Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO VIII-729 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu.
Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos ir keičiant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1471(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais.“
2Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti valstybinių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal patikėjimo sutartį buvo perduotas turtas. Turto patikėjimo sutartį sudariusi valstybės institucija ar įstaiga privalo prižiūrėti, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi valstybės institucija ar įstaiga, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai. Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo sutartį pasirašiusi savivaldybės institucija ar įstaiga, jeigu savivaldybės taryba nenustato kitaip.“
taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos ir keičiant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
CIVILINIO KODEKSO 3.142, 3.143 IR 4.197 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AVIACIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-2066 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-2111 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 482 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO VIII-729 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Aviacijos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei 16 ir 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – CBARĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Notariato įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Turto valdymo įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą paskatino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) pateiktos rekomendacijos sistemiškai įvertinti, ar visi teisės aktuose nustatyti atvejai, kuriais reikalaujama sandorius ir dokumentus tvirtinti notariškai, yra reikalingi, įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atlikusi sisteminį teisės aktų vertinimą, parengė Įstatymų projektus, kurių tikslas ‒ atsisakyti privalomos notarinės formos, privalomo notarinio patvirtinimo ar liudijimo, taip pat sudaryti prielaidas sumažinti privalomų notarinių veiksmų imtį, nustatant alternatyvias galimybes dėl paslaugų gavimo kreipti ne tik į notarą, bet ir į kitus subjektus tais atvejais, kai iš esmės sudaromas sandoris ar tvirtinamas dokumentas nereikalauja sudėtingo teisinio įvertinimo ir todėl nėra būtina notarinė priežiūra ir (ar) nešališka notaro konsultacija arba notarinis patvirtinimas sukelia neproporcingas laiko sąnaudas ar finansinę naštą, o civilinių teisinių santykių teisėtumo užtikrinimas bei asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsauga gali būti pasiekiami mažiau ribojančiomis priemonėmis. Tuo pačiu, CBARĮ projekte atliekami ir kitų šio įstatymo nuostatų pakeitimai, nesusiję su aukščiau minėtu tikslu, bet kuriais atsisakoma perteklinių reikalavimų, teikiant civilinės metrikacijos įstaigų paslaugas, ir sudaromos prielaidos pagerinti šių paslaugų prieinamumą. Įstatymų projektais siūloma: 1.
Atsisakyti privalomos notarinės formos, notarinio patvirtinimo ar liudijimo reikalavimų: 1.1. Orlaivių, kurie pakeitus teisinį reguliavimą būtų prilyginami kilnojamiesiems daiktams, perleidimo ir suvaržymo sandoriams; 1.2. Rašytiniam kito sutuoktinio sutikimui įvaikinti; 1.3. Dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumui; 1.4. Valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartims. 2. Sudaryti alternatyvią galimybę pareikšti apie tėvystės pripažinimą ir paduoti prašymą dėl tėvystės pripažinimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą;
3Atsisakyti perteklinių ir neaktualių nuostatų, susijusių su prašymo įregistruoti santuoką viešu skelbimu ir pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimu, bei, siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą civilinės būklės aktų registravimo srityje ‒ praplėsti asmenų, galinčių atsiimti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus, sąrašą;
4Praplėsti atvejus, kada hipoteka gali būti alternatyviai išregistruojama be notaro, pateikiant prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui. Aviacijos įstatymo projektu siūloma tikslinti civilinių orlaivių prilyginimo nekilnojamiesiems daiktams nuostatas ir civilinius orlaivius, kurių maksimali kilimo masė mažesnė nei didžiausio Lietuvoje eksploatuojamo vienmotorio orlaivio An-2 (5670 kg), laikyti kilnojamaisiais daiktais. Toks teisinis reguliavimas būtų analogiškas šiuo metu laivams nustatytam teisiniam reguliavimui, kas atitiktų teisinės sistemos sistemiškumo. Taip pat būtų sudarytos sąlygas taikyti paprastesnį, kilnojamiesiems daiktams nustatytą teisinį reguliavimą tiems objektams, kurie pagal savo pobūdį ar vertę turėtų būti prilyginami kilnojamųjų daiktų kategorijai.
CK ir CBARĮ projektų, kuriais keičiamos nuostatos, susijusios su tėvystės pripažinimu, tikslas ‒ sudaryti galimybę asmenims patiems pasirinkti: prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą paduoti civilinės metrikacijos įstaigai, ar, kaip ir iki šiol, tvirtinti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarą. Toks alternatyvių tėvystės pripažinimo procedūrų įtvirtinimas supaprastins tėvystės pripažinimo procedūrą, padarys ją prieinamesne ir patogesne, taip pat sumažins gyventojams jų patiriamas laiko ir finansines sąnaudas, be kita ko, sudarys prielaidas iš dalies suvienodinti santuokoje gimusių ir ne santuokoje gimusių vaikų kilmės iš tėvo nustatymo procedūras. Taip pat nebus panaikinta galimybė kreiptis dėl tėvystės pripažinimo į notarą tais atvejais, kai asmuo norės išsamesnės teisinės konsultacijos, prasmės ir pasekmių išaiškinimo arba tais atvejais, kai pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo yra teikiami užsienio valstybėms tėvystei registruoti (jeigu tokie pareiškimai būtini pateikti pagal užsienio valstybės teisę). Kartu CBARĮ projektu, siekiant apsaugoti asmenų, ketinančių susituokti, privačius duomenis, siūloma atsisakyti praktikoje neaktualaus ir perteklinio reikalavimo viešai skelbti apie prašymą sudaryti santuoką, atitinkamai atsisakoma nuostatų, susijusių su pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimo, taip pat, sprendžiant praktikoje kylančias problemas dėl dokumentų atsiėmimo, siūloma praplėsti civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus atsiimančiųjų asmenų sąrašą.
CK projekto, kuriuo keičiamos nuostatos, nustatančios privalomą notarinį patvirtinimą išregistruojant hipoteką iš viešo registro, tikslas ‒ praplėsti hipotekos išregistravimo atvejus, kai hipoteka gali būti išregistruojama be notaro, sudarant galimybę kreditoriui arba gavus jo patvirtinimą, kai nėra ginčo tarp sandorio šalių, skolininkui ar įkaito davėjui, spęsti dėl hipotekos išregistravimo būdo: patiems informacinių technologijų priemonėmis teikti prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui ar, kaip ir iki šiol, dėl hipotekos išregistravimo kreiptis į notarą. Tokiu būdu, viena vertus, būtų sudarytos sąlygos supaprastinti procedūras ir sutaupyti sandorio šalių lėšas bei laiką tais atvejais, kai šalys pasirinks pačios hipoteką išregistruoti informacinių technologijų priemonėmis. Kita vertus, nebus asmenims panaikinta galimybė kreiptis į notarą tais atvejais, kai sandorio šalys pageidaus išsamesnės notaro teisinės konsultacijos, ar neturės techninių galimybių išregistruoti hipoteką informacinių priemonių pagalba. CPK projekto tikslas ‒ panaikinti perteklinį reikalavimą rašytinį kito sutuoktinio sutikimą įvaikinti, jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, tvirtinti notariškai. Notariato įstatymo projekto tikslas ‒ atsisakyti praktikoje neatliekamo notarinio veiksmo – dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimo.
Dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumą patvirtina vertėjas parašu, kuris ir prisiimtų atsakomybę už vertimo teisingumą, o notaras patvirtina vertimą atlikusio vertėjo parašo tikrumą. Turto valdymo įstatymo projektu, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į praktikoje kylantį skirtingą aiškinimą dėl patikėjimo sutarčių formos, siūloma tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą dėl valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formai taikomų reikalavimų, įtvirtinant, kad tokioms sutartims taikoma paprasta rašytinė forma. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus, išskyrus Aviacijos įstatymo projektą, inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. Aviacijos įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Dėl orlaivių prilyginimo kilnojamiesiems daiktams Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‒ CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. CK 6.393 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal CK 1.98 straipsnio 3 dalį nekilnojamiesiems daiktams prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija.
Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registre, o šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nekariniai valstybės orlaiviai ir civiliniai orlaiviai ‒ Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre. Tačiau Aviacijos įstatymas nereglamentuoja orlaivių priskyrimo kilnojamiesiems arba nekilnojamiesiems daiktams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas CK 1.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, yra išaiškinęs, kad sistemiškai bei lingvistiškai analizuojant CK 1.98 straipsnio 3 dalyje nustatytą normą konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtintos dvi esminės sąlygos, kurioms esant laivas ar orlaivis prilyginamas nekilnojamajam daiktui, o būtent: 1) tokia galimybė turi būti numatyta konkrečiame įstatyme ir 2) laivui ar orlaiviui turi būti nustatyta privaloma teisinė registracija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018). Praktikoje visi orlaiviai, kuriems teisės aktai nustato privalomą registraciją, taip pat mažieji orlaiviai (motorizuotos skraidyklės, sklandytuvai, ultra lengvieji lėktuvai, akrobatiniai lėktuvai – galintys vežti 1-2, retais atvejais – daugiau keleivių), kurie pagal savo pobūdį yra mokymo priemonės arba sporto inventorius, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams, nors toks šiuo metu teisės aktų taikymas neatitinka LVAT nuosekliai plėtojamo CK 1.98 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
Tokių orlaivių prilyginimas nekilnojamiesiems daiktams sąlygoja notarinės formos taikymą perleidimo ir suvaržymo sandoriams tais atvejais, kai perleidžiami ar įkeičiami orlaiviai, kurie pagal savo pobūdį turėtų būti prilyginami kilnojamiesiems daiktams. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, perleidžiant ar įkeičiant laivus, notarinės sandorio formos reikalavimas yra taikomas tik jūrų laivų atvejais, tuo tarpu visų kitų laivų, kurie neprilyginami jūrų laivų kategorijai, taip pat karo, Lietuvos Respublikos pakrančių apsaugos, sportinių ir nekomercinės paskirties pramoginių laivų apyvarta vyksta be notarinės priežiūros. Dėl tėvystės pripažinimo CK 3.140 straipsnyje, reguliuojančiame vaiko kilmės iš tėvo nustatymą, įtvirtinta motinos sutuoktinio tėvystės prezumpciją. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, CK trečios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. CK 3.141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.
Pagal šio straipsnio 2 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Pagal CK 3.142 straipsnio 1 dalį, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Pagal CK 3.143 straipsnio 1 dalį, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. CK 3.142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikui yra suėję dešimt metų, pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo gali būti patvirtintas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. Vadovaujantis CK 3.142 straipsnio 5 dalimi, notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. CK 3.143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu.
Vadovaujantis CK 3.143 straipsnio 5 dalimi, notaras, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos privalo šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti notaro biuro buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kuri, registruodama civilinės būklės aktą vaiko gimimo įraše užfiksuos duomenis apie vaiko kilmę iš tėvo. CK 3.143 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jei vaiko motina arba vyras atšaukė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, patvirtintą CK 3.143 straipsnio nustatyta tvarka, kol vaiko gimimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, vaiko kilmė iš tėvo, remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, neregistruojama. Vadovaujantis CBARĮ 13 straipsnio 1 dalimi, tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Taigi, santuokoje gimusių ir ne santuokoje gimusių vaikų kilmės iš tėvo nustatymo procedūroms taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Santuokoje esantys vaiko tėvai pateikia prašymą civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti vaiko gimimą ir vaiko gimimo įraše tėvu nurodomas motinos sutuoktinis. Tuo tarpu, jeigu vaikas gimė ne santuokoje, visų pirma, tėvystės pripažinimo pareiškimą privalo patvirtinti notaras, o tik po to tėvystės pripažinimą įregistruoja civilinės metrikacijos įstaiga. Už pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimą notarui yra mokamas 17 eurų (be PVM) atlyginimas. Už tėvystės pripažinimo registravimą civilinės metrikacijos įstaigoje valstybės rinkliava neimama.
Vadovaujantis galiojančiomis CK ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatomis, notaras, tvirtindamas tėvystės pripažinimo pareiškimą, privalo (i) nustatyti asmens tapatybę ir valią; (ii) išaiškinti tėvystės pripažinimo teisinę reikšmę ir pasekmes; (iii) įsitikinti, ar motina yra nesusituokusi arba vaikas gimė praėjus ne mažiau kaip 300 dienų po santuokos pasibaigimo. Notarui turi būti pateikiama (i) nėštumo pažyma (jei tėvystės pripažinimo pareiškimas įforminamas iki gimdymo), (ii) medicinos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas (jei tėvystės pripažinimo pareiškimas įforminamas po gimdymo bet iki vaiko gimimo įregistravimo) arba (iii) vaiko gimimo registravimo išrašas (jei tėvystės pripažinimo pareiškimas įforminamas po vaiko gimimo įregistravimo). Biologinės tėvystės įrodymai notarui neturi būti pateikiami. Dėl prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo ir pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką Vadovaujantis CBARĮ 16 straipsniu, apie prašymą įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaiga skelbia viešai teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki santuokos registravimo dienos. Skelbime apie prašymą įregistruoti santuoką nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data ir būsimos santuokos registravimo laikas. Šio skelbimo tikslas ‒ kad bet kuris suinteresuotas asmuo galėtų raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, kad yra CK nustatytų kliūčių sudaryti santuoką. CBARĮ 17 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę raštu pareikšti civilinės metrikacijos įstaigai, paskelbusiai apie prašymą įregistruoti santuoką, kad yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų kliūčių sudaryti santuoką.
Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką, sustabdo santuokos įregistravimą ir įpareigoja pareiškimą padavusį asmenį per tris dienas nuo pareiškimo padavimo dienos pateikti rašytinius pareiškime nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per nurodytą terminą šių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka. Jeigu, pateikus rašytinius įrodymus, kyla ginčas, civilinės metrikacijos įstaiga išaiškina norintiems susituokti asmenims jų teisę kreiptis į teismą dėl pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką paneigimo. Šiuo atveju santuoka įregistruojama tik po to, kai norintys susituokti asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pareiškimas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas. Jeigu pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavęs asmuo per nustatytą terminą nepateikia civilinės metrikacijos įstaigai rašytinių pareiškime nurodytų faktų įrodymų, taip pat jeigu teismas sprendimu pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką pripažįsta nepagrįstu, norintys susituokti asmenys, o po santuokos įregistravimo − sutuoktiniai turi teisę per vienus metus nuo nustatyto termino pabaigos ar teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo iš pareiškimą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens, išskyrus atvejus, kai pareiškimą buvo padavę vieno iš sutuoktinių tėvai ar vienas iš tėvų arba prokuroras. CBARĮ nuostatos, kuriose įtvirtintas viešas skelbimas apie prašymą įregistruoti santuoką ar pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimo tvarka, yra perteklinės, praradusios aktualumą.
Viešu skelbimu, kuriame nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo data, pernelyg viešinami asmenų, siekiančių susituokti, duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme įregistruoti santuoką norintys susituokti asmenys turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos CK 3.12‒3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos (CBARĮ 15 straipsnio 2 dalis), o prieš santuokos registravimą civilinės metrikacijos įstaiga privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos CK 3.12‒3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos (CBARĮ 19 straipsnio 1 dalis). Jeigu minėtos sąlygos nebūtų įvykdytos, santuoka negalėtų būti registruojama. Civilinės metrikacijos įstaigos informavo, kad praktikoje nebuvo pateikta pranešimų apie kliūtis santuokai sudaryti, tačiau pasitaikė atvejis, kai santuokos procedūra buvo sustabdyta pagal teismo nutartį, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones prokuroro prašymu. Pastebėtina, kad iš anksto apie santuokas taip pat nėra skelbiama Kroatijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Airijoje. Dėl civilinės būklės aktų įrašus liudijančių išrašų atsiėmimo CBARĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai išduodami asmeniui, kuriam įregistruotas civilinės būklės aktas, arba jo atstovui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams. CK 2.132 straipsnyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.
Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti gali būti sudaromas supaprastintas įgaliojimas (CK 2.139 straipsnis). Taigi, CBARĮ 4 straipsnio 2 dalimi apibrėžti asmenys, turintys teisę į civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, tačiau neaptarti asmenys, kurie galėtų atsiimti šį išrašą. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai asmuo, kuriam įregistruotas civilinės būklės aktas, neturi galimybių pats atsiimti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, taip pat sudaryti įgaliojimo minėtiems dokumentams atsiimti. Todėl jie pageidauja, kad dokumentus, nereikalaujant pateikti įgaliojimą, galėtų atsiimti ir kiti asmenys, pvz., jų artimieji. Tokie asmenys galėtų būti įvardinti prašymuose įregistruoti civilinės būklės aktą. Šiuo metu tokia galimybė CBARĮ nenumatyta. Tuo tarpu, pvz., pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 11 dalį, naują asmens tapatybės kortelę ir (ar) naują pasą gali atsiimti ne tik pilietis arba jo įgaliotas asmuo, kitas teisėtas atstovas, bet ir piliečio prašyme, kurį jis pateikė Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai kartu su dokumentais dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, nurodytas asmuo, jei asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas atsiimami Migracijos departamente ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje. Dėl hipotekos išregistravimo Pagal CK 4.197 straipsnio 7 dalį, pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymas išregistruoti pasibaigusią hipoteką pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda viešam registrui.
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais pasibaigusi hipoteka taip pat gali būti išregistruojama hipotekos kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymu, pateiktu informacinių technologijų priemonėmis viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką teikia skolininkas arba įkaito davėjas, hipotekos kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti hipotekos pabaigos patvirtinimą). Sąlyginė hipoteka, sudaryta siekiant įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka, išregistruojama iš viešo registro pagal antstolio pranešimą, kad sąlyginę hipoteką sudaręs asmuo netapo šio turto savininku. Taigi, pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojantį reguliavimą, kreditorius, skolininkas ar įkaito davėjas prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką registro tvarkytojui tiesiogiai gali pateikti tik tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą arba hipoteka užtikrintai prievolei pasibaigus kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Visais kitais atvejais, pasibaigusi hipoteka gali būti išregistruota iš viešo registro tik pateikiant prašymą dėl hipotekos išregistravimo notarui. Toks teisinis reguliavimas sukelia nepagrįstą naštą sandorio šalims, ypač tokiais atvejais, kai hipoteka pasibaigia teismo sprendimu ar hipotekos objektui žuvus, tačiau sandorio šalys vis tiek turi kreiptis į notarą, kad šis pateiktų viešo registro tvarkytojui prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką. Tvarkant Hipotekos registrą, dažnai pastebimas nemažas laiko skirtumas tarp faktinės hipotekos pabaigos ir hipotekos išregistravimo iš registro.
Taip atsitinka dėl to, kad kreditorius, skolininkas arba turto savininkas prašymą dėl hipotekos pabaigos privalo pateikti notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoti registrui. Dėl šio laiko skirtumo susidaro situacija, kai viešame registre tvarkomi neteisingi duomenys (pasibaigusios hipotekos vis dar įregistruotos registre), kas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Teisinės hipotekos pabaigos pasekmės atsiranda CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindais, tuo tarpu hipotekos išregistravimas iš viešo registro tėra fakto išviešinimas, kurį, esant šalių sutarimui, galėtų atlikti pačios šalys. Dėl rašytinio sutuoktinio sutikimo įvaikinti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 482 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, prie pareiškimo įvaikinti turi būti pridėtas notaro patvirtintas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tačiau privaloma notarinė forma tokiam sutikimui nenumatyta CK 3.216 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti. Vadovaujantis CK 3.217 straipsnio 1 dalimi, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Pagal CK 3.217 straipsnio 3 dalies nuostatas, ar įtėviai turi tinkamas sąlygas ir yra deramai pasirengę įvaikinimui, nusprendžia teismas, nagrinėjantis prašymą dėl įvaikinimo.
Vadovaujantis CK 3.217 straipsnio 4 dalimi, būsimiesiems įtėviams, ketinantiems įvaikinti vaiką užsienyje, išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti ir ar būsimieji įtėviai tinkamai pasirengę įvaikinti, nutartimi patvirtina Vilniaus apygardos teismas. Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei teismas, nagrinėdamas bylą dėl įvaikinimo, surenka visą reikiamą informaciją sprendimui priimti ir įvertina būsimųjų įvaikintojų pasirengimą įvaikinti. Dėl vertimų liudijimų tvirtinimo Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu, notaras liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu, notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Dokumentų vertimą iš vienos kalbos į kitą profesionaliai atlieka vertėjai, turintys tam reikalingą kvalifikaciją, kompetencijas ir įgūdžius. Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą vertimų veiklą vykdančių subjektų veikla nepriskiriama prie reglamentuojamų profesijų sąrašo, taigi yra nereguliuojama specialiais teisės aktais, taip pat teisės aktai nenustato vertimų iš vienos kalbos į kitą tvirtinimo tvarkos, reikalavimų vertimo formai ir neapibrėžia, koks asmuo laikomas vertėju. Nesant šio teisinio reguliavimo, sunku griežtai įvertinti, ar vertimas yra laikytinas tinkamu, o jį išvertęs asmuo laikytinas „vertėju“. Paminėtina, kad notarai paprastai neturi filologinio išsilavinimo ar vertėjų kvalifikaciją liudijančių dokumentų, todėl abejotina dėl tinkamo vertimo tikrumo paliudijimo. Liudijant dokumentų vertimo tikrumą, notaras savo antspaudu ir parašu turėtų paliudyti, kad tekstas, išverstas iš vienos kalbos į kitą, tiksliai atitinka originalaus dokumento teksto turinį.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už teisingą vertimą šiuo atveju kyla vertimą patvirtinančiam notarui, dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą notaras galėtų liudyti tik tuo atveju, kai notaro užsienio kalbos žinios atitinka reikiamą lygį. Pagal susiklosčiusią praktiką, asmeniui, atlikusiam vertimą, notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliudija jo parašo tikrumą. Tokiu atveju notaras nevertina vertimo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Notariato įstatymo pakeitimams, analogiškai jau buvo atsisakyta konsulinių pareigūnų dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimo konsulinėse įstaigose. Praktikoje dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo atsisakymas nesudarė kliūčių išverstų dokumentų apyvartai, nes konsuliniai pareigūnai ir toliau paliudija vertėjo, atlikusio vertimą, parašo tikrumą, o ne pačio vertimo tikrumą. Tokiu atveju konsulinis pareigūnas susipažįsta su pateikto vertimo tekstu, tačiau nevertina jo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį. Dėl valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais;
2) valstybės įmonės;
3) savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais;
4) kiti juridiniai asmenys – pagal turto patikėjimo sutartį šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais.
Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. Šie subjektai, turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas. Pagal Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kitiems juridiniams asmenims (nenurodytiems Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje) valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Pagal Turto valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas;
2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Turto valdymo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, o kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas; sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 „Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“ patvirtinto Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašą ir Turto patikėjimo sutarties pavyzdinę formą, kurios yra privalomos turto valdytojams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimo Nr.
16 preambulėje be Turto valdymo įstatymo yra nurodytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, kurios, be kita ko, imperatyviai nustato, jog patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė (sveikatos priežiūros įstaigų atveju pavyzdinė sutarties forma privaloma ir savivaldybėms). Minėtu nutarimu Vyriausybė taip pat nutarė nustatyti, kad pasirašant turto patikėjimo sutartį pagal šiuo nutarimu patvirtintą Turto patikėjimo sutarties pavyzdinę formą:
1valstybės turtas perduodamas įstatymuose, kurie juridiniams asmenims priskiria valstybines funkcijas arba numato galimybę perduoti jiems valstybės turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, nurodytiems juridiniams asmenims;
2savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduodamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytoms savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms. 3. Rekomenduoti valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, nurodyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose, perdavimo savivaldybių nuosavybėn projektus, vadovautis šiuo nutarimu patvirtinto Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis Vyriausybės nutarimo projekto derinimą ir nustatančiomis reikiamus pridėti prie teikiamo Vyriausybės nutarimo projekto dokumentus. CK 4.108 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
CK 1.74 straipsnyje išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma. Minėtame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vienas iš tokių sandorių yra nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis, kurios formą nustato CK 6.960 straipsnio 2 dalis. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos, taip pat ir CK 6.955 straipsnio 1 dalis numato, kad patikėjimo teisės faktas turi būti atskleistas tokia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui. CK 6.968 straipsnis numato galimybę kituose įstatymuose nustatyti patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėtinis yra valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, taip pat kai turto patikėjimo teisė atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais. Turto valdymo įstatymas nereglamentuoja valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formos, todėl praktikoje susiduriama su skirtingu aiškinimu dėl šių patikėjimo sutarčių formos ir Turto valdymo įstatymo nuostatų dėl patikėjimo sutarčių sudarymo santykio su CK nuostatomis). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl orlaivių prilyginimo kilnojamiesiems daiktams Siūloma tikslinti Aviacijos įstatymo nuostatas, įtvirtinant, kad civiliniai orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir kurių maksimali sertifikuota kilimo masė didesnė kaip 5670 kg, prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Kiti orlaiviai, kurių sertifikuota kilimo masė mažesnė kaip 5670 kg, taip pat valstybės orlaiviai būtų prilyginami kilnojamiesiems daiktams.
Įstatymų leidėjas, priskirdamas orlaivius nekilnojamiesiems daiktams, kurių sandoriams taikoma notarinė forma, siekia apsaugoti asmenų, tarp kurių sudaromi orlaivių perleidimo ar kitokie sandoriai, ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Viena to priežasčių laikytina kai kurių orlaivių didelė ekonominė vertė, kai kuriais atvejais atitinkanti ar net viršijanti nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad dalis orlaivių, pagal jų pobūdį, nėra didelės ekonominės vertės (pavyzdžiui, motorizuota skraidyklė kainuoja apie 2000 Eur, labai lengvas dvivietis lėktuvas kainuoja nuo 15 000 Eur iki 120 000 Eur), dėl ko tokios vertės ir pobūdžio orlaivio perleidimo ar kitokie sandoriai nesiekia to reikšmingumo lygio, kuriam esant būtų reikalingas notaro dalyvavimas sudarant sandorius dėl tokių orlaivių, reikalavimas visų be išimties orlaivių sandoriams taikyti notarinę formą laikytinas pertekliniu, neužtikrinančiu pusiausvyros tarp notarine forma siekiamų tikslų ir sandorio reikšmingumo jo šalims. Minėtų orlaivių sandoriai, pagal jų reikšmingumą galėtų būti prilyginami motorinių transporto priemonių sandoriams. Toks reguliavimas būtų analogiškas laivams nustatytam teisiniam reguliavimui, kas atitiktų teisinės sistemos sistemiškumo ir sudarytų sąlygas taikyti paprastesnį, kilnojamiesiems daiktams nustatytą teisinį reguliavimą tiems objektams, kurie pagal savo pobūdį ir (ar) vertę turėtų būti prilyginami kilnojamųjų daiktų kategorijai. Taip pat leistų sutaupyti sandorio šalims tenkančias finansines ir laiko sąnaudas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis[¹], per visą jūrų laivų ar orlaivių registravimo laikotarpį nekilo nei vieno teisminio ginčo dėl to, kad Lietuvos jūrų laivų registre ar Civilinių orlaivių registre laivas ar orlaivis būtų įregistruotas ar iš jo išregistruotas pateikus fiktyvią ar kitokią neteisėtą pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl tėvystės pripažinimo CK projekto nuostatomis, siekiant supaprastinti tėvystės pripažinimo procedūrą, padaryti ją prieinamesne ir patogesne, taip pat sumažinti gyventojams jų patiriamas laiko ir finansines sąnaudas, siūloma sudaryti galimybes asmenims pasirinkti: pasinaudoti teise pateikti prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigai (pasirinkti paprastesnę tėvystės pripažinimo procedūrą, nesikreipiant į notarą), ar dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, kaip ir iki šiol, kreiptis į notarą, dengiant papildomas išlaidas už notarinio veiksmo atlikimą. Įvertinus civilinės metrikacijos įstaigų, kurios šiuo metu priima absoliučią daugumą sprendimų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, veiklos pobūdį, tėvystės pripažinimo procedūros galėtų būti atliekamos šiose įstaigose be privalomos notarinės priežiūros, registruojant tėvystės pripažinimą, remiantis vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina civilinės metrikacijos įstaigai pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, kuriame būtų išreikštas tėvystės pripažinimas ir prašymas jį įregistruoti. Be to, civilinės būklės aktų registravimo paslaugos asmeniui suteikiamos nedelsiant ir nėra reikalinga registruotis ir laukti paslaugos suteikimo keletą ar daugiau dienų, todėl tėvystės pripažinimo procedūros civilinės metrikacijos įstaigose būtų teikiamos greičiau, patogiau, pigiau[²] nei pas notarą.
Šiame kontekste paminėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigų darbo krūvis nedidės, nes ir iki šiol jos registruodavo tėvystės pripažinimą. Siūlomi CK pakeitimai taip pat sudarys sąlygas supaprastinti tėvystės pripažinimo procedūras, kurios, augant gimstančių vaikų nesusituokusiems tėvams skaičiui, yra labai aktualios, ir iš dalies suvienodins santuokoje ir ne santuokoje gimusių vaikų kilmės iš tėvo nustatymo procedūras. Pažymėtina, kad 2020 m. buvo notarų patvirtinti ir civilinės metrikacijos įstaigose įregistruoti 1009 pareiškimai dėl tėvystės pripažinimo, 2021 m. – 677 pareiškimai. Kartu, siekiant ne tik sudaryti galimybę paprasčiau registruoti tėvystės pripažinimą tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigoje, bet ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris (i) leistų asmenims, pageidaujantiems išsamesnės teisinės konsultacijos, prasmės ir pasekmių išaiškinimo, naudotis notaro paslaugomis tėvystės pripažinimo procese, (ii) taip pat, prireikus, užtikrintų pareiškimų dėl tėvystės pripažinimo apyvartą užsienio valstybėse, kai jie yra teikiami užsienio valstybėms tėvystei registruoti (jeigu tokie pareiškimai būtini pateikti pagal užsienio valstybės teisę), CK projekte siūloma palikti galimybę pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo tvirtinti notariškai. CK projekto siūloma papildyti 3.142 straipsnio nuostatas, numatant, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, prašymas įregistruoti tėvystės pripažinimą turi būti paduodamas civilinės metrikacijos įstaigai kartu su vaiko rašytiniu sutikimu.
