Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ataskaitos ir metines ataskaitas veiklos metinės ataskaitos formas, taip pat energijos išteklių biržos ataskaitos formas derina veiklos metinę ataskaitą, teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje renka duomenis apie šilumos tiekėjų, šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis, atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinančius dokumentus ir duomenis, sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą ir teikia šiuos duomenis Komisijai Tarybai;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šilumos tiekėjai, šilumos aukciono dalyviai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai per energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemą teikia duomenis energijos išteklių biržos operatoriui apie tiesiogiai sudarytus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis, atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinančius dokumentus ir duomenis, sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose ir (ar) atitinkančiu tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ir (ar) savanorišką nacionalinę schemą. Centralizuotos prekybos atskirų rūšių biokuru ypatumai nustatomi Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse.“
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1364(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ataskaitos ir metines ataskaitas veiklos metinės ataskaitos formas, taip pat energijos išteklių biržos ataskaitos formas derina veiklos metinę ataskaitą, teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemoje renka duomenis apie šilumos tiekėjų, šilumos aukciono dalyvių ir bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų tiesiogiai sudaromus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis, atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinančius dokumentus ir duomenis, sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą ir teikia šiuos duomenis Komisijai Tarybai;“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šilumos tiekėjai, šilumos aukciono dalyviai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai per energijos išteklių biržos duomenų valdymo sistemą teikia duomenis energijos išteklių biržos operatoriui apie tiesiogiai sudarytus dvišalius susitarimus (sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšis, atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinančius dokumentus ir duomenis, sandorio galiojimo laikotarpį) ir šių susitarimų pagrindu įsigytą biokuro kiekį bei kainą.“
Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, ir (ar) atitinkančiu tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ir (ar) savanorišką nacionalinę schemą. Centralizuotos prekybos atskirų rūšių biokuru ypatumai nustatomi Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse.“
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO SEPTINTUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
· tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva (ES) 2018/2001) 29 ir 30 straipsnių nuostatas, susijusias su elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje naudojamo biomasės kuro (dujinio ir kietojo) tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijais, kurie nustatomi visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taip pat nuostatas, susijusias su biomasės ar žaliavų biomasės kuro gamybai atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams sertifikavimo tvarka; · tinkamai įgyvendinti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 194 straipsnio 1 dalį atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų plėtojimo skatinimas yra vienas iš Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas yra svarbi priemonių, reikalingų sumažinti išmetamą ŠESD dujų kiekį ir įvykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimą pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, dėl kurio susitarta 21- oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, ir Europos Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, įskaitant privalomą tikslą – iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio dalis. Šių tikslų siekiama Direktyva (ES) 2018/2001), kurios 29 ir 30 straipsnių nuostatas AIEĮ projektu numatoma perkelti į nacionalinę teisę. Atskirai paminėtinas ir 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 (toliau – Reglamentas (ES) 2020/852), kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, siekiant nustatyti investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį.
Reglamentas (ES) 2020/852 yra taikomas valstybių narių arba Europos Sąjungos priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, pateikiamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai ar įmonių obligacijos, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus ir kt. Tai reiškia, kad, nepaisant Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų reikalavimų, ūkio subjektai, siekiantys gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, privalės naudoti tvarų biomasės kurą, todėl galimai ne Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatyti tiesioginiai reikalavimai, o Reglamente (ES) 2020/852 nustatytas reikalavimas finansuojamiems projektams naudoti tvarius atsinaujinančius energijos išteklius gali turėti daug didesnę reikšmę ūkio subjektams. Taip pat siekiama plėtoti tvarių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą biomasės kuro gamyboje ir tvaraus biomasės kuro naudojimą gaminant elektrą, šilumą ir (ar) vėsumą bei supaprastinti praktikoje taikomą atitikties tvarumo ir ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams patikrinimo procesą. Teikiamu AIEĮ projektu numatoma šalia savanoriškų Europos Komisijos pripažintų biomasės kuro sertifikavimo schemų kurti ir savanorišką nacionalinę schemą, pagal kurią tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijų laikymasis būtų tikrinamas visoje priežiūros grandinėje ir, pasinaudojant esamomis administracinėmis struktūromis, būtų sumažinta administracinė našta ūkio subjektams. AIEĮ projekte siūloma pavesti savanorišką nacionalinę schemą įgyvendinti energijos išteklių biržą administruojančiam energijos išteklių biržos operatoriui (toliau – Operatorius).
Pagal šią schemą Operatorius užtikrintų atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį tvarumo kriterijams, apskaičiuotų šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų ŠESD poveikį ir teiktų šią informaciją ūkio subjektams ir Lietuvos energetikos agentūrai. Šiuo tikslu AIEĮ projektu numatoma suteikti galimybę Operatoriui pagal duomenų teikimo sutartį gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir kt. ir, pasinaudojant surinkta iš institucijų informacija, sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, siekiant įrodyti biomasės kuro atitiktį tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams. AIEĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija papildys Centralizuotos prekybos biokuru taisykles energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams tvarka. Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, užtikrins atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Svarbu pažymėti, kad, Operatoriui įgyvendinant savanorišką nacionalinę schemą, didžioji dalis biomasės kuro sandorių ir toliau bus sudaromi biržoje, nes rinkos dalyviams išlieka pareiga tikrinti sudaromų biomasės kuro sandorių kainas biržoje. Pažymėtina ir tai, kad ir šiuo metu biržoje galima prekiauti sertifikuotais biomasės kuro produktais, turinčiais medienos tiekimo grandinės (arba FSC) ir tvarios biomasės programos (arba SBP) sertifikatus.
Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatyta, kad visos savanoriškos tarptautinės schemos turi būti pripažintos Europos Komisijos sprendimu, kuris galimas tik tuo atveju, jeigu tokią schemą administruojantis subjektas yra parengęs sertifikavimo įmonių akreditavimo tvarką ir skelbia tokių įmonių sąrašus. Informacija apie savanoriškas tarptautines schemas skelbiama Europos Komisijos tinklalapyje adresu https://ec.europa.eu/energy/topics/renewable-energy/biofuels/voluntary-schemes_en#approved-national-schemes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Operatoriaus „pajamas sudaro energijos išteklių biržos dalyvių ir šilumos aukcionų dalyvių, teikiančių pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją, įmokos už energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamas paslaugas. Energijos išteklių biržos operatorius rengia ir, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), tvirtina energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamų paslaugų įkainius, taikomus energijos išteklių biržos dalyviams ir šilumos aukcionų dalyviams“. Įgyvendinus savanorišką nacionalinę schemą, kurią Operatorius taikytų pagal biržoje sudarytus sandorius pristatomo biomasės kuro tvarumo užtikrinimui patvirtinti, būtų traktuojamas kaip papildoma teisės aktuose numatyta paslauga, kurios įkainis privalomai būtų derinamas, todėl dėl šių išvardytų priežasčių nėra prielaidų atsirasti skirtingų Operatoriaus interesų konfliktui.
Priešingai, Operatorius, pasinaudodamas prekybos platformos administracinėmis struktūromis, informacine duomenų baze ir rinkos dalyvių teikiama informacija, gali organizuoti tiekimo grandinę ir sudaryti sąlygas tinkamam tvarių biomasės kuro produktų srautui rinkoje ir taip sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, suteikti pridėtinę teikiamų paslaugų vertę. AIEĮ projekte keliami šie uždaviniai: · skatinti naudoti tvarų (vietinį) biomasės kurą ir sumažinti į aplinką išmetamą ŠESD kiekį; · pripažinti pagal savanoriškas Europos Komisijos pripažintas biomasės kuro sertifikavimo schemas sertifikuoto biomasės kuro tvarumą; · sukurti biomasės kuro tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo atsekamumo savanorišką nacionalinę schemą, pasinaudojant esamomis administracinėmis struktūromis. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EIRĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti tinkamą biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimo tvarką tiek pagal savanoriškas tarptautines schemas, tiek pagal savanorišką nacionalinę schemą bei skaidrią biomasės kuro kainodarą ir realią vidutinę biomasės kuro biržos kainą. 2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 28¹, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIV-629 (toliau – EIRĮ pakeitimo įstatymas Nr.
XIV-629) siekiant suderinanti linksnius buvo patikslintas Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, formuluotę „metinės ataskaitos“ pakeičiant į „metines ataskaitas“. Toks patikslinimas buvo redakcinis ir juo nesiekta pakeisti nei energijos išteklių biržos operatoriaus, nei Tarybos pareigų, tačiau šis patikslintas ir 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojęs EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas gali kelti dviprasmybių – aiškinant šio punkto nuostatas gali būti suprasta, kad Taryba derina ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formas ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą pagal EIRĮ 10 straipsnio 4 dalį, bet ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinę ataskaitą. Pagal iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusias EIRĮ nuostatas Taryba derino energijos išteklių biržos operatoriaus parengtą energijos išteklių biržos ataskaitą (10 straipsnio 4 dalis) ir energijos išteklių biržos ataskaitų formas (8 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina ištaisyti dviprasmybių galintį kelti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, grįžti prie iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusios, tačiau patikslintos ir aiškiau išdėstytos šio punkto redakcijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. AIEĮ projektą ir EIRĮ projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. +370 670 39 352, el. p. [email protected]) projektų vadovas Vilmantas Markevičius, tel. +370 602 47 406, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – AIE įstatymas) Kietojo biokuro kokybės reikalavimai yra nustatyti Kietojo biokuro kokybės reikalavimuose (toliau – Reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“, ir iš dalies Kietojo biokuro apskaitos taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 „Dėl Kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Reikalavimai nustato minimalius Lietuvos Respublikos teritorijoje gaminamo, importuojamo, parduodamo ar naudojamo šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimus, Taisyklės nustato miško kirtimo liekanų bei medienos apdirbimo šalutinių produktų, šiaudų, linų-spalių ir kitų rūšių biologinės kilmės (žemės ūkio šalutinių produktų ir augalų, suvartojamų energijai gaminti) kietojo biokuro apskaitos reikalavimus energetikos įmonėms, kietojo biokuro pardavėjams ir kitiems juridiniams asmenims. Taisyklėse numatyta, kad, energetikos įmonėms priimant biokurą, nustatoma tiekiamo biokuro kokybės rodiklių atitiktis pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytiems kokybės rodikliams, imant biokuro ėminius. Ėminiai biokuro kokybės rodikliams nustatyti imami vadovaujantis Lietuvoje galiojančių standartų[¹] reikalavimais. AIE įstatyme šiuo metu tvarumo kriterijai ir atitikties tvarumo kriterijams patikros sistema yra numatyta 37 ir 38 straipsniuose (suvestinė redakcija nuo 2021-07-01 iki 2021-12-31), tačiau AIE įstatyme numatytas jų taikymas tik gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, o biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams numatoma sertifikuoti pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas tarptautines schemas.
AIEĮ projektu siekiama tuos pačius kriterijus (kaip ir biodegalams ir skystiesiems bioproduktams) taikyti ir biomasės kurui, o kaip patikros sistemą taikyti ne tik Europos Komisijos pripažintas savanoriškas tarptautines schemas, bet ir savanorišką nacionalinę schemą. EIRĮ EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Taryba energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ir metines ataskaitas, taip pat energijos išteklių biržos ataskaitos formas, teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo. EIRĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad energijos išteklių biržos operatorius ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 dienos parengia ir, suderinęs su Taryba, Energetikos ministerijai pateikia energijos išteklių biržos ataskaitą. Energijos išteklių biržos ataskaita teikiama energijos išteklių biržos operatoriaus parengta ir su Taryba suderinta forma. EIRĮ 13 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad energijos išteklių biržos operatorius, gavęs Tarybos pasiūlymus ar nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo, per Tarybos nurodytą terminą pateikia ir energijos išteklių biržos informacinėje sistemoje paskelbia patikslintas veiklos ataskaitas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Dėl AIEĮ projekto: Įgyvendinant Europos Sąjungos energetikos politikos tikslus, nustatytus SESV 194 straipsnio 1 dalyje, Direktyvoje (ES) 2018/2001 yra numatyta, kad biomasės kuras turėtų būti visada gaminamas tvariai ir turėtų būti reikalaujama, kad biomasės kuras, naudojamas elektros energijai, šilumai ir vėsumai gaminti, atitiktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus. Tam tikslinga nustatyti visose valstybėse narėse taikomus tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus elektros energijos sektoriuje ir šilumos bei vėsumos gamybos sektoriuje naudojamam biomasės kurui, kad toliau būtų užtikrinamas didelis išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas, palyginti su iškastinio kuro alternatyvomis, būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir būtų skatinama vidaus rinka. Siekiant atitikties šioms Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatoms, susijusiomis su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, AIEĮ projektu AIE įstatymas papildomas septintuoju¹ skirsniu. Biomasės kurui numatoma taikyti analogiškus tvarumo kriterijus kaip ir AIE įstatymo 38 straipsnyje nustatyti reikalavimai biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, kadangi šie produktai gali būti gaminami iš tų pačių žaliavų. Skirtingai nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams patikros atveju, biomasės kurui numatoma kurti nacionalinę patikros schemą.
Tai numatoma daryti dėl to, kad:
1) taikyti tik Europos Komisijos patvirtintas savanoriškas schemas bus sudėtinga, kadangi biomasės kuras yra importuojamas ir iš trečiųjų šalių, kurioms Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, netaikomos;
2) skirtingai nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo atveju biomasės kurą ar jos žaliavas gamina, tiekia ir naudoja Lietuvoje gerokai daugiau ūkio subjektų; net neskaičiuojant biomasės kuro ar jo žaliavų pardavėjų (gamintojų ir tiekėjų), energijos išteklių biržoje yra registruota daugiau kaip 100 biomasės kuro pirkėjų (naudotojų);
3) šiuo metu administracinės struktūros renka didelį kiekį informacijos, kurią panaudojus būtų galima gerokai sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams.
Nacionalinę schemą AIEĮ projektu siūloma paskirti įgyvendinti Operatoriui, atsižvelgiant į tai, kad:
1) Energijos išteklių rinkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus AIE įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose;
2) vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėmis, energijos išteklių biržoje ūkio subjektai perka ir parduoda didžiąją dalį biomasės kuro, reikalingo šilumos, elektros, ir (ar) vėsumos energijos gamybai[²];
3) atsižvelgdami į tai, kad beveik visas biomasės kuras privalomai perkamas energijos išteklių biržoje, rinkos dalyviai turi pagrįstų lūkesčių, kad Operatorius užtikrintų energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitiktį nustatomiems tvarumo kriterijams, taip pat mažintų administracinę naštą energijos išteklių rinkos dalyviams;
4) Operatorius ne tik organizuoja prekybą energijos ištekliais (disponuoja šių sandorių duomenimis), bet ir administruoja prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir organizuoja šilumos aukcionus.
Nacionalinę schemą AIEĮ projektu siūloma paskirti įgyvendinti Operatoriui, atsižvelgiant į tai, kad:
1) Energijos išteklių rinkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus AIE įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose;
2) vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėmis, energijos išteklių biržoje ūkio subjektai perka ir parduoda didžiąją dalį biomasės kuro, reikalingo šilumos, elektros, ir (ar) vėsumos energijos gamybai[²];
3) atsižvelgdami į tai, kad beveik visas biomasės kuras privalomai perkamas energijos išteklių biržoje, rinkos dalyviai turi pagrįstų lūkesčių, kad Operatorius užtikrintų energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitiktį nustatomiems tvarumo kriterijams, taip pat mažintų administracinę naštą energijos išteklių rinkos dalyviams;
4) Operatorius ne tik organizuoja prekybą energijos ištekliais (disponuoja šių sandorių duomenimis), bet ir administruoja prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir organizuoja šilumos aukcionus. AIEĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija papildys Centralizuotos prekybos biokuru taisykles energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams tvarka, pagal kurią bus reglamentuojamas savanoriškos nacionalinės schemos įgyvendinimas. Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, užtikrins atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Pažymėtina, kad AIEĮ projektu Operatoriui nėra numatoma priskirti tiesioginių sertifikavimo įmonės funkcijų.
Sertifikavimo įmonė atlieka „energijos išteklių rinkos dalyvių ir biomasės kuro gamintojų, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą“, t. y. atlieka ūkio subjektų auditą. Siūloma, kad Operatorius, rinktų informaciją pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą, AIEĮ projekto 39⁵ straipsnio 2 dalį ir užtikrintų ne dalyvių sertifikavimą, o atitinkamų biomasės kuro produktų atitiktį tvarumo reikalavimams, t. y. užtikrintų atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuotų šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų ŠESD poveikį. Sertifikavimo įmonės funkcijos yra apibrėžtos AIEĮ projekto 39⁴ straipsnyje ir yra siejamos su savanoriška tarptautine schema – vadovaujantis 39⁴ straipsnio 2 dalimi, sertifikavimo įmonė „atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą“. Kaip ir savanoriškos tarptautinės schemos, taip ir nacionalinės schemos taikymo atveju, biomasės kuro produktų atitikties tvarumo reikalavimams nustatymo eiga AIEĮ projekte nėra išdėstoma, o tik nustatomi pagrindiniai reikalavimai (naudojamai žaliavai, masės balanso taikymo, informacijos patikimumo ir t. t.). Siekiant užtikrinti, kad Operatoriaus naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, numatoma, kad Operatorius kiekvienais metais parengtų ataskaitą ir inicijuotų surinktų duomenų nepriklausomą auditą.
AIEĮ projekte numatoma, kad Operatorius, atskirai nurodydamas kiekvieną ūkio subjekto energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams, kiekvienais metais teiktų informaciją Lietuvos energetikos agentūrai. Taip pat Operatoriui suteikiama teisė savo informacinėje sistemoje skelbti aktualią informaciją apie ūkio subjektų biomasės kuro kilmės šalį ir pradines žaliavas, taip mažinant galimą ūkio subjektų administracinę naštą. Siekiant vartotojus informuoti apie į Lietuvą tiekiamo biomasės kuro kilmės šalį ir pradines žaliavas, AIEĮ projekte nustatoma, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, biokuro gamintojai savo interneto svetainėse ir (ar) Operatorius savo informacinėje sistemoje skelbtų ir nuolat atnaujintų pirmiau minėtą informaciją. Taip pat numatoma suteikti teisę Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri, vadovaudamasi Kietojo biokuro kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310, užtikrina biomasės kuro kokybės priežiūrą, reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, biokuro gamintojai pagrįstų tiekiamo ir (ar) gaminamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams.
AIEĮ projekte nurodytas ŠESD kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose bus apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 31 straipsnyje nustatytą biokuro poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimo metodiką, kuri įtvirtinta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Dėl EIRĮ projekto:
Siekiant užtikrinti tinkamą biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimo tvarką pagal savanoriškas tarptautines ir savanorišką nacionalinę schemą bei skaidrią biomasės kuro kainodarą ir realią vidutinę biomasės kuro biržos kainą, EIRĮ projektu šilumos aukciono dalyviai ir bendros šilumos ir elektros energijos gamintojai įpareigojami pateikti informaciją ne tik tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšį ir sandorio galiojimo laikotarpį, bet ir tvarumą ir atitiktį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus patvirtinančius dokumentus ar duomenis.
EIRĮ projektu taip pat siekiama ištaisyti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte esančią dviprasmybę (redakcinį netikslumą) ir numatyti, kad Taryba energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ataskaitos ir veiklos metinės ataskaitos formas, taip pat derina ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą (šios ataskaitos turinį). Tokia formuluotė iš esmės atitinka iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusią EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakciją, kuri EIRĮ pakeitimo įstatymu Nr. XIV-629 derinant linksnius buvo patikslinta formuluotę „metinės ataskaitos“ pakeičiant į „metines ataskaitas“. Toks patikslinimas buvo redakcinis ir juo nesiekta pakeisti nei energijos išteklių biržos operatoriaus, nei Tarybos pareigų. Tačiau analizuojant šio punkto nuostatas gali būti suprasta, kad Taryba derina ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formas ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą pagal EIRĮ 10 straipsnio 4 dalį, bet ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinę ataskaitą.
Iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusiose EIRĮ nuostatose nebuvo numatyta pareigos energijos išteklių biržos operatoriui veiklos ketvirtinę ataskaitą derinti su Taryba, taip pat nebuvo tokios derinimo pareigos ir Tarybai. Toks derinimas būtų perteklinis ir netikslingas reguliacinis veiksmas, kadangi nesukuria jokios pridėtinės vertės ir reikštų papildomą administracinę naštą energijos išteklių biržos operatoriui. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojusi EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija nėra iki galo suderinta su kitomis EIRĮ nuostatomis – EIRĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad su Taryba taip pat derinama energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita, o ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formos. Šis energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinės ataskaitos derinimas su Taryba nenumatytas nuo 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojusioje EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo iki galo tiksli ir iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusi EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija, kadangi teisiniu reguliavimu galimai buvo sukuriamas įspūdis, kad yra rengiamos 3 ataskaitos: 1) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinė ataskaita; 2) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita; 3) energijos išteklių biržos ataskaita.
Iš tikrųjų yra rengiamos tik 2 ataskaitos: 1) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinė ataskaita; 2) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita, kuri buvo įvardijama skirtingais pavadinimais (buvo vadinama energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metine ataskaita arba energijos išteklių biržos ataskaita). Tai patvirtina Tarybos 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-187 Energetikos ministerijai pateikiama informacija, taip pat energijos išteklių biržos operatoriaus interneto svetainėje esanti veiklos ataskaitų informacija[³]. Atsižvelgiant į EIRĮ 13 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas ir siekiant su šio punkto nuostatomis suvienodinti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, atitinkamai taip pat patikslintas EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatant, kad Taryba teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su biomasės kuro atitikties tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams, bus taikomas ūkio subjektams, kurie prekiauja biomasės kuru ir žaliavomis jam gaminti, gamina ir tiekia biomasės kurą ar žaliavą jam gaminti (pirminiai miško biomasės gamintojai), naudoja biomasės kurą elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje. Kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, numatoma, kad biomasės kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai turėtų būti taikomi ūkio subjektams, eksploatuojantiems elektros energijos, šilumai ar vėsumos gamybos įrenginius, kurių bendra nominali šiluminė galia yra 20 MW ir daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba 2 MW ir daugiau, kai naudojamas dujinis biomasės kuras. Ūkio subjektai taip pat turėtų imtis priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo energijos gamybai riziką. AIEĮ projektu ūkio subjektams numatoma teisė patiems pasirinkti, pagal kokią schemą bus užtikrinama biomasės kuro atitiktis tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams: pagal Europos Komisijos pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ar pagal savanorišką nacionalinę schemą. Ir tik atskirų rūšių žaliavų (pvz., žemės ūkio biomasės) gamintojams ar tiekėjams galimai didėtų administracinė našta dėl papildomų deklaracijų pateikimo siekiant užtikrinti, kad tiekiama žaliava biomasės kurui yra tvari, kadangi šiuo metu nėra renkami duomenys apie šias žaliavas.
Tam, kad tinkamai būtų įgyvendintos į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos (ES) 2018/2001 29 ir 30 straipsnių nuostatos, susijusios su elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje naudojamo biomasės kuro (dujinio ir kietojo) tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijais, kurie nustatomi visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ir jų atitikties užtikrinimu pagal savanorišką nacionalinę schemą, AIEĮ projektu numatoma, kad prekybos atskirais biomasės produktais pagal savanorišką nacionalinę schemą priežiūra bus užtikrinama, vadovaujantis Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtintomis papildytomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis, o AIEĮ projekto 39⁵ straipsnyje nustatomos konkrečios energijos išteklių biržos operatoriaus ir dalyvių funkcijos (veiksmai), užtikrinant biomasės kuro atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Pažymėtina, kad numatoma savanoriška nacionalinė schema yra skatinimo, o ne privaloma priemonė rinkos dalyviams, todėl ūkio subjektams ir toliau išliktų teisė įgyvendinti teisės aktais nustatytus reikalavimus pasitelkiant savanoriškas tarptautines schemas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams AIEĮ projektas ir EIRĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymus reikės parengti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ pakeitimo projektą;
2) Kietojo biokuro apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 „Dėl Kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojanti biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų ŠESD poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
4) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
5) Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.
1-182 „Dėl Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „biomasės kuras“, „miško biomasės kuras“, „žemės ūkio biomasė“, „miško biomasės pirmoji surinkimo vieta“, „tvarumo kriterijai“, „šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Lietuvos standartas LST EN ISO 18135 „Kietasis biokuras. Ėminių ėmimas“ ir Lietuvos standartas LST EN ISO 14780 „Kietasis biokuras. Ėminių paruošimas“. [²] Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Biomasės kuro rinkos stebėsenos ataskaitos už 2020 m. IV ketv. duomenimis, 2020 m. IV ketv. šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų energijos išteklių biržoje įsigyto biomasės kuro kiekis sudarė 92,7 proc. viso rinkoje parduoto biomasės kuro (2019 m. IV ketv. – 72,4 proc.). [³] https://www.baltpool.eu/lt/finansine-informacija/.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO NR. XI-2023 8, 13, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-08 Nr. XIVP-1364 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ RINKOS ĮSTATYMO NR. XI-2023 8, 13, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-04-20 Nr. XIVP-1364(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-03-23
dalyvavo: : Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič; Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius; Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė; Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai: nėra
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, A.Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė,; Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, patarėjas Vilmantas Markevičius, UAB BALTPOOL, generalinis direktorius Andrius Smaliukas, Asociacijos LITBIOMA, direktorė Vilma Baturo, sertifikavimo sistemų koordinatorė Agnė Babelytė, teisininkas
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1364 ir Komisijos išvadoms. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-04-135 Argumentai: Siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2023 m. sausio gegužės 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-1364 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė