Projekto lyginamasis variantas
išdėstyti taip: „1. Nacionalinė sporto taryba (toliau
„5. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Taryba yra nuolat veikianti įstaiga. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu,
sudaro 15 balso teisę turinčių organizacijų atstovų iš Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, sporto mokslo įstaigų, turinčių sporto programas, visuomeninių organizacijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas dalyvauja klausytojo teisėmis. Visuomenines organizacijas atstovauja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Nacionalinė sporto federacijų asociacija, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, sportininkų asociacijos, trenerių asociacijos, „Sportas visiems“ asociacija, Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija, Lietuvos paralimpinio judėjimo atstovai, kurčiųjų sporto atstovai. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. 6.
pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 7. Jeigu Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba. 8. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tarybos pirmininkas gali dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja Tarybos autoriteto. Sprendimą dėl leidimo Tarybos pirmininkui dirbti kitą darbą priima Seimo valdyba. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką kitam darbui, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios. 9. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;
2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;
3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 10. Kai Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nesibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. 11. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Mokslo laipsnio reikalavimas netaikomas asociacijų, vienijančių sporto srities asmenis, atstovams ir savivaldybių sporto tarybų atstovams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 12. Tarybos nario įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai.
Tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų nesibaigus kadencijai (vietoj atšaukiamo Tarybos nario likusiam kadencijos laikotarpiui šio įstatymo ir Sporto tarybos nuostatuose nustatyta tvarka skiriamas kitas atšaukiamą Tarybos narį delegavusios institucijos deleguotas atstovas):
1) Tarybos nariui savo noru atsisakius pareigų;
2) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
3) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 13. Taryba:
1) teikia išvadas dėl Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekio stiprinti sporto sektoriaus plėtrą, gerinant sportininkų rengimo kokybę, prisidedant prie talentingų sportininkų pasirengimo ir aukščiausiojo lygio sportinių pasiekimų gausinimo, pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir jose suplanuotų priemonių, pagal kompetenciją analizuoja ir vertina nacionalinės sporto veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo pažangą;
2) teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl Lietuvos Respublikos įstatymų projektų, kitų Seimo priimamų teisės aktų, reglamentuojančių sporto sistemą, projektų;
3) teikia nuomonę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms valstybinės sporto politikos klausimais;
4) telkia asociacijas viešoms diskusijoms svarbiausiais sporto politikos ir strategijos tobulinimo ir jų įgyvendinimo klausimais;
5) rengia ir kiekvienais metais teikia Seimui savo veiklos ataskaitą ir pranešimą apie sporto sistemos būklę;
6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės sporto tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas. 14.
14Taryba turi teisę:
1) nemokamai gauti iš Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės sporto tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektų ekspertizę ir teikti šių teisės aktų, programų rengėjams savo išvadas;
3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms;
4) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti Seimo ir Seimo komitetų bei komisijų, Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų posėdžiuose ir renginiuose, kuriuose svarstomi sporto klausimai. Šią teisę turi Tarybos pirmininkas ar kiti įgalioti Tarybos nariai;
5) skatinti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, asociacijas bendradarbiauti sprendžiant strateginius sporto sistemos tobulinimo klausimus, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių panašiomis institucijomis;
6) telkti Lietuvos ir užsienio intelektinius išteklius sporto sistemai tobulinti ir plėtoti;
7) skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sporto klausimais;
8) sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes Tarybos funkcijoms įgyvendinti.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagrindinis siūlomo projekto tikslas – stiprinti ir didinti Nacionalinės sporto tarybos (toliau – Taryba) funkcijas bei atskaitomybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Andrius Kupčinskas. Kiti rengėjai: Virgilijus Alekna, Viktoras Fiodorovas, Valius Ąžuolas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Butkevičius, Jonas Gudauskas, Jonas Jarutis, Sergejus Jovaiša, Laurynas Kasčiūnas, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Sporto įstatyme apibrėžta Tarybos kompetencija, tačiau nenumatyta jos atskaitingumo ir funkcijų. Naujuoju projektu Tarybą siūlomą priskirti Seimui atskaitingoms institucijoms. Numatoma praplėsti galias, deleguojant patariamosios kolegialios institucijos politikos vertinimo ir formavimo funkcijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte, siūloma keičiamo Įstatymo 7 straipsnyje Tarybos sudarymą ir nuostatų tvirtinimą deleguoti ne Vyriausybei, o Seimui. Tarybą siūloma sudaryti iš 15 balso teisę turinčių organizacijų atstovų, kuriuos sudaro personalijos iš Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, sporto mokslo įstaigų, turinčių sporto programas, visuomeninių organizacijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovui numatomas dalyvavimas klausytojo teisėmis.
Praplečiamos Tarybos funkcijos, kuriomis Taryba teikia išvadas dėl Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto veiklos strateginių tikslų, pažangos uždavinių, valstybės siekio stiprinti sporto sektoriaus plėtrą, gerinant sportininkų rengimo kokybę, prisidedant prie talentingų sportininkų pasirengimo ir aukščiausiojo lygio sportinių pasiekimų gausinimo, pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir jose suplanuotų priemonių, pagal kompetenciją analizuoja ir vertina nacionalinės sporto veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo pažangą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių, nes Įstatymo projekte siūlomos naujos papildomos sąlygos Tarybai leis efektyviau užtikrinti Tarybos veiklą, funkcijas ir atskaitomybę. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos kriminogeninei šalies būklei neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus Įstatymo pakeitimus, kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatytos naujos sąvokos ir terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės Valstybės biudžeto lėšų – 70000 eurų metams, kadangi steigiami 3 nuolatiniai etatai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „sporto taryba“,
„nacionalinė sporto taryba“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai Andrius Kupčinskas Virgilijus Alekna Viktoras Fiodorovas Valius Ąžuolas Tomas Bičiūnas Algirdas Butkevičius Jonas Gudauskas Jonas Jarutis Sergejus Jovaiša Laurynas Kasčiūnas Deividas Labanavičius Marius Matijošaitis Kęstutis Mažeika Remigijus Žemaitaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-13 Nr. XIVP-1493 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
papildymo“, o žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre;
būti dėstomi projekto 1 straipsnyje, kuriame turi būti išdėstyta visa nauja
neturėtų būti numeruojama;
redakcija, projekto lyginamajame variante turėtų būti dėstomos ne tik keičiamos straipsnio struktūrinės dalys, tačiau ir tos, kurių formuluotės nesikeičia. 2. Projektu siekiama pakeisti nuo 2022 m. liepos 1 d. turėsiantį įsigalioti reguliavimą, ir nustatyti, kad Nacionalinė sporto taryba būtų ne juridinio asmens teisių neturinti kolegiali patariamoji institucija, patarianti Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o iš valstybės biudžeto išlaikoma nuolat veikianti biudžetinė įstaiga. Projekto aiškinamajame rašte apie tokį teisinio statuso pakeitimo tikslus ir poreikį neužsimenama, o tiesiog nurodoma, kad projekto tikslas - stiprinti ir didinti Nacionalinės sporto tarybos funkcijas bei atskaitomybę. Nekvestionuodami projekte įtvirtintų naujų Tarybos funkcijų ir teisių reikalingumo ir tikslingumo, pažymime, kad tokio pobūdžio institucijos teisinio statuso keitimas turi būti įvertintas Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo ir efektyvumo principų požiūriu.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės biudžetinės įstaigos steigimas betarpiškai susijęs su tam tikrais valstybės turto disponavimo, biudžeto lėšų skyrimo, žmogiškųjų ir techninių išteklių paieškos sprendimais, kurių tikslas – užtikrinti tinkamą naujai steigiamos valstybės biudžetinės įstaigos veiklą. Be to, valstybės biudžetinės įstaigos steigimas nėra savitikslis procesas, ji steigiama tam, kad būtų įgyvendintos tam tikros viešojo administravimo funkcijos, kurių įgyvendinimas nepriklauso jau įsteigtų ir veikiančių viešojo administravimo subjektų nomenklatūrai. Tuo tarpu vertinant Nacionalinės sporto tarybos kompetenciją ir funkcijas, akivaizdu, kad jos paskirtis ir esmė yra ne viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas, o ekspertinė konsultacinė veikla, kuria ir siekiama padėti būtent viešojo administravimo subjektams priimti kokybiškus administracinius aktus, susijusius su sporto politika. Be to, viešojo administravimo funkcijas sporto politikos įgyvendinimo srityje vykdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, todėl lieka neaiškus poreikis steigti dar vieną tos srities valstybės biudžetinę įstaigą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Nacionalinės sporto tarybos funkcijų praplėtimas bei papildomų teisių įtvirtinimas galėtų ir turėtų būti reglamentuotas nesteigiant naujos valstybės biudžetinės įstaigos, o tiesiog įstatymiškai praplečiant tarybos kompetenciją (jos funkcijas). Toks reguliavimas būtų vertinamas ir kaip veiksmingiausia bei ekonomiškiausia teisinio reguliavimo tikslą leisianti pasiekti priemonė. 3.
pastabą, projekto nuostatos turėtų būti pildytinos Biudžetinių įstaigų įstatymo
įstatyme, kuriuo steigiama valstybės biudžetinė įstaiga. Taip pat siūlytina įtvirtinti pavedimus atsakingiems asmenims atlikti su įstaigos registravimu Juridinių asmenų registre reikalingus veiksmus. Be to, turėtų būti revizuojami Nacionalinės sporto tarybos kaip kolegialaus institucijos valdymo organo sudarymo ir atitinkamai Tarybos pirmininko skyrimo pagrindai, nes valstybės ir savivaldybių įstaigų atstovai (jų darbuotojai) neturėtų būti kitos valstybės biudžetinės įstaigos valdymo organo nariais ar net šios įstaigos vadovu. Manytina, kad įstatyme taip pat turėtų atsispindėti Nacionalinės sporto tarybos techninio aptarnavimo sąlygos bei atitinkamai tarybos pirmininko kaip įstaigos vadovo teisės ir pareigos, susijusios su biudžetinės įstaigos darbo organizavimu. 4. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo bei sistemiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio dėstymas turėtų būti tikslinamas, iš pradžių sistemiškai atskleidžiant pačios įstaigos statusą, jos steigimo dokumentus, paskui - jos veiklos uždavinius, kompetenciją, funkcijas bei teises, ir paskiausiai – jos sudarymo tvarką, pirmininko rinkimų ir skyrimo tvarką, įgaliojimų pasibaigimo pagrindus, apmokėjimo už darbą bei kitus įstaigos veiklos organizacinius klausimus. 5. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje kartojasi dvi beveik analogiškos nuostatos dėl tarybos patariamosios funkcijos valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo. Siekiant teisės akto nuostatų glaustumo ir aiškumo, šią dalį siūlome dėstyti taip: „Nacionalinė sporto taryba (toliau – Taryba) – Seimui atskaitinga valstybės sporto politikos formavimo ir įgyvendinimo patariamoji institucija“.
Tuo tarpu nuostatą kokiems subjektams ir kokio pobūdžio ekspertines išvadas ir siūlymus teikia Taryba, siūlome kelti į Tarybos funkcijas ir (ar) teises reglamentuojančias nuostatas. 6. Nors nei projekte, nei projekto lyginamajame variante neatsispindi šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, tačiau, atsižvelgiant į siūlomą naują straipsnio redakciją, minėtos nuostatos taip pat turėtų būti keliamos į Tarybos funkcijas reglamentuojančias nuostatas (t.y. į 7 straipsnio 13 dalį). 7. Projektu keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas, o į Tarybą Seimo teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto politikos srityje, atstovai. Šių nuostatų formulavimas yra netinkamas, nes toks reglamentavimas, pagal kurį tas pats subjektas, kuris sudaro Tarybą (Seimas) sau teikia į ją ir atstovus, yra neaiškus ir paprasčiausiai nelogiškas. Galbūt turima omenyje, kad atstovus Seimui tvirtinti teikia kažkuris konkretus Seimo struktūrinis padalinys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žodis „Taryba“ siūlomoje straipsnio redakcijoje yra vartojamas ir kaip steigiamos biudžetinės įstaigos trumpinys, ir kaip kolegialus šios įstaigos valdymo organas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamoje įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Tarybą sudaro Seimas“ įrašyti žodžius „Tarybos sudėtį tvirtina Seimas“, nes šioje nuostatoje numanomas būtent biudžetinės įstaigos valdymo organo sudėties tvirtinimo aktas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje bei 7 dalyje vartojamai formuluotei „Seimui patvirtinus Tarybą“ – vietoj jos įrašant formuluotę „Seimui patvirtinus Tarybos sudėtį“). 8. Nors nei projekte, nei projekto lyginamajame variante neatsispindi šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau šios dalies apskritai reikėtų atsisakyti, nes analogiškos nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos įtvirtinamos keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje. 9.
straipsnio 5 dalyje:
veikianti įstaiga“;
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Vyriausybės nutarime dėl Nacionalinės sporto tarybos sudarymo, aiškiai ir konkrečiai nurodytos visos institucijos ir organizacijos, įgaliotos skirti savo atstovą į šią Tarybą;
Taip pat šioje dalyje siūlome braukti perteklinius žodžius „Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios“, kadangi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje jau yra nurodyta, kad į Tarybos pirmininko pareigas asmuo skiriamas Tarybos kadencijai, o šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai. 13. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje:
Tarybos narius galėtų būti skiriami bet kokio darbo ar narystės asociacijoje patirties turintys asmenys, nors jų darbas ar narystė visiškai nebūtų susijusi su sportu;
Tarybos veikloje nemokama“. 14. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje tikslintina sąvoka „Sporto tarybos nuostatuose”, kadangi ji neatitinka nei pilno, nei sutrumpinto Tarybos pavadinimo.
Taip pat svarstytina, ar pagrįstas yra šioje dalyje įtvirtintas baigtinis pagrindų, kuriems esant Tarybos nario įgaliojimai baigiasi anksčiau laiko, sąrašas, nes, pvz., jame nėra atvejų, kada asmuo negali eiti pareigų dėl ligos, piktybiškai nelanko posėdžių ar nebedalyvauja organizacijos, kuri jį delegavo, veikloje (nebėra jos narys). 15. Projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatos derintinos su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios šiuo projektu nėra keičiamos. Be to, šios dalies 6 punkte bei 14 dalies 1 punkte vartotina įvesta Nacionalinės sporto tarybos santrumpa – Taryba. 16. Projekto 3 straipsnis, atsižvelgiant į šios išvados 1 pastabą, laikytinas projekto 2 straipsniu. Šis straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą atsakingoms institucijoms parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tuo pačiu tikslintinas projekto naujo 2 straipsnio pavadinimas, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Sporto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, o projektu yra siūloma ne tik pakeisti Nacionalinės sporto tarybą sudarančią instituciją, bet ir steigti naują valstybės biudžetinę įstaigą (tam bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos), manytina, kad dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]