Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos 2024 m. liepos 1 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1460(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos 2023 m. sausio 1 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Projekto XIVP-1460(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos 2024 m. liepos 1 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 43² ir 43³ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 43², 43³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO Nr. XIII-1871 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (toliau – Išteklių įstatymas) įtvirtinta prievolė institucijoms, įrašytoms į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo (toliau – Saugusis tinklas) naudotojų sąrašą[¹] (toliau – Saugiojo tinklo naudotojai), savo valdomą įrangą ir duomenis nuo 2022 m. liepos 1 d. laikyti valstybiniuose duomenų centruose, kurie gali būti įrengiami biudžetinės įstaigos arba valstybės valdomos įmonės, kuri yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, patikėjimo arba nuosavybės teise valdomuose duomenų centruose. Tai reiškia, kad Saugiojo tinklo naudotojų valdoma įranga ir duomenys privalo būti laikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik valstybinių institucijų, įstaigų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomuose patalpose. Toks modelis nesudaro konkurencingų sąlygų duomenų centrų paslaugų rinkoje bei nesuteikia Saugiojo tinklo naudotojams galimybės duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis. Be to, toks modelis, kaip parodė gyvenimo realijos (pvz., 2020 m. liepos įvykiai, kuomet dėl liūties sutriko E-sveikatos veikimas), neužtikrina svarbių duomenų saugumo. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr.
XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 22, 30, 39, 43² ir 43³ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) pagrindinis tikslas – sudaryti teisines prielaidas Saugiojo tinklo naudotojams naudotis privataus verslo teikiamomis duomenų centrų paslaugomis, tarp jų – ir patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis informacinių technologijų paslaugomis (toliau – IT paslaugos), tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti pažangiausias technologijas ir galimybes. Saugiojo tinklo naudotojų galimybes jų valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose arba Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose lemtų šių institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių svarba. Taigi, Saugiojo tinklo naudotojai, prieš priimdami sprendimą dėl jų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo duomenų centruose, privalės jų valdomus išteklius suskirstyti pagal svarbą. Šiuo tikslu Projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės informacinių išteklių klasifikavimo atsižvelgiant į duomenų svarbą. Dar vienas tikslas, kurio siekiama Projektu – papildyti institucijų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą kriterijus, kadangi šiuo metu į minėtą sąrašą negali būti įtraukiamos institucijos, kurių funkcijoms atlikti yra būtina naudotis Saugiuoju tinklu. Projektu numatoma, kad siūlomi Išteklių įstatymo pakeitimai, išskyrus nuostatas dėl duomenų centrų, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Nuostatoms dėl duomenų centrų įsigalioti numatyti du terminai: 1) š. m. liepos 1 d. įsigaliotų Išteklių įstatymo pakeitimai dėl prievolės valstybės informacinių išteklių, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kopijas laikyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose duomenų centruose siekiant užtikrinti šių išteklių prieinamumą karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitų krizių atvejais (šios nuostatos įgauna ypatingą aktualumą Ukrainos įvykių fone); 2) 2024 m. liepos 1 d. įsigaliotų Išteklių įstatymo pakeitimai, kurie Saugiojo tinklo naudotojams suteiktų teisę naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis – šių nuostatų įsigaliojimą siūloma atidėti siekiant tinkamai suvaldyti galimas rizikas ir pradėti saugiai naudotis minėtomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kartu su Projektu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 43², 43³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pakeitimo projektas, abu kartu – Įstatymų projektai), kurio tikslas – nukelti privalomą naudojimąsi valstybinių duomenų centrų paslaugomis terminą iki 2024 m. liepos 1 d. Projektas parengtas įgyvendinant:
1) Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.1.16 papunktyje numatytą veiksmą „Pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės informacinių išteklių valdymo teisinio reguliavimo, suteikiant galimybę pasinaudoti rinkoje egzistuojančiais sprendimais“;
2) Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio siūlymą įvertinti galimybę tam tikrų duomenų kategorijoms naudoti privataus verslo teikiamas duomenų centrų paslaugas (2021 m. kovo 8 d. posėdžio protokolas Nr. 108-PP-4). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento (direktorius – Arūnas Cijūnaitis, tel. 8 687 29 438, el. p. [email protected]) Skaitmeninės politikos skyriaus (vedėja Aušra Kumetaitienė, tel. 8 610 16 325, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Renata Tracevičienė, tel. 8 659 28 866, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl duomenų centrų Remiantis Išteklių įstatymo nuostatomis, visi Saugiojo tinklo naudotojai savo valdomą įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose, kurie gali būti įrengiami biudžetinės įstaigos arba valstybės valdomos įmonės, kuri yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, patikėjimo arba nuosavybės teise valdomuose duomenų centruose.
Tai reiškia, kad Saugiojo tinklo naudotojų valdoma įranga ir duomenys privalo būti laikomi tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik valstybinių institucijų, įstaigų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomuose patalpose. Taip pat Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pavesta patvirtinti valstybinių duomenų centrų sąrašą, techninius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams, valstybinių duomenų centrų naudotojams teikiamų paslaugų teikimo sąlygų aprašą ir institucijų valdomų serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangos ir duomenų perkėlimo į valstybinius duomenų centrus sąlygas, planą ir terminus. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 43², 43³ straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos. Didžioji dalis institucijų į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą įtrauktos nuo 2019 m. liepos mėnesio. Tai reiškia, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. Saugiojo tinklo naudotojai jų valdomą įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniuose duomenų centruose. Dėl duomenų klasifikavimo Šiuo metu valstybės informaciniai ištekliai skirstomi į ypatingos svarbos, svarbius, žinybinės svarbos ir kitus valstybės informacinius išteklius.
Šių išteklių svarbos įvertinimo tvarką nustato Vyriausybė, o rengia Krašto apsaugos ministerija. Dėl įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą kriterijų Šiuo metu Išteklių įstatymo 43² straipsnio 2 dalyje įtvirtinti trys institucijų įrašymo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą kriterijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl duomenų centrų Atsižvelgiant į tai, kad Saugiojo tinklo naudotojai valdo skirtingos svarbos valstybės informacinius išteklius, Projektu siekiama atsisakyti šiuo metu Išteklių įstatymo 43³straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, kad visi Saugiojo tinklo naudotojai savo valdomą įrangą ir duomenis privalo laikyti valstybiniame duomenų centre. Prievolę valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniame duomenų centre siūloma nustatyti tik tiems Saugiojo tinklo naudotojams, kurie valdo ypatingos svarbos ir svarbius valstybės informacinius išteklius, t. y. šie Saugiojo tinklo naudotojais ir toliau savo valdomą įrangą ir duomenys privalės laikyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik valstybinių institucijų, įstaigų ar nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomuose patalpose. Siekiant sudaryti konkurencingas sąlygas duomenų centrų paslaugų rinkoje bei suteikti Saugiojo tinklo naudotojams galimybę duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis, Projektu siūloma Saugiojo tinklo naudotojams, kurie valdo vidutinės ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius, suteikti teisę jų valdomus išteklius laikyti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose.
Tai reiškia, kad vidutinės ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius valdantiems Saugiojo tinklo naudotojams stipriai išplečiamas ratas duomenų centrų, kur jie galėtų laikyti savo valdomus išteklius: tai galės būti ir valstybės valdomų įmonių, kurios nėra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, turimi duomenų centrai, ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių valdomi duomenų centrai, ir verslo valdomi duomenų centrai kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip ir užsienio valstybių teritorijose. Taigi, Saugiojo tinklo naudotojams suteikiama galimybė naudotis ir patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis IT paslaugomis, tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti pažangiausias technologijas ir galimybes.
Tam, kad vidutinės ir mažos svarbos valstybės informaciniai ištekliai būtų laikomi saugiai, minėti duomenų centrai turės atitikti ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus techninius ir organizacinius reikalavimus; šiame teisės akte, kaip ir dabar, bus įtvirtintas nustatytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolės ir atitikties vertinimo mechanizmas: t. y. duomenų centrų valdytojai privalės organizuoti patalpų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą; vertinimo išvadą turės pateikti duomenų centrų vertinimo kvalifikaciją turintys specialistai vadovaudamiesi visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų duomenų centrų vertinimo reikalavimais. Ukrainos įvykių fone ypatingą svarbą įgavo Projekto siūlymas Vyriausybės patvirtintų valstybės informacinių išteklių kopijas laikyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet kituose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti svarbiausių valstybės informacinių išteklių veikimą, jei karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitų krizių atvejais būtų prarasta prieiga prie šių išteklių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiama, kad užsienyje būtų laikomos ne tik duomenų kopijos, kadangi vien duomenų kopijų valstybės informacinių išteklių veiklai atkurti nepakaks; tam turi būti įrengtos veiklos atkūrimo vietos, kuriose turėtų būti visa registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangą (programinę ir techninę) atitinkanti įranga.
Paminėtina, kad, siekiant užtikrinti saugų naudojimąsi verslo teikiamomis duomenų centrų paslaugomis ir atsižvelgiant į naujausius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, numatoma tikrinti perkančiųjų organizacijų, veikiančių srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, pirkimus, kurių pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte (susijusios su sandorio šalies prieiga prie duomenų), o perkančiosios organizacijos, veikiančios gynybos srityje, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikiančios srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašytos Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi Vyriausybės tvirtinamame sąraše (numatoma, kad tai apimtų ir duomenų centrų paslaugų pirkimus) negalėtų šių paslaugų įsigyti iš tiekėjų, registruotų (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Vyriausybės tvirtinamame nepatikimų valstybių sąraše. Svarbu pastebėti, kad Projekto nuostatomis dėl galimybės valstybės informacinius išteklius laikyti Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose užtikrinamas 2018 m. lapkričio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų 4 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymasis. Dėl teikiamų debesijos paslaugų sudėtingumo Projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad sutartis dėl valstybės institucijų ir valstybės įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančiuose duomenų centruose su duomenų centrų valdytojais sudaro Vyriausybės įgaliota institucija; planuojama, kad Vyriausybės įgaliota institucija bus paskirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Paaiškintina, kad tais atvejais, kai institucijai IT paslaugas teiks Informacinės visuomenės plėtros komitetas[²], jis užtikrins institucijos valdomų valstybės informacinių išteklių talpinimo valstybiniuose duomenų centruose arba duomenų centruose paslaugas; šiuo atveju valstybės informacinių išteklių talpinimo minėtuose duomenų centruose paslaugų teikimas būtų finansuojamas iš Informacinės visuomenės plėtros komitetui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Kitais atvejais valstybės informacinių išteklių talpinimu valstybiniuose duomenų centruose arba duomenų centruose turės pasirūpinti pačios institucijos, t. y. šios institucijos turi arba susitvarkyti savo turimus duomenų centrus, kad šie atitiktų ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus reikalavimus, arba Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pirkti duomenų centrų nuomos paslaugas iš valstybinių duomenų centrų arba duomenų centrų valdytojų; šiuo atveju už valstybės informacinių išteklių laikymą duomenų centruose sumokama iš institucijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. Siekiant tinkamai suvaldyti galimas rizikas ir pradėti saugiai naudotis verslo teikiamomis privačių duomenų centrų paslaugomis, Projekto nuostatų dėl duomenų centrų įsigaliojimą siūloma atidėti iki 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu su Projektu teikiamas Pakeitimo projektas, kuriame nustatoma, kad valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip 2024 m. liepos 1 dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu subsidiarumo principu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, Projekte siūloma pavesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai patvirtinti techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai. Taip pat Projektu siūloma atsisakyti prievolės Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai tvirtinti valstybinių duomenų centrų sąrašą – manytina, kad siekiant užtikrinti viešumą pakanka nustatyti, kad valstybinių duomenų centrų sąrašas būtų skelbiamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainėje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybinių duomenų centrų naudotojams teikiama vienintelė paslauga – t. y. įrangos ir duomenų laikymo duomenų centre paslauga, o privalomo naudojimosi šia paslauga terminas nustatytas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 43², 43³ straipsniais įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, Projektu siūloma, kaip perteklinio, atsisakyti Išteklių įstatyme nustatyto pavedimo Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai patvirtinti valstybinių duomenų centrų naudotojams teikiamų paslaugų teikimo sąlygų aprašą ir institucijų valdomų serverių ir (arba) registrų ir valstybės bei kitų informacinių sistemų įrangos ir duomenų perkėlimo į valstybinius duomenų centrus sąlygas, planą ir terminus.
