projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 5 520 6 480 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 136 20 448 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 520 6 480 – 0,26 0,34 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 20 136 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 460 540 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 678 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 460 540 – 0,26 0,34 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 678 1 704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 740 870 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 690 810 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2. Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po šio įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Pasibaigus 2022 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, kai gyventojas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 5 520 6 480 eurų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 136 20 448 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 5 520 6 480 – 0,26 0,34 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 20 136 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 460 540 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 678 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 460 540 – 0,26 0,34 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 678 1 704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 740 870 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 690 810 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
1part_938f37ddba4640b9a907cac0ae6cfe3eŠis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytose Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį. 2.
2Mokestį išskaičiuojančio asmens ir gyventojo, gavusio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, abipusiu susitarimu dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo taikyto ir po šio įstatymo įsigaliojimo pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio gyventojų pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus 2022 metų mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio neapmokestinamojo pajamų dydžio mokėtinas gyventojų pajamų mokestis perskaičiuojamas, kai gyventojas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o susidariusi gyventojų pajamų mokesčio permoka įskaitoma arba grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Centrinis mokesčių administratorius iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į sparčiai augančią kasdienio vartojimo prekių kainų infliaciją, kartu prisidedant prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatytų iniciatyvų, nukreiptų į skurdo ir nelygybės mažinimą. Nors 2021 metų antroje pusėje įvertinus Lietuvos banko parengtoje 2021 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgoje[¹] pateiktas įžvalgas dėl pandeminiu laikotarpiu dar labiau išryškėjusių su nelygybe susijusių tendencijų (kaip nurodoma apžvalgoje, nors realiojo darbo užmokesčio augimo rodiklis Lietuvoje ir toliau buvo dviženklis, šis augimas pasiskirstė tarp didesnes pajamas gaunančių gyventojų, o mažiausią darbo užmokestį gaunantys darbuotojai augimo nejautė), priimti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2022 m. sausio 1 d. padidintas iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio pajamas gaunantiems gyventojams taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), atsižvelgiant į nenumatytų tarptautinių aplinkybių nulemtą didesnį, nei tikėtasi, infliacijos šuolį[²], šis padidinimas nėra pakankamas ženkliau amortizuoti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų dėl būtinųjų kasdienio vartojimo prekių kainų šuolio patiriamas išlaidas. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų NPD tiek už 2022 metus, tiek už vėlesnius mokestinius metus.
Ši priemonė, pirmiausia, veiktų kaip tikslinė priemonė, nukreipta į socialiai jautresnes gyventojų grupes, užtikrindama jų pajamų į rankas augimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 9476, el. paštas [email protected]) patarėja Živilė Kvedytė (tel. 219 9301, el. paštas [email protected]) ir Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 219 9342) Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 219 9377, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas šiuo metu pajamoms iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių maksimalus bendras taikytinas mėnesio NPD yra 460 eurų (maksimalus metinis NPD yra 5 520 eurų); neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikomas didesnis NPD – 740 eurų arba 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio. 4.
