Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-1007 17 straipsnio Pakeitimo įstatymas m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 59 puntu ir ją išdėstyti taip: „59) pagrindinio būsto nuomos išlaidos, neviršijančios dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų, jei būsto nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre ir asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto.“
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO Nr. IX-1007 17 straipsnio Pakeitimo įstatymas m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 60 punktu: „60) pagrindinio būsto nuomos išlaidos, neviršijančios dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų, jei būsto nuomos sutartis yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto bei nėra nekilnojamo turto dalininkas. Pagrindiniu būstu yra laikomas būstas, kuriame nuomininkas nuolatos gyvena. Lengvata taikoma asmeniui, kuris sudarė nuomos sutartį, registruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir būsto nuomos sutarties trukmė yra bent 12 mėnesių.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje besiformuojantis nekilnojamojo turto kainų burbulas sukuria situaciją, kad daugėja asmenų, kurie dėl kylančių nuomos kainų, daugiausiai didmiesčiuose negali sukaupti pradinio įnašo pirmojo būsto įsigijimui. Nors valstybė yra sukūrusi eilę priemonių, kurios turėtų padėti spręsti šią problemą, dėl augančių būsto kainų reikšmingas kiekis žmonių, ypač jaunimo yra priversti didelę dalį savo gyvenimo nuomotis būstą. Daliai jų dėl nepakankamų pajamų ir didėjančių pragyvenimo išlaidų ši padėtis gali tęstis visą jų likusį gyvenimą. 2021 m. būsto kainos Lietuvoje augo rekordiškai – apie 20 proc., šiais metais, net ir neįskaičiavus situacijos pokyčių susijusių su pabėgėliais iš Ukrainos, planuojamas apie 10 proc. augimas. Pridėjus išaugusias šildymo ir elektros išlaidas, bei bendrą infliaciją, butai daugeliui žmonių tampa neįperkami. Taip pat, augant butų kainoms paprastai auga ir nuomos kainos, vien Vilniuje jos galėjo kilti iki 13 proc. Kažkokių tendencijų rodančių, kad butų ir nuomos kainos galėtų kristi, nėra. Tokia situacija didelei daliai visuomenės gali reikšti ženklu gyvenimo lygio kritimą ir skatinti emigruoti. Tokia situacija yra viena iš priežasčių, atgrasančių jaunus žmones nuo vaikų gimdymo, o tai galima traktuoti kaip grėsmę visos Lietuvos darniai ateičiai. Lietuvos būsto rinka yra suformuota po-sovietinės transformacijos, konkrečiai perėjimo iš sovietinės sistemos į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Tuo metu vykusi vadinamoji „čekinė“ privatizacija sąlygojo tai, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų tapo savo būsto savininkais.
Praėjus beveik 30 metų nuo šių įvykių dėl socialinės stratifikacijos ir nelygybės gilėjimo, didmiesčių plėtros, darbininkiškų rajonų pervystymo, gentrifikacijos „būstų savininkų visuomenė“, kuri praktiškai trumpą laiką veikė Lietuvoje nebegalės egzistuoti. Kadangi Lietuvos didmiesčiai neturi plačiai išvystyto Vakarų Europos miestams būdingo municipalinio būsto instituto didžioji dalis nuomininkų nuomojasi atviroje rinkoje. Reikšminga dalis šių nuomininkų neturi galiojančių nuomos sutarčių, taigi yra mažiau saugūs nuo nuomotojų piktnaudžiavimų. Nuomotojai taip potencialiai išvengia mokesčių mokėjimo. Registrų centro duomenys rodo, kad visuomenėje didėja ir atskirtis. Kai išskirtinai tik būsto nuomos galimybę turintys asmenys yra priversti taupyti pradiniam įnašui sukaupti, tuo tarpu Lietuvoje auga taip vadinamų butų „kolekcionierių“, tai yra asmenų ar namų ūkių, turinčių po 2, 3, 4, 5 ar daugiau butų, skaičius. Registrų centro 2020 m. duomenimis: · 2 butus turi per 136 tūkst. namų ūkių, ·
siekia per 24 tūkst., · 4 butus – per 4 tūkstančius namų ūkių, · Turinčių po 5 ar daugiau butų skaičius 2020 m. duomenimis siekė per 1,2 tūkst. tokių butų savininkų. Norint išspręsti šią besivystančią problemą svarstytina palengvinti legaliai besinuomojančių asmenų padėtį. Šiuo metu valstybė remia pirmojo būsto įsigijimą bei dalinai kompensuoja nuomą žmonėms gyvenantiems socialinėje atskirtyje. Tačiau reikšminga dalis žmonių prasprūsta pro socialinės apsaugos tinklą. Siekiant išskaidrinti būsto nuomos rinką įstatymo projektu siūloma pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą nuomos išlaidoms iki 10 procentų asmens deklaruotų metinių pajamų dydžio, jei nuomos sutartis yra registruota Registrų centre ir asmuo neturi nekilnojamojo turto.
Tokio tipo lengvata sukurtų spaudimą nuomotojams legaliai užsiimti savo veikla, sukurtų paskatas dirbti legalioje darbo rinkoje ir deklaruoti pajamas, bei palengvintų nuosavo būsto neturinčių asmenų padėtį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žmonėms, kurie nuomojasi savo pagrindinį būstą ir neturi nekilnojamojo turto šiuo metu nėra taikomos jokios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos nuomai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma asmenims, kurie neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi įregistruotą nuomos sutartį pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą sumai iki dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų. Tokio tipo lengvata sukurtų spaudimą nuomotojams legaliai užsiimti savo veikla, sukurtų paskatas dirbti legalioje darbo rinkoje ir deklaruoti pajamas, bei palengvintų nuosavo būsto neturinčių asmenų materialinę padėtį ir padėtų išvengti skurdo spąstų, kai žmonės negali išsikelti iš nuomojamo būsto į nuosavą nes negali sukaupti pradinio įnašo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo vertinimas nebuvo atliktas. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Tikėtina, kad priimtas įstatymas skaidrins būsto nuomos rinką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymo pataisos padidintų būsto nuomos rinkos skaidrumą, užtikrintų didesnį socialinį teisingumą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų parengti priemones, kurios leistų deklaruoti išlaidas pagrindinio būsto nuomai. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Galimi riboti valstybės biudžeto praradimai per Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, tačiau galima ir nauda per skaidresnę ir deklaruotą būsto nuomos rinka. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „nuoma“, „pajamų mokestis“, „mokesčio lengvata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvoje besiformuojantis nekilnojamojo turto kainų burbulas sukuria situaciją, kad daugėja asmenų, kurie dėl kylančių nuomos kainų, daugiausiai didmiesčiuose negali sukaupti pradinio įnašo pirmojo būsto įsigijimui. Nors valstybė yra sukūrusi eilę priemonių, kurios turėtų padėti spręsti šią problemą, dėl augančių būsto kainų reikšmingas kiekis žmonių, ypač jaunimo yra priversti didelę dalį savo gyvenimo nuomotis būstą. Daliai jų dėl nepakankamų pajamų ir didėjančių pragyvenimo išlaidų ši padėtis gali tęstis visą jų likusį gyvenimą. 2021 m. būsto kainos Lietuvoje augo rekordiškai – apie 20 proc., šiais metais, net ir neįskaičiavus situacijos pokyčių susijusių su pabėgėliais iš Ukrainos, planuojamas apie 10 proc. augimas. Pridėjus išaugusias šildymo ir elektros išlaidas, bei bendrą infliaciją, butai daugeliui žmonių tampa neįperkami. Taip pat, augant butų kainoms paprastai auga ir nuomos kainos, vien Vilniuje jos galėjo kilti iki 13 proc. Kažkokių tendencijų rodančių, kad butų ir nuomos kainos galėtų kristi, nėra. Tokia situacija didelei daliai visuomenės gali reikšti ženklu gyvenimo lygio kritimą ir skatinti emigruoti. Tokia situacija yra viena iš priežasčių, atgrasančių jaunus žmones nuo vaikų gimdymo, o tai galima traktuoti kaip grėsmę visos Lietuvos darniai ateičiai. Lietuvos būsto rinka yra suformuota po-sovietinės transformacijos, konkrečiai perėjimo iš sovietinės sistemos į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Tuo metu vykusi vadinamoji „čekinė“ privatizacija sąlygojo tai, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų tapo savo būsto savininkais.
Praėjus beveik 30 metų nuo šių įvykių dėl socialinės stratifikacijos ir nelygybės gilėjimo, didmiesčių plėtros, darbininkiškų rajonų pervystymo, gentrifikacijos „būstų savininkų visuomenė“, kuri praktiškai trumpą laiką veikė Lietuvoje nebegalės egzistuoti. Kadangi Lietuvos didmiesčiai neturi plačiai išvystyto Vakarų Europos miestams būdingo municipalinio būsto instituto didžioji dalis nuomininkų nuomojasi atviroje rinkoje. Reikšminga dalis šių nuomininkų neturi galiojančių nuomos sutarčių, taigi yra mažiau saugūs nuo nuomotojų piktnaudžiavimų. Nuomotojai taip potencialiai išvengia mokesčių mokėjimo. Registrų centro duomenys rodo, kad visuomenėje didėja ir atskirtis. Kai išskirtinai tik būsto nuomos galimybę turintys asmenys yra priversti taupyti pradiniam įnašui sukaupti, tuo tarpu Lietuvoje auga taip vadinamų butų „kolekcionierių“, tai yra asmenų ar namų ūkių, turinčių po 2, 3, 4, 5 ar daugiau butų, skaičius. Registrų centro 2020 m. duomenimis: · 2 butus turi per 136 tūkst. namų ūkių, ·
siekia per 24 tūkst., · 4 butus – per 4 tūkstančius namų ūkių, · Turinčių po 5 ar daugiau butų skaičius 2020 m. duomenimis siekė per 1,2 tūkst. tokių butų savininkų. Norint išspręsti šią besivystančią problemą svarstytina palengvinti legaliai besinuomojančių asmenų padėtį. Šiuo metu valstybė remia pirmojo būsto įsigijimą bei dalinai kompensuoja nuomą žmonėms gyvenantiems socialinėje atskirtyje. Tačiau reikšminga dalis žmonių prasprūsta pro socialinės apsaugos tinklą. Siekiant išskaidrinti būsto nuomos rinką įstatymo projektu siūloma pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą nuomos išlaidoms iki 10 procentų asmens deklaruotų metinių pajamų dydžio, jei nuomos sutartis yra registruota Registrų centre ir asmuo neturi nekilnojamojo turto.
Tokio tipo lengvata sukurtų spaudimą nuomotojams legaliai užsiimti savo veikla, sukurtų paskatas dirbti legalioje darbo rinkoje ir deklaruoti pajamas, bei palengvintų nuosavo būsto neturinčių asmenų padėtį. Įstatymo projektas tobulintas pagal LR Seimo Teisės departamento 2022-04-07 d. Nr. XIVP-1480 Išvadoje teiktus punktus. Papildomai aiškinamajame rašte pažymime, kad įstatymo projekte siūloma dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų suma pasirinkta norint sukurti tokios lengvatos ribas. Taigi, tokia lengvata nesukurtų paskatų žmonėms rinktis būstą, kurio normaliomis sąlygomis jie negalėtų sau leisti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žmonėms, kurie nuomojasi savo pagrindinį būstą ir neturi nekilnojamojo turto šiuo metu nėra taikomos jokios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos nuomai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma asmenims, kurie neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi įregistruotą nuomos sutartį pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą sumai iki dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų. Tokio tipo lengvata sukurtų spaudimą nuomotojams legaliai užsiimti savo veikla, sukurtų paskatas dirbti legalioje darbo rinkoje ir deklaruoti pajamas, bei palengvintų nuosavo būsto neturinčių asmenų materialinę padėtį ir padėtų išvengti skurdo spąstų, kai žmonės negali išsikelti iš nuomojamo būsto į nuosavą nes negali sukaupti pradinio įnašo.
Tokia lengvata būtų taikoma asmeniui, kuris sudarė nuomos sutartį, registruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir būsto nuomos sutarties trukmė yra bent 12 mėnesių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Tikėtina, kad priimtas įstatymas skaidrins būsto nuomos rinką. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtos įstatymo pataisos padidintų būsto nuomos rinkos skaidrumą, užtikrintų didesnį socialinį teisingumą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų parengti priemones, kurios leistų deklaruoti išlaidas pagrindinio būsto nuomai. 10.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardinantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Galimi riboti valstybės biudžeto praradimai per Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, tačiau galima ir nauda per skaidresnę ir deklaruotą būsto nuomos rinka. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „nuoma“, „pajamų mokestis“, „mokesčio lengvata“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys
2022-04-07 Nr. XIVP-1480 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
pajamomis būtų laikomos „pagrindinio būsto nuomos išlaidos, neviršijančios dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų, jei būsto nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre ir asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Pastebėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kas pagal keičiamą įstatymą laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog neapmokestinamosiomis pajamomis būtų pripažįstama ne dar viena rūšis pajamų, o išlaidos, laikytina, kad projektu siūloma formuluotė, kuria siūloma neapmokestinamomis pajamomis laikyti būsto nuomos išlaidas, sistemiškai (teisiniu, loginiu, lingvistiniu požiūriu) nedera su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. 1.2. Pažymėtina, kad projektu siūlomoje formuluotėje vartojamų sąvokų („pagrindinis būstas“, „deklaruotas jam priklausantis gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas“) turinys yra neaiškus, nors būtent nuo šių sąvokų turinio priklausytų keičiamo įstatymo nuostatų taikymas. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina vartoti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas arba šias sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokią teisinę reikšmę gali turėti deklaravimas, kai turtas valdomas nuosavybės teise. 1.3.
nekilnojamasis turtas (pavyzdžiui, apartamentai, loftai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.), kuriame yra gyvenama, tačiau tokio nekilnojamojo turto paskirtis nėra gyvenamoji. Taigi tam tikrais atvejais ne gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas nuo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto skirtųsi tik teisiniu statusu ir ne gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tinkamą gyventi, turintys gyventojai galėtų pasinaudoti projekto iniciatorių siūloma lengvata, tad atsidurtų geresnėje situacijoje. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų. 1.4. Projekte kalbama apie asmenis, besinuomojančius būstus. Atkreiptinas dėmesys, kad būstus gali nuomotis ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos, poros, tačiau nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip tokiu atveju būtų taikoma ši norma. Svarstytina, ar pavieniai gyventojai neatsidurtų geresnėje situacijoje. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų šeimų. 1.5. Viena iš sąlygų projektu siūlomai lengvatai taikyti yra ta, kad „asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“. Pažymėtina, jog pagal tokią formuluotę visiškai neįvertinama, ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto turėjimo faktas yra tolygus galimybei šiame objekte gyventi.
Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas priklausytų ne vienam, o keliems asmenims, gali nebūti objektyvių galimybių jiems visiems faktiškai tokiame objekte gyventi, tačiau pagal projekto nuostatas tokie asmenys formaliai neatitiktų reikalavimo „neturėti deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“ ir negalėtų pasinaudoti projektu siūloma lengvata. 1.6. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškios priežastys, kodėl siūloma neviršyti būtent dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų. 1.7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme yra numatyti asmenys ir šeimos, galintys kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto normų santykis su šiuo įstatymu. 1.8. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamojo turto nuomos sutartys registruojamos Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, projekto formuluotė
„įregistruota Registrų centre“ keistina formuluote „įregistruota Lietuvos
Respublikos nekilnojamojo turto registre“. 1.9. Nuostata, jog „būsto nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre“ tikslintina. Siūlytina įvardinti konkretų minimalų terminą, kuriam laikui turi būti sudaryta būsto nuomos sutartis. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti aiškiai įvardintos ir pasekmės, jei tokia sutartis būtų nutraukta. 2. Nepatobulinus projekto pagal 1.1 pastabą, pažymėtina, kad Seimas 2022 m. kovo 31 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIV-994), kuriuo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis yra papildoma 59 punktu. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 3.
ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
žodžiu „punktu“, o formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
straipsnio pavadinime esanti formuluotė „įgyvendinimas ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė, o vienintelė projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-05-17 Nr. XIVP-1480(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
pajamomis būtų laikomos „pagrindinio būsto nuomos išlaidos, neviršijančios dešimtadalio deklaruotų metinių pajamų, jei būsto nuomos sutartis yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto bei nėra nekilnojamo turto dalininkas. Pagrindiniu būstu yra laikomas būstas, kuriame nuomininkas nuolatos gyvena. Lengvata taikoma asmeniui, kuris sudarė nuomos sutartį, registruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre ir būsto nuomos sutarties trukmė yra bent 12 mėnesių“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. 1.1. Pastebėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kas pagal keičiamą įstatymą laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog neapmokestinamosiomis pajamomis būtų pripažįstama ne dar viena rūšis pajamų, o išlaidos, laikytina, kad projektu siūloma formuluotė, kuria siūloma neapmokestinamomis pajamomis laikyti būsto nuomos išlaidas, sistemiškai (teisiniu, loginiu, lingvistiniu požiūriu) nedera su keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. 1.2. Pažymėtina, kad projektu siūlomoje formuluotėje vartojamos sąvokos „deklaruotas jam priklausantis gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas“ turinys yra neaiškus, nors būtent nuo šios sąvokos turinio priklausytų keičiamo įstatymo nuostatų taikymas.
Siekiant teisinio aiškumo siūlytina šią sąvoką apibrėžti keičiamame įstatyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokią teisinę reikšmę gali turėti deklaravimas, kai turtas valdomas nuosavybės teise. 1.3. Pastebėtina, kad asmeniui gali priklausyti ir ne gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (pavyzdžiui, apartamentai, loftai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.), kuriame yra gyvenama, tačiau tokio nekilnojamojo turto paskirtis nėra gyvenamoji. Taigi tam tikrais atvejais ne gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas nuo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto skirtųsi tik teisiniu statusu ir ne gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tinkamą gyventi, turintys gyventojai galėtų pasinaudoti projekto iniciatorių siūloma lengvata, tad atsidurtų geresnėje situacijoje. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų. 1.4. Projekte kalbama apie asmenis, besinuomojančius būstus. Atkreiptinas dėmesys, kad būstus gali nuomotis ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos, poros, tačiau nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip tokiu atveju būtų taikoma ši norma. Svarstytina, ar pavieniai gyventojai neatsidurtų geresnėje situacijoje. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų šeimų. 1.5. Viena iš sąlygų projektu siūlomai lengvatai taikyti yra ta, kad „asmuo neturi deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“.
Pažymėtina, jog pagal tokią formuluotę visiškai neįvertinama, ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto turėjimo faktas yra tolygus galimybei šiame objekte gyventi. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas priklausytų ne vienam, o keliems asmenims, gali nebūti objektyvių galimybių jiems visiems faktiškai tokiame objekte gyventi, tačiau pagal projekto nuostatas tokie asmenys formaliai neatitiktų reikalavimo „neturėti deklaruoto jam priklausančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto“ ir negalėtų pasinaudoti projektu siūloma lengvata. 1.6. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme yra numatyti asmenys ir šeimos, galintys kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projekto normų santykis su šiuo įstatymu. 1.7. Siekiant teisinio aiškumo, projekte vartojama sąvoka „nekilnojamojo turto dalininkas“ keistina sąvoka „nekilnojamojo turto bendrasavininkas“. Be to, kaip pažymėta šios išvados 1.5 pastaboje projekte nėra įvertinama, ar dalies gyvenamosios paskirties turto turėjimo faktas yra tolygus galimybei šiame objekte (jo dalyje) gyventi. Atkreiptinas dėmesys, jog turima turto dalis gali būti tokia maža, kad gali nebūti objektyvių galimybių toje turto dalyje gyventi. 1.8. Projekte siūloma nustatyti, kad lengvata taikoma asmeniui, kuris sudarė nuomos sutartį. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tai reiškia, kad tokio asmens šeimos nariui, kartu gyvenančiam nuomojamam būste, sumokėjus už būsto nuomą, aptariama lengvata negalės būti taikoma. 1.9. Projekte numatyta, kad būsto nuomos sutarties trukmė yra bent 12 mėnesių. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas jame aiškiai įvardinant ir pasekmes, jei tokia sutartis būtų nutraukta.
Be to, ne nuomos sutarties trukmė, o būsto nuomos trukmė, kuri ne visais atvejais sutampa su nuomos sutarties trukme, turėtų būti aptariamos lengvatos taikymo sąlyga. 2. Nepatobulinus projekto pagal 1.1 pastabą, pažymėtina, kad Seimas 2022 m. balandžio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIV-1051), kuriuo keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis yra papildoma 60 punktu ir kuris įsigalios 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]