Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Monika Ošmianskienė
Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Projekto XIVP-1479(3) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai „Žmogaus orumas yra vienodas visiems žmonėms: kai trypiu kito orumą, trypiu savąjį. “ – popiežius Pranciškus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas. Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais. Nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“. Terminai yra istoriškai determinuotos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Todėl šio įstatymo projekto uždavinys yra pakeisti dar sovietmečiu vartotą menkinantį invalidumo terminą, pagarbesniu - neįgalumo terminu. Orumas prasideda pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.
3.Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojamas invalidumo terminas: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Tuo tarpu nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu keičiamo Konstitucijos
terminą, pagarbesniu - neįgalumo terminu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas su verslo sąlygomis ir jo plėtra tiesiogiai nesusijęs. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą priimti naujų ar keisti galiojančius teisės aktus nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams ir prisideda prie jų įgyvendinimo. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymą jo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Išvadų ir vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Netekto darbingumo pensija, šalpos pensija, neįgalumas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narė Monika Ošmianskienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai „Žmogaus orumas yra vienodas visiems žmonėms: kai trypiu kito orumą, trypiu savąjį. “ – popiežius Pranciškus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 52 straipsnyje vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas. Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais. Nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“. Terminai yra istoriškai determinuotos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys. Todėl šio įstatymo projekto uždavinys yra pakeisti dar sovietmečiu vartotą menkinantį invalidumo terminą, pagarbesniu - neįgalumo terminu. Orumas prasideda pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.
3.Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojamas invalidumo terminas: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“ Tuo tarpu nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu keičiamo Konstitucijos
terminą, pagarbesniu - neįgalumo terminu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas su verslo sąlygomis ir jo plėtra tiesiogiai nesusijęs. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą priimti naujų ar keisti galiojančius teisės aktus nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams ir prisideda prie jų įgyvendinimo. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus įstatymą jo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Išvadų ir vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Netekto darbingumo pensija, šalpos pensija, neįgalumas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
nariai
Ošmianskienė 2.
DĖL
2022-04-11 Nr. XIVP-1479 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio „invalidumo“ įrašant žodį „neįgalumo“. Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas
„invalidumas“ yra menkinantis negalią turinčius žmones. 1.1. Atsižvelgdami į tai, kad žodžių reikšmės, jų
vartojimas pirmiausia yra kalbos klausimai, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), siūlytume dėl šio projekto gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą. 1.2. Svarstant projektą reikėtų įvertinti siūlomo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės teisės į tam tikrą pensiją turinį, ir į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). 2. Palyginus projekto tekstą su galiojančios Konstitucijos 52 straipsniu, matyti, kad projekte nėra numatyta socialinė parama maitintojo netekimo atveju, užtikrinama galiojančios Konstitucijos 52 straipsnyje.
Tačiau projekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma išbraukti žodžius „maitintojo netekimo“ (šie žodžiai nėra perbraukti, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Konstitucijos redakcijos pagrindu), projekto aiškinamajame rašte taip pat neužsiminta apie siūlymą pakeisti Konstitucijos 52 straipsnį tuo atžvilgiu, kad būtų panaikinta konstitucinė socialinės paramos maitintojo netekimo atveju garantija. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti šios konstitucinės garantijos, todėl šiuo aspektu projekto nevertiname. Jeigu projektu iš tikrųjų nesiekiama panaikinti konstitucinės socialinės paramos maitintojo netekimo atveju garantijos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atitinkamas projekto pataisymas laikytinas esminio pobūdžio pakeitimu, kuris pagal Konstituciją ir Seimo statutą negalėtų būti atliktas svarstant projektą Seime. Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas); atitinkamos teisės normos yra įtvirtintos Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies
pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas). 3.