Įstatymo projektu siūloma tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1 704 eurų (maždaug vieno 2022 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), už einamuosius 2022 metus taikyti didesnį, nei šiuo metu galiojantis, maksimalų mėnesio NPD – 540 eurų (atitinkamai didesnį – 6 480 eurų – metinį NPD); gyventojams, kurių pajamos per mėnesį viršija 1 704 eurus, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę. 1 704 eurų bruto mėnesio atlyginimo riba, iki kurios taikomas NPD didėtų (palyginti, šiuo metu galiojanti riba, iki kurios taikomas didesnis NPD, yra 1 678 eurai), yra parinkta siekiant užtikrinti tolygų mokesčių naštos pasikeitimą tarp asmenų, kuriems NPD didėja, ir asmenų, kurių NPD nesikeičia, kartu išlaikant NPD formulės paprastumą. Kadangi dėl šio siūlymo pajamos į rankas didėtų uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio ir nesikeistų daugiau uždirbantiems asmenis, ši priemonė tikslingai prisidėtų prie piniginio skurdo ir pajamų nelygybės lygio Lietuvoje mažinimo, kartu efektyviau panaudojant biudžeto lėšas. Be to, sumažėtų atotrūkis tarp minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) ir ją uždirbantiems asmenims taikomo NPD – šiuo metu NPD sudaro 63 procentus MMA, o priėmus pasiūlymą jis sudarytų 74 procentus MMA. Tokiu būdu padidėtų NPD efektyvumas mažinant mažiausiai uždirbančių gyventojų mokestinę naštą. Kartu siūloma neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD proporcingai didinti nuo 740 iki 870 eurų (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims) ir nuo 600 iki 810 eurų. Priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio MMA, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 16 eurų, uždirbančio 1 000 eurų asmens pajamos padidėtų 11,68 euro, o uždirbančio 1 704 eurus ir daugiau – nesikeistų. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai NPD padidinimas lemtų didesnes gyventojų gaunamas pajamas, o kartu vartojimo lygį, kuris turėtų teigiamą įtaką ir verslui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeisti jo įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su mokesčio deklaravimo tvarka (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Padidinus maksimalų taikytiną NPD ir neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 103 milijonų eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Įvertinus tai, kad šį pakeitimą siūloma taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, tačiau įstatymo įsigaliojimas numatomas nuo 2022 m. birželio 1 d., apie 38,1 mln. eurų (iš 103 mln. eurų) būtų negauta 2023 metais, gyventojams deklaruojant pajamas ir susigrąžinant permokėtą gyventojų pajamų mokestį už 2022 metus. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl poreikio Įstatymo projektą parengti kuo skubiau, Įstatymo projekto rengimo metu jis nebuvo teiktas išvadoms gauti verslo asociacijoms. 15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Neapmokestinamasis pajamų dydis“, „pajamos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [¹] https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/29366_b2ec48730cab33854f6efad24d31af7c.pdf. [²] Informaciniai pranešimai – oficialiosios statistikos portalas.
2022-04-14 Nr. XIVP-1501 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
m. birželio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Primintina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančioms galimybę nesilaikyti minėtos šešių mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (2021 m. gegužės 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, nukeliant šio nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre datą ir paskelbiant jį 2022 m. liepos 1 d.).
Be to, nors minėtame
„<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis
mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. birželio
taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas“. Siekiant teisinio aiškumo bei vengiant galimų praktinių įstatymo taikymo problemų siūlytina šią nuostatą dėstyti taip:
„Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1
d.
Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-05-16 Nr. XIVP-1501(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-05-04
posėdyje dalyvavo: Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Primintina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančioms galimybę nesilaikyti minėtos šešių mėnesių taisyklės su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (2021 m. gegužės 13 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas, nukeliant šio nutarimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre datą ir paskelbiant jį 2022 m. liepos 1 d.). Be to, nors minėtame 2021 m. gegužės 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis“, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar skubus mokesčių įstatymų įsigaliojimas nesukels praktinių tokių įstatymų įgyvendinimo problemų, ar asmenys, kurie privalės taikyti atitinkamas nuostatas, spės tinkamai pasiruošti (pritaikyti naudojamas sistemas ir pan.). Nepritarti Konstitucinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutarimu, aiškindamas Konstitucijos nuostatas ir oficialiąją konstitucinę doktriną, susijusią su mokesčių įstatymų priėmimu ir įsigaliojimu, nurodė, kad „Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2 dalį, 70 straipsnio 1 dalį, aiškinamą konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų kontekste, konstitucinė Vyriausybės pareiga rengti valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga jį svarstyti ir tvirtinti negali būti aiškinama kaip savaime sudaranti prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos kylančio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimui.
Kitaip tariant, vien poreikis parengti ir patvirtinti valstybės biudžetą nėra konstituciškai pateisinama ypatinga, objektyvi aplinkybė, leidžianti pagrįsti skubų mokesčių įstatymų įsigaliojimą. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o yra lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.“. Šiuo konkrečiu atveju. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui svarstyti 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektą, kartu pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir tai yra traktuotina kaip padėties mokesčių mokėtojams lengvinimas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatos, įsigaliosiančios 2022 m. birželio 1 d., neprieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai. Be kita ko, mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų pajamų „į rankas“ padidėjimas teigiamai atsilieps ir pačiam verslui per padidėjusią mažiausias pajamas gaunančiųjų perkamąją galią, kurie, tikėtina, visas padidėjusias pajamas išleis vartojimui. Kitaip tariant, rengiant įstatymo projektą, įvertinta, kad įstatymo projekto nauda visuomenei nusveria galimas įgyvendinimo problemas. 2. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 bei 6 dalis ir jose nustatyti didesnį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Svarstytina, ar apmokestinimo tvarkos pakeitimo įsigaliojimas ne mokestinių metų pradžioje (2022 m. birželio 1 d.) nesudarys šio mokesčio administravimo bei apmokestinimo tvarkos pakeitimo taikymo problemų. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Nepritarti Įvertinus administravimo klausimus bei projekto tikslus, projekte nustatoma, kad didesnis NPD būtų taikomas už visus 2022 metus (t.y. taikant metinį NPD, didesnio NPD taikymo pradžia sutampa su mokestinio laikotarpio pradžia), o ne tik už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo.
Tačiau siekiant, kad darbuotojas turėtų galimybę didesnes pajamas „į rankas“ gauti jau dabar, o ne tik deklaruojant 2022 metų metines pajamas 2023 metais, GPMĮ 20 str. numatyta, kad darbdavys NPD taiko metų bėgyje darbuotojui pateikus prašymą (taikant tuo metu galiojantį dydį), o, kartu siūlomos baigiamosios nuostatos dėl galimybės darbdaviui pritaikyti didesnį NPD ir už laikotarpį nuo 2022 m. pradžios (bet tik jei darbdavys sutinka) Įvertinus tai, administravimo ir taikymo sunkumų neturėtų kilti. Pastebėtina, kad analogiškas reguliavimas jau buvo nustatytas 2020 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3084. Be kita ko, pagal galiojančią praktiką netinkamai (per daug ar per mažai) pritaikytą NPD darbdavys perskaičiuoja. 3. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas“. Siekiant teisinio aiškumo bei vengiant galimų praktinių įstatymo taikymo problemų siūlytina šią nuostatą dėstyti taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas nuo 2022 metų sausio 1 dienos deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-04-21 Lietuvos savivaldybių asociacija apklausė savivaldybes dėl Finansų ministerijos parengto ir pateikto išvadoms gauti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės neprieštarauja darbo jėgos apmokestinimo mažinimui didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir pateiktam projektui pastabų neturi. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad minėto įstatymo priėmimo nulemtos savivaldybių biudžetų pajamų netektys iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) privalo būti tinkamai kompensuojamos. Kadangi šis įstatymas įsigalios einamaisiais metais (nuo 2022 m. birželio 1 d.), kai savivaldybės jau yra pasitvirtinusios savo biudžetus, GPM netektys savivaldybių biudžetams turi būti kompensuojamos šimtu procentų vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi. Pažymėtina, kad kompensuojant GPM netektis šiuo atveju negali būti taikoma Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto formulė, kuri yra numatyta naudoti tiktai ateinančių metų prognozuojamų GPM netekčių kompensavimui. Nepritarti
1) LRV tikslindama 2022 priimtą biudžetą pateikė naują metinį biudžetą. Visos pajamų prognozės iš GPM yra perskaičiuojamos visiems metams, perskaičiuojamos ir tvirtinamos naujos atitinkamos procentinės dalys tiek VB, tiek SB-tų, t. y. visos procedūros išlieka tos pačios kaip rengiant metų biudžeto projektą (biudžetas tikslinamas taip pat kaip tvirtinamas).
2) Pažymėtina, kad tiek BSĮ 34 str., tiek Metodikos įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Seimui priėmus įstatymus arba Vyriausybei priėmus nutarimus vykdant įstatymus, dėl kurių keičiasi valstybės ir savivaldybių biudžetų einamųjų biudžetinių metų įsipareigojimai, <...> patikslina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tarpusavio atsiskaitymus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad didinant NPD mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, mažės tik prognozuojamos gauti pajamos iš GPM, bet dėl to neatsiranda jokių papildomų įsipareigojimų. Įsipareigojimai - tai, kai einamaisiais metais būtų priimti sprendimai pvz. dėl algų, MMA didinimo, VRP, tada tokie tarpusavio atsiskaitymai ir būtų atliekami. Praktiškai, tokių atvejų seniai neliko, nes viskas yra įvertinama rengiant ir priimant biudžetą. Atvirkščiai, tam tikri įsipareigojimai savivaldai kaip tik gali mažėti, nes, didėjant asmenų pajamoms, siaurėtų įvairias socialines išmokas gaunančių asmenų ratas. 3) Tinkamas savivaldybių biudžetų pajamų kompensavimas dėl NPD poveikio yra užtikrintas kaip to reikalauja Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto formulė, kuri ir yra numatyta naudoti ateinančių metų pajamų, taip pat ir GPM netekčių kompensavimui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Gintautas Paluckas 2022-04-191 Argumentai: Auganti infliacija, vis išliekantis dirbančiųjų skurdas, ypač regionuose verčia persvarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo diapazoną. 2021 metų liepą Lietuvos bankas savo analizėje pateikė siūlymą pakelti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (MMA). Minimalų atlyginimą Lietuvoje 2021 m. pavasarį uždirbdavo apie 170 tūkstančių šalies gyventojų. Minimalus atlyginimas Lietuvoje leidžia patenkinti minimalius tik poreikius ir neleidžia taupyti didesnėms išlaidoms, taigi žmones įtraukia į žemų pajamų spąstus, nes ištikus netikėtoms išlaidoms būtent mažiausias pajamas gaunantys žmonės yra verčiami skolintis. Parengtas įstatymo projektas siekia prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimalios mėnesio algos dydžiui. Tokiu būtu gaunantys mažiausias darbo pajamas žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir tai padidintų jų pajamas. Šiuo momentu, augant infliacijai, šildymo, elektros ir dujų kainoms, tokie pokyčiai būtų labai aktualūs ir padėtų mažiausiai uždirbantiems šalies gyventojams. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti šio įstatymo projekto 1 straipsnį, išdėstant jį taip:
išdėstyti taip: „1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 6
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 – 0,34 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) kai GMP viršija 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 540 eurų;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);
3) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1 704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 870 eurų.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 810 eurų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis nei minimalios mėnesio algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos.
Kai GMP viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 12 MMA – 0,29 x (GMP – dvylika MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).”
išdėstyti taip: „2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra lygus MMA dydžiui;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = MMA – 0,29 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – MMA, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1,5 MMA dydžio.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1.25 MMA dydžio. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo nariui pasiūlymui, valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 555 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 2.
2Seimo nariai:
Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Vigilius Jukna Vaida Giraitytė – Juškevičienė Aidas Gedvilas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Valentinas Bukauskas
11 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad NPD yra pagrindinė mokestinė lengvata, būtina ne tik minimalią algą gaunantiems žmonėms, siūlome atsisakyti papildomo „laiptelio“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu (NPD faktiškai nebūtų taikomas 3425 eurų (BRUTO) ir daugiau uždirbantiems asmenims). Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų ir jų gaunama nauda būtų didesnė nei LR Vyriausybės siūlomame projekte. Įgyvendinus mūsų siūlomus pakeitimus, būtų bent iš dalies padengti augančios infliacijos, kylančių dujų, šildymo, elektros, degalų, brangstančio būtiniausių maisto produktų krepšelio kaštai, augtų vartojimas. Pasiūlymas:
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 eurų per metus, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 – 0,34 0,2 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
3) Kai GMP viršija 20 448 eurus per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4
Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 3.
3Seimo nariai:
Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis Vigilius Jukna Vaida Giraitytė – Juškevičienė Aidas Gedvilas Ieva Kačinskaitė – Urbonienė Valentinas Bukauskas
12 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad NPD yra pagrindinė mokestinė lengvata, būtina ne tik minimalią algą gaunantiems žmonėms, siūlome atsisakyti papildomo „laiptelio“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu (NPD faktiškai nebūtų taikomas 3425 eurų (BRUTO) ir daugiau uždirbantiems asmenims). Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų ir jų gaunama nauda būtų didesnė nei LR Vyriausybės siūlomame projekte. Įgyvendinus mūsų siūlomus pakeitimus, būtų bent iš dalies padengti augančios infliacijos, kylančių dujų, šildymo, elektros, degalų, brangstančio būtiniausių maisto produktų krepšelio kaštai, augtų vartojimas. Pasiūlymas:
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1
formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui.
Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 4. Seimo nariai: Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Eugenijus Jovaiša Rimantė Šalaševičiūtė Dainius Gaižauskas Gintautas Kindurys Aurelijus Veryga Stasys Tumėnas Dainius Kepenis
1 Argumentai: NPD
„laiptavimas“ įveda atskirtį tarp gyventojų, kurie gauna vidutines pajamas,
susijusias su darbo santykiais. Vienokia NPD formulė taikoma pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu gaunantiems nors ir vieną eurą daugiau nei vidutinis darbo užmokestis taikoma kita skaičiavimo formulė. Tiksliau vienai gyventojų grupei gaunančiai beveik vienodas pajamas taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Neapmokestinamų pajamų, susijusių su darbo santykiais skaičiavimas turėtų būti vienodas, neskaidant gyventojus į grupes pagal gaunamas pajamas, įvertinant tai, kad darbo užmokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, darbo sudėtingumo ir pan. Siūloma skaičiavimo metodika ypač ydinga vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Siūlome atsisakyti papildomo „laiptavimo“ NPD formulėje ir visiems, uždirbantiems daugiau negu minimali mėnesinė alga, taikyti vienodą NPD skaičiavimo formulę su 0,2 koeficientu. Tai reiškia, kad didesnę naudą dėl padidinto NPD pajustų platesnis ratas dirbančiųjų Tuo pačiu būtų panaikintas kliuvinys darbdaviams didinti darbo užmokestį.
Siūloma:
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija 20 448 eurų per metus, MNPD, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 6 480 – 0,34 0,2 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);
šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio
5Seimo nariai:
Guoda Burokienė Valius Ąžuolas Deividas Labanavičius Eugenijus Jovaiša Rimantė Šalaševičiūtė Dainius Gaižauskas Gintautas Kindurys Aurelijus Veryga Stasys Tumėnas Dainius Kepenis
2
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija 1 704 eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 540 – 0,34 0,2× (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).
3) Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija 1704 eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“ Nepritarti Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam neapmokestinamųjų pajamų dydžiui. Pritarus tokiam Seimo narių pasiūlymui, Valstybės biudžetas kasmet papildomai netektų 250 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio
7Komiteto sprendimas:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsniu, Projektą Nr. XIVP-1501 sujungti su Projektu Nr. XIVP-1317 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-1501(2). 2.
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, įvertinti galimybę Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinti ryšį tarp neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) ir minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Atitinkamai, kintant MMA dydžiui, keistųsi ir NPD taip, kad mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams ir toliau galiotų mažesnis efektyvusis GPM tarifas. Augantis NPD kartu su MMA leistų padidinti mažiausiai uždirbančių šalies gyventojų darbo užmokestį ir paskatas ieškotis darbo, skatintų ekonomikos aktyvumą bei turėtų teigiamą poveikį regioninių pragyvenimo lygio skirtumų mažėjimui. Įstatymu apibrėžtas ryšys tarp NPD ir MMA taip pat užtikrintų, jog svarbiausi mokestiniai ir darbo rinkai poveikį turintys sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į objektyvius ekonominius rodiklius, sumažinant politinių sprendimų įtaką. Komiteto nuomone, didinant MMA ir NPD tuo pačiu metu, dėl tokio sprendimo mažėtų ir galima našta verslui dėl išaugusios darbo vietos kainos, t. y., valstybė dalintųsi padidėjusia finansine našta su verslu. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1501(2). Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė