Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo
tarnybos karių, taip pat privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir visuomenei pavojingą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:
1) Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, sveikatos priežiūra;
2) visuomenei pavojingą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės ir asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra;
3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
4) užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
5) nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
6) užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
7) šios dalies 3-6 punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.“ 2.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:
1) Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, sveikatos priežiūra;
2) visuomenei pavojingą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės ir asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra;
3) užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
4) užsieniečių, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
5) nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių užsieniečių būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
6) užsieniečių, gyvenančių užsienio šalyje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
7) šios dalies 3-6 punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.“
6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos teisingumo ministro, krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.“2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus valstybės biudžeto lėšomis apmokamas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinąsias paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų).“
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto
lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo
tarnybos karių, taip pat privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir visuomenei pavojingą veiką padariusių asmenų, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:
privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, sveikatos priežiūra;
nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ir asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra;
Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
ir būtinosios paslaugos;
dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.“ 2.
Valstybės biudžeto lėšomis apmokama šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų:
privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, sveikatos priežiūra;
nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ir asmenų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra;
Respublikoje, ir užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos);
padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
ir būtinosios paslaugos;
dėl kurio Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
punktuose nurodytų užsieniečių vaikų iki 18 metų būtinoji medicinos pagalba, būtinosios paslaugos, skiepijimas pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ir profilaktiniai sveikatos tikrinimai.“
išdėstyti taip: „6.
Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus atvejus, kai šios paslaugos teikiamos teisingumo ministro, krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.“
Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus valstybės biudžeto lėšomis apmokamas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinąsias paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų (toliau
Ukrainoje metu iškilusios problemos dėl jiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimo išlaidų apmokėjimo. Lietuvoje prasidėjus nelegalių migrantų krizei, daliai migrantų prireikė sveikatos priežiūros paslaugų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (toliau – SDĮ) numatytas tik užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvoje, sveikatos priežiūros apmokėjimas valstybės biudžeto lėšomis (6 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme (toliau – SSĮ) numatyta analogiška nuostata (47 straipsnio 2 dalis). Dalis nelegalių migrantų prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje nepateikė arba nespėjo pateikti. Ekstremaliosios situacijos metu migrantų sveikatos priežiūra apmokama vadovaujantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 10V-4 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užsieniečiams“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr.
10V-24 „Dėl Užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pirminio ir pakartotinio sveikatos būklės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. V-1827 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. V-1836 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. V-1869 „Dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuriems patvirtinta lengva COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma, kurie įtariami, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), arba kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), izoliavimo organizavimo viešojoje įstaigoje Švenčionių rajono ligoninėje“).
Vadovaujantis šiais sprendimais, nelegaliems migrantams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) fondo biudžeto rezervo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad nelegalūs migrantai nėra Lietuvos gyventojai ir yra nedraudžiami PSD, jų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos vėliau turės būti kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis. Nustojus galioti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimams, dalis migrantų vėl nebeturės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo garantijų:
Analogiškos problemos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo atsirado kilus kariniam konfliktui Ukrainoje. Užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje, nepateko į SDĮ nurodytų asmenų kategorijas. Jų atžvilgiu negali būti taikomi ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimai. Šiuo metu Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis ir situacija kol kas sprendžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais (2022 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 1V-145 „Dėl nacionalinių vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio registracijos pažymėjimų išdavimo, užsieniečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir sveikatos priežiūros paslaugų“, 2022 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 1V-149 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu“). Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) teikiamos nuorodos į SSĮ (pavyzdžiui, numatyta, kad prieglobsčio prašytojams teikiama būtinoji pagalba, taip pat kita SSĮ nurodyta valstybės laiduojama (nemokama) sveikatos priežiūra (71 straipsnio 1 dalies 7 punktas)), numatytos kitų užsieniečių grupių, kurių sveikatos priežiūra nėra numatyta SSĮ 47 straipsnyje, sveikatos priežiūros garantijos (pavyzdžiui, neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, turi teisę nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą (3 straipsnio 5 dalies 3 punktas)). Pagrindinis įstatymų projektų tikslas – reglamentuoti migrantams teikiamą sveikatos priežiūrą.
Įstatymų projektų uždaviniai:
1) reglamentuoti nedraudžiamų PSD užsieniečių kategorijas, kuriems sveikatos priežiūros paslaugos būtų apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų;
2) nustatyti pirmiau minėtų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis;
3) suderinti SDĮ ir SSĮ (atsižvelgiant į UTPĮ nuostatas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektų iniciatoriai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymų projektus rengė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos teisininkai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Vadovaujantis SSĮ 47 straipsnio 2 dalimi, valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:
asmens sveikatos priežiūra;
esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra;
priežiūra;
ministerija, galūnių, sąnarių, kitų organų protezavimas;
(AIDS), užkrečiamosiomis, endokrininėmis, onkologinėmis ligomis, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų ir sergančių kitomis sveikatos apsaugos ministro nustatyto sąrašo ligomis, taip pat nėščiųjų asmens sveikatos priežiūra;
priemonių, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, kompensavimas apdraustiesiems;
patvirtintą būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą;
SSĮ 49 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą turi nuolat gyvenantys Lietuvoje asmenys.
Užsienio šalių piliečiams, asmenims be pilietybės, nepriskiriamiems nuolatiniams gyventojams, LNSS įstaigos teikia būtinąją medicinos pagalbą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, PSD draudžiami šie užsieniečiai:
1) nuolat gyvenantys Lietuvoje;
2) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, kurie dirba arba kurie dirbo Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
3) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse;
4) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
5) užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis SDĮ 6 straipsnio 5 ir
laikiną apsaugą Lietuvoje, sveikatos priežiūra apmokama valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja PSD fondo biudžetas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų projektais siūloma:
1) SDĮ nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšomis apmokama ši PSD nedraudžiamų užsieniečių sveikatos priežiūra:
Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
2) įtvirtinti analogiškas (kaip siūlomos SDĮ) nuostatas SSĮ, taip pat numatyti, kad Lietuvos gyventojams teikiamos valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros apimtis yra ne mažesnė, nei Lietuvoje negyvenantiems užsieniečiams (nedrausti PSD Lietuvos gyventojai neturėtų būti blogesnėje padėtyje, nei nedrausti užsieniečiai), atlikti reikalingus techninio pobūdžio pakeitimus (suvienodinti formuluotes su kituose įstatymuose numatytomis formuluotėmis, šalinti nuostatų dubliavimą, tikslinti nuorodas).
Įstatymų projektais siūloma:
1) SDĮ nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšomis apmokama ši PSD nedraudžiamų užsieniečių sveikatos priežiūra:
Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar ekstremalioji situacija, ir pasitraukusių iš šios užsienio šalies į Lietuvos Respubliką, būtinoji medicinos pagalba ir būtinosios paslaugos;
2) įtvirtinti analogiškas (kaip siūlomos SDĮ) nuostatas SSĮ, taip pat numatyti, kad Lietuvos gyventojams teikiamos valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros apimtis yra ne mažesnė, nei Lietuvoje negyvenantiems užsieniečiams (nedrausti PSD Lietuvos gyventojai neturėtų būti blogesnėje padėtyje, nei nedrausti užsieniečiai), atlikti reikalingus techninio pobūdžio pakeitimus (suvienodinti formuluotes su kituose įstatymuose numatytomis formuluotėmis, šalinti nuostatų dubliavimą, tikslinti nuorodas). Siūloma numatyti, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:
Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra;
Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra;
6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
Siūloma numatyti, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama:
Respublikos karių asmens sveikatos priežiūra;
Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra;
6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-865 (kuriuo taip pat siūloma keisti SDĮ 6 straipsnio 5 dalį) ir šiam projektui pateiktą teigiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr.
draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-865“) – valstybės biudžeto lėšomis per PSD fondą apmokėti ir nedraudžiamų PSD suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrą. Detalesni paaiškinimai pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-865 aiškinamajame rašte (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/48d177d01adb11ecad9fbbf5f006237b?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=2afa3231-939c-4f75-aa21-7fb877c6d238). Priėmus siūlomus pakeitimus, nedraudžiami PSD užsieniečiai (įskaitant dėl karinės krizės atvyksiančius ukrainiečius, kurie gaus leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių), galės gauti nustatytos apimties valstybės biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, taip pat bus suderintos SDĮ ir SSĮ nuostatos (atsižvelgiant į UTPĮ nuostatas). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateiktas aiškinamojo rašto 4 punkte. Galimas (bet nebūtinai) nelegalios migracijos padidėjimas dėl medicininių priežasčių (siekiant gauti gydymą, kuris nesuteikiamas gyvenamojoje valstybėje, sau ar savo vaikams). 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymo projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir plėtrai neatsilieps. 8.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kartu teikiami įstatymų projektai:
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymams įgyvendinti reikės priimti arba pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.
968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
2) sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius būtinųjų paslaugų teikimo mastą (vadovaujantis SSĮ 47 straipsnio 3 dalimi) ir jų teikimo tvarką. Šiuos teisės aktų projektus parengs Sveikatos apsaugos ministerija. Jie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus Įstatymų projektus, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau jų kiekį, atsižvelgiant į naujai kylančius iššūkius (pavyzdžiui, situacija dėl karinio konflikto Ukrainoje), prognozuoti sudėtinga. Per 2021 metų II pusmetį iš PSD fondo biudžeto rezervo už neteisėtiems migrantams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta virš 600 tūkst. eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai: prieglobsčio prašytojai, valstybės laiduojama sveikatos priežiūra, būtinosios paslaugos, nelegaliai sieną kirtusieji užsieniečiai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo nariai
2022-03-14 Nr. XIVP-1394 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto terminiją su galiojančių įstatymų nuostatomis, keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „visuomenei pavojingą veiką“ įrašytini žodžiai „baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką“, o vietoj žodžių „priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės“ – žodžiai „priverčiamosios medicinos priemonės“. Be to, derinant projekto nuostatas su kartu teikiamo Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-1395) nuostatomis, šis punktas turėtų būti papildytas ir asmenimis, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi paskirtas suėmimas. 2. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšomis apmokama ne tik užsieniečių būtinoji medicinos pagalbos, bet ir ,,kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos)“. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas ir jis neiškreiptų šiuo metu įtvirtintų ir jau nusistovėjusių būtinosios medicinos pagalbos teikimo principų. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį būtinajai medicinos pagalbai yra priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir skubioji medicinos pagalba, o pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžtą sąvoką „skubioji medicinos pagalba“ – tai pagalba, be kita ko, teikiama ir tada, kai jos nesuteikus laiku, būtų sukelta sunkių komplikacijų grėsmė pacientams.
Kitaip sakant, objektyvius kriterijus, kuriais remiantis būtinosios medicinos pagalbos paslaugos būtų atskirtos nuo būtinųjų paslaugų, būtų labai sunku apibrėžti ir aiškiai atskirti vienus nuo kitų, nes jie iš esmės reglamentuotų labai panašias medicinines indikacijas. Be to, svarstytina, ar toks atskyrimas apskritai yra tikslingas, nes pagal siūlomą reguliavimą būtinosios paslaugos visais atvejais, kaip ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, būtų teikiamos nemokamai. Galbūt tikslingiau būtų tiesiog praplėsti skubiosios medicinos pagalbos teikimo pagrindus, apimant ir projekto iniciatorių siūlomas aplinkybes, kai tokių paslaugų nesuteikus paciento būklė žymiai pablogėtų. 3. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytas įstatymo pavadinimas rašytinas kabutėse: „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o taip pat į tai, kad įstatymo įgyvendinimui jau šiais biudžetiniais metais reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2022-04-13 Nr. XIVP-1394(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Pažymėtina, kad įstatymams, kuriems įgyvendinti reikia parengti ir priimti kitus teisės aktus, turėtų būti numatytas toks įsigaliojimo terminas, per kurį būtų įmanoma priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su tuo įstatymu, kurį šie teisės aktai įgyvendina. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas įstatymo nuostatų taikymas. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatyme nurodyti įstatymo įsigaliojimo terminą, pakankamą Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO XIVP-1394 2022-03-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto
biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos: M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Pečkauskas, A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos atstovas G. Kacevičius, T. Ragauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1412 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
galiojančių įstatymų nuostatomis, keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„visuomenei pavojingą veiką“ įrašytini žodžiai „baudžiamojo įstatymo
uždraustą veiką“, o vietoj žodžių „priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės“ – žodžiai „priverčiamosios medicinos priemonės“. Be to, derinant projekto nuostatas su kartu teikiamo Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-1395) nuostatomis, šis punktas turėtų būti papildytas ir asmenimis, kuriems ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi paskirtas suėmimas. Pritarti iš dalies Nepritarta siūlymui papildyti 6 straipsnio 5 d.
nutartimi paskirtas suėmimas, nes suimtųjų asmenų sveikatos priežiūra užtikrinama įstaigos, kurioje vykdomas suėmimas lėšomis, o ne PSDF biudžetui skirtais valstybės biudžeto asignavimais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1413
nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšomis apmokama ne tik užsieniečių būtinoji medicinos pagalbos, bet ir ,,kitos būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų (toliau – būtinosios paslaugos)“. Svarstytina, ar siūlomas reguliavimas yra pagrįstas ir jis neiškreiptų šiuo metu įtvirtintų ir jau nusistovėjusių būtinosios medicinos pagalbos teikimo principų. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį būtinajai medicinos pagalbai yra priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir skubioji medicinos pagalba, o pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžtą sąvoką „skubioji medicinos pagalba“ – tai pagalba, be kita ko, teikiama ir tada, kai jos nesuteikus laiku, būtų sukelta sunkių komplikacijų grėsmė pacientams. Kitaip sakant, objektyvius kriterijus, kuriais remiantis būtinosios medicinos pagalbos paslaugos būtų atskirtos nuo būtinųjų paslaugų, būtų labai sunku apibrėžti ir aiškiai atskirti vienus nuo kitų, nes jie iš esmės reglamentuotų labai panašias medicinines indikacijas. Be to, svarstytina, ar toks atskyrimas apskritai yra tikslingas, nes pagal siūlomą reguliavimą būtinosios paslaugos visais atvejais, kaip ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugos, būtų teikiamos nemokamai. Galbūt tikslingiau būtų tiesiog praplėsti skubiosios medicinos pagalbos teikimo pagrindus, apimant ir projekto iniciatorių siūlomas aplinkybes, kai tokių paslaugų nesuteikus paciento būklė žymiai pablogėtų.
Nepritarti
1) Būtinoji pagalba, tai pagalba, kuriai teisės aktais nustatyti laiko kriterijai (teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai), o būtinosios paslaugos gali būti pradėtos teikti atidėjus jų teikimą, neretai ilgam laiko tarpui. Todėl būtinosios paslaugos negali būti priskirtos būtinajai pagalbai (neatitinka laiko kriterijaus – „nedelsiant arba neatidėliotinai“), t. y. šiomis paslaugomis negali būti pildomi poįstatyminiai teisės aktai, susiję su skubiosios ir būtinosios pagalbos reglamentavimu. 2) Būtinųjų paslaugų kriterijai nustatyti pačiame jų apibrėžime - tai paslaugos „kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų“. Ši klinikinė situacija gali būti sąlygota bet kurios ligos, būklės, išorinio poveikio padarinio arba net fiziologinės būklės (pvz., nėštumo). Nustatyti būtinųjų paslaugų kriterijus a priori sunkiai įmanoma. Mūsų žiniomis, kitos šalys vadovaujasi principu „nustato gydytojas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-1414
nurodytas įstatymo pavadinimas rašytinas kabutėse: „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pritarti
ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o taip pat į tai, kad įstatymo įgyvendinimui jau šiais biudžetiniais metais reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija.
Įstatymo projekto iniciatoriai - Seimo nariai ir Sveikatos apsaugos ministerija, o projektą rengė Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa. 5. Teisingumo ministerija, 2022-03-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1394 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: papildomų komitetų nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIVP-1394(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2022-03-303 Argumentai: atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją dėl šiuo metu į Lietuvą atvykstančių nuo karo bėgančių užsieniečių, siūlytina kad įstatymas įsigaliotų kuo greičiau. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: M. Navickienė, O. Leiputė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė