Projekto lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 29, 71, 415, 416, 417, 420, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
4. Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 2342 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse , 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse,
4 5,6 dalyje dalyse , 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: “. 2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3,4
dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio45 dalyje , 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“3 straipsnis. 415 straipsnio pakeitimas Pakeisti 415 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt penkiasdešimt iki keturiasdešimt vieno šimto eurų.“4 straipsnis. 416 straipsnio pakeitimas Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“5 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas Pakeisti 417 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams , transporto priemonei judant, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) , nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.“6 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas
1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2 .
2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3 . Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 3
4Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens,
užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 45 . Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 56 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio34 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 7 . Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “7 straipsnis. 423 straipsnio pakeitimas Pakeisti 423 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.“8 straipsnis. 424 straipsnio pakeitimas Pakeisti 424 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „424 straipsnis. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti , vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
1. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus apribojimus, skirtus leisti vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemones) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 12 .
1
2. Perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 23 . Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 34 . Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 45
23 ar34 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 6 .
6. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje ,
, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje n umatytus administracinius nusižengimus, j ei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 7 . Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. 5
45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą , 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “9 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas Pakeisti 426 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų , neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų .“10 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai1 .
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4,5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio45 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos , arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų ketverių iki penkerių septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų . 3 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“
Pakeisti 428 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pėsčiųjų judėjimas per Važiuojamosios važiuojamąją kelio dalies dalį perėjimas arba ėjimas judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.“12 straipsnis. 431 straipsnio pakeitimas Pakeisti 431 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „431 straipsnis. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas
1. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. 4 .
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 53 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“13 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31 ) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361 , 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431 , 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 2511 , 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701 straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 3041 , 3042 , 305, 307, 308, 3081 , 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje,
, 3, 4 dalyse, 491, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 .
2. Pakeisti 589 straipsnio 34 punktą ir jį išdėstyti taip: „34 ) Karo policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 71, 108 straipsniuose, 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 8, 9 dalyse, 416, 417, 420, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 431, 481, 5052 straipsniuose, 506 straipsnio 3, 4, 41 dalyse, 508 straipsnyje, 526 straipsnio 3 dalyje, 556, 557, 5571 , 562 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 . Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip: „40 ) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 1411 , 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171 , 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 3042 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 6 dalyje, 3081 straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 dalyse, 310 straipsnio 12, 13 dalyse, 312 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 436, 437, 450 straipsniuose , 459 straipsnio 4, 5, 6, 9 , 10 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 5101 , 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 .
4. Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55 ) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų ; “. 5 . Pakeisti 589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip: „63 ) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio kodekso 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 150, 256, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 3701 , 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384, 385, 386, 387, 388, 389, 390, 391, 392, 393, 394, 395, 396, 397, 398 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413 straipsniuose, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 4491 , 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalyse, 460, 461, 462, 463, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; “.
14 straipsnis. 603 straipsnio pakeitimas Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų),
2 , 3, 4 , 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime.
Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (kuria) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė. “15 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti 608 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 , ir2
ir4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;“. 16 straipsnis.
16 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje
1. Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282, 414 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse,
ir24 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. 2 . Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1
ir24 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).
Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. 3 . Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (išskyrus šio kodekso 431 straipsnio 1
ir24 dalyse numatytus administracinius nusižengimus), daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. 4 . Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre.
Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“17 straipsnis. 686 straipsnio pakeitimas Pakeisti 686 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.
Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą .“18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“2 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4 .
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 2342 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse,
4 5,6 dalyje dalyse , 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: “. 3 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3,4
dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio46 dalyje , 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“4 straipsnis. 415 straipsnio pakeitimas Pakeisti 415 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt penkiasdešimt iki keturiasdešimt vieno šimto eurų.“5 straipsnis. 416 straipsnio pakeitimas Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“6 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas Pakeisti 417 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams , transporto priemonei judant, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) , nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.“7 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas1 .
Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2 . Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3 . Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 3 4.
3
daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 45 . Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 56 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių.
34 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 7 . Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “8 straipsnis. 422 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 422 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
2. Pakeisti 422 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.“9 straipsnis. 423 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 423 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Neblaivių ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
2. Pakeisti 423 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.“10 straipsnis. 424 straipsnio pakeitimas Pakeisti 424 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti , vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
1. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus apribojimus, skirtus leisti vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemones) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 12 . Perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 23 . Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 34 . Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 5 .
5. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 46
23 ar34 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7 . Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. 5 8.
5
45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą , 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “11 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas Pakeisti 426 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų , neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų .“12 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai1 .
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus ( daugiau ne mažia u negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4,5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio46 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos , arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų ketverių iki penkerių septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas ( ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų . 3 .
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“13 straipsnis. 428 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 428 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pėsčiųjų judėjimas per Važiuojamosios važiuojamąją kelio dalies dalį perėjimas arba ėjimas judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.“
2. Pakeisti 428 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Dviračių , motorinių dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“
3. Pakeisti 428 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Dviračių, motorinių dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.“14 straipsnis. 431 straipsnio pakeitimas Pakeisti 431 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „431 straipsnis. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas
1. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2 .
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. 4 . Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 53 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“15 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31 ) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361 , 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431 , 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 2511 , 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701 straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 3041 , 3042 , 305, 307, 308, 3081 , 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 491, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 . Pakeisti 589 straipsnio 34 punktą ir jį išdėstyti taip: „34 ) Karo policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 71, 108 straipsniuose, 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 8, 9 dalyse, 416, 417, 420, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 431, 481, 5052 straipsniuose, 506 straipsnio 3, 4, 41 dalyse, 508 straipsnyje, 526 straipsnio 3 dalyje, 556, 557, 5571 , 562 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 .
3. Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip: „40 ) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 1411 , 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171 , 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 3042 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 6 dalyje, 3081 straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 dalyse, 310 straipsnio 12, 13 dalyse, 312 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 7, 8 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 436, 437, 450 straipsniuose , 459 straipsnio 4, 5, 6, 9 , 10 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 5101 , 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 .
4. Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55 ) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5 .
5. Pakeisti 589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip: „63 ) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio kodekso 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 150, 256, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 3701 , 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384, 385, 386, 387, 388, 389, 390, 391, 392, 393, 394, 395, 396, 397, 398 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413 straipsniuose, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 4491 , 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalyse, 460, 461, 462, 463, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 16 straipsnis. 602 straipsnio pakeitimas Pakeisti 602 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole.“
603 straipsnio pakeitimas Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 603 straipsnis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse , 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse , 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2 , 4, 5 dalyse , 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (kuria) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė. “18 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti 608 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 , ir2
ir4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;“. 19 straipsnis.
19 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje
1. Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282, 414 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse,
ir24 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. 2 . Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1
ir24 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).
Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. 3 . Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (išskyrus šio kodekso 431 straipsnio 1
ir24 dalyse numatytus administracinius nusižengimus), daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. 4 . Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre.
Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“20 straipsnis. 686 straipsnio pakeitimas Pakeisti 686 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.
Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą .“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. spalio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulintas Projekto XIVP-1446(3) lyginamasis variantas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė apsvaigimo patikrinimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.“2 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4 .
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 2342 straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse,
4, 5,6 dalyje dalyse , 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475, 524, 5571 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: “. 3 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3,4
dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio46 dalyje , 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“4 straipsnis. 415 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 415 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 .
Transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt penkiasdešimt iki keturiasdešimt vieno šimto eurų.“
2Pakeisti 415 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo taip pat transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto priemonės, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.“5 straipsnis. 416 straipsnio pakeitimas Pakeisti 416 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 .
Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“6 straipsnis. 417 straipsnio pakeitimas Pakeisti 417 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams , transporto priemonei judant, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) , nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.“
Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „420 straipsnis. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas
1. Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2 .
2. Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. 3 . Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 3
daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 45 . Šio straipsnio 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 56 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio34 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki trejų metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 7 . Už šio straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “8 straipsnis. 422 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 422 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Praktinis vairavimo mokymas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairavimo instruktoriai ar šeimos narį mokantys vairuoti asmenys arba asmenys, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“
2. Pakeisti 422 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.“9 straipsnis. 423 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 423 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Neblaivių ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
2. Pakeisti 423 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.“10 straipsnis. 424 straipsnio pakeitimas Pakeisti 424 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti , vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
1. Transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. 12 . Perdavimas vairuoti transporto priemonę neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui arba asmeniui, kuriam atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 23 . Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 34 . Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 5 .
5. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 46
23 ar34 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7 . Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. 5 8.
5
45 dalyje numatytą administracinį nusižengimą , 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. “11 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas Pakeisti 426 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų , o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų .“12 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas Pakeisti 427 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „427 straipsnis. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai1 .
Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus ( daugiau ne mažia u negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4,5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio46 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos , arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų ketverių iki penkerių septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas ( ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų . 3 .
3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.“13 straipsnis. 428 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 428 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pėsčiųjų judėjimas per Važiuojamosios važiuojamąją kelio dalies dalį perėjimas arba ėjimas judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.“
2. Pakeisti 428 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Dviračių , motorinių dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“
3. Pakeisti 428 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Dviračių, motorinių dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs ( daugiau ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.“14 straipsnis. 431 straipsnio pakeitimas Pakeisti 431 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1 .
Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas , išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymas, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. 4 . Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 53 . Transporto priemonės savininkui (valdytojui) šio kodekso 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją, nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių trijų šimtų eurų ir įmonių, įstaigų, organizacijų ar jų filialų vadovams – nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“15 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31 ) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361 , 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431 , 244, 246, 247 straipsniuose, 2471 straipsnio 3, 4 dalyse, 248, 249, 250, 251, 2511 , 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701 straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 3041 , 3042 , 305, 307, 308, 3081 , 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 491, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 . Pakeisti 589 straipsnio 34 punktą ir jį išdėstyti taip: „34 ) Karo policijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 71, 108 straipsniuose, 385 straipsnio 4, 5 dalyse, 393 straipsnio 2, 3, 8, 9 dalyse, 416, 417, 420, 422, 423, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 427, 431, 481, 5052 straipsniuose, 506 straipsnio 3, 4, 41 dalyse, 508 straipsnyje, 526 straipsnio 3 dalyje, 556, 557, 5571 , 562 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3 .
3. Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip: „40 ) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 5 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 1411 , 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 2171 , 218, 219, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 3042 straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 6 dalyje, 3081 straipsnio 2, 3, 5, 7, 8 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 dalyse, 310 straipsnio 12, 13 dalyse, 312 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje,
straipsnio 3, 4, 5, 6, 19, 20 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 436, 437 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse , 459 straipsnio 4, 5, 6, 9 , 10 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 5101 , 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 .
4. Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55 ) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, 46 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 256, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse , 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4, 41 dalyse, 508, 524 straipsniuose, 526 straipsnio 3 dalyje, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5 .
5. Pakeisti 589 straipsnio 63 punktą ir jį išdėstyti taip: „63 ) Lietuvos transporto saugos administracijos – dėl šio kodekso 101 straipsnio 5, 6 dalyse, 139 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 150, 256, 307 straipsniuose, 369 straipsnio 5, 6 dalyse, 370, 3701 , 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379, 380, 381, 382, 383, 384, 385, 386, 387, 388, 389, 390, 391, 392, 393, 394, 395, 396, 397, 398 straipsniuose, 401 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 26 dalyse, 402, 403, 404, 405, 406, 407, 409, 410, 411, 413 straipsniuose, 415 straipsnio 2 dalyje, 425 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 429 straipsnyje, 431 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 434 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 435, 436, 437, 438, 439, 440, 441, 442, 443, 444, 445, 446, 447, 448, 449, 4491 , 450, 451, 452, 453, 454, 455, 456, 457, 458 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 dalyse, 460, 461, 462, 463, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 16 straipsnis. 602 straipsnio pakeitimas Pakeisti 602 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas , ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole.“
603 straipsnio pakeitimas Pakeisti 603 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 603 straipsnis. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse , 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnyje straipsnio 1, 2 dalyse , 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2 , 4, 5 dalyse , 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims arba sumažinta jos vertė pakeičiant komplektaciją iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos. Kai transporto priemonės, kuri priverstinai nuvežta padarius administracinį nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, saugojimas, priežiūra ir laikymas viršija transporto priemonės vertę ir ji negali būti grąžinama savininkui (valdytojui), administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno nutarimu ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Kai byloje įsiteisėja teismo nutarimas (nutartis), kuriuo (kuria) nepriimtas sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, teisėtam valdytojui atlyginama realizuotos arba sunaikintos transporto priemonės vertė. “18 straipsnis. 608 straipsnio pakeitimas Pakeisti 608 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) dėl šio kodekso 431 straipsnio 1 , ir2
ir4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų, taip pat šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais;“. 19 straipsnis.
19 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas Pakeisti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „611 straipsnis. Administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje
1. Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282, 414 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse,
ir24 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) juridinis asmuo, – dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas juridinio asmens vadovui .
Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282, 414 straipsniuose, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse,
ir24 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui), o jei transporto priemonės savininkas (valdytojas) juridinis asmuo, – dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas juridinio asmens vadovui . Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. 2 . Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui.
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1
ir24 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas).
Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. 3 . Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (išskyrus šio kodekso 431 straipsnio 1
ir24 dalyse numatytus administracinius nusižengimus), daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. 4 . Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre.
Automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suformavimo data ir vieta, įstaigos, kurioje administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, pavadinimas; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suformavimo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Kai nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, administracinio nusižengimo protokole automatiškai suformuojamas šio kodekso 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio administracinis nurodymas. Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas nepasirašomas.“20 straipsnis. 686 straipsnio pakeitimas Pakeisti 686 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.
Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą .“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2 . Šio įstatymo 6 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24,271 , 29, 30 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 29, 71, 415, 416, 417, 420, 423,
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 247, 589, 608 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 2481 , 2482 , 2483
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24,271 , 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 415, 416, 417, 420, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) ir Lietuvos R espublikos administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481 , 2482 , 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598
pakeitimo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant:1 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimą Nr.
KT133-N10/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7, 8 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ar atitinkamai sankcijai, taikomai už asmens trečią kartą padarytą teisės pažeidimą, už kurio padarymą pagal įstatymus iš jo ši teisė atimama;2 ) tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su lydėjimu specialiosiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ vartojamos niekur neapibrėžtos sąvokos „eskortavimas“ ir „lydėjimas“, SEAKĮ projektu siūloma šias sąvokas apibrėžti kartu patikslinant įstatymo nuostatas, susijusias su specialiosiomis transporto priemonėmis vykdomo lydėjimo institutu.
Taip pat SEAKĮ projekte siūloma numatyti nuostatas, kurios būtų teisinis pagrindas Karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu, nustatyti, kad atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje;3 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę atlikti Lietuvos kariuomenei, nes tokios transporto priemonės dėl techninės charakteristikos ir įrangos, specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniam naudojimui, iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių ir pagal savo pobūdį yra skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms);4 ) papildyti SEAKĮ nuostata, kad vidaus reikalų ministras nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgus į tai, kad už vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, nustatyta administracinė atsakomybė (taikoma sankcijas nustatanti (apsauginė) teisės norma), tačiau specialiajame įstatyme neįtvirtinta reguliacinė teisės norma;5 ) pakeisti Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoją siekiant sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacine sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikalingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti;6 ) patikslinti SEAKĮ nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebūtų reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui;7 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl ribojimų vairuojant užsiimti ne su vairavimu susijusiais veiksmais nustatymo;8 ) tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, atsižvelgus į praktikoje kylančias problemas dėl SEAKĮ nustatyto abiem sandorio šalims taikomo bendro 5 darbo dienų privalomo deklaravimo termino, prievolių, tenkančių užsienio subjektui, įgyvendinimo sunkumų, neproporcingos naštos, tenkančios n aujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams, kuriems taikoma tokia pati pareiga deklaruoti įgytą nuosavybės teisę kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams;9 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – KTPVR) tvarkytojas, vairuotojui nustatytu periodiškumu nepasitikrinus sveikatos, turėtų teisę registre paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu dėl medicininių priežasčių.
Taip pat SEAKĮ projekte siūloma numatyti nuostatas, kurios būtų teisinis pagrindas Karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu, nustatyti, kad atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje;3 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę atlikti Lietuvos kariuomenei, nes tokios transporto priemonės dėl techninės charakteristikos ir įrangos, specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniam naudojimui, iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių ir pagal savo pobūdį yra skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms);4 ) papildyti SEAKĮ nuostata, kad vidaus reikalų ministras nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgus į tai, kad už vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, nustatyta administracinė atsakomybė (taikoma sankcijas nustatanti (apsauginė) teisės norma), tačiau specialiajame įstatyme neįtvirtinta reguliacinė teisės norma;5 ) pakeisti Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoją siekiant sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacine sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikal
ingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti;6 ) patikslinti SEAKĮ nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebūtų reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui;7 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl ribojimų vairuojant užsiimti ne su vairavimu susijusiais veiksmais nustatymo;8 ) tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, atsižvelgus į praktikoje kylančias problemas dėl SEAKĮ nustatyto abiem sandorio šalims taikomo bendro 5 darbo dienų privalomo deklaravimo termino, prievolių, tenkančių užsienio subjektui, įgyvendinimo sunkumų, neproporcingos naštos, tenkančios n aujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams, kuriems taikoma tokia pati pareiga deklaruoti įgytą nuosavybės teisę kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams;9 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – KTPVR) tvarkytojas, vairuotojui nustatytu periodiškumu nepasitikrinus sveikatos, turėtų teisę registre paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu dėl medicininių priežasčių. Tai leistų transporto priemones tikrinantiems pareigūnams efektyviau kontroliuoti vairuotojus, o vairuotojai privalėtų atsakingiau žiūrėti į savo sveikatos būklę, laiku ją pasitikrinti ir objektyviai vertinti galimybę vairuoti tam tikras transporto priemones, nes vairavimas neturint tokios teisės dėl sveikatos problemų kelia pavojų ne tiki pačiam vairuotojui, bet ir visuomenei;10 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, kuri būtų taikoma vairuotojams kartu su paskirta administracinio poveikio priemone – draudimu
vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei praplėsti tokios poveikio priemonės taikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK);11 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, pateiktus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.
Tai leistų transporto priemones tikrinantiems pareigūnams efektyviau kontroliuoti vairuotojus, o vairuotojai privalėtų atsakingiau žiūrėti į savo sveikatos būklę, laiku ją pasitikrinti ir objektyviai vertinti galimybę vairuoti tam tikras transporto priemones, nes vairavimas neturint tokios teisės dėl sveikatos problemų kelia pavojų ne tiki pačiam vairuotojui, bet ir visuomenei;10 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, kuri būtų taikoma vairuotojams kartu su paskirta administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei praplėsti tokios poveikio priemonės taikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK);11 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, pateiktus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 4-01-10167 „Dėl korupcijos rizikos analizės Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų administracinių nuobaudų skyrimo už stacionariais greičio matuokliais nustatytus pažeidimus veiklos srityse“ , ir tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su administracinės atsakomybės už saugaus eismo reikalavimų nesilaikymą taikymu;12 ) atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (administracinio nusižengimo byla Nr.
2K-12-719/2018) dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (draudimo įgyti teisę vairuoti) asmenims, kurie neturi tokios teisės, ANK atitinkamų straipsnių sankcijose numatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tais atvejais, kai asmuo padaro Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą neturėdamas teisės vairuoti, taip pat nustatyti efektyvias ir atgrasančias poveikio priemones asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto neturėdami teisės vairuoti transporto priemonių;13 ) patikslinti ir papildyti SEAKĮ nuostatas, tiesiogiai susijusias su KET reikalavimais ir KET nustatoma eismo tvarka. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. (8 5) 271 8432, el. p. [email protected] ), Lietuvos kelių policijos tarnybos (viršininkas Vytautas Grašys, tel. 8 700 59 430, el. p. [email protected] ) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius (tel. 8 700 59 404, el. p. [email protected] ) ir valstybės įmonės
„Regitra“ Teisės skyriaus vadovas Vytautas Žekonis (tel. (8 5) 266 0441, el. p.
[email protected] ). Įstatymų projektų dalį, susijusią su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Nr.
KT133-N10/2020 įgyvendinimu ir nuostatų suderinimu atsižvelgus į KET aktualijas, parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. vadovo pareigas Tomas Pilukas, tel. 239 3823, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis (tel. 239 3890, el. p. [email protected] ) ir patarėjas Andrius Karnilavičius (tel. 239 3874, el. p. [email protected] ). SEAKĮ projekto dalį, susijusią su taktinių ir logistinių transporto priemonių techninių apžiūrų ir ekspertizių reglamentavimu, parengė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento (direktorius plk. ltn. Darius Senikas, tel. (8 5) 278 5016, el. p.darius.senikas @mil.lt ) Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus (vedėja Žydrė Abourida, tel. (8 5) 278 5011, el. p. zydre.abourida @mil.lt ) vyr. specialistė Jolanta Rimšienė (tel. (8 5) 265 7539, el. p. jolanta.rimsiene @mil.lt). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Dėl SEAKĮ nuostatų. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą Nr. KT133-N10/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7, 8 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – nutarimas).
Nutarimu pripažinta, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ar atitinkamai sankcijai, taikomai už asmens trečią kartą padarytą teisės pažeidimą, už kurio padarymą pagal įstatymus iš jo ši teisė atimama. Nors SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama įgyvendinti viešąjį interesą – užtikrinti kelių eismo saugumą, juo taip pat nustatomas sankcijai prilygstantis draudimas ne mažiau kaip 10 metų vairuoti transporto priemones, kuris taikomas kartu su pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) už tą patį teisės pažeidimą paskirta sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu naudotis šia teise), kurio maksimali trukmė gali būti iki 5 metų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą non bis in idem , kuris reiškia draudimą bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką.
Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir darnos imperatyvų, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad kitų asmenų sveikatai ir gyvybei didelį pavojų savo veiksmais keliantis asmuo, t. y. transporto priemonę pakartotinai vairavęs neblaivus ar apsvaigęs, ilgai negalėtų vairuoti transporto priemonių, buvo nustatęs pakankamai ilgą – 10 metų draudimo vairuoti (teisės vairuoti negrąžinimo) transporto priemones laikotarpį. Konstituciniam Teismui pripažinus SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, maksimalus laikas, kuriam gali būti apribojama teisė naudotis transporto priemone, tokią teisę susigrąžinti ar įgyti, šiuo metu yra 5 metai. SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018 yra konstatavęs, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta.
Atsižvelgiant į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už tam tikrus administracinius nusižengimus pagal ANK atitinkamus straipsnius teisės vairuoti atėmimas yra skiriamas ir asmenims, kurie neturi teisės vairuoti. Pvz., vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, neturintiems teisės vairuoti asmenims už šio straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą skiriamas teisės atėmimas nuo vieno iki 6 mėnesių, tačiau, pasibaigus teisės atėmimo terminui, asmuo, remiantis SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalies nuostata, negali įgyti teisės vairuoti ilgesnį terminą nei tą kuris buvo paskirtas pagal ANK. Taigi tokiu atveju susidaro iš esmės analogiška situacija, kurią Konstitucinis Teismas nutarime pripažino prieštaraujančia draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką principui. Sąvokos „eskortavimas“ ir „lydėjimas“ iki 2020 m. liepos 15 d. buvo apibrėžtos Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485: „Eskortavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą šių sąvokų buvo atsisakyta ir nuspręsta jas, atitinkamai patikslinus, nustatyti SEAKĮ.
SEAKĮ taip pat vartojama sąvoka „oficiali delegacija“, tačiau įstatyme ji nėra apibrėžta (sąvokos apibrėžimas pateiktas Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos apraše , patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485). SEAKĮ2 straipsnio 49 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje įvardintas „paspirtukas“ turėtų būti patikslintas nurodant paspirtuką be variklio. SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „ženklinimo linijos“, nors turėtų būti vartojamas platesnio pobūdžio terminas „kelio ženklinimas“, kuris apimtų ne tik ženklinimo linijas, bet ir kitą ženklinimą – simbolius, užrašus ir pan., kurie numatyti KET 3 priede „ Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“. Taip pat pažymėtina, kad SEAKĮ trūksta sąvokos „kelio ženklinimas“ apibrėžties. Pagal Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Karo policijai pavesta vykdyti saugomų asmenų (oficialių svečių, kurie atvyksta krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu) apsaugą, taip pat reguliuoti eismą, tačiau tik užtikrinant karinio transporto judėjimą. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 10 punktą, oficialių svečių lydėjimą ir eskortavimą užtikrindama eismo saugumą vykdo tik policija, atitinkamai Karo policijos funkcija pagal SEAKĮ 10 straipsnio 91 dalies 1 punktą siejama tik su eismo reguliavimu užtikrinant karinio transporto judėjimą .
SEAKĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau analogiškų teisių ir pareigų nėra dėl Š iaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojų. Pagal SEAKĮ 29 straipsnio 1 dalį, motorinėms transporto priemonėms nustatyta privalomoji techninė apžiūra, kuri apima transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Transporto priemonės tapatumo nustatymas – transporto priemonės duomenų ir duomenų, nurodytų pateiktuose dokumentuose ir (ar) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) tapatumo įvertinimas. Techninės būklės įvertinimas atliekamas siekiant nustatyti, ar transporto priemonė atitinka nustatytus techninius reikalavimus, nekelia pavojaus eismo saugumui. Nors taktinės ir logistinės transporto priemonės, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, pagal savo specifiką skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių, tačiau joms techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atliekamos techninės apžiūros įmonėse. Pažymėtina, kad traktoriai ir savaeigės mašinos ir jų priekabos nepriskiriamos motorinėms transporto priemonėms.
Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 6 dalies 3 punktą, šių transporto priemonių t echninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Savivaldybės įmonės, atliekančios traktorių ir savaeigių mašinų technines apžiūras, negali atlikti taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninių apžiūrų atsižvelgdamos į tai, kad taktinės ir logistinės transporto priemonės nėra Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas. Jos registruojamos Taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registre, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Be to, daugumoje taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, yra ginkluotės ir valdymo sistemos ir jų specifika skiriasi nuo traktorių ir savaeigių mašinų. SEAKĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninių apžiūrų tvarką ir reikalavimus. L eidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 1V-319 „Dėl Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ , kurio teisinis pagrindas
vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.
Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalis yra sankciją nustatanti (apsauginė) teisės norma, tačiau ne reguliacinė, kuri turėtų būti numatyta specialiajame su dalyvavimu viešajame eisme susijusius teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme. SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 7 punkte nustatyta, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius. Atitinkamai SEAKĮ271 straipsnyje, kuriame nurodomi transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės, nustatyta, kad Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ir informacinės sistemos veiklos pradžios nustatymo“, 6 punkte nurodyta, kad pagrindinės šios sistemos funkcijos yra kaupti ir saugoti eismo įvykių duomenis, apdoroti, detalizuoti, sisteminti eismo įvykių duomenis ir formuoti jų statistines ataskaitas, formuoti su eismo įvykių tyrimu ir jo rezultatais susijusius dokumentus. Klausimus, susijusius su vairuotojų pažymėjimais Europos Sąjungoje (toliau – ES), reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – Direktyva 2006/126/EB).
Direktyvos 2006/126/EB 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad
„valstybių narių išduodami vairuotojų pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami
.“ Pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką šis vairuotojų pažymėjimo tarpusavio pripažinimo principas suprantamas kaip vienoje ES valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimas kitoje ES valstybėje narėje netaikant jokių formalumų (pvz., sprendimai bylose C-419/10, C-112/19, C-47/20, C-56/20 ) . SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Atitinkamai SEAKĮ 24 straipsnio 3-5 dalyse nurodytos sąlygos, kurias įvykdžius grąžinama teisė vairuoti, atimta dėl teisės pažeidimo padarymo (nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą; baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą; Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą). Tokios teisės vairuoti grąžinimo sąlygos asmenims, kurie yra ne Lietuvos Respublikos gyventojai, vertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo principo ir suformuotos ES Teisingumo Teismo praktikos. Be to, dėl tokios nuostatos kyla ir praktinių taikymo problemų, nes nurodytos asmenų kategorijos duomenys netvarkomi nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre, nei KTPVR.
SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas, tačiau nėra nustatyta, kad vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių veiksmų. Be to, abejotina ir galiojančioje nuostatoje esanti išimtis dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimosi rankomis stovinčioje transporto priemonėje tik tuo atveju, kai jos variklis išjungtas, t. y. neaišku, kaip tai siejama su eismo saugumu. SEAKĮ 13 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas reikalavimas vairuotojui dėl ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais vilkėjimo netaikomas esant blogam matomumui, nors eismo saugos požiūriu turėtų būti priešingai. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ 2 straipsnio 49 dalyje (sąvoka „pėsčiasis“) įtvirtinta, kad pėsčiasis gali ne tik eiti, bet ir važiuoti, atitinkamai turėtų būti tikslinamos SEAKĮ 15 straipsnio nuostatos. Be to, SEAKĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl matomumą gerinančių priemonių (žibinto, liemenės, atšvaito) naudojimo taikomas, kai pėsčiasis eina, bet ne stovi, ir nėra reikalavimo, kad šviečiantis žibintas būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams. SEAKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „k ai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“. Tikslinga atsisakyti neaiškumą keliančių žodžių „ ir nebus trukdoma transporto priemonėms
“, dėl kurių kartais kyla interpretacijos, kad bet kuris pėsčiasis, einantis į kitą važiuojamosios dalies pusę, trukdo transporto priemonių eismui.
SEAKĮ 15 straipsnio 3 dalies 5 punktas draudžia pėstiesiems eiti dviračių takais, o tai neatitinka Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje, 20 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pėstiesiems turi būti sudaryta galimybė naudotis dviračių taku, kai jiems skirtos infrastruktūros kelyje nėra, taip pat tikslinga leisti pereiti (kirsti) dviračių taką (ar dviračių juostą), kai dviratininkams ir pėstiesiems skirta infrastruktūra susikerta. SEAKĮ 1 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus. Sąlyga „jeigu įrengti dviračių takai“ yra perteklinė, nes atvejai, kai dviratininkai gali važiuoti važiuojamąja dalimi, nustatyti KET 57 punkte. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenys apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą deklaruojami per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo. Pažymėtina, kad abiem sandorio šalims nustatytas bendras terminas, todėl praktikoje susidaro situacija, kai pirkėjas delsia deklaruoti įgijimą, pvz., savo pareigą įvykdo paskutinę nustatyto termino dieną, todėl pardavėjas neturi realių galimybių atlikti nuosavybės teisės į perleistą transporto priemonę prievolės laiku. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienio subjektas duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privalo pateikti šių aplinkybių atsiradimo dieną.
Atkreiptinas dėmesys, kad sandorį sudarius Lietuvos Respublikoje, užsienietis gali pateikti įgijimo deklaraciją tik valstybės įmonės „Regitra“ padalinyje darbo laiku, elektroninė paslauga užsieniečio atžvilgiu negalima. Susidaro situacija, kuri turi neigiamą poveikį transporto priemonių prekybai, nes užsienio subjektai neturi realios galimybės atlikti deklaravimo procedūrų per nustatytus terminus arba jų visai neatlieka, o Lietuvos Respublikos subjektai, pardavę transporto priemones, negali panaikinti savo unikalaus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodo (SDK). Šios nuostatos niekaip neskatina transporto priemonių prekyba užsiimančio verslo deklaruoti įgytas transporto priemones, nes jų realizavimas yra apsunkintas. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojui atitinkamus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pateikti ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teigimu, kontrolės metu pasitaiko atvejų, kai automobilių prekybos aikštelė (tarpininkas) tampa „saugojimo aikštele“, skelbimo stenduose, iškabose naikinama informacija apie joje vykdomus pardavimus, o skelbimai talpinami uždarose Facebook grupėse, kitų valstybių interneto portaluose, nurodant kontaktinius papildymo kortelių numerius, pagal kuriuos nėra galimybės identifikuoti asmens. Šuo metu galiojančios SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos tokiai elgsenai užkerta kelią, prekybos („saugojimo“) aikštelės savininkas priverstas arba atskleisti tikrąjį savininką, arba išsiviešinti transporto priemonių nuosavybę.
SEAKĮ projektu siūloma tokio teisinio reguliavimo neatsisakyti, tačiau patikslinti subjektų ratą, kuriems tokia deklaravimo pareiga būtų netaikoma. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį SDK, t. y. naujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams taikoma tokia pati prievolė deklaruoti įgytą nuosavybės teisę, kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams. Vadovaujantis SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.
301, numato, kad tam tikroms asmenų grupėms sveikatą reikia tikrintis dažniau (pvz., kasmet arba 2 kartus per 1 metus) nei yra nustatytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl vengiant laiku pasitikrinti sveikatą susidaro situacijos, kai vairuotojai turi galiojančius vairuotojų pažymėjimus, tačiau apie jų sveikatos būklę ir galimybę toliau vairuoti transporto priemones nieko nežinoma. Pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalį, visiems asmenims, iš kurių pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė grąžinama įvykdžius tas pačias sąlygas, t. y. nepriklausomai nuo to, ar asmeniui skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar tokia priemonė neskirta, teisė vairuoti grąžinama po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl tokio teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Asmenims, kuriems paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, siekiant vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, netaikomas reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą. Pažymėtina, kad yra poreikis SEAKĮ projektu ištaisyti teisinio reguliavimo spragą, kuri atsirado dėl panašiu metu priimtų SEAKĮ pakeitimų – 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XIII-974 buvo priimta nauja SEAKĮ 13 straipsnio redakcija, kurioje neliko 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr.
XIII-856 priimtos svarbios savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme reglamentuojančios nuostatos (šio įstatymo 3 straipsniu SEAKĮ 13 straipsnis buvo papildytas nauja 15 dalimi ). Tikėtina, kad tai įvyko dėl to, kad Įstatymas Nr. XIII-974 ir Įstatymas Nr. XIII-856 buvo priimami panašiu laiku, t. y. 2017 m. gruodžio mėnesį ir šių įstatymų projektai Seime galėjo susidubliuoti. Taip pat yra poreikis SEAKĮ redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas sistemiškai suderinant formuluočių vartojimą: SEAKĮ 2 straipsnį papildyti nuorodomis į Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą dėl šiuose įstatymuose apibrėžtų sąvokų, kurios vartojamos SEAKĮ, suderinti (suvienodinti) formuluotės „apsvaigimas“ (pakeičiant į „ apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“) vartojimą atsižvelgus į ANK nuostatas. 3.2 . Dėl ANK nuostatų. ANK 29 straipsnyje yra pateiktas ANK straipsnių (jų dalių) sąrašas, už kuriuose numatytų nusižengimų padarymą, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. ANK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo, kai asmenys sulaikomi už administracinių nusižengimų padarymą ir įtariami apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir išvardijami nusižengimai, už kuriuos pagal šį straipsnį asmenys atsakomybėn netraukiami.
Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį numatyta, kad t ransporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų (a dministraciniu nurodymu už tokį nusižengimą skiriama 15 eurų bauda). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų skaičius nuolat augo (2017 m. – 17 087, 2018 m. – 19 603, 2019 m. – 19 914, 2020 m. – 28 367, 2021 m. – 101 084). Palyginus 2021 m. nustatytų pažeidimų skaičių (101 084) su 2020 m. skaičiumi (28 367), jų padaugėjo tris su puse karto. Toks nustatytų pažeidimų didėjimas siejamas su įdiegta automatine kontrole (2021 m. nustatyta 88 309 vairavimo be privalomosios techninės apžiūros atvejų, 10 661 neįregistruotų transporto priemonių vairavimo atvejai). Akivaizdu, kad nustatytas sankcijos dydis iš esmės neleidžia pasiekti administracinės nuobaudos tikslų.
ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyti administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo skyrimo už ANK 416 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą – terminai ir subjektai, kuriems ši poveikio priemonė taikoma. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki 6 mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 6 dalimi, yra skiriama didesnė bauda (nuo 450 iki 700 eurų) nei asmenims, turintiems teisę vairuoti (nuo 450 iki 550 eurų), tačiau teisė vairuoti atimama tokiam pačiam laikotarpiui (nuo vieno iki 6 mėnesių), kaip ir turintiems teisę vairuoti asmenims, nors pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams teisė vairuoti atimama nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Asmuo, neturintis teisės vairuoti, atsiduria geresnėje padėtyje nei pirmiau nurodytų kategorijų vairuotojai, kurie turi teisę vairuoti. ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą (vairuotojams skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 eurų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nuo vienų iki 2 metų). Padarius tokį patį nusižengimą pakartotinai, asmens veika kvalifikuojama pagal tą pačią ANK 420 straipsnio 2 dalį. Už chuliganišką vairavimą transporto priemonė nekonfiskuojama.
Už ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos veikos (pavojingas, chuliganiškas vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam) padarymą pagal jos pavojingumą skiriama atitinkamo dydžio bauda (už pavojingą vairavimą numatyta bauda nuo 900 iki 1 200 eurų, už chuliganišką – bauda nuo 1 200 iki 1 500 eurų). Chuliganiškas vairavimas apibūdinamas kaip pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Deja, Lietuvos keliuose tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Policija gali pastebėti tik dalį taip vairuojančių vairuotojų, pvz., 2018 m. už pavojingą vairavimą policijos pareigūnai nubaudė 2 151 vairuotoją, už chuliganišką vairavimą – 280, 2019 m. už pavojingą vairavimą – 3 485 vairuotojus ir 269 vairuotojus už chuliganišką vairavimą, 2020 m. už pavojingą vairavimą – 3 635, už chuliganišką vairavimą – 312 vairuotojų, 2021 m. už pavojingą vairavimą – 4 180, už chuliganišką vairavimą – 430 vairuotojų. Dėl to, būtina imtis ir kitų priemonių, kurios ugdytų vairuotojų sąmoningumą, pagarbą kitiems eismo dalyviams ir nepakantumą chuliganiškam ir pavojingam vairavimui. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kito turto sugadinimą) atsakomybėn traukiami tik asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau už šį nusižengimą ANK 423 straipsnio 4 dalyje nenumatyta galimybė šiems asmenims skirti specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (nedidelį kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas) neturintiems teisės vairuoti asmenims teisės vairuoti atėmimas gali, tačiau neprivalo būti skiriamas.
ANK 424 straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių perdavimą tokiems asmenims vairuoti. SEAKĮ 13 straipsnio 18 dalyje vairuotojai įpareigojami tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.). Tačiau ANK už šių pareigų nevykdymą, kaip ir vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, atskirai nenumato sankcijų. Pažymėtina, kad vairuotojas, keisdamas pažymėjimą, turi atitikti keliamus sveikatos reikalavimus, sumokėti jam už KET pažeidimus skirtas baudas. ANK 424 straipsnyje nenumatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Praktikoje nustatoma atvejų, kai asmuo daug kartų sulaikomas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės, jam skirtų baudų nemoka, o priverstinai nuvežtą transporto priemonę tą pačią dieną pasiima iš saugojimo vietos kartu su asmeniu, turinčiu teisę vairuoti, ir vėl vairuoja. Tokie asmenys paprastai vairuoja mažą vertę turinčias techniškai netvarkingas transporto priemones.
Vadovaujantis ANK 603 straipsniu, nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (neįgiję teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta ar sustabdyta), 2017 m. sukėlė 1 267 eismo įvykius (žuvo – 13, sužeista – 197), 2018 m. – 1 281 (žuvo – 14, sužeista – 177), 2019 m. – 1 382 (žuvo – 8, sužeista – 207), 2020 m. – 1 441 (žuvo – 11, sužeista – 251), 2021 m. – 1 433 (žuvo – 19, sužeista – 214). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, policijos pareigūnai 2017-2021 m. nustatė daugiau kaip 60 000 asmenų, kurie vairavo transporto priemones neturėdami teisės vairuoti (2017 m. – 10 948, 2018 m. – 10 720, 2019 m. – 11 093, 2020 m. – 14 073, 2021 m. – 16 325). Vairavimas neturint teisės vairuoti yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas, o ANK 424 straipsnyje numatytos sankcijos asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės jų vairuoti ir nemoka paskirtų baudų, yra neefektyvios ir neatgrasančios. Pastaraisiais metais pastebimas nustatytų asmenų, kurie vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, skaičiaus ir tokių asmenų sukeltų eismo įvykių skaičiaus didėjimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.
2K-12-719/2018 konstatavo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, dėl kurių tokia teisė nebuvo suteikta. ANK 424 straipsnyje nenumatytas teisės atėmimas asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET) vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki 3 metų, tai yra asmenims, neturintiems teisės vairuoti, atimti tokią teisę neprivaloma. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Už šioje dalyje nurodytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla, jei asmuo vairuoja neblaivus arba apsvaigęs, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už atitinkamuose ANK straipsniuose nurodytus nusižengimus ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos. ANK 23 straipsnyje nustatytos trys administracinių nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda ir viešieji darbai. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, vadovaujantis ANK 27 straipsniu, yra viena iš administracinio poveikio priemonių.
ANK 40 straipsnyje administracinių nusižengimų pakartotinumas apibrėžiamas kaip tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinį nusižengimo padarymas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-444-658/2019) pažymėjo, jog sprendžiant, ar asmuo pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kartu turi būti įvertinamos ir ANK 40 straipsnio nuostatos. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Iki Konstitucinio Teismo nutarimo, vadovaujantis SEAKĮ nuostatomis, tokie asmenys negalėdavo teisės vairuoti susigrąžinti 10 metų. Nors kituose ANK straipsniuose (ANK 420, 422, 423 straipsniai) yra numatyta galimybė asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs, skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 427 straipsnio 2 dalyje tokia galimybė nenumatyta. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už važiuojamosios dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat už reikalavimų nesilaikymą automagistralėse. Manytina, kad tokia nuostata sistemiškai nedera su SEAKĮ nuostatomis, pagal kurias pėsčiojo veiksmai apima ne tik ėjimą, bet judėjimą apskritai, be to, jo judėjimas gali vykti ne tik automagistralėse, bet ir greitkeliuose.
ANK 431 straipsnyje nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą (bauda nuo 150 iki 300 eurų, padarius nusižengimą pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų). Atsižvelgus į tai, kad už tam tikrus nusižengimus, užfiksuotus ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, numatyta didesnė bauda (už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą bauda nuo 450 iki 550 eurų, už 420 straipsnio 2 dalyje – nuo 450 iki 550 eurų, už 426 straipsnio 2 dalyje – nuo 1100 iki 2000 eurų ir pan.) nei ANK 431 straipsnio 1 dalyje, be to, gali arba privalo būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) yra naudingiau nenurodyti administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio asmens. ANK 589 straipsnyje nurodyta, kurių institucijų pareigūnai tiria administracinius nusižengimus ir surašo protokolus. Pagal šį straipsnį, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams pavesta tirti ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Nesulaikius reikalavimui nepaklususio vairuotojo, atliekant tyrimą transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Nepateikus šių duomenų, atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) taikoma pagal ANK 431 straipsnio 1 arba 2 dalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, karo policijos pareigūnams priskirta tirti net tik ANK 426 straipsnio 4 dalyje ar atitinkamai 5 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, bet ir kitus KET pažeidimus, kurie gali būti užfiksuoti ne asmens, įtariamo nusižengimo padarymu, akivaizdoje (greičio viršijimas, pavojingas, chuliganiškas vairavimas). ANK 603 straipsnyje nurodyta, kad, padarius atitinkamuose ANK straipsniuose (jų dalyse) nurodytus nusižengimus, pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. ANK 611 straipsnyje pateiktas ANK straipsnių (jų dalių) sąrašas, kuriuose numatyti nusižengimai, kai jie užfiksuojami ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tiriami pagal ANK 611 straipsnyje numatytą tvarką. Pažymėtina, kad ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje fiksuojant KET pažeidimus, kartais nustatoma, kad transporto priemonės savininkas, valdytojas ar jų nurodytas transporto priemonę vairuojantys asmuo neturi teisės vairuoti ar tokių asmenų vairuotojo pažymėjimų galiojimas yra pasibaigęs. Tokiu atveju ANK 611 straipsnyje nustatyta tyrimo tvarka, kai asmeniui nedalyvaujant surašomas ir siunčiamas protokolas, netaikoma, o asmuo šaukiamas atvykti į nusižengimą tiriančią įstaigą. ANK 686 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos, kurios iš esmės yra analogiškos SEAKĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytoms sąlygoms (grąžinama tik po to, kai asmuo nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą.
Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą.). Taip pat yra poreikis ANK redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas sistemiškai suderinant formuluotes – vartoti „neblaivumas“ vietoj „lengvas neblaivumas“. 3.3 . Dėl BK nuostatų. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki 5 metų. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Dėl SEAKĮ nuostatų. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusio SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatos dėl draudimo 10 metų susigrąžinti teisę vairuoti turėjo didelės įtakos neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, juose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiaus mažėjimui. 2015 m. (palyginus su 2014 m.) neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 25 proc., sužeistųjų 18 proc., o žuvusiųjų beveik tris kartus, t. y. dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 32 žmonėmis mažiau. Nors 2017-2019 m. eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius palyginus su 2015 m. dar sumažėjo apie 25 proc., tačiau 2020 m. šis skaičius vėl išaugo (t.y. palyginus su 2019 m., išaugo 23 proc.). 2021 m. neblaivūs vairuotojai sukėlė 177 įskaitinius eismo įvykius (62 eismo įvykiais, arba 26 proc., mažiau nei 2020 m.). Šiuose įvykiuose žuvo 23 žmonės (3, arba 15 proc., daugiau nei 2020 m.), sužeista 220 žmonių (66, arba 23 proc., mažiau). Įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės dinamika pateikta žemiau esančiame grafike.
Įskaitinių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2012-2021 m. 2013-2016 m. vidutiniškai per metus buvo nustatoma 1 500 asmenų, kurie pakartotinai vairuodavo transporto priemones neblaivūs. Nuo 2017 m. kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kasmet nustatoma apie 400 asmenų, kurie pakartotinai vairuoja būdami neblaivūs (2019 m. – 377, 2020 m. – 346, 2021 m. – 408) ir padaro ANK 427 straipsnyje numatytus nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad vairavimo atvejų, kai nustatoma 1,51 ir daugiau promilės, mažėja nežymiai (2017 m. nustatyta 5 093 asmenų, 2018 m. – 4 863, 2019 m. - 4 580 asmenų, 2020 m. – 4 694 asmenys, 2021 m. – 4 432 asmenys). Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą, SEAKĮ projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalis. Tačiau įvertinus galiojusių nuostatų prevencinę įtaką eismo saugumui, taip pat esamą avaringumo situaciją (eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės pastaraisiais metais nemažėja), siūloma išlaikyti nuostatų, susijusių su nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones taikymu, nuoseklumą ir šį reguliavimą iš esmės perkelti į ANK bei BK nuostatas. Taip pat siūloma pripažinti netekusia galios SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį, kurioje numatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemonės, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos, ir šį apribojimą taip pat įgyvendinti per ANK sankcijas (teisės vairuoti atėmimą). SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 2 straipsnį naujomis 191 , 271 , 301 ir 441 dalimis, kuriose būtų apibrėžtos sąvokos „eskortavimas“, „kelio ženklinimas“, „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ ir „oficiali delegacija“.
Eskortavimą siūloma apibrėžti kaip veiklą, kai specialiomis spalvomis nudažytomis specialiosiomis transporto priemonėmis – motociklais užtikrinamas iškilmingai lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas. Tokia apibrėžtis siūloma atsižvelgus į vyraujančią eskortavimo praktiką, kai oficialių asmenų eskortavimas vykdomas naudojant motociklus su skiriamaisiais ženklais ir įrengtais specialiaisiais garso bei šviesos signalais, pasirenkant tam tikrą taktiką bei išsidėstymą. Atitinkamai sąvoką „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ siūloma apibrėžti kaip veiklą, kai specialiosiomis transporto priemonėmis užtikrinamas lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas . Oficialią delegaciją siūloma apibrėžti taip: „Lietuvos Respublikos oficialus svečias, jo sutuoktinis ar kitas lydintis šeimos narys, vizito metu atliekantys atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, taip pat Lietuvos Respublikos oficialų svečią lydintys kiti oficialūs asmenys, kurių pareigos atitinka vizito tikslus ir poreikį dalyvauti oficialiojoje vizito programos dalyje“. Atsižvelgus į SEAKĮ siūlomas įtraukti sąvokas, taip pat siūloma atitinkamai patikslinti (sistemiškai suderinti) SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 10 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad specialiosiomis transporto priemonėmis eskortuojamos (-i) ir lydimos (-i) oficialios delegacijos ir saugomi asmenys. Kelio ženklinimą SEAKĮ projekte siūloma apibrėžti kaip KET nurodytą horizontalųjį ar vertikalųjį ženklinimą.
2 straipsnio 49 dalyje taip pat redakciniu požiūriu tikslinamas vartojamas terminas „paspirtukas“ nurodant paspirtuką be variklio, o SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje atitinkamai siūloma vartoti minėtą platesnį terminą „kelio ženklinimas“, kuris apimtų ne tik ženklinimo linijas, bet ir kitą ženklinimą – simbolius, užrašus ir pan., kurie nustatyti KET. Pagal Lietuvos Respublikos k rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 18 skyriaus nuostatas, Lietuvos kariuomenei priskirta saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugos organizavimo funkcija, kurią, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vykdo ir Karo policija. Vykdant saugomų asmenų apsaugą paprastai organizuojama ir jų palyda kelyje. Taip pat krašto apsaugos sistema sulaukia oficialių svečių, kuriems apsauga neskiriama, tačiau pagal protokolo reikalavimus turi būti skiriama palyda. Karo policijai Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta užduotis užtikrinti Lietuvos karinių vienetų, užsienio valstybių ir organizacijų karinių vienetų judėjimą ir judėjimo kontrolę Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant šį uždavinį reikia lydėti tam tikrų kategorijų karinį transportą: karinio transporto kolonas, didžiagabaritį ir kitą karinį transportą, kuris kelia didesnę riziką saugiam eismui automobilių keliais.
Atsižvelgus į tai, SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnio 91 dalį 3 punktu, nurodant, kad Karo policija lydi specialiosiomis transporto priemonėmis karines transporto priemones, taip pat oficialias delegacijas ir (ar) Lietuvos Respublikos oficialius svečius , kurie atvyksta krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu. SEAKĮ projektu siūloma SEAKĮ 19 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikus teisę švyturėlius naudoti visų NATO valstybių atstovams, būtų suvienodinta sąjungininkų, o būtent Jungtinių Amerikos Valstijų, J ungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės , Kanados ir Turkijos Respublikos, galimybės pasinaudoti šia teise. Šiais pakeitimais NATO valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojams būtų sudarytos sąlygos naudosis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, pvz., transportuojant ligonį į sveikatos priežiūros įstaigas ar užtikrinant eismo saugumą lydint karinio transporto kolonas.
Manytina, kad nesuteikus teisės šiais išimtinais atvejais NATO šalių atstovams įjungti švyturėlius būtų nepagrįstai suvaržyta manevro laisvė, o gelbstint žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą užsienio valstybių specialiąsias transporto priemones visais atvejais turėtų lydėti Karo policija, dėl ko būtų patiriamos neproporcingas išlaidos ar net nuostoliai. Atsižvelgus į tai, kad taktinės ir logistinės transporto priemonės pagal savo pobūdį skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms), d alies taktinių ir logistinių transporto priemonių techninės charakteristikos ir įranga, kuri specialiai sukurta ar modifikuota kariniam naudojimui (ant transporto priemonių montuojama ginkluotė, inžinerinė, radijo ryšio įranga ir kt.), iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių, netikslinga taktinėms ir logistinėms transporto priemonėms, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę techninės apžiūros įmonėse. Pažymėtina, kad daugumoje NATO valstybių, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Estijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Italijoje, karinių transporto priemonių techninę apžiūrą vykdo kariuomenė.
Įvertinus NATO šalių patirtį ir siekiant užtikrinti visapusišką išskirtinai karinio pobūdžio informacijos apsaugą, SEAKĮ projektu siūloma nustatyti, kad taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka Lietuvos kariuomenė SEAKĮ nustatyta tvarka. Taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, sąrašą, taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus nustato Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos. SEAKĮ projektu siūloma užpildyti teisinio reguliavimo spragą ir SEAKĮ įtvirtinti reguliacinę teisės normą, kuri būtų teisinis pagrindas leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarkai. SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką. Atitinkamai ANK projektu siūloma redakciniu požiūriu patikslinti ANK 415 straipsnio 2 dalį joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“. Taip būtų užtikrintas teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų įgyvendinimas. Siūloma sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacinę sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikalingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti.
Planuojama, kad šia sistema galės naudotis (tvarkyti duomenis, analizuoti eismo įvykius, teikti ir gauti reikiamą informaciją ir pan.) daugiau institucijų, kurių veikla susijusi su eismo saugumu. Tiek Lietuvos transporto saugos administracijai, tiek policijai, taip pat viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai aktualu tvarkyti eismo įvykių duomenis (juos rinkti, grupuoti, analizuoti ir atlikti kitus veiksmus) siekiant vykdyti švietėjišką veiklą, daryti išvadas dėl eismo saugos problemų, policijai šie duomenys ypač svarbūs planuojant prevencines priemones, patrulių darbą ir t. t. SEAKĮ 271 straipsnyje, kuriame nurodomi transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės. SEAKĮ projektu siūloma nustatyti, kad Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoju būtų Susisiekimo ministerija . Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojo pakeitimo ir įvertinus tai, kad su duomenų tvarkymu registruose ar informacinėse sistemose susijusios funkcijos, pagal Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, nustatomos registrų ar informacinių sistemų nuostatuose, SEAKĮ projekte siūloma SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 7 punkto atsisakyti kaip perteklinio, t. y. šią nuostatą pripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2006/126/EB 11 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą priimančiajai ES valstybei narei yra numatyta pareiga atsisakyti pripažinti galiojančiu kitos ES valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas priimančiojoje ES valstybėje narėje.
Tačiau priimančioji ES valstybės narė negali remtis minėta nuostata neapibrėžtą laiką atsisakydama pripažinti kitoje ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą vairuotojui, kuriam priimančiojoje ES valstybėje narėje buvo taikoma joje išduoto pažymėjimo atėmimo priemonė. Valstybė narė privalo nepripažinti kitoje ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą tik tam laikotarpiui, kuriam jos teritorijoje pritaikyta pažymėjimo atėmimo priemonė, ir draudžia šiai ES valstybei narei nepripažinti vairuotojo pažymėjimą po to, kai teisės vairuoti apribojimo priemonės taikymo laikotarpis baigėsi. Taigi kitoje ES valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas turi būti pripažintas, kai teisės vairuoti apribojimo priemonės taikymo laikotarpis baigiasi ir jo pripažinimui neturi būti keliami papildomi nacionaliniai reikalavimai. SEAKĮ projektu siūloma patikslinti SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai, kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.
Taip būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebus reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo redakciniu požiūriu siūloma patikslinti nuostatą, kad vairuotojų pažymėjimai turi ne tik atitikti 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, bet ir turi būti išduoti tose šalyse, kurios yra prisijungusios prie nurodytų konvencijų. Be to, minėti nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tačiau juo tapus reikalingas tam tikras laikotarpis vairuotojo pažymėjimui pasikeisti, todėl SEAKĮ projektu siūloma nustatyti 6 mėnesių laikotarpį nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo dienos. Siūloma patikslinti SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalies nuostatas, susijusias transporto priemonės vairavimo metu vengtinais veiksmais.
Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 m. dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti. 2019 m. dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc. įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės. Be to, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto 2016 m. studijoje „Kalbėjimo telefonu vairuojant dažnumo tyrimai“ buvo nustatyta, kad Lietuvoje apie 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos vairuodami automobilį ir apie 30 proc. vairuotojų rašo trumpąsias žinutes. Apie 16 proc. vairuotojų vairuodami automobilį naršo internete. Taip pat p ažymėtina, kad Lietuvos Respublikos keliuose daugėja elektromobilių, kurių elektros varikliai veikia itin tyliai, taip pat automobilių, kuriuose įrengta automatinė Start / Stop sistema, todėl praktikoje vis dažniau bus susiduriama su probleminėmis situacijomis, kai bus neaišku, ar motorinės transporto priemonės variklis buvo įjungtas arba išjungtas. Be to, praktikoje yra ne taip svarbu, ar variklis įjungtas ar išjungtas, o svarbiau yra tai, kad vairuotojas, prieš naudodamasis mobiliojo ryšio priemonėmis, pasirūpintų, kad transporto priemonė nepradėtų judėti. Atsižvelgus į tai, SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad t ransporto priemonės vairavimo metu vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių, saugiai vairuoti trukdančių veiksmų. Transporto priemonei judant vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis , jeigu jomis naudojamasi rankomis. Tokia formuluotė iš esmės atitiks Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (su vėliausiais pakeitimais), 8 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Tikimasi, kad šie pakeitimai leis sumažinti atvejų, kai vairuotojai vairuodami užsiima ne su vairavimu susijusiais veiksmais ir nesukoncentravę dėmesio į eismą sukelia eismo įvykius. SEAKĮ 13 straipsnio 14 dalyje siūloma įtvirtinti, kad reikalavimas vairuotojui dėl ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais vilkėjimo būtų taikomas ir esant blogam matomumui. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ 2 straipsnio 49 dalyje (sąvoka „pėsčiasis“) įtvirtinta, jog pėsčiasis gali ne tik eiti, bet ir važiuoti, atitinkamai tikslinamos SEAKĮ 15 straipsnio nuostatos. Be to, SEAKĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatomas reikalavimas, kad neapšviestame kelkraštyje arba važiuojamosios dalies pakraštyje tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui matomumą gerinančios priemonės (žibintas, liemenė, atšvaitas) privalomos ne tik judančiam, bet ir stovinčiam pėsčiajam, o šviečiantis žibintas būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams. SEAKĮ 15 straipsnio 2 dalyje atsisakoma neaiškumą keliančių žodžių „ ir nebus trukdoma transporto priemonėms
“. Atitinkamai SEAKĮ 15 straipsnio 3 dalies pakeitimais pėstiesiems sudaroma galimybė naudotis dviračių taku, kai jiems skirtos infrastruktūros kelyje nėra, taip pat leidžiama pereiti (kirsti) dviračių taką (ar dviračių juostą), kai dviratininkams ir pėstiesiems skirta infrastruktūra susikerta, taip pat įtvirtinamas draudimas pėstiesiems važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną, kaip numatyta KET. SEAKĮ 1
7 straipsnio 4 dalies 1 punkte atsisakoma sąlygos „jeigu įrengti dviračių takai“, nes atvejai, kai dviratininkai gali važiuoti važiuojamąja dalimi, nustatyti KET 57 punkte.
Taip pat s iekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo siūloma SEAKĮ 17 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatančia, kad reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams, kaip tai nustatyta KET 66 punkte. SEAKĮ projektu siūloma atsisakyti 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir pakeisti SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalį papildant nuostata, kad duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo, apie perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo , o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo . Taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį patikslinant subjektų ratą, kuriems tokia deklaravimo pareiga būtų netaikoma, t. y. užsieniečiams ir Lietuvos Respublikoje neregistruotiems užsienio juridiniams asmenims, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, nuomos arba panaudos sutarties pagrindu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teigimu, šios SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos padės kovoti su šešėline transporto priemonių prekyba.
Esant prievolei deklaruoti transporto priemonės duomenis iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kontroliuojančios institucijos pažeidėją gali identifikuoti transporto priemonės gabenimo metu. Galiojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatai, lietuvis-tarpininkas, neturėdamas galimybės išvengti deklaravimo prievolės, deklaruoja transporto priemonę savo vardu. Nesant šios prievolės, tikrieji perpardavinėtojai ir toliau, kaip buvo iki šio įstatymo pakeitimo, nebus fiksuojami jokiuose dokumentuose, o automobilių aikštelėse nustačius tokius prekybininkus, jie, tikėtina, teigs, kad automobilį pirko iš užsieniečio, kuriam nebuvo prievolės deklaruoti prieš įvežant transporto priemonę į Lietuvos Respubliką. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje visada perleidžiant ir įgyjant nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) jos priekabą būtų įgyjamas unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodas, SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalis papildoma patikslinant, kad visais atvejais perleidžiama motorinė transporto priemonė privalo turėtų galiojantį SDK nepriklausomai nuo subjekto, kuris tokią transporto priemonę perleidžia. Atitinkamai SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalis taip pat patikslinama atsisakant perteklinės pareigos naujų, anksčiau neregistruotų motorinių transporto priemonių savininkams viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu skelbti SDK. Praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui.
Pažymėtina, kad pastaraisiais metais nustatyta gana nemažai eismo įvykių, kurie įvyko dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikatos būkle ( 2018 m. – 18 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2019 m. – 13 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2020 m. – 12 įvykių (3 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo), per 2021 m. – 21 įvykis (8 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo) . SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 22 straipsnio 4 dalį nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu. Taigi m edicininės pažymos galiojimo terminas būtų tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, pvz., jei vairuotojui medicininė pažyma yra išduota 5 metams, praėjus šiam terminui būtų laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki kol asmuo pasitikrintų sveikatą (tai padarius, t.y. pašalinus objektyvias aplinkybes, vairuotojo pažymėjimas būtų vėl paskelbiamas galiojančiu). Jei sveikata būtų patikrinta dar nepasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, tokiu atveju jokie papildomi veiksmai nebūtų atliekami. Pažymėtina, kad visos šiuo metu išduodamos medicininės pažymos valstybės įmonę „Regitra“ pasiekia elektroniniu būdu, tad procesas vyktų automatiškai, o informacija apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, papildžius valstybės įmonės „Regitra“ Vairuotojų portale veikiantį informavimo apie besibaigiantį vairuotojo pažymėjimo galiojimą procesą , pasiektų konkretų vairuotoją. Atitinkamai vairuotojai būtų suinteresuoti pasitikrinti savo sveikatą ir taip būtų užtikrintas tiek jų pačių, tiek kitų eismo dalyvių saugumas.
Siūlomais pakeitimais būtų sudarytos sąlygos KTPVR tvarkytojui, gavusiam informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, registre pažymėti atitinkamą vairuotojo pažymėjimo galiojimo būklę (t. y. paskelbti jį negaliojančiu dėl medicininių priežasčių), o transporto priemones kontroliuojantys pareigūnai galėtų efektyviau kontroliuoti vairuotojus, dalyvaujančius viešajame eisme. Siekiant įgyvendinti priemonę, susijusią su vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa, siūloma pakeisti SEAKĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalis ir numatyti reikalavimą vairuotojams, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaiviais, baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, jeigu jiems numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma suteikti įgaliojimus tvirtinti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, tuo tikslu siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad jeigu vairuotojui nebus paskirtas įpareigojimas naudoti antialkoholinį variklio užraktą, tokiam vairuotojui nenumatoma prievolė užbaigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą. Manytina, kad paskirtas įpareigojimas naudoti antialkoholinį variklio užraktą kartu su prievole užbaigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą duotų geriausius rezultatus siekiant pakeisti netinkamą vairuotojo elgesį. Įvertinus tai, kad galiojančioje SEAKĮ 13 straipsnio redakcijoje neliko 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr.
XIII-856 priimtos svarbios savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme reglamentuojančios nuostatos (šio įstatymo 3 straipsniu SEAKĮ 13 straipsnis buvo papildytas nauja 15 dalimi ), SEAKĮ projektu siekiama ištaisyti teisinio reguliavimo spragą ir SEAKĮ 13 straipsnį papildyti 20 dalimi, numatančia, kad savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą. Šie asmenys savivaldžių automobilių bandymų metu yra prilyginami vairuotojams, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojų pareigas ir privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti bandomos kategorijos motorines transporto priemones. 4.2 . Dėl ANK nuostatų. ANK projektu siūloma ne tik patikslinti ANK 415 straipsnio 2 dalį joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“ (nes ši nuostata įtraukta į SEAKĮ projektą kaip reguliacinė norma), bet ir padidinti baudos dydį už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusižengimus. Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyti nusižengimai turi tiesioginės įtakos eismo saugumui (pvz., padangų netinkamas naudojimas, techniškai netvarkingų transporto priemonių vairavimas), padarytų teisės pažeidimų tyrimui (neįregistruotai transporto priemonei pasišalinus iš eismo įvykio ar kito teisės pažeidimo vietos, padarius ANK 611 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, transporto priemonės savininko nustatymas yra sudėtingas, reikalauja daug tyrimą atliekančių pareigūnų darbo sąnaudų).
Vertinant sistemiškai ANK 415 straipsnyje įtvirtintas sankcijas, tokius nusižengimus padarę asmenys neturėtų būti baudžiami švelniau, nei pvz. asmenys, kurie vairuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų padarymą siūloma nustatyti baudą nuo 50 iki 100 eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje siūloma už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyti tokį pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kaip ir asmenims, kurie nusižengimą padaro vairuodami transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklus arba pradedantiesiems vairuotojams. Neturintys teisės vairuoti transporto priemones asmenys neturi atsidurti teisiškai geresnėje padėtyje, nei asmenys, kurie padaro tokį pat nusižengimą turėdami teisę vairuoti. SEAKĮ atsisakius nelogiškos, su eismo saugumu nesusijusios nuostatos dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimo stovinčioje transporto priemonėje, atitinkamai analogiškų nuostatų siūloma atsisakyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje. ANK 420 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi ir numatyti griežtesnę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, kai chuliganiškai vairuoja asmuo, jau baustas už analogišką veiką.
Chuliganiškai vairuodamas asmuo tokią veiką daro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, toks asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis. Pakartotinas tokio nusižengimo padarymas parodo, kad asmuo pavojingu būdu naudodamas padidinto pavojaus šaltinį ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Už šią veiką siūloma ne tik numatyti baudą nuo 600 iki 800 eurų (neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1000 iki 1200 eurų), bet ir privalomai skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių bei numatyti galimybę konfiskuoti teisės pažeidimo įrankį – transporto priemonę. ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos veikos (pavojingas, chuliganiškas vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam) pagal jų pavojingumą ir baudų už jų padarymą dydžiu prilygsta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytiems nusižengimams, už kurių padarymą yra numatytas galimas ar net privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Siūloma ANK 420 straipsnį papildyti 7 dalimi ir nustatyti, kad už ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat 5 dalyje, padarytus nusižengimus gali būti konfiskuojama transporto priemonė. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.
2K-12-719/2018 konstatavo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta, taip pat į siūlymą pripažinti netekusia galios SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį, už ANK 423 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą), 424 straipsnyje (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) numatytus padarytus nusižengimus siūloma asmenims, neturintiems teisės vairuoti, skirti privalomą teisės vairuoti atėmimą.
Už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), siūloma skirti nuo 9 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už ANK 423 straipsnio 2 dalyje (nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas), siūloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų iki 2 metų, už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), siūloma skirti nuo 6 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje (vairavimas neturint teisės vairuoti, kai asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs), – nuo vienų metų šešių mėnesių iki 2 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje (pakartotinis vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių privalomą teisės vairuoti atėmimą, už 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus – nuo vienų iki 3 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą.
Už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), siūloma skirti nuo 9 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už ANK 423 straipsnio 2 dalyje (nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas), siūloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų iki 2 metų, už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), siūloma skirti nuo 6 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje (vairavimas neturint teisės vairuoti, kai asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs), – nuo vienų metų šešių mėnesių iki 2 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje (pakartotinis vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių privalomą teisės vairuoti atėmimą, už 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus – nuo vienų iki 3 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą. ANK 424 straipsnį siūloma išdėstyti nauja redakcija. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę už transporto priemonių vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus apribojimus, skirtus leisti vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemones, pvz. apribojimas vairuoti tik triračius, vairuoti transporto priemonę tik su automatine pavarų dėže) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Už tokį nusižengimą, įvertinus tai, kad jis yra mažiau pavojingas nei vairavimas neturint teisės vairuoti, siūloma nustatyti baudą nuo 30 iki 50 eurų.
Tokia nuobauda turėtų asmenis skatinti laiku vykdyti pareigą tikrintis sveikatą, keisti vairuotojo pažymėjimą, mokėti paskirtas baudas ar laikytis vairuotojo pažymėjime nustatytų reikalavimų. ANK 424 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės jų vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Siūloma nustatyti baudą nuo 800 iki 1000 eurų, o šio straipsnio 8 dalyje – galimybę konfiskuoti transporto priemonę. Siekiant suderinti ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų skaičiavimo terminą, kai laikoma, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs pakartotinai, su terminu nustatytu ANK 40 straipsnyje, kuriame apibrėžiama administracinių nusižengimų pakartotinumo sąvoka, siūloma patikslinti vienų metų terminą ir jį skaičiuoti nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos . Nors Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad kitų asmenų sveikatai ir gyvybei didelį pavojų savo veiksmais keliantis asmuo, t. y. transporto priemonę pakartotinai vairavęs neblaivus ar apsvaigęs, ilgai negalėtų vairuoti transporto priemonių, nustatė pakankamai ilgą – 10 metų draudimo vairuoti (teisės vairuoti negrąžinimo) transporto priemones laikotarpį.
ANK 427 straipsnio („Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“) sankcijoje siūloma įtvirtinti adekvačias, teisiškai sureguliuotas poveikio priemones šiurkščiai ir sistemingai KET pažeidinėjantiems asmenims. Toks siūlymas grindžiamas ir aukščiau pateikta neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių statistika, galiojusios SEAKĮ nuostatos dėl negrąžinimo teisės vairuoti 10 metų prevencine reikšme. Siūloma už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, numatyti teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Siekiant kuo plačiau taikyti alternatyvias administracinio poveikio priemones, kurios padėtų pakeisti nusižengimą padariusio asmens elgesį, suteikti asmenims galimybę vairuoti transporto priemones su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu net ir padarius šiurkščius nusižengimus, už kuriuos ANK numato ilgą teisės vairuoti atėmimo terminą, siūloma už tokį nusižengimą numatyti galimybę skirti ir alternatyvią administracinio poveikio priemonę, t. y. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia priemonė būtų skiriama nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 metų.
Toks terminas siūlomas įvertinus kituose ANK straipsniuose (ANK 420, 422, 423 straipsniai), kuriuose numatyta galimybė asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs, skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikomą teisės atėmimo ir teisės atėmimo kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, santykį. T. y. skiriamų abiejų administracinio poveikio priemonių minimalus terminas yra ilgesnis 6 mėnesiais už minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą (kai skiriama vien tik ši administracinio poveikio priemonė), o maksimalus abiejų administracinio poveikio priemonių terminas yra vienais metais ilgesnis už maksimalų teisės vairuoti atėmimo terminą (kai skiriama vien tik ši administracinio poveikio priemonė). ANK projektu siūloma redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas, susijusias su pėsčiojo judėjimu, t. y. ANK 428 straipsnio 1 dalį siūloma patikslinti nurodant, kad administracinę atsakomybę užtraukia ne pėsčiųjų ėjimas siaurąja prasme, bet jų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat eismo tvarkos nesilaikymas ne tik automagistralėse, bet ir greitkeliuose. Taip ANK nuostatos būtų sistemiškai suderintos su SEAKĮ 15 straipsnio nuostatomis.
Siekiant užkirsti kelią transporto priemonių savininkų (valdytojų) piktnaudžiavimui, kai, norint išvengti griežtesnės nuobaudos, nevykdoma SEAKĮ nustatyta pareiga pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę, siūloma ANK 431 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir nustatyti baudą nuo 600 iki 900 eurų, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) nepateikia duomenų apie asmenį, kai buvo padaryti ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse nustatyti administraciniai nusižengimai. Siūloma bauda būtų adekvati nusižengimų, dėl kurių nepateikiami duomenys, baudoms. Be to, siūloma numatyti griežtesnę atsakomybę (bauda nuo 900 iki 1200 eurų) asmenims, kurie tokį nusižengimą padaro pakartotinai. Siekiant palengvinti administracinių nusižengimų tyrimą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo nurodytas asmuo pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti, ANK 611 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuoroda į ANK 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis. Administracinio nusižengimo protokolas ANK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (nekviečiant asmens į tyrimą atliekančią įstaigą) galės būti surašomas bei siunčiamas ir tais atvejais, kai asmuo nusižengimo padarymo metu neturi teisės vairuoti. Atsižvelgus į ANK projekte siūlomus pakeitimus, susijusius su transporto priemonės konfiskavimu, ANK 29 straipsnio 4 dalyje ir 603 straipsnyje atliekami techninio pobūdžio pakeitimai, susiję su nuorodos į 424 straipsnio 5 ir 6 dalis patikslinimu. Atitinkamai ANK 71 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje patikslinama nuoroda į 420 straipsnio 4 ir 5 dalis, 424 straipsnio 5 dalį.
ANK 589 straipsnio 31, 34, 40, 55 ir 63 punktuose, taip pat 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 611 straipsnyje patikslinamos nuorodos, susijusios su ANK 431 straipsnio papildymu naujomis dalimis ir su nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais ANK 603 straipsnio pakeitimais (teisė priverstinai nuvežti transporto priemonę suteikta ne tik policijos, bet ir kitų institucijų pareigūnams). Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja atitinkami ANK 589 straipsnio 31 punkto pakeitimai, todėl, r emiantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 139 punktu (j eigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas), kartu parengtas ir Įstatymo Nr. XIV-598 pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sistemiškai suderinti ANK projekte siūlomus 589 straipsnio 31 punkto pakeitimus, susijusius su nuorodomis į 431 straipsnį. Šis Įstatymo Nr. XIV-598 pakeitimo projektas taip pat apima ir poreikį patikslinti nuorodos į 306 straipsnį išbraukimą atsižvelgus į 2022 m. sausio 11 d. Seimo priimtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307, 589 straipsnių pakeitimo ir 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIV-897. ANK 686 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti SEAKĮ dubliuojančių nuostatų ir nustatyti, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama SEAKĮ nustatyta tvarka, vietoje ANK šiame straipsnyje nurodytų sąlygų. 4.3 . Dėl BK nuostatų.
Dėl BK nuostatų. BK projekte pateiktas siūlymas susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai SEAKĮ normos, užkertančios kelią asmenims, kurie pakartotinai vairavo transporto priemones neblaivūs ar apsvaigę, 10 metų susigrąžinti teisę vairuoti. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo sankcijos griežtinimo, BK 68 straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminą, kai nusikalstama veika padaroma vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam ar apsvaigusiam, t. y. už BK
straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas asmeniui teisė vairuoti kelių transporto priemones gali būti atimama iki septynerių metų, jeigu jam nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones dėl vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiu atveju BK 68 straipsnyje būtų įtvirtinta išimtis (analogiškai kaip ir BK 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 2 dalyje), orientuota į siaurą pažeidėjų kategoriją (pakartotinai pažeidimus darančius neblaivius ir apsvaigusius kelių transporto priemonių vairuotojus), ir nustatytas kovos su šiurkščiai KET reikalavimus pažeidinėjančiais asmenimis, kurie kelia grėsmę visuomenės saugumui, prioritetas BK 68 straipsnio kontekste. Pažymėtina, kad minimalios vienerių metų termino ribos keisti nesiūloma. 4.4 . Dėl nuostatų įsigaliojimo.
Dėl nuostatų įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymams dėl Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojo pasikeitimo, taip pat vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos įgyvendinimo mechanizmo užtikrinimo ir vairuotojo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu reikia ne tik parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir spręsti techninius informacinių sistemų klausimus, minėtų SEAKĮ projekto nuostatų įsigaliojimo terminai numatomi atitinkamai 2023 m. liepos 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d. Įvertinus tai, kad Krašto apsaugos ministerija iki 2022 m. III ketv. pabaigos numato pasiruošti įgyvendinimui dėl taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninės apžiūros ir techninės ekspertizės reglamentavimo, šių nuostatų įsigaliojimas siūlomas 2022 m. rugsėjo 1 d. SEAKĮ projekto nuostatų, susijusių su specialiosiomis transporto priemonėmis vykdomu eskortavimu ir lydėjimu, transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, vairuotojo pažymėjimo pripažinimu nereikalaujant iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, įsigaliojimas siūlomas taip pat 2022 m. rugsėjo 1 d., nes šioms nuostatoms įgyvendinti nors ir nėra poreikio priimti sudėtingus techninio pobūdžio sprendimus, tačiau būtina parengti įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, be to, nuostatų įsigaliojimas anksčiau nei 2023 m. liepos 1 d. aktualus dėl atitinkamų spragų (pvz., neapibrėžtų sąvokų) užpildymo, Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo. Analogiška 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo data siūloma ir dėl ANK bei BK projektų nuostatų . 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 .
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų pakeitimai turės prevencinės įtakos. Esant objektyviai informacijai dėl vairuotojų sveikatos būklės, policijos pareigūnai galės efektyviau kontroliuoti vairuotojus, dalyvaujančius viešajame eisme, o vairuotojai atsakingiau žiūrės į savo sveikatą ir su ja susijusias galimybes vairuoti tam tikras transporto priemones, dėl to pagerės eismo sauga ir sumažės eismo įvykių. Nustačius griežtesnę atsakomybę transporto priemonių savininkams (valdytojams) už duomenų apie transporto priemonę valdžiusį ir pavojingą nusižengimą padariusį asmenį, transporto priemonių savininkai (valdytojai) atsakingiau teiks duomenis apie nusižengimus padariusius asmenis. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Manytina, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję su transporto priemonių sandorių deklaravimo modelio taikymu, turės teigiamos įtakos naujų, anksčiau neregistruotų transporto priemonių prekybos sektoriui, nes bus atsisakyta perteklinės pareigos viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu skelbti SDK. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymus inkorporuoti nereikės keisti kitų įstatymų. 10 .
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Sąvokos
„eskortavimas“ ir „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11
. Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, reikės parengti:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;3 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1V-319 „Dėl Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą;4 ) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.
5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;5 ) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinti nauji Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatai, projektą;6 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;7 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-379 „Dėl Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;8 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;9 ) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa, projektą;10 ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo, kuriuo būtų patvirtintas taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, sąrašas, projektą;11 ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo, kuriuo būtų patvirtinti taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninės apžiūros tvarka ir techniniai reikalavimai, projektą.
Taip pat reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 5-V-601 „Dėl Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ir informacinės sistemos veiklos pradžios nustatymo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuostatoms dėl taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninės apžiūros ir techninės ekspertizės reglamentavimo įgyvendinti 2022 m. reikės apie 75 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos iš bendrų Krašto apsaugos ministerijos asignavimų. Taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninę apžiūrą atliekant kariuomenei, kasmet bus sutaupoma apie 82 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Eismo įvykių informacinei sistemai tobulinti, šios sistemos techniniam perkėlimui į Susisiekimo ministerijos valdomą ar kitą techninę infrastruktūrą, išlaikant Eismo įvykių informacinės sistemos integracijas su Administracinių nusižengimų registru ir užtikrinant duomenų gavimo ir teikimo sąsajas 2023 m. reikalingas poreikis 4 mln. eurų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lėšos bus skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti numatytų lėšų. Pažymėtina, kad į gyvendinant priemonę taip pat bus perskirstomi valstybės biudžeto asignavimai s umažinant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos asignavimus 6 600 eurų ir šia suma padidinant Susisiekimo ministerijos asignavimus išlaidoms, susijusios su esamos Eismo įvykių informacinės sistemos, kurios valdytojas keičiamas ir kuri bus tobulinama, palaikymu. 14 . Rengiant į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus remtasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos specialistų vertinimais. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis nusižengimas“ , „Eismo įvykių informacinė sistema“, „teisės vairuoti grąžinimas“, „unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24,271 , 29, 30 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423,
ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 247, 589, 608 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 2481 , 2482 , 2483 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. xiv-598 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto IR
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pažymėtina, kad įstatymų projektų, registruotų Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIVP-1445 – XIVP-1448, pateikimo
metu buvo išsakyta kritika dėl nustatyto bendro pobūdžio reikalavimo, kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, todėl įstatymų projektai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Teikiamame patobulintame Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24,271 , 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – SEAKĮ projektas) atsisakoma anksčiau siūlyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 13 dalies papildymo nuostata „ Transporto priemonės vairavimo metu vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių, saugiai vairuoti trukdančių veiksmų“ .
Patobulinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) atitinkamai patikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022 m. kovo 25 d. išvadose Nr. XIVP-1446 ir Nr. XIVP-1447 pateiktas pastabas ir pasiūlymus. SEAKĮ projektas, ANK projektas, BK projektas, Lietuvos R espublikos administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481 , 2482 , 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598
pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ( Įstatymo Nr. XIV-1091 pakeitimo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant:1 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimą Nr.
KT133-N10/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7, 8 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – KT nutarimas), kuriame konstatuota, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ar atitinkamai sankcijai, taikomai už asmens trečią kartą padarytą teisės pažeidimą, už kurio padarymą pagal įstatymus iš jo ši teisė atimama;2 ) tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su lydėjimu specialiosiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ vartojamos niekur neapibrėžtos sąvokos „eskortavimas“ ir „lydėjimas“, SEAKĮ projektu siūloma šias sąvokas apibrėžti kartu patikslinant įstatymo nuostatas, susijusias su specialiosiomis transporto priemonėmis vykdomo lydėjimo institutu.
Taip pat SEAKĮ projekte siūloma numatyti nuostatas, kurios būtų teisinis pagrindas Karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu, nustatyti, kad atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje;3 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę atlikti Lietuvos kariuomenei, nes tokios transporto priemonės dėl techninės charakteristikos ir įrangos, specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniam naudojimui, iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių ir pagal savo pobūdį yra skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms);4 ) papildyti SEAKĮ nuostata, kad vidaus reikalų ministras nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgus į tai, kad už vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, nustatyta administracinė atsakomybė (taikoma sankcijas nustatanti (apsauginė) teisės norma), tačiau specialiajame įstatyme neįtvirtinta reguliacinė teisės norma;5 ) pakeisti Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoją siekiant sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacine sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikalingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti;6 ) patikslinti SEAKĮ nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebūtų reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui;7 ) tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, atsižvelgus į praktikoje kylančias problemas dėl SEAKĮ nustatyto abiem sandorio šalims taikomo bendro 5 darbo dienų privalomo deklaravimo termino, prievolių, tenkančių užsienio subjektui, įgyvendinimo sunkumų, neproporcingos naštos, tenkančios n aujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams, kuriems taikoma tokia pati pareiga deklaruoti įgytą nuosavybės teisę kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams;8 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – KTPVR) tvarkytojas, vairuotojui nustatytu periodiškumu nepasitikrinus sveikatos, turėtų teisę registre paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu dėl medicininių priežasčių.
Taip pat SEAKĮ projekte siūloma numatyti nuostatas, kurios būtų teisinis pagrindas Karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, atvykstančius krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado kvietimu, nustatyti, kad atitinkamas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje;3 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kuriomis būtų sudarytos teisinės prielaidos taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę atlikti Lietuvos kariuomenei, nes tokios transporto priemonės dėl techninės charakteristikos ir įrangos, specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniam naudojimui, iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių ir pagal savo pobūdį yra skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms);4 ) papildyti SEAKĮ nuostata, kad vidaus reikalų ministras nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgus į tai, kad už vairavimą neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, nustatyta administracinė atsakomybė (taikoma sankcijas nustatanti (apsauginė) teisės norma), tačiau specialiajame įstatyme neįtvirtinta reguliacinė teisės norma;5 ) pakeisti Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoją siekiant sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacine sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikal
ingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti;6 ) patikslinti SEAKĮ nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebūtų reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui;7 ) tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, atsižvelgus į praktikoje kylančias problemas dėl SEAKĮ nustatyto abiem sandorio šalims taikomo bendro 5 darbo dienų privalomo deklaravimo termino, prievolių, tenkančių užsienio subjektui, įgyvendinimo sunkumų, neproporcingos naštos, tenkančios n aujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams, kuriems taikoma tokia pati pareiga deklaruoti įgytą nuosavybės teisę kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams;8 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau – KTPVR) tvarkytojas, vairuotojui nustatytu periodiškumu nepasitikrinus sveikatos, turėtų teisę registre paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu dėl medicininių priežasčių. Tai leistų transporto priemones tikrinantiems pareigūnams efektyviau kontroliuoti vairuotojus, o vairuotojai privalėtų atsakingiau žiūrėti į savo sveikatos būklę, laiku ją pasitikrinti ir objektyviai vertinti galimybę vairuoti tam tikras transporto priemones, nes vairavimas neturint tokios teisės dėl sveikatos problemų kelia pavojų ne tiki pačiam vairuotojui, bet ir visuomenei;9 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, kuri būtų taikoma vairuotojams kartu su paskirta administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei praplėsti tokios poveikio
priemonės taikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK);10 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, pateiktus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.
Tai leistų transporto priemones tikrinantiems pareigūnams efektyviau kontroliuoti vairuotojus, o vairuotojai privalėtų atsakingiau žiūrėti į savo sveikatos būklę, laiku ją pasitikrinti ir objektyviai vertinti galimybę vairuoti tam tikras transporto priemones, nes vairavimas neturint tokios teisės dėl sveikatos problemų kelia pavojų ne tiki pačiam vairuotojui, bet ir visuomenei;9 ) papildyti SEAKĮ nuostatomis dėl vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos, kuri būtų taikoma vairuotojams kartu su paskirta administracinio poveikio priemone – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei praplėsti tokios poveikio priemonės taikymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK);10 ) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, pateiktus 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. 4-01-10167 „Dėl korupcijos rizikos analizės Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų administracinių nuobaudų skyrimo už stacionariais greičio matuokliais nustatytus pažeidimus veiklos srityse“ , ir tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su administracinės atsakomybės už saugaus eismo reikalavimų nesilaikymą taikymu;11 ) atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (administracinio nusižengimo byla Nr.
2K-12-719/2018) dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (draudimo įgyti teisę vairuoti) asmenims, kurie neturi tokios teisės, ANK atitinkamų straipsnių sankcijose numatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tais atvejais, kai asmuo padaro Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą neturėdamas teisės vairuoti, taip pat nustatyti efektyvias ir atgrasančias poveikio priemones asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto neturėdami teisės vairuoti transporto priemonių;12 ) atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-28-495/2021) dėl ANK straipsnių, kuriuose vartojama formuluotė „daugiau negu 0,4 promilės“, patikslinti ir aiškiai išdėstyti, koks neblaivumas užtraukia administracinę atsakomybę;13 ) patikslinti ir papildyti SEAKĮ nuostatas, tiesiogiai susijusias su KET reikalavimais ir KET nustatoma eismo tvarka. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. (8 5) 271 8881, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. (8 5) 271 8432, el. p. [email protected] ), Lietuvos kelių policijos tarnybos (viršininkas Vytautas Grašys, tel. 8 700 59 430, el. p. [email protected] ) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius (tel.
8 700 59 404, el. p. [email protected] ) ir valstybės įmonės
„Regitra“ Teisės skyriaus vadovas Vytautas Žekonis (tel. (8 5) 266 0441, el. p.
[email protected] ). Įstatymų projektų dalį, susijusią su KT nutarimo įgyvendinimu ir nuostatų suderinimu atsižvelgus į KET aktualijas, parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. vadovo pareigas Tomas Pilukas, tel. 239 3823, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis (tel. 239 3890, el. p. [email protected] ) ir patarėjas Andrius Karnilavičius (tel. 239 3874, el. p. [email protected] ). SEAKĮ projekto dalį, susijusią su taktinių ir logistinių transporto priemonių techninių apžiūrų ir ekspertizių reglamentavimu, parengė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento (direktorius plk. ltn. Darius Senikas, tel. (8 5) 278 5016, el. p. darius.senikas @mil.lt ) Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus (vedėja Žydrė Abourida, tel. (8 5) 278 5011, el. p. zydre.abourida @mil.lt ) vyr. specialistė Jolanta Rimšienė (tel. (8 5) 265 7539, el. p. jolanta.rimsiene @mil.lt). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Dėl SEAKĮ nuostatų. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
KT nutarimu pripažinta, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų ar atitinkamai sankcijai, taikomai už asmens trečią kartą padarytą teisės pažeidimą, už kurio padarymą pagal įstatymus iš jo ši teisė atimama. Nors SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama įgyvendinti viešąjį interesą – užtikrinti kelių eismo saugumą, juo taip pat nustatomas sankcijai prilygstantis draudimas ne mažiau kaip 10 metų vairuoti transporto priemones, kuris taikomas kartu su pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) už tą patį teisės pažeidimą paskirta sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu naudotis šia teise), kurio maksimali trukmė gali būti iki 5 metų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą non bis in idem , kuris reiškia draudimą bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką.
Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir darnos imperatyvų, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. KT nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad kitų asmenų sveikatai ir gyvybei didelį pavojų savo veiksmais keliantis asmuo, t. y. transporto priemonę pakartotinai vairavęs neblaivus ar apsvaigęs, ilgai negalėtų vairuoti transporto priemonių, buvo nustatęs pakankamai ilgą – 10 metų draudimo vairuoti (teisės vairuoti negrąžinimo) transporto priemones laikotarpį. Konstituciniam Teismui pripažinus SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, maksimalus laikas, kuriam gali būti apribojama teisė naudotis transporto priemone, tokią teisę susigrąžinti ar įgyti, šiuo metu yra 5 metai. SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018 yra konstatavęs, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta.
Atsižvelgiant į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už tam tikrus administracinius nusižengimus pagal ANK atitinkamus straipsnius teisės vairuoti atėmimas yra skiriamas ir asmenims, kurie neturi teisės vairuoti. Pvz., vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, neturintiems teisės vairuoti asmenims už šio straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą skiriamas teisės atėmimas nuo vieno iki 6 mėnesių, tačiau, pasibaigus teisės atėmimo terminui, asmuo, remiantis SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalies nuostata, negali įgyti teisės vairuoti ilgesnį terminą nei tą kuris buvo paskirtas pagal ANK. Taigi tokiu atveju susidaro iš esmės analogiška situacija, kurią KT nutarime pripažino prieštaraujančia draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką principui. Sąvokos „eskortavimas“ ir „lydėjimas“ iki 2020 m. liepos 15 d. buvo apibrėžtos Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485: „Eskortavimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą šių sąvokų buvo atsisakyta ir nuspręsta jas, atitinkamai patikslinus, nustatyti SEAKĮ.
SEAKĮ taip pat vartojama sąvoka „oficiali delegacija“, tačiau įstatyme ji nėra apibrėžta (sąvokos apibrėžimas pateiktas Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos apraše , patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485). SEAKĮ2 straipsnio 49 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtyje įvardintas „paspirtukas“ turėtų būti patikslintas nurodant paspirtuką be variklio. SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „ženklinimo linijos“, nors turėtų būti vartojamas platesnio pobūdžio terminas „kelio ženklinimas“, kuris apimtų ne tik ženklinimo linijas, bet ir kitą ženklinimą – simbolius, užrašus ir pan., kurie numatyti KET 3 priede „ Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“. Taip pat pažymėtina, kad SEAKĮ trūksta sąvokos „kelio ženklinimas“ apibrėžties. Pagal Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Karo policijai pavesta vykdyti saugomų asmenų (oficialių svečių, kurie atvyksta krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu) apsaugą, taip pat reguliuoti eismą, tačiau tik užtikrinant karinio transporto judėjimą. Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 10 punktą, oficialių svečių lydėjimą ir eskortavimą užtikrindama eismo saugumą vykdo tik policija, atitinkamai Karo policijos funkcija pagal SEAKĮ 10 straipsnio 91 dalies 1 punktą siejama tik su eismo reguliavimu užtikrinant karinio transporto judėjimą .
SEAKĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas taip pat turi Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie tarptautinių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau analogiškų teisių ir pareigų nėra dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojų. Pagal SEAKĮ 29 straipsnio 1 dalį, motorinėms transporto priemonėms nustatyta privalomoji techninė apžiūra, kuri apima transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Transporto priemonės tapatumo nustatymas – transporto priemonės duomenų ir duomenų, nurodytų pateiktuose dokumentuose ir (ar) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – KTPR) tapatumo įvertinimas. Techninės būklės įvertinimas atliekamas siekiant nustatyti, ar transporto priemonė atitinka nustatytus techninius reikalavimus, nekelia pavojaus eismo saugumui. Nors taktinės ir logistinės transporto priemonės, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, pagal savo specifiką skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių, tačiau joms techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atliekamos techninės apžiūros įmonėse. Pažymėtina, kad traktoriai ir savaeigės mašinos ir jų priekabos nepriskiriamos motorinėms transporto priemonėms.
Pagal SEAKĮ 10 straipsnio 6 dalies 3 punktą, šių transporto priemonių t echninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Savivaldybės įmonės, atliekančios traktorių ir savaeigių mašinų technines apžiūras, negali atlikti taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninių apžiūrų atsižvelgdamos į tai, kad taktinės ir logistinės transporto priemonės nėra Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas. Jos registruojamos Taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registre, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Be to, daugumoje taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, yra ginkluotės ir valdymo sistemos ir jų specifika skiriasi nuo traktorių ir savaeigių mašinų. SEAKĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninių apžiūrų tvarką ir reikalavimus. L eidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 1V-319 „Dėl Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ , kurio teisinis pagrindas
vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.
Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalis yra sankciją nustatanti (apsauginė) teisės norma, tačiau ne reguliacinė, kuri turėtų būti numatyta specialiajame su dalyvavimu viešajame eisme susijusius teisinius santykius reguliuojančiame įstatyme. SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 7 punkte nustatyta, kad policija, užtikrindama eismo saugumą, kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius. Atitinkamai SEAKĮ271 straipsnyje, kuriame nurodomi transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės, nustatyta, kad Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-601 „Dėl Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ir informacinės sistemos veiklos pradžios nustatymo“, 6 punkte nurodyta, kad pagrindinės šios sistemos funkcijos yra kaupti ir saugoti eismo įvykių duomenis, apdoroti, detalizuoti, sisteminti eismo įvykių duomenis ir formuoti jų statistines ataskaitas, formuoti su eismo įvykių tyrimu ir jo rezultatais susijusius dokumentus. Klausimus, susijusius su vairuotojų pažymėjimais Europos Sąjungoje (toliau – ES), reglamentuoja 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (toliau – Direktyva 2006/126/EB ).
Direktyvos 2006/126/EB
„valstybių narių išduodami vairuotojų pažymėjimai yra tarpusavyje pripažįstami
.“ Pagal nusistovėjusią ES Teisingumo Teismo praktiką šis vairuotojų pažymėjimo tarpusavio pripažinimo principas suprantamas kaip vienoje ES valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimas kitoje ES valstybėje narėje netaikant jokių formalumų (pvz., sprendimai bylose C-419/10, C-112/19, C-47/20, C-56/20 ) . SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Atitinkamai SEAKĮ 24 straipsnio 3-5 dalyse nurodytos sąlygos, kurias įvykdžius grąžinama teisė vairuoti, atimta dėl teisės pažeidimo padarymo (nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą; baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą; Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą). Tokios teisės vairuoti grąžinimo sąlygos asmenims, kurie yra ne Lietuvos Respublikos gyventojai, vertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo principo ir suformuotos ES Teisingumo Teismo praktikos. Be to, dėl tokios nuostatos kyla ir praktinių taikymo problemų, nes nurodytos asmenų kategorijos duomenys netvarkomi nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre, nei KTPVR. SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas.
Galiojančioje nuostatoje esanti išimtis dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimosi rankomis stovinčioje transporto priemonėje tik tuo atveju, kai jos variklis išjungtas, kelia abejonių, t. y. neaišku, kaip tai siejama su eismo saugumu. SEAKĮ 13 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas reikalavimas vairuotojui dėl ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais vilkėjimo netaikomas esant blogam matomumui, nors eismo saugos požiūriu turėtų būti priešingai. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ 2 straipsnio 49 dalyje (sąvoka „pėsčiasis“) įtvirtinta, kad pėsčiasis gali ne tik eiti, bet ir važiuoti, atitinkamai turėtų būti tikslinamos SEAKĮ 15 straipsnio nuostatos. Be to, SEAKĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl matomumą gerinančių priemonių (žibinto, liemenės, atšvaito) naudojimo taikomas, kai pėsčiasis eina, bet ne stovi, ir nėra reikalavimo, kad šviečiantis žibintas būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams. SEAKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „k ai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“. Tikslinga atsisakyti neaiškumą keliančių žodžių „ ir nebus trukdoma transporto priemonėms
“, dėl kurių kartais kyla interpretacijos, kad bet kuris pėsčiasis, einantis į kitą važiuojamosios dalies pusę, trukdo transporto priemonių eismui. SEAKĮ 15 straipsnio 3 dalies 5 punktas draudžia pėstiesiems eiti dviračių takais, o tai neatitinka Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje, 20 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Pėstiesiems turi būti sudaryta galimybė naudotis dviračių taku, kai jiems skirtos infrastruktūros kelyje nėra, taip pat tikslinga leisti pereiti (kirsti) dviračių taką (ar dviračių juostą), kai dviratininkams ir pėstiesiems skirta infrastruktūra susikerta. SEAKĮ 1 7 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus. Sąlyga „jeigu įrengti dviračių takai“ yra perteklinė, nes atvejai, kai dviratininkai gali važiuoti važiuojamąja dalimi, nustatyti KET 57 punkte. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad duomenys apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą deklaruojami per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo. Pažymėtina, kad abiem sandorio šalims nustatytas bendras terminas, todėl praktikoje susidaro situacija, kai pirkėjas delsia deklaruoti įgijimą, pvz., savo pareigą įvykdo paskutinę nustatyto termino dieną, todėl pardavėjas neturi realių galimybių atlikti nuosavybės teisės į perleistą transporto priemonę prievolės laiku. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienio subjektas duomenis apie Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privalo pateikti šių aplinkybių atsiradimo dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad sandorį sudarius Lietuvos Respublikoje, užsienietis gali pateikti įgijimo deklaraciją tik valstybės įmonės „Regitra“ padalinyje darbo laiku, elektroninė paslauga užsieniečio atžvilgiu negalima.
Susidaro situacija, kuri turi neigiamą poveikį transporto priemonių prekybai, nes užsienio subjektai neturi realios galimybės atlikti deklaravimo procedūrų per nustatytus terminus arba jų visai neatlieka, o Lietuvos Respublikos subjektai, pardavę transporto priemones, negali panaikinti savo unikalaus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodo (SDK). Šios nuostatos niekaip neskatina transporto priemonių prekyba užsiimančio verslo deklaruoti įgytas transporto priemones, nes jų realizavimas yra apsunkintas. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojui atitinkamus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pateikti ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teigimu, kontrolės metu pasitaiko atvejų, kai automobilių prekybos aikštelė (tarpininkas) tampa „saugojimo aikštele“, skelbimo stenduose, iškabose naikinama informacija apie joje vykdomus pardavimus, o skelbimai talpinami uždarose Facebook grupėse, kitų valstybių interneto portaluose, nurodant kontaktinius papildymo kortelių numerius, pagal kuriuos nėra galimybės identifikuoti asmens. Šuo metu galiojančios SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos tokiai elgsenai užkerta kelią, prekybos („saugojimo“) aikštelės savininkas priverstas arba atskleisti tikrąjį savininką, arba išsiviešinti transporto priemonių nuosavybę. SEAKĮ projektu siūloma tokio teisinio reguliavimo neatsisakyti, tačiau patikslinti subjektų ratą, kuriems tokia deklaravimo pareiga būtų netaikoma.
Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas viešo pasiūlymo įsigyti motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą metu privalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais deklaruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms suteiktą galiojantį SDK, t. y. naujų, niekada neregistruotų transporto priemonių pardavėjams taikoma tokia pati prievolė deklaruoti įgytą nuosavybės teisę, kaip ir naudotų transporto priemonių savininkams. Vadovaujantis SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalimi, teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, numato, kad tam tikroms asmenų grupėms sveikatą reikia tikrintis dažniau (pvz., kasmet arba 2 kartus per 1 metus) nei yra nustatytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas, todėl vengiant laiku pasitikrinti sveikatą susidaro situacijos, kai vairuotojai turi galiojančius vairuotojų pažymėjimus, tačiau apie jų sveikatos būklę ir galimybę toliau vairuoti transporto priemones nieko nežinoma.
Pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalį, visiems asmenims, iš kurių pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė grąžinama įvykdžius tas pačias sąlygas, t. y. nepriklausomai nuo to, ar asmeniui skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ar tokia priemonė neskirta, teisė vairuoti grąžinama po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl tokio teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Asmenims, kuriems paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, siekiant vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, netaikomas reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą. Pažymėtina, kad yra poreikis SEAKĮ projektu ištaisyti teisinio reguliavimo spragą, kuri atsirado dėl panašiu metu priimtų SEAKĮ pakeitimų – 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. XIII-974 buvo priimta nauja SEAKĮ 13 straipsnio redakcija, kurioje neliko 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr. XIII-856 priimtos svarbios savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme reglamentuojančios nuostatos (šio įstatymo 3 straipsniu SEAKĮ 13 straipsnis buvo papildytas nauja 15 dalimi ). Tikėtina, kad tai įvyko dėl to, kad Įstatymas Nr. XIII-974 ir Įstatymas Nr.
XIII-974 ir Įstatymas Nr. XIII-856 buvo priimami panašiu laiku, t. y. 2017 m. gruodžio mėnesį ir šių įstatymų projektai Seime galėjo susidubliuoti. Taip pat yra poreikis SEAKĮ redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas sistemiškai suderinant formuluočių vartojimą: SEAKĮ 2 straipsnį papildyti nuorodomis į Lietuvos Respublikos kelių įstatymą ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą dėl šiuose įstatymuose apibrėžtų sąvokų, kurios vartojamos SEAKĮ, suderinti (suvienodinti) formuluotės „apsvaigimas“ (pakeičiant į „ apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“) vartojimą atsižvelgus į ANK nuostatas. 3.2 . Dėl ANK nuostatų. ANK 28, 420, 422, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniuose yra vartojama formuluotė „daugiau negu 0,4 promilės“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-28-495/2021) konstatuota, kad ši formuluotė yra klaidinanti ir iš esmės neatitinkanti administracinio nusižengimo požymiams keliamo teisinio tikslumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi jos gramatinė konstrukcija suponuoja, jog asmuo atsakomybėn už atitinkamo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti traukiamas net ir tuo atveju, jeigu jam būtų nustatytas, pvz., 0,409 promilės neblaivumas. Teismas, įvertinęs ANK 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą („Jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas“), nurodė, jog minimali asmens neblaivumo riba tų ANK straipsnių, kuriuose vartojama formuluotė „daugiau negu 0,4 promilės”, kontekste turėtų būti ne mažiau nei 0,41 promilės. ANK 29 straipsnyje yra pateiktas ANK straipsnių (jų dalių) sąrašas, už kuriuose numatytų nusižengimų padarymą, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.
ANK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo, kai asmenys sulaikomi už administracinių nusižengimų padarymą ir įtariami apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir išvardijami nusižengimai, už kuriuos pagal šį straipsnį asmenys atsakomybėn netraukiami. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį numatyta, kad t ransporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų (a dministraciniu nurodymu už tokį nusižengimą skiriama 15 eurų bauda). Pažymėtina, kad nuo 2017 m. ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų skaičius nuolat augo (2017 m. – 17 087, 2018 m. – 19 603, 2019 m. – 19 914, 2020 m. – 28 367, 2021 m. – 101 084). Palyginus 2021 m. nustatytų pažeidimų skaičių (101 084) su 2020 m. skaičiumi (28 367), jų padaugėjo tris su puse karto.
Toks nustatytų pažeidimų didėjimas siejamas su įdiegta automatine kontrole (2021 m. nustatyta 88 309 vairavimo be privalomosios techninės apžiūros atvejų, 10 661 neįregistruotų transporto priemonių vairavimo atvejai). Akivaizdu, kad nustatytas sankcijos dydis iš esmės neleidžia pasiekti administracinės nuobaudos tikslų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyti administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo skyrimo už ANK 416 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymą – terminai ir subjektai, kuriems ši poveikio priemonė taikoma. Už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki 6 mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 6 dalimi, yra skiriama didesnė bauda (nuo 450 iki 700 eurų) nei asmenims, turintiems teisę vairuoti (nuo 450 iki 550 eurų), tačiau teisė vairuoti atimama tokiam pačiam laikotarpiui (nuo vieno iki 6 mėnesių), kaip ir turintiems teisę vairuoti asmenims, nors pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams teisė vairuoti atimama nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Asmuo, neturintis teisės vairuoti, atsiduria geresnėje padėtyje nei pirmiau nurodytų kategorijų vairuotojai, kurie turi teisę vairuoti.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą (vairuotojams skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1 000 eurų, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nuo vienų iki 2 metų). Padarius tokį patį nusižengimą pakartotinai, asmens veika kvalifikuojama pagal tą pačią ANK 420 straipsnio 2 dalį. Už chuliganišką vairavimą transporto priemonė nekonfiskuojama. Už ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos veikos (pavojingas, chuliganiškas vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam) padarymą pagal jos pavojingumą skiriama atitinkamo dydžio bauda (už pavojingą vairavimą numatyta bauda nuo 900 iki 1 200 eurų, už chuliganišką – bauda nuo 1 200 iki 1 500 eurų). Chuliganiškas vairavimas apibūdinamas kaip pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Deja, Lietuvos keliuose tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Policija gali pastebėti tik dalį taip vairuojančių vairuotojų, pvz., 2018 m. už pavojingą vairavimą policijos pareigūnai nubaudė 2 151 vairuotoją, už chuliganišką vairavimą – 280, 2019 m. už pavojingą vairavimą – 3 485 vairuotojus ir 269 vairuotojus už chuliganišką vairavimą, 2020 m. už pavojingą vairavimą – 3 635, už chuliganišką vairavimą – 312 vairuotojų, 2021 m. už pavojingą vairavimą – 4 180, už chuliganišką vairavimą – 430 vairuotojų. Dėl to, būtina imtis ir kitų priemonių, kurios ugdytų vairuotojų sąmoningumą, pagarbą kitiems eismo dalyviams ir nepakantumą chuliganiškam ir pavojingam vairavimui. Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių arba kito turto sugadinimą) atsakomybėn traukiami tik asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones.
Tačiau už šį nusižengimą ANK 423 straipsnio 4 dalyje nenumatyta galimybė šiems asmenims skirti specialiosios teisės vairuoti atėmimo. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (nedidelį kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas) neturintiems teisės vairuoti asmenims teisės vairuoti atėmimas gali, tačiau neprivalo būti skiriamas. ANK 424 straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių perdavimą tokiems asmenims vairuoti. SEAKĮ 13 straipsnio 18 dalyje vairuotojai įpareigojami tikrintis sveikatą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu. SEAKĮ 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.). Tačiau ANK už šių pareigų nevykdymą, kaip ir vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, atskirai nenumato sankcijų. Pažymėtina, kad vairuotojas, keisdamas pažymėjimą, turi atitikti keliamus sveikatos reikalavimus, sumokėti jam už KET pažeidimus skirtas baudas. ANK 424 straipsnyje nenumatyta griežtesnė atsakomybė asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Praktikoje nustatoma atvejų, kai asmuo daug kartų sulaikomas vairuojantis transporto priemonę neturėdamas tam teisės, jam skirtų baudų nemoka, o priverstinai nuvežtą transporto priemonę tą pačią dieną pasiima iš saugojimo vietos kartu su asmeniu, turinčiu teisę vairuoti, ir vėl vairuoja. Tokie asmenys paprastai vairuoja mažą vertę turinčias techniškai netvarkingas transporto priemones. Vadovaujantis ANK 603 straipsniu, nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama ar nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (neįgiję teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta ar sustabdyta), 2017 m. sukėlė 1 267 eismo įvykius (žuvo – 13, sužeista – 197), 2018 m. – 1 281 (žuvo – 14, sužeista – 177), 2019 m. – 1 382 (žuvo – 8, sužeista – 207), 2020 m. – 1 441 (žuvo – 11, sužeista – 251), 2021 m. – 1 433 (žuvo – 19, sužeista – 214). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, policijos pareigūnai 2017-2021 m. nustatė daugiau kaip 60 000 asmenų, kurie vairavo transporto priemones neturėdami teisės vairuoti (2017 m. – 10 948, 2018 m. – 10 720, 2019 m. – 11 093, 2020 m. – 14 073, 2021 m. – 16 325).
Vairavimas neturint teisės vairuoti yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas, o ANK 424 straipsnyje numatytos sankcijos asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės jų vairuoti ir nemoka paskirtų baudų, yra neefektyvios ir neatgrasančios. Pastaraisiais metais pastebimas nustatytų asmenų, kurie vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, skaičiaus ir tokių asmenų sukeltų eismo įvykių skaičiaus didėjimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018 konstatavo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, dėl kurių tokia teisė nebuvo suteikta. ANK 424 straipsnyje nenumatytas teisės atėmimas asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET) vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki 3 metų, tai yra asmenims, neturintiems teisės vairuoti, atimti tokią teisę neprivaloma. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.
Už šioje dalyje nurodytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla, jei asmuo vairuoja neblaivus arba apsvaigęs, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už atitinkamuose ANK straipsniuose nurodytus nusižengimus ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos. ANK 23 straipsnyje nustatytos trys administracinių nuobaudų rūšys: įspėjimas, bauda ir viešieji darbai. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, vadovaujantis ANK 27 straipsniu, yra viena iš administracinio poveikio priemonių. ANK 40 straipsnyje administracinių nusižengimų pakartotinumas apibrėžiamas kaip tame pačiame ANK straipsnyje numatyto administracinį nusižengimo padarymas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-444-658/2019) pažymėjo, jog sprendžiant, ar asmuo pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, kartu turi būti įvertinamos ir ANK 40 straipsnio nuostatos. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Iki KT nutarimo, vadovaujantis SEAKĮ nuostatomis, tokie asmenys negalėdavo teisės vairuoti susigrąžinti 10 metų.
Nors kituose ANK straipsniuose (ANK 420, 422, 423 straipsniai) yra numatyta galimybė asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs, skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 427 straipsnio 2 dalyje tokia galimybė nenumatyta. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už važiuojamosios dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat už reikalavimų nesilaikymą automagistralėse. Manytina, kad tokia nuostata sistemiškai nedera su SEAKĮ nuostatomis, pagal kurias pėsčiojo veiksmai apima ne tik ėjimą, bet judėjimą apskritai, be to, jo judėjimas gali vykti ne tik automagistralėse, bet ir greitkeliuose. ANK 428 straipsnio 7 ir 8 dalyse atsakomybė numatyta už dviračių vairavimą, kai tai daro neblaivūs ar apsvaigę asmenys. Motoriniai dviračiai šiose dalyse nenurodomi. Pažymėtina, kad nors KET dviračių vairuotojams nustatyti reikalavimai taikomi ir motorinių dviračių vairuotojams, tačiau SEAKĮ motorinis dviratis išskirtas kaip atskira transporto priemonės rūšis. SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. ANK 431 straipsnyje nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą (bauda nuo 150 iki 300 eurų, padarius nusižengimą pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų).
Atsižvelgus į tai, kad už tam tikrus nusižengimus, užfiksuotus ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, numatyta didesnė bauda (už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą bauda nuo 450 iki 550 eurų, už 420 straipsnio 2 dalyje – nuo 450 iki 550 eurų, už 426 straipsnio 2 dalyje – nuo 1100 iki 2000 eurų ir pan.) nei ANK 431 straipsnio 1 dalyje, be to, gali arba privalo būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) yra naudingiau nenurodyti administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio asmens. ANK 589 straipsnyje nurodyta, kurių institucijų pareigūnai tiria administracinius nusižengimus ir surašo protokolus. Pagal šį straipsnį, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, muitinės, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams pavesta tirti ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę). Nesulaikius reikalavimui nepaklususio vairuotojo, atliekant tyrimą transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Nepateikus šių duomenų, atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) taikoma pagal ANK 431 straipsnio 1 arba 2 dalį. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, karo policijos pareigūnams priskirta tirti net tik ANK 426 straipsnio 4 dalyje ar atitinkamai 5 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, bet ir kitus KET pažeidimus, kurie gali būti užfiksuoti ne asmens, įtariamo nusižengimo padarymu, akivaizdoje (greičio viršijimas, pavojingas, chuliganiškas vairavimas).
ANK 603 straipsnyje nurodyta, kad, padarius atitinkamuose ANK straipsniuose (jų dalyse) nurodytus nusižengimus, pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas pagal ANK 603 straipsnį gali būti taikomas dviem alternatyviais atvejais: 1) asmuo yra padaręs tam tikrą ANK 603 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau su sąlyga, kad dėl asmens veiksmų yra susidariusi tokia situacija, kuri trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises; 2) asmuo yra padaręs bet kokį pačiame ANK 603 straipsnyje tiesiogiai nenurodytą administracinį nusižengimą, už kurį pagal atsakomybę nustatantį ANK straipsnį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, kad už kai kuriuose ANK 603 straipsnyje išvardintuose straipsniuose numatytų nusižengimų padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 3 dalis, 424 straipsnio 4 dalis, 426 straipsnio 4, 5 dalys, 427 straipsnis), t. y. tokie nusižengimai patenka į abu aukščiau nurodytus atvejus, kai transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama. ANK 611 straipsnyje pateiktas ANK straipsnių (jų dalių) sąrašas, kuriuose numatyti nusižengimai, kai jie užfiksuojami ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tiriami pagal ANK 611 straipsnyje numatytą tvarką.
Pažymėtina, kad ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje fiksuojant KET pažeidimus, kartais nustatoma, kad transporto priemonės savininkas, valdytojas ar jų nurodytas transporto priemonę vairuojantys asmuo neturi teisės vairuoti ar tokių asmenų vairuotojo pažymėjimų galiojimas yra pasibaigęs. Tokiu atveju ANK 611 straipsnyje nustatyta tyrimo tvarka, kai asmeniui nedalyvaujant surašomas ir siunčiamas protokolas, netaikoma, o asmuo šaukiamas atvykti į nusižengimą tiriančią įstaigą. ANK 686 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo sąlygos, kurios iš esmės yra analogiškos SEAKĮ 23 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytoms sąlygoms (grąžinama tik po to, kai asmuo nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą.). Taip pat yra poreikis ANK redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas sistemiškai suderinant formuluotes – vartoti „neblaivumas“ vietoj „lengvas neblaivumas“. 3.3 . Dėl BK nuostatų. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki 5 metų. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Dėl SEAKĮ nuostatų. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusio SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalies nuostatos dėl draudimo 10 metų susigrąžinti teisę vairuoti turėjo didelės įtakos neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, juose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiaus mažėjimui.
2015 m. (palyginus su 2014 m.) neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 25 proc., sužeistųjų 18 proc., o žuvusiųjų beveik tris kartus, t. y. dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 32 žmonėmis mažiau. Nors 2017-2019 m. eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius palyginus su 2015 m. dar sumažėjo apie 25 proc., tačiau 2020 m. šis skaičius vėl išaugo (t.y. palyginus su 2019 m., išaugo 23 proc.). 2021 m. neblaivūs vairuotojai sukėlė 177 įskaitinius eismo įvykius (62 eismo įvykiais, arba 26 proc., mažiau nei 2020 m.). Šiuose įvykiuose žuvo 23 žmonės (3, arba 15 proc., daugiau nei 2020 m.), sužeista 220 žmonių (66, arba 23 proc., mažiau). Įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės dinamika pateikta žemiau esančiame grafike. Įskaitinių eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2012-2021 m. 2013-2016 m. vidutiniškai per metus buvo nustatoma 1 500 asmenų, kurie pakartotinai vairuodavo transporto priemones neblaivūs. Nuo 2017 m. kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kasmet nustatoma apie 400 asmenų, kurie pakartotinai vairuoja būdami neblaivūs (2019 m. – 377, 2020 m. – 346, 2021 m. – 408) ir padaro ANK 427 straipsnyje numatytus nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad vairavimo atvejų, kai nustatoma 1,51 ir daugiau promilės, mažėja nežymiai (2017 m. nustatyta 5 093 asmenų, 2018 m. – 4 863, 2019 m. - 4 580 asmenų, 2020 m. – 4 694 asmenys, 2021 m. – 4 432 asmenys). Atsižvelgus į KT nutarimą, SEAKĮ projekte siūloma pripažinti netekusiomis galios SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalis.
Tačiau įvertinus galiojusių nuostatų prevencinę įtaką eismo saugumui, taip pat esamą avaringumo situaciją (eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės pastaraisiais metais nemažėja), siūloma išlaikyti nuostatų, susijusių su nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones taikymu, nuoseklumą ir šį reguliavimą iš esmės perkelti į ANK bei BK nuostatas. Taip pat siūloma pripažinti netekusia galios SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį, kurioje numatyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemonės, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos, ir šį apribojimą taip pat įgyvendinti per ANK sankcijas (teisės vairuoti atėmimą). SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 2 straipsnį naujomis 191 , 271 , 301 ir 441 dalimis, kuriose būtų apibrėžtos sąvokos „eskortavimas“, „kelio ženklinimas“, „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ ir „oficiali delegacija“. Eskortavimą siūloma apibrėžti kaip veiklą, kai specialiomis spalvomis nudažytomis specialiosiomis transporto priemonėmis – motociklais užtikrinamas iškilmingai lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas. Tokia apibrėžtis siūloma atsižvelgus į vyraujančią eskortavimo praktiką, kai oficialių asmenų eskortavimas vykdomas naudojant motociklus su skiriamaisiais ženklais ir įrengtais specialiaisiais garso bei šviesos signalais, pasirenkant tam tikrą taktiką bei išsidėstymą. Atitinkamai sąvoką „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ siūloma apibrėžti kaip veiklą, kai specialiosiomis transporto priemonėmis užtikrinamas lydimų transporto priemonių nestabdomas judėjimas ir eismo saugumas .
Oficialią delegaciją siūloma apibrėžti taip: „Lietuvos Respublikos oficialus svečias, jo sutuoktinis ar kitas lydintis šeimos narys, vizito metu atliekantys atitinkamas valstybinio ir diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, taip pat Lietuvos Respublikos oficialų svečią lydintys kiti oficialūs asmenys, kurių pareigos atitinka vizito tikslus ir poreikį dalyvauti oficialiojoje vizito programos dalyje“. Atsižvelgus į SEAKĮ siūlomas įtraukti sąvokas, taip pat siūloma atitinkamai patikslinti (sistemiškai suderinti) SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 10 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad specialiosiomis transporto priemonėmis eskortuojamos (-i) ir lydimos (-i) oficialios delegacijos ir saugomi asmenys. Kelio ženklinimą SEAKĮ projekte siūloma apibrėžti kaip KET nurodytą horizontalųjį ar vertikalųjį ženklinimą. SEAKĮ2 straipsnio 49 dalyje taip pat redakciniu požiūriu tikslinamas vartojamas terminas „paspirtukas“ nurodant paspirtuką be variklio, o SEAKĮ 3 straipsnio 3 dalyje atitinkamai siūloma vartoti minėtą platesnį terminą „kelio ženklinimas“, kuris apimtų ne tik ženklinimo linijas, bet ir kitą ženklinimą – simbolius, užrašus ir pan., kurie nustatyti KET. Pagal Lietuvos Respublikos k rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 18 skyriaus nuostatas, Lietuvos kariuomenei priskirta saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugos organizavimo funkcija, kurią, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vykdo ir Karo policija. Vykdant saugomų asmenų apsaugą paprastai organizuojama ir jų palyda kelyje.
Taip pat krašto apsaugos sistema sulaukia oficialių svečių, kuriems apsauga neskiriama, tačiau pagal protokolo reikalavimus turi būti skiriama palyda. Karo policijai Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta užduotis užtikrinti Lietuvos karinių vienetų, užsienio valstybių ir organizacijų karinių vienetų judėjimą ir judėjimo kontrolę Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant šį uždavinį reikia lydėti tam tikrų kategorijų karinį transportą: karinio transporto kolonas, didžiagabaritį ir kitą karinį transportą, kuris kelia didesnę riziką saugiam eismui automobilių keliais. Atsižvelgus į tai, SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnio 91 dalį 3 punktu, nurodant, kad Karo policija lydi specialiosiomis transporto priemonėmis karines transporto priemones, taip pat oficialias delegacijas ir (ar) Lietuvos Respublikos oficialius svečius, kurie atvyksta krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado oficialiu kvietimu. SEAKĮ projektu siūloma SEAKĮ 19 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas turi ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotų Šengeno valstybių, bet ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, kai jie Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikus teisę švyturėlius naudoti visų NATO valstybių atstovams, būtų suvienodinta sąjungininkų, o būtent Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Kanados ir Turkijos Respublikos, galimybės pasinaudoti šia teise.
Šiais pakeitimais NATO valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojams būtų sudarytos sąlygos naudosis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, pvz., transportuojant ligonį į sveikatos priežiūros įstaigas ar užtikrinant eismo saugumą lydint karinio transporto kolonas. Manytina, kad nesuteikus teisės šiais išimtinais atvejais NATO šalių atstovams įjungti švyturėlius būtų nepagrįstai suvaržyta manevro laisvė, o gelbstint žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą užsienio valstybių specialiąsias transporto priemones visais atvejais turėtų lydėti Karo policija, dėl ko būtų patiriamos neproporcingas išlaidos ar net nuostoliai. Atsižvelgus į tai, kad taktinės ir logistinės transporto priemonės pagal savo pobūdį skirtos specialioms funkcijoms vykdyti (karinėms operacijoms ir pasirengimui joms bei kitoms kariuomenės funkcijoms), d alies taktinių ir logistinių transporto priemonių techninės charakteristikos ir įranga, kuri specialiai sukurta ar modifikuota kariniam naudojimui (ant transporto priemonių montuojama ginkluotė, inžinerinė, radijo ryšio įranga ir kt.), iš esmės skiriasi nuo kitų motorinių transporto priemonių, netikslinga taktinėms ir logistinėms transporto priemonėms, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir techninę ekspertizę techninės apžiūros įmonėse.
Pažymėtina, kad daugumoje NATO valstybių, pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Estijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Italijoje, karinių transporto priemonių techninę apžiūrą vykdo kariuomenė. Įvertinus NATO šalių patirtį ir siekiant užtikrinti visapusišką išskirtinai karinio pobūdžio informacijos apsaugą, SEAKĮ projektu siūloma nustatyti, kad taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka Lietuvos kariuomenė SEAKĮ nustatyta tvarka. Taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, sąrašą, taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninės apžiūros tvarką ir techninius reikalavimus nustato Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos. SEAKĮ projektu siūloma užpildyti teisinio reguliavimo spragą ir SEAKĮ įtvirtinti reguliacinę teisės normą, kuri būtų teisinis pagrindas leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo tvarkai.
SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti nauju 9 punktu, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, išdavimo sąlygas ir tvarką. Atitinkamai ANK projektu siūloma redakciniu požiūriu patikslinti ANK 415 straipsnio 2 dalį joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“. Taip būtų užtikrintas teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų įgyvendinimas. Siūloma sukurti naują, šiuolaikišką eismo įvykių informacinę sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi duomenys, reikalingi eismo įvykiams analizuoti ir eismo saugumo veiklai planuoti. Planuojama, kad šia sistema galės naudotis (tvarkyti duomenis, analizuoti eismo įvykius, teikti ir gauti reikiamą informaciją ir pan.) daugiau institucijų, kurių veikla susijusi su eismo saugumu. Tiek Lietuvos transporto saugos administracijai, tiek policijai, taip pat viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai aktualu tvarkyti eismo įvykių duomenis (juos rinkti, grupuoti, analizuoti ir atlikti kitus veiksmus) siekiant vykdyti švietėjišką veiklą, daryti išvadas dėl eismo saugos problemų, policijai šie duomenys ypač svarbūs planuojant prevencines priemones, patrulių darbą ir t. t. SEAKĮ 271 straipsnyje, kuriame nurodomi transporto priemonių registrai, valstybės informacinės sistemos, duomenų bazės. SEAKĮ projektu siūloma nustatyti, kad Eismo įvykių informacinės sistemos valdytoju būtų Susisiekimo ministerija .
Atsižvelgus į pasiūlymus dėl Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojo pakeitimo ir įvertinus tai, kad su duomenų tvarkymu registruose ar informacinėse sistemose susijusios funkcijos, pagal Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, nustatomos registrų ar informacinių sistemų nuostatuose, SEAKĮ projekte siūloma SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 7 punkto atsisakyti kaip perteklinio, t. y. šią nuostatą pripažinti netekusia galios. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2006/126/EB 11 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą priimančiajai ES valstybei narei yra numatyta pareiga atsisakyti pripažinti galiojančiu kitos ES valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas priimančiojoje ES valstybėje narėje. Tačiau priimančioji ES valstybės narė negali remtis minėta nuostata neapibrėžtą laiką atsisakydama pripažinti kitoje ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą vairuotojui, kuriam priimančiojoje ES valstybėje narėje buvo taikoma joje išduoto pažymėjimo atėmimo priemonė. Valstybė narė privalo nepripažinti kitoje ES valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą tik tam laikotarpiui, kuriam jos teritorijoje pritaikyta pažymėjimo atėmimo priemonė, ir draudžia šiai ES valstybei narei nepripažinti vairuotojo pažymėjimą po to, kai teisės vairuoti apribojimo priemonės taikymo laikotarpis baigėsi. Taigi kitoje ES valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas turi būti pripažintas, kai teisės vairuoti apribojimo priemonės taikymo laikotarpis baigiasi ir jo pripažinimui neturi būti keliami papildomi nacionaliniai reikalavimai.
SEAKĮ projektu siūloma patikslinti SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai, kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Taip būtų užtikrinta, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų nebus reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, tam, kad būtų pripažįstamas užsienyje išduotas vairuotojo pažymėjimas pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Taip pat siekiant teisinio reguliavimo aiškumo redakciniu požiūriu siūloma patikslinti nuostatą, kad vairuotojų pažymėjimai turi ne tik atitikti 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, bet ir turi būti išduoti tose šalyse, kurios yra prisijungusios prie nurodytų konvencijų. Be to, minėti nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tačiau juo tapus reikalingas tam tikras laikotarpis vairuotojo pažymėjimui pasikeisti, todėl SEAKĮ projektu siūloma nustatyti 6 mėnesių laikotarpį nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo dienos.
Siūloma patikslinti SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalies nuostatas, susijusias su draudimu naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. P ažymėtina, kad Lietuvos Respublikos keliuose daugėja elektromobilių, kurių elektros varikliai veikia itin tyliai, taip pat automobilių, kuriuose įrengta automatinė Start / Stop sistema, todėl praktikoje vis dažniau bus susiduriama su probleminėmis situacijomis, kai bus neaišku, ar motorinės transporto priemonės variklis buvo įjungtas arba išjungtas. Be to, praktikoje yra ne taip svarbu, ar variklis įjungtas ar išjungtas, o svarbiau yra tai, kad vairuotojas, prieš naudodamasis mobiliojo ryšio priemonėmis, pasirūpintų, kad transporto priemonė nepradėtų judėti. Atsižvelgus į tai, SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad t ransporto priemonei judant vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis , jeigu jomis naudojamasi rankomis. Tokia formuluotė iš esmės atitiks Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (su vėliausiais pakeitimais), 8 straipsnio 6 dalies nuostatas. SEAKĮ 13 straipsnio 14 dalyje siūloma įtvirtinti, kad reikalavimas vairuotojui dėl ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais vilkėjimo būtų taikomas ir esant blogam matomumui. Atsižvelgus į tai, kad SEAKĮ 2 straipsnio 49 dalyje (sąvoka „pėsčiasis“) įtvirtinta, jog pėsčiasis gali ne tik eiti, bet ir važiuoti, atitinkamai tikslinamos SEAKĮ 15 straipsnio nuostatos.
Be to, SEAKĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatomas reikalavimas, kad neapšviestame kelkraštyje arba važiuojamosios dalies pakraštyje tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui matomumą gerinančios priemonės (žibintas, liemenė, atšvaitas) privalomos ne tik judančiam, bet ir stovinčiam pėsčiajam, o šviečiantis žibintas būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams. SEAKĮ 15 straipsnio 2 dalyje atsisakoma neaiškumą keliančių žodžių „ ir nebus trukdoma transporto priemonėms
“. Atitinkamai SEAKĮ 15 straipsnio 3 dalies pakeitimais pėstiesiems sudaroma galimybė naudotis dviračių taku, kai jiems skirtos infrastruktūros kelyje nėra, taip pat leidžiama pereiti (kirsti) dviračių taką (ar dviračių juostą), kai dviratininkams ir pėstiesiems skirta infrastruktūra susikerta, taip pat įtvirtinamas draudimas pėstiesiems važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną, kaip numatyta KET. SEAKĮ 1
7 straipsnio 4 dalies 1 punkte atsisakoma sąlygos „jeigu įrengti dviračių takai“, nes atvejai, kai dviratininkai gali važiuoti važiuojamąja dalimi, nustatyti KET 57 punkte. Taip pat s iekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų suderinamumo siūloma SEAKĮ 17 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatančia, kad reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams, kaip tai nustatyta KET 66 punkte.
SEAKĮ projektu siūloma atsisakyti 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir pakeisti SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalį papildant nuostata, kad duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo, apie perleistą nuosavybės teisę į KTPR tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo , o tais atvejais, kai nuosavybės teisė perleista užsieniečiui ar Lietuvos Respublikoje neregistruotam užsienio juridiniam asmeniui – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės perleidimo . Taip pat siūloma pakeisti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį patikslinant subjektų ratą, kuriems tokia deklaravimo pareiga būtų netaikoma, t. y. užsieniečiams ir Lietuvos Respublikoje neregistruotiems užsienio juridiniams asmenims, kai motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą valdo asmuo, kuris yra ir šios motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas arba jo šeimos narys, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba nuosavybės teise priklauso darbdaviui, kai motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba yra valdoma lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos, nuomos arba panaudos sutarties pagrindu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teigimu, šios SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos padės kovoti su šešėline transporto priemonių prekyba. Esant prievolei deklaruoti transporto priemonės duomenis iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, kontroliuojančios institucijos pažeidėją gali identifikuoti transporto priemonės gabenimo metu.
Galiojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatai, lietuvis-tarpininkas, neturėdamas galimybės išvengti deklaravimo prievolės, deklaruoja transporto priemonę savo vardu. Nesant šios prievolės, tikrieji perpardavinėtojai ir toliau, kaip buvo iki šio įstatymo pakeitimo, nebus fiksuojami jokiuose dokumentuose, o automobilių aikštelėse nustačius tokius prekybininkus, jie, tikėtina, teigs, kad automobilį pirko iš užsieniečio, kuriam nebuvo prievolės deklaruoti prieš įvežant transporto priemonę į Lietuvos Respubliką. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje visada perleidžiant ir įgyjant nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) jos priekabą būtų įgyjamas unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodas, SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalis papildoma patikslinant, kad visais atvejais perleidžiama motorinė transporto priemonė privalo turėtų galiojantį SDK nepriklausomai nuo subjekto, kuris tokią transporto priemonę perleidžia. Atitinkamai SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalis taip pat patikslinama atsisakant perteklinės pareigos naujų, anksčiau neregistruotų motorinių transporto priemonių savininkams viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu skelbti SDK. Praktikoje galimos situacijos, kai vairuotojai, kurie turi galiojančius vairuotojo pažymėjimus, vengia pasitikrinti savo sveikatą nustatytu periodiškumu, dėl ko vairuojant kyla grėsmė jų pačių ir aplinkinių saugumui. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais nustatyta gana nemažai eismo įvykių, kurie įvyko dėl priežasčių, susijusių su vairuotojų sveikatos būkle ( 2018 m. – 18 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2019 m. – 13 įvykių (3 asmenys sužeisti), 2020 m. – 12 įvykių (3 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo), per 2021 m. – 21 įvykis (8 asmenys sužeisti, 1 mirė prie vairo) .
SEAKĮ projektu siūloma papildyti SEAKĮ 22 straipsnio 4 dalį nuostata, kad vairuotojams nepasitikrinus sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu. Taigi m edicininės pažymos galiojimo terminas būtų tiesiogiai susiejamas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, pvz., jei vairuotojui medicininė pažyma yra išduota 5 metams, praėjus šiam terminui būtų laikinai sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas iki kol asmuo pasitikrintų sveikatą (tai padarius, t.y. pašalinus objektyvias aplinkybes, vairuotojo pažymėjimas būtų vėl paskelbiamas galiojančiu). Jei sveikata būtų patikrinta dar nepasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, tokiu atveju jokie papildomi veiksmai nebūtų atliekami. Pažymėtina, kad visos šiuo metu išduodamos medicininės pažymos valstybės įmonę „Regitra“ pasiekia elektroniniu būdu, tad procesas vyktų automatiškai, o informacija apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, papildžius valstybės įmonės „Regitra“ Vairuotojų portale veikiantį informavimo apie besibaigiantį vairuotojo pažymėjimo galiojimą procesą , pasiektų konkretų vairuotoją. Atitinkamai vairuotojai būtų suinteresuoti pasitikrinti savo sveikatą ir taip būtų užtikrintas tiek jų pačių, tiek kitų eismo dalyvių saugumas.
Siūlomais pakeitimais būtų sudarytos sąlygos KTPVR tvarkytojui, gavusiam informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, registre pažymėti atitinkamą vairuotojo pažymėjimo galiojimo būklę (t. y. paskelbti jį negaliojančiu dėl medicininių priežasčių), o transporto priemones kontroliuojantys pareigūnai galėtų efektyviau kontroliuoti vairuotojus, dalyvaujančius viešajame eisme. Siekiant įgyvendinti priemonę, susijusią su vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa, siūloma pakeisti SEAKĮ 24 straipsnio 5 ir 6 dalis ir numatyti reikalavimą vairuotojams, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaiviais, baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, jeigu jiems numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma suteikti įgaliojimus tvirtinti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, tuo tikslu siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad jeigu vairuotojui nebus paskirtas įpareigojimas naudoti antialkoholinį variklio užraktą, tokiam vairuotojui nenumatoma prievolė užbaigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą. Manytina, kad paskirtas įpareigojimas naudoti antialkoholinį variklio užraktą kartu su prievole užbaigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą duotų geriausius rezultatus siekiant pakeisti netinkamą vairuotojo elgesį. Įvertinus tai, kad galiojančioje SEAKĮ 13 straipsnio redakcijoje neliko 2017 m. gruodžio 7 d. įstatymu Nr.
XIII-856 priimtos svarbios savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme reglamentuojančios nuostatos (šio įstatymo 3 straipsniu SEAKĮ 13 straipsnis buvo papildytas nauja 15 dalimi ), SEAKĮ projektu siekiama ištaisyti teisinio reguliavimo spragą ir SEAKĮ 13 straipsnį papildyti 20 dalimi, numatančia, kad savivaldžių automobilių bandymus viešajame eisme privalo atlikti asmenys, kurie bet kuriuo metu tiesiogiai ar nuotoliniu būdu gali perimti savivaldžių automobilių valdymą. Šie asmenys savivaldžių automobilių bandymų metu yra prilyginami vairuotojams, vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas vairuotojų pareigas ir privalo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė vairuoti bandomos kategorijos motorines transporto priemones. 4.2 . Dėl ANK nuostatų. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-28-495/2021), siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, ANK 28, 420, 422, 423, 424, 427, 428, 602 straipsniuose vartojamą formuluotę „daugiau negu 0,4 promilės“ siūloma pakeisti formuluote „ ne mažiau negu 0,41 promilės“ . Tokia formuluotė leis aiškiai suprasti, kad administracinė atsakomybė dėl minėtuose straipsniuose numatytų veikų atsiranda tik nustačius 0,41 ir atitinkamai daugiau promilių neblaivumą. ANK projektu siūloma ne tik patikslinti ANK 415 straipsnio 2 dalį joje išbraukiant žodžius „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“ (nes ši nuostata įtraukta į SEAKĮ projektą kaip reguliacinė norma), bet ir padidinti baudos dydį už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusižengimus.
Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodyti nusižengimai turi tiesioginės įtakos eismo saugumui (pvz., padangų netinkamas naudojimas, techniškai netvarkingų transporto priemonių vairavimas), padarytų teisės pažeidimų tyrimui (neįregistruotai transporto priemonei pasišalinus iš eismo įvykio ar kito teisės pažeidimo vietos, padarius ANK 611 straipsnyje nurodytus administracinius nusižengimus, transporto priemonės savininko nustatymas yra sudėtingas, reikalauja daug tyrimą atliekančių pareigūnų darbo sąnaudų). Vertinant sistemiškai ANK 415 straipsnyje įtvirtintas sankcijas, tokius nusižengimus padarę asmenys neturėtų būti baudžiami švelniau, nei pvz. asmenys, kurie vairuoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę. Už ANK 415 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusižengimų padarymą siūloma nustatyti baudą nuo 50 iki 100 eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje siūloma už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyti tokį pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kaip ir asmenims, kurie nusižengimą padaro vairuodami transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklus arba pradedantiesiems vairuotojams. Neturintys teisės vairuoti transporto priemones asmenys neturi atsidurti teisiškai geresnėje padėtyje, nei asmenys, kurie padaro tokį pat nusižengimą turėdami teisę vairuoti.
SEAKĮ atsisakius nelogiškos, su eismo saugumu nesusijusios nuostatos dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimo stovinčioje transporto priemonėje, atitinkamai analogiškų nuostatų siūloma atsisakyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje. ANK 420 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi ir numatyti griežtesnę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, kai chuliganiškai vairuoja asmuo, jau baustas už analogišką veiką. Chuliganiškai vairuodamas asmuo tokią veiką daro dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, toks asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis. Pakartotinas tokio nusižengimo padarymas parodo, kad asmuo pavojingu būdu naudodamas padidinto pavojaus šaltinį ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kelia pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Už šią veiką siūloma ne tik numatyti baudą nuo 600 iki 800 eurų (neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1000 iki 1200 eurų), bet ir privalomai skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių bei numatyti galimybę konfiskuoti teisės pažeidimo įrankį – transporto priemonę. ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos veikos (pavojingas, chuliganiškas vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam) pagal jų pavojingumą ir baudų už jų padarymą dydžiu prilygsta ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytiems nusižengimams, už kurių padarymą yra numatytas galimas ar net privalomas transporto priemonės konfiskavimas.
Siūloma ANK 420 straipsnį papildyti 7 dalimi ir nustatyti, kad už ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat 5 dalyje, padarytus nusižengimus gali būti konfiskuojama transporto priemonė. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018 konstatavo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta, taip pat į siūlymą pripažinti netekusia galios SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį, už ANK 423 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą), 424 straipsnyje (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) numatytus padarytus nusižengimus siūloma asmenims, neturintiems teisės vairuoti, skirti privalomą teisės vairuoti atėmimą.
Už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), siūloma skirti nuo 9 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už ANK 423 straipsnio 2 dalyje (nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas), siūloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų iki 2 metų, už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), siūloma skirti nuo 6 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje (vairavimas neturint teisės vairuoti, kai asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs), – nuo vienų metų šešių mėnesių iki 2 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje (pakartotinis vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių privalomą teisės vairuoti atėmimą, už 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus – nuo vienų iki 3 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą.
Už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje (KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), siūloma skirti nuo 9 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už ANK 423 straipsnio 2 dalyje (nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas), siūloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų iki 2 metų, už ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus (vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, ar kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba šie nusižengimai padaryti neblaivaus ar apsvaigusio asmens), siūloma skirti nuo 6 mėnesių iki vienų metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje (vairavimas neturint teisės vairuoti, kai asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs), – nuo vienų metų šešių mėnesių iki 2 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą, už padarytą nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje (pakartotinis vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), – nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių privalomą teisės vairuoti atėmimą, už 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusižengimus – nuo vienų iki 3 metų privalomą teisės vairuoti atėmimą. ANK 424 straipsnį siūloma išdėstyti nauja redakcija. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atsakomybę už transporto priemonių vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus apribojimus, skirtus leisti vairuoti tik tam tikros rūšies transporto priemones, pvz. apribojimas vairuoti tik triračius, vairuoti transporto priemonę tik su automatine pavarų dėže) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Už tokį nusižengimą, įvertinus tai, kad jis yra mažiau pavojingas nei vairavimas neturint teisės vairuoti, siūloma nustatyti baudą nuo 30 iki 50 eurų.
Tokia nuobauda turėtų asmenis skatinti laiku vykdyti pareigą tikrintis sveikatą, keisti vairuotojo pažymėjimą, mokėti paskirtas baudas ar laikytis vairuotojo pažymėjime nustatytų reikalavimų. ANK 424 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisės jų vairuoti ar kai tokia teisė atimta, sustabdyta, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Siūloma nustatyti baudą nuo 800 iki 1000 eurų, o šio straipsnio 8 dalyje – galimybę konfiskuoti transporto priemonę. Siekiant suderinti ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vienerių metų skaičiavimo terminą, kai laikoma, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs pakartotinai, su terminu nustatytu ANK 40 straipsnyje, kuriame apibrėžiama administracinių nusižengimų pakartotinumo sąvoka, siūloma patikslinti vienų metų terminą ir jį skaičiuoti nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos . Nors KT nutarime pripažino, kad SEAKĮ 24 straipsnio 7 ir 8 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau KT nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti. Įstatymo leidėjas, siekdamas, kad kitų asmenų sveikatai ir gyvybei didelį pavojų savo veiksmais keliantis asmuo, t. y. transporto priemonę pakartotinai vairavęs neblaivus ar apsvaigęs, ilgai negalėtų vairuoti transporto priemonių, nustatė pakankamai ilgą – 10 metų draudimo vairuoti (teisės vairuoti negrąžinimo) transporto priemones laikotarpį.
ANK 427 straipsnio („Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai“) sankcijoje siūloma įtvirtinti adekvačias, teisiškai sureguliuotas poveikio priemones šiurkščiai ir sistemingai KET pažeidinėjantiems asmenims. Toks siūlymas grindžiamas ir aukščiau pateikta neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių statistika, galiojusios SEAKĮ nuostatos dėl negrąžinimo teisės vairuoti 10 metų prevencine reikšme. Siūloma už padarytą administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, numatyti teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Siekiant kuo plačiau taikyti alternatyvias administracinio poveikio priemones, kurios padėtų pakeisti nusižengimą padariusio asmens elgesį, suteikti asmenims galimybę vairuoti transporto priemones su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu net ir padarius šiurkščius nusižengimus, už kuriuos ANK numato ilgą teisės vairuoti atėmimo terminą, siūloma už tokį nusižengimą numatyti galimybę skirti ir alternatyvią administracinio poveikio priemonę, t. y. draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tokia priemonė būtų skiriama nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 metų.
Toks terminas siūlomas įvertinus kituose ANK straipsniuose (ANK 420, 422, 423 straipsniai), kuriuose numatyta galimybė asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs, skirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikomą teisės atėmimo ir teisės atėmimo kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, santykį. T. y. skiriamų abiejų administracinio poveikio priemonių minimalus terminas yra ilgesnis 6 mėnesiais už minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą (kai skiriama vien tik ši administracinio poveikio priemonė), o maksimalus abiejų administracinio poveikio priemonių terminas yra vienais metais ilgesnis už maksimalų teisės vairuoti atėmimo terminą (kai skiriama vien tik ši administracinio poveikio priemonė). ANK projektu siūloma redakciniu požiūriu patikslinti nuostatas, susijusias su pėsčiojo judėjimu, t. y. ANK 428 straipsnio 1 dalį siūloma patikslinti nurodant, kad administracinę atsakomybę užtraukia ne pėsčiųjų ėjimas siaurąja prasme, bet jų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat eismo tvarkos nesilaikymas ne tik automagistralėse, bet ir greitkeliuose. Taip ANK nuostatos būtų sistemiškai suderintos su SEAKĮ 15 straipsnio nuostatomis. Be to, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo siūloma ANK 428 straipsnio 7 ir 8 dalis papildyti motorinių dviračių vairuotojais – tokiu atveju bus aiškiai suprantama, kad šiose dalyse nustatyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, apsvaigusiam ar vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo taikoma ir motorinių dviračių vairuotojams.
Siekiant užkirsti kelią transporto priemonių savininkų (valdytojų) piktnaudžiavimui, kai, norint išvengti griežtesnės nuobaudos, nevykdoma SEAKĮ nustatyta pareiga pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę, siūloma ANK 431 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir nustatyti baudą nuo 600 iki 900 eurų, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) nepateikia duomenų apie asmenį, kai buvo padaryti ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse nustatyti administraciniai nusižengimai. Siūloma bauda būtų adekvati nusižengimų, dėl kurių nepateikiami duomenys, baudoms. Be to, siūloma numatyti griežtesnę atsakomybę (bauda nuo 900 iki 1200 eurų) asmenims, kurie tokį nusižengimą padaro pakartotinai. Siekiant teisinio aiškumo, ANK 603 straipsnyje siūloma atsisakyti nuorodų į tuos ANK straipsnius ar jų dalis, už kuriuos (-ias) pagal atsakomybę nustatantį ANK straipsnį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tokiu atveju ANK 603 straipsnyje nurodyti du skirtingi transporto priemonės priverstinio nuvežimo pagrindai tarpusavyje nekonkuruos, nebus prieštaravimų ir šiame straipsnyje nustatytai transporto priemonių grąžinimo tvarkai. Siekiant palengvinti administracinių nusižengimų tyrimą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) ar jo nurodytas asmuo pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti, ANK 611 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuoroda į ANK 424 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis.
Administracinio nusižengimo protokolas ANK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (nekviečiant asmens į tyrimą atliekančią įstaigą) galės būti surašomas bei siunčiamas ir tais atvejais, kai asmuo nusižengimo padarymo metu neturi teisės vairuoti. Atsižvelgus į ANK projekte siūlomus pakeitimus, susijusius su transporto priemonės konfiskavimu, ANK 29 straipsnio 4 dalyje atliekami techninio pobūdžio pakeitimai, susiję su nuorodos į 424 straipsnio 5 ir 6 dalis patikslinimu. Atitinkamai ANK 71 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje patikslinama nuoroda į 420 straipsnio 4 ir 5 dalis, 424 straipsnio 6 dalį. ANK 589 straipsnio 31, 34, 40, 55 ir 63 punktuose, taip pat 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 611 straipsnyje patikslinamos nuorodos, susijusios su ANK 431 straipsnio papildymu naujomis dalimis ir su nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais ANK 603 straipsnio pakeitimais (teisė priverstinai nuvežti transporto priemonę suteikta ne tik policijos, bet ir kitų institucijų pareigūnams). Pažymėtina, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d., 2023 m. sausio 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja atitinkami ANK 589 straipsnio pakeitimai, todėl, r emiantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 139 punktu (j eigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas), kartu parengti Įstatymo Nr. XIV-1091 pakeitimo ir Įstatymo Nr.
XIV-598 pakeitimo projektai, kuriais siekiama sistemiškai suderinti ANK projekte siūlomus 589 straipsnio 31 ir 40 punktų pakeitimus, susijusius su atitinkamomis nuorodomis į ANK straipsnius. Įstatymo Nr. XIV-598 pakeitimo projektas taip pat apima ir poreikį patikslinti nuorodos į 306 straipsnį išbraukimą atsižvelgus į 2022 m. sausio 11 d. Seimo priimtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 307, 589 straipsnių pakeitimo ir 306 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIV-897. ANK 686 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti SEAKĮ dubliuojančių nuostatų ir nustatyti, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama SEAKĮ nustatyta tvarka, vietoje ANK šiame straipsnyje nurodytų sąlygų. 4.3 . Dėl BK nuostatų. BK projekte pateiktas siūlymas susijęs su KT nutarimu, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai SEAKĮ normos, užkertančios kelią asmenims, kurie pakartotinai vairavo transporto priemones neblaivūs ar apsvaigę, 10 metų susigrąžinti teisę vairuoti. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl ANK 427 straipsnyje numatyto nusižengimo sankcijos griežtinimo, BK 68 straipsnyje siūloma numatyti galimybę skirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – terminą, kai nusikalstama veika padaroma vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam ar apsvaigusiam, t. y. už BK
straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas asmeniui gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki septynerių metų, jeigu jam nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, padarytos būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Tokiu atveju BK 68 straipsnyje būtų įtvirtinta išimtis (analogiškai kaip ir BK 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 2 dalyje), orientuota į siaurą pažeidėjų kategoriją (pakartotinai pažeidimus darančius neblaivius ir apsvaigusius kelių transporto priemonių vairuotojus), ir nustatytas kovos su šiurkščiai KET reikalavimus pažeidinėjančiais asmenimis, kurie kelia grėsmę visuomenės saugumui, prioritetas BK 68 straipsnio kontekste. Pažymėtina, kad minimalios vienerių metų termino ribos keisti nesiūloma. 4.4 . Dėl nuostatų įsigaliojimo. Atsižvelgus į tai, kad pasiūlymams dėl Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojo pasikeitimo, taip pat vairavimo esant neblaiviam prevencijos programos įgyvendinimo mechanizmo užtikrinimo ir vairuotojo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu reikia ne tik parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, bet ir spręsti techninius informacinių sistemų klausimus, minėtų SEAKĮ projekto nuostatų įsigaliojimo terminai numatomi atitinkamai 2023 m. liepos 1 d. ir 2024 m. sausio 1 d. Įvertinus tai, kad Krašto apsaugos ministerija iki 2022 m.
III ketv. pabaigos numato pasiruošti įgyvendinimui dėl taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninės apžiūros ir techninės ekspertizės reglamentavimo, šių nuostatų įsigaliojimas siūlomas 2022 m. spalio 1 d. SEAKĮ projekto nuostatų, susijusių su specialiosiomis transporto priemonėmis vykdomu eskortavimu ir lydėjimu, transporto priemonių įgytos ir perleistos nuosavybės deklaravimo modelio taikymu, vairuotojo pažymėjimo pripažinimu nereikalaujant iš ne Lietuvos Respublikos gyventojų įvykdyti papildomas sąlygas, susijusias su Lietuvos Respublikoje atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimu, įsigaliojimas siūlomas taip pat 2022 m. spalio 1 d., nes šioms nuostatoms įgyvendinti nors ir nėra poreikio priimti sudėtingus techninio pobūdžio sprendimus, tačiau būtina parengti įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, be to, nuostatų įsigaliojimas anksčiau nei 2023 m. liepos 1 d. aktualus dėl atitinkamų spragų (pvz., neapibrėžtų sąvokų) užpildymo, KT nutarimo įgyvendinimo. Analogiška 2022 m. spalio 1 d. įsigaliojimo data siūloma ir dėl ANK bei BK projektų nuostatų . 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų pakeitimai turės prevencinės įtakos. Esant objektyviai informacijai dėl vairuotojų sveikatos būklės, policijos pareigūnai galės efektyviau kontroliuoti vairuotojus, dalyvaujančius viešajame eisme, o vairuotojai atsakingiau žiūrės į savo sveikatą ir su ja susijusias galimybes vairuoti tam tikras transporto priemones, dėl to pagerės eismo sauga ir sumažės eismo įvykių.
Nustačius griežtesnę atsakomybę transporto priemonių savininkams (valdytojams) už duomenų apie transporto priemonę valdžiusį ir pavojingą nusižengimą padariusį asmenį, transporto priemonių savininkai (valdytojai) atsakingiau teiks duomenis apie nusižengimus padariusius asmenis. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Manytina, kad siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję su transporto priemonių sandorių deklaravimo modelio taikymu, turės teigiamos įtakos naujų, anksčiau neregistruotų transporto priemonių prekybos sektoriui, nes bus atsisakyta perteklinės pareigos viešo pasiūlymo įsigyti transporto priemonę metu skelbti SDK. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymus inkorporuoti nereikės keisti kitų įstatymų. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Sąvokos
„eskortavimas“ ir „lydėjimas specialiosiomis transporto priemonėmis“ įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11
. Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, reikės parengti:1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;2 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;3 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1V-319 „Dėl Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą;4 ) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.
5-V-200 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;5 ) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinti nauji Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatai, projektą;6 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;7 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1V-379 „Dėl Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;8 ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;9 ) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta vairavimo esant neblaiviam prevencijos programa, projektą;10 ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo, kuriuo būtų patvirtintas taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, sąrašas, projektą;11 ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymo, kuriuo būtų patvirtinti taktinių ir logistinių transporto priemonių ir jų priekabų, turinčių traktorių ir savaeigių mašinų kategorijas, techninės apžiūros tvarka ir techniniai reikalavimai, projektą;12 ) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr.
5-V-242 „Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Taip pat reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 5-V-601 „Dėl Eismo įvykių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo ir informacinės sistemos veiklos pradžios nustatymo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nuostatoms dėl taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninės apžiūros ir techninės ekspertizės reglamentavimo įgyvendinti 2022 m. reikės apie 75 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos iš bendrų Krašto apsaugos ministerijos asignavimų. Taktinių ir logistinių transporto priemonių, kuriose integruotos ginklų ir valdymo sistemos, techninę apžiūrą atliekant kariuomenei, kasmet bus sutaupoma apie 82 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Eismo įvykių informacinei sistemai tobulinti, šios sistemos techniniam perkėlimui į Susisiekimo ministerijos valdomą ar kitą techninę infrastruktūrą, išlaikant Eismo įvykių informacinės sistemos integracijas su Administracinių nusižengimų registru ir užtikrinant duomenų gavimo ir teikimo sąsajas 2023 m. reikalingas poreikis 4 mln. eurų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lėšos bus skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti numatytų lėšų. Pažymėtina, kad į gyvendinant priemonę taip pat bus perskirstomi valstybės biudžeto asignavimai s umažinant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos asignavimus 6 600 eurų ir šia suma padidinant Susisiekimo ministerijos asignavimus išlaidoms, susijusios su esamos Eismo įvykių informacinės sistemos, kurios valdytojas keičiamas ir kuri bus tobulinama, palaikymu. 14 . Rengiant į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus remtasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos specialistų vertinimais. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis nusižengimas“ , „Eismo įvykių informacinė sistema“, „teisės vairuoti grąžinimas“, „unikalus motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2022-03-25 Nr. XIVP-1446 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 6, 7, 8 ir 10 straipsniais siūloma keisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420, 423, 424 ir 427 straipsnius, kuriuose apibūdinant administracinį nusižengimą padariusio asmens neblaivumo minimalią ribą vartojama formuluotė „ daugiau negu 0,4 promilės”. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota[ [1] ], kad pacituota formuluotė yra klaidinanti ir iš esmės neatitinkanti administracinio nusižengimo požymiams keliamo teisinio tikslumo ir aiškumo reikalavimų ( nullum crimen sine lege certa ), kadangi jos gramatinė konstrukcija suponuoja, jog asmuo atsakomybėn už atitinkamo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti traukiamas net ir tuo atveju, jeigu jam būtų nustatytas, pvz., 0,409 promilės neblaivumas. Teismas, įvertinęs ANK 11 straipsio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą[ [2] ], nurodė, jog minimali asmens neblaivumo riba tų ANK straipsnių, kuriuose vartojama formuluotė „ daugiau negu 0,4 promilės”, kontekste turėtų būti ne mažiau nei 0,41 promilės. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6, 7, 8 ir 10 straipsniais keičiamo ANK 420, 423, 424 ir 427 straipsniai turėtų būti tikslinami. Tokio paties pobūdžio patikslinimai reikalingi ir ANK 28, 422 bei 602 straipsniuose, kuriuose irgi vartojama formuluotė „ daugiau negu 0,4 promilės”. 2. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 6 dalyje teikiant nuorodą į ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą žodžius „numatytus administracinius nusižengimus“ reikėtų rašyti vienaskaitos galininko forma. 3.
straipsnio 5 ir 6 dalyse numatomos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu. Įvertinus įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio
įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 6 dalis – lengvesnius. Pažymėtina, jog konstruojant teisės pažeidimų sudėtis teisėkūroje įprasta laikytis praktikos, pagal kurią sunkesnį kvalifikuojantį požymį (požymius) įtvirtinanti teisės pažeidimo sudėtis pagal eiliškumą dėstoma po teisės pažeidimo sudėties, įtvirtinančios lengvesnį kvalifikuojantį požymį (požymius). Remiantis tuo, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 5 ir 6 dalis pakeisti vietomis. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, tuomet turėtų būti tikslinamos ir įstatymo projekto 2 ir 10 straipsniais keičiamo ANK 71 straipsnio 1 dalyje bei 427 straipsnio 1 dalyje pateiktos nuorodos į ANK 424 straipsnio 5 dalį, t. y. nuorodas reikėtų teikti į ANK 424 straipsnio 6 dalį. 4. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 603 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas galėtų būti taikomas, be kita ko, asmenims, padariusiems įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 420 straipsnio bet kurioje dalyje bei įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatomus administracinius nusižengimus. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. 4.1.
4.1. Pastebėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas pagal ANK 603 straipsnį gali būti taikomas dviem alternatyviais atvejais: 1) asmuo yra padaręs tam tikrą ANK
expressis verbis nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau su sąlyga, kad dėl asmens veiksmų yra susidariusi tokia situacija, kuri trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises[ [3] ];
2) asmuo yra padaręs bet kokį pačiame ANK 603 straipsnyje tiesiogiai nenurodytą administracinį nusižengimą, už kurį pagal atsakomybę nustatantį ANK straipsnį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas[ [4] ]. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 420 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad už ANK
būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Analogiška taisyklė yra ir įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 8 dalyje dėl ANK 424 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 603 straipsnyje nereikėtų pašalinti nuorodų į išvardintas ANK straipsnių dalis, kadangi net ir be šių nuorodų asmeniui padarius įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse arba įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatomus nusižengimus, jo atžvilgiu priverstinis transporto priemonės nuvežimas galėtų būti taikomas. 4.2.
kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama padarius tokį nusižengimą, už kurį pagal atsakomybę nustatantį ANK straipsnį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tuomet, remiantis ANK 603 straipsnio nuostatomis, ji grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla, išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama arba ANK 603 straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama, taip pat išskyrus atvejus, kai ji nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo tarpu tais atvejais, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama padarius nusižengimą, tiesiogiai įvardintą pačiame ANK 603 straipsnyje, tuomet ją leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą, t. y. šiuo atveju galioja bendra taisyklė, kad susigrąžinimas įmanomas dar nepasibaigus administracinio nusižengimo teisenai. Manytina, jog įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 603 straipsnyje numatomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu yra dviprasmiškas. Viena vertus, įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo ANK 603 straipsnyje expressis verbis minimas ANK 420 straipsnis, taigi ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, taip pat minimos ANK 424 straipsnio 5 ir 6 dalys, kas suponuoja, kad šiuos nusižengimus padaręs asmuo turėtų turėti galimybę susigrąžinti transporto priemonę iškart po to, kai yra pašalinamos atitinkamos grėsmės (grėsmė eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ir pan.), t. y. dar iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo.
Kita vertus, už įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo ANK 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse bei įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo ANK 424 straipsnio 5, 6 dalyse numatytų nusižengimų padarymą ANK numato galimybę skirti transporto priemonės konfiskavimą, todėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės susigrąžinimas nepasibaigus procesui šiuo atveju turėtų būti apskritai negalimas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi lieka neaišku, kaip turėtų būti sprendžiamas priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo klausimas vykstant administracinio nusižengimo teisenai, pvz., tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darydamas bet kurį iš šioje pastaboje nurodytų administracinių nusižengimų naudojosi jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone. Pažymėtina, kad aptariama problema egzistuoja ir galiojančios redakcijos ANK 603 straipsnyje, kuriame teikiama nuoroda į ANK 424 straipsnio 4 dalį (ją įstatymo projektu siūloma laikyti ANK 424 straipsnio 5 dalimi). 5. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 37.5 papunkčiu, vienintelė įstatymo projekto 16 straipsnio dalis nenumeruotina. 6.
dėmesys, kad Seime yra užregistruoti šie įstatymų projektai, kuriais siūloma keisti tas pačias ANK nuostatas kaip ir teikiamu įstatymo projektu:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1292(4));
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343 ir 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1248);
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 66, 508, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 661 , 1311 straipsniais įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1227);
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1013). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021. [2] ANK 11 straipsnio 3 dalis numato, kad „ Jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas”. [3] „Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje <...>, 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse <...> numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo <...>“. [4]
„<...> taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti
skiriamas transporto priemonės konfiskavimas <...>“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-06-21 Nr. XIVP-1446(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-09-29 Nr. XIVP-1446(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
DĖL
2022
21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Gediminas Ligeika, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, Valstybės įmonės „Regitra“ Teisės skyriaus vadovas Vytautas Žekonis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Andrius Karnilavičius, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Gintaras Pilipavičius, Lietuvos kariuomenės Karo policijos vado patarėjas Taras Ivanec, Lietuvos kariuomenės atstovai, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos vadas plk. ltn.
Aurius Daškevičius, Lietuvos kariuomenės Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus vedėja Žydrė Abourida, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-06-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
21 Projekto 21 straipsniu nustatoma įsigaliojimo data yra 2022 m. spalio 1 d. Abejotina, ar bus sp ėta priimti iki to laiko įstatymą. Todėl svarstytina vėlesnė įsigaliojimo data. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu yra keičiami keli ANK 589 straipsnio punktai (31 ir 40) , kurie yra jau priimtuose, bet dar neįsigaliojusiuose įstatymuose, kurių vienas (Nr. XIV-1091) įsigalioja 2022 m. lapkri čio 1 d. Tod ėl apsisprendžiant dėl datos, turėtina tai omenyje. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad reikia priimti KET pakeitimus, taip pat KET pakeitimams turi būti paliktas pereinamasis laikotarpis susipažinti eismo dalyviams, vairavimo mokykloms ir mokiniams, pakeisti mokomąją medžiagą, KET knygeles ir pan., o visuomenė neigiamai žiūri į dažną KET kaitaliojimą, rengėjai siūlo tokią įsigaliojimo datą: „
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 2 . Šio įstatymo 6 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vadovybės apsaugos tarnyba 2022-08-03 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, pagal kompetenciją įvertinusi pateiktus derinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 27(1), 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1445(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1446(2), informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams neturi. Atsižvelgti
ų ministerija
2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 271 , 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-1445(2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir
Lietuvos Respublikos v idaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir kitų institucijų pateiktas teisinio reguliavimo iniciatyvas transporto priemonių eismo saugos srityje.
Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija
ministerijos kreipimąsi su prašymu inicijuoti teisinio reglamentavimo pokyčius, susijusius su neteisėtu transporto priemonių žymėjimu ir jų dalyvavimu viešajame eisme. Kaip nurodo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, p raktikoje pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 65 dalyje nenurodytų institucijų transporto priemonėms naudojamos (jas nudažant ar apklijuojant) specialiąsias transporto priemones žyminčios dažymo schemos, spalvų deriniai, skiriamieji ženklai ir taip pažymėtos transporto priemonės klaidina visuomenę bei eismo dalyvius. Be to, neatmestina galimybė, kad tokios transporto priemonės gali būti panaudojamos nusikalstamiems tikslams. Pažymėtina, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai viešajame eisme dalyvauja Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės, kurioms naudojamas užsienio valstybių specialiųjų transporto priemonių žymėjimas. Manytina, kad esamas teisinis reglamentavimas nenumato aiškaus draudimo naudoti tokias transporto priemones viešajame eisme ir atsakomybės už specialiomis spalvomis ar simboliais pažymėtų, tačiau nepriskiriamų specialiosioms transporto priemonėms, transporto priemonių vairavimą. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, SEAKĮ turėtų būti numatytas aiškus draudimas viešajame eisme naudoti tokias transporto priemones. Atitinkamai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) turi būti numatyta administracinė atsakomybė už minėto draudimo nepaisymą.
Atsižvelgdami į išdėstytą problematiką ir įvertinę tai, kad Seime registruoti aktualūs SEAKĮ ir ANK pakeitimų projektai, siūlytume įvertinti galimybę minėtus projektus papildyti atitinkamomis nuostatomis. Pritarus galimybei dėl naujų pataisų inkorporavimo į SEAKĮ ir ANK projektus, keistinos nuostatos galėtų būti dėstomos taip:
SEAKĮ 25 straipsnio 8 dalies pakeitimas : „8. Draudžiama Transporto transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus , dalyvauti viešajame eisme transporto priemonėms, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos žymėjimu, kuris atitinka ar yra panašus į specialiųjų transporto priemonių žymėjimą .“ ANK 415 straipsnio 4 dalies pakeitimas : „4. Transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo taip pat transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos žymėjimu, kuris atitinka ar yra panašus į specialiųjų transporto priemonių žymėjimą, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.“ Pritarti Pasiūlymas:
Redakciškai pakoregavus pateiktą pasiūlymą, ANK 415 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „4.
Transporto priemonių vairavimas su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais, su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo taip pat transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms transporto priemonėms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais ir (arba) pažymėtos taip pat ar panašiai, kaip žymimos specialiosios transporto priemonės, vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.“
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė