Lyginamasis variantas
Papildyti Kodeksą 170³ straipsniu: „170³ straipsnis. Karo propaganda Tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Jurgis Razma
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis draudžia karo propagandą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima karo propagandos, kurią draudžia Konstitucijos 135 straipsnio 2 dalis. Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui, taip pat ir karom propagandos skleidimui. Tai, kad karo propaganda draudžiama nustato ir įstatymai, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informacijos įstatymo 19 straipsnį Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma ir jo patarėja Ramutė Ruškytė. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170² straipsnyje nustatyta:
„Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Toks teisinis reguliavimas apima tas situacijas, kai jau yra įvykdytas genocidas, ar kiti nusikaltimai žmoniškumui arba karo nusikaltimai, kurie Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra pripažinti.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170² straipsnyje nustatyta:
„Tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Toks teisinis reguliavimas apima tas situacijas, kai jau yra įvykdytas genocidas, ar kiti nusikaltimai žmoniškumui arba karo nusikaltimai, kurie Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra pripažinti. Tačiau neapima situacijos į ateitį, kai viešais pareiškimais, kita propaganda yra siekiama suformuoti teigiamą visuomenės nuomonę dėl agresijos (agresyvaus karo, ar kitokiam neteisėtam ginkluoto jėgos panaudojimo) pateisinimo, skleidžiama akivaizdžiai nepagrįsta klaidinanti informacija; skleidžiant karo propagandą yra netiesiogiai skatinamas ginkluotas konfliktas, daroma žala įgyvendinant valstybės saugumo ir gynybos politiką.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu projektu nustatoma atsakomybė asmenims, kurie skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui. Už šiuos veiksmus atsakomybė nustatoma ir juridiniams asmenims, nes neretai propaganda vykdoma per tarpininkus, pasitelkiant žiniasklaidos, kitas informacines priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymas neigiamo poveikio, tikėtina, neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas projektas korupcijai reikšmės neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas su verslo plėtra ir verslo sąlygomis nėra susijęs. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisinius aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui kitų įstatymų ar teisės aktų pakeitimai nėra būtini. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus siūlomą įstatymo projektą, jo įgyvendinimui nereikia priimti kitų įstatymų ar teisės aktų ar pakeisti jau galiojančius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant projektą konsultuotasi su baudžiamosios teisės ekspertais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: karo propaganda, bauda. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo narys Jurgis Razma
2022-03-14 Nr. XIVP-1373 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – BK) papildyti nauju 170³ straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už viešą skatinimą, rėmimą ar pritarimą agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte poreikis BK papildyti šiuo straipsniu argumentuojamas tuo, kad galiojančios redakcijos BK 170² straipsnis apima tik tas situacijas, kai asmuo viešai pritaria jau padarytiems (įvykdytiems) genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, kurie yra pripažinti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais, juos neigia ar šiurkščiai menkina. Tuo tarpu BK 170³ straipsnis būtų skirtas atvejams, kai asmenys viešai skatina, remia ar pritaria agresyviam karui ar kitokiam pagrindinius tarptautinės teisės principus pažeidžiančiam ginkluotos jėgos panaudojimui, kuris dar nėra įvykęs. Pritartina siūlymui kriminalizuoti įstatymo projekte nurodytas veikas, tačiau pastebėtina, kad galiojančios redakcijos BK 170² straipsnio 1 dalis gali būti inkriminuojama tik tada, kai asmuo viešai pritaria Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigia ar šiurkščiai menkina, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Taigi šios nusikalstamos veikos sudėties kontekste būtinieji alternatyvūs požymiai yra arba grasinantis, užgaulus ar įžeidžiantis veikos padarymo būdas, arba padariniai – viešosios tvarkos sutrikdymas. Kitaip tariant, vien tik viešas pritarimas jau padarytiems ir teisės aktais arba teismų sprendimais pripažintiems nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams (agresijai, genocidui ir pan.), jų neigimas ar šiurkštus menkinimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar analogiškų/panašių veikos padarymo būdą ir (arba) veikos padarinius apibūdinančių požymių nereikėtų įtraukti ir į BK 170³ straipsnio 1 dalį. 2. BK 170³ straipsnio 1 dalyje siūlomas įtvirtinti laisvės atėmimo bausmės dydis – iki dvejų metų – yra analogiškas laisvės atėmimo bausmės dydžiui, numatytam galiojančios redakcijos BK 170² straipsnio 1 dalyje[[1]]. Tuo atveju, jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir BK 170³ straipsnio 1 dalis nebūtų papildyta naujais nusikalstamos veikos sudėties požymiais, tuomet, mūsų nuomone, reikėtų svarstyti BK 170² straipsnio
santykio klausimą.
Tai turėtų būti daroma dėl to, kad nors BK 170³ straipsnio 1 dalyje numatoma veika pagal pobūdį ir yra panaši į veiką, kriminalizuotą BK 170² straipsnio 1 dalyje, tačiau, kaip minėta, BK 170² straipsnio 1 dalis įtvirtina papildomus alternatyvius nusikalstamos veikos sudėties požymius, apibūdinančius veikos padarymo būdą (grasinantis, užgaulus ar įžeidžiantis būdas) ir padarinius (sutrikdyta viešoji tvarka). Šie požymiai didina veikos pavojingumą, todėl asmenys, padarę BK 170² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turėtų būti baudžiami griežčiau lyginant su asmenimis, padariusiais BK 170³ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką[[2]]. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 207.1 papunkčiu, įstatymo projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe prieš žodžius „lyginamasis variantas“ įrašytinas žodis „Projekto“, kuris turėtų būti rašomas paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S.
Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] BK 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas padarė šioje dalyje numatytą veiką, „baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų”. [2] Šis sankcijų tarpusavio santykio klausimas galėtų būti sprendžiamas dviem alternatyviais būdais: 1) arba padidinant maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą BK 170² straipsnio 1 dalyje; 2) arba švelninant baudžiamąją atsakomybę už BK 170³ straipsnio 1 dalyje numatomos nusikalstamos veikos padarymą (pvz., sumažinant maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dvejų iki vienerių metų).