statuto 169 straipsnio 1, 2 dalis po Konstitucijos keitimo įstatymo projektu turi būti nurodyti visi jį pasirašę Seimo nariai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2022-04-21 Nr. XIVP-1479(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio „invalidumo“ įrašant žodį „neįgalumo“. Projekto aiškinamajame rašte šio Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas
„invalidumas“ yra menkinantis negalią turinčius žmones. Atsižvelgdami į tai, kad žodžių reikšmės, jų vartojimas
pirmiausia yra kalbos klausimai, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), siūlytume dėl šio projekto gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą. Svarstant projektą reikėtų įvertinti siūlomo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės teisės į tam tikrą pensiją turinį, ir į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos tekste žodžius ar formuluotes; reikalavimo įstatymuose, kituose teisės aktuose tuos pačius reiškinius visada apibūdinti tik tais pačiais žodžiais ir formuluotėmis kaip Konstitucijoje suabsoliutinimas ne tik reikštų siekį dirbtinai varžyti, stabdyti tokį kalbos, inter alia teisinės terminijos, vystymąsi, kai įstatymuose, kituose teisės aktuose yra vartojami ne tik kitokie nei Konstitucijos tekste žodžiai (formuluotės), apibūdinantys tuos pačius reiškinius, bet ir apskritai nauji terminai (formuluotės), kurių Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 52 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIVP-1479(2) 2023-05-24
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Monika Ošmianskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kuria užtikrinama piliečių teisė gauti invalidumo pensiją, vietoj žodžio
„invalidumo“ įrašant žodį „neįgalumo“. Projekto aiškinamajame rašte šio
Konstitucijos pakeitimo poreikis argumentuojamas tuo, kad terminas
„invalidumas“ yra menkinantis negalią turinčius žmones. Atsižvelgdami į tai, kad žodžių reikšmės, jų vartojimas pirmiausia
yra kalbos klausimai, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), siūlytume dėl šio projekto gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą. Pritarti 2022 m. gegužės 11 d.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė savo išvadą (žr.: šios TTK išvados 4 p.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-04-21 Svarstant projektą reikėtų įvertinti siūlomo Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą, atsižvelgiant į tai, kad siūloma pakeisti tik patį Konstitucijoje pavartotą terminą, bet ne jo suponuojamą konstitucinės teisės į tam tikrą pensiją turinį, ir į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną terminijos pasikeitimas savaime nėra pagrindas keisti Konstituciją.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:
Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (2006 m. kovo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai);
Konstitucijos teksto kūrimo metu nebuvo, bet ir galėtų provokuoti koreguoti Konstitucijos tekstą pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose įtvirtintą terminiją (žodžius, formuluotes) net ir tokiais atvejais, kai intervencija į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti pastovus aktas, tekstą teisiškai nėra būtina (2006 m. sausio 16 d., 2007 m. liepos 5 d.,
Konstitucijos, kaip ir visą teisės sistemą orientuojančios teisės, samprata suponuoja, kad Konstitucija turi būti ne tik valstybės ir visuomenės stabilumo, bet ir jų pažangos garantija.
Kitoks aiškinimas galėtų paneigti, be kita ko, konstitucinį atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį, atvirumo tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei konstitucinius imperatyvus, sudarytų prielaidas riboti pažangios demokratinės teisinės valstybės raidą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs poreikį pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimus). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad „šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais." Taigi, iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, jog siūloma Konstitucijos pataisa iš esmės yra grindžiama konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, atviros, teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybes siekiu, teisingumo principu, pagarba žmogaus orumui, asmenų lygybe, pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga. Siūloma Konstitucijos pataisa siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, labiau apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Pabrėžtina, kad žmogaus teisių ir laisvių apsauga, jos stiprinimas (plėtojimas) yra visuotinis tikslas, vienijantis demokratines valstybes. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės bruožų (žr., pvz. 2002 rugsėjo 19 d., 2016 m. balandžio 27 d. nutarimus). Demokratinės teisinės valstybės progresas yra neatsiejamas nuo žmogaus teisių apsaugos stiprinimo.
