Projekto Lyginamasis variantas
2022 m. d. Vilnius1 straipsnis. 21 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Jeigu nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens, arba asmens, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, laidojimo atveju, šie asmenys gali būti palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis Kapinių tvarkymo taisyklėse ir Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Šioje dalyje nurodytais atvejais laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. ”2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Laima Nagienė
Projekto Nr. XIVP-1375(2) Lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Jeigu nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu miršta atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo arba asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę , laikantis Kapinių tvarkymo taisyklėse ir Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos, šie asmenys gali būti palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, jeigu jos yra laidojimą organizuojančios savivaldybės teritorijoje. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Šioje dalyje nurodytais atvejais laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Mirus kapavietę prižiūrėjusiam asmeniui arba asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pagal esamą teisinį reglamentavimą, šiems asmenims yra suteikiama teisė būti palaidotiems prižiūrėtoje kapavietėje. Ši nuostata gali būti sėkmingai įgyvendinama, tik jeigu asmuo turi artimųjų. Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad, nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinant, kur tokie asmenys yra, palaikų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno . Dėl praktinių sumetimų savivaldybėse patvirtintose nenustatybės tapatybės palaikų ir vienišų žmonių palaikų laidojimo tvarkose numatyta, kad visi šie asmenys yra laidojami specialiuose tam išskirtuose kvartaluose, nenumatant šiai taisyklei jokių išimčių. Todėl susiklosto tokios situacijos, kai paskutinis savo giminės atstovas, nepriklausomai nuo to, kad buvo kapavietės prižiūrėtojas, yra palaidojamas bendra tvarka specialiame kvartale, kuriame yra laidojami nenustatytos tapatybės ir vieniši asmenys. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet kapavietę prižiūrėję asmenys ir net pažymėję ateičiai savo vardus ant kapavietės pagal savivaldybės tvarkas yra palaidojami ne toje kapavietėje, bet specialiuose kvartaluose. Todėl šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas kapavietę prižiūrėjusiam asmeniui arba asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę , išsaugoti teisę būti palaidotiems kapavietėse, kurias jie prižiūrėjo, ir tuo atveju, kai laidojimą organizuoja savivaldybė.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą yra numatyta, kad miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Taigi tokia galimybė yra numatyta, tačiau tame pačiame punkte nurodoma, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui (Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, 22 punktas). Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą susidaro situacijos, kuomet, nesant paskirto kito už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, tokiais atvejais, kai miręs už kapavietės priežiūrą asmuo yra paskutinis savo giminės atstovas, šis asmuo praranda teisę būti palaidotam savo prižiūrėtoje kapavietėje. Pažymėtina, kad Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, numatyta, kad mirus asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui šiame apraše nustatyta tvarka (aprašo 5 punktas). Taigi, šie asmenys, kuomet yra laidojami savo artimųjų ar kitų asmenų, galinčių organizuoti laidojimą, yra palankesnėje situacijoje negu už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neatitinka teisinio aiškumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principų. 2.
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Laima Nagienė. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad, nesant galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinant, kur tokie asmenys yra, palaikų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno . Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207,
kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui . Taip pat numatyta, kad miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų. Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, numatyta, kad mirus asmeniui, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui šiame apraše nustatyta tvarka (aprašo 5 punktas). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo
į nuostata, kad atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens, arba asmens, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, laidojimo atveju, šie asmenys gali būti palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis Kapinių tvarkymo taisyklėse ir Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos.
Tokia nuostata sudarytų sąlygas, kad šie asmenys neprarastų teisės būti palaidoti jų prižiūrėtuose kapuose vien dėl to, kad jų laidojimą organizuoja savivaldybė. Laidojimą organizuojant savivaldybei, suteikta teisė būti palaidotam šioje kapavietėje, kapavietę prižiūrėjusiems asmenims, yra paneigiama vien dėl daugelyje savivaldybių nustatytos tvarkos laidoti šiuos asmenis, kaip ir nenustatytos tapatybės asmenis, tik specialiai tam išskirtuose kvartaluose, nenumatant jokių išimčių. Manytina, kad tokia savivaldybėse nustatyta tvarka neužtikrina lygiateisiškumo ir teisingumo principo reikalavimų, kuomet paskutinysis giminės atstovas, prižiūrintis šeimos kapavietę, yra bendra tvarka palaidojamas kartu su benamiais ar nenustatytos tapatybės asmenimis. Šiuo atveju siūlomas pakeitimas reikšmingai prisidėtų prie tinkamos pagarbos mirusiojo atminimui užtikrinimo. Taip pat pakeičiant įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus būtų užtikrinama už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens teisė jam mirus būti palaidotam prižiūrėtoje kapavietėje ir tokiais atvejais, kuomet nėra kapavietę prižiūrinčio asmens teisių perėmėjo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturi. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Į statymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams bei bendrinės lietuvių kalbos normoms, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui reikės pakeisti: Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.
nedviprasmiškai numatyti galimybę, mirusiam asmeniui, kuris buvo atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, būti palaidotam savo prižiūrėtoje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje ir tokiais atvejais, kuomet nėra asmens galinčio perimti šias pareigas, taisyklių 21 punkte numatyta tvarka. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimų ir išvadų nereikės. 15. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo, asmuo, kuriam buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, kapavietė. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Seimo narė Laima Nagienė
2022-03-16 Nr. XIVP-1375 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau
Vyriausybės išvada. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnyje ir projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje yra nustatyti skirtingi įstatymo įsigaliojimo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Siūlytina projekte ir jo lyginamajame variante vartojamus terminus suvienodinti. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
straipsnio pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „3 dalies“. 3.3. projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas išdėstant jį pagal 2 straipsnio turinį, t. y. pavadinime atsisakant žodžio „taikymas“ ir jį išdėstant taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
2022-10-11 Nr. XIVP-1375(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
DĖL Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIVP-1375 2022-04-20
dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas; Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis ir vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė. 2022-05-04 Nr. 107-P-16
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis ir vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2022-03-16 Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio 3 dalį, reglamentuojant atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens, arba asmens, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, laidojimo atvejus. Atsižvelgus į tai, kad siūlomame pakeitime minimas Kapinių tvarkymo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies Kreiptasi nuomonės į Aplinkos ministeriją AM nuomonė:
Projektu siekiama sudaryti sąlygas už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui išsaugoti teisę būti palaidotam kapavietėje, kurią jis prižiūrėjo, ir tuo atveju, kai laidojimą organizuoja savivaldybė. Projekte siūloma nustatyti prievolę savivaldybei, savivaldybės lėšomis laidojamą mirusįjį laidoti kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas būdamas gyvas, o ne savivaldybės tam skirtoje kapavietėje, esančioje savivaldybės numatytoje vietoje, kaip yra šiuo metu. Siūlomas reguliavimas neįgyvendinamas praktikoje, sukeliantis tiek administracinę, tiek ir finansinę naštą savivaldybėms ir neatitinka teisėkūros principų:
piktnaudžiauti mirusiojo artimiesiems, siekiant išvengti apmokėti laidojimo išlaidas, jas „priverčiant“ apmokėti savivaldybę, nes nepriklausomai, kas šias išlaidas apmokės, mirusysis bus palaidotas šeimos kapavietėje (kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybei, vykdant šią prievolę, reikės nustatyti, ar mirusysis buvo atsakingas už kokios nors kapavietės priežiūrą ir kokiose kapinėse tokia kapavietė yra.
Pažymėtina, kad praktikoje neįmanoma nustatyti kapavietės, už kurios priežiūrą buvo atsakingas konkretus asmuo, nes tokio registro nėra. Taip pat visiškai neaišku, kaip bus vertinami atvejai, kai mirusysis bus atsakingas už kelių kapaviečių priežiūrą. 3. Vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 str. 3 d. laidojant savivaldybės lėšomis laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Taigi, jei mirusiojo laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno mirusysis, o kapavietė, už kurios priežiūrą buvo atsakingas mirusysis yra pvz., kitoje savivaldybėje už 200 km, tai laidojimą organizuojanti savivaldybė patirs labai dideles išlaidas. 4. Pažymėtina, kad savivaldybė, palaidojusi mirusįjį šeimos kapavietėje, už kurios priežiūrą mirusysis buvo atsakingas, automatiškai tampa atsakinga už šios kapavietės priežiūrą ir turi ją tvarkyti. Tokiu atveju savivaldybė privalo įsipareigoti šia kapavietę prižiūrėti nuolat. O jei ši kapavietė yra kitoje savivaldybėje, tai šios kapavietės priežiūra laidojimą organizavusiai savivaldybei, tampa labai didele našta. 5. Siūlymas pakeisti galiojančią tvarką yra neproporcingas savivaldybių atžvilgiu, nes siūlomi nustatyti įgaliojimai savivaldybėms reikalauja nepagrįstai didelių tiek piniginių lėšų, tiek ir žmogiškųjų išteklių. 6. Atkreipiame dėmesį, kad esamas teisinis reguliavimas leidžia palaidoti mirusįjį šeimos kapavietėje ir tuo atveju, jei jis neturi gyvų giminaičių. Kaip nustatyta Įstatymo 21 str.
1 d., asmuo valią dėl savo palaikų laidojimo gali pareikšti ir laidojantį asmenį paskirti:
1) Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytame testamente, išskyrus riboto veiksnumo asmenį;
2) Civilinio kodekso nustatyta tvarka notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka tikslingumo principo, nes siekiamo tikslo galima pasiekti ir dabar galiojančiomis teisinio reguliavimo priemonėmis paskiriant laidojantį asmenį galintį mirusįjį palaidoti šeimos kapavietėje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-16 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnyje ir projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje yra nustatyti skirtingi įstatymo įsigaliojimo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Siūlytina projekte ir jo lyginamajame variante vartojamus terminus suvienodinti. Pritarti Suvienodinti projekte ir jo lyginamajame variante vartojamus terminus taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2023 m. balandžio
2022-03-16 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais
teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
straipsnio pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „3 dalies“.
straipsnio pavadinimas tikslintinas išdėstant jį pagal 2 straipsnio turinį, t. y. pavadinime atsisakant žodžio „taikymas“ ir jį išdėstant taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Pritarti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-04-29 Pastebėtina, kad ne visais atvejais yra galimybė nustatyti ar miręs vienišas asmuo buvo atsakingas už kurios nors kapavietės priežiūrą, nes nėra bendro Lietuvos Respublikos mastu sukurto registro, kuriame galima būtų surasti duomenis apie kapavietes, už kurias buvo atsakingas miręs asmuo ir turėtų teisę būti jose palaidotas. Taip pat yra atvejų, kada po vienišo asmens palaidojimo, atsiranda jo giminaičių, kurie nori persilaidoti mirusį asmenį. Galima rizika, kad toje kapavietėje gali atsirasti palaidotų asmenų giminaičių, kurie gali pareikšti teises prižiūrėti tą kapavietę. Taip pat būna atvejų kada asmuo yra atsakingas už kelių kapaviečių priežiūrą, tuomet iškiltų dilema į kurią kapavietę laidoti mirusįjį. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šio projekto nuostatos galimai sukurs prielaidas artimųjų piktnaudžiavimui norint sutaupyti lėšas laidojimui. Pavyzdys iš savivaldybių praktikos: artimieji atsisako laidoti mirusįjį, nes neturi lėšų laidojimo apeigoms ar nebebendravo su mirusiuoju artimai, bet reikalauja, kad būtų palaidotas asmuo į tam tikrą kapavietę.
Tai ir šiuo atveju, yra tikimybė kad gali padaugėti tokių situacijų, kai asmuo žinodamas apie tokią galimybę gali piktybiškai atsisakyti laidoti, bet tuo pačiu bus garantuotas, kad artimas asmuo bus palaidotas valstybės lėšomis šeimos kape (už kurio priežiūrą buvo atsakingas mirusysis), kurio priežiūrą po palaidojimo artimieji vykdys toliau. Pažymime, kad savivaldybėms šis įstatymo projektas sukels didžiulę finansinę naštą. Gali pasitaikyti tokių atvejų, kai šeimos kapavietė yra uždengta granitinėmis plokštėmis. Tokiu atveju, būtų reikalingas papildomas finansavimas specialistų iškvietimui ir granitinių plokščių nukėlimui nuo kapavietės. Kadangi laidojamas asmuo neturėtų jį laidojančių artimųjų, tai niekas negalėtų atlyginti patirtų išlaidų už granitinės plokštės atkėlimą, todėl laidojimas tokioje šeimos kapavietėje taip pat nebūtų galimas. Gali iškilti ir tokių atvejų, kai šeimos kapavietė yra pilnai užlaidota, arba nuo paskutinio laidojimo dar nėra praėjęs kapo ramybės laikotarpis ir naujas laidojimas nėra galimas. Tokiu atveju norint mirusįjį laidoti šeimos kapavietėje būtų reikalingas papildomas finansavimas kremuoti mirusio žmogaus palaikus. Kadangi laidojamas asmuo neturėtų jį laidojančių artimųjų, tai niekas negalėtų atlyginti patirtų išlaidų už palaikų kremavimą. Šiai dienai yra prievolė savivaldybei, kad asmenims palaidotiems už valstybės lėšas skiriama kapavietė Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nurodytame kvartale pagal savivaldybės nustatytą tvarką. Šio kvartalo už valstybės lėšas palaidotiems asmenims priežiūrą (tvarkymu, kauburių lyginimu ir kt.) ir kapo vietą identifikuojančio ženklo įrengimą vykdo savivaldybė savo biudžeto lėšomis.
Kyla klausimas, kaip ir kokiomis lėšomis numatoma vykdyti privačių kapaviečių priežiūrą, kapo vietą identifikuojančio ženklo (su mirusio asmens duomenimis) įrengimą. Savivaldybei palaidojus kapavietę prižiūrėjusį asmenį arba asmenį, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, ir daugiau nelikus artimųjų ar kitų kapavietės prižiūrėtojų, prievolė prižiūrėti (tvarkyti) tokią kapavietę tektų savivaldybei arba jos struktūriniams padaliniams – seniūnijoms. Jei palaidojamas kolumbariumo nišos prižiūrėtojas ir nelikus daugiau artimųjų ar kitų kolumbariumio nišos prižiūrėtojų, prievolė prižiūrėti bei papildomai mokėti nuomą už kolumbariumo vietą (nes kolumbariumai yra privačių asmenų) taip pat tektų savivaldybei arba jos struktūriniams padaliniams – seniūnijoms. Atsižvelgiant į išdėstyta, pažymime, kad siūlomas reguliavimas sunkiai įgyvendinamas praktikoje ir savivaldybėms sukels didžiulę finansinę ir administracinę naštą. Pritarti iš dalies Siūlyti papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno.
Atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens, arba asmens, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, laidojimo atveju, šie asmenys gali būti palaidoti toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, jeigu jos yra laidojimą organizuojančios savivaldybės teritorijoje, laikantis Kapinių tvarkymo taisyklėse ir Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Šioje dalyje nurodytais atvejais laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
. 7.1. Sprendimas : Pritarti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1375 ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Tomilinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro vedėja Birutė Pūtienė