CK projekto 3.143 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės pripažinimą, kol gims vaikas, nuostatas siūloma papildyti įtvirtinant, kad vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo, kad registruojant vaiko gimimą būtų kartu užregistruotas ir tėvystės pripažinimas, jeigu iki vaiko gimimo vaiko motina ir vyras, laikantis save vaiko tėvu, nesudarė santuokos. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu keičiama CBARĮ 13 straipsnio 1 dalis, kurioje numatoma, kad tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja, remiantis vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina civilinės metrikacijos įstaigai pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą, arba savo iniciatyva (ex officio), remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Dėl prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo ir pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką Siūloma pripažinti netekusiais galios CBARĮ 16 ir 17 straipsnius, atsisakant perteklinio reikalavimų prašymą įregistruoti santuoką skelbti viešai ir neaktualių nuostatų, susijusių su pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimu civilinės metrikacijos įstaigoms. Pasiekti tikslą (kad neliktų nepastebėtos kliūtys, dėl kurių santuoka negalima) galima kitomis priemonėmis, t. y. patikrinus duomenis Gyventojų registre ar remiantis užsienio valstybių išduotais dokumentais, jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienietis.
Atsisakius prašymo įregistruoti santuoką viešo skelbimo ir pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką pateikimo, klausimas dėl santuokos, jeigu ji buvo sudaryta pažeidžiant CK 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, taip pat CK 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepraneštų kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS, būtų sprendžiamas CK 3. 37 ‒ 3.47 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. santuoka galėtų būti pripažinta negaliojančia su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dėl civilinės būklės aktų įrašus liudijančių išrašų atsiėmimo Siūloma CBRAĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad civilinės būklės akto įrašą liudijančius išrašus atsiima asmuo, turintis teisę gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, jo atstovas arba prašyme, kurį tas asmuo pateikė civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai, nurodytas asmuo, jei civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas atsiimamas civilinės metrikacijos įstaigoje ar konsulinėje įstaigoje. Analogiška nuostata, kai atsiimami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje. Dėl hipotekos išregistravimo CK 4.197 straipsnio 7 dalies pakeitimu siūloma praplėsti atvejus, kada hipotekos sandorio šalys galės pačios spręsti dėl hipotekos išregistravimo būdo, t. y. prašymą išregistruoti hipoteką pačioms teikti informacinių technologijų pagalba tiesiogiai registro tvarkytojui, ar dėl hipotekos išregistravimo kreipiantis į notarą.
Kaip buvo nurodyta, nuo 2022 m. sausio 1 d. yra sudaryta alternatyva nesikeipti į notarą dėl hipotekos išregistravimo, kai hipoteka pasibaigė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, t. y. tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą arba hipoteka užtikrintai prievolei pasibaigus kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – RC) duomenimis, 2019 m. buvo išregistruotos 12 526 hipotekos, pasibaigusios CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, 2020 – 12 400, iki 2021 m. rugsėjo mėn. – 10 433 hipotekos. Naujai siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta teisė hipotekos sandorio šalims pačioms spręsti dėl hipotekos išregistravimo būdo, esant bet kuriam CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatytam hipotekos pasibaigimo pagrindui (pvz., esant teismo sprendimui[³]; žuvus, išnykus arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikinus hipotekos objektą arba kitais CK nustatytais atvejais[⁴]), t. y., siūloma išplėsti hipotekos išregistravimo be notaro pagrindus. Kreditorius arba gavus jo patvirtinimą – skolininkas ar įkaito davėjas visais CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais patys galės teikti prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką tiesiogiai registro tvarkytojui. Taigi, toks reguliavimas sudarys sąlygas išregistruoti hipoteką be notaro dalyvavimo tik tais atvejais, kai nėra ginčo tarp sandorio šalių (t. y. tik gavus hipotekos kreditoriaus patvirtinimą dėl hipotekos pabaigos).
RC duomenimis, esant bet kuriam CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatytam hipotekos pasibaigimo pagrindui, 2019 m. buvo išregistruotos 19 252 hipotekos, 2020 m. – 18 937, 2021 m. – 17 190. Už hipotekos išregistravimą notarui mokama nuo 5,68 iki 13,68 Eur (be PVM) atlyginimas, papildomai notarui taip pat turi būti kompensuojamos RC išlaidos tikrinant valstybės registrų duomenis. Tokiu būdu, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, bus sudaryta galimybė sandorio šalims sutaupyti maždaug nuo apie 108 000 Eur iki apie 260 000 Eur per metus, kartu užtikrinant hipotekos sandorių šalių bei trečiųjų šalių interesus ir nekeičiant hipotekos pabaigos įregistravimo reikšmės. Kartu CK projektu siūloma palikti galimybę dėl hipotekos išregistravimo kreiptis ir per notarą. Tokios galimybės palikimas būtų svarbus tais atvejais, kai hipotekos sandorio šalys norėtų išsamesnės notaro teisinės konsultacijos, arba būtų reikalingas teisinis vertinimas, pvz., tuo atveju, jei hipotekos kreditorius nepateiktų hipotekos pabaigos patvirtinimo, negalėtų jo pateikti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu atveju, ar asmuo neturėtų techninių galimybių išregistruoti hipoteką informacinių priemonių pagalba ir pan. Dėl rašytinio sutuoktinio sutikimo įvaikinti Siūloma atsisakyti CPK 482 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo notariškai tvirtinti kito sutuoktinio rašytinį sutikimą įvaikinti. Vadovaujantis CK 3.217 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinio pasirengimą įvaikinti vertina ir išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką parengia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys.
Galutinį sprendimą byloje, kuri yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjui, priima teismas, ištyręs visus įrodymus byloje, išklausęs įvaikinamą vaiką, gebantį išreikšti savo nuomonę, apklausęs įvaikintojo sutuoktinį. Teismas savo iniciatyva taip pat turi teisę išsireikalauti papildomų įrodymų pateikimo į bylą, jei tai būtų būtina priimti galutiniam sprendimui byloje. Notaras, atlikdamas notarinį veiksmą ‒ tvirtindamas sutuoktinio sutikimą įvaikinti, Notariato įstatymu yra įpareigotas nustatyti asmens tapatybę, išsiaiškinti tikrąją asmens valią, tinkamai ją įforminti, paaiškinti sudaromo sandorio grėsmes ir pasekmes, tačiau notaras nėra įpareigotas tikrinti sutuoktinio pasirengimą įvaikinti ar nustatyti kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinio pasirengimą, taigi ir valią bei pasekmių suvokimą, įvertina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei į tai, kad teismas priimdamas sprendimą gali taip pat įvertinti sutuoktinio pasirengimą, CPK 482 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas notarinio patvirtinimo reikalavimas laikytinas pertekliniu bei nesuderinamu su CK 3.216 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 m. dėl įrašymo į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą dokumentai buvo gauti iš 80 šeimų (asmenų), per 2021 m. – iš 122 šeimų (asmenų). Atsisakius sutuoktinio sutikimo įvaikinti privalomo notarinio patvirtinimo, įvaikinimo procesas būtų patogesnis, tačiau sutuoktinių valios ir pasirengimo įsivaikinti patikrinimas liktų nepakitęs.
Be to, siūlomi CPK 482 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai leistų tinkamai įgyvendinti teisėkūros sistemiškumo principą – užtikrinant CPK nuostatų suderinamumą su CK nustatytu teisiniu reguliavimu. Dėl vertimų liudijimų tvirtinimo Notariato įstatymo projektu siūloma atsisakyti notarų atliekamo dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimo. Atsisakius notarų atliekamo dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimo ir apsiribojant vertėjo atlikto dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumo patvirtinimu, būtų optimizuota notarų atliekamų notarinių veiksmų aprėptis, atsakomybė už dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumą tektų tik vertimą atlikusiam asmeniui, o ne notarui. Dokumentų vertimas iš vienos kalbos į kitą reikalauja užsienio kalbų mokėjimo, išmanymo bei kompetencijos, kurių dauguma notarų neturi, todėl notaro atliekamas dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimas yra perteklinis veiksmas, neužtikrinantis asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos, nes nepatvirtina vertimo teisingumo, kuris santykiuose, kuriuose jis naudojamas, yra esminė sąlyga asmeniui siekiant tikslų, dėl kurių buvo atliktas dokumento vertimas iš vienos kalbos į kitą. Pažymėtina, kad teisės aktai šiuo metu nenustato notarams pareigos versti iš vienos kalbos į kitą. Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-281/2013) taip pat yra išdėstyta nuomonė, kad vertimas tiek raštu, tiek žodžiu yra atlygintina paslauga ir notaras neprivalo užtikrinti šalims oficialaus vertimo į užsienio kalbą.
Todėl pagal susiklosčiusią praktiką dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą teisingumą patvirtina vertėjas parašu, kuris prisiima atsakomybę už vertimo teisingumą, o notarai, vadovaudamiesi Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, liudija tik dokumentą išvertusio iš vienos kalbos į kitą asmens parašo tikrumą, tačiau nevertina jo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį. Toks išversto dokumento notarinis patvirtinimas laikytinas pakankamu, jis pasiteisino civilinėje apyvartoje, taip pat toks patvirtinimas atitinka ir tarptautinę praktiką. Dėl valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutarčių formos Atsižvelgiant į skirtingą aiškinimą dėl valstybės ir savivaldybės turto patikėjimo sutarčių formos reikalavimų, Turto valdymo įstatymo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti, kad valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartys sudaromos paprasta rašytine forma. Priėmus Turto valdymo įstatymo pakeitimus, bus aiškiai įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo srityje, kurioje privalomos notarinės formos reikalavimas laikytinas pertekliniu ir notarinė priežiūra (t.y. asmenų tapatybės, asmenų tikrosios valios identifikavimas, atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas ir t.t.) ar nešališka notaro konsultacija nėra būtina, nes sprendimų dėl patikėjimo sutarčių sudarymo ir pačių sutarčių turinio teisėtumas yra patikrinamas priimant norminius teisės aktus dėl patikėjimo sutarčių sudarymo, bus taikoma paprasta rašytinė sandorio forma. Sudarant valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartis paprasta rašytine forma, valstybės ar savivaldybių turto valdytojams bus ženkliai supaprastintas patikėjimo sutarčių sudarymo procesas bei išvengta papildomų išlaidų tvirtinant sutartis notariškai. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektų siūlomus pakeitimus, būtų sudarytos palankios sąlygos mažinti asmenims tenkančias finansines ir laiko sąnaudas, kadangi naujas reguliavimas sudarytų galimybes tam tikrais atvejais nesinaudoti notaro paslaugomis ir taip sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių išteklių (pvz., bus išvengtas notarinio įkainio[⁵] mokėjimas už orlaivių, kurie bus prilyginti kilnojamiesiems daiktams, perleidimo ar suvaržymo sandorių patvirtinimą; už pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimą; už hipotekos išregistravimą, už valstybės ir savivaldybių patikėjimo sutarčių tvirtinimą). Vaiko tėvams pasirinkus nesikreipti į notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, vietoje dviejų institucijų (notarų biuro – dėl tėvystės pripažinimo, civilinės metrikacijos įstaigos – dėl vaiko gimimo registravimo), galima bus kreiptis tik į vieną iš jų – civilinės metrikacijos įstaigą. Be kita ko, civilinės metrikacijos įstaiga galėtų greičiau (nelaukdama papildomo dokumento iš notaro) įregistruoti civilinės būklės aktą (vaiko gimimą arba tėvystės pripažinimą, jeigu vaiko gimimas jau buvo įregistruotas). Kitos Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi bus sudaryta galimybė nesinaudoti notaro paslaugomis ir taip mažinti verslui nereikalingas finansines ir laiko sąnaudas. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Įstatymų projektais prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 191.4 papunktyje numatyto siekio – atsisakysime perteklinio reguliavimo ir biurokratinių procedūrų tiek peržiūrėdami anksčiau priimtus teisės aktus, tiek priimdami naujus– įvykdymo. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės atitinkamai papildyti ar patikslinti šiuos įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus:
1Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57;
2Tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-64;
3Notaro profesinės veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1R-254;
4Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitos pateikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1R-44;
5Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334;
6Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875;
7Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458. Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami ir kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų projektų įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektais teikiami pagrindiniai siūlymai apsvarstyti Civilinio kodekso priežiūros komitete, kuris sudarytas teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.
1R-54, 2021 m. spalio 8 d. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „notaras“, „notarinė forma“, „notariniai veiksmai“, „dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimas“, „tėvystės pripažinimas“, „civilinė metrikacijos įstaiga“, „kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti“, „orlaiviai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. (t. y. per paskutinius 5 metus) buvo įvykdyti 21 pirkimo ir 23 pardavimo sandoriai dėl jūrų laivų, t. y. yra įvykdoma iki 10 sandorių per metus. Civilinių orlaivių registre nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo buvo įregistruoti 246 orlaiviai (Įregistravimui notarinės formos sutarties nebuvo reikalaujama, nes turtas buvo perkamas užsienio valstybėje, kurioje nebuvo taikoma notarinė forma), perregistruoti (notarinės sandorio formos buvo reikalaujama, nes sandorio objektai buvo registruojami Lietuvoje) – 94 orlaiviai, iš jų 79 orlaiviai, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra iki 5670 kg.
Pirkimo–pardavimo sandoriai mažesnės vertės orlaiviams, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra iki 5670 kg, vyko tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų proporcingai, didelės vertės orlaivių, kurių maksimali sertifikuota kilimo masė yra 5670 kg ar daugiau, pirkimo–paradavimo sandoriai vyko tik tarp juridinių asmenų. [²] Už pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimą notarui yra mokamas 17 eurų dydžio atlyginimas, be to, asmuo turi kompensuoti ir RC išlaidas tikrinant valstybės registrų duomenis, turinčius esminę reikšmę tvirtinant pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo. [³] RC duomenimis, 2019 m. buvo išregistruotos 588 hipotekos, kurių pasibaigimo pagrindas teismo sprendimas, 2020 – 521, iki 2021 m. rugsėjo mėn. - 401. [⁴] RC duomenimis, 2019 m. buvo išregistruotos 6138 hipotekos, pasibaigusios kitais CK nurodytais pagrindais, 2020 – 6016, iki 2021 m. rugsėjo mėn. - 6356. [⁵] - Už nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties patvirtinimą notarui mokamas 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (sumos), bet ne mažiau kaip 33 Eur (be PVM) ir ne daugiau kaip 5 000 Eur (be PVM);
DĖL Lietuvos
2022-03-29 Nr. XIVP-1471 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės turtas kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems juridiniams asmenims, patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės turtas, tame tarpe nekilnojamieji daiktai, kitiems juridiniams asmenims, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, valstybės institucijas, Lietuvos banką, valstybės įmones, įstaigas ir organizacijas bei savivaldybes, gali būti perduoti patikėjimo teise, sudarant rašytinę turto patikėjimo sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.960 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kitokius reikalavimus nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarčių formai, nei jie yra nustatyti CK 6.960 straipsnyje. Be to, CK 6.968 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymai gali nustatyti turto patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas patikėjimo sutarčių sudarymas su visai kitais subjektais, nei jie nurodyti CK 6.968 straipsnyje.
Todėl projektu siūlomą teisinį reguliavimą vertinti kaip ypatumų, kuriuos leidžia nustatyti CK kai valstybės turtas perduodamas CK nurodytiems subjektams, nustatymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo pakeitimas nedera su aukščiau minėtomis CK normomis, o keičiamame įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma kita, nei nustatyta CK 6.968 straipsnyje, forma. Manytina, kad siekiant projekto tikslų, kartu turėtų būti keičiamos ir CK 6.960 ir 6.968 straipsnių nuostatos. Aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai atitinkamai taikytini ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą CK nustatyta notarinė nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarties forma nebūtų taikoma tik tuo atveju, kai pagal turto patikėjimo sutartį būtų perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu perduodant pagal patikėjimo sutartį privačių asmenų nekilnojamuosius daiktus, tokia sutartis turėtų būti sudaroma notarine forma. Kyla abejonių, ar subjektas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, galėtų ar turėtų lemti tai, kad sutartis sudaroma notarine ar paprasta rašytine forma. 2.
2Atkreipiame dėmesį, kad kituose įstatymuose yra nustatyta,
kad valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas kitiems, nei nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, subjektams teisės aktu, įstatyme nustatant tokio turto patikėtinio teises ir pareigas valdant, naudojantis ir disponuojant perduotu patikėjimo teise turtu. Taigi, valstybės turtas tokiems subjektams gali būti perduodamas ne tik pagal turto patikėjimo sutartį. Kaip antai, toks teisinis reguliavimas yra nustatytas Šaulių sąjungos įstatyme, Koncesijų įstatyme bei kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų išplėsti subjektų, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise, ratą, nurodant, kad valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti ir kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos
2022-06-28 Nr. XIVP-1471(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos ir kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Atkreipiame dėmesį, teikiamu įstatymo projektu turimas tikslas nustatyti, kad įstatymuose gali būti nustatyti ,,kiti subjektai“, kuriems valstybės turtas galėtų būti perduodamas ne pagal patikėjimo sutartį, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, bet įstatymu įgaliotų valstybės institucijų priimtais teisės aktais. Kaip antai, toks teisinis reguliavimas yra nustatytas Šaulių sąjungos įstatyme, Koncesijų įstatyme bei kituose įstatymuose. Valstybės turtą tokie subjektai valdo teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kitai įstatymuose nurodytai subjektų grupei valstybės turtas pagal patikėjimo sutartį gali būti perduodamas patikėjimo teise ne teisės aktais, bet pagal valstybės turto patikėjimo sutartį. Pastarieji subjektai valstybės turtą valdo patikėjimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo keičiamame įstatyme nereiktų aiškiai išskirti šias dvi ,,kitų subjektų“ grupes bei patikslinti projekto 1 straipsnio
įstatymuose nurodyti subjektai“ įrašant „kiti subjektai, kuriems valstybės turtas patikėjimo teise įstatymų nustatytais atvejais perduodamas teisės aktais“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 482 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas Andrius Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Mindaugas Pečiulis, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-29 išvada Nr. XIVP-1471 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Projekto 1 straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės turtas kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems juridiniams asmenims, patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės turtas, tame tarpe nekilnojamieji daiktai, kitiems juridiniams asmenims, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, valstybės institucijas, Lietuvos banką, valstybės įmones, įstaigas ir organizacijas bei savivaldybes, gali būti perduoti patikėjimo teise, sudarant rašytinę turto patikėjimo sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.960 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos.
Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kitokius reikalavimus nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarčių formai, nei jie yra nustatyti CK 6.960 straipsnyje. Be to, CK 6.968 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymai gali nustatyti turto patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas patikėjimo sutarčių sudarymas su visai kitais subjektais, nei jie nurodyti CK 6.968 straipsnyje. Todėl projektu siūlomą teisinį reguliavimą vertinti kaip ypatumų, kuriuos leidžia nustatyti CK kai valstybės turtas perduodamas CK nurodytiems subjektams, nustatymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo pakeitimas nedera su aukščiau minėtomis CK normomis, o keičiamame įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma kita, nei nustatyta CK 6.968 straipsnyje, forma. Manytina, kad siekiant projekto tikslų, kartu turėtų būti keičiamos ir CK
išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai atitinkamai taikytini ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą CK nustatyta notarinė nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarties forma nebūtų taikoma tik tuo atveju, kai pagal turto patikėjimo sutartį būtų perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas.
Tuo tarpu perduodant pagal patikėjimo sutartį privačių asmenų nekilnojamuosius daiktus, tokia sutartis turėtų būti sudaroma notarine forma. Kyla abejonių, ar subjektas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, galėtų ar turėtų lemti tai, kad sutartis sudaroma notarine ar paprasta rašytine forma. Spręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamento
išvada Nr. XIVP-1471
dėmesį, kad kituose įstatymuose yra nustatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas kitiems, nei nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, subjektams teisės aktu, įstatyme nustatant tokio turto patikėtinio teises ir pareigas valdant, naudojantis ir disponuojant perduotu patikėjimo teise turtu. Taigi, valstybės turtas tokiems subjektams gali būti perduodamas ne tik pagal turto patikėjimo sutartį. Kaip antai, toks teisinis reguliavimas yra nustatytas Šaulių sąjungos įstatyme, Koncesijų įstatyme bei kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų išplėsti subjektų, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise, ratą, nurodant, kad valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti ir kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Spręsti pagrindiniame komitete
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Čepononis, V. Gapšys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja G. Genelienė
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO VIII-729 10 IR 12 STRAIPSNIŲ
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, vyriausioji specialistė Aurita Buragienė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Božena Rus, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento planavimo patarėja Sigita Gorovniova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-291
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės turtas kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems juridiniams asmenims, patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį.
Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės turtas, tame tarpe nekilnojamieji daiktai, kitiems juridiniams asmenims, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, valstybės institucijas, Lietuvos banką, valstybės įmones, įstaigas ir organizacijas bei savivaldybes, gali būti perduoti patikėjimo teise, sudarant rašytinę turto patikėjimo sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.960 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kitokius reikalavimus nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarčių formai, nei jie yra nustatyti CK
nustatyti turto patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas patikėjimo sutarčių sudarymas su visai kitais subjektais, nei jie nurodyti CK 6.968 straipsnyje. Todėl projektu siūlomą teisinį reguliavimą vertinti kaip ypatumų, kuriuos leidžia nustatyti CK kai valstybės turtas perduodamas CK nurodytiems subjektams, nustatymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo pakeitimas nedera su aukščiau minėtomis CK normomis, o keičiamame įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma kita, nei nustatyta CK 6.968 straipsnyje, forma.
Manytina, kad siekiant projekto tikslų, kartu turėtų būti keičiamos ir CK 6.960 ir 6.968 straipsnių nuostatos. Aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai atitinkamai taikytini ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą CK nustatyta notarinė nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarties forma nebūtų taikoma tik tuo atveju, kai pagal turto patikėjimo sutartį būtų perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu perduodant pagal patikėjimo sutartį privačių asmenų nekilnojamuosius daiktus, tokia sutartis turėtų būti sudaroma notarine forma. Kyla abejonių, ar subjektas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, galėtų ar turėtų lemti tai, kad sutartis sudaroma notarine ar paprasta rašytine forma. Pritarti Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui nuosekliai ir sistemiškai įvertinti poreikį keisti Civilinio kodekso 6.960 ir 6.968 straipsnių nuostatas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-291
Atkreipiame dėmesį, kad kituose įstatymuose yra nustatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas kitiems, nei nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, subjektams teisės aktu, įstatyme nustatant tokio turto patikėtinio teises ir pareigas valdant, naudojantis ir disponuojant perduotu patikėjimo teise turtu. Taigi, valstybės turtas tokiems subjektams gali būti perduodamas ne tik pagal turto patikėjimo sutartį. Kaip antai, toks teisinis reguliavimas yra nustatytas Šaulių sąjungos įstatyme, Koncesijų įstatyme bei kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų išplėsti subjektų, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise, ratą, nurodant, kad valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti ir kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Pritarti Žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1471 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Audito komitetas,
2022-05-081
Atsižvelgiantį tai, kad ne tik keičiamame įstatyme, bet dar ir kituose įstatymuose nurodomi subjekai, galintys valstybės turtą valdyti patikėjimo teise, ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai 2 pastabai, siūlytina keičiamame įstatyme išplėsti subjektų ratą, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise. Todėl siūlytina papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, kuria keičiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo
centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos bei kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės – šio įstatymo
numeraciją. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro vyriausioji specialistė Aurita Buragienė)
DĖL Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO
2022-06-17
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja B. Rus, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja V. Voinilko, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja L. Kalinauskienė, VŠĮ Transporto kompetencijų agentūros Orlaivių skyriaus vadovas V. Plėta, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyr. patarėjas V. Veitas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės turtas kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems juridiniams asmenims, patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybės turtas, tame tarpe nekilnojamieji daiktai, kitiems juridiniams asmenims, išskyrus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, valstybės institucijas, Lietuvos banką, valstybės įmones, įstaigas ir organizacijas bei savivaldybes, gali būti perduoti patikėjimo teise, sudarant rašytinę turto patikėjimo sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.960 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti kitokius reikalavimus nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarčių formai, nei jie yra nustatyti CK
nustatyti turto patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tuo tarpu projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas patikėjimo sutarčių sudarymas su visai kitais subjektais, nei jie nurodyti CK 6.968 straipsnyje. Todėl projektu siūlomą teisinį reguliavimą vertinti kaip ypatumų, kuriuos leidžia nustatyti CK kai valstybės turtas perduodamas CK nurodytiems subjektams, nustatymą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo pakeitimas nedera su aukščiau minėtomis CK normomis, o keičiamame įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostata, pagal kurią valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma kita, nei nustatyta CK 6.968 straipsnyje, forma. Manytina, kad siekiant projekto tikslų, kartu turėtų būti keičiamos ir CK 6.960 ir 6.968 straipsnių nuostatos. Aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodyti argumentai atitinkamai taikytini ir projekto 2 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma reglamentuoti savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą CK nustatyta notarinė nekilnojamojo daikto patikėjimo sutarties forma nebūtų taikoma tik tuo atveju, kai pagal turto patikėjimo sutartį būtų perduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas. Tuo tarpu perduodant pagal patikėjimo sutartį privačių asmenų nekilnojamuosius daiktus, tokia sutartis turėtų būti sudaroma notarine forma. Kyla abejonių, ar subjektas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, galėtų ar turėtų lemti tai, kad sutartis sudaroma notarine ar paprasta rašytine forma.
Pritarti iš dalies Siūloma tikslinti CK 6.968 straipsnį: „Įstatymai gali nustatyti turto patikėjimo teisės ypatumus, kai patikėjimo teise perduodamas valstybės ar savivaldybės turtas patikėtinis yra valstybės arba savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, taip pat kai turto patikėjimo teisė atsiranda ne sutarties, o kitais pagrindais ir kitais atvejais.“ Kadangi Vyriausybė yra Seimui pateikusi (rengėja - Finansų ministerija) CK projektą Nr. XIVP-1720 (TTK yra pagrindinis komitetas), kuriuo keičiamas CK 6.968 str., bus siūloma projekte Nr. XIVP-1720 įrašyti aukščiau pateiktą formuluotę, kuri apimtų visus valstybės ar savivaldybės patikėjimo teise valdomo turto atvejus ir atlieptų abiejų projektų tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ) yra specialusis teisės aktas, kuris nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis) bei siekiant neiškreipti VSTVNDJĮ kaip specialiojo teisės akto statuso ir teismų praktikoje nusistovėjusio VSTVNDJĮ ir CK nuostatų santykio aiškinimo, siūlome CK
abejonių, ar subjektas, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, galėtų ar turėtų lemti tai, kad sutartis sudaroma notarine ar paprasta rašytine forma, visų pirma atkreiptinas dėmesys į notarinės formos nustatymo paskirtį ir tikslus. Privalomos notarinės formos nustatymas siejamas su poreikiu užtikrinti preventyvų teisėtumą, t. y. siekiu užtikrinti, kad sudaromas sandoris nuo jo sudarymo momento yra teisėtas ir galiojantis.
Notaras turi garantuoti, kad sudaromas sandoris atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus (formaliajai teisei) ir užtikrinti, kad bus nustatyta tikroji sandorių šalių valia bei tinkamai įforminta. Todėl notaras yra įpareigotas išaiškinti sudaromo sandorio grėsmes ir pasekmes, atkreipti silpnesnės šalies dėmesį į galimus atliekamo notarinio veiksmo pavojus, suteikti nešališką konsultaciją ir užtikrinti abiejų sandorio šalių interesus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo srityje privalomos notarinės formos reikalavimas laikytinas pertekliniu ir notarinė priežiūra (t. y. asmenų tapatybės, asmenų tikrosios valios identifikavimas, atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas ir t.t.) ar nešališka notaro konsultacija nėra būtina, nes :
a) sprendimų dėl patikėjimo sutarčių sudarymo ir pačių sutarčių turinio teisėtumas yra patikrinamas priimant norminius aktus dėl patikėjimo sutarčių sudarymo;
b) sutarčių sudarymas yra imperatyviai reguliuojamas specialiais teisės aktais (VSTVNDĮ ir Vyriausybės 2001-01-05 nutarimu Nr. 16
„Dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn“
patvirtintu Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise ir savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu);
c) yra patvirtinta turto patikėjimo sutarties pavyzdinė forma, kuri yra privaloma valstybės ar savivaldybių turto valdytojams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dėmesį, kad kituose įstatymuose yra nustatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas kitiems, nei nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, subjektams teisės aktu, įstatyme nustatant tokio turto patikėtinio teises ir pareigas valdant, naudojantis ir disponuojant perduotu patikėjimo teise turtu.
Taigi, valstybės turtas tokiems subjektams gali būti perduodamas ne tik pagal turto patikėjimo sutartį. Kaip antai, toks teisinis reguliavimas yra nustatytas Šaulių sąjungos įstatyme, Koncesijų įstatyme bei kituose įstatymuose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir suderinamumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų išplėsti subjektų, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise, ratą, nurodant, kad valstybės turtą patikėjimo teise gali valdyti ir kiti įstatymuose nurodyti subjektai. Pritarti Vadovaujantis VSTVNDĮ 1 straipsniu, šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Taigi ši nuostata nustato, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokią valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir institucijų įgaliojimus. Tuo vadovaujantis ir minėtame Šaulių sąjungos įstatyme, ir Koncesijų įstatyme yra numatyta, kad tam tikri subjektai gali valdyti valstybės turtą patikėjimo teise be patikėjimo sutarties, todėl logiška, kad patikėjimo teisės subjektais gali būti ne tik valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos, CTV ir Lietuvos bankas bei savivaldybės, bet ir kituose įstatymuose įvardyti subjektai, kuriems tokią teisę ir suteikia šie specialieji įstatymai. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 10 str. 2 d. tikslinama taip: „2.
2 d. tikslinama taip:
„2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja
ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas
1 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1471 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė ir Audito komiteto pasiūlymą. Argumentai:
Atsižvelgiantį tai, kad ne tik keičiamame įstatyme, bet dar ir kituose įstatymuose nurodomi subjekai, galintys valstybės turtą valdyti patikėjimo teise, ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai 2 pastabai, siūlytina keičiamame įstatyme išplėsti subjektų ratą, kurie valstybės turtą gali valdyti patikėjimo teise. Todėl siūlytina papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi, kuria keičiama įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip: „2.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos bei kiti įstatymuose nurodyti subjektai, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais.“
numeraciją. Pritarti
finansų komitetas 2022-06-08 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti jį pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo NR. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1471 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė