d6c48fd0-5cd2-428e-be62-49e10df11935 Projekto lyginamasis variantas
51
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija,
įsteigta
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL
, su visais pakeitimais , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta
reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL
, su visais pakeitimais, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos
. Finansinės analizės informacija
ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus atliktos analizės rezultatai. “
dalimi: „62 .
Finansinė informacija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos jau turima įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones gauta bet kokios rūšies informacija arba duomenys apie pinigines operacijas ar sandorius, turtą, dalykinius santykius, ūkinę komercinę veiklą. “
4Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) , su visais pakeitimais , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54) , ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.“
5Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
11Klientas – fizinis arba juridinis asmuo,
arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. Kai šio įstatymo normos taikomos klientui – ir juridiniam asmeniui, ir juridinio asmens statuso neturinčiam subjektui, vartojama sąvoka „juridinis asmuo “. “ 6.
Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo
tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus akcines bendroves ar juridinio asmens statuso neturinčius subjektus , kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);“. 7. Papildyti 2 straipsnį 181 dalimi: „18
1. Sunki nusikalstama veika – tai veika, įvardyta ir apibrėžta
dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) , Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) , Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, valstybės įmonė „ Lietuvos prabavimo rūmai “ (toliau – Lietuvos prabavimo rūmai) ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Finansinės informacijos ir finansinės analizės informacijos teikimas Lietuvos Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui)
Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti sunkių nusikalstamų veikų užkardymą, nustatymą, tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą, (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina sunkiai nusikalstamai veikai užkardyti, nustatyti, ištirti arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 2.
finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos kompetentingai valstybės institucijai, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos atskleidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia kompetentingai valstybės institucijai motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 3. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta. 4. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti perduota trečiosioms šalims arba naudojama kitais tikslais, nei iš pradžių įvardytais, tik tuo atveju, jei yra gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio gautas sutikimas. 5. Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją sunkios nusikalstamos veikos užkardymo, nustatymo, tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus. 6.
Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina Europolo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos Europolui, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad, suteikus tokią informaciją, būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia Europolui motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 8. Keičiantis informacija su Europolu, laikomasi Reglamento (ES) 2016/794 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų. 9. Keičiantis informacija pagal šį straipsnį, susipažinti su specialių kategorijų asmens duomenimis ir juos tvarkyti, prižiūrint duomenų apsaugos pareigūnui, turi teisę tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti ir specialiai įgalioti duomenų valdytojo. 10.
penkerius metus nuo sukūrimo kaupia įrašus apie prašymus, gautus pagal šį straipsnį:
1) prašymą pateikusios institucijos pavadinimą ir jos darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą) ir, jeigu turima, informacijos gavėjo duomenis (institucijos pavadinimą, darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą));
2) bylos, dėl kurios prašoma informacijos, numerį;
3) prašymo dalyką;
4) prašymo įvykdymo priemones;
5) laiką, per kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsakė į prašymą. 11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įrašai naudojami tik asmens duomenų tvarkymo teisėtumui patikrinti ir pagal prašymą teikiami tik Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. 12. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. “
Papildyti 7 straipsnį 21 punktu: „21 ) išimtiniais ir skubiais atvejais su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, keistis finansine informacija ar finansinės analizės informacija, kuri gali būti svarbi su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su terorizmu, susijusiai informacijai tvarkyti ar analizuoti. “
1.
išdėstyti taip: „
2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73) (toliau
Nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, laikomasi šių sąlygų galima tik tada, kai yra visos šios sąlygos :
ir2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio
pat kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą , ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą ;
2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento ir naudos gavėjo – fizinio asmens ir juridinio asmens atstovo tapatybė šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais buvo nustatyta iš šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų dokumentų.“
Pakeisti 14 straipsnio 41 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) užtikrinti, kad tada, kai klientui atidaroma sąskaita, pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“
išdėstyti taip: „
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankui;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui .“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo
nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti susijęs su teroristų finansavimu .“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius
santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ,
duomenų tvarkymą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 252 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos
centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL
su visais pakeitimais su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL 2019 L 186, p. 80) , (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132)
straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi: „
informacijos apie pagal šio įstatymo 51 straipsnį pateiktus prašymus ir valstybės informacinėms sistemoms ar registrams, kuriuose kaupiami duomenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, pateiktus prašymus dėl sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai. “
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2019/2175 . 3.
finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43) . 4. 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2) . 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6) . 6 . 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR. “
straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
d6c48fd0-5cd2-428e-be62-49e10df11935 Projekto Nr. XIVP-148(2) lyginamasis variantas
2, 3, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252 ,
51
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija,
įsteigta
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL
, su visais pakeitimais , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta
reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL
, su visais pakeitimais, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos
. Finansinė informacija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos jau turima įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones gauta bet kokios rūšies informacija arba duomenys apie pinigines operacijas ar sandorius, turtą, dalykinius santykius, ūkinę komercinę
Finansinės analizės informacija
ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus atliktos analizės rezultatai. “
4Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas
Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) , su visais pakeitimais , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54) , ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.“
5Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas, atliekantys pinigines operacijas arba sudarantys sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos klientui – ir juridiniam asmeniui, ir juridinio asmens statuso neturinčiam subjektui, vartojama sąvoka „juridinis asmuo “. “ 6.
Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo
tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant
juridinio asmens statuso neturinčius subjektus , kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) , Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas) , Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, valstybės įmonė „ Lietuvos prabavimo rūmai “ (toliau – Lietuvos prabavimo rūmai) ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Finansinės informacijos ir finansinės analizės informacijos teikimas Lietuvos Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui)
Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti nusikalstamų veikų, prevenciją, tyrimą atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą, (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina ve ikos, įvardytos 2016 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai
priede, prevencijai, tyrimui, atskleidimui arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos kompetentingai valstybės institucijai, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos atskleidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia kompetentingai valstybės institucijai motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 3. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta. 4.
finansinės analizės informacija gali būti perduota trečiosioms šalims arba naudojama kitais tikslais, nei iš pradžių įvardytais, tik tuo atveju, jei yra gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio gautas sutikimas. 5. Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją nusikalstamos veikos įvardytos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus. 6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina Europolo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos Europolui, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad, suteikus tokią informaciją, būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia Europolui motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 8.
2016/794 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų. 9. Keičiantis informacija pagal šį straipsnį, susipažinti su specialių kategorijų asmens duomenimis ir juos tvarkyti, prižiūrint duomenų apsaugos pareigūnui, turi teisę tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti ir specialiai įgalioti duomenų valdytojo. 10. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba renka, registruoja ir penkerius metus nuo sukūrimo kaupia įrašus apie prašymus, gautus pagal šį straipsnį:
1) prašymą pateikusios institucijos pavadinimą ir jos darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą) ir, jeigu turima, informacijos gavėjo duomenis (institucijos pavadinimą, darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą));
2) bylos, dėl kurios prašoma informacijos, numerį;
3) prašymo dalyką;
4) prašymo įvykdymo priemones;
5) laiką, per kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsakė į prašymą. 11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įrašai naudojami tik asmens duomenų tvarkymo teisėtumui patikrinti ir pagal prašymą teikiami tik Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. 12. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. “
Papildyti 7 straipsnį 21 punktu: „21 ) išimtiniais ir skubiais atvejais su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, keistis finansine informacija ar finansinės analizės informacija, kuri gali būti svarbi informacijai, susijusiai su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su terorizmu, tvarkyti ar analizuoti. “
išdėstyti taip: „
2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73) (toliau
Nustatyti Nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, laikomasi šių sąlygų galima tik tada, kai yra visos šios sąlygos :
ir2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio
pat kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą , ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą ;
2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento ir naudos gavėjo – fizinio asmens ir juridinio asmens atstovo tapatybė šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais buvo nustatyta iš šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų dokumentų.“
Pakeisti 14 straipsnio 41 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) užtikrinti, kad tada, kai klientui atidaroma sąskaita, pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“
išdėstyti taip: „
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankui;“. 2.
2Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra
šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui .“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo
nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti susijęs su teroristų finansavimu .“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius
santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ,
duomenų tvarkymą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 252 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos
centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL
su visais pakeitimais su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL 2019 L 186, p. 80) , (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132)
straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi: „
informacijos apie pagal šio įstatymo 51 straipsnį pateiktus prašymus ir valstybės informacinėms sistemoms ar registrams, kuriuose kaupiami duomenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, pateiktus prašymus dėl nusikalstamų veikų, įvardytų Reglamento (ES) 2016/794 I priede prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai. “
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175 . 3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43) . 4. 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2) . 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6) . 6 . 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR. “
straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
d6c48fd0-5cd2-428e-be62-49e10df11935 Projekto Nr. XIVP-148(3) lyginamasis variantas
2, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252 ,
51
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija,
įsteigta
ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL
, su visais pakeitimais , Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta
reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL
, su visais pakeitimais, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos
Finansinė informacija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) jau turima įgyvendinant pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones gauta bet kokios rūšies informacija arba duomenys apie pinigines operacijas ar sandorius, turtą, dalykinius santykius, ūkinę komercinę veiklą. “
dalimi: „6
2. Finansinės analizės informacija
2 ir 3 punktus atliktos analizės rezultatai. “
4Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas
Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) , su visais pakeitimais , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54) , ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.“
5Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
arba kolektyvinio investavimo subjektas, atliekantys pinigines operacijas arba sudarantys sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos klientui – ir juridiniam asmeniui, ir kolektyvinio investavimo subjektui, vartojama sąvoka „juridinis asmuo “. “ 6.
Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo
tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant valdymą per pareikštin ių es akcij ų as valdymą , išskyrus akcines bendroves ar kolektyvinio investavimo subjektus , kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 51 straipsniu Papildyti Įstatymą 51 straipsniu: „51 straipsnis. Finansinės informacijos ir finansinės analizės informacijos teikimas Lietuvos Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui)
Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti nusikalstamų veikų, prevenciją, tyrimą atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą, (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina ve ikos, įvardytos 2016 m. gegužės 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai
priede, prevencijai, tyrimui, atskleidimui arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos kompetentingai valstybės institucijai, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos atskleidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia kompetentingai valstybės institucijai motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 3. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta. 4.
finansinės analizės informacija gali būti perduota trečiosioms šalims arba naudojama kitais tikslais, nei iš pradžių įvardytais, tik tuo atveju, jei yra gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio gautas sutikimas. 5. Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją nusikalstamos veikos įvardytos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus. 6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina Europolo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. 7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos Europolui, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad, suteikus tokią informaciją, būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia Europolui motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją. 8.
2016/794 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų. 9. Keičiantis informacija pagal šį straipsnį, susipažinti su specialių kategorijų asmens duomenimis ir juos tvarkyti, prižiūrint duomenų apsaugos pareigūnui, turi teisę tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti ir specialiai įgalioti duomenų valdytojo. 10. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba renka, registruoja ir penkerius metus nuo sukūrimo kaupia įrašus apie prašymus, gautus pagal šį straipsnį:
1) prašymą pateikusios institucijos pavadinimą ir jos darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą) ir, jeigu turima, informacijos gavėjo duomenis (institucijos pavadinimą, darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą));
2) bylos, dėl kurios prašoma informacijos, numerį;
3) prašymo dalyką;
4) prašymo įvykdymo priemones;
5) laiką, per kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsakė į prašymą. 11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įrašai naudojami tik asmens duomenų tvarkymo teisėtumui patikrinti ir pagal prašymą teikiami tik Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. 12. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. “
Papildyti 7 straipsnį 21 punktu: „21 ) išimtiniais ir skubiais atvejais su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, keistis finansine informacija ar finansinės analizės informacija, kuri gali būti svarbi informacijai, susijusiai su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su terorizmu, tvarkyti ar analizuoti. “
išdėstyti taip: „
2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73) (toliau
Nustatyti Nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, laikomasi šių sąlygų galima tik tada, kai yra visos šios sąlygos :
ir2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio
pat kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą , ar prieš išduodant jam kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą ;
2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento ir naudos gavėjo – fizinio asmens ir juridinio asmens atstovo tapatybė šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais buvo nustatyta iš šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų dokumentų.“
Pakeisti 14 straipsnio 41 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) užtikrinti, kad tada, kai klientui atidaroma sąskaita, pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“
išdėstyti taip: „
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankui;“. 2.
2Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra
šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui .“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo
nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti susijęs su teroristų finansavimu .“
Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius
santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ,
duomenų tvarkymą. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 252 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos
centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL
su visais pakeitimais su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL 2019 L 186, p. 80) , (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132)
straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnį 4 dalimi: „
informacijos apie pagal šio įstatymo 51 straipsnį pateiktus prašymus ir valstybės informacinėms sistemoms ar registrams, kuriuose kaupiami duomenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, pateiktus prašymus dėl nusikalstamų veikų, įvardytų Reglamento (ES) 2016/794 I priede prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai. “
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175 . 3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43) . 4. 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2) . 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6) . 6 . 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR. “
straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
252
51
2021-01-05 Nr. XIVP-148 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 181 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „ Sunki nusikalstama veika – tai veika, įvardyta ir apibrėžta 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai
priede
“. Nurodytas teisinis reguliavimas ydingas keliais aspektais. 1.1. Keičiamame
įstatyme vartojama „ sunkių nusikalstamų veikų “ kategorija nedera su Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinta nusikalstamų veikų klasifikacija, pagal kurią kaip sunkūs įvardijami tik nusikaltimai [1] (t. y. viena iš nusikalstamų veikų rūšių), o ne nusikalstamos veikos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme apibrėžus „ sunkių nusikalstamų veikų
“ sąvoką atsirastų ne tik sisteminis nesuderinamumas su
BK, bet ir vidinis prieštaravimas pačiame keičiamame įstatyme.
Antai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo galiojančios redakcijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „ Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) <...> “, t. y. joje yra vadovaujamasi minėta BK esančia nusikalstamų veikų klasifikacija, kurioje žodis „ sunkus
“ vartojamas apibūdinant būtent tik nusikaltimus. 1.2. BK
apibrėžia , kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia
“. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų apibrėžimas kaip loginis
veiksmas, kurio rezultatas būtų privalomas ir tiesiogiai taikytinas kiekvienam asmeniui, gali būti realizuojamas vienintele forma – BK aprašant konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį. Tuo tarpu Reglamento (ES) 2016/794 I priede nusikalstamos veikos yra ne apibrėžiamos, o tik išvardijamas jų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo2 straipsnio 181 dalyje žodžiai „ ir apibrėžta “ turėtų būti išbraukti. 2.
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje vartojama formuluotė „ sunkių nusikalstamų veikų užkardymas, nustatymas, tyrimas arba baudžiamasis persekiojimas už jas
“ sistemiškai nedera su įstatymo projekto 11 straipsniu
keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, kurioje atitinkami veiksmai įvardijami kaip „ sunkių nusikalstamų veikų prevencija, tyrimas, atskleidimas ar baudžiamasis persekiojimas už jas “. Dėl šios priežasties įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje žodis „ užkardymas “ turėtų būti keičiamas į žodį „ prevencija “, o žodis „ nustatymas “ – į „ atskleidimas
“. Taip pat pastebėtina, kad šie pakeitimai reikalingi
tam, kad keičiamo įstatymo terminija būtų suderinta su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nuostatomis. 3. Įstatymo projekto3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio
ūloma nustatyti, kad d uomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos . Keičiamo įstatymo
uomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslais, neturi teisės susipažinti su šio įstatymo pagrindais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateiktais jo asmens duomenimis .
Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aiškus dviejų paminėtų nuostatų santykis – neaišku, kodėl keičiamo įstatymo
minimi Finansini ų nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateikti asmens duomenys, o keičiamo įstatymo51 straipsnio 12 dalyje si ūloma nustatyti teisės susipažinti išimtį tik dėl informacijos, kad atitinkami duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, neįtraukiant ir kitų priežiūros institucijų. 4. Įstatymo projekto10 straipsniu si ūloma pakeisti keičiamo įstatymo251 straipsnio 1 dal į. Atsižvelgus į tai, jog Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 , 251 ,252 straipsniais įstatymo
m. kovo 10 d., iki įsigalios keičiamo įstatymo papildymas 252 straipsniu, tur ėtų būti keičiamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 , 251 , 252 straipsniais įstatymas, o ne projektu keičiamas įstatymas. 5. Remiantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“,
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime esantis skaičius ir žodis „3 straipsnis“ rašytini paryškintu šriftu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] BK
Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo “.
,
51
2021-05-12 Nr. XIVP-148(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Palyginus šį įstatymo projektą su įstatymo projektu Nr. XIVP-148 matyti, jog šiame įstatymo projekte Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo
įstatymo projekto 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog atitinkamai turėtų būti koreguojama ir šio įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalis, joje įtvirtinant, jog išimtis dėl įstatymo įsigaliojimo datos taikoma ne įstatymo projekto 5 straipsnio, o įstatymo projekto 4 straipsnio atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-04-07
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis (nuotoliniu), Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė (nuotoliniu), Jolanta Dzikaitė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-051371 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 181 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „ Sunki nusikalstama veika – tai veika, įvardyta ir apibrėžta 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede
“. Nurodytas teisinis reguliavimas ydingas keliais aspektais. 1.1.
įstatyme vartojama „ sunkių nusikalstamų veikų “ kategorija nedera su Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtinta nusikalstamų veikų klasifikacija, pagal kurią kaip sunkūs įvardijami tik nusikaltimai [1] (t. y. viena iš nusikalstamų veikų rūšių), o ne nusikalstamos veikos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme apibrėžus „ sunkių nusikalstamų veikų “ sąvoką atsirastų ne tik sisteminis nesuderinamumas su BK, bet ir vidinis prieštaravimas pačiame keičiamame įstatyme. Antai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo galiojančios redakcijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „ Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) <...> “, t. y. joje yra vadovaujamasi minėta BK esančia nusikalstamų veikų klasifikacija, kurioje žodis „ sunkus “ vartojamas apibūdinant būtent tik nusikaltimus. Pritarti Išbraukti projekto 1 straipsnio 7 dalį: „
dalimi: „181 . Sunki nusikalstama veika
Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede. “ Pakeisti projekto
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Lietuvos Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti sunkių nusikalstamų veikų užkardymą, nustatymą, prevenciją, tyrimą, atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija), prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina sunkiai nusikalstamai veikai veikos , įvardintos
dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede, užkardyti, nustatyti, ištirti prevencijai, tyrimui atskleidimui, arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Pakeisti projekto
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją sunkios nusikalstamos veikos, įvardintos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, užkardymo, nustatymo, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.“ Pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja statistinės informacijos apie pagal šio įstatymo 51 straipsnį pateiktus prašymus ir valstybės informacinėms sistemoms ar registrams, kuriuose kaupiami duomenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, pateiktus prašymus dėl sunkių nusikalstamų veikų, įvardintų Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-0517 1.2. BK 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog šis kodeksas „ apibrėžia , kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia
“. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų apibrėžimas kaip loginis veiksmas,
kurio rezultatas būtų privalomas ir tiesiogiai taikytinas kiekvienam asmeniui, gali būti realizuojamas vienintele forma – BK aprašant konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį. Tuo tarpu Reglamento (ES) 2016/794 I priede nusikalstamos veikos yra ne apibrėžiamos, o tik išvardijamas jų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo2 straipsnio 181 dalyje žodžiai „ ir apibrėžta “ turėtų būti išbraukti.
Pritarti Išbraukti projekto 1 straipsnio 7 dalį: „
dalimi: „181 . Sunki nusikalstama veika
Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-0531
51 straipsnyje vartojama formuluotė „ sunkių nusikalstamų veikų užkardymas, nustatymas, tyrimas arba baudžiamasis persekiojimas už jas “ sistemiškai nedera su įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalimi, kurioje atitinkami veiksmai įvardijami kaip „ sunkių nusikalstamų veikų prevencija, tyrimas, atskleidimas ar baudžiamasis persekiojimas už jas
“. Dėl šios priežasties įstatymo projekto 3
straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje žodis „ užkardymas “ turėtų būti keičiamas į žodį „ prevencija “, o žodis „ nustatymas “
Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pritarti Pakeisti projekto
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Lietuvos Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti sunkių nusikalstamų veikų užkardymą, nustatymą, prevenciją, tyrimą, atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija), prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina sunkiai nusikalstamai veikai veikos , įvardintos 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede, užkardyti, nustatyti, ištirti prevencijai, tyrimui atskleidimui, arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Pakeisti projekto
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį
gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją sunkios nusikalstamos veikos, įvardintos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, užkardymo, nustatymo, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-05312 1. 3.
3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad d uomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos . Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslais, neturi teisės susipažinti su šio įstatymo pagrindais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateiktais jo asmens duomenimis . Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aiškus dviejų paminėtų nuostatų santykis – neaišku, kodėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje minimi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateikti asmens duomenys, o keičiamo įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti teisės susipažinti išimtį tik dėl informacijos, kad atitinkami duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, neįtraukiant ir kitų priežiūros institucijų. Nepritarti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslais, neturi teisės susipažinti su šio įstatymo pagrindais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateiktais jo asmens duomenimis .
Užtikrinant, kad ši nuostata nebūtų pažeista tais atvejais, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba keisis finansine informacija ir finansinės analizės informacija su teisėsaugos institucijomis pagal naująjį51 straipsnį, Įstatymo projekte įtvirtinama, kad duomenų gavimo iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos faktas duomenų subjektui nėra atskleidžiamas. Kitų priežiūros institucijų įstatymo 51 straipsnio 12 dalis neapima, kadangi tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (t. y. finansinės žvalgybos padalinys) teiks informaciją teisėsaugos institucijoms pagal šį straipsnį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-0510
keičiamo įstatymo 251 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į tai, jog Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 , 251 , 252 straipsniais įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo papildymas 252 straipsniu įsigalioja 2021 m. kovo 10 d., iki įsigalios keičiamo įstatymo papildymas 252 straipsniu, turėtų būti keičiamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 , 251 , 252 straipsniais įstatymas, o ne projektu keičiamas įstatymas.
Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo papildymas 252 straipsniu įsigalios po 2021 m. kovo 10 d., ir ši pastaba nėra aktuali. aktuali. Šiuo metu rengti atskirą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 ,251 , 252 straipsniais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą netikslinga. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-01-052
rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 35 punktu įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime esantis skaičius ir žodis „3 straipsnis“ rašytini paryškintu šriftu. Pritarti Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-148 ir Komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Maldeikis, V. Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė [1] BK
Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo “.