Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas Pakeisti 420 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti taisyklių draudžiamoje vietoje arba kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas Lietuvos Respublikos Seimui priėmus sprendimą tenkinti Arūno Sodonio peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostata, kad administracinę atsakomybę užtraukia lenkimas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, draudžiamoje vietoje arba kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti vienodą atsakomybę už lenkimą Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo Peticijų komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Atsakomybė už lenkimą Kelių eismo taisyklių 140 punkte apibrėžtoje vietoje ir kelio ženklų 325, 327 galiojimo zonoje kyla pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį, o atsakomybė už lenkimą kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją kyla pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnį.
Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio
nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Administracinė atsakomybė už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų. Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Taigi Administracinių nusižengimų kodeksas numato mažesnę baudą už lenkimą kertant ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti vienodą atsakomybę už lenkimą Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Kelių eismo taisyklės“, „administracinė atsakomybė“, „kelio ženklai“,
„pavojingas ir chuliganiškas vairavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Kitų pagrindimų ir
paaiškinimų nėra. Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
2022-04-15 Nr. XIVP-1497 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo metu galiojančią Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) redakciją neteisėtas transporto priemonės lenkimas, kai lenkiantis asmuo kerta ištisinę liniją nesukeldamas pavojingos situacijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje[[1]] kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus”. ANK
asmeniui ne privalo, o tik gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Tuo tarpu kitoks neteisėtas lenkimas kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip „lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti” – pvz., tai atvejai, kai asmuo lenkia kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias (KET
veikos atžvilgiu ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos" projekto (reg. Nr. XIVP-1352) lydimosios medžiagos[[2]] matyti, jog teikiamas įstatymo projektas parengtas siekiant suvienodinti atsakomybę už visas paminėtas neteisėto lenkimo veikas, t. y. kad neteisėtas transporto priemonės lenkimas kertant ištisinę liniją kartu su kitais neteisėto lenkimo atvejais patektų išimtinai tik į ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
Pritartina pačiai įstatymo projekto idėjai, kad už išvardintas veikas turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos, tačiau kyla abejonių, ar iš tikrųjų pagrįstai LAT praktikoje pavojingos situacijos nesukeliantis lenkimas kertant ištisinę liniją kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kaip „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus”, o ne pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip „lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti”. KET 3.9 papunktyje nustatyta, kad lenkimu laikomas „vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą”. Lenkimo sąvokos apibrėžimas suponuoja, kad lenkimo būtinosios sudėtinės dalys yra dvi: 1) įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą; 2) vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas. Atitinkamai, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam „lenkimui vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti” visais atvejais būdingi abu šie elementai. Tuo tarpu ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus” apima tik vieną iš būtinųjų lenkimo sudėtinių dalių – įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą. Taigi, kaip „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus” galėtų būti vertinamas, pvz., toks įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, kai įvažiuojantis asmuo kerta ištisinę liniją (KET 3 priedo 1.1 papunktis), tačiau ją kirtęs neapvažiuoja jokios važiuojančios transporto priemonės.
Kitaip tariant, „įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus” nepilnai apima šioje pastaboje analizuojamą lenkimą kertant ištisinę liniją. Išdėstyti argumentai suteikia pagrindą ANK 420 straipsnio 1 dalies ir ANK 417 straipsnio 3 dalies tarpusavio santykį aptariamu aspektu traktuoti kaip normos-visumos (ANK 420 straipsnio 1 dalis) ir normos-dalies (ANK 417 straipsnio 3 dalis). Esant šiai normų konkurencijos rūšiai taikytina būtent norma-visuma[[3]]. Vadinasi, net ir pagal galiojančią ANK redakciją bet koks neteisėtas transporto priemonės lenkimas, įskaitant lenkimą kertant ištisinę liniją, turėtų būti kvalifikuojamas pagal normą-visumą numatančią ANK 420 straipsnio 1 dalį kaip „lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti”. Taigi svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto kontekste nėra kilusi netinkamo įstatymo aiškinimo problema, kuri galėtų būti sprendžiama ne teisėkūros, o teismų praktikos keliu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 2.
nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir būtų pritarta tokiam ANK 417 straipsnio 3 dalies ir ANK 420 straipsnio 1 dalies normų aiškinimui, kuris pateikiamas LAT praktikoje, tuomet pastebėtina, kad administracinė atsakomybė už visas 1 pastaboje nurodytas neteisėto lenkimo veikas – tiek kertant, tiek nekertant ištisinės linijos, – ANK 420 straipsnio 1 dalyje jau buvo numatyta, tačiau Seimas 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIII-640) ir nusprendė nuostatas dėl įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus perkelti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nekvestionuojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 ir 420 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIII-640) pagrįstumo ir jo tikrojo turinio, pažymėtina, kad juridinės technikos prasme teikiamą įstatymo projektą būtų tikslinga koreguoti atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galiojusį iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Priešingu atveju galėtų kilti sunkumų atribojant įstatymo projekte numatomą lenkimo kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją veiką tiek nuo ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus veikos, kuri pagal šiuo metu suformuotą LAT praktiką traktuojama kaip apimanti pavojingos situacijos nesukeliantį lenkimą kertant ištisinę liniją, tiek nuo ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus veikos. 3. Vadovaujantis tuo, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja Vyriausybė, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E.
Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018. [2] Prie Seimo nutarimo projekto pridėtoje Seimo Peticijų komisijos išvadoje pritariama Arūno Sodonio peticijoje pateiktai nuomonei, kad „lenkimas kertant ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją yra pavojingas, ir toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėtų užtraukti tokią pat atsakomybę, kaip ir lenkimas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje”. [3] Plačiau apie normos-visumos ir normos-dalies konkurenciją žr. LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2013.