kaimo reikalų komitetas
DĖL Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-15 2021-06-16
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-01. (2),
ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 13 straipsnį, bet ir 2 straipsnį, projekto pavadinime reikėtų įrašyti pastarojo straipsnio numerį. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-01. 3
įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbti, derybines galias ir didinti pieno rinkos skaidrumą, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras turi teisę iš ūkio subjektų, perkančių žalią pieną perdirbti ir (ar) toliau parduoti (toliau – žalio pieno pirkėjas), rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) iš žemės ūkio veiklos subjekto perkamo žalio pieno kiekį“.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, pagal projekto nuostatas valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras turėtų teisę iš žalio pieno pirkėjų rinkti ir skelbti informaciją apie jų iš žemės ūkio veiklos subjektų perkamą žalio pieno kiekį. Taigi būtų skelbiama informacija kokį konkrečiai žalio pieno kiekį atskirai parduoda kiekvienas žemės ūkio veiklos subjektas. Nėra pakankamai aiškūs tokios informacijos rinkimo ir skelbimo tikslai ir ar tai būtina projekto tikslams pasiekti. Todėl, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą. Antra, projekto nuostata ,,siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbti, derybines galias” nėra pakankamai tiksli. Atkreipiame dėmesį, kad pagal pastarąją nuostatą būtų siekiama sustiprinti tik žalią pieną parduodančių perdirbti žemės ūkio veiklos subjektų derybines galias.
Tuo tarpu projekte siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras turėtų teisę rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas ne tik iš ūkio subjektų, perkančių žalią pieną perdirbti, bet ir (ar) toliau parduoti. Taigi projektu, manytina, turimas tikslas sustiprinti derybines galias ne tik tų žemės ūkio veiklos subjektų, kurie parduoda žalią pieną perdirbti, bet tų žemės ūkio veiklos subjektų, kurie jį parduoda asmenims, kurie tą pieną tik superka ir parduoda toliau. Todėl, svarstytina, ar nuostatoje ,,siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbti“ nereikėtų atsisakyti žodžio ,,perdirbti“. Tokiu atveju nuostata apimtų ne tik žemės ūkio veiklos subjektus, parduodančius žalią pieną perdirbti, bet ir parduodančius asmenims, kurie turi tikslą žalią pieną ne perdirbti, bet jį parduoti kitiems asmenims. Trečia, nuostata ,,vidutinės mėnesio žalio pieno pirkimo kainos“ tikslintina, taip, kad būtų aišku, ar turimos omenyje kalendorinio mėnesio vidutinės žalio pieno pirkimo kainos, ar vidutinė mėnesio žalio pieno pirkimo kaina turėtų būti suprantama kitaip, pavyzdžiui, mėnesio terminas skaičiuojamas nuo tam tikros datos. Ketvirta, svarstytina, ar vieną iš projekte nurodytų žalio pieno pristatymo būdų - kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, nereikėtų patikslinti, nes projekte nurodyta, kad pieną parduoda ne ūkiai, bet žemės ūkio veiklos subjektai, todėl, manytina, žalias pienas galėtų būti paimamas iš žalią pieną parduodančio žemės ūkio veiklos subjekto, bet ne ūkio. Penkta, atkreipiame dėmesį, kad sąvokos ,,žalio pieno pirkėjas“ turinys yra apibrėžtas Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.
Pastarajame įstatyme žalio pieno pirkėjais yra laikomi ūkio subjektai, kurie žalią pieną superka. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas žalio pieno pirkėjais būtų suprantami ūkio subjektai, kurie žalią pieną perka su tikslu jį ,,toliau parduoti“. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad ji atitiktų Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme pateiktą sąvokos
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-01. 2
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas priimtas įstatymas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Atsižvelgiant į tai, koreguotinos projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos. Nepritarti Informacija apie žalio pieno pirkimo kainas iš ūkio subjektų, perkančių žalią pieną perdirbti ir (ar) toliau parduoti, yra renkama vadovaujantis Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.
3D-603, todėl keičiamu įstatymu manytina nėra keičiamas ar nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reglamentavimas, dėl ko turėtų būti atidedama keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo data. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-01.
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Seimo statuto 145 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, o projekto Aiškinamojo rašto 12 p. numatoma, kad Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, dėl to nesiūloma gauti Vyriausybės išvados. 7 Teisingumo ministerija, 2020-12-07. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-15 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Žemės ūkio bendrovių asociacija, 2021-11-25. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau – Asociacija), išnagrinėjusi pateiktą Įstatymo projektą, siūlo iš 2 straipsnio išbraukti žodžius „stiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbti, derybines galias ir“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
Papildyti 13 straipsnį 5 dalimi: „5. Siekiant didinti pieno rinkos skaidrumą, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras turi teisę iš ūkio subjektų, perkančių žalią pieną perdirbti ir (ar) toliau parduoti (toliau – žalio pieno pirkėjas), rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) iš žemės ūkio veiklos subjekto perkamo žalio pieno kiekį. Šios informacijos rinkimo, naudojimo ir viešinimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.“ Asociacijos manymu, duomenų rinkimas ir jų apskaita jokios įtakos pieną parduodančių žemdirbių derybinėms galioms neturi. Derybinės pieno gamintojų galios būtų sustiprintos, jeigu į 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XII-1907 būtų įtraukti ūkio subjektai, prekiaujantys pieno gaminiais, kas logiškai išplaukia iš įstatymo pavadinimo, nustatant prekybininkams draudžiamus nesąžiningus veiksmus ir sankcijas, ką ne kartą siūlė Asociacija. Nepritarti Rinkos skaidrumo didinimas yra viena iš priemonių, padedančių siekti geresnio derybinių galių balanso tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir pirkėjų.
Tai buvo pažymėta ir 2016 m. Europos Komisijos sudarytos darbo grupės dėl žemdirbių padėties maisto tiekimo grandinėje pagerinimo ataskaitoje (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/documents/amtf-report-improving-markets-outcomes_en.pdf). Lietuvoje, kur pieno pardavėjai yra labai skirtingi tiek savo dydžiu (nuo vienos karvės iki virš 1000 karvių), tiek pagal pieno pardavimo būdą (dalis pieną parduoda per pieno supirkimo punktus, iš kitų ūkių pieną surenka pienovežiais pieno pirkėjas), vidutinės (apibendrintos) pieno kainos skelbimas pagal pieno pardavimo būdą ir (arba) pagal skirtingus pieno pardavėjų dydžius padidintų pieno pardavėjų informatyvumą rinkoje ir leistų jiems priimti optimalius sprendimus. LŽŪBA minimas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 (toliau – Pieno įstatymas) reguliavimo srities praplėtimo svarstymas, įtraukiant draudžiamus nesąžiningus veiksmus prekybininkams, būtų galimas svarstant Pieno įstatymo pakeitimus. 2 Pieno ūkių asociacija, 2021-05-23. Seimo kaimo reikalų komitete 2021 m. gegužės 26 d. numatoma svarstyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr.
IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, šiuo Projektu siūloma įstatymą papildyti sekančią straipsnio dalimi: „Siekiant sustiprinti žemės ūkio veiklos subjektų, parduodančių žalią pieną perdirbti, derybines galias ir didinti pieno rinkos skaidrumą, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras turi teisę iš ūkio subjektų, perkančių žalią pieną perdirbti ir (ar) toliau parduoti (toliau – žalio pieno pirkėjas), rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines mėnesio žalio pieno pirkimo kainas pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, jas išskiriant pagal žalio pieno pristatymo būdą (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę) ir (ar) iš žemės ūkio veiklos subjekto perkamo žalio pieno kiekį. Šios informacijos rinkimo, naudojimo ir viešinimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.“ Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog 2021 m. balandžio 21 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Bylos Nr. eA-2894-415/2021) vertindamas AB „Pieno žvaigždės“ skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentaciją analogišku klausimu įpareigojo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją pašalinti iš jos administruojamo interneto tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie pareiškėjo vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR/kg) ir nurodė Ministerijai viešai neskelbti jos administruojamame interneto tinklapyje informacijos apie pareiškėjo vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (EUR/kg), superkant pieną iš žalio pieno gamintojų.
Teismai (tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos) pripažino, jog žalio pieno pirkimo-pardavimo kaina yra komercinė paslaptis, t. y. atitinkanti CK 1.116 str. nurodytos komercinės paslapties požymius, be kita ko, šiame kontekste aiškiai pasakė, jog LR Žemės ūkio ministerija be teisėto pagrindo viešino komercinę paslaptį sudarančią informaciją, be kita ko teismas pažymėjo, jog toks kainos viešinimas prieštarauja konstitucijos principams. Nežiūrint į tą faktą, kad teismo sprendimo poveikis individualus, bet teismai akivaizdžiai nurodė, jog pieno kaina ir susitarimas dėl jos dydžio ar tam tikrų jos sudedamųjų dalių yra komercinė paslaptis ir tai negali būti viešinama jokia forma, taigi tai parodo ir įrodo, jog ketinamas svarstyti įstatymo projektas, o tuo atveju jei jis būtų priimtas būtų neteisėtas, be kita ko ir Seimo nariai teisės aktų leidybos procese šiuo teismo sprendimu turi vadovautis, todėl tokia nuostata (teisės norma) negali būti įteisinama. Nepritarti 2021 m. balandžio 21 d.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje (Bylos Nr. eA-2894-415/2021) (AB „Pieno žvaigždės“ skundas dėl LR žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) veiksmų – dėl ŽŪM skelbiamos informacijos apie vidutines faktines (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainas). Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad ši informacija yra renkama Pieno įstatymo kontrolės tikslais ir tikslinės informacijos, gautos Pieno įstatymo nustatytu tikslu, naudojimas kitais tikslais, jos viešinimas, iš esmės atskleidimas tretiesiems asmenims, nesant teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, yra negalimas ir nepateisinamas. Šiuo projektu yra įstatyme įtvirtinamas tikslas – didinti rinkos skaidrumą ir įteisinamas galimas informacijos rinkimas ir jos viešinimas. Informacijos rinkimo ir viešinimo tvarka būtų nustatyta žemės ūkio ministro, informacijos viešinimas vyktų tik suvestine forma (apibendrintos vidutinės kainos) ir tokiu būdu, kad nebūtų galima nustatyti atskirų pieno pardavėjų. Informacijai, kurią įstatymas nustato prievolę skelbti, negali būti taikomas konfidencialumo reikalavimas. 3 Pramonininkų konfederacija, 2021-05-25. Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau – LPK) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto narius dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-15 (toliau – Projektas). LPK, kreipdamasi į LRS Kaimo reikalų komiteto narius, neteikia nuomonės dėl Projektu siūlomo reguliavimo, tačiau nori atkreipti dėmesį į teisėkūros procesą bei prašo komiteto kreiptis į Vyriausybę dėl išvados Projektui. Palaikome Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytus siekius gerinti teisėkūros procesą.
Pritariame esamos Vyriausybės programoje nurodytiems teiginiams „Teisės aktų gausa ir jų skubotas priėmimas, į procesą neįtraukiant visuomenės, neleidžia užtikrinti kokybiškos teisėkūros.“, taip pat „Sieksime užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinant esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą, taip pat įtraukiant visuomenę į teisėkūros procesus, kad būtų užtikrintas teisėkūros proceso viešumas ir skaidrumas.“. LPK, kaip ir dabartinė Vyriausybė, mano, kad būtina paisyti numatomo teisinio reguliavimo vertinimo proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų. Projektas, kurį LRS Kaimo reikalų komitetas pradeda svarstyti, nėra pateiktas Vyriausybės, dėl Projekto siūlomų nuostatų nuomonės nepateikė Teisingumo ministerija, Ekonomijos ir inovacijų ministerija, Konkurencijos taryba ir kitos institucijos. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama informacija apie siūlomo reguliavimo poveikį, neigiamas poveikis yra neįvertintas, o poveikis verslo sąlygoms yra nurodomas tik pozityviai, nepateikiant objektyvios informacijos. Tikime, kad esamos Vyriausybės programoje vienas iš prioritetinių tikslų „Teisėkūra – kokybiška ir planuojama“ yra būtinas, siekiant spręsti esamas teisėkūros fragmentiškumo, kokybės, skaidrumo ir kitas problemas. Pažymime, kad ir LRS Teisės departamentas išvadoje dėl Projekto nurodo, jog svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Nepritarti Seimo statuto 145 str.
1 d. numatyta, kad jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, o projekto Aiškinamojo rašto 12 p. numatoma, kad Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, dėl to nesiūloma gauti Vyriausybės išvados. 4 Pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2021-06-11. Pirma, žalio pieno supirkimo tvarka (bei su tuo susijusios informacijos, įskaitant konfidencialią bei komercinę paslaptį sudarančią informaciją, rinkimas ir uždraudimas ją viešai skelbti) nacionalinėje teisėje jau yra sureglamentuota. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau
Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603 patvirtintų Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių (toliau – Taisyklės)
dienos privalo suvesti į Pieno apskaitos informacinę sistemą (toliau – PAIS) duomenis, inter alia, detalią informaciją apie pieno supirkimo kainas, priedus, priemokas, nuoskaitas, taip pat apie žalio pieno pardavėjus ir kt.
Taigi, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 punktas suteikia teisę institucijoms gauti informaciją su tikslu nustatyti, ar ūkio subjektai tinkamai laikosi Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų. Tokia teisė numatyta, kadangi Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu žalio pieno pirkėjui draudžiama perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo gamybos pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė žalio pieno pirkimo kaina negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes. Atitinkamai, siekiant įsitikinti, kad žalio pieno pirkėjai vykdo aukščiau nurodytą Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimą, priežiūros institucijoms yra suteikta teisė gauti informaciją, inter alia, apie pieno pardavėjus ir jiems taikomas kainas. Kitaip tariant, tokios informacijos rinkimo tikslas yra Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų laikymosi kontrolės įgyvendinimas.
Taisyklės, tuo tarpu, nustato ir detalizuoja duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo tvarką. Taisyklių 6 punktas nurodo, kokią informaciją žalio pieno pardavėjai turi suvesti į PAIS, o 4.2. punkte yra numatyta, kad Agentūra analizuoja šių Taisyklių 6 punkte nurodytus duomenis, nustato galimus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus ir tuo remdamasi gali atlikti papildomas žalio pieno pirkėjų patikras. Ministerija aptariamą informaciją gauna Taisyklių 5.2. punkto pagrindu. Tiek Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu, tiek Taisyklėmis iš ūkio subjektų yra suteikiama teisė gauti (pareikalauti) informacijos bei ją analizuoti, siekiant prižiūrėti tinkamą Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo reikalavimų vykdymą. Kita vertus, nei Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme, nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra suteikiama teisė gautą informaciją perduoti tretiesiems asmenis, paskelbti viešai ar kitokiu būdu ją atskleisti. Priešingai, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai nurodyta, kad kontrolės institucijos privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 7¹ straipsnio
darbuotojams. Taigi, specialieji teisės aktai ne tik kad nenumato teisės viešai skelbti, o atvirkščiai – numato pareigą užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.
Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog Agentūros ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – Centras) darbuotojai privalo saugoti žalio pieno pirkėjų komercines paslaptis, apie kurias jie žino vykdydami šių taisyklių nuostatas, ir be žalio pieno pirkėjų sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Taisyklių 8 punktas numato, kad Agentūros ir Centro darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti, šiuo metu egzistuoja reguliavimas, kuris numato informacijos, be kita ko ir tos, kurią Projektu ketinama skelbti viešai, apsaugą ir draudimą ją skelbti viešai. Nepritarti Šiuo projektu keičiamajame įstatyme įtvirtinamas tikslas – didinti rinkos skaidrumą ir įstatymu įteisinamas informacijos rinkimas ir jos viešinimas. Poreikis didinti rinkos skaidrumą yra kilęs iš derybinių galių disbalanso pieno sektoriuje, kur pieno pardavėjų yra apie 18 tūkst. ir dalis jų yra labai smulkių, o pieno pirkėjų yra apie 60 (iš jų tik 9 perdirba pieną). Poreikis didinti rinkos skaidrumą ir suteikti daugiau informacijos, reikalingos sprendimams rinkoje priimti, yra minimas eilėje ES dokumentų:
Taryba savo 2016 m. gruodžio 12 d. išvadose dėl ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimo ir kovos su nesąžiningos prekybos praktika ragino spręsti skaidrumo trūkumo klausimą;
Parlamentas, Taryba ir Komisija 2019 m. kovo 22 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame raginama ir (arba) skatinama didinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos skaidrumą, gerinti statistinių duomenų, rinkimą, kad ūkio subjektams būtų lengviau priimti informacija pagrįstus sprendimus ir geriau suprasti rinkos pokyčius.
Vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-21 administracinės bylos (Bylos Nr. eA-2894-415/2021) nutartyje konstatavo, kad tikslinės informacijos, gautos Pieno įstatymo nustatytu tikslu, naudojimas kitais tikslais, jos viešinimas, iš esmės atskleidimas tretiesiems asmenims, nesant teisės aktuose įtvirtinto pagrindo, yra negalimas ir nepateisinamas. Vertinant šį įstatymo projektą minimas teismo sprendimas yra neaktualus. 5 Pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2021-06-11. Antra, informacijos, be kita ko ir tos, kurią Projektu ketinama skelbti viešai, skelbimo teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Patogumo tikslu, verta koncentruotai aptarti teisminio proceso Nr.
3-61-3-03159-2017-1, kuriame aptarimas klausimas buvo išnagrinėtas, esmę, eigą ir rezultatus. Taigi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) viešai savo administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt su pieno supirkėjų sutikimu skelbdavo vidutinę žalio pieno supirkimo kainą. Iki 2016 m. gruodžio mėn., tokia informacija buvo skelbiama apibendrintai ir buvo pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie pieno supirkėjų vidutines pieno supirkimo kainas. Skelbiama informacija buvo ne faktinė ir neskaidoma pagal pieno pardavėjų grupes, numatytas Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Tokiu būdu skelbiama vidutinė žalio pieno supirkimo kaina iš tiesų ir buvo vidutinė, ir dėl jos skelbimo prieštaravimų nebuvo. Visgi, 2016 m. pabaigoje inicijuotas PAIS pateiktos informacijos paviešinimas didesne ir detalesne apimtimi, pateikiant informaciją apie faktines žalio pieno supirkimo kainas pagal gamintojų grupes, su priedais ir nuoskaitomis. Tokie Ministerijos ketinimai sukėlė nerimą, kadangi informacijos apie faktiškai taikomas pieno supirkimo kainas atskleidimas viešai yra neteisėtas, sudaro prielaidas konkurencijos rinkoje iškraipymui bei atskleidžia komercines paslaptis. Dėl ketinimo skelbti faktines pieno supirkimo kainas Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. vyko Pieno tarybos, sudarytos Žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 191, posėdis, kuriame svarstant klausimą dėl vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimo pagal pieno supirkimo įmonės ir gamintojų grupes, buvo nuspręsta tokiam ketinimui nepritarti. Nepaisydama Pieno tarybos nuomonės ir neturėdama jokio teisinio pagrindo tokiam veiksmui, Ministerija savo administruojamame interneto tinklapyje www.zum.lrv.lt viešai paskelbė tokio turinio informaciją: „Informuojame apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams 2016 m. spalio mėn.
Žalio pieno pardavėjų grupės nustatytos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Kainas rasite čia“. Paspaudus aktyvią nuorodą ties žodeliu „čia“ atsidaro Excel lentelės failas
„Vidutinė faktinė (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kaina
(EUR/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 m. spalio mėn.“. Excel lentelėje išvardijami žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, pavadinimai, o pieno supirkimo kainos detalizuojamos atitinkamai pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo /pasiėmimo būdą (t. y. kai žalias pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą arba kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio) (toliau – Informacija). Taigi, nesutikdama su Informacijos skelbimu AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – Pareiškėja) inicijavo administracinę procedūrą, kuri vėliau persikėlė į teismą ir galiausiai tapo teisminiu procesu Nr. 3-61-3-03159-2017-1.
3-61-3-03159-2017-1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-524-860/2021 pripažino, kad Informacijos skelbimas yra neteisėtas dėl kelių esminių momentų, inter alia, ir dėl to, jog (i) Ministerija, skelbdama Informaciją, veikė ultra vires – neegzistuoja teisės aktas, kuris leistų Informaciją skelbti viešai – kita vertus, (ii) egzistuoja teisės aktas, kuris tokį viešinimą draudžia; taip pat
(iii) Informacija, be jokios abejonės, sudaro Pareiškėjos komercinę paslaptį, todėl jos viešinimas yra draudžiamas. Taigi, minėta nutartimi Ministerija buvo įpareigota, be kita ko, viešai nebeskelbti jos administruojamame internetiniame tinklapyje www.zum.lrv.lt Pareiškėjo Informacijos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2894-415/2021 aptariamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą – ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Taigi, klausimas dėl to, ar Informacijos, t. y., be kita ko ir informacijos, kurią Projektu ketinama skelbti viešai, viešas paskelbimas yra teisėtas, yra atsakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Nepritarti Žr. komentarą į Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ (4 pastaba). Šiuo įstatymo projektu bus įtvirtintas informacijos rinkimo tikslas, bei informacijos viešinimas, todėl informacijai, kurią įstatymas nustato prievolę skelbti, negali būti taikomas konfidencialumo reikalavimas. Šiuo metu ŽŪM skelbia informaciją apie vidutines natūralaus pieno kainas. Šiuo projektu siekiama įtvirtinti išplėstos informacijos skelbimą – t. y. vidutinės kainos būtų detalizuojamos pagal pieno pristatymo būdą ir (ar) pagal pieną pardavėjo parduodamą pieno kiekį, kadangi tai yra vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių pieno kainą. 6 Pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2021-06-11.
Trečia, grįžtant į Pareiškėjos ir Ministerijos aukščiau aptarto ginčo pradinį etapą, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (2.16-33) 6V-228, atsakydama į Pareiškėjos raštą, išanalizavusi situaciją pritarė Pareiškėjos argumentams, jog Informacijos paviešinimas gali sudaryti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimą, kadangi paskelbtos Informacijos paviešinimas gali paveikti konkurentų strategiją bei sukelti neigiamų padarinių konkurencijai, sumažėti paskatos konkuruoti, o žalio pieno pirkėjai galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai. Nepritarti Administracinėje byloje Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas nenustatytas. Byloje duomenų, jog visų žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainos paskelbimas teikia privilegijas kitiems ūkio subjektams ir diskriminuoja pareiškėją, nėra. 7 Pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2021-06-11. Ketvirta, iš Projekto visiškai neaišku, kodėl Įstatymo 13 straipsnis (ir apskritai visas Įstatymas), kurio paskirtis yra iš esmės duomenų rinkimas, tikslu įvertinti kaip buvo panaudota valstybės ir Europos Sąjungos parama, yra dirbtinai („sintetiškai“) papildomas 5 dalimi, kuri nukreipta į žalio pieno perdirbėjų komercinę paslaptį sudarančios informacijos viešą skelbimą, kai tokie žalio pieno supirkėjai nebūtinai gauna kokią nors valstybės ir Europos Sąjungos paramą. Nepritarti Šiuo projektu keičiamajame įstatyme įtvirtinamas tikslas – didinti rinkos skaidrumą ir įteisinamas informacijos rinkimas ir jos viešinimas. 8 Pienininkų asociacija „Pieno centras“, 2021-06-11.
Penkta, kaip žinia, pagal savo kompetenciją Agentūra renka informaciją, susijusią su, be kita ko, ir grūdų, galvijienos pirkimu, saugojimu ir pardavimu, privataus baltojo cukraus, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos sandėliavimu, cukraus naudojimu pramoninių produktų gamyboje, pašalintais iš rinkos šviežiais vaisiais ir daržovėmis, vaisių ir daržovių derliaus nenuėmimu, nesunokusio derliaus nuėmimu ir kt. Projekte motyvuotai nepaaiškinta, kodėl būtent informacija, susijusi su žalio pieno supirkimo kainomis turėtų būti viešai skelbiama, o informacija, susijusi su aukščiau įvirdintų sektorių ir /ar žemės ūkio produkcijos rūšimis skelbiama būti neturėtų. Nepritarti Projekte numatyta, kad informaciją rinks VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuris tvarko ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą. Pieno sektoriuje yra stebimas didelis derybinių galių disbalansas dėl pieno rinkos struktūros. Be to, žalias pienas yra greitai gendantis produktas, kuris negali būti pasaugomas ūkyje, todėl detalesnės informacijos pateikimas ūkio subjektams padidintų informuotumą ir būtų lengviau priimti informacija pagrįstus sprendimus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Palionio ir Kazio Starkevičiaus pateiktam ir komiteto patobulintam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Kaimo reikalų komitetas, 2021-06-16.
3 1,2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatytas įstatymo įsigaliojimo terminas yra praėjęs, siūloma vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Pasiūlymas:3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio rugpjūčio
Respublikos žemės ūkio ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-15(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius