Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-188143 straipsniO pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) 20223 m. liepos 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 20223 m. birželio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus buitinius vartotojus, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina ir kurių duomenys apie pasirinktą nepriklausomą tiekėją skirstomųjų tinklų operatoriaus nėra perduoti visuomeniniam tiekėjui, apie numatomą sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą 2023 m. liepos 1 d., jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją, jeigu vartotojas nėra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su nepriklausomu tiekėju, taip pat apie tai, kad vartotojams, kurie jau yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, informaciją apie sudarytų sutarčių vykdymą pateiks jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas. 2. Visuomeninio tiekėjo pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, įvertinamos nustatant visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą. 3.
tiekėjas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus buitinius vartotojus, su kuriais šio įstatymo įsigaliojimo dieną šis nepriklausomas tiekėjas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, apie jų teisę iki 2023 m. birželio 30 d. gauti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo. 4. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę atidėti visų su Elektros energetikos įstatymo
elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių, pagal kurias elektros energijos tiekimas prasidės 2022 m. sausio 1 d., vykdymo pradžią iki 2023 m. liepos 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta sudarant šias sutartis, įskaitant kainą, kainos ir (ar) sutarties galiojimo termino pabaigą. Jeigu nepriklausomas tiekėjas pasinaudoja šioje dalyje nurodyta teise, jis privalo sutartyje nurodytu būdu ne vėliau kaip per
vartotoją apie elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo termino pradžios atidėjimą ir vartotojo teisę nesutikti su šio sutarties vykdymo pradžios atidėjimu. Jeigu buitinis vartotojas nesutinka su elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo pradžios termino atidėjimu, apie tai sutartyje nurodytu būdu jis informuoja nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip iki
energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymas pradedamas nuo šioje sutartyje nurodyto termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis
Projekto XIVP-1434(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-188143 straipsniO pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) 20223 m. lieposgruodžio 1 d. – visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, išskyrus vartotojus, nurodytus šio įstatymo 69 straipsnio 14 ir 15 dalyse, ir pažeidžiamus vartotojus, kurie laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 20223 m. birželiolapkričio 30 d. bent kartą buvo įgiję pažeidžiamo vartotojo statusą;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus buitinius vartotojus, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina ir kurių duomenys apie pasirinktą nepriklausomą tiekėją skirstomųjų tinklų operatoriaus nėra perduoti visuomeniniam tiekėjui, apie numatomą sutarties su visuomeniniu tiekėju nutraukimą 2023 m. liepos 1 d., jų pareigą pasirinkti nepriklausomą tiekėją, jeigu vartotojas nėra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su nepriklausomu tiekėju, taip pat apie tai, kad vartotojams, kurie jau yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, informaciją apie sudarytų sutarčių vykdymą pateiks jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas. 2. Visuomeninio tiekėjo pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, įvertinamos nustatant visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą. 3.
tiekėjas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus buitinius vartotojus, su kuriais šio įstatymo įsigaliojimo dieną šis nepriklausomas tiekėjas yra sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, apie jų teisę iki 2023 m. birželio 30 d. gauti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo. 4. Nepriklausomas tiekėjas turi teisę atidėti visų su Elektros energetikos įstatymo
elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių, pagal kurias elektros energijos tiekimas prasidės 2022 m. liepos 1 d., vykdymo pradžią iki 2023 m. gruodžio 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta sudarant šias sutartis, įskaitant kainą, kainos ir (ar) sutarties galiojimo termino pabaigą. Jeigu nepriklausomas tiekėjas pasinaudoja šioje dalyje nurodyta teise, jis privalo sutartyje nurodytu būdu ne vėliau kaip per
vartotoją apie elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo termino pradžios atidėjimą ir vartotojo teisę nesutikti su šio sutarties vykdymo pradžios atidėjimu. Jeigu buitinis vartotojas nesutinka su elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymo pradžios termino atidėjimu, apie tai sutartyje nurodytu būdu jis informuoja nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip iki
elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties vykdymas pradedamas nuo šioje sutartyje nurodyto termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, iki šių metų liepos 1 dienos (elektros rinkos liberalizavimo II etape) nepriklausomą elektros energijos tiekėją (toliau – nepriklausomas tiekėjas) turi pasirinkti tie buitiniai vartotojai, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo nuo 1 000 kWh iki 5 000 kWh. Elektros rinkos liberalizavimo II etape nepriklausomą tiekėją turinčių pasirinkti buitinių vartotojų skaičius yra didžiausias – 778,1 tūkst. Pažymėtina, kad iki 2021 m. spalio 1 d. šiame etape nepriklausomą tiekėją kol kas pasirinko tik 33 procentai visų turinčių pasirinkti buitinių vartotojų, arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų. Nepriklausomo tiekėjo kol kas nepasirinko 521,7 tūkst. buitinių vartotojų, arba 67 procentai visų nepriklausomą tiekėją elektros rinkos liberalizavimo II etape turinčių pasirinkti buitinių vartotojų. Siūlymas pratęsti susijęs ir su tuo, kad šiuo metu rinkoje labai aukšta perkamos elektros kaina. Jei terminas nebūtų pratęstas, nesudariusieji sutarties mokėtų ketvirtadaliu brangiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytina pailginti elektros rinkos liberalizavimo II etapo terminą, numatant, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. liepos 1 d., bet 2023 m. liepos 1 d. Buitiniai vartotojai galės neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų klaidų. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai ir Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2022 m. liepos 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad visuomeninis tiekėjas nutrauks elektros energijos tiekimą ne 2022 m. liepos 1 d., o 2023 m. liepos 1 d. visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Projekto nuostatos galimai gali turėti tam tikros neigiamos įtakos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklai. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, ruošdamiesi iki 2021 m. gruodžio 18 d. turėjusiam trukti elektros rinkos liberalizavimo II etapui investavo į elektros išteklius, darbuotojų etatų išplėtimą ir jų apmokymą, marketingo ir reklamos kampanijas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
jo plėtrai: Projektu numatytas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas nepriklausomiems tiekėjams kokybiškiau aptarnauti buitinius vartotojus, įvertinant, kad būsimas elektros energijos vartotojų srautas, turintis pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, bus tolygiai išskaidytas ilgesniame laikotarpyje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis
Projektui XIVP-1434(2)
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, iki šių metų liepos 1 dienos (elektros rinkos liberalizavimo II etape) nepriklausomą elektros energijos tiekėją (toliau – nepriklausomas tiekėjas) turi pasirinkti tie buitiniai vartotojai, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo nuo 1 000 kWh iki 5 000 kWh. Elektros rinkos liberalizavimo II etape nepriklausomą tiekėją turinčių pasirinkti buitinių vartotojų skaičius yra didžiausias – 778,1 tūkst. Pažymėtina, kad iki 2021 m. spalio 1 d. šiame etape nepriklausomą tiekėją kol kas pasirinko tik 33 procentai visų turinčių pasirinkti buitinių vartotojų, arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų. Nepriklausomo tiekėjo kol kas nepasirinko 521,7 tūkst. buitinių vartotojų, arba 67 procentai visų nepriklausomą tiekėją elektros rinkos liberalizavimo II etape turinčių pasirinkti buitinių vartotojų. Siūlymas pratęsti susijęs ir su tuo, kad šiuo metu rinkoje labai aukšta perkamos elektros kaina. Jei terminas nebūtų pratęstas, nesudariusieji sutarties mokėtų ketvirtadaliu brangiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlytina pailginti elektros rinkos liberalizavimo II etapo terminą, numatant, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. liepos 1 d., bet 2023 m. gruodžio 1 d. Buitiniai vartotojai galės neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų klaidų. 2.
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai ir Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2022 m. liepos 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma patikslinti Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad visuomeninis tiekėjas nutrauks elektros energijos tiekimą ne 2022 m. liepos 1 d., o 2023 m. gruodžio 1 d. visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas objekte laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Projekto nuostatos galimai gali turėti tam tikros neigiamos įtakos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklai. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, ruošdamiesi iki 2021 m. gruodžio 18 d. turėjusiam trukti elektros rinkos liberalizavimo II etapui investavo į elektros išteklius, darbuotojų etatų išplėtimą ir jų apmokymą, marketingo ir reklamos kampanijas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
jo plėtrai: Projektu numatytas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas nepriklausomiems tiekėjams kokybiškiau aptarnauti buitinius vartotojus, įvertinant, kad būsimas elektros energijos vartotojų srautas, turintis pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, bus tolygiai išskaidytas ilgesniame laikotarpyje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis
2022-03-21 Nr. XIVP-1434 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
liberalizavimo II etapo terminą iki 2023 m. liepos 1 d. Projektas tobulintinas. Pirma, pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu siūlomos pakeisti Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra glaudžiai susijusios su keičiamo įstatymo 69 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kurios reguliuoja visuomeninės elektros energijos kainų ir tarifų nustatymą. Todėl pritarus projekto 1 straipsniui, būtina pakeisti ir galiojančio įstatymo 69 straipsnio 8 dalį. Antra, pastebėtina, kad pritarus projektui, elektros energijos rinkos liberalizavimo II etapas tęstųsi ilgiau nei III etapas. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo ir nuoseklumo, manytina, jog keičiant Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kartu turi būti keičiamas ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kitu atveju, pažeidžiami elektros energijos vartotojai (gaunantys ar turintys teisę į piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) atsidurtų prastesnėje padėtyje nei kiti buitiniai elektros energijos vartotojai. Pritarus šiai pastabai, turėtų būti atitinkamai patikslinti ir kitose 43 straipsnio dalyse nustatyti terminai, taip pat projekto 2 straipsnyje nustatyti terminai, kiek tai susiję su elektros energijos rinkos liberalizavimo III etapu. 2. Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostata „pagal kurias elektros energijos tiekimas prasidės 2022 m. sausio 1 d.“ taisytina, nes 2022 m. sausio 1 d. jau praėjo. 3.
3Atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo 6,
institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas, manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2022-05-09 Nr. XIVP-1434(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
liberalizavimo II etapo terminą iki 2023 m. gruodžio 1 d. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, pagal Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnį, visuomeninis elektros energijos tiekimas bus vykdomas tik iki 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad nepratęsus visuomeninio tiekimo veiklos termino, projekto nuostatos negalės būti įgyvendintos. Antra, projekto 1 straipsniu siūlomos pakeisti Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos yra glaudžiai susijusios su keičiamo įstatymo 69 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kurios reguliuoja visuomeninės elektros energijos kainų ir tarifų nustatymą. Todėl pritarus projekto 1 straipsniui, būtina pakeisti ir galiojančio įstatymo 69 straipsnio 8 dalį. Trečia, pastebėtina, kad pritarus projektui elektros energijos rinkos liberalizavimo II etapas tęstųsi ilgiau nei III etapas. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo ir nuoseklumo, manytina, jog keičiant Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kartu turi būti keičiamas ir 43 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kitu atveju, pažeidžiami elektros energijos vartotojai (gaunantys ar turintys teisę į piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) atsidurtų prastesnėje padėtyje nei kiti buitiniai elektros energijos vartotojai. Taigi toks reguliavimas galimai neatitiktų teisinės valstybės principo.
Pritarus šiai pastabai, turėtų būti atitinkamai patikslinti ir kitose 43 straipsnio dalyse nustatyti terminai, taip pat projekto 2 straipsnyje nustatyti terminai, kiek tai susiję su elektros energijos rinkos liberalizavimo III etapu. 2. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlymas pratęsti elektros rinkos liberalizavimo II etapą „susijęs ir su tuo, kad šiuo metu rinkoje labai aukšta perkamos elektros kaina. Jei terminas nebūtų pratęstas, nesudariusieji sutarties mokėtų ketvirtadaliu brangiau.“ Pastebėtina, kad visuomeninis tiekėjas įsigyja elektros energiją tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nepriklausomi tiekėjai, todėl aukšta elektros energijos įsigijimo kaina rinkoje sąlygoja ir visuomeninės elektros energijos kainos buitiniams vartotojams padidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nepateikti jokie duomenys, kiek pritarus siūlymui sumažėtų elektros energijos kaina buitiniams vartotojams. Kartu pastebėtina, jog Seime yra svarstomi Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 19² ir 19³ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2) ir Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2), kuriuose numatytas elektros energijos kainos dalinis kompensavimas visiems buitiniams vartotojams. Svarstytina, ar priėmus nurodytus įstatymus, projektu siekiami tikslai nebus pasiekti. 3. Atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo 6,
institucijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos funkcijas, manytina, jog dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]