Valstybei tenka didžiausia atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą bei reikiamų sąlygų joms įgyvendinti sukūrimą (Konstitucinio Teismo 1996 balandžio 18 d. nutarimas). Paminėtina, kad Projekto rengėjai žmogaus teisių apsaugos stiprinimo poreikį sieja su Konstitucijos tekstine išraiška. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės užtikrinti Konstitucijos atvirumą pažangiai demokratinės teisinės valstybės raidai plėtojant oficialiąją konstitucinę doktriną. Be to, šis pakeitimas nepakeistų Konstitucijoje įtvirtinto eksplicitinio bei implicitinio teisinio reguliavimo prasmės. Įvertinus visa tai darytina išvada, jog Projektu siūloma Konstitucijos pataisa, kurios tikslas yra stiprinti žmogaus teisią apsaugą, neturėtų sudaryti prielaidų teigti, kad tokia pataisa yra konstituciškai nepagrista. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-04-22 Ar nereiktų tuo pačiu pakeisti arba panaikinti ir Konstitucijos 34 str. 2 d., kur kalbama apie teismo pripažintus neveiksniais, nes dabar pagal Civilinio kodekso 2.10. ir kitus straipsnius fizinį asmenį visiškai neveiksniu pripažinti negalima, jis gali būti tik pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Galimybę pripažinti asmenį visiškai neveiksniu kritikavo ir Junktinių tautų neįgaliųjų teisių komitetas 2016 m. balandžio 20 d. Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos, kur sakoma: "57.
Komitetas reiškia susirūpinimą:
a) kad Konstitucijoje nesuteikiama teisė neįgaliesiems, kurie pripažinti teisiškai neveiksniais, balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose; ...
b) kad trūksta patikimos statistinės informacijos apie neįgaliųjų, kurie buvo pašalinti iš rinkėjų registro dėl neįgalumo, skaičių;
c) kad dabartiniais rinkimų įstatymais neleidžiama visiems neįgaliesiems nepriklausomai, laisvai ir slaptai dalyvauti rinkimų procese. 58. Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis:
a) panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, kuriomis nesuteikiama teisė neįgaliesiems balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, taip pat pašalinti galimybę pripažinti neįgaliuosius teisiškai neveiksniais dėl neįgalumo;
b) grąžinti balsavimo teises visiems neįgaliesiems, kurie yra pašalinti iš nacionalinio rinkėjų registro;
c) rinkti patikimą ir suskirstytą statistiką ir duomenis apie neįgaliųjų kaip rinkėjų, kandidatų dalyvavimą politikoje;
d) paspartinti rinkimų įstatymų priėmimą Parlamente, kad būtų užtikrintos teisiškai įgyvendinamos neįgaliųjų teisės balsuoti ir, be kita ko, jiems būtų prieinami pasiekiami rinkimų biuleteniai, rinkimų medžiaga ir rinkimų apylinkės, ir užtikrinta laisvai pasirenkama, tinkama ir būtina pagalba, kad visiems žmonėms būtų lengviau balsuoti, nepaisant negalios." Nepritarti Aptariamos normos savo turiniu nėra tapačios, be to, bet kokia Konstitucijos keitimo iniciatyva, atsižvelgiant į Konstitucijos vietą teisės aktų hierarchijoje ir Konstitucijos pataisų svarstymo ir priėmimo ypatumus, turi būti itin atidžiai išanalizuota ir įvertinta, nes tai gali turėti itin didelę reikšmę ir įtaką ne tik visam teisiniam reguliavimui, bet ir visuomeniniams santykiams atitinkamoje srityje.
Komitetas rekomenduoja valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis:
a) panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, kuriomis nesuteikiama teisė neįgaliesiems balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, taip pat pašalinti galimybę pripažinti neįgaliuosius teisiškai neveiksniais dėl neįgalumo;
b) grąžinti balsavimo teises visiems neįgaliesiems, kurie yra pašalinti iš nacionalinio rinkėjų registro;
c) rinkti patikimą ir suskirstytą statistiką ir duomenis apie neįgaliųjų kaip rinkėjų, kandidatų dalyvavimą politikoje;
d) paspartinti rinkimų įstatymų priėmimą Parlamente, kad būtų užtikrintos teisiškai įgyvendinamos neįgaliųjų teisės balsuoti ir, be kita ko, jiems būtų prieinami pasiekiami rinkimų biuleteniai, rinkimų medžiaga ir rinkimų apylinkės, ir užtikrinta laisvai pasirenkama, tinkama ir būtina pagalba, kad visiems žmonėms būtų lengviau balsuoti, nepaisant negalios." Nepritarti Aptariamos normos savo turiniu nėra tapačios, be to, bet kokia Konstitucijos keitimo iniciatyva, atsižvelgiant į Konstitucijos vietą teisės aktų hierarchijoje ir Konstitucijos pataisų svarstymo ir priėmimo ypatumus, turi būti itin atidžiai išanalizuota ir įvertinta, nes tai gali turėti itin didelę reikšmę ir įtaką ne tik visam teisiniam reguliavimui, bet ir visuomeniniams santykiams atitinkamoje srityje. Be viso to, pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, Konstitucijos straipsnių pataisų tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva.
Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų:
„Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio 1
dalyje numatytų subjektų pateiktus Konstitucijos keitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-05-11 Neprieštaraujame, kad Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatyme vietoj invalidumo pensija būtų teikiama neįgalumo pensija. Žodis invalidumas anksčiau vartotas kaip teisės terminas, bet šio amžiaus pradžioje ne kalbos specialistų iniciatyva dėl konotacijos jis imtas keisti terminu neįgalumas.
Dabar invalidumas laikomas pasenusiu terminu (pažyma apie pasenimą yra įrašyta ir naujausiame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime), dabartiniuose teisės aktuose jis paprastai nevartojamas, išskyrus atvejus, kai norima parodyti ryšį su ankstesniu teisiniu reglamentavimu (pvz., Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme rašoma „socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensija“ arba „socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensija“). Atsižvelgti
2022-05-24 Atsakydami į Jūsų kreipimąsi ir susipažinus su Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1479(2) (toliau – Konstitucijos keitimo įstatymo projektas, Projektas), konstatuotina, kad šiuo projektu siūloma Konstitucijos pataisa atitinka iš Konstitucijos kylančius reikalavimus. Šiai nuomonei pagrįsti pateiktini tokie argumentai. 1. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais." Projektu siūloma Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytą invalidumo terminą pakeisti neįgalumo terminu. Atsižvelgti
Konstitucija — tai aukščiausioji teisė, nubrėžianti gaires visai teisės sistemai, visa teises sistema kuriama Konstitucijos pagrindu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
Viena vertus, kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose, tokia Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, samprata suponuoja, kad Konstitucija turi būti stabilus teises aktas; Konstitucijos stabilumas yra tokia jos savybė, kuri su kitomis (inter alia su Konstitucijos ypatinga, aukščiausia teisine galia) konstitucinį teisinį reguliavimą atskiria nuo žemesnės galios teisės aktais nustatyto (ordinarinio) teisinio reguliavimo, o Konstituciją — nuo visų kitų teisės aktų; Konstitucijos stabilumas — viena iš prielaidų| užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, Konstitucijoje deklaruotų lietuvių tautos siekių, kuriais grindžiama pati Konstitucija, įgyvendinimą; Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina. Kita vertus, Konstitucijos, kaip ir visą teisės sistemą orientuojančios teisės, samprata suponuoja, kad Konstitucija turi būti ne tik valstybės ir visuomenės stabilumo, bet ir jų pažangos garantija. Kitoks aiškinimas galėtų paneigti, be kita ko, konstitucinį atviros pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį, atvirumo tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei konstitucinius imperatyvus, sudarytų prielaidas riboti pažangios demokratinės teisinės valstybės raidą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs poreikį pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimus).
Svarbu, kad Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada). Taigi ir tarp minėtų Konstitucijos vertybių — stabilumo ir atvirumo pažangiai demokratinės teisinės valstybės raidai (gyvybingumo) turi būti pusiausvyra, jos negali būti priešinamos ar suabsoliutinamos. Tai patvirtina ir oficialioji konstitucinė doktrina: kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai tai yra objektyviai būtina (žr.: pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m, kovo 28 d. nutarimus). Žinoma, Konstitucijos keitimo įstatymai turi atitikti iš Konstitucijos kylančius materialiuosius ir procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus (plačiau apie šiuos reikalavimus žr. Konstitucinio Teismo 2020 liepos 30 d. nutarimą). Pritarti
ir įžeidžianti negalią turinčius žmones, todėl ją siūloma keisti pagarbesniu, žmogaus orumą užtikrinančia neįgalumo sąvoka. Projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad „šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją— žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas.
Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių klasifikavimo netinkamais." Taigi, iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, jog siūloma Konstitucijos pataisa iš esmės yra grindžiama konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, atviros, teisingos, darnios visuomenės ir teisinės valstybes siekiu, teisingumo principu, pagarba žmogaus orumui, asmenų lygybe, pažeidžiamų visuomenės grupių apsauga. Siūloma Konstitucijos pataisa siekiama stiprinti žmogaus teisių apsaugą, labiau apginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Pabrėžtina, kad žmogaus teisių ir laisvių apsauga, jos stiprinimas (plėtojimas) yra visuotinis tikslas, vienijantis demokratines valstybes l. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, žmogaus teisių ir laisvių apsauga yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės bruožų (žr., pvz. 2002 rugsėjo 19 d.,
yra neatsiejamas nuo žmogaus teisių apsaugos stiprinimo². Valstybei tenka didžiausia atsakomybė už žmogaus teisių apsaugą bei reikiamų sąlygų joms įgyvendinti sukūrimą (Konstitucinio Teismo 1996 balandžio 18 d. nutarimas). Akcentuotina, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, jų apsauga yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinė tradicija ir konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra neatskiriama Lietuvos konstitucinio identiteto dalis.
Pagarba žmogaus teisėms yra vertybė, kuria grindžiama Europos Sąjunga ir kuri yra bendra visoms valstybėms narėms (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. vasario 16 d, sprendimas byloje C-156/21, 156 p.), ši universali ir nekvestionuojama vertybė yra liberalios demokratinės valstybės pamatas. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus teisių ir laisvių apsaugos stiprinimo konstitucinė svarba patvirtinta ir oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje. Antai Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad būtinybė stiprinti asmenų prigimtinių ir įgytųjų teisių apsaugą - būtinybė labiau apginti, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, poreikis sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Konstitucijoje deklaruotus Tautos siekius, kuriais grindžiama pati Konstitucija, gali būti pagrindas koreguoti oficialiąją konstitucinę doktriną (žr.: pvz., 2007 m, spalio 24 d., 2012 m, rugsėjo 5 d. nutarimus). Atsižvelgiant i visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog projektu siūloma Konstitucijos pataisa, kurios tikslas yra stiprinti žmogaus teisią apsaugą, neturėtų sudaryti prielaidų teigti, kad tokia pataisa yra konstituciškai nepagrista. Priešingai, žmogaus teisių apsaugos stiprinimas turėtų atitikti oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintą objektyvaus būtinumo kriterijų Konstitucijos pataisoms atlikti. Įvertinus Projektu siūlomos Konstitucijos pataisos paskirtį ir turinį taip pat nėra prielaidų teigti, jog siūloma Konstitucijos pataisa pažeistų konstitucinius reikalavimus dėl materialiųjų Konstitucijos keitimo apribojimų. Pritarti
Projekto rengėjai žmogaus teisių apsaugos stiprinimo poreikį sieja su Konstitucijos tekstine išraiška.
Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės užtikrinti Konstitucijos atvirumą pažangiai demokratinės teisinės valstybės raidai plėtojant oficialiąją konstitucinę doktriną. Pritarti
2023-04-13 Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2023 m. balandžio 13 d. prašymas pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1479(2) (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma pakeisti Konstitucijos 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Siūlomu pakeitimu šiuo metu galiojančiame Konstitucijos 52 straipsnyje naudojamas terminas
„invalidumo“ būtų pakeičiamas žodžiu „neįgalumo“. Kaip nurodyta projekto
aiškinamajame rašte, šiuo metu invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją, todėl projektu siekiama ją pakeisti pagarbesniu terminu
„neįgalumas“. Šis pakeitimas nepakeistų Konstitucijoje įtvirtinto
eksplicitinio bei implicitinio teisinio reguliavimo prasmės ir aiškinamajame rašte nurodytas Įstatymo projekto tikslas laikytinas pagrįstu, todėl siūlytina Įstatymo projektui pritarti. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti
iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1479(2) ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė