Projekto lyginamasis variantas
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹, 58¹, 128² STRAIPSNIAIS
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, turi būti užtikrinamas planuojamos ūkinės veiklos visų galimų alternatyvų pasirinkimas. šias Šios alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyto įrenginių įregistravimo.“
2Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją.
Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą patikrina ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.
Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:
1) ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
2) jei pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“ 2.
Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:
1) ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
2) jei pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“
2Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
1Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“. 2. Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar šis sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 3.
3Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“
4Pakeisti 19¹ straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“. 5. Pakeisti 19¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 6.
6Pakeisti 19¹ straipsnio 12 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“. 7. Pakeisti 19¹ straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“. 8. Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;“. 9.
9Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu., išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jei vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu., išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jei vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“. 10.
10Papildyti 19¹ straipsnio 14 dalį 11 punktu:
„11) TIPK leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti TIPK leidime nurodytai veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“
11Pakeisti 19¹ straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
1.
1Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“. 2. Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 3. Pakeisti 19² straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“. 4.
4Pakeisti 19² straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 5. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo atsiranda prievolė arba nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);“. 6. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“. 7. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“. 8.
8Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;“. 9.
9Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. , išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jei vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. , išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jei vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“. 10.
10Papildyti 19² straipsnio 11 dalį 11 punktu:
„11) taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“
11Papildyti 19² straipsnio 11 dalį 12 punktu:
„12) neįvykdytas aplinkos ministro įgaliotos institucijos reikalavimas šios institucijos vadovo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos pateikti informaciją, reikalingą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui iki 2014 m. liepos 1 d. išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus pakeisti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šio punkto nuostatos netaikomos, jei šiuo pagrindu priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.“
12Pakeisti 19² straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą.
Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
1Pakeisti 19³ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis.
Fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės teikti įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jei įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7, ir 9 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.“
2Papildyti 19³ straipsnio 7 dalį 4 punktu:
„4) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas;“. 3. Pakeisti 19³ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, bet ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.“
4.
Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įstatyme nustatyta tvarka priimtas nutarimas duotas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklių nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jei ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;
7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;
8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jei toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas negu šiame punkte nurodytas terminas;
9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės juos pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;
10) jei pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.“ 5.
Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įstatyme nustatyta tvarka priimtas nutarimas duotas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklių nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jei ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;
7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;
8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jei toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas negu šiame punkte nurodytas terminas;
9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės juos pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;
10) jei pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.“
5Papildyti 19³ straipsnį 10 dalimi:
„Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą.
Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jei fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis.
Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje Juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus paženklintus ir didžiausio sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neviršijančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus.“
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128 128² straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).“
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128 128² straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 2.
2Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹ straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“. 3. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 11, 12, 14, 17, 21 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse, 128¹ straipsnyje numatytų pažeidimų;“. 4. Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai – dėl šio įstatymo 128² straipsnyje numatytų pažeidimų.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje, 128² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 58¹ straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje, 128² straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
1.
1Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
2Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį), arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“
3Papildyti 55 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 58¹ straipsniu:
„58¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pagal reikalavimus nepaženklintų, ar didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje
Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.
Už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, privaloma skirti konfiskavimą įrangos, kurią asmuo naudoja pavojingoms atliekoms apdoroti neturėdamas teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo.“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų.
5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų.
15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų.
0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų.
5 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų.
15 tonų ir didesnio, bet mažesnio kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.“
Įstatymo papildymas 128²straipsniu Papildyti Įstatymą 128² straipsniu:
„128² straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą
Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt eurų iki vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymas įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų iki penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų.“
Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo priedas
12001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo. 2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010. 3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243. 4. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/2024. 5. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1962. 6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija). 7. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES. 8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1068. 9. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2018/853. 10. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. 11. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija). 12. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008. 13. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo. 14. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/277. 15. 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės. 1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 157). 2. 2004 m. balandžio 21 d.
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114). 3. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1000 (OL 2017 L 150, p. 14). 4. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/776 (OL 2017 L 116, p. 1). 5. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17). 6. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1). 7. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2229 (OL 2015 L 317, p. 13). 8. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1). 9. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1). 10. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL 2016 L 132, p. 58). 11. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (OL 2017 L 137, p. 1). 12. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL 2019 L 169, p. 45).“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnius, 8 straipsnio 1–3 dalis, 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį. 2. Šio įstatymo 5, 6 straipsniai, 8 straipsnio 1–3 dalys, 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3.
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registravimo ir eksploatavimo pažeidimams Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos taršos integruotos kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo, organinius tirpiklius naudojančių įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų tikslinimo ir išregistravimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1403(2) lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
taip: „Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo negali būti priimami bet kokie sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir
(ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai gali būti išduodami ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyti įrenginiai įregistruojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.“
taip:
„Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo
padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 19¹, 19² ir 19³ straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai ir šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registracijos duomenys turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu.“
taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas
eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją.
Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą patikrina ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.
Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:
1) ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“ 2.
Šioje dalyje nurodyto patikrinimo metu ūkio subjektas turi atitikti šias sąlygas:
1) ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos turi būti įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
2) jeigu pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turi būti įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytos sąlygos ir sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir (ar) atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įdiegtos ūkinės veiklos objekte, jeigu šiame punkte nurodytame sprendime ar išvadoje nustatyta, kad jos privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios;
3) turi būti įgyvendinti šio įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, įrengimui, taikomi konkrečiai ūkinei veiklai ir ūkinės veiklos objekte privalo būti įgyvendinti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.“
taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis
ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas ar veikla vykdoma įrenginyje, kuris pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruotas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams ar įrenginiams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“. 2. Pakeisti 19¹ straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai
vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar šis sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 3.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu
eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, vadovas, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo
įsiteisėja teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;“. 5. Pakeisti 19¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio
aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 6.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“. 7. Pakeisti 19¹ straipsnio 12 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12
mėnesių 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;“. 8. Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių
pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip
atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu., išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
Pakeisti 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių
pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip
atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu., išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“. 10.
10Papildyti 19¹ straipsnio 14 dalį 11 punktu:
„11) TIPK leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti TIPK
leidime nurodytai ūkinei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“
ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio
straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10 ir
sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip: „3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“. 2. Pakeisti 19² straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai
vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 3. Pakeisti 19² straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui
gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;“. 4.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio
aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;“. 5. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl
ūkinės veiklos pakeitimo atsiranda prievolė arba nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);“. 6. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per
asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“. 7. Pakeisti 19² straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12
mėnesių 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;“. 8.
punktą ir jį išdėstyti taip: „8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;“. 9.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,
vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir
(ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per
pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. , išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“.
Pakeisti 19² straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,
vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir
(ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per
pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. , išskyrus atvejus Šio punkto nuostatos netaikomos, kai toks jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;“. 10.
punktu: „11) taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.“
punktu:
„12) neįvykdytas aplinkos ministro įgaliotos institucijos
reikalavimas šios institucijos vadovo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos pateikti informaciją, reikalingą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui iki 2014 m. liepos 1 d. išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus pakeisti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu šiuo pagrindu priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.“
ją išdėstyti taip:
„Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius
šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą.
Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, ir 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per
atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
išdėstyti taip:
„Įrenginiui įregistruoti fizinis ar juridinis asmuo
privalo aplinkos ministro įgaliotai institucijai pateikti LOJ taisyklėse nurodytus įrenginio registracijos duomenis.
Fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės teikti įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenų, jeigu įrenginys išregistruotas šio straipsnio devintosios dalies 2, 6, 7, ir 9 punktuose nurodytais pagrindais ir nepašalintos priežastys, lėmusios įrenginio išregistravimą, arba nepraėjo dveji metai nuo įrenginio išregistravimo šio straipsnio devintosios dalies 8 punkte nurodytu pagrindu dienos. Draudžiama eksploatuoti išregistruotą įrenginį.“
4 punktu:
„4) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12
mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas;“. 3. Pakeisti 19³ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, bet ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.“ 4.
Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei jeigu dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įstatyme nustatyta tvarka priimtas nutarimas duotas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;
7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;
8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jeigu toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu šiame punkte nurodytas terminas;
9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės jų pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;
10) jeigu pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.“ 5.
Pakeisti 19³ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „Aplinkos ministro įgaliota institucija išregistruoja įrenginį, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įrenginio registracijos duomenis pateikusio fizinio ar juridinio asmens prašymu, jei jeigu dėl veiklos pakeitimo nelieka įrenginio įregistravimo prievolės;
2) neįvykdytas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įstatyme nustatyta tvarka priimtas nutarimas duotas privalomasis nurodymas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
3) įrenginio registracijos duomenis pateikęs juridinis asmuo likviduotas, įrenginio registracijos duomenis pateikęs fizinis asmuo mirė arba teismas jį pripažino neveiksniu arba ribotai veiksniu srityje, susijusioje su įrenginio eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo;
4) paaiškėja, kad fizinio ar juridinio asmens pateikti įrenginio registracijos duomenys ir (ar) patikslinti įrenginio registracijos duomenys yra tokie, dėl kurių būtų pripažinta, kad įrenginys neprivalo būti įregistruotas;
5) šio straipsnio aštuntojoje dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų įrenginio registracijos duomenų;
6) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi norint vykdyti veiklą įrenginyje, kuris turi būti įregistruotas;
7) vykdoma veikla neįgyvendinus sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios, ar atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios;
8) Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, vykdant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustačius, kad pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės viršijamos ir (ar) nevykdomas išmetamų LOJ monitoringas, arba jeigu toks pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis terminas, negu šiame punkte nurodytas terminas;
9) fizinis ar juridinis asmuo pateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai įrenginio registracijos duomenis neturėdamas teisės jų pateikti šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais;
10) jeigu pertvarkius ar reorganizavus juridinį asmenį jo teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl formalių įrenginio registracijos duomenų patikslinimo.“
dalimi: „Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo išregistruoti įrenginį priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą įrenginio išregistravimą.
Šio straipsnio devintosios dalies 2, 4, 5, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio devintosios dalies 6 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, įrenginys neišregistruojamas. Nustačius šio straipsnio devintosios dalies 1, 8 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, įrenginys išregistruojamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą išregistruoti įrenginį per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai įrenginys išregistruotas nustačius šio straipsnio devintosios dalies 3 punkte nurodytas aplinkybes ir nurodomos įrenginio išregistravimo priežastys. Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti LOJ taisyklėse nurodytas priemones per LOJ taisyklėse nustatytą terminą.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis.
Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje Juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys tiekti Lietuvos Respublikos rinkai, juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik pagal aplinkos ministro tvirtinamose Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklėse, suderintose su ekonomikos ir inovacijų ministru, finansų ministru ir teisingumo ministru, nustatytus reikalavimus paženklintus ir didžiausio sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neviršijančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus. Šiame įstatyme nurodyta individuali veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 55–128128¹ straipsniuose (toliau – juridinių asmenų padaryti pažeidimai).“
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Juridiniai asmenys, padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 55–128128¹ straipsniuose, atsako pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias pažeidimo padarymo metu.“
išdėstyti taip: „1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 2. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹ straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“. 3.
išdėstyti taip:
„7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio 1, 11, 12, 14, 17, 21 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse, 128¹ straipsnyje numatytų pažeidimų;“. 4. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir
valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 9 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 7
dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57
straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 58¹ straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 94¹ straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip
atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios
veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties“. 2.
taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
3Pakeisti 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį), arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.“
4Papildyti 55 straipsnį 7,
8, 9 ir 10 dalimis: „Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galimybių priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus galimybių, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 58¹ straipsniu: „58¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už pagal reikalavimus nepaženklintų, ar didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančių lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už
pavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.
Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas mažesnis kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų. Pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, padarytas pakartotinai, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„89 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už
pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.
Juridinių asmenų atsakomybė už pavojingųjų atliekų perdavimą asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų tūkstančių iki vieno tūkstančio dviejų šimtų keturių tūkstančių penkių šimtų eurų. 0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų penkių tūkstančių iki dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų eurų.
kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo trijų dešimties tūkstančių iki šešių penkiolikos tūkstančių eurų.
kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt dvidešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių dvidešimt vieno tūkstančio iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Mažesnio kaip 0,5 tonos pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nėra nesudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo vieno tūkstančio keturių tūkstančių dviejų penkių šimtų iki dviejų aštuonių tūkstančių trijų šimtų eurų.
0,5 tonos ir didesnio, bet mažesnio kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dviejų devynių tūkstančių trijų šimtų iki penkių aštuoniolikos tūkstančių eurų.
kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo šešių penkiolikos tūkstančių iki dešimt trisdešimt tūkstančių eurų.
kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo dešimt dvidešimt tūkstančių iki dvidešimt trijų keturiasdešimt tūkstančių eurų.
25 tonų ir didesnio pavojingųjų atliekų kiekio perdavimas asmeniui, kuris neturi teisės tvarkyti šias atliekas, nepriklausomai nuo to neatsižvelgiant, ar su šiuo asmeniu sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu nesudaryta rašytinė nėra sudaryta rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba tokio paties kiekio pavojingųjų atliekų perdavimas asmeniui, kuris turi teisę tvarkyti šias atliekas, tačiau su šiuo asmeniu sudarytoje rašytinės rašytinėje formos sutartyje dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo numatytas nurodytas mažesnis atliekų kiekis negu už perduotų atliekų kiekis kiekį, užtraukia juridiniam asmeniui, baustam už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytus pažeidimus, baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki penkiasdešimt penkių šešiasdešimt tūkstančių eurų.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti šio įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo priedas
Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo. 2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010. 3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243. 4. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentu (ES) 2021/2024. 5. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1962. 6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija). 7. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (kodifikuota redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES. 8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1068. 9. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2018/853. 10. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo. 11. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (kodifikuota redakcija). 12. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008. 13. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo. 14. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/277. 15. 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2151, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo priedo D dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių suderintų ženklinimo specifikacijų taisyklės. 1. 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 157). 2. 2004 m. balandžio 21 d.
Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114). 3. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1000 (OL 2017 L 150, p. 14). 4. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/776 (OL 2017 L 116, p. 1). 5. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17). 6. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2014 L 124, p. 1). 7. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2229 (OL 2015 L 317, p. 13). 8. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1). 9. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL 2015 L 313, p. 1). 10. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL 2016 L 132, p. 58). 11. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (OL 2017 L 137, p. 1). 12. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL 2019 L 169, p. 45).“ 17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 5, 6, 8, 10 straipsnius,
d. 2. Šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3.
2022 m. liepos 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 5, 6, 8, 10 straipsnių, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnyje nurodytų įrenginių registravimo ir eksploatavimo pažeidimams Aplinkos apsaugos įstatymo 19³ straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos taršos integruotos kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo, organinius tirpiklius naudojančių įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų tikslinimo ir išregistravimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL Lietuvos Respublikos APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹, 58¹, 128² STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19², 55 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19³ STRAIPSNIU ĮSTATYMO Nr. XIII-704 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 247¹STRAIPSNIU IR KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 58¹, 128² straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymas, Įstatymo projektas) parengtas siekiant: Įstatymo 15, 19, 19¹, 19² straipsnių pakeitimai:
Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, siekiama nustatyti reikalavimą dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos ir technologinių alternatyvų pasirinkimo galimybių, įtvirtinant, kad alternatyvos gali būti pasirenkamos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, t. y. suteikiant teisę ir galimybę suinteresuotai visuomenei dalyvauti priimant sprendimą, pasisakant dėl alternatyvų;
XIII-704 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, suteikti Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA) galimybę panaikinti taršos leidimų galiojimą, jei ūkio subjektai nevykdo AAA reikalavimo pateikti informaciją, reikalingą senų TIPK leidimų pakeitimui aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šiam tikslui pasiekti kartu teikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19², 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo Nr. XIII-704 pakeitimo projektas);
Pažymėtina, kad Minimaliuose reikalavimuose dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas[³] numatytos priemonės, kurias turėtų įgyvendinti įmonės, siekdamos užtikrinti, kad už veiklos vykdytojo sklypo, kuriame vykdoma veikla, ribos nebūtų vizualiai matomo laikomų ar kraunamų medžiagų dulkėjimo ir (ar) tokiomis medžiagomis nebūtų matomai padengti (užteršti) paviršiai. 2021 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vykdant TIPK ar taršos leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.
Tačiau dėl įmonių veiklos į aplink esančias teritorijas patenkančių dulkių vis dar gaunama daug skundų. Vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyta, kad pažeidimai, susiję su medžiagų, atliekų ar produktų patekimu už teritorijos, kurioje vykdoma veikla, ribų, nuolat kartojasi, įmonės nesiima priemonių, kad dėl jų veiklos susidarančiomis įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kietosiomis medžiagomis nebūtų šiukšlinamos, teršiamos aplink esančios teritorijos.
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 19³, 37 straipsniai, 55 straipsnio 3 dalis, įstatymo priedas, nauji 20¹, 58¹ straipsniai:
Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, 19³, 37 straipsniai, 55 straipsnio 3 dalis, įstatymo priedas, nauji 20¹, 58¹ straipsniai:
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsniu, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai perduotos biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), t. y. maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo kontrolės jų susidarymo vietoje funkcijos, tačiau nėra nustatytos sankcijos už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą.
Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos. Įstatymo projekte nustatytos atgrasančios priemonės, užtikrinančios efektyvesnį biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, vykdymą, geresnę biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo kontrolę, kurios efektyvesnis vykdymas padės užtikrinti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) kiekio mažinimą, taip pat sudarys prielaidas, kad daugiau šių atliekų bus perdirbama gaminant biodujas ar kompostuojant.
Įstatymo 56 straipsnis:
Vadovaujantis gamintojo atsakomybės principu, gaminių gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą[⁹]. Siekiant įvertinti, kokios priemonės skatintų alyvos gamintojus ir importuotojus efektyviau organizuoti ir finansuoti alyvos atliekų surinkimą bei tolimesnį surinktų alyvos atliekų tvarkymą, 2019 m. atliktas užsakomasis darbas „Įvertinti alyvos atliekų tvarkymo užduočių alyvų gamintojams ir importuotojams nustatymo ir (ar) mokestinės prievolės alyvų gamintojams ir importuotojams, kuri skatintų finansuoti alyvos atliekų surinkimą ir tolimesnį tvarkymą, įvedimą“[¹⁰] (toliau – alyvų analizė). Alyvų analizę atlikusių Lietuvos ekspertų vertinimu, šiuo metu Lietuvos Respublikoje susidariusi situacija, kai dėl didelės paklausos nelegalioje alyvos atliekų rinkoje, atliekų turėtojai susidariusias alyvos atliekas parduoda deginimui, naudojimui energijai gauti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančiuose įrenginiuose. Tikėtina, kad tokio neatsakingo elgesio priežastis – per mažos baudos neatgraso asmenų nelegaliai deginti, naudoti energijai gauti alyvos atliekas ar alyvos atliekas perleisti asmenis, kurie neturi teisės tvarkyti tokių atliekų. Todėl alyvų analizę atlikę ekspertai siūlė nustatyti griežtesnę asmenų atsakomybę už alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus: didinti baudų dydžius ir numatyti, kad juridiniams asmenims už alyvos atliekų surinkimą, vežimą, apdorojimą (įskaitant deginimą ir naudojimą energijai gauti) neturint tam teisės turėtų būti privaloma skirti tokio nusižengimo padarymo įrangos ir priemonių konfiskavimą.
Įvertinus šiuos ekspertų siūlymus ir kitų šalių patirtį, Įstatymo projekte keičiami Įstatymo 81 ir 89 straipsniuose nurodyti baudų dydžiai ir numatomas įrangos konfiskavimas.
Nurodytos alyvų analizės duomenimis:
Nurodytos alyvų analizės duomenimis:
Norint atgrasyti asmenis nuo ketinimų deginti alyvos atliekas reikalavimų neatitinkančiuose įrenginiuose ar jas perduoti asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti tokias atliekas, tokia neteisėta veikla turėtų tapti finansiškai nenaudinga (nuostolinga). Todėl baudų dydis už tokius nusižengimus turėtų būti didesnis už, pvz., dydį galimų gauti pajamų alyvos atliekas pardavus asmenims, kurie nėra atliekų tvarkytojai. Įstatymo 47 straipsnis ir 55 straipsnio 5 dalis:
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsniu, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai perduotos biologinių atliekų, t. y. maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo kontrolės jų susidarymo vietoje funkcijos, tačiau nenustatyta atsakomybė, sankcijos už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą. ANK 247 straipsnyje nustatyta, kad bauda skiriama „jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka“. Atsižvelgiant į biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) kaip nepavojingų atliekų galimą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, kyla poreikis nustatyti panašias kaip ir nedidelio kiekio nepavojingų atliekų taršos atveju administracines nuobaudas, jei nesilaikoma biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų. Netinkamai tvarkomos biologinės atliekos (maisto ir virtuvės atliekos) kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai, gali tapti užkrečiamųjų ligų protrūkių bei jų plitimo priežastimi. Biologinių atliekų išmetimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius yra netinkamas šių atliekų tvarkymo būdas: veikiant drėgmei bei bakterijoms namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių skyla ir išsiskiria metano dujos, kurios patenka į atmosferą ir daro įtaką klimato kaitai, didina šiltnamio efektą.
Biologinės atliekos (maisto ir virtuvės atliekos), ypač jei jos yra gyvūninės kilmės (pvz., mėsos produktų atliekos, ar maisto atliekos, turinčios mėsos), gali kelti mikrobiologinės taršos riziką, kompostuojant ar anaerobiškai apdorojant (gaminant biodujas) biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), labai svarbu vertinti mikrobiologinius rodiklius, siekiant gauti tinkamos kokybės kompostą ir jį toliau saugiai panaudoti. Vadovaujantis regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose atliekamais atliekų sudėties tyrimais bei paskutiniais oficialiais duomenimis, mišriose komunalinėse atliekose 2020 m. Lietuvoje susidarė 382 861 tona biologiškai skaidžių atliekų, iš jų – 112 281 tona biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų). Neįvykdžius Europos Sąjungos nustatytų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (į kurias įtraukiamos ir maisto atliekos) šalinimo sąvartynuose mažinimo užduočių gresia baudos. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ir Valstybinio atliekų tvarkymo plano 2014-2020 m. reikalavimais, turi būti užtikrinama, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų (ir vėlesniais metais) sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio. Toks šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų lygis turėtų būti išlaikytas (neviršytas) ir vėlesniais metais.
Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis nustatyti atsakomybę, baudas, panašias nustatytoms nepavojingų atliekų taršos atveju ANK 247 straipsnyje, siekiant išvengti netinkamo biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo. Dėl to ANK pakeitimo projektą siūloma papildyti nauju 2471 straipsniu, nustatant atsakomybę, baudas tvarkant biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas) šių atliekų susidarymo vietoje, t. y. restoranuose, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, maisto perdirbimo įmonėse, taip pat atliekų tvarkymo įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas, atsižvelgiant ne tik į Atliekų tvarkymo taisyklėse[¹²], bet ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, tel. 8 686 46087, el. p. [email protected]) vyresn. patarėja – Beata Vilimaitė Šilobritienė, tel. 8 645 89487, el. p. [email protected], patarėja Dalia Židonytė, tel. 8 695 40243, el. p. [email protected], vyr. specialistė Danguolė Sužiedėlytė, tel. 8 687 72136, el. p. [email protected]; Atliekų politikos grupės (vadovė Vilma Slavinskienė, tel. 8 698 75027, el. p. [email protected]) vyr. patarėja Jovita Surdokienė tel. 8 696 54712, el. p. [email protected], vyr. patarėja Neringa Paškauskaitė, tel. 8 696 63217, el. p. [email protected]; Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 686 00052, el. p. [email protected]) vyresn. patarėja Aušra Palubinskienė, tel. 8 695 17282, el. p. [email protected]. Įstatymo Nr. XIII-704 pakeitimo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, tel.
8 686 46087, el. p. [email protected]) patarėja Dalia Židonytė, tel. 8 695 40243, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimo: Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytas vietos ir technologinių alternatyvų vertinimas ir pasirinkimas, tačiau teisės aktuose nėra aiškiai nurodoma, kad alternatyvos negali būti pasirenkamos išankstiniais sprendimais. Išankstinis alternatyvų pasirinkimas iki strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pažeidžia tarptautinių teisės aktų, įskaitant ir Orhuso konvenciją, nuostatas. Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pakeitimo: šiuo metu nustatyta, kad aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Tačiau į TIPK ar taršos leidimo sąlygas nėra perrašomi bendrieji konkrečiai veiklai taikomi aplinkosauginiai reikalavimai ir įrašomi ne visos sprendime dėl PAV nustatytos sąlygos ir (ar) sprendime dėl PAV ar atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurie turi būti įgyvendinti iki eksploatavimo ar ūkinės veiklos pradžios, todėl nurodyta patikrinimo apimtis nėra pakanka, siekiant įsitikinti, ar ūkinės veiklos objektas ar ūkinė veikla atitinka visus jai keliamus aplinkosauginius reikalavimus, kuriuos turi atitikti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Dėl Įstatymo 19² straipsnio 11 dalies papildymo 12 punktu ir Įstatymo Nr.
XIII-704 pakeitimo: Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje šiuo metu nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio antrojoje dalyje nurodytam įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, per ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo šis leidimas turi būti pakeistas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių[¹³] (toliau – Taršos leidimų taisyklės) reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šis įstatymas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., nurodytas ketverių metų terminas baigiasi 2021 m. gruodžio 31 d. Poreikis įtvirtinti šį reikalavimą atsirado dėl to, kad 2013 m. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad vietoje senų TIPK leidimų, išduotų pagal 2002 m. galiojusių TIPK taisyklių 2 priedą, turi būti išduoti supaprastinti taršos leidimai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio ir Taršos leidimų taisyklių reikalavimus, atsirado tam tikra teisinė kolizija, kai buvo neaišku, pagal kokius reikalavimus seni TIPK leidimai turi būti peržiūrimi, keičiami ar naikinamas jų galiojimas, taip pat, kokias baudas už nustatytus pažeidimus reikia taikyti, kadangi tokie leidimai vadinosi TIPK leidimais, tačiau atitiko taršos leidimų išdavimui taikomus kriterijus. Seno TIPK leidimo pakeitimą taršos leidimu Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalimi pavesta inicijuoti AAA vadovaujantis AAA direktoriaus patvirtintu tvarkos aprašu (toliau – AAA tvarkos aprašas)[¹⁴] ir veiklos vykdytojo pateiktais duomenimis, kuriuos ūkio subjektas privalo pateikti vadovaudamasis Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir nurodytuoju AAA tvarkos aprašu.
Vykdant šiuos reikalavimus, susiklostė situacija, kad dalis senus TIPK leidimus turinčių veiklos vykdytojų net po kelių AAA prašymų nevykdo Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje jiems nustatytos prievolės pateikti visą reikiamą informaciją apie vykdomą veiklą, kuria vadovaudamasi AAA vykdo Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnyje jai deleguotą funkciją – pakeičia senus TIPK leidimus nustatytus reikalavimus atitinkančiais taršos leidimais. Kadangi nurodyta AAA funkcija yra apribota laike (t. y. turi būti baigta iki 2022 m. sausio 1 d.), pasibaigus šiam terminui atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes AAA nebeturės teisinio pagrindo reikalauti reikiamos informacijos ir sutvarkyti leidimus, tačiau prievolė pakeisti leidimus liks neįvykdyta dėl veiklos vykdytojų atsisakymo bendradarbiauti ir teikti reikiamą informaciją. Nepakeitus senų TIPK leidimų apsunkinama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė dėl pasenusių ar neaiškių, nekonkrečių leidimų sąlygų, surašytų pagal nebegaliojančius reikalavimus. Dėl įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto: vadovaujantis įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostatomis, AAA turi priimti sprendimą panaikinti TIPK ar taršos leidimo galiojimą, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK ar taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami. Įgyvendinant minėto punkto nuostatas, dėl jų taikymo praktikoje kilo neaiškumų tiek AAA, tiek ir veiklą vykdantiems ūkio subjektams, pvz., nuo kokios konkrečios dienos pradedami skaičiuoti 3 pažeidimai (t. y. 3 kartai per metus), kokie pažeidimai laikomi pakartotiniais, kokie atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimai laikytini normatyvų viršijimu ir pan.
Dėl siūlomo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 11 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 11 punkto: nustatyta atvejų, kai veikla vykdoma valstybei priklausančiame sklype, kuriame ūkio subjektas neturi teisės vykdyti veiklą dėl to, kad pasibaigė nuomos sutartis ir į pakartotinius AAA raginimus sutvarkyti teises vykdyti veiklą tokioje vietoje ūkio subjektas nereaguoja. Bankroto ar veiklos nutraukimo atveju kyla neaiškumų, kas atsakingas už valstybei priklausančioje žemėje likusių atliekų sutvarkymą. AAA, vadovaudamasi AAĮ 19¹ straipsnio 15 dalyje ir 19² straipsnio 12 dalyje nurodytais terminais, turi priimti sprendimą dėl TIPK ar taršos leidimo galiojimo panaikinimo, apie priimtą sprendimą informuoti TIPK ar taršos leidimo turėtoją, tačiau siekiant aiškiau reglamentuoti AAA veiksmus, įgyvendinant Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies ir Įstatymo 19² straipsnio 11 dalies nuostatas, įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turėtų būti nustatyta šių nuostatų įgyvendinimo tvarka. Dėl Įstatymo 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo: vadovaujantis Įstatymo 47 straipsniu, nustačius šio straipsnio 1 dalyje išvardintuose Įstatymo straipsniuose nurodytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta Įstatymo 55 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta sankcija už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant TIPK ar taršos leidime nustatytų sąlygų arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą.
Esant tokiam reglamentavimui, susidaro teisinė dviprasmybė, kadangi šiems juridiniams asmenims už tokį patį TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimą gali būti arba iš karto taikoma Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta sankcija, arba gali būti skirtas tik rašytinis įspėjimas. Jei veikla vykdoma nesilaikant TIPK ar taršos leidime nustatytų sąlygų, kyla grėsmė, kad gali būti padaryta didelė žala aplinkai, tuo tarpu juridiniam asmeniui reali sankcija už šį pažeidimą gali būti neskiriama. Dėl įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 19³, 37 straipsnių, 55 straipsnio 3 dalies, įstatymo priedo, naujų 20¹, 58¹ straipsnių: Įstatymas nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo išdavimo, tačiau nenustato pareigos tokias procedūras atlikti iki OTN įrenginių įregistravimo (OTN įrenginys pagal taikomą licencijavimo modelį „D“ veiklą gali pradėti jau kitą dieną po registracijos duomenų pateikimo) ir užtikrinti, kad OTN įrenginiuose vykdoma veikla atitiktų sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime dėl PAV ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame etape.
Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti OTN įrenginių registracijos duomenų tikslinimo ir įrenginių išregistravimo pagrindai, prievolė saugiai nutraukti įrenginio veiklą jį išregistravus yra nepakankami; nenustatyti OTN įrenginių registracijos duomenų teikimą atgrasantys principai, kai įrenginys šiame įstatyme nustatytais pagrindais buvo išregistruotas ir nepašalintos išregistravimą lėmusios priežastys arba nepraėjo šiame įstatyme nurodytas terminas, kad skatintų laikytis įrenginio eksploatavimo sąlygų ir (ar) aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų. Direktyvos 2004/42/EB reikalavimai dėl jos I priede išvardintų Produktų[¹⁵] pateikimo į Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teritorijos rinką (gali būti pateikiami tik jei jie yra pagal Direktyvą paženklinti ir juose LOJ kiekis neviršija nurodyto II priede), perkelti į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.
D1-379/4-273 „Dėl Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymu įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Produktai, neatitinkantys ženklinimo ir jame esančio lakiųjų organinių junginių kiekio reikalavimų, ne tik nepatektų į Lietuvos Respublikos rinką, bet ir nebūtų naudojami Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau aukštesniu lygiu – įstatymu tokie ribojimai neįtvirtinti; nenustatyta atitinkama juridinių asmenų atsakomybė. Dėl Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 36, 37, 47 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 128² straipsniu: vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), t. y. maisto ir virtuvės atliekų jų susidarymo vietoje tvarkymo kontrolę vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai. Šiuo metu Aplinkos apsaugos įstatyme nenustatytos sankcijos už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą. Baudos už alyvų atliekų (priskiriamos pavojingosioms atliekoms) tvarkymą nustatytos Aplinkos apsaugos įstatymo 81 ir 89 straipsniuose ir priklausomai nuo atliekų kiekio yra nuo 600 iki 30 000 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 200 iki 55 000 eurų.
Dėl ANK pakeitimo projekto: vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, biologinių atliekų (), t. y. maisto ir virtuvės atliekų jų susidarymo vietoje tvarkymo kontrolę vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse nėra atskirai nustatytų sankcijų už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pakeitimo: Siūloma nustatyti reikalavimą, kad turi būti užtikrinamas vietos ir technologijų alternatyvų pasirinkimas, atsižvelgiant į galimą alternatyvų poveikį aplinkai, o šios alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia jų pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Įtvirtinus šią nuostatą bus užtikrintas Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimas ir užtikrinama visuomenės teisė dalyvauti aplinkosauginių sprendimų priėmime.
Įstatymo 15 straipsnyje siūloma: nustatyti pareigą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui iki OTN įrenginio įregistravimo atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, jei tokias procedūras būtina atlikti planuojant vykdyti ūkinę veiklą (Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis); nustatyti, kad OTN įrenginių registracijos duomenys turi atitikti PAV sprendime nustatytas sąlygas ir PAV sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu (Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 d., Įstatymo 15 straipsnio 4 d.). Dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pakeitimo: siekiama nustatyti, kad ūkinės veiklos objektas būtų pradedamas eksploatuoti ir ūkinė veikla pradedama vykdyti, aplinkos ministro įgaliotai institucijai ne tik įsitikinus, kad ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, bet taip pat įsitikinus, kad įgyvendinti ir konkrečiai veiklai taikomi aplinkosauginiai reikalavimai ir sprendime dėl PAV nustatytos sąlygos ir (ar) sprendime dėl PAV ar atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurie turi būti įgyvendinti iki eksploatavimo ar ūkinės veiklos pradžios. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad bus pradedami eksploatuoti ūkinės veiklos objektai ar pradedama vykdyti ūkinė veikla, atitinkantys visus keliamus aplinkosauginius reikalavimus, kuriuos turi atitikti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.
Šia nuostata siekiama užtikrinti kuo mažesnį galimą neigiamą poveikį aplinkai ir užkirsti kelią galimiems aplinkosauginių reikalavimų pažeidimams. Dėl Įstatymo 19² straipsnio 11 dalies papildymo 12 punktu ir Įstatymo Nr. XIII-704 pakeitimo: Įstatymo Nr. XIII-704 pakeitimo projektu siūloma 2 metais pratęsti senų TIPK leidimų pakeitimą taršos leidimais, vadovaujantis Aplinkos apsaugos 19² straipsnio ir Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Įstatymo 19² straipsnio 11 dalį, nustatančią taršos leidimų galiojimo panaikinimo pagrindus, papildyti 12 punktu, suteikiant AAA teisę panaikinti taršos leidimų galiojimą, jei veiklos vykdytojas nevykdo AAA reikalavimo pateikti informaciją, reikalingą senų TIPK leidimų pakeitimui aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Pakeitus Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą ir įtvirtinus Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 12 punkte galimybę panaikinti leidimą, jei veiklos vykdytojas nevykdo teisėtų AAA reikalavimų pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, kuri reikalinga taršos leidimo surašymui, sukuriamas mechanizmas, užtikrinsiantis Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnyje įtvirtintos AAA prievolės įvykdymą, tuo pačiu bus pagerinta ūkio subjektų veiklos aplinkosauginė kontrolė.
Dėl Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto, 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto: šie punktai patikslinti ir papildyti, į pažeidimų, kuriuos nustačius 3 kartus per 12 mėn., panaikinamas leidimo galiojimas, sąrašą įtraukiant pažeidimus, kai neleistinai už teritorijos ribų pateko šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos kietosios medžiagos (dulkės, atliekos ir pan.), veikla vykdoma nesilaikant TIPK leidime aprašyto atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso, viršijamas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršijamas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis; tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos. Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalis ir 19² straipsnio 11 dalis papildoma punktais, kuriais vadovaujantis AAA galės panaikinti TIPK arba taršos leidimo galiojimą, jei leidimo turėtojas nebeturi teisės naudoti ar valdyti leidime nurodytai veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.
Įstatymo 19¹ straipsnio ir kituose, aukščiau nenurodytuose 19² straipsnio pakeitimuose siekiama patikslinti nuorodas į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, siekiant aiškiau reglamentuoti Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies ir 19² straipsnio 11 dalies nuostatas, reglamentuojančias TIPK ar taršos leidimo galiojimo panaikinimo atvejus, ir jų įgyvendinimą, Įstatymo projektu patikslinta Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto ir 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto formuluotės, papildyta 19¹ straipsnio 15 dalis ir 19² straipsnio 12 dalis, numatant, kad sprendimas dėl TIPK ar taršos leidimo galiojimo panaikinimo priimamas aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius Įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalyje ir 19² straipsnio 11 dalyje nustatytas aplinkybes. Taip pat patikslinami taršos leidimų keitimo pagrindai, nustatoma, kad leidimą reikia pakeisti ne tik kai nelieka prievolės turėti atitinkamą leidimo specialiąją dalį, bet ir tada, kai atsiranda poreikis turėti naują specialiąją dalį; papildoma nauju leidimų panaikinimo pagrindu, jei leidimo turėtojas nebeturi teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris naudojamas eksploatuojant įrenginį, kuriam išduotas leidimas.
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma atlikti techninį pakeitimą, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta prievolė ir vykdant veiklą OTN įrenginiuose, kurie pagal šio įstatymo 19³ straipsnį turi būti įregistruoti, laikytis tokiai veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų (Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
Siekiant išvengti atvejų, kuomet išregistravus OTN įrenginį dėl didelių pažeidimų ir nepašalinus to priežasčių vėl būtų teikiami to paties OTN įrenginio registracijos duomenys ir pagal taikomą licencijavimo modelį „D“ jis galėtų pradėti veikti kitą dieną, siūloma:
Siekiant išvengti atvejų, kuomet išregistravus OTN įrenginį dėl didelių pažeidimų ir nepašalinus to priežasčių vėl būtų teikiami to paties OTN įrenginio registracijos duomenys ir pagal taikomą licencijavimo modelį „D“ jis galėtų pradėti veikti kitą dieną, siūloma:
Įstatymo 19³ straipsnyje siūloma:
Įstatymo 19³ straipsnio 9 dalyje siūloma papildyti OTN įrenginių išregistravimo pagrindus:
Įstatymo 19³ straipsnio 9 dalyje siūloma papildyti OTN įrenginių išregistravimo pagrindus:
Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio ir IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatų pakeitimus[¹⁶], patikslinti, kad įrenginys išregistruojamas neįvykdžius ne „priimto nutarimo“, o „duoto privalomojo nurodymo“ sustabdyti veiklą (Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalis, Įstatymo 19³ straipsnio 9 dalies 2 punktas). Įstatymo 19³ straipsnio nuostatas siūloma papildyti nauju 10 punktu, nustatančiu prievolę veiklos vykdytojui išregistravus OTN įrenginį saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė. Taip pat siūloma įstatymu nustatyti terminus veiklos vykdytojo informavimui ir trūkumų pašalinimui: 3 darbo dienų terminą nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo įgaliotai institucijai įspėti veiklos vykdytoją apie galimą įrenginio išregistravimą; 20 darbo dienų ar 6 mėnesių terminą trūkumams pašalinti; 3 darbo dienų terminą nuo sprendimo priėmimo išregistruoti įrenginį įgaliotai institucijai informuoti veiklos vykdytoją apie įrenginio išregistravimą, išskyrus atvejus (nurodytus šio straipsnio 1, 8 ir 9 punktuose), kai įrenginys išregistruojamas neteikiant įspėjimo (Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalis, Įstatymo 19³ straipsnio 10 dalis).
Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos 2004/42/EB įgyvendinimą – įstatymu įtvirtinti šią direktyvą įgyvendinančias nuostatas dėl Produktų tiekimo rinkai, siūloma:
Siekiant užtikrinti tinkamą direktyvos 2004/42/EB įgyvendinimą – įstatymu įtvirtinti šią direktyvą įgyvendinančias nuostatas dėl Produktų tiekimo rinkai, siūloma:
Dėl Įstatymo 56 straipsnio keitimo: siūloma padidinti baudas už neteisingos informacijos, kuri teikiama poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, pateikimą 2 kartus, tikimasi, kad toks sprendimas paskatins atsakingiau žiūrėti į poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl Įstatymo 81 ir 89 straipsnių keitimo: įvertinus alyvų analizėje pateiktus siūlymus ir kitų šalių patirtį, Įstatymo projekto 15 ir 16 straipsniais juridiniams asmenims už pavojingųjų atliekų (kurioms priskiriamos alyvos atliekos) apdorojimą neturint tam teisės ar už perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokias atliekas, siūloma nustatyti baudas nuo 2 000 iki 35 000 eurų, atsižvelgiant, koks tokių atliekų kiekis neteisėtai apdorotas ar perduotas kitiems asmenims. Pakartotinai padarius minėtus pažeidimus, siūloma skirti 1,5 karto didesnes baudas, lyginant su baudomis už pirmą kartą padarytus pažeidimus. Be to, siūloma numatyti, kad už pakartotinai padarytą pažeidimą pavojingąsias atliekas apdorojant neturint tam teisės, turėtų būti skiriamas konfiskavimas įrangos, kurią asmuo naudoja pavojingosioms atliekoms apdoroti neturint teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo (Įstatymo 81 straipsnis).
Tikimasi, kad Įstatymo 81 ir 89 straipsniuose (Įstatymo projekto 15 ir 16 straipsniuose) numatytos griežtesnės baudos atgrasys asmenis alyvos atliekas deginti ar naudoti energijai gauti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančiuose įrenginiuose, ar perduoti asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti tokias atliekas; daugiau alyvos atliekų bus surinkta ir sutvarkyta laikantis atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo. Įstatymo 36, 37, 47 straipsnių pakeitimu ir nauju 128²straipsniu siūloma nustatyti baudas viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, maisto perdirbimo įmonėms, nevykdančioms Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų tvarkant susidarančias biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas) maisto tvarkymo subjektuose, taip pat siūloma nustatyti baudas atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), tačiau netinkamai vykdančioms šių atliekų tvarkymą ir pažeidžiančioms Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant maisto atliekas) kiekį įpareigoja Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[¹⁷]. Atskirai surinkti biologines atliekas ir jas apdoroti tokiu būdu, kuriuo užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga, nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančioje kai kurias direktyvas[¹⁸].
Remiantis Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[¹⁹] ir Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano[²⁰] reikalavimais, turi būti užtikrinama, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio. Toks šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų lygis turėtų būti išlaikytas (neviršytas) ir vėlesniais metais. Dėl 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies pakeitimo: siekiant išvengti skirtingo Įstatymo nuostatų traktavimo, kai nustačius TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimą vieniems juridiniams asmenims iš karto taikoma Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta sankcija, o kitiems gali būti skirtas rašytinis įspėjimas, siūloma, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui nustačius, jog ūkinė ar kitokia veikla vykdoma, objektai naudojami nesilaikant TIPK ar taršos leidime nustatytų sąlygų, iš karto, netaikant Įstatymo 47 straipsnyje nustatyto įspėjimo instituto taikymo, būtų pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Tikimasi, kad tai paskatins asmenis laikytis TIPK ar taršos leidimuose nustatytų sąlygų, šalinti pažeidimus, nelaukiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įspėjimo.
Dėl ANK pakeitimo projekto: siūloma nustatyti nuobaudas maisto tvarkymo subjektams (viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, maisto perdirbimo įmonėms), nevykdantiems Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų tvarkant susidarančias biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), taip pat siūloma nustatyti administracines nuobaudas atliekas tvarkančioms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti biologines atliekas, tačiau netinkamai vykdančioms šių atliekų tvarkymą ir pažeidžiančioms Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Baudos restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos, maisto perdirbimo įmonių vadovams, netinkamai tvarkantiems šiose įmonėse susidarančias biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas) šių atliekų susidarymo vietoje, siūlomos atsižvelgiant į numatytas baudas už panašius pažeidimus (taršą nepavojingomis atliekomis) ir tai, kad tinkamas biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekas) atskyrimas ir nemaišymas su mišriomis komunalinėmis atliekomis svarbus siekiant sumažinti biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) patekimą į regioninius nepavojingųjų atliekų sąvartynus. Baudos maisto tvarkymo subjektų, kuriuose netinkamai tvarkomos maisto atliekos, vadovams nustatomos vadovaujantis tuo, kad maisto atliekų apdorojimas turi būti saugus (užtikrinamas atitinkamas temperatūros režimas ir kt.), o gautas kompostas ar biodujos turi būti naudojami aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Mažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų (įskaitant maisto atliekas) kiekį įpareigoja Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[²¹].
Atskirai surinkti biologines atliekas ir jas apdoroti tokiu būdu, kuriuo užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga, nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, panaikinančioje kai kurias direktyvas[²²]. Remiantis Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[²³] ir Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano[²⁴] reikalavimais, turi būti užtikrinama, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio. Toks šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų lygis turėtų būti išlaikytas (neviršytas) ir vėlesniais metais. Priėmus ANK pakeitimo projektą, bus nustatytos atgrasančios priemonės, užtikrinančios efektyvesnį biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, vykdymą, tai padės užtikrinti geresnę biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose kontrolę, kurios efektyvesnis vykdymas padės užtikrinti, kad mažėtų kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) kiekis, daugiau šių atliekų bus perdirbama gaminant biodujas ar kompostuojant. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo pakeitimus tikėtinas teigiamas poveikis užtikrinant visuomenės dalyvavimą aplinkosauginių sprendimų priėmime, užtikrinama aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų prevencija, nes Įstatymo projekte numatytos griežtesnės baudos atgrasys asmenis alyvos atliekas deginti ar naudoti energijai gauti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančiuose įrenginiuose, ar perduoti asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti tokias atliekas; daugiau alyvos atliekų bus surinkta ir sutvarkyta laikantis atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, asmenis, teikiančius informaciją, reikalingą sprendimui dėl PAV ar atrankos išvadai priimti – teikti neteisingą ar melagingą informaciją, siekiant palankaus sprendimo. Dėl ANK pakeitimo projekto: siekiama įtvirtinti atsakomybę, sankcijas už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą. Įgyvendinus ANK pakeitimo projektą, pagerės biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose kontrolė, sumažės kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) kiekis, daugiau šių atliekų bus perdirbama gaminant biodujas ar kompostuojant. Neigiamų pasekmių priėmus siūlomus teikiamus įstatymų pakeitimo projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų pakeitimo projektais nustatomos didesnės baudos juridiniams asmenims už tam tikrų reikalavimų pažeidimus, tačiau, manytina, kad dėl to korupcijos pasireiškimo rizika nedidės, bus užtikrinta efektyvesnė pažeidimų, už kuriuos nustatomos didesnės ekonominės sankcijos, prevencija. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jei veikla bus vykdoma pagal nustatytą licencijavimo modelį šio įstatymo 19³ straipsnyje nustatyta tvarka įregistruotame OTN įrenginyje ir, kai taikoma, atlikus reikalingas PAV procedūras ir įgyvendinus PAV sprendinius, nepažeidus šiame įstatyme nustatytų teisių registracijos duomenų teikimui kai OTN įrenginys buvo šiame įstatyme nustatytais pagrindais išregistruotas, veiklą vykdant laikantis OTN įrenginių eksploatavimo sąlygų ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tačiau fiziniams ir juridiniams asmenims, sistemingai pažeidžiantiems aplinkosauginių teisės aktų reikalavimus, atsiras didesnė grėsmė išregistruoti OTN įrenginį ar užtraukti baudą dėl OTN įrenginių registracijos duomenų pateikimo, tam neturint teisės (išregistravus įrenginį ir nepašalinus priežasčių, lėmusių įrenginio išregistravimą). Taip pat atsiras grėsmė užtraukti baudą juridiniams asmenims, pateikusiems į rinką Produktus, neatitinkančius teisės aktuose nustatytų ženklinimo ir (ar) jų sudėtyje esančio LOJ kiekio reikalavimų, ir juridiniams asmenims, naudojantiems pagal nustatytus reikalavimus nepaženklintus Produktus. Priimtas Įstatymo pakeitimas ir ANK pakeitimas turėtų paskatinti įmonių, kurios galėtų vykdyti biodujų gamybą ir (ar) kompostavimą iš biologinių atliekų, plėtrą. Įstatymo projektu ir ANK pakeitimo projektu bus nustatytos atgrasančios priemonės, užtikrinančios efektyvesnį biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, vykdymą. Efektyvesnis vykdymas padės užtikrinti, kad mažėtų kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) kiekis, daugiau šių atliekų bus perdirbama gaminant biodujas ar kompostuojant. 8.
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų pakeitimus inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ar jų pakeitimų priimti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai nuostatas. Parengti įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 12.
12Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti
Įstatymui, išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnius, 8 straipsnio 1–3 dalis, 10 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 1 straipsnį, įgyvendinti turės būti parengti ir iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai: Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos rengs atitinkamai jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų projektus (institucijų nuostatų, vidaus procedūras reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektus). Įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1–3 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio nuostatoms įgyvendinti turės būti parengti ir iki 2023 m. balandžio 30 d. aplinkos ministro priimti šių teisės aktų pakeitimo projektai:
Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“; Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-379/4-273 „Dėl Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“. Priėmus ANK pakeitimo projektą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos rengs atitinkamai jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų projektus (institucijų nuostatų, vidaus procedūras reglamentuojančių teisės aktų pakeitimo projektus). 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų projektų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Įstatymų projekte nenustatomos naujos funkcijos ir įpareigojimai, kuriems įgyvendinti valstybės institucijoms reikėtų papildomų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „aplinka“, „taršos prevencija“ „atliekos“, atliekų tvarkyba, „alyva“, „atliekų deginimas“, „administracinė atsakomybė“, „administracinė nuobauda“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [¹] https://unece.org/env/pp/cc/decision-vii8l-concerning-lithuania [²] Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, panaikintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-260. Nebegalioja nuo 2014 m. liepos 1 d. [³] Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682 „Dėl minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas“. [⁴] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB (toliau – Direktyva 2004/42/EB). [⁵] naudojamų pastatų, jų apdailos elementų bei detalių ir susijusių konstrukcijų, skirtų dekoratyviniams, funkciniams ir apsauginiams tikslams, padengimui. [⁶] naudojamų kelių transporto priemonėms ar jų dalims dengti atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose. [⁷] Viešai skelbiamais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis.
Prieiga per internetą: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atliekos/atlieku-apskaita/atlieku-apskaitos-duomenys/alyvu-atliekos [⁸] Prieiga per internetą: https://m.alytusplius.lt/naujienos/panaudota-automobiliu-alyva-ne-kuras-o-pavojinga-atlieka; https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/247403/perspeja-netinkamas-panaudoto-tepalo-naudojimas-pavojingas-sveikatai-ir-aplinkai; http://m.technologijos.lt/cat/1/article/S-82795; https://m.kauno.diena.lt/naujienos/transportas/naudotu-tepalu-verslas-klesti-sildytis-pigiau-nei-moketi-bauda-204386; https://www.nulis.lt/terasa-kuria-galima-naudotis.html; https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/grynaslt-tyrimas-perkam-ir-parduodam-naudotus-tepalus.d?id=55788523; https://zemesukis.com/topic/7403-panaudoti-atidirbti-tepalai/. [⁹] Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36¹ dalis, Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 68 punktas. [¹⁰] Šios analizės galutinė ataskaita paskelbta Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lrv.lt rubrikos „Teisinė informacija“ temoje „Tyrimai, studijos, projektai, seminarai, renginiai“.
Prieiga per internetą: http://am.lrv.lt/lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes. [¹¹] Pvz., https://www.skelbiu.lt/skelbimai/atidirbtas-tepalas-atrabotke-47772947.html; https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodu-naudota-isleista-is-hidrauliniu-presu-48927639.html; [¹²] Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. [¹³] Patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. [¹⁴] Patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AV-190 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą, keitimo į taršos leidimus tvarkos aprašo patvirtinimo“. [¹⁵] Dažų ir lakų (naudojamų pastatų, jų apdailos elementų bei detalių ir susijusių konstrukcijų, skirtų dekoratyviniams, funkciniams ir apsauginiams tikslams, padengimui) ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų (naudojamų kelių transporto priemonėms ar jų dalims dengti atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose). [¹⁶] 2020 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 61 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-2794 (įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d.). [¹⁷] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 5 straipsnio 2 dalis. [¹⁸] 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas, 22 straipsnis. [¹⁹] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 5 straipsnio 2 dalis. [²⁰] Valstybinio atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano 230.1 papunktis. [²¹] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, 5 straipsnio 2 dalis. [²²] 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas, 22 straipsnis. [²³] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 5 straipsnio 2 dalis. [²⁴] Valstybinio atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plano 230.1 papunktis.
DĖL Lietuvos Respublikos
19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsniŲ IR PRIEDO pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹, 58¹, 128²
2022-03-22 Nr. XIVP-1403 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „poveikio aplinkai vertinimo procedūras“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimi omenyje abu nurodyti poveikio aplinkai vertinimo procesai, ar tik vienas iš jų
Respublikos“.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostatose nurodyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pavadinimo trumpinimui, nes pirmą kartą pilnas šio įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 3 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostatose. 3. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 3 straipnio10 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 11 punkte prieš žodį „veiklai“ įrašytinas žodis „ūkinei“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 11 punkto nuostatoms. 4. Projekto
nuostata „nurodytais atvejais“ keistina nuostata ,,nurodytais pagrindais“. 5. Projekto
straipsnio 7 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami ,,fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas“. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais atvejais galėtų konstatuoti, kad yra sąlyga įrenginio registracijos duomenims tikslinti, t.y., kad pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 6. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 19³ straipsnio
asmenys privalėtų nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė, po to, kai įrenginys yra išregistruojamas. Be to, svarstytina, ar asmenims neturėtų būti nustatyta atsakomybė už įstatyme nustatytos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus nevykdymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto 3 straipsnio
projekto 4 straipsnio 12 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19² straipsnio 12 dalies nuostatas. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau -Rekomendacijos) 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ tikslintina. 8.
8Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku,
kodėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti prievolė siejama tik su juridiniais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar ši prievolė bus taikoma fiziniams asmenims, t. y., ar šie asmenys galės tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio įstatymo reikalavimų neatitinkančius dažus, lakus, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus. 9. Nėra aiškus projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio nuostatose vartojamos formuluotės „tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai“ turinio tikslingumas, nes neaišku, kokiu tikslu iš Europos Sąjungos rinkos yra išskirta Lietuvos Respublikos rinka, kai ji yra sudedamoji Europos Sąjungos rinkos dalis. 10. Atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūlomus pakeitimus keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir suderinamumo, projektu taip pat reikėtų analogiškai tikslinti ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, nes kitu atveju vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, ištyrę juridinių asmenų padarytus pažeidimus dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo rinkoms (pagal projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas šie pareigūnai tokią teisę turėtų) ir surašę pažeidimų protokolus, perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo turėtų vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas neturėtų teisės skirti ekonominių sankcijų už minėtus pažeidimus. 11.
į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnis pildomas naujomis pažeidimų sudėtimis, projektu turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinimas, kuris turėtų būti suderintas su keičiamo straipsnio nauju turiniu. 12. Projekto
įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais“ juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų baudą. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, nes vien tik už registracijos duomenų pateikimą, kai asmuo neturi teisės pateikti tokius duomenis, siūlomos nustatyti baudos dydis, manytina, nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. 13. Projekto
nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą ne tik Lietuvos Respublikos rinkai, bet ir Europos Sąjungos rinkai. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu siūlomas toks teisinis reguliavimas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie juridinių asmenų veiksmai būtų laikomi minėtų gaminių tiekimu Europos Sąjungos rinkai, todėl nėra aiški šio pažeidimo sudėtis. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles.
Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, šiame straipsnyje nustatant tik juridinių asmenų atsakomybę už minėtų gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei galimo nevienodo keičiamo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, manytina, kad projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurie asmenų veiksmai būtų laikomi pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų patiekimu Lietuvos Respublikos rinkai. 14.
straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą (t. y., už pavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės), padarytą pakartotinai, „privaloma skirti konfiskavimą įrangos, kurią naudoja pavojingoms atliekoms apdoroti neturėdamas teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas turto konfiskavimo institutas, todėl nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų neaišku, kaip bus įgyvendinamas turto konfiskavimo vykdymas (kokia tvarka bus konfiskuojamas turtas, kokia tvarka šis turtas bus realizuojamas ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis turto konfiskavimo institutą. 15. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio pavadinime, 1, 3 ir 4 dalių nuostatose vartojamą formuluotę „biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų)” (atitinkamais linksniais) pakeisti formuluote „biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas)” (atitinkamais linksniais). Pastaroji lingvistinė konstrukcija visiškai atitiktų Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. 16. Projekto
nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas.
Šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ turinys, t. y., neaišku, ar ši sąvoka būtų suprantama kaip Maisto įstatyme apibrėžta sąvoka „maisto tvarkymo subjektai“, ar kaip Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta sąvoka
„atliekų tvarkytojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 4 dalimi
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 128² straipsnyje numatytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo
prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato „Maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.“ Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 punktas nustato „maisto verslo operatorius - tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“, o šio straipsnio 2 punktas nustato, kad „maisto verslas – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą”.
Atsižvelgiant į šias minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalies ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, ta apimtimi, kuria nustatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai skirtų ekonomines sankcijas įmonėms, turinčioms leidimus tvarkyti biologines atliekas, tuo atveju, jei šios įmonės nėra maisto tvarkymo subjektai ir tvarko biologines atliekas kaip atliekų tvarkytojai ne šių atliekų susidarymo vietose, už Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą, atitinka minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas bei neišplečia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje, siekiant suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas bei atsižvelgiant į tai, kad vertinamajame straipsnyje turimas tikslas nustatyti ne įmonių, bet juridinių asmenų atsakomybę už atitinkamus pažeidimus, nuostata ,,įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,juridiniuose asmenyse, kuriems išduoti leidimai tvarkyti biologines atliekas“. 17.
17Svarstytina,
ar laikantis sistemiškumo principo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje nereikėtų padidinti sankcijoje numatytos baudos viršutinės ribos dydžio, nes šios ribos dydis yra mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje siūlomos nustatyti baudos viršutinės ribos dydį. Pastebėtina, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 4 dalyje už šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydis yra didesnis už šio straipsnio 2 dalyje nustatyto šio straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydį. 18. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus, nustatančius, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami, projekto 17 straipsniu keičiamame įstatymo priede neturi būti aktyvių nuorodų į įgyvendinamus ES teisės aktus. 19. Kad priimtas įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas, projekto 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų taip pat nustatyti išimtį dėl projekto 18 straipsnio 3 dalies ankstesnio nei priimtas įstatymas įsigalios įsigaliojimo. Be to, svarstytina, ar pakankamas terminas būtų įgyvendinti ir projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pagal projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatas šios projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. (galbūt tikslinga būtų nustatyti tokį patį ankstesnį įsigaliojimą kaip ir dėl šio straipsnio 3 dalies nuostatų). 20. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 1 straipsnio 23 punkte apibrėžtą sąvoką, projekto 18 straipsnio 6 dalyje po žodžio „integruotos“ įrašytini žodžiai „prevencijos ir“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
NR. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47,
2022-06-28 Nr. XIVP-1403(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymo 19 straipsnyje, apibrėžiant asmenis, yra vartojamas trumpinys „fizinis ar juridinis asmuo“, kuris nuosekliai ir yra vartojamas minėto straipsnio nuostatose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas. 2. Atsisakius projekto pirmajame variante siūlomo keičiamo įstatymo papildymo 128² straipsniu, projekto 7 straipsnis laikytinas pertekliniu, nes jame siūlomi nustatyti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 ir 3 dalies pakeitimai yra analogiški galiojančio įstatymo nuostatoms. Siūlytina šio straipsnio atsisakyti, atitinkamai tikslinant įstatymo pavadinimą. Atsisakius šio straipsnio, taip pat tikslintina po juo einančių straipsnių numeracija ir projekto 17 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatos, kuriose įvardinti konkretūs projekto straipsniai. 3. Projekto
nustačius šio įstatymo 58¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
iš jų matyti, kad ekonominės sankcijos už pažeidimą skiriamos po rašytinio įspėjimo davimo.
Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų nuoseklumo, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 58¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimo dispoziciją, nurodant joje rašytinį įspėjimą, reikėtų patikslinti. 4. Pagal projekto
yra tikslinamas tik keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinimas. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalių nereikėtų patikslinti taip, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigalioja ne tik projekto 11 straipsnio 1, bet ir 2 dalis. 5. Projekto
straipsnius, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 8 d. Atsižvelgiant į numatytą teikiamo projekto priėmimo Seime datą bei terminus, nustatytus įstatymo promulgavimo procedūroms, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Pritarus šiai pastabai, tikslintina ir projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyta įstatymo įgyvendinimo data - 2022 m. liepos 7 d. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
xivp-1403 2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, komiteto nariai: Juozas
Baublys, Jonas Gudauskas, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės
„poveikio aplinkai vertinimo procedūras“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimi omenyje abu nurodyti poveikio aplinkai vertinimo procesai, ar tik vienas iš jų - planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, siekiant kalbinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „nurodyto įrenginių“ įrašytini žodžiai „nurodytų įrenginių“. Pritarti
1 2.
1
į tai, kad projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte pirmą kartą yra nurodytas pilnas Atliekų tvarkymo įstatymo pavadinimas, toliau įstatymo tekste vartotinas šio įstatymo sutrumpintas pavadinimas: atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo
viešojo administravimo įstatymo pavadinimo trumpinimui, nes pirmą kartą pilnas šio įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 3 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostatose. Pritarti
10
įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 3 straipnio10 dalimi keičiamo įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 11 punkte prieš žodį „veiklai“ įrašytinas žodis „ūkinei“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo
1
„nurodytais atvejais“ keistina nuostata ,,nurodytais pagrindais“. Pritarti
2
siūloma nustatyti, kad įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami ,,fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas“.
Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais atvejais galėtų konstatuoti, kad yra sąlyga įrenginio registracijos duomenims tikslinti, t.y., kad pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
5
6Svarstytina,
ar projekto 5 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 193 straipsnio 10 dalies paskutiniajame sakinyje neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį asmenys privalėtų nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė, po to, kai įrenginys yra išregistruojamas. Be to, svarstytina, ar asmenims neturėtų būti nustatyta atsakomybė už įstatyme nustatytos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus nevykdymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto 3 straipsnio 11 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 191 straipsnio 15 dalies ir projekto 4 straipsnio 12 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 192 straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau -Rekomendacijos) 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte
„vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“,
„kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus
pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnio nuostatose vartojama formuluotė „pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ tikslintina. Pritarti
iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnyje siūloma nustatyti prievolė siejama tik su juridiniais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar ši prievolė bus taikoma fiziniams asmenims, t. y., ar šie asmenys galės tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos
dažus, lakus, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus. Pritarti
aiškus projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnio nuostatose vartojamos formuluotės „tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai“ turinio tikslingumas, nes neaišku, kokiu tikslu iš Europos Sąjungos rinkos yra išskirta Lietuvos Respublikos rinka, kai ji yra sudedamoji Europos
departamentas
1 10.
1
į projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūlomus pakeitimus keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir suderinamumo, projektu taip pat reikėtų analogiškai tikslinti ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, nes kitu atveju vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, ištyrę juridinių asmenų padarytus pažeidimus dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo rinkoms (pagal projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas šie pareigūnai tokią teisę turėtų) ir surašę pažeidimų protokolus, perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo turėtų vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
sankcijų už minėtus pažeidimus. Pritarti
į tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnis pildomas naujomis pažeidimų sudėtimis, projektu turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinimas, kuris turėtų būti suderintas su keičiamo straipsnio nauju turiniu. Pritarti
1
11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais“ juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų baudą.
Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, nes vien tik už registracijos duomenų pateikimą, kai asmuo neturi teisės pateikti tokius duomenis, siūlomos nustatyti baudos dydis, manytina, nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Pritarti
juridinių asmenų atsakomybę už pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą ne tik Lietuvos Respublikos rinkai, bet ir Europos Sąjungos rinkai. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu siūlomas toks teisinis reguliavimas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie juridinių asmenų veiksmai būtų laikomi minėtų gaminių tiekimu Europos Sąjungos rinkai, todėl nėra aiški šio pažeidimo sudėtis. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, šiame straipsnyje nustatant tik juridinių asmenų atsakomybę už minėtų gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei galimo nevienodo keičiamo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, manytina, kad projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurie asmenų veiksmai būtų laikomi pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų patiekimu
departamentas
14 straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą (t. y., už pavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės), padarytą pakartotinai, „privaloma skirti konfiskavimą įrangos, kurią naudoja pavojingoms atliekoms apdoroti neturėdamas teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas turto konfiskavimo institutas, todėl nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų neaišku, kaip bus įgyvendinamas turto konfiskavimo vykdymas (kokia tvarka bus konfiskuojamas turtas, kokia tvarka šis turtas bus realizuojamas ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis turto konfiskavimo institutą. Pritarti
dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio pavadinime, 1, 3 ir 4 dalių nuostatose vartojamą formuluotę „biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų)” (atitinkamais linksniais) pakeisti formuluote „biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas)” (atitinkamais linksniais). Pastaroji lingvistinė konstrukcija visiškai atitiktų Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pritarti
Teisės departamentas 2022-03-22 Nr. XIVP-140316 16.
nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ turinys, t. y.,
neaišku, ar ši sąvoka būtų suprantama kaip Maisto įstatyme apibrėžta sąvoka
„maisto tvarkymo subjektai“, ar kaip Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta
sąvoka „atliekų tvarkytojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 128² straipsnyje numatytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio
maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato „Maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.“ Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 punktas nustato „maisto verslo operatorius - tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“, o šio straipsnio 2 punktas nustato, kad „maisto verslas – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą”.
Atsižvelgiant į šias minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalies ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, ta apimtimi, kuria nustatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai skirtų ekonomines sankcijas įmonėms, turinčioms leidimus tvarkyti biologines atliekas, tuo atveju, jei šios įmonės nėra maisto tvarkymo subjektai ir tvarko biologines atliekas kaip atliekų tvarkytojai ne šių atliekų susidarymo vietose, už Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą, atitinka minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas bei neišplečia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje, siekiant suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas bei atsižvelgiant į tai, kad vertinamajame straipsnyje turimas tikslas nustatyti ne įmonių, bet juridinių asmenų atsakomybę už atitinkamus pažeidimus, nuostata ,,įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,juridiniuose asmenyse, kuriems išduoti leidimai tvarkyti biologines atliekas“. Pritarti
Teisės departamentas 2022-03-22 Nr. XIVP-140316 17.
17Svarstytina,
ar laikantis sistemiškumo principo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje nereikėtų padidinti sankcijoje numatytos baudos viršutinės ribos dydžio, nes šios ribos dydis yra mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje siūlomos nustatyti baudos viršutinės ribos dydį. Pastebėtina, kad projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 4 dalyje už šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydis yra didesnis už šio straipsnio 2 dalyje nustatyto šio straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydį. Pritarti
į Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus, nustatančius, kad teisės akte saitai
priede neturi būti aktyvių nuorodų į įgyvendinamus ES teisės aktus. Pritarti
Teisės departamentas
priimtas įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas, projekto 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų taip pat nustatyti išimtį dėl projekto 18 straipsnio 3 dalies ankstesnio nei priimtas įstatymas įsigalios įsigaliojimo. Be to, svarstytina, ar pakankamas terminas būtų įgyvendinti ir projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pagal projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatas šios projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. (galbūt tikslinga būtų nustatyti tokį patį ankstesnį įsigaliojimą kaip ir dėl šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Pritarti
6
į keičiamo įstatymo 1 straipsnio 23 punkte apibrėžtą sąvoką, projekto 18 straipsnio 6 dalyje po žodžio „integruotos“ įrašytini žodžiai „prevencijos ir“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
veterinarijos tarnyba 2022-04-19 Nr. B6-(1.19)-1119 (2022.04.19 Nr. g-2022-3465) 8,16 „<...> VMVT dokumentų registravimo sistemos duomenimis nėra gavusi iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos šio įstatymo projekto derinimui ir neturėjo galimybės šiam Įstatymo projektui pateikti pastabas ir pasiūlymus tarpinstitucinio derinimo eigoje.<...>
<...>
projektu siekiama įtvirtinti VMVT pareigą taikyti sankcijas už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą jų susidarymo vietose bei numatyti, kad VMVT pareigūnai galės taikyti sankcijas įmonėms, turinčioms leidimus tvarkyti biologines atliekas. Pažymėtina, kad įmonės, kurios turi leidimus tvarkyti biologines atliekas, nėra VMVT kontrolės objektas, taigi Įstatymo projektu norima nepagrįstai išplėsti VMVT kompetencijos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, ribas.
VMVT pažymi, kad nepritaria Įstatymo projekto 8 straipsnio, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnis ir Įstatymo projekto 16 straipsniui, kuriuo Įstatymas papildomas 128(2) straipsniu, numatantiems, kad VMVT taikys ekonomines sankcijas ūkio subjektams už Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymą, nes VMVT nėra kompetentinga institucija veikianti aplinkos apsaugos srityje ir atitinkamai jai nėra pagrindo priskirti papildomas, kitų institucijų kompetencijos srities, funkcijas.
<...>
VMVT atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projektu VMVT siekiama priskirti papildomas funkcijas aplinkos apsaugos srityje, prašo daryti pertrauką šio Įstatymo projekto 37 ir 128(2) straipsnių pakeitimo klausimų svarstymą komitete, nes šis Įsakymo projektas nebuvo pristatytas ir detaliai išdiskutuotas, bei suderintas su VMVT tarpinstitucinėse darbo grupėse.“ Pritarti KRK 2022-04-20 sprendimas: KRK svarstyme daryti pertrauką iki AM ministerija kartu su VMVT išdiskutuos bei suderins šio Projekto 8 ir 16 straipsnių (keičiamo įstatymo
pasiūlymą. Šis bendras abiejų institucijų (AM ir VMVT) suderintas pasiūlymas gautas, pateiktas šioje išvadoje, žemiau. 2. Aplinkos ministerija 2022-05-27 Nr. D4-82 (2022.05.27 Nr. g-2022-4816) Išrašas iš AM Aptarimo protokolo:
Seimo komitetuose svarstant AAĮ ir ANK projektus, pasiūlyti juos patikslinti atsižvelgiant į VMVT pasiūlymus ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas (siūlomi patikslinimai pridedami).<...>“ Pritarti 3.
Aplinkos ministerija 2022-05-27 Nr. D4-82 (2022.05.27 Nr. g-2022-4816)16
<...>
Pasiūlymas: atsisakyti AAĮ projekto XIVP-1403 16 straipsnio:
Papildyti Įstatymą 128² straipsniu: „128² straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt eurų iki vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymas įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų. Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų iki penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų.“
2022-05-27 Nr.
D4-82 (2022.05.27 Nr. g-2022-4816)84 Pasiūlymas: ir 8 straipsnio 4 dalies:
4Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
pareigūnai – dėl šio įstatymo 128² straipsnyje numatytų pažeidimų.“
veterinarijos tarnyba 2022-05-30 Nr. B6-( 1.19.)-1518 (2022.05.31 Nr. g-2022-4902)84 Išrašas iš rašto: <...> VMVT pažymi, kad pagal savo kompetenciją VMVT kontroliuoja tik teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų /registruotų maisto tvarkymo subjektų veiklą maisto saugos užtikrinimo srityje ir tokia valstybinė kontrolė yra tikslingai nukreipta į maisto saugos principų laikymąsi nuo žaliavų patekimo į maisto tvarkymo subjektą iki maisto paruošimo pabaigos, atskiriant maistą nuo maistui netinkamų ir nenaudojamų maisto atliekų. Dėl šios priežasties VMVT atliekamos funkcijos nėra susijusios su Aplinkos apsaugos įstatymo paskirtimi, kuri apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnyje bei aplinkos apsaugos objektu, kuris apibrėžtas šio įstatymo 3 straipsnyje. Pažymėtina, kad VMVT atliekamas maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų kontrolės funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „VMVT prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atlieku susidarymo vietose.“ Taigi, VMVT biologinių atliekų tvarkymo kontrolės funkcijas atlieka, tačiau VMVT kontrolės objektas yra maisto sauga, kokybė, gyvūnų sveikata, o ne plačiąja prasme aplinkos apsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė Įstatymo projekto 16 straipsnyje ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 247' straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
X1VP-1405 (toliau - ANK projektas) 1 straipsnio papildančio Kodeksą
kompetencijos ribas, kadangi apima ne tik patvirtintų/registruotų maisto tvarkymo subjektų atliekų tvarkymo kontrolę, bet visų biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas), kurios susidaro maisto tvarkymo subjekto teritorijoje (t. y. šioje teritorijoje gali būti rasta minėtų atliekų, kurias „pagamino” ne maisto tvarkymo subjektas (VMVT kontroliuoja tik patvirtintus/registruotus maisto tvarkymo subjektus). VMVT kontroliuoja maisto tvarkymo subjekto maisto tvarkymo vietoje susidarančias biologines atliekas (kad būtų užtikrinti maisto higienos reikalavimai ir susidariusios maisto tvarkymo vietoje atliekos nepadarytų neigiamo poveikio maistui). Tačiau, VMVT atkreipia dėmesį, kad iki šiol Administracinių nusižengimų kodekse nėra aiškiai reglamentuota atsakomybė ir sankcijos maisto tvarkymo subjektams už biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymo reikalavimų, reglamentuojamų teisės aktuose, nevykdymą šių atliekų susidarymo vietose, nors, kaip minėta aukščiau, Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje ši kontrolės funkcija VMVT yra nustatyta.
Dėl šios priežasties yra tikslinga patikslinti ANK projekto 2471 straipsnį ir 589 straipsnio 30 punktą dėl VM V T pareigūnams priskirtos vykdyti šios funkcijos, numatant atsakomybę ir sankcijas minėtiems maisto tvarkymo subjektams, vadovaujantis ANK 45 straipsnio pavyzdžiu (t. y. numatyti atskiras baudas asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims - fiziniams asmenims paliekant ANK projekte numatytus baudų dydžius, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyti baudų dydžius, kokie numatyti Įstatymo projekto 16 straipsnyje). VMVT informuoja, kad kartu su Aplinkos ministerijos atstovais aptarė ir suderino poziciją dėl aukščiau išvardintų Įstatymo ir ANK projektuose esančių nuostatų ir teikia šiuos pasiūlymus:
Įstatymo projekto XIVP-1403 8 straipsnio 4 dalies <...> Pritarti Analogiškas pasiūlymas AM, išdėstytas aukščiau – šios lentelės 4 d. 6. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2022-05-30 Nr. B6-( 1.19.)-1518 (2022.05.31 Nr. g-2022-4902)16 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto XIVP-1403 16 straipsnio <...> Pritarti Analogiškas pasiūlymas AM, išdėstytas aukščiau – šios lentelės 3 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 58¹, 128² straipsniais įstatymo projektui Nr.
XIVP-1403 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir bendrą Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktą pasiūlymą
Pranckietis (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsniŲ IR PRIEDO pakeitimo IR
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Petras Gražulis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, ministerijos Taršos prevencijos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė-Šilobritienė ir vyresnioji patarėja Elena Auglienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-2311 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „poveikio aplinkai vertinimo procedūras“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar turimi omenyje abu nurodyti poveikio aplinkai vertinimo procesai, ar tik vienas iš jų - planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas.
Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, siekiant kalbinio aiškumo, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „nurodyto įrenginių“ įrašytini žodžiai „nurodytų įrenginių“. Pritarti Siūloma pritarti pastabai, tačiau atsižvelgus į AAK pasiūlymą, siūloma aiškiau suformuluoti visą šią straipsnio dalį (žr. AAK pasiūlymą Nr.1)
2Atsižvelgiant į tai,
kad projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte pirmą kartą yra nurodytas pilnas Atliekų tvarkymo įstatymo pavadinimas, toliau įstatymo tekste vartotinas šio įstatymo sutrumpintas pavadinimas: atitinkamai tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, išbraukiant jose žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19² straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostatose nurodyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pavadinimo trumpinimui, nes pirmą kartą pilnas šio įstatymo pavadinimas yra vartojamas projekto 3 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostatose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 3 straipnio10 dalimi keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 14 dalies 11 punkte prieš žodį „veiklai“ įrašytinas žodis „ūkinei“.
Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 19² straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
dalimi keičiamo įstatymo 19³ straipsnio 4 dalyje nuostata
„nurodytais atvejais“ keistina nuostata ,,nurodytais pagrindais“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
dalimi keičiamo įstatymo 19³ straipsnio 7 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad įrenginio registracijos duomenys turi būti tikslinami ,,fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų lakiųjų organinių junginių ribines vertes, jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas“. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais atvejais galėtų konstatuoti, kad yra sąlyga įrenginio registracijos duomenims tikslinti, t.y., kad pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Nepritarti "1) Dėl subjektų: Sąlygą įrenginio registracijos duomenims tikslinti galėtų konstatuoti tiek aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), tikslinanti įrenginio registracijos duomenis(keičiamo įstatymo (19(3) str. 3 dalis)); tiek fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis įrenginį.
Įrenginių įregistravimo, registracijos duomenų teikimo, tikslinimo ir įrenginių išregistravimo tvarką nustato aplinkos ministro patvirtintos Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklės (toliau – LOJ taisyklės) (keičiamo įstatymo 19(3) str. 1 dalis). Keičiamo įstatymo 193 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad: „Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes LOJ taisyklėse nustatyta tvarka nustato aplinkos ministro įgaliota institucija, ji raštu informuoja fizinį ar juridinį asmenį apie pareigą tikslinti įrenginio registracijos duomenis ir nustato protingą terminą, per kurį turi būti pateikti patikslinti duomenys. Kai šio straipsnio septintojoje dalyje nurodytas aplinkybes nustato fizinis ar juridinis asmuo, jis privalo LOJ taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai patikslintus įrenginio registracijos duomenis. Patikslintų duomenų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, šio straipsnio septintosios dalies 4 punkte nurodytu atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, bet ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.“
2) Galimi atvejai nustatyti LOJ taisyklėse: kai nustatoma, kad vartojamas didesnis tirpiklių kiekis (pagal LOJ taisykles yra skirtingos LOJ ribinės vertės priklausomai nuo suvartojamo tirpiklių kiekio); viršijamos aplinkos (oro) kokybės normos."
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
dalimi keičiamo įstatymo 19³ straipsnio 10 dalies paskutiniajame sakinyje neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį asmenys privalėtų nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė, po to, kai įrenginys yra išregistruojamas.
Be to, svarstytina, ar asmenims neturėtų būti nustatyta atsakomybė už įstatyme nustatytos pareigos atlikti atitinkamus veiksmus nevykdymą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti ir projekto 3 straipsnio 11 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 15 dalies ir projekto 4 straipsnio 12 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19² straipsnio 12 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies
1) Konkretus terminas įstatyme negali būti nustatytas, nes tai individualūs atvejai, priklausantys nuo vykdomos veiklos ir jos apimčių. Pagal LOJ taisykles pateikiamuose įrenginio registracijos duomenyse veiklos vykdytojas turėtų nurodyti numatomą įrenginio veiklos saugaus nutraukimo terminą, todėl siūlome Projekto 5 straipsnio 1 dalį tikslinti ir išdėstyti taip: „5. Papildyti 19³ straipsnį 10 dalimi:
„<...> Išregistravus įrenginį, fizinis ar juridinis
asmuo (veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti įgyvendindamas LOJ taisyklėse nurodytas būtinas priemones per LOJ taisyklėse nustatytą terminą, reikalingas užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
2) Juridinių asmenų atsakomybės klausimas tik dėl šių įrenginių veiklos nutraukimo šiuo metu nesvarstomas.
3) Projekto 3 straipsnio 11 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio 15 dalies ir projekto 4 straipsnio 12 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 19² straipsnio 12 dalies nuostatų tikslinti nesvarstoma, kadangi šių nuostatų įgyvendinimo terminai susiję ne tik su šio įstatymo, bet ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimu (pvz., Atliekų tvarkymo įstatymu, kuris reglamentuoja atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo klausimus ir kuriuo vadovaujantis gali būti nustatyti labai skirtingi terminai, atsižvelgiant į konkretaus ūkio subjekto parengtą ir su aplinkosaugos institucijomis suderintą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, banko garantiją ir kt.). 7. Seimo kanceliarijos
7Atkreiptinas dėmesys,
kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau -Rekomendacijos) 76 punkte be kita ko nustatyta, kad teisės akte „vengiama pateikti nekonkrečių nuorodų, pvz.: „teisės aktų nustatyta tvarka“, „kituose teisės aktuose“, „įstatymų nustatyta tvarka“ ir pan. Prireikus pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį, pvz., „teisės aktų, reguliuojančių valstybės registrų ir informacinių sistemų saugą, nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į tai, projekto
formuluotė „pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ tikslintina.
Pritarti
1) Atsižvelgiant į Teisės departamento 7, 8, 9 ir 13 pastabas, siūlome Projekto 6 straipsnį tikslinti ir išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą 20¹ straipsniu: „20¹ straipsnis. Dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos
valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai, ir juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinius) ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo tik pagal teisės aktuose aplinkos ministro patvirtinamose Lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklėse, suderintose su ekonomikos ir inovacijų ministru, finansų ministru ir teisingumo ministru, nustatytus reikalavimus paženklintus ir didžiausio sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekio neviršijančius dažus, lakus ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus. 2. Šiame įstatyme nurodyta individuali veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“
2) Įstatymo projektas papildytas naujais 20¹ ir 58¹ straipsniais siekiant įstatymu įtvirtinti direktyvos 2004/42/EB[¹] I priede išvardintų dažų ir lakų[²], transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų[³] (toliau – Produktai) pateikimo į rinką[⁴] (pateikimas trečiosioms šalims už užmokestį arba be jo.
Pagal direktyvą įvežimas į Bendrijos muitinės teritoriją laikomas pateikimu į rinką) ribojimus. Produktai gali būti tiekiami[⁵] į rinką šalies teritorijoje tik, jei jie yra pagal direktyvą 2004/42/EB paženklinti[⁶] ir juose lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekis neviršija nurodyto direktyvos 2004/42/EB II priede). Direktyvos tikslas (1 str. 1 d.) – apriboti bendrą LOJ kiekį Produktuose, kad būtų išvengta ar sumažinta oro tarša dėl LOJ indėlio į troposferos ozono susidarymą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 20¹ straipsnyje siūloma nustatyti prievolė siejama tik su juridiniais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar ši prievolė bus taikoma fiziniams asmenims, t. y., ar šie asmenys galės tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio įstatymo reikalavimų neatitinkančius dažus, lakus, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
straipsnio nuostatose vartojamos formuluotės „tiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai“ turinio tikslingumas, nes neaišku, kokiu tikslu iš Europos Sąjungos rinkos yra išskirta Lietuvos Respublikos rinka, kai ji yra sudedamoji Europos Sąjungos rinkos dalis. Pritarti Žr. komentarą prie 7 pastabos. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-238
projekto 8 straipsnio 1 dalimi siūlomus pakeitimus keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo ir suderinamumo, projektu taip pat reikėtų analogiškai tikslinti ir keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, nes kitu atveju vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, ištyrę juridinių asmenų padarytus pažeidimus dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo rinkoms (pagal projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas šie pareigūnai tokią teisę turėtų) ir surašę pažeidimų protokolus, perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo turėtų vyriausiesiems valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie pagal projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
sankcijų už minėtus pažeidimus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, siūloma Projekto 8 straipsnį papildyti 4 dalimi:
„4. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir
valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 58¹ (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23111
tai, kad projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnis pildomas naujomis pažeidimų sudėtimis, projektu turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinimas, kuris turėtų būti suderintas su keičiamo straipsnio nauju turiniu. Pritarti
1) Projekto 11 straipsnį papildyti nauju 1 punktu dėl keičiamo įstatymo 55 straipsnio pavadinimo pakeitimo. Projekto 11 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios
veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties“. 2) Kitus Projekto 11 straipsnio punktus atitinkamai pernumeruoti į
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 19³ straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais atvejais“ juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų baudą. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, nes vien tik už registracijos duomenų pateikimą, kai asmuo neturi teisės pateikti tokius duomenis, siūlomos nustatyti baudos dydis, manytina, nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad taikomas Licencijavimo modelis „D“, t. y. įrenginio registracijos duomenis pateikęs asmuo įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos (19³ str. 5 d.
reikalavimus atitinkantį įrenginį įgyja kitą dieną po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo įrenginio registracijos duomenų pateikimo formoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po įrenginio registracijos duomenų pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos.“), todėl siekiant užkirsti kelią/atgrasyti asmenis teikti duomenis įregistravimui nepašalinus priežasčių, lėmusių įrenginio išregistravimą (tokiu būdu siekiant užkirsti kelią jau kitą dieną vėl vykdyti veiklą), – bauda prilyginta
„vykdant veiklą neįregistravus įrenginio“. 13. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
straipsniu keičiamo įstatymo 58¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą ne tik Lietuvos Respublikos rinkai, bet ir Europos Sąjungos rinkai. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu siūlomas toks teisinis reguliavimas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie juridinių asmenų veiksmai būtų laikomi minėtų gaminių tiekimu Europos Sąjungos rinkai, todėl nėra aiški šio pažeidimo sudėtis. Pastebėtina, jog valstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymais negali būti nustatomos teisės ir pareigos bei reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, šiame straipsnyje nustatant tik juridinių asmenų atsakomybę už minėtų gaminių tiekimą Lietuvos Respublikos rinkai. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Be to, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei galimo nevienodo keičiamo įstatymo nuostatų aiškinimo taikant įstatymą, manytina, kad projekte reikėtų aiškiai apibrėžti, kurie asmenų veiksmai būtų laikomi pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų patiekimu Lietuvos Respublikos rinkai. Pritarti iš dalies
1) Žr. argumentus ir siūlymus tikslinimui prie 7 pastabos;
2) Siūlome atitinkamai tikslinti Projekto 13 straipsniu papildomo 58¹ straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį: „58¹ straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už pagal reikalavimus nepaženklintų, ar didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimą Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Pagal reikalavimus nepaženklintų arba didžiausią sudėtyje esančio lakiųjų organinių junginių kiekį viršijančių dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimas Europos Sąjungai ir Lietuvos Respublikos rinkai užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“.
3) Siūlome atitinkamai tikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹ straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją),
Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“;
4) Tiekimo rinkai sąvoka apibrėžta su rinkos reguliavimu susijusiuose teisės aktuose (LR produktų saugos įstatyme, Reglamente (ES) 2019/1020, Reglamente (EB) 1272/2008), todėl apibrėžti projekte nereikia.
3) Siūlome atitinkamai tikslinti Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 58¹ straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją),
Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio 8 dalyje, 109¹ straipsnio 1, 2 dalyse, 110 straipsnio 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų;“;
4) Tiekimo rinkai sąvoka apibrėžta su rinkos reguliavimu susijusiuose teisės aktuose (LR produktų saugos įstatyme, Reglamente (ES) 2019/1020,
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
straipsniu keičiamo įstatymo 81 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą (t. y., už pavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės), padarytą pakartotinai, „privaloma skirti konfiskavimą įrangos, kurią naudoja pavojingoms atliekoms apdoroti neturėdamas teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes keičiamo įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas turto konfiskavimo institutas, todėl nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų neaišku, kaip bus įgyvendinamas turto konfiskavimo vykdymas (kokia tvarka bus konfiskuojamas turtas, kokia tvarka šis turtas bus realizuojamas ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis turto konfiskavimo institutą. Pritarti Atsisakyti projekto 14 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo
konfiskavimą įrangos, kurią pažeidėjas naudoja pavojingoms atliekoms apdoroti neturėdamas teisės vykdyti tokių atliekų apdorojimo. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
numato, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio pavadinime, 1, 3 ir 4 dalių nuostatose vartojamą formuluotę „biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų)” (atitinkamais linksniais) pakeisti formuluote „biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas)” (atitinkamais linksniais). Pastaroji lingvistinė konstrukcija visiškai atitiktų Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
Atsižvelgti Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos siūlymą, atsisakyti projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 128² straipsnis. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas. Šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ turinys, t. y.,
neaišku, ar ši sąvoka būtų suprantama kaip Maisto įstatyme apibrėžta sąvoka
„maisto tvarkymo subjektai“, ar kaip Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta
sąvoka „atliekų tvarkytojas“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 128² straipsnyje numatytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato „Maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.“ Reglamento (EB) Nr.
178/2002 3 straipsnio 3 punktas nustato „maisto verslo operatorius - tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“, o šio straipsnio 2 punktas nustato, kad „maisto verslas – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą”. Atsižvelgiant į šias minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalies ir projekto 8 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, ta apimtimi, kuria nustatoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai skirtų ekonomines sankcijas įmonėms, turinčioms leidimus tvarkyti biologines atliekas, tuo atveju, jei šios įmonės nėra maisto tvarkymo subjektai ir tvarko biologines atliekas kaip atliekų tvarkytojai ne šių atliekų susidarymo vietose, už Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą, atitinka minėtų įstatymų ir reglamento nuostatas bei neišplečia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijos, nustatytos Atliekų tvarkymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje, siekiant suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas bei atsižvelgiant į tai, kad vertinamajame straipsnyje turimas tikslas nustatyti ne įmonių, bet juridinių asmenų atsakomybę už atitinkamus pažeidimus, nuostata ,,įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,juridiniuose asmenyse, kuriems išduoti leidimai tvarkyti biologines atliekas“.
Atsižvelgti Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos siūlymą, atsisakyti projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 128² straipsnis. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
sistemiškumo principo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 3 dalyje nereikėtų padidinti sankcijoje numatytos baudos viršutinės ribos dydžio, nes šios ribos dydis yra mažesnis už šio straipsnio
projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 128² straipsnio 4 dalyje už šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydis yra didesnis už šio straipsnio 2 dalyje nustatyto šio straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pakartotinumą numatytos baudos viršutinės ribos dydį. Pritarti Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos siūlymą, atsisakyti projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 128² straipsnis. Tačiau atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą atitinkamai pakoreguotus baudų dydžius numatyti juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
Rekomendacijų 76 punkto reikalavimus, nustatančius, kad teisės akte saitai (aktyvios nuorodos) nenaudojami, projekto 17 straipsniu keičiamame įstatymo priede neturi būti aktyvių nuorodų į įgyvendinamus ES teisės aktus. Pritarti 19.
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
įstatymas būtų tinkamai įgyvendintas, projekto 18 straipsnio 1 dalyje reikėtų taip pat nustatyti išimtį dėl projekto 18 straipsnio 3 dalies ankstesnio nei priimtas įstatymas įsigalios įsigaliojimo. Be to, svarstytina, ar pakankamas terminas būtų įgyvendinti ir projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pagal projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatas šios projekto nuostatos įsigaliotų
įsigaliojimą kaip ir dėl šio straipsnio 3 dalies nuostatų). Pritarti iš dalies
1) Tikslinti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d., išskyrus 5,
dalį, 13 straipsnį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 8 d.“
2) Manytina, kad Projekto 18 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas (iki 2023 m. balandžio 30 d.) yra pakankamas, kad būtų įgyvendintos joje nurodytos nuostatos. 3) Siūloma tikslinti (ištaisyti techninę klaidą) Projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki
2022 m. liepos 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-23
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 23 punkte apibrėžtą sąvoką, projekto 18 straipsnio 6 dalyje po žodžio „integruotos“ įrašytini žodžiai „prevencijos ir“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2022-05-30 Atsisakyti 8 straipsnio 4 dalies, kurioje teigiama, kad
„4. Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
pareigūnai – dėl šio įstatymo 128² straipsnyje numatytų pažeidimų.“
2Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
2022-05-30 Atsisakyti AAĮ projekto XIVP-1403 16 straipsnio:
Papildyti Įstatymą 128² straipsniu: „128² straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymą Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo šių atliekų susidarymo vietose reikalavimų nevykdymas po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų šešiasdešimt eurų iki vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų biologinių atliekų (maisto ir virtuvės atliekų) tvarkymo reikalavimų nevykdymas įmonėse, turinčiose leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo dviejų šimtų devyniasdešimt eurų iki aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridiniams asmenims, kurie turi leidimus tvarkyti biologines atliekas (maisto ir virtuvės atliekas), nuo vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt eurų iki penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų.“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2022-06-06 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19¹, 19², 19³, 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹, 58¹, 128² straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-1403 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir bendrą Aplinkos ministerijos ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos
įstatymo Nr.
I-2223 15, 19, 19(1), 19(2), 19(3), 36, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20(1), 58(1), 128(2) straipsniais įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-06-2211 Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio pirmos dalies formuluotės patikslinimas leis užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos vietos ir technologinių alternatyvų pasirinkimo galimybes strateginio pasekmių aplinkai vertinimo arba planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu, taip suteikiant teisę ir galimybę suinteresuotai visuomenei dalyvauti priimant sprendimus dėl alternatyvų pasirinkimo. Nuostata suformuluota atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencijos) šalių narių susitikimo, įvykusio 2021 m. spalio 18–21 d., metu patvirtintą sprendimą Nr. VII/8I (toliau – Sprendimas) dėl pažeidimo byloje prieš Lietuvos Respubliką. Byla buvo pradėta gavus 2013 m. gruodžio 30 d. asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą, kuriame teigta, jog Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvencijos nuostatas planuodama ir įgyvendindama LitPol link projektą, kai planuojamos ūkinės veiklos alternatyvos buvo pasirinktos prieš pradedant poveikio aplinkai vertinimo procesą. Sprendime nurodoma, kad informacija apie galimas alternatyvas turi būti pateikiama visuose sprendimų priėmimo etapuose ir negali būti priimami išankstiniai sprendimai, dėl kurių nebeliktų alternatyvų pasirinkimo.
Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad projektu pateikta formuluotė nepilnai atspindi siekiamą tikslą ir trūksta aiškumo, kad siekiama užkirsti kelią išankstiniams sprendimams, siūlome pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio pirmą dalį ir ją išdėstyti taip: „Planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, turi būti užtikrinamas planuojamos ūkinės veiklos visų galimų alternatyvų pasirinkimas. Šios alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia pasirenkama atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurias planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyto įrenginių įregistravimo. negali būti priimami bet kokie sprendimai dėl šios veiklos, iš anksto apribojantys alternatyvų pasirinkimą, – galimos alternatyvos nagrinėjamos ir tinkamiausia (-ios) pasirenkama (-os) atliekant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai gali būti išduodami ar šio įstatymo 19³ straipsnyje nurodyti įrenginiai įregistruojami tik atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.“
3 Argumentai: likus mažai laiko iki įstatymo įsigaliojimo, siūloma savaitei atidėti jo įsigaliojimą Pasiūlymas: Siūloma įsigaliojimo straipsnio 1-3 dalis išdėstyti taip: „17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 5, 6 straipsnius,
ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2022 m. liepos 1 8 d. 2. Šio įstatymo 5, 6 straipsniai, 8 straipsnio 1,2 ir 3 dalys, 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. birželio 30 liepos 7 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 5, 6 straipsnių, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių,
aktus.“
Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma svarstyti projektą Seime skubos tvarka
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-1403 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė [1] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo, iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB (toliau – direktyva 2004/42/EB). [2] naudojamų pastatų, jų apdailos elementų bei detalių ir susijusių konstrukcijų, skirtų dekoratyviniams, funkciniams ir apsauginiams tikslams, padengimui. [3] naudojamų kelių transporto priemonėms ar jų dalims dengti atliekant transporto priemonių remonto, konservavimo ar apdailos darbus ne jų gamybos įrenginiuose. [4] „Pateikimas į rinką“ tai pateikimas trečiosioms šalims už užmokestį ar be jo.
Pagal šią direktyvą įvežimas į Bendrijos muitinės teritoriją laikomas pateikimu į rinką.“ (Direktyvos 2004/42/EB 2 str. 12 d.) [5] „Valstybės narės užtikrina, kad I priede nurodyti produktai <...> būtų pateikiami į rinką jų teritorijoje, tik jei LOJ kiekis juose neviršija II priede nurodytų ribinių verčių ir atitinka 4 straipsnį.“ (Direktyvos 2004/42/EB 3 str. 1 d. 1 pastraipa) [6] „Valstybės narės užtikrina, kad I priede nurodyti pateikiami į rinką produktai būtų paženklinti. Etiketėje turi būti nurodyta: a) produkto kategorija ir atitinkama LOJ ribinė vertė g/l, kaip nurodyta II priede; b) didžiausias LOJ kiekis paruoštame naudoti produkte g/l.“ (Direktyvos 2004/42/EB 4 str.)