. Didelis greitis visada įtakoja traumos padarinius, todėl pritariame abiem Projektų siūlymams, tačiau siūlome atsižvelgti į tai, jog didžioji dalis Lietuvoje parduodamų paspirtukų yra iki 0,5KW, tačiau jų projektinis greitis numatytas iki 25km/h. Nors Bolt galėtų technologiškai nesudėtingai apriboti greitį savo nuomojamiems ei. paspirtukams ir tai nesukeltų papildomų kaštų įmonei, tačiau privačių ei. paspirtukų vairuotojų ir mažųjų nuomos kompanijų kontrolė gali tapti iššūkiu teisėsaugos institucijoms, todėl šis reikalavimas techniškai įgyvendintas galėtų būti tik iš dalies. Todėl siūlome nustatyti 0,5 KW ir 25 km/h ribojimus, nurodytus projekte Nr. 2. Dėl Projektų siūlymų apibrėžti vairuotojų amžių Pritariame abiem Projektų siūlymams apriboti asmenų galinčių naudotis el. paspirtuku ir amžių. Kelių eismo taisyklių išmanymas yra vienas pagrindinių kriterijų norint siekti saugesnio piliečių dalyvavimo eisme.
Manome, kad galimybė nustatyti Kelių Eismo Taisyklių kursą privalomą dar mokyklose, galėtų ženkliai įtakoti situaciją keliuose ir turėtų būti svarstoma atsakingose institucijose. Dėl Projekto Nr. 1 siūlymo nustatyti privalomą šalmo dėvėjimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad šalmo dėvėjimas dviračių vairuotojams yra privalomas iki 18 metų, važiuojantiems keliu, o asmenims vyresniems nei 18 metų šalmo dėvėjimas yra rekomenduojamas, nors dviračiu išvystomas greitis gali būti net du kartus didesnis nei el. paspirtukų. Asmeninio šalmo nešiojimas gali būti nepatogus asmenims, kurie naudojasi el. paspirtukų nuomos paslaugomis, todėl nenorėdami pažeisti taisyklių asmenys gali rinktis kitas, ne tokias ekologiškas susisiekimo priemones. Kompanijoms siūlant dėvėti bendro naudojimo šalmą bus susiduriama su higienos, bei šalmo dydžio klausimu. Netinkamas šalmo dydis neapsaugo nuo sužeidimų įvykio atveju ir sukuria netikro saugumo jausmą vairuotojas. Atsiradus tokiam reikalavimui, nuomos kompanijos būtų privertos teikti ne tik pačią transporto priemonę, tačiau ir saugumo priemones -šalmus, to pasėkoje brangtų nuomos paslauga ir taptų nekonkurencinga viešo transporto atžvilgiu. Remiantis Bolt duomenimis kitose šalyse, nuomos kompanijoms suteikiant šalmą prie nuomojamo ei. paspirtuko, juos užsideda tik 2-3 proc. vartotojų, nes šalmą skirtą dalijimuisi laiko nehigienišku arba nepatogiu. Manome, jog šalmo dėvėjimas el. paspirtukų vairuotojams yra perteklinis ir siūlome taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir dviračių vairuotojams, nediskriminuojant skirtingų transporto priemonių. Siūlome nepritarti Projekto Nr. 1 siūlomam reikalavimui dėvėti šalmą. Dėl projekto Nr.
Dėl projekto Nr. 1 siūlymo apriboti elektrinių paspirtukų eismą šaligatviais ir pėsčiųjų takais Remiantis kitų ES šalių pavyzdžiu toks draudimas yra taikomas tiek el. paspirtukų vairuojamas tiek dviratininkams, tačiau norime pabrėžti, kad šalys taikančios tokius reikalavimus turi plačiai išvystytas dviračių takų infrastruktūras, taip pat kultūriniai skirtumai lemia aukštą tolerancijos lygį visiems eismo dalyviams. Dviračių takų infrastruktūra nėra saugiai ir plačiai išvystyta visuose Lietuvos miestuose ir miestų zonose, todėl el. paspirtukų vairuotojai bus priversti dažnu atveju važiuoti gatve. Gatvės miestuose nėra pritaikytos draugiškam el. paspirtukų eismui (duobės, šiukšlės gatvėje, kelio įskilimai ir nelygumai). Taip pat automobilių vairuotojų tolerancija kitiems eismo dalyviams nėra tinkama. Automobilių vairuotojai Lietuvoje nelenkia saugiu atstumu (1,5 metro) nei dviratininkų, nei mopedų ar el. paspirtukų vairuotojų (2021 metais žuvo 11 dviratininkų). Toks siūlymas verstų paspirtukų vairuotojus rinktis ne patį saugiausią kelionės maršrutą, bei keltų gerokai didesnę grėsmę jų saugumui nei važiavimas šaligatviu, todėl nepritariame siūlymui uždrausti el. paspirtuku važiuoti šaligatviu. Siūlome nepritarti Projekto Nr.1 siūlomam draudimui važiuoti šaligatviais. Apibendrinti siūlymai Bolt siekdama skatinti atsakingą vairuotojų elgesį nuolat bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis, bei Lietuvos kelių policija taiko įvairias priemones vartotojams (renginiai, pranešimai, reidai kartu su Kelių policija, greičio ribojimai senamiesčio zonose, parkavimo ribojimai nustatytose miesto zonose), tačiau negali pasiekti visų el. paspirtukų vairuotojų, todėl populiarėjant naujoms transporto priemonėms švietimo klausimas darosi vis aktualesnis. Siūlome reglamentavimą pradėti nuo sąvokų įvedimo ir švietimo, o ne nuo griežtų draudimų vairuotojams.
Taip pat siūlome svarstant abu Projektus atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir paprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados. Dėkojame už galimybę pasisakyti šiuo mums labai aktualiu klausimu. Šiuos siūlymus teikiame siekdami gerinti elektrinių paspirtukų reglamentavimą ir tikimės, kad siūlymai bus priimti ir vertinami kaip konstruktyvus siekis gerinti saugaus eismo situaciją. Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir svarstyti juos komiteto posėdžio metu. Pritarti iš dalies Po klausymų projektai patobulinti (jungtinis projektų Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVP-1645 variantas). Pritarta Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui nustatyti didžiausią naudingąją galią ne didesnę kaip 1 kW. Patobulintame projekte privalomas šalmų dėvėjimas iki 18 metų, važiuojant keliu. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi šalmas visiems privalomas. Iš dalies pritarta Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymui. Siūloma apriboti eismą šaligatviais (su tam tikromis išimtimis) ir pėsčiųjų takais. Gauta Vyriausybės išvada. 3. Tomas M. 2023-04-28 Minėto dokumento pasiūlymai: "1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip: „67. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Specialia juosta pažymėtas šaligatvis jo žymėjimo vietose gali būti naudojamas dviračių ir mikromobilumo priemonių eismui.“ Komentaras:
Kaip suprantu norima šaligatviu iš viso uždrausti važinėjimą mikromobilumo transporto priemonėms (toliau - TP). Gal tada p. M. Maldeikis ir A .Kupčinskas išdėstytų savo pasiūlymus kur važiuoti mikromobilumo TP, kai nėra pažymėtos kelio dalies ir pažymėto šaligatvio? PS. Gal ponai išliptų iš savo automobilių ir kokį mėnesį praktiškai išbandytų šia ekologinę transporto priemonę tiek mieste, tiek kaime, tiek užmiestyje, prieš siūlydami įvairias idėjas.
Jeigu dairomės į kitas šalis, gal ir paimkime ir nusirašykime visą įstatymą pilnai (pvz. Lenkijos), o ne išradinėkime dviratį? O jei darome kažką savo, tai gal neminėkime kitų šalių, nes įstatyme ir taip spragų daugiau nei reikia. pvz. Siūloma dėvėti dviratininko šalmą. O jei Bolt'o paspirtuką sugalvojau ekspromtu išsinuomoti, mes turime šalmą visada krepšyje nešiotis, ar visada su šalmais vaikščioti? Iš kitos pusės, motociklo, riedučių, slidininko šalmas jau nebetinka? Kur aprašyta sąvoka
"dviratininko šalmas"? "2 straipsnis. 2 straipsnio
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 17(1) dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Važiuoti leidžiama tik su tvarkingą stabdį turinčia priemone. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Važiuojant tamsiuoju paros metu, mikromobilumo priemonės priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas arba mikromobilumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Mikromobilumo priemonių vairuotojai privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus". Komentaras:
Važiuojant tamsiu paros metu, kur tu bevažiuotum, visada turėtų degti šviesos žibintai, tiek gale, tiek priekyje. Pritarti iš dalies
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerija 2022-10-26 Lietuvos miestuose sparčiai plėtojant dviračių takų tinklą susiduriama su eismo saugumo iššūkiais – vis dažniau registruojami eismo įvykiai ir iškyla konfliktinės situacijos tarp dviračių, motorinių dviračių ir vadinamųjų mikromobilumo priemonių vairuotojų bei pėsčiųjų. 2022 m. spalio mėn. Vilniaus miesto savivaldybė identifikavo tris pagrindinius probleminių situacijų tipus:
sankryžomis. Pėstieji, kirtę kelio važiuojamąją dalį, turi praleisti dviračiu taku važiuojančius dviratininkus. Dažnu atveju pėsčiųjų srautas būna gana didelis ir koncentruotas, o laukimo erdvė ties dviračių takų pakankamai maža. 2. Dviračių ir pėsčiųjų srautų susikirtimas ties maršrutinio transporto stotelėmis. Šiuo atveju koncentruotas maršrutinio transporto keleivių srautas, išlipęs iš maršrutinio transporto (ar ketinantis įlipti), kerta dviračių taką, susidaro konfliktinės situacijos. 3. Kiti pėsčiųjų ir dviratininkų srautų susikirtimai, kur vyrauja dideli pėsčiųjų srautai, pavyzdžiui, dviračių taką kerta didelis iš mokyklos judančių mokinių skaičius ir pan. Europos Sąjungos valstybėse narėse (Nyderlandų Karalystėje, Danijos Karalystėje), Jungtinėje Karalystėje ir kitur šios eismo situacijos (ypač intensyviose pėsčiųjų ir dviračių takų susikirtimo vietose) sprendžiamos naudojant įprastą pėsčiųjų perėjos horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.13.1. „Zebras“, susikirtimo vietoje formuojant pėsčiųjų pirmenybę. Šiuo metu pėstiesiems pereinant iš vienos gatvės pusės į kitą, kertamos sankryžos ir dviračių takai, tačiau sankryžos kertamos pėsčiųjų perėjomis, o dviračių takuose pėsčiųjų perėjos neįrengiamos, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo[³] sąvokoje
„pėsčiųjų perėja“ nustatyta, kad ji žymi perėjimo per važiuojamąją kelio dalį
vietą (dviračių take važiuojamosios dalies nėra), be to nenumatyta galimybė dviračių take žymėti pėsčiųjų perėją vien horizontaliuoju ženklinimu „Zebras“.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir siekdama užtikrinti eismo saugumą, Susisiekimo ministerija siūlo patobulinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Pėsčiųjų perėja – pėsčiųjų perėjimo per važiuojamąją
kelio dalį kelią vieta, pažymėta nurodomaisiais kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais
„Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo
linijomis KET nustatytais atvejais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.“ Įgyvendinant šį pakeitimą turės būti atitinkamai patobulintos Kelių eismo taisyklės[⁴] (toliau – KET), jose įtvirtinant, kad pėsčiųjų perėja gali būti žymima vien ženklinimo linijomis dviračių take arba transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Pastaruoju atveju kartu būtų išspręstas klausimas dėl transporto priemonių stovėjimo aikštelėse esančių pėsčiųjų perėjų, įrengiamų be atitinkamų nurodomųjų kelio ženklų (pavyzdžiui, prie prekybos centrų, požeminėse stovėjimo aikštelėse ir kitur), įteisinimo. Be to, KET taip pat reikės nustatyti dviračių, motorinių dviračių ir mikromobilumo priemonių vairuotojų pareigą praleisti pėsčiuosius, kai jie kerta dviračių taką pėsčiųjų perėja.
Siekiant kompleksiškai spręsti pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo užtikrinimo klausimus, siūlome svarstyti šį pasiūlymą kartu su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimais dėl mikromobilumo priemonių, kurie įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d. Neabejojame, kad šis pasiūlymas prisidėtų prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[⁵] tikslų priimti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas diegti saugaus eismo gerinimo priemones, skirti daugiau erdvės dviratininkams, užtikrinti eismo saugumą visų rūšių transporto dalyviams. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2022-09-14 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-540 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2–1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1508 (toliau – SEAKĮ projektas Nr. XIVP-1508) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1645 (toliau – SEAKĮ projektas Nr. XIVP-1645), kurių tikslas – įtvirtinti mikromobilumo priemonių (tarp jų ir elektrinių paspirtukų) sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis šalies keliais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad SEAKĮ projektu Nr. XIVP-1508 ir SEAKĮ projektu Nr.
XIVP-1645 siūlomas naujas tos pačios srities reglamentavimas, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sujungti nurodytus projektus, pagrindiniu projektu laikyti SEAKĮ projektą Nr. XIVP-1645 ir jį patobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2022-05-25 Sprendimas:
Ekonomikos komitetas ir jį apjungti su Seime svarstomu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 17¹ straipsniu įstatymo projektu XIVP-1645; apjungiant įstatymų projektus pagrindiniu projektu laikyti įstatymo projektą XIVP-1645. Pritarti iš dalies Projektas patikslintas, pagrindiniu laikant projektą Nr. XIVP-1508 (jungtinis projektas Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVp-1645). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1508 (sujungti projektai Nr. XIVP-1508 ir Nr. XIVP-1645) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir teisėtvarkos komitetas
6 Argumentai: Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojama sąvoka neįgaliojo vežimėlis, kuri šiame įstatyme nėra apibrėžta. Patikslinta neįgaliojo vežimėlio sąvoka perkeliama iš Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės Nr. 1950, 3.11 papunkčio.
1950, 3.11 papunkčio. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame naujos redakcijos 2022 m. gruodžio 20 d. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstyto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kituose teisės aktuose vartojama sąvoka „neįgalusis“ tolygi sąvokai „asmuo su negalia“, todėl siūloma palikti „neįgaliojo vežimėlis“. Pasiūlymas:
taip: „44² Neįgaliojo vežimėlis – rankomis arba elektros varikliu varoma neįgaliojo judumo priemonė su ratais.“
ir teisėtvarkos komitetas 2023-05-105 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatyta įsigaliojimo data yra praėjusi, siūlyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, švietimo, mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliota institucija iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena
Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Stas Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-8/74, Dassonville [1974] ECLI:EU:C:1974:82, para. 5. [2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-428/12, Komisija prieš Ispaniją [2014], ECLI:EU:C:2014:218, para. 29. [3] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 50 dalis. [4] Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“. [5] Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72
„Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“.