Dėl duomenų klasifikavimo Teisės aktuose turėtų būti nustatyti aiškūs požymiai, pagal kuriuos valstybės informacinius išteklius vienareikšmiškai būtų galima priskirti tam tikrai rūšiai. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūloma valstybės informacinius išteklius skirstyti į ypatingos svarbos, svarbius, vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinius išteklius. Valstybė siekia pereiti prie duomenų, o ne informacijos ir dokumentų tvarkymo, kadangi kiekviename registre ir valstybės informacinėje sistemoje yra tvarkomi duomenys, todėl siūloma valstybės informacinių išteklių klasifikavimo sistema taip pat turi būti grindžiama duomenų, o ne informacijos, svarbos vertinimu. Priklausomai nuo duomenų svarbos būtų taikomi atitinkami saugos reikalavimai ir šiems duomenims tvarkyti naudojamiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms ar kitoms informacinėms sistemoms. Projektu siūloma Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kaip valstybės informacinių išteklių valdymo politiką formuojančiai institucijai, pavesti parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės informacinių išteklių svarbos įvertinimo tvarkos aprašą bei patvirtinti valstybės informacinių išteklių svarbos įvertinimo metodiką, o Krašto apsaugos ministerija, kaip institucija, kuri formuoja politiką valstybės informacinių išteklių saugos srityje, rengtų duomenų saugos reikalavimus ir saugos dokumentų turinio gaires.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus Projektu siūloma tikslinti Išteklių įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintą Vyriausybės funkciją, kuria Vyriausybei pavesta nustatyti informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo tvarką ir tvirtinti valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gaires, o taip pat tikslinamos Išteklių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies ir 30 straipsnio 3 dalies perteklinių nuostatos. Dėl įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą kriterijų Šiuo metu į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą negali būti įtraukiamos kai kurios institucijos, kurių funkcijoms atlikti yra būtina naudotis Saugiuoju tinklu. Kaip pvz., Valstybės kontrolei nesuteikta teisė būti Saugiojo tinklo naudotoja, nors ši institucija atlieka valstybės informacinių išteklių būtinų gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti ir valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, valstybinį auditą. Taip pat praktikoje iškyla problemų ir dėl institucijų, kurios nėra Saugiojo tinklo naudotojos, tačiau, vykdydamos teisės aktais joms pavestas funkcijas, privalo jungtis prie valstybės registrų ar valstybės informacinių sistemų, kurias administruoja Saugiojo tinklo naudotojai. Be to, institucijoms, kurios nėra Saugiojo tinklo naudotojos, kyla problemų ir jungiantis prie Europos Sąjungos valstybių narių institucijų valdomų informacinių išteklių.
Siekiant spręsti pirmiau minėtas problemas, Projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą įrašomos institucijos, kurių funkcijoms atlikti būtina naudotis Saugiuoju tinklu arba kurioms reikalinga prieiga prie Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esančių institucijų ar duomenų centrų. Remiantis Išteklių įstatymo 43² straipsnio 1 dalies nuostatomis, nauji Saugiojo tinklo naudotojai į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą įtraukiami Krašto apsaugos ministerijos teikimu. Kiti pakeitimai Remiantis Išteklių įstatymo nuostatomis, valstybės informacinių išteklių valdyme turėtų dalyvauti Valstybės informacinių išteklių valdymo taryba, kurios narių skaičių, personalinę sudėtį ir jos veiklos reglamentą tvirtina Vyriausybė. Tačiau per visą dešimties metų Išteklių įstatymo galiojimo laikotarpį nė vienas minėtos tarybos posėdis neįvyko. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūloma Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos atsisakyti (Išteklių įstatymo 7 straipsnio nuostatos). Siūloma Išteklių įstatymo 43² straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, kuri sudarytų sąlygas institucijoms, neturinčioms techninių galimybių prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų jungtis tik per Saugųjį tinklą, prie Saugiojo tinklo jungtis specialiomis teisėmis. Prieigos prie Saugiojo tinklo vietos šiose institucijose būtų įrengiamos, išbandomos ir veiktų pasyvaus veikimo režimu iki perėjimą į aktyvų veikimo režimą inicijuotų pati institucija arba įsigaliotų nepaprastosios veikimo sąlygos. Saugiojo tinklo tvarkytojas kartu su Krašto apsaugos ministerija parengtų Prisijungimo prie Saugiojo tinklo aprašo patikslinimą, išdėstant sąlygas šių institucijų prisijungimui bei nustatytų nepaprastąsias veikimo sąlygas.
Šio pakeitimo reikalingumas grindžiamas institucijų (pvz., viešoji įstaiga „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“) pateiktais argumentais, kad Saugusis tinklas įprastomis veikimo sąlygomis tam tikrais aspektais apriboja veiklą, tačiau krizių atvejų arba siekiant išlaikyti institucijos veiklos tęstinumą, prieiga prie Saugiojo tinklo būtų būtina ir neatidėliotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Išteklių įstatymo 43²straipsnyje kalbant apie Saugiojo tinklo naudotojams teikiamas paslaugas yra vartojama formuluotė „elektroninių ryšių paslaugos“. Tokia formuluotė nėra visai tiksli, nes Išteklių įstatymo 43²straipsnio 5 dalies 3 punkte yra įtvirtintos „kolektyvinės apsaugos kibernetinio saugumo priemonėmis paslaugos“, kurios nelaikytinos elektroninių ryšių paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūlytina tikslinti Išteklių įstatymo 43²straipsnį ir, aptariant Saugiojo tinklo naudotojams teikiamas paslaugas, šalia formuluotės „elektroninių ryšių paslaugos“ papildomai vartoti ir formuluotę „kibernetinio saugumo paslaugos“. Pažymėtina, kad šia formuluote nėra įvedama jokių naujų paslaugų, o atsižvelgiant į Išteklių įstatymo 43²straipsnio 5 dalies 3 punkte jau įtvirtintas ir veikiančias paslaugas, tikslinama bendro pobūdžio formuluotė, nusakanti Saugiojo tinklo naudotojams teikiamas paslaugas.
Ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios padėties, mobilizacijos metu Saugiajame tinkle esančioms institucijoms ypač aktualu turėti ne tik šiuo metu Saugiojo tinklo užtikrinamą ryšį, bet ir alternatyvias tarpusavio komunikavimo priemones, kurios galėtų užtikrinti visų Saugiajame tinkle esančių institucijų tarpusavio susirašinėjimą, dokumentų keitimąsi, balso ir vaizdo komunikavimą tiek laidinėmis, tiek palydovinėmis priemonėmis, nepriklausomai nuo viešųjų ir tarptautinių ryšių veikimo ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, Projektu siūloma prie Saugiuoju tinklu teikiamų standartinių elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugų priskirti ir technines bendradarbiavimo priemones, kurios skirtos Saugiojo tinklo naudotojų ir jų struktūrinių padalinių tarpusavio sąveikai užtikrinti. Be to, Projektu atliekami ir redakcinio pobūdžio pakeitimai – tikslinamas Išteklių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas ministerijos pavadinimas, t. y. formuluotės „Ūkio ministerija“ ir „ūkio ministro įgaliota institucija“ keičiamos atitinkamai į „Ekonomikos ir inovacijų ministerija“ ir „ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai (valstybės informacinių išteklių valdymas). Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas.
Numatomas teigiamas poveikis: bus sudarytos sąlygos naudotis patikimų tarptautinių paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, tokiu būdu didinant IT paslaugų prieinamumą, kibernetinį saugumą ir sudarant galimybę IT paslaugų teikimui pritaikyti naujausias technologijas ir galimybes. Poveikis valstybės finansams. Neigiamo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Numatomas teigiamas poveikis: sudarius prielaidas tam tikrus valstybės informacinius išteklius arba jų kopijas laikyti privačiuose duomenų centruose, duomenų centrų paslaugos būtų įsigyjamos palankiausiomis sąlygomis, o tai, tikėtina, leistų sumažinti išlaidas, patiriamas dėl institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo duomenų centruose. Poveikis administracinei naštai. Priimti Įstatymų projektai įtakos administracinei naštai neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes skatins investuoti į duomenų centrų kūrimą Lietuvos Respublikoje. Sudarius prielaidas tam tikrus valstybės informacinius išteklius arba jų kopijas laikyti privačiuose duomenų centruose, bus užtikrinamos konkurencingos sąlygos duomenų centrų paslaugų rinkoje bei galimybė duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektų inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nevartojami nauji terminai ar sąvokos, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1Priėmus Projektą, Vyriausybė turės priimti šiuos Vyriausybės nutarimų projektus:
1.1. iki 2022 m. birželio 30 d.: 1.1.1. Dėl valstybės informacinių išteklių, kurių kopijos laikomos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose duomenų centruose, sąrašo patvirtinimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.1.2. Dėl valstybės informacinių išteklių, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, kopijų laikymo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose duomenų centruose ir šių išteklių veikimo atstatymo tvarkos aprašo tvirtinimo (rengėja –Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.2. iki 2022 m. gruodžio 31 d.: 1.2.1. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimo Nr.
27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“ pakeitimo (rengėja –Krašto apsaugos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.2.2. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.2.3. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Krašto apsaugos ministerija); 1.2.4. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (rengėja – Krašto apsaugos ministerija); 1.2.5. Dėl valstybės informacinių išteklių svarbos įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija); 1.2.6. Dėl institucijų valdomų svarbių, vidutinės svarbos ir mažos svarbos valstybės informacinių išteklių kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose tvarkos aprašo tvirtinimo (rengėja – Ekonomikos ir inovacijų ministerija). 2.
2Priėmus Projektą, ekonomikos ir inovacijų ministras turės patvirtinti:
2.1. iki 2022 m. birželio 30 d. - Techninius ir organizacinius reikalavimus, taikomus valstybiniams duomenų centrams ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (arba) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybėse narėse esantiems duomenų centrams, kuriuose laikomi valstybės informaciniai ištekliai; 2.2. iki 2022 m. gruodžio 31 d. - Valstybės informacinių išteklių svarbos įvertinimo metodiką. 3. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. krašto apsaugos ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-583 „Dėl Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo veiklą užtikrinančių dokumentų patvirtinimo“ (rengėja – Krašto apsaugos ministerija). 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Naujiems Saugiojo tinklo naudotojams Saugiuoju tinklu teikiamos standartinės elektroninių ryšių ir kibernetinio saugumo paslaugos būtų teikiamos iš esamų valstybės biudžeto asignavimų: t. y. būsimų Saugiojo tinklo naudotojų asignavimus, kuriuos jie šiuo metu skiria elektroninių ryšių paslaugoms, numatoma perkelti į krašto apsaugos ministro įgaliotos valstybės biudžetinės įstaigos, administruojančios Saugųjį tinklą, biudžetą. Šiuo metu Išteklių įstatyme yra įtvirtinta prievolė Saugiojo tinklo naudotojams jų valdomą įrangą ir duomenis laikyti valstybiniuose duomenų centruose nuo š. m. liepos 1 d. Vadinasi, šiam tikslui Saugiojo tinklo naudotojai turėjo suplanuoti ir asignavimus.
Projektu sudaromos konkurencingos sąlygos duomenų centrų paslaugų rinkoje bei Saugiojo tinklo naudotojams suteikiama galimybės duomenų centrų paslaugas įsigyti palankiausiomis sąlygomis, o tai, tikėtina, leistų sumažinti suplanuotas išlaidas, kurios patiriamos (arba būtų patiriamos) dėl institucijų valdomų valstybės informacinių išteklių laikymo duomenų centruose. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad papildomų lėšų, be institucijų jau suplanuotų 2022 – 2024 m., jų valstybės informacinių išteklių talpinimo valstybiniuose duomenų centruose ar privačiuose duomenų centruose paslaugoms neprireiks. Papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis 2022 m. (jei toks būtų) būtų dengiamas iš Saugiojo tinklo naudotojų asignavimų valdytojų turimų bendrųjų asignavimų, o klausimas dėl papildomų asignavimų skyrimo 2023 m. ir vėlesniems metams būtų svarstomas Vyriausybės kanceliarijoje kasmet organizuojamuose pasitarimuose dėl 2023 – 2025 m. planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų valstybės veiklos srityse. Tačiau papildomos lėšos būtų reikalingos Saugiojo tinklo naudotojų valdomų valstybės informacinių išteklių kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose ar verslo valdomuose duomenų centruose (kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip ir užsienio valstybių teritorijose) nuomos paslaugoms apmokėti. Paaiškiname, kad valstybės institucijų ir valstybės įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, valdomų valstybės informacinių išteklių kopijų laikymo valstybiniuose duomenų centruose ir verslo valdomuose duomenų centruose nuomos paslaugoms apmokėti planuojama skirti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšų (Valstybės skaitmeninimo plėtros programa[³]).
Valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą“ lėšos, suplanuotos Finansų ministerijos rezervinėje programoje, skirtos įgyvendinti reformą „Valstybės IT konsolidavimas ir valdymo pertvarka“, bus nukreiptos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri centralizuotai turės sudaryti sutartis dėl valstybės institucijų ir valstybės įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, valdomų valstybės informacinių išteklių talpinimo valstybiniuose duomenų centruose arba duomenų centruose. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: automatinė informacinė sistema, informacinė paslauga, informacijos technologija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Projektu bei Pakeitimo projektu sudaromos teisinės prielaidos valstybės informacinius išteklius, įskaitant ir duomenų kopijas, laikyti privačiuose duomenų centruose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat prievolės visus Saugiojo tinklo naudotojų valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose Lietuvoje įsigaliojimas nukeliamas iki 2024 m. liepos 1 d.
Minėtais Įstatymų projektais sukuriama teisinė aplinka, tačiau būtina nustatyti tikslus, principus ir žingsnius, kurie leistų Vyriausybei ir jos institucijoms sukurti ar įgyti reikiamus gebėjimus, atlikti parengiamuosius darbus, kurių reikia apgalvotam naujam valstybės informacinių išteklių modeliui parengti ir prie jo pereiti. Žemiau pateikiamos perėjimo prie naujos technologinės kartos valstybės informacinių išteklių valdymo modelio gairės (toliau – Gairės), kurias numatoma įgyvendinti Priėmus Įstatymų projektus. Šiuo metu galiojančiame Išteklių įstatyme valstybės informacinių išteklių valdymo ir kūrimo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, kai buvo priimtas minėtas įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Dėl šiuolaikinių informacinių technologijų tendencijų neatitinkančio ir pasenusio teisinio reguliavimo nėra galimybių naudotis naujomis ir inovatyviomis privataus sektoriaus teikiamomis paslaugomis, technologiniais sprendimais, įgyvendinti gerąją valdysenos praktiką ir, kuriant valstybės informacinius išteklius, remtis šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais, inovatyviomis paslaugomis ir technologijomis. Dėl šių priežasčių būtina parengti naudos redakcijos Išteklių įstatymą ir jame įtvirtinti naują valstybės informacinių išteklių valdymo modelį.
Naujo valstybės informacinių išteklių valdymo modelio tikslai:
1) Siekiant išvengti nepamatuotų rizikų, iš pradžių bus kuriamos, įgyjamos kompetencijos ir vykdomi bandomieji valdymo modelio projektai, o paskui daromi praktiniai žingsniai. Privatiems duomenų centrams ir privačiai debesijai įtraukti į valstybės informacinių išteklių ekosistemą reikės naujų veiklos modelių ir naujų kompetencijų viešajame sektoriuje, dažnai ir naujo teisinio reguliavimo. Turės būti pritaikyti svarbūs ekosistemos komponentai, tokie kaip kibernetinio saugumo modelis, kompetencijų vystymo modelis, sukurti architektūros formavimo principai, reikalavimai paslaugų teikėjams ir jų valdymo principai;
2) Bus judama greitai, bet ne chaotiškai.
Ypatingos svarbos ir svarbūs valstybės informaciniai ištekliai į naują aplinką bus perkelti tik suprantant ir visiškai valdant rizikas, suplanuojant ir įgyvendinant reikalingus paslaugų valdymo, architektūrinius ir technologinius pokyčius, leidžiančius pasinaudoti naujos aplinkos privalumais. Šiame etape privačios debesijos ir privačių duomenų centrų naudojimo mastas ir prioritetai bus pasirenkami atsižvelgiant į konkretų panaudojimo scenarijų;
3) Bus aktyviai kuriamos ir plėtojamos kompetencijos. Aukščiausios kvalifikacijos debesijos saugos specialistų, informacinių technologijų architektų pritraukimas ir išlaikymas taps būtina naujo modelio veiklos sąlyga. Bus kuriamos privačios debesijos aplinkos ir dirbama su jomis išbandant įvairius veiklos scenarijus. Bus dirbama su valstybės informacinėmis sistemomis, kurioms būtinos privačios debesijos ar privačių duomenų centrų paslaugos, užtikrinant jų saugų veikimą ir laipsniškai įgyjant reikalingas kompetencijas;
4) Bus pasirenkami mažesnės rizikos keliai ir įgyvendinamos atitinkamos rizikos valdymo priemonės, nes dėl nacionalinio saugumo ir kitų aplinkybių kibernetinio saugumo klausimai bus jautrūs ir ateityje;
5) Bus peržiūrima dabartinė kibernetinio saugumo architektūra. Nauja saugumo architektūra leis užtikrinti kibernetinį saugumą ir nacionalinio saugumo interesus, naudojant privačių debesijos paslaugų teikėjų ir duomenų centrų paslaugas. Gairėms įgyvendinti planuojami šie veiksmai, kurie turės būti atlikti iki 2024 m. II ketv.: 1.
II ketv.:
1Pasirengimas naudoti privačių debesijos paslaugų teikėjų teikiamas debesijos paslaugas:
2Privačių tiekėjų teikiamų debesijos paslaugų ir duomenų centrų naudojimas:
3Naujas valstybės informacinių išteklių ir kibernetinės saugos valdymo modelis:
[¹] Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo ir valstybinių duomenų centrų valdymo srityse“. [²] Informacinės visuomenės plėtros komitetas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ yra paskirtas centralizuotai teikiamų IT paslaugų teikėju. [³] 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 971 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos patvirtinimo“.
2022-03-28 Nr. XIVP-1460 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-04-27 Nr. XIVP-1460(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-04-27 Nr. XIVP-1460(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virginijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Seimo narys A. Kupčinskas, Seimo narys L. Savickas, Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, viceministrė E. Markevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius A. Cijūnaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės politikos skyriaus vedėja A. Kumetaitienė, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas J. Skardinskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė J. Nagienė , INFOBALT ES ir tarptautinių santykių vadovas V. Dirma. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-28 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1460. 7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – susilaikė,
pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Biuro patarėja Agnija Tumkevič, tel. nr. 239 6772, el. paštas. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės politikos skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Investicijų politikos skyriaus patarėja Laura Daukšienė, Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas, Krašto apsaugos ministerijos patarėjas kpt.
Mantas Keliotis Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės patarėja Sigita Laurinčiukaitė, Ministrės pirmininkės patarėjas Rimantas Žylius, Vyriausybės kanclerio vyr. patarėjai Diana Seredokaitė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės vyresnioji patarėja Sigita Panovienė asociacijos INFOBALT atstovai : Mindaugas Ubartas, Virgilijus Dirma, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorius, Tada Jagminas,, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris, Respublikos Prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo grupė Darius Urbonas, UAB „Microsoft Lietuva“ vadovas Simonas Černiauskas, Meta Lietuva atstovas Laurynas Gečas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų,
turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-1460. Pritarti
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1460(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2022-04-131 Argumentai: Pakoregavus įstatymo projekto XIVP-1459 įsigaliojimo datą, būtina pakeisti ir įstatymo projekte XIVP-1460 numatytą datą, iki kurios valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinių duomenų centrų naudotojai pradeda naudotis valstybinių duomenų centrų paslaugomis ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų įtraukimo į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą dienos 2023 m. sausio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas XIVP-1460(2). Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė