1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas“ (angl. Pensions at a glance) [1] 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. buvusio atlyginimo į rankas (pridėjus papildomą kaupimą Lietuvoje šis skaičius padidėja iki 55 proc., tačiau išlieka žemesnis nei daugelyje darbe aptartų valstybių) . Tuo tarpu pasirinktose palyginti 8 Europos Sąjungos valstybėse mokamų pensijų dydžiai svyruoja nuo 36,5 proc. buvusio atlyginimo Lenkijoje iki 90,3 proc. buvusio atlyginimo Portugalijoje ar 94 proc. buvusio atlyginimo Vengrijoje. Ir šiose valstybėse, išskyrus Graikiją) yra mokamos skirtingos papildomos kasmetinės išmokos , dar vadinamos 13-ąja ir 14-ąja pensijomis. Šiuo metu tokios išmokos yra skiriamos Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, jog bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 procento, o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. [2] .Tuo tarpu jau gruodyje infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje
duomenimis Lietuvoje lyginant nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. [3] . Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga.
Projekto tikslas
išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo
bendrais interesais ir tikslais
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas)
dalies dydis, kuris nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje: 1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (Pensijų įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui; 2) B – tą mėnesį, už kurį mokama. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo projektą visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokamas vienkartinis senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Ši išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d. Ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms asmenų išlaidos įprastai didėja.
Panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai neturės. Įstatymas baudžiamųjų veikų ir kriminologinei situacijai, tikėtina, turės teigiamos įtakos. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamų pasekmių neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti poįstatyminius teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „periodinė solidarumo išmoka“, „senatvės pensija“, „senatvės pensijos bazinė dalis“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė [1]
Pensions at a Glance 2021: OECD and G20 indicators, p. 147 : https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/ca401ebd-en.pdf?expires=1644238972&id=id&accname=guest&checksum=1794BD8E16D9F0404BCC4879FFFC4659 [2] https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodra-jau-moka-padidintas-pensijas [3] http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas“ (angl. Pensions at a glance) [1] 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. buvusio atlyginimo į rankas (pridėjus papildomą kaupimą Lietuvoje šis skaičius padidėja iki 55 proc., tačiau išlieka žemesnis nei daugelyje darbe aptartų valstybių) . Tuo tarpu pasirinktose palyginti 8 Europos Sąjungos valstybėse mokamų pensijų dydžiai svyruoja nuo 36,5 proc. buvusio atlyginimo Lenkijoje iki 90,3 proc. buvusio atlyginimo Portugalijoje ar 94 proc. buvusio atlyginimo Vengrijoje. Ir šiose valstybėse, išskyrus Graikiją) yra mokamos skirtingos papildomos kasmetinės išmokos , dar vadinamos 13-ąja ir 14-ąja pensijomis. Šiuo metu tokios išmokos yra skiriamos Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, jog bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 procento, o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. [2] .Tuo tarpu jau gruodyje infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje
duomenimis Lietuvoje lyginant nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. [3] . Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga.
Projekto tikslas
išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo
bendrais interesais ir tikslais
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas)
dalies dydis, kuris nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje: 1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (Pensijų įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui; 2) B – tą mėnesį, už kurį mokama. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo projektą visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokamas vienkartinis senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Ši išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d. Ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms asmenų išlaidos įprastai didėja.
Panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai neturės. Įstatymas baudžiamųjų veikų ir kriminologinei situacijai, tikėtina, turės teigiamos įtakos. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamų pasekmių neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti poįstatyminius teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „periodinė solidarumo išmoka“, „senatvės pensija“, „senatvės pensijos bazinė dalis“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė [1]
Pensions at a Glance 2021: OECD and G20 indicators, p. 147 : https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/ca401ebd-en.pdf?expires=1644238972&id=id&accname=guest&checksum=1794BD8E16D9F0404BCC4879FFFC4659 [2] https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodra-jau-moka-padidintas-pensijas [3] http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas“ (angl. Pensions at a glance) [1] 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. buvusio atlyginimo į rankas (pridėjus papildomą kaupimą Lietuvoje šis skaičius padidėja iki 55 proc., tačiau išlieka žemesnis nei daugelyje darbe aptartų valstybių) . Tuo tarpu pasirinktose palyginti 8 Europos Sąjungos valstybėse mokamų pensijų dydžiai svyruoja nuo 36,5 proc. buvusio atlyginimo Lenkijoje iki 90,3 proc. buvusio atlyginimo Portugalijoje ar 94 proc. buvusio atlyginimo Vengrijoje. Ir šiose valstybėse, išskyrus Graikiją) yra mokamos skirtingos papildomos kasmetinės išmokos , dar vadinamos 13-ąja ir 14-ąja pensijomis. Šiuo metu tokios išmokos yra skiriamos Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, jog bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 procento, o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. [2] .Tuo tarpu jau gruodyje infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje
duomenimis Lietuvoje lyginant nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. [3] . Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga.
Projekto tikslas
solidarumo išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo
tikslais
senatvės pensijos amžiui, ir kurių gaunamos pensijos yra vienos mažiausių. Šiai asmenų grupei periodinės solidarumo išmokos dydį siūloma susieti su gaunamos šalpos senatvės pensijos dydžiu. Periodinės solidarumo išmokos mokėjimas šalpos senatvės pensijų gavėjams tik sustiprintų solidarumo principą ir dar labiau įtvirtintų konstitucinių teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės bei socialinės darnos principus. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė. 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas)
dydis, kuris nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje: 1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (Pensijų įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui; 2) B
Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje yra reglamentuoti šalpos senatvės pensijos gavėjai ir šalpos senatvės pensijos dydžiai:
1) tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio (225,0 eurai);
2) motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusioms ne trumpiau kaip 8 metus), – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio (225,0 eurai);
3) senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, neįgijusiems teisės gauti senatvės pensijos – 1 šalpos pensijų bazės dydžio (150,0 Eur). 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokamas vienkartinis senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Šalpos senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokama šalpos senatvės pensijos dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d. Ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms asmenų išlaidos įprastai didėja. Panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos korupcijai neturės. Įstatymas baudžiamųjų veikų ir kriminologinei situacijai, tikėtina, turės teigiamos įtakos. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamų pasekmių neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti poįstatyminius teisės aktus. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „periodinė solidarumo išmoka“, „senatvės pensija“, „senatvės pensijos bazinė dalis“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė [1]
Pensions at a Glance 2021: OECD and G20 indicators, p. 147 : https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/ca401ebd-en.pdf?expires=1644238972&id=id&accname=guest&checksum=1794BD8E16D9F0404BCC4879FFFC4659 [2] https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodra-jau-moka-padidintas-pensijas [3] http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/
1.Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kas dvejus metus rengiamoje apžvalgoje „Žvilgsnis į pensijas“ (angl. Pensions at a glance) [1] 2021 m. buvo pastebėta, kad Lietuvoje asmens pensija siekia tik 30,7 proc. buvusio atlyginimo į rankas (pridėjus papildomą kaupimą Lietuvoje šis skaičius padidėja iki 55 proc., tačiau išlieka žemesnis nei daugelyje darbe aptartų valstybių) . Tuo tarpu pasirinktose palyginti 8 Europos Sąjungos valstybėse mokamų pensijų dydžiai svyruoja nuo 36,5 proc. buvusio atlyginimo Lenkijoje iki 90,3 proc. buvusio atlyginimo Portugalijoje ar 94 proc. buvusio atlyginimo Vengrijoje. Ir šiose valstybėse, išskyrus Graikiją) yra mokamos skirtingos papildomos kasmetinės išmokos , dar vadinamos 13-ąja ir 14-ąja pensijomis. Šiuo metu tokios išmokos yra skiriamos Austrijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Analizuojant procesus Lietuvoje, fiksuojama, jog bendroji pensijos dalis pagal šių metų indeksavimo koeficientą didėja 8,47 procento, o individualioji dalis, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų, didėja 12,71 proc. [2] .Tuo tarpu jau gruodyje infliacija siekė 10,7 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje, kurioje per metus kainos vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., o euro zonoje
duomenimis Lietuvoje lyginant nuo 2021-02-01 iki 2022-02-01 infliacija siekė 12,2 proc. [3] . Metinei infliacijai daugiausia įtakos, be būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių, ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, - pažymima Statistikos departamento pranešime. Akivaizdu, jog esant tokiai situacijai finansinė pagalba senyvo amžiaus asmenims yra itin reikšminga.
Projekto tikslas – užtikrinti, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senyvo amžiaus asmenims, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją, ir kurių pajamos didėja mažiausiai net ir indeksuojant gaunamas pensijas ar kompensacijas, ir kurie patiria didžiausią skurdą bei socialinę riziką, ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo
besiremiančios ir pasireiškiančios bendrais interesais ir tikslais
Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą, ir šalpos pensijų ir šalpos kompensacijų gavėjai. Teisę į periodinę išmoką įgyja tik tie aukščiau nurodyti asmenys, kurių gaunamos mėnesinės pensijos ar kompensacijos yra mažesnės už vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kuri yra nustatoma ir įsigalioja einamųjų metų sausio mėnesio 1 d. Teisę į šią išmoką įgyja senatvės pensininkai , kuriems siūloma mokėti periodinę bazinės pensijos dydžio išmoką.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 7 straipsnyje nustatyta senatvės pensijos bendrosios dalies dydis, kuris nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį, ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β · B, kurioje: 1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (Pensijų įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Jeigu teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m. gruodžio 31 d., β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui, bet negali būti mažesnis už vienetą. Jeigu taikant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas teisė į senatvės pensiją Lietuvoje nustatoma atsižvelgiant į kitoje valstybėje įgytą stažą, β lygus asmens turimo stažo, už kurį skiriama senatvės pensija Lietuvoje, ir minimaliojo stažo senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis) santykiui; 2) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis. Šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos ir šalpos kompensacijos gavėjai, išmokų dydžiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos šalpos įstatyme (toliau – Šalpos įstatymas).
Šalpos neįgalumo pensijos gavėjai nustatyti Šalpos įstatymo 5 straipsnyje:
1) asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas; 2) asmenys, pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti netekusiais 45 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai;
3) tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 4) motinos, išauginusios penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusios ne trumpiau kaip 8 metus) ir pripažintos netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo; 5) asmenys, pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose.
Šalpos senatvės pensijos gavėjai, kaip tai reglamentuota Šalpos įstatymo 7 straipsnyje, yra asmenys, kurie: 1) neturi teisės gauti socialinio draudimo pensijų (kartu su pensijos priemoka), valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamų pensijų išmokų, užsienio valstybių pensijų ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų (toliau – pensijos ar pensijų išmokos), kurios (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos neįgalumo pensija arba šalpos senatvės pensija, išskyrus asmenis, kurie kartu su šalpos neįgalumo pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių pensijas, socialinio draudimo našlių pensijas, valstybines našlaičių pensijas ar vienišo asmens išmokas; 2) kurie kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas.
Šalpos senatvės pensijos gavėjai, kaip tai reglamentuota Šalpos įstatymo 7 straipsnyje, yra asmenys, kurie: 1) neturi teisės gauti socialinio draudimo pensijų (kartu su pensijos priemoka), valstybinių pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą gaunamų pensijų išmokų, užsienio valstybių pensijų ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų (toliau – pensijos ar pensijų išmokos), kurios (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos neįgalumo pensija arba šalpos senatvės pensija, išskyrus asmenis, kurie kartu su šalpos neįgalumo pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlaičių pensijas, socialinio draudimo našlių pensijas, valstybines našlaičių pensijas ar vienišo asmens išmokas; 2) kurie kartu su šalpos pensijomis turi teisę gauti socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas. Šalpos kompensacijų gavėjai yra, kaip tai reglamentuota Šalpos įstatymo 12 straipsnyje, 1) tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 8 metus slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų; 2) motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų. Šalpos išmokų dydžiai nustatyti Šalpos įstatymo 8 straipsnyje, šalpos kompensacijų dydžiai – 14 straipsnyje. Nustaytas šalpos pensijos bazės dydis 2022 m. sausio 1 d. yra 150,00 eurų. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą visiems socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokamas vienkartinis senatvės pensijos bendrosios dalies dydis. Šalpos senatvės pensijos gavėjams kartą per metus būtų išmokama šalpos senatvės pensijos dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki 20 d. Ši data pasirenkama dėl to, jog prasidėjus šildymo sezonui ir artėjant vienai iš svarbiausių metų šventei Šv. Kalėdoms asmenų išlaidos įprastai didėja. Panašiu principu yra mokamos vienkartinės išmokos (13-osios ir 14-osios pensijos) Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai neturės. Įstatymas baudžiamųjų veikų ir kriminologinei situacijai, tikėtina, turės teigiamos įtakos. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamų pasekmių neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 .
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti poįstatyminius teisės aktus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektas pareikalaus apie 200 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais lėšų poreikis gali keistis. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „periodinė solidarumo išmoka“, „senatvės pensija“, „senatvės pensijos bazinė dalis“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis. Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Aušrinė Norkienė [1]
Pensions at a Glance 2021: OECD and G20 indicators, p.
147 : https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/ca401ebd-en.pdf?expires=1644238972&id=id&accname=guest&checksum=1794BD8E16D9F0404BCC4879FFFC4659 [2] https://www.sodra.lt/lt/naujienos/sodra-jau-moka-padidintas-pensijas [3] http://estatistika.stat.gov.lt/skaiciuokle/
DĖL
PERIODINĖS solidarumo išmokos išmokėjimo
2022-03-10 Nr. XIVP-1379 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu. Įstatymo projekto pavadinime nurodyta periodinė solidarumo išmoka (čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „ Šio įstatymo paskirtis – siekiant didinti vyresnio amžiaus asmenų ekonomines ir finansines galimybes bei stiprinti solidarumo, įtvirtinto bendrais mūsų šalies interesais ir tikslais, principą, nustatyti kasmetines išmokas senatvės pensijos gavėjams (toliau – periodinė išmoka), dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą“. Be to, įstatymo projekto turinyje (2 straipsnio pavadinime, 4 straipsnio pavadinime ir turinyje, 6 ir 7 straipsnių pavadinimuose) yra reguliuojama vienkartinė išmoka. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekto pavadinime ir turinyje reikėtų vartoti vieną, labiausiai išmokos esmę atspindintį jos pavadinimą. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriems mokamos senatvės pensijos . Šios dalies normą reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią t eisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą . 3.
periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal šio įstatymo 16 straipsnį, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Taigi, tiek įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (kuriems mokama senatvės pensija), tiek 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą. Jeigu čia norėta nustatyti, kad išmoka skiriama ir mokama tik tiems socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams, kuriems pensija paskirta turint minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą, tai normą reikėtų atitinkamai tikslinti. Pažymėtina, kad ir iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio neaišku, kuriam asmenų ratui siekiama nustatyti teisę gauti įstatymo projekte reguliuojamą išmoką (įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Siūlymas susieti išmokos dydį su senatvės pensijos bendrosios dalies dydžiu argumentuojamas tuo, jog nuo š. m. sausio 1 d., siekiant labiau padidinti mažiausias pensijas, buvo pakeista bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis tie žmonės, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (turintys 15 metų minimalų stažą ), bet neturintys būtino stažo , gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį – 215,09 euro“). 4. Įstatymo projekto 4 straipsnio
tikslinti čia apibrėžtą terminą (atsisakyti žodelio „nuo“ ir dalį suformuluoti, pavyzdžiui, taip: “Asmeniui, kuris įgijo teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją einamųjų metų lapkričio mėnesį ar vėliau, išmoka už einamuosius metus nemokama.“). 5.
formuluotę „Periodinę išmoką asmenims, kuriems buvo (yra) paskirta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka“ reikėtų tikslinti ir atsisakyti perteklinės bei klaidinančios nuorodos „kuriems buvo (yra) paskirta šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka“. 6. Įstatymo projekto 8 straipsnį reikėtų tikslinti ir jo pavadinime bei turinyje nustatyti įstatymo įsigaliojimo, o ne galiojimo, taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, todėl nustatant įstatymo įsigaliojimo datą žodelio „nuo“ rašyti nereikia. 7. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų išmokoms mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo už jas ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras . Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto 7 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo – nustatant įsigaliojimo datą ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo subjektus bei terminus, ankstesnius nei įsigaliotų įstatymas. 8. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog p rojekto tikslas – užtikrinti, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo – vienybės, besiremiančios ir pasireiškiančios bendrais interesais ir tikslais – principą. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą teisę gauti išmoką turėtų tik socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai (galimai tik socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai, kuriems pensija paskirta turint minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą). Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti teisės į išmoką asmenims, kuriems mokama šalpos senatvės pensija.
Pažymėtina, kad šalpos senatvės pensijos yra mažesnės nei socialinio draudimo senatvės pensijos, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės ir socialinės darnos principų. 9. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre. 10. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
PERIODINĖS solidarumo išmokos išmokėjimo
2022-04-12 Nr. XIVP-1379(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto pavadinime siūlytina atsisakyti žodžio
„išmokėjimo“, nes įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta platesnė šio
įstatymo paskirtis. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą terminiją ir santrumpas, reikėtų atitinkamai tikslinti įstatymo projekto
turinyje vartojamą terminiją. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims <...> turintiems minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą ir kuriems mokamos senatvės pensijos . Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad t eisę į periodinę išmoką turi šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turintys minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai ir sukakus senatvės pensijos amžiui . Šių dalių normas reikėtų derinti tarpusavyje ir tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Pagal šio įstatymo 16 straipsnį, minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų, būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. Taigi, tiek įstatymo projekto
asmenys turi minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą.
Reikalavimas turėti minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą laikytinas pertekliniu, nes jo neturint asmuo neturi ir teisės į senatvės pensiją. Jeigu čia norėta nustatyti, kad išmoka skiriama ir mokama tik tiems socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams, kuriems pensija paskirta turint minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą, tai normą reikėtų atitinkamai tikslinti. Jeigu įstatymo projekte siekiama nustatyti teisę į periodinę išmoką visiems socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams – perteklinių reikalavimų reikėtų atsisakyti kaip klaidinančių ir nesusijusių su periodinės išmokos skyrimu ir mokėjimu. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnio
numatyta, kad valstybės biudžeto lėšų išmokoms mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo už jas ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. gruodžio 1 d . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnį, šis įstatymas, taigi, ir 7 straipsnio 2 dalis, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., t. y. vėliau, nei nustatyta pareiga priimti įgyvendinamąjį teisės aktą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, normų įsigaliojimą reguliuojančios taisyklės turėtų būti tikslinamos. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog p rojekto tikslas – užtikrinti, kad periodiškai kartą metuose išmokama vienkartinė išmoka suteiktų senatvės pensininkams ne tik itin svarbią finansinę paramą, bet ir dar labiau sutvirtintų solidarumo – vienybės, besiremiančios ir pasireiškiančios bendrais interesais ir tikslais – principą.
Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą teisę gauti išmoką turėtų tik socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai (galimai tik socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai, kuriems pensija paskirta turint minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą). Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti teisės į išmoką asmenims, kuriems mokama šalpos senatvės pensija. Pažymėtina, kad šalpos senatvės pensijos yra mažesnės nei socialinio draudimo senatvės pensijos, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės ir socialinės darnos principų. 6. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
PERIODINĖS solidarumo išmokos
2022-05-17 Nr. XIVP-1379(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžta įstatymo paskirtis ir taikymas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti periodines solidarumo išmokas senatvės pensijos gavėjams ir šalpos senatvės pensijos gavėjams. Įstatymo projekto 1 straipsnyje ir kitur reikėtų tikslinti čia nurodytos senatvės pensijos pavadinimą. Galima preziumuoti, kad periodinė solidarumo išmoka būtų skiriama ir mokama socialinio draudimo senatvės pensijų ir šalpos senatvės pensijų gavėjams. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte reikėtų tikslinti vartojamą terminiją ir tuos pačius subjektus apibrėžti tapačiomis sampratomis. Analogiškai turėtų būti tikslinama ir įstatymo projekto2 straipsnyje vartojama terminija, apibrėžiant periodinės solidarumo išmokos dydį. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje teikiamos periodinės solidarumo išmokos santrumpos reikėtų atsisakyti, nes ji toliau įstatymo projekte nevartojama. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, turintiems minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą. Šią nuostatą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Pirma, ją reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes šioje dalyje teisė į periodinę solidarumo išmoką nesiejama su jokiu pensijų socialinio draudimo stažu.
Antra, normas reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnį, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas: 1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Taigi, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas turėti minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą yra perteklinis, nes jo neturint asmuo neturi ir teisės į socialinio draudimo senatvės pensiją. Trečia, tikslinant šios dalies formuluotes atsižvelgtina ir į tai, kad skiriant šalpos senatvės pensijas socialinio draudimo stažo reikalavimai nenumatyti, todėl aptariamos dalies formuluotė „ Šis įstatymas taikomas asmenims, <...> turintiems minimalųjį pensijų socialinio draudimo stažą , <...> kuriems mokamos <...> šalpos senatvės pensijos“ teisės požiūriu netiksli. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad a smuo periodinę solidarumo išmoką turi teisę gauti kiekvienais kalendoriniais metais . Šią nuostatą reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad asmeniui, įgijusiam teisę gauti senatvės pensiją ar šalpos senatvės pensiją nuo einamųjų metų lapkričio mėn ., periodinė išmoka už einamuosius metus nėra išmokama . Šioje dalyje taip pat tikslintina formuluotė „ nuo einamųjų metų lapkričio mėn.“, joje reikėtų atsisakyti žodelio „nuo“, nes antraip bus neaišku kurį mėnesį (lapkričio ar gruodžio) įgijusiam teisę gauti senatvės pensiją ar šalpos senatvės pensiją asmeniui periodinė solidarumo išmoka turėtų būti išmokėta. Šioje dalyje vietoj santrumpos „mėn.“ reikėtų įrašyti pilną žodį. 5.
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad p eriodinė solidarumo išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio 20 d . Toks imperatyvus terminas svarstytinas, nes pareiga išmokėti periodinę solidarumo išmoką per vieną dieną galėtų sukelti praktinių sunkumų, ypač, jei ta diena būtų nedarbo diena, o pensijos mokamos jų gavėjams grynaisiais pinigais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog š i išmoka išmokama einamųjų metų lapkričio mėnesį iki
2 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto lėšų išmokoms mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo už jas ir kontrolės tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. gruodžio 1 d . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 8 straipsnį, šis įstatymas, taigi, ir 7 straipsnio 2 dalis, įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., t. y. vėliau, nei nustatyta pareiga priimti įgyvendinamąjį teisės aktą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad poįstatyminius teisės aktus iki 2022 m. gruodžio 20 d. turės priimti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis aktas, normų įsigaliojimą reguliuojančios taisyklės turėtų būti tikslinamos. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti formuluotės „iki 2022 m. gruodžio 1 d.“, o įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ( arba, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte - Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ) iki 2022 m. gruodžio 1 d. ( arba, kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte – iki 2022 m. gruodžio 20
7.
Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
išmokos
2022-05-18 Nr. XIVP-1379(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti periodines pensijos išmokas senatvės pensijos, šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos ir šalpos kompensacijų gavėjams dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas teisinis reguliavimas siūlomas ir ankstesniuose šio projekto variantuose (reg. Nr. XIVP-1379, XIVP-1379(2), XIVP-1379(2). Teisės departamentas yra pateikęs išvadas visiems šiems projekto variantams, tačiau rengiant įstatymo projektą XIVP-1379(4) į esmines pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo nebuvo atsižvelgta. Siūlytina projektą tobulinti įvertinant pateiktas Teisės departamento pastabas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]