Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį 2² dalimi:
„2². Bendroji vardinė šiluminė galia – visų biomasės kurą deginančių įrenginių vardinė šiluminė galia vienoje katilinėje (elektrinėje), neįskaitant kondensacinio dūmų ekonomaizerio galios.“
2Papildyti 2 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Biomasės kuras – iš biomasės pagamintas dujinis ir kietasis kuras.“
3Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Pirmoji miško biomasės surinkimo vieta – patalpa ir (ar) teritorija, kuriose energijos išteklių rinkos dalyvis laiko, perdirba ir (ar) maišo žaliavas, gautas tiesiogiai iš pirminių miško biomasės gamintojų.“
Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:
39¹ straipsnis. Tvarus biomasės kuro naudojimas elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje
1Energijos išteklių rinkos dalyviai, eksploatuojantys biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 20 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras, privalo naudoti tik šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pagaminta, naudojant šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantį biomasės kurą, elektros energija, šilumos ir (ar) vėsumos energija įskaitoma šiais atvejais:
1) apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos išteklių rinkos dalyvių atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biomasės kuro naudojimą. 3. Iš biomasės kuro pagaminta elektros energija įskaitoma šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, jeigu ji pagaminta laikantis bent vieno iš šių kriterijų:
1) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra mažesnė kaip 50 MW;
2) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra nuo 50 MW iki 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, laikantis su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo energijos vartojimo efektyvumo lygio, kaip apibrėžta 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių;
3) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia viršija 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, pasiekiant ne mažiau kaip 36 procentų grynąjį elektros energijos įrenginių efektyvumą;
4) taikant biomasės CO₂surinkimo ir saugojimo technologiją. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taikomi įrenginiams:
1) kuriuose elektros energijai gaminti kaip pagrindinis kuras nenaudojamas iškastinis kuras ir juose nėra ekonomiškai efektyvios galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneracijos būdo;
2) kurie pradėti eksploatuoti arba pritaikyti naudoti biomasės kurą po 2021 m. gruodžio 25 d. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, netaikomi įrenginiams, apie kuriuos privaloma pranešti Europos Komisijai, vadovaujantis tinkamai pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. 39² straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinimo sistema
1Energijos išteklių rinkos dalyviai biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės, gali patvirtinti pagal šio įstatymo 39⁴straipsnį naudodami Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ir (ar) šio įstatymo 39⁵ straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą. 2. Energijos išteklių rinkos dalyviai, užtikrindami biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, privalo naudoti masės balanso sistemą, kuri atitinka šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Perdirbant žaliavas, informacija apie jų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 4.
4Biomasės kuro, pagaminto naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miško kirtimo liekanas, kiekis įskaitomas šio įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka šio įstatymo 39³ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminamas biomasės kuras, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 39³ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. 5. Biomasės kuras, pagamintas iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įskaitomas šio įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu energijos išteklių rinkos dalyviai, energijos išteklių biržos operatorius arba valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Informacija apie šio poveikio stebėjimą ir valdymą pateikiama nepriklausomų auditų, nurodytų šio įstatymo 39⁴ ir 39⁵ straipsniuose, ataskaitose. 39³ straipsnis. Biomasės kuro tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
1Biomasės kuras šiame įstatyme nustatytais atvejais turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės. 2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biomasės kuro naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 70 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.,
2) mažiausiai 80 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d. 3.
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi elektros energijai, šilumos ir vėsumos energijai, gaminamoms iš komunalinių atliekų. 5. Biomasės kuras negali būti pagamintas iš žaliavų, nurodytų šio įstatymo 38 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, ir privalo būti pagamintas laikantis šio įstatymo 38 straipsnio 8–12 dalyse nustatytų kriterijų. 39⁴ straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą
1Energijos išteklių rinkos dalyviai, siekiantys gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, turi kreiptis į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą, ir pateikia sertifikavimo įmonei jos prašomą informaciją, pagrindžiančią biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams. 2. Sertifikavimo įmonė atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, turinčių savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomą auditą.
Leidžiama atlikti biomasės kuro iš miško biomasės gamintojų vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 8 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, taip pat įvertinamas ėminių dažnumas, metodika ir informacijos patikimumas. 39⁵ straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal savanorišką nacionalinę schemą 1.
Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymu ir energetikos ministro patvirtintomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis, kuriose taip pat nustatoma energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą tvarka:
1) patvirtina atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuoja šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;
2) tikrina energijos išteklių biržos dalyvių pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos apie atskirus energijos išteklių biržoje prekiaujamus biomasės kuro produktus tikslumą ir patikimumą;
3) parengia metinę ataskaitą apie atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir parengia užduotį auditoriui ar audito įmonei atlikti energijos išteklių biržos operatoriaus surinktos informacijos nepriklausomą auditą. 2.
2Energijos išteklių biržos dalyvis, dalyvaudamas savanoriškoje nacionalinėje schemoje, energetikos ministro patvirtintose Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui pateikia:
1) informaciją apie perkamų ar parduodamų biomasės kuro produktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams;
2) informaciją, kad medžiagos nėra tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis;
3) duomenis, reikalingus biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiui apskaičiuoti pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką;
4) informaciją, naudojamą masės balanso sistemoje pagal šio įstatymo 39² straipsnio 2 dalį. 3. Energijos išteklių biržos operatorius, atlikdamas biržos dalyvių pateiktos informacijos apie jų perkamus ar parduodamus biomasės kuro produktus patikrą, turi teisę:
1) pats tikrinti energijos išteklių biržos dalyvių pateiktą informaciją arba įgalioti tai atlikti auditorius, audito įmones ar nepriklausomus medienos matuotojus;
2) naudoti iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos biomasės kuro žaliavų gamintojo ar energijos išteklių biržos dalyvio atliktą auditą ar pateiktą deklaraciją;
3) pagal duomenų teikimo sutartis gauti duomenis ir informaciją apie nacionalinėje schemoje dalyvaujančius energijos išteklių biržos dalyvius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių. 39⁶ straipsnis.
39⁶ straipsnis. Informacijos apie biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams įvykdymą teikimas
1Energijos išteklių rinkos dalyviai savo interneto svetainėse ir (ar) energijos išteklių biržos operatorius savo informacinėje sistemoje skelbia aktualią informaciją apie perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jei pagamintas biomasės kuras sunaudojamas 39¹straipsnio 1 dalyje nurodytų energijos išteklių rinkos dalyvių savo reikmėms ir ūkio poreikiams), biomasės kuro, atitinkančio tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kilmės šalį ir pradines žaliavas. 2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai pagrįstų perkamo ir (ar) parduodamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. 3. Energijos išteklių rinkos dalyviai iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai pateikia informaciją apie jų perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jei pagamintas biomasės kuras sunaudojamas 39¹straipsnio 1 dalyje nurodytų energijos išteklių rinkos dalyvių savo reikmėms ir ūkio poreikiams) biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, išskyrus informaciją apie energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra apibendrintą informaciją kiekvienais metais teikia Europos Komisijai. 4.
4Jeigu pateikiama informacija, gauta pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą, arba Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytų kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagaminto biomasės kuro atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką nacionalinę schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, arba pagal šio įstatymo 39⁵ nustatytą savanorišką nacionalinę schemą, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nereikalauja, kad energijos išteklių rinkos dalyviai ar energijos išteklių biržos operatorius pateiktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad biomasės kurui taikomi šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatyti kriterijai yra įvykdyti. 5. Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą, o energijos išteklių biržos operatorius – metinę ataskaitą, kuriomis remiantis energijos išteklių rinkos dalyviams išduotas savanoriškas tarptautinis sertifikatas arba patvirtinta biomasės kuro atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Jeigu viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikta informacija neatitinka šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytų kriterijų, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamai Europos Komisiją ir Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą administruojantį subjektą arba Europos Komisiją ir Energetikos ministeriją apie nustatytas neatitiktis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1363(2) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį 2² dalimi:
„2². Bendroji vardinė šiluminė galia – visų biomasės kurą deginančių įrenginių vardinė šiluminė galia vienoje katilinėje (elektrinėje), neįskaitant kondensacinio dūmų ekonomaizerio galios.“
2Papildyti 2 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Biomasės kuras – iš biomasės pagamintas dujinis ir kietasis kuras.“
3Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Pirmoji miško biomasės surinkimo vieta – patalpa ir (ar) teritorija, kuriose energijos išteklių rinkos dalyvis laiko, perdirba ir (ar) maišo žaliavas, gautas tiesiogiai iš pirminių miško biomasės gamintojų.“
Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:
39¹ straipsnis. Tvarus biomasės kuro naudojimas elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje
1Energijos išteklių rinkos dalyviai, eksploatuojantys biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 20 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras, privalo naudoti tik šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų naudojant šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantį biomasės kurą pagaminta elektros energija, šilumos ir (ar) vėsumos energija įskaitoma šiais atvejais:
1) apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos išteklių rinkos dalyvių atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biomasės kuro naudojimą. 3. Iš biomasės kuro pagaminta elektros energija įskaitoma šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, jeigu ji pagaminta laikantis bent vieno iš šių kriterijų:
1) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra mažesnė kaip 50 MW;
2) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra nuo 50 MW iki 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, laikantis su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo energijos vartojimo efektyvumo lygio, kaip apibrėžta 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių;
3) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia viršija 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, pasiekiant ne mažiau kaip 36 procentų grynąjį elektros energijos įrenginių efektyvumą;
4) taikant biomasės CO₂surinkimo ir saugojimo technologiją. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taikomi įrenginiams:
1) kuriuose elektros energijai gaminti kaip pagrindinis kuras nenaudojamas iškastinis kuras ir juose nėra ekonomiškai efektyvios galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneracijos būdo;
2) kurie pradėti eksploatuoti arba pritaikyti naudoti biomasės kurą po 2021 m. gruodžio 25 d. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, netaikomi įrenginiams, apie kuriuos privaloma pranešti Europos Komisijai, vadovaujantis tinkamai pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. 39² straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinimo sistema
1Energijos išteklių rinkos dalyviai biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės, gali patvirtinti pagal šio įstatymo 39⁴straipsnį naudodami Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ir (ar) šio įstatymo 39⁵ straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą. 2. Energijos išteklių rinkos dalyviai, užtikrindami biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, privalo naudoti masės balanso sistemą, kuri atitinka šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 3. Perdirbant žaliavas, informacija apie jų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. 4.
4Biomasės kuro, pagaminto naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miško kirtimo liekanas, kiekis įskaitomas šio įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka šio įstatymo 39³ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminamas biomasės kuras, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 39³ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. 5. Biomasės kuras, pagamintas iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įskaitomas šio įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu energijos išteklių rinkos dalyviai, energijos išteklių biržos operatorius arba valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Informacija apie šio poveikio stebėjimą ir valdymą pateikiama nepriklausomų auditų, nurodytų šio įstatymo 39⁴ ir 39⁵ straipsniuose, ataskaitose. 39³ straipsnis. Biomasės kuro tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
1Biomasės kuras šiame įstatyme nustatytais atvejais turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės. 2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biomasės kuro naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 70 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
2) mažiausiai 80 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d. 3.
3Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi elektros energijai, šilumos ir vėsumos energijai, gaminamoms iš komunalinių atliekų. 5. Biomasės kuras negali būti pagamintas iš žaliavų, nurodytų šio įstatymo 38 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, ir privalo būti pagamintas laikantis šio įstatymo 38 straipsnio 8–12 dalyse nustatytų kriterijų. 39⁴ straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą
1Energijos išteklių rinkos dalyviai, siekiantys gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, turi kreiptis į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą, ir pateikia sertifikavimo įmonei jos prašomą informaciją, pagrindžiančią biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams. 2. Sertifikavimo įmonė atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, turinčių savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomą auditą.
Leidžiama atlikti biomasės kuro iš miško biomasės gamintojų vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 8 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, taip pat įvertinamas ėminių dažnumas, metodika ir informacijos patikimumas. 39⁵ straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal savanorišką nacionalinę schemą 1.
Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymu ir energetikos ministro patvirtintomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis, kuriose taip pat nustatoma energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą tvarka:
1) patvirtina atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuoja šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;
2) tikrina energijos išteklių biržos dalyvių pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos apie atskirus energijos išteklių biržoje prekiaujamus biomasės kuro produktus tikslumą ir patikimumą;
3) parengia metinę ataskaitą apie atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir parengia užduotį auditoriui ar audito įmonei atlikti energijos išteklių biržos operatoriaus surinktos informacijos nepriklausomą auditą. 2.
2Energijos išteklių biržos dalyvis, dalyvaudamas savanoriškoje nacionalinėje schemoje, energetikos ministro patvirtintose Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui pateikia:
1) informaciją apie perkamų ar parduodamų biomasės kuro produktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams;
2) informaciją, kad medžiagos nėra tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis;
3) duomenis, reikalingus biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiui apskaičiuoti pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką;
4) informaciją, naudojamą masės balanso sistemoje pagal šio įstatymo 39² straipsnio 2 dalį. 3. Energijos išteklių biržos operatorius, atlikdamas biržos dalyvių pateiktos informacijos apie jų perkamus ar parduodamus biomasės kuro produktus patikrą, turi teisę:
1) pats tikrinti energijos išteklių biržos dalyvių pateiktą informaciją arba įgalioti tai atlikti auditorius, audito įmones ar nepriklausomus medienos matuotojus;
2) naudoti iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos biomasės kuro žaliavų gamintojo ar energijos išteklių biržos dalyvio atliktą auditą ar pateiktą deklaraciją;
3) pagal duomenų teikimo sutartis gauti duomenis ir informaciją apie nacionalinėje schemoje dalyvaujančius energijos išteklių biržos dalyvius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių. 39⁶ straipsnis.
39⁶ straipsnis. Informacijos apie biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams įvykdymą teikimas
1Energijos išteklių rinkos dalyviai savo interneto svetainėse ir (ar) energijos išteklių biržos operatorius savo informacinėje sistemoje skelbia aktualią informaciją apie perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jeigu šio įstatymo 39¹straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams), biomasės kuro, atitinkančio tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kilmės šalį ir pradines žaliavas.part_8facd8716722407596bc047f06ee7197
2Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai pagrįstų perkamo ir (ar) parduodamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. 3. Energijos išteklių rinkos dalyviai iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai pateikia informaciją apie jų perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jei šio įstatymo 39¹straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams) biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, išskyrus informaciją apie energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra apibendrintą informaciją kiekvienais metais teikia Europos Komisijai. 4.
4Jeigu pateikiama informacija, gauta pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą arba Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytų kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš susitarime nurodytose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagaminto biomasės kuro atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką nacionalinę schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, arba pagal šio įstatymo 39⁵ straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nereikalauja, kad energijos išteklių rinkos dalyviai ar energijos išteklių biržos operatorius pateiktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad biomasės kurui taikomi šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatyti kriterijai yra įvykdyti. 5. Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą, o energijos išteklių biržos operatorius – metinę ataskaitą, kuriomis remiantis energijos išteklių rinkos dalyviams išduotas savanoriškas tarptautinis sertifikatas arba patvirtinta biomasės kuro atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Jeigu viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikta informacija neatitinka šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytų kriterijų, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamai Europos Komisiją ir Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą administruojantį subjektą arba Europos Komisiją ir Energetikos ministeriją apie nustatytas neatitiktis.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras, aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO SEPTINTUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
· tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva (ES) 2018/2001) 29 ir 30 straipsnių nuostatas, susijusias su elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje naudojamo biomasės kuro (dujinio ir kietojo) tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijais, kurie nustatomi visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taip pat nuostatas, susijusias su biomasės ar žaliavų biomasės kuro gamybai atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams sertifikavimo tvarka; · tinkamai įgyvendinti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 194 straipsnio 1 dalį atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų plėtojimo skatinimas yra vienas iš Europos Sąjungos energetikos politikos tikslų. Didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas yra svarbi priemonių, reikalingų sumažinti išmetamą ŠESD dujų kiekį ir įvykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimą pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, dėl kurio susitarta 21- oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje, ir Europos Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, įskaitant privalomą tikslą – iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio dalis. Šių tikslų siekiama Direktyva (ES) 2018/2001), kurios 29 ir 30 straipsnių nuostatas AIEĮ projektu numatoma perkelti į nacionalinę teisę. Atskirai paminėtinas ir 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 (toliau – Reglamentas (ES) 2020/852), kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, siekiant nustatyti investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį.
Reglamentas (ES) 2020/852 yra taikomas valstybių narių arba Europos Sąjungos priimtoms priemonėms, kuriomis nustatomi finansų rinkos dalyviams ar emitentams skirti reikalavimai, susiję su finansiniais produktais ar įmonių obligacijomis, pateikiamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai ar įmonių obligacijos, finansų rinkos dalyviams, kurie teikia finansinius produktus ir kt. Tai reiškia, kad, nepaisant Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų reikalavimų, ūkio subjektai, siekiantys gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, privalės naudoti tvarų biomasės kurą, todėl galimai ne Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatyti tiesioginiai reikalavimai, o Reglamente (ES) 2020/852 nustatytas reikalavimas finansuojamiems projektams naudoti tvarius atsinaujinančius energijos išteklius gali turėti daug didesnę reikšmę ūkio subjektams. Taip pat siekiama plėtoti tvarių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą biomasės kuro gamyboje ir tvaraus biomasės kuro naudojimą gaminant elektrą, šilumą ir (ar) vėsumą bei supaprastinti praktikoje taikomą atitikties tvarumo ir ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams patikrinimo procesą. Teikiamu AIEĮ projektu numatoma šalia savanoriškų Europos Komisijos pripažintų biomasės kuro sertifikavimo schemų kurti ir savanorišką nacionalinę schemą, pagal kurią tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijų laikymasis būtų tikrinamas visoje priežiūros grandinėje ir, pasinaudojant esamomis administracinėmis struktūromis, būtų sumažinta administracinė našta ūkio subjektams. AIEĮ projekte siūloma pavesti savanorišką nacionalinę schemą įgyvendinti energijos išteklių biržą administruojančiam energijos išteklių biržos operatoriui (toliau – Operatorius).
Pagal šią schemą Operatorius užtikrintų atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį tvarumo kriterijams, apskaičiuotų šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų ŠESD poveikį ir teiktų šią informaciją ūkio subjektams ir Lietuvos energetikos agentūrai. Šiuo tikslu AIEĮ projektu numatoma suteikti galimybę Operatoriui pagal duomenų teikimo sutartį gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos ir kt. ir, pasinaudojant surinkta iš institucijų informacija, sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, siekiant įrodyti biomasės kuro atitiktį tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams. AIEĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija papildys Centralizuotos prekybos biokuru taisykles energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams tvarka. Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, užtikrins atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Svarbu pažymėti, kad, Operatoriui įgyvendinant savanorišką nacionalinę schemą, didžioji dalis biomasės kuro sandorių ir toliau bus sudaromi biržoje, nes rinkos dalyviams išlieka pareiga tikrinti sudaromų biomasės kuro sandorių kainas biržoje. Pažymėtina ir tai, kad ir šiuo metu biržoje galima prekiauti sertifikuotais biomasės kuro produktais, turinčiais medienos tiekimo grandinės (arba FSC) ir tvarios biomasės programos (arba SBP) sertifikatus.
Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatyta, kad visos savanoriškos tarptautinės schemos turi būti pripažintos Europos Komisijos sprendimu, kuris galimas tik tuo atveju, jeigu tokią schemą administruojantis subjektas yra parengęs sertifikavimo įmonių akreditavimo tvarką ir skelbia tokių įmonių sąrašus. Informacija apie savanoriškas tarptautines schemas skelbiama Europos Komisijos tinklalapyje adresu https://ec.europa.eu/energy/topics/renewable-energy/biofuels/voluntary-schemes_en#approved-national-schemes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Operatoriaus „pajamas sudaro energijos išteklių biržos dalyvių ir šilumos aukcionų dalyvių, teikiančių pasiūlymus gaminti ar parduoti šilumos energiją, įmokos už energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamas paslaugas. Energijos išteklių biržos operatorius rengia ir, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), tvirtina energijos išteklių biržos operatoriaus teikiamų paslaugų įkainius, taikomus energijos išteklių biržos dalyviams ir šilumos aukcionų dalyviams“. Įgyvendinus savanorišką nacionalinę schemą, kurią Operatorius taikytų pagal biržoje sudarytus sandorius pristatomo biomasės kuro tvarumo užtikrinimui patvirtinti, būtų traktuojamas kaip papildoma teisės aktuose numatyta paslauga, kurios įkainis privalomai būtų derinamas, todėl dėl šių išvardytų priežasčių nėra prielaidų atsirasti skirtingų Operatoriaus interesų konfliktui.
Priešingai, Operatorius, pasinaudodamas prekybos platformos administracinėmis struktūromis, informacine duomenų baze ir rinkos dalyvių teikiama informacija, gali organizuoti tiekimo grandinę ir sudaryti sąlygas tinkamam tvarių biomasės kuro produktų srautui rinkoje ir taip sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, suteikti pridėtinę teikiamų paslaugų vertę. AIEĮ projekte keliami šie uždaviniai: · skatinti naudoti tvarų (vietinį) biomasės kurą ir sumažinti į aplinką išmetamą ŠESD kiekį; · pripažinti pagal savanoriškas Europos Komisijos pripažintas biomasės kuro sertifikavimo schemas sertifikuoto biomasės kuro tvarumą; · sukurti biomasės kuro tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo atsekamumo savanorišką nacionalinę schemą, pasinaudojant esamomis administracinėmis struktūromis. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – EIRĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti tinkamą biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimo tvarką tiek pagal savanoriškas tarptautines schemas, tiek pagal savanorišką nacionalinę schemą bei skaidrią biomasės kuro kainodarą ir realią vidutinę biomasės kuro biržos kainą. 2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 28¹, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIV-629 (toliau – EIRĮ pakeitimo įstatymas Nr.
XIV-629) siekiant suderinanti linksnius buvo patikslintas Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, formuluotę „metinės ataskaitos“ pakeičiant į „metines ataskaitas“. Toks patikslinimas buvo redakcinis ir juo nesiekta pakeisti nei energijos išteklių biržos operatoriaus, nei Tarybos pareigų, tačiau šis patikslintas ir 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojęs EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas gali kelti dviprasmybių – aiškinant šio punkto nuostatas gali būti suprasta, kad Taryba derina ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formas ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą pagal EIRĮ 10 straipsnio 4 dalį, bet ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinę ataskaitą. Pagal iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusias EIRĮ nuostatas Taryba derino energijos išteklių biržos operatoriaus parengtą energijos išteklių biržos ataskaitą (10 straipsnio 4 dalis) ir energijos išteklių biržos ataskaitų formas (8 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina ištaisyti dviprasmybių galintį kelti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą, grįžti prie iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusios, tačiau patikslintos ir aiškiau išdėstytos šio punkto redakcijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. AIEĮ projektą ir EIRĮ projektą (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupės (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. +370 670 39 352, el. p. [email protected]) projektų vadovas Vilmantas Markevičius, tel. +370 602 47 406, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – AIE įstatymas) Kietojo biokuro kokybės reikalavimai yra nustatyti Kietojo biokuro kokybės reikalavimuose (toliau – Reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“, ir iš dalies Kietojo biokuro apskaitos taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 „Dėl Kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Reikalavimai nustato minimalius Lietuvos Respublikos teritorijoje gaminamo, importuojamo, parduodamo ar naudojamo šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimus, Taisyklės nustato miško kirtimo liekanų bei medienos apdirbimo šalutinių produktų, šiaudų, linų-spalių ir kitų rūšių biologinės kilmės (žemės ūkio šalutinių produktų ir augalų, suvartojamų energijai gaminti) kietojo biokuro apskaitos reikalavimus energetikos įmonėms, kietojo biokuro pardavėjams ir kitiems juridiniams asmenims. Taisyklėse numatyta, kad, energetikos įmonėms priimant biokurą, nustatoma tiekiamo biokuro kokybės rodiklių atitiktis pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytiems kokybės rodikliams, imant biokuro ėminius. Ėminiai biokuro kokybės rodikliams nustatyti imami vadovaujantis Lietuvoje galiojančių standartų[¹] reikalavimais. AIE įstatyme šiuo metu tvarumo kriterijai ir atitikties tvarumo kriterijams patikros sistema yra numatyta 37 ir 38 straipsniuose (suvestinė redakcija nuo 2021-07-01 iki 2021-12-31), tačiau AIE įstatyme numatytas jų taikymas tik gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, o biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams numatoma sertifikuoti pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas tarptautines schemas.
AIEĮ projektu siekiama tuos pačius kriterijus (kaip ir biodegalams ir skystiesiems bioproduktams) taikyti ir biomasės kurui, o kaip patikros sistemą taikyti ne tik Europos Komisijos pripažintas savanoriškas tarptautines schemas, bet ir savanorišką nacionalinę schemą. EIRĮ EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Taryba energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ir metines ataskaitas, taip pat energijos išteklių biržos ataskaitos formas, teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo. EIRĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad energijos išteklių biržos operatorius ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 dienos parengia ir, suderinęs su Taryba, Energetikos ministerijai pateikia energijos išteklių biržos ataskaitą. Energijos išteklių biržos ataskaita teikiama energijos išteklių biržos operatoriaus parengta ir su Taryba suderinta forma. EIRĮ 13 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad energijos išteklių biržos operatorius, gavęs Tarybos pasiūlymus ar nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo, per Tarybos nurodytą terminą pateikia ir energijos išteklių biržos informacinėje sistemoje paskelbia patikslintas veiklos ataskaitas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Dėl AIEĮ projekto: Įgyvendinant Europos Sąjungos energetikos politikos tikslus, nustatytus SESV 194 straipsnio 1 dalyje, Direktyvoje (ES) 2018/2001 yra numatyta, kad biomasės kuras turėtų būti visada gaminamas tvariai ir turėtų būti reikalaujama, kad biomasės kuras, naudojamas elektros energijai, šilumai ir vėsumai gaminti, atitiktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus. Tam tikslinga nustatyti visose valstybėse narėse taikomus tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus elektros energijos sektoriuje ir šilumos bei vėsumos gamybos sektoriuje naudojamam biomasės kurui, kad toliau būtų užtikrinamas didelis išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas, palyginti su iškastinio kuro alternatyvomis, būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir būtų skatinama vidaus rinka. Siekiant atitikties šioms Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatoms, susijusiomis su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, AIEĮ projektu AIE įstatymas papildomas septintuoju¹ skirsniu. Biomasės kurui numatoma taikyti analogiškus tvarumo kriterijus kaip ir AIE įstatymo 38 straipsnyje nustatyti reikalavimai biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, kadangi šie produktai gali būti gaminami iš tų pačių žaliavų. Skirtingai nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams patikros atveju, biomasės kurui numatoma kurti nacionalinę patikros schemą.
Tai numatoma daryti dėl to, kad:
1) taikyti tik Europos Komisijos patvirtintas savanoriškas schemas bus sudėtinga, kadangi biomasės kuras yra importuojamas ir iš trečiųjų šalių, kurioms Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, netaikomos;
2) skirtingai nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo atveju biomasės kurą ar jos žaliavas gamina, tiekia ir naudoja Lietuvoje gerokai daugiau ūkio subjektų; net neskaičiuojant biomasės kuro ar jo žaliavų pardavėjų (gamintojų ir tiekėjų), energijos išteklių biržoje yra registruota daugiau kaip 100 biomasės kuro pirkėjų (naudotojų);
3) šiuo metu administracinės struktūros renka didelį kiekį informacijos, kurią panaudojus būtų galima gerokai sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams.
Nacionalinę schemą AIEĮ projektu siūloma paskirti įgyvendinti Operatoriui, atsižvelgiant į tai, kad:
1) Energijos išteklių rinkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus AIE įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose;
2) vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėmis, energijos išteklių biržoje ūkio subjektai perka ir parduoda didžiąją dalį biomasės kuro, reikalingo šilumos, elektros, ir (ar) vėsumos energijos gamybai[²];
3) atsižvelgdami į tai, kad beveik visas biomasės kuras privalomai perkamas energijos išteklių biržoje, rinkos dalyviai turi pagrįstų lūkesčių, kad Operatorius užtikrintų energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitiktį nustatomiems tvarumo kriterijams, taip pat mažintų administracinę naštą energijos išteklių rinkos dalyviams;
4) Operatorius ne tik organizuoja prekybą energijos ištekliais (disponuoja šių sandorių duomenimis), bet ir administruoja prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir organizuoja šilumos aukcionus.
Nacionalinę schemą AIEĮ projektu siūloma paskirti įgyvendinti Operatoriui, atsižvelgiant į tai, kad:
1) Energijos išteklių rinkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo kriterijus, technologinius, aplinkosaugos reikalavimus ir kokybės standartus, nustatytus AIE įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose;
2) vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklėmis, energijos išteklių biržoje ūkio subjektai perka ir parduoda didžiąją dalį biomasės kuro, reikalingo šilumos, elektros, ir (ar) vėsumos energijos gamybai[²];
3) atsižvelgdami į tai, kad beveik visas biomasės kuras privalomai perkamas energijos išteklių biržoje, rinkos dalyviai turi pagrįstų lūkesčių, kad Operatorius užtikrintų energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitiktį nustatomiems tvarumo kriterijams, taip pat mažintų administracinę naštą energijos išteklių rinkos dalyviams;
4) Operatorius ne tik organizuoja prekybą energijos ištekliais (disponuoja šių sandorių duomenimis), bet ir administruoja prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir organizuoja šilumos aukcionus. AIEĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija papildys Centralizuotos prekybos biokuru taisykles energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams tvarka, pagal kurią bus reglamentuojamas savanoriškos nacionalinės schemos įgyvendinimas. Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, užtikrins atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Pažymėtina, kad AIEĮ projektu Operatoriui nėra numatoma priskirti tiesioginių sertifikavimo įmonės funkcijų.
Sertifikavimo įmonė atlieka „energijos išteklių rinkos dalyvių ir biomasės kuro gamintojų, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą“, t. y. atlieka ūkio subjektų auditą. Siūloma, kad Operatorius, rinktų informaciją pagal Energijos išteklių rinkos įstatymą, AIEĮ projekto 39⁵ straipsnio 2 dalį ir užtikrintų ne dalyvių sertifikavimą, o atitinkamų biomasės kuro produktų atitiktį tvarumo reikalavimams, t. y. užtikrintų atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuotų šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų ŠESD poveikį. Sertifikavimo įmonės funkcijos yra apibrėžtos AIEĮ projekto 39⁴ straipsnyje ir yra siejamos su savanoriška tarptautine schema – vadovaujantis 39⁴ straipsnio 2 dalimi, sertifikavimo įmonė „atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą“. Kaip ir savanoriškos tarptautinės schemos, taip ir nacionalinės schemos taikymo atveju, biomasės kuro produktų atitikties tvarumo reikalavimams nustatymo eiga AIEĮ projekte nėra išdėstoma, o tik nustatomi pagrindiniai reikalavimai (naudojamai žaliavai, masės balanso taikymo, informacijos patikimumo ir t. t.). Siekiant užtikrinti, kad Operatoriaus naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, numatoma, kad Operatorius kiekvienais metais parengtų ataskaitą ir inicijuotų surinktų duomenų nepriklausomą auditą.
AIEĮ projekte numatoma, kad Operatorius, atskirai nurodydamas kiekvieną ūkio subjekto energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį tvarumo ir ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams, kiekvienais metais teiktų informaciją Lietuvos energetikos agentūrai. Taip pat Operatoriui suteikiama teisė savo informacinėje sistemoje skelbti aktualią informaciją apie ūkio subjektų biomasės kuro kilmės šalį ir pradines žaliavas, taip mažinant galimą ūkio subjektų administracinę naštą. Siekiant vartotojus informuoti apie į Lietuvą tiekiamo biomasės kuro kilmės šalį ir pradines žaliavas, AIEĮ projekte nustatoma, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, biokuro gamintojai savo interneto svetainėse ir (ar) Operatorius savo informacinėje sistemoje skelbtų ir nuolat atnaujintų pirmiau minėtą informaciją. Taip pat numatoma suteikti teisę Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri, vadovaudamasi Kietojo biokuro kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310, užtikrina biomasės kuro kokybės priežiūrą, reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, biokuro gamintojai pagrįstų tiekiamo ir (ar) gaminamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams.
AIEĮ projekte nurodytas ŠESD kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose bus apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 31 straipsnyje nustatytą biokuro poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimo metodiką, kuri įtvirtinta Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Dėl EIRĮ projekto:
Siekiant užtikrinti tinkamą biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimo tvarką pagal savanoriškas tarptautines ir savanorišką nacionalinę schemą bei skaidrią biomasės kuro kainodarą ir realią vidutinę biomasės kuro biržos kainą, EIRĮ projektu šilumos aukciono dalyviai ir bendros šilumos ir elektros energijos gamintojai įpareigojami pateikti informaciją ne tik tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų sandorio šalis, sudarymo datą, biokuro rūšį ir sandorio galiojimo laikotarpį, bet ir tvarumą ir atitiktį išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus patvirtinančius dokumentus ar duomenis.
EIRĮ projektu taip pat siekiama ištaisyti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte esančią dviprasmybę (redakcinį netikslumą) ir numatyti, kad Taryba energijos išteklių biržos operatoriaus teikimu derina energijos išteklių biržos operatoriaus tvirtinamas jo veiklos ketvirčio ataskaitos ir veiklos metinės ataskaitos formas, taip pat derina ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą (šios ataskaitos turinį). Tokia formuluotė iš esmės atitinka iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusią EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakciją, kuri EIRĮ pakeitimo įstatymu Nr. XIV-629 derinant linksnius buvo patikslinta formuluotę „metinės ataskaitos“ pakeičiant į „metines ataskaitas“. Toks patikslinimas buvo redakcinis ir juo nesiekta pakeisti nei energijos išteklių biržos operatoriaus, nei Tarybos pareigų. Tačiau analizuojant šio punkto nuostatas gali būti suprasta, kad Taryba derina ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formas ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinę ataskaitą pagal EIRĮ 10 straipsnio 4 dalį, bet ir energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinę ataskaitą.
Iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusiose EIRĮ nuostatose nebuvo numatyta pareigos energijos išteklių biržos operatoriui veiklos ketvirtinę ataskaitą derinti su Taryba, taip pat nebuvo tokios derinimo pareigos ir Tarybai. Toks derinimas būtų perteklinis ir netikslingas reguliacinis veiksmas, kadangi nesukuria jokios pridėtinės vertės ir reikštų papildomą administracinę naštą energijos išteklių biržos operatoriui. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojusi EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija nėra iki galo suderinta su kitomis EIRĮ nuostatomis – EIRĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad su Taryba taip pat derinama energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita, o ne tik energijos išteklių biržos ataskaitos formos. Šis energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinės ataskaitos derinimas su Taryba nenumatytas nuo 2021 m. lapkričio 26 d. įsigaliojusioje EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo iki galo tiksli ir iki 2021 m. lapkričio 26 d. galiojusi EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija, kadangi teisiniu reguliavimu galimai buvo sukuriamas įspūdis, kad yra rengiamos 3 ataskaitos: 1) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinė ataskaita; 2) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita; 3) energijos išteklių biržos ataskaita.
Iš tikrųjų yra rengiamos tik 2 ataskaitos: 1) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ketvirtinė ataskaita; 2) energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metinė ataskaita, kuri buvo įvardijama skirtingais pavadinimais (buvo vadinama energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos metine ataskaita arba energijos išteklių biržos ataskaita). Tai patvirtina Tarybos 2022 m. sausio 11 d. rašte Nr. R2-(ŠGK)-187 Energetikos ministerijai pateikiama informacija, taip pat energijos išteklių biržos operatoriaus interneto svetainėje esanti veiklos ataskaitų informacija[³]. Atsižvelgiant į EIRĮ 13 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas ir siekiant su šio punkto nuostatomis suvienodinti EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, atitinkamai taip pat patikslintas EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatant, kad Taryba teikia pasiūlymus ir nurodymus dėl energijos išteklių biržos operatoriaus veiklos ataskaitose nurodytų duomenų patikslinimo ar papildomų duomenų pateikimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su biomasės kuro atitikties tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams, bus taikomas ūkio subjektams, kurie prekiauja biomasės kuru ir žaliavomis jam gaminti, gamina ir tiekia biomasės kurą ar žaliavą jam gaminti (pirminiai miško biomasės gamintojai), naudoja biomasės kurą elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje. Kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, numatoma, kad biomasės kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai turėtų būti taikomi ūkio subjektams, eksploatuojantiems elektros energijos, šilumai ar vėsumos gamybos įrenginius, kurių bendra nominali šiluminė galia yra 20 MW ir daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba 2 MW ir daugiau, kai naudojamas dujinis biomasės kuras. Ūkio subjektai taip pat turėtų imtis priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo energijos gamybai riziką. AIEĮ projektu ūkio subjektams numatoma teisė patiems pasirinkti, pagal kokią schemą bus užtikrinama biomasės kuro atitiktis tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams: pagal Europos Komisijos pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ar pagal savanorišką nacionalinę schemą. Ir tik atskirų rūšių žaliavų (pvz., žemės ūkio biomasės) gamintojams ar tiekėjams galimai didėtų administracinė našta dėl papildomų deklaracijų pateikimo siekiant užtikrinti, kad tiekiama žaliava biomasės kurui yra tvari, kadangi šiuo metu nėra renkami duomenys apie šias žaliavas.
Tam, kad tinkamai būtų įgyvendintos į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos (ES) 2018/2001 29 ir 30 straipsnių nuostatos, susijusios su elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje naudojamo biomasės kuro (dujinio ir kietojo) tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijais, kurie nustatomi visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, ir jų atitikties užtikrinimu pagal savanorišką nacionalinę schemą, AIEĮ projektu numatoma, kad prekybos atskirais biomasės produktais pagal savanorišką nacionalinę schemą priežiūra bus užtikrinama, vadovaujantis Energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtintomis papildytomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis, o AIEĮ projekto 39⁵ straipsnyje nustatomos konkrečios energijos išteklių biržos operatoriaus ir dalyvių funkcijos (veiksmai), užtikrinant biomasės kuro atitiktį nustatomiems reikalavimams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Pažymėtina, kad numatoma savanoriška nacionalinė schema yra skatinimo, o ne privaloma priemonė rinkos dalyviams, todėl ūkio subjektams ir toliau išliktų teisė įgyvendinti teisės aktais nustatytus reikalavimus pasitelkiant savanoriškas tarptautines schemas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams AIEĮ projektas ir EIRĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 10.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymus reikės parengti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“ pakeitimo projektą;
2) Kietojo biokuro apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-185 „Dėl Kietojo biokuro apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojanti biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų ŠESD poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
4) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
5) Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.
1-182 „Dėl Centralizuotos prekybos biokuru taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „biomasės kuras“, „miško biomasės kuras“, „žemės ūkio biomasė“, „miško biomasės pirmoji surinkimo vieta“, „tvarumo kriterijai“, „šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [¹] Lietuvos standartas LST EN ISO 18135 „Kietasis biokuras. Ėminių ėmimas“ ir Lietuvos standartas LST EN ISO 14780 „Kietasis biokuras. Ėminių paruošimas“. [²] Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Biomasės kuro rinkos stebėsenos ataskaitos už 2020 m. IV ketv. duomenimis, 2020 m. IV ketv. šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų energijos išteklių biržoje įsigyto biomasės kuro kiekis sudarė 92,7 proc. viso rinkoje parduoto biomasės kuro (2019 m. IV ketv. – 72,4 proc.). [³] https://www.baltpool.eu/lt/finansine-informacija/.
2022-03-08 Nr. XIVP-1363 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-04-20 Nr. XIVP-1363(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-03-23
dalyvavo: : Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič; Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius; Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė; Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2022-03-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
pasiūlymai: nėra
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kazys Starkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė,
komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, A.Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę). Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Inga Žilienė,;
Energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, patarėjas Vilmantas Markevičius, UAB BALTPOOL, generalinis direktorius Andrius Smaliukas, Asociacijos LITBIOMA, direktorė Vilma Baturo, sertifikavimo sistemų koordinatorė Agnė Babelytė, teisininkas Dainius Mikolaitis, Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Asociacija pastebi, kad biomasės sąvoka, kuri yra pateikiama to paties AIEĮ nuostatose, apima ne tik miško, tačiau ir žemės ūkio bei susijusių pramonės šakų žaliavas, todėl AIEĮ projekto sąvokoje labai rekomenduojame atsisakyti žodžio „miško“. Pasiūlymas: „39¹. Pirmoji miško biomasės surinkimo vieta – patalpa ir (ar) teritorija, kuriosje energijos išteklių rinkos dalyvis laiko, perdirba ir (ar) maišo žaliavas, gautas tiesiogiai iš pirminių miško biomasės gamintojų.“ Nepritarti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (toliau – Direktyva arba REDII) nustatyta sąlyga nurodanti, kada miško biomasės atveju galima naudoti vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos. Atitinkamai, AIEĮ projekte nustatoma sąvoka „pirmoji miško biomasės surinkimo vieta“, kuri buvo detalizuota Europos Komisijos 2021 m. balandžio mėn. viešam derinimui pateiktame įgyvendinimo akte. 2. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-292 Redakcinio pobūdžio pastaba: Asociacijos nuomone, vietoje septintojo¹ skirsnio pavadinime ir 39¹ straipsnio pavadinime naudojamo žodžio „Tvarus“ reikėtų naudoti žodį „Tvaraus“. Pasiūlymas:
papildomas nauju septintuoju¹ skirsniu“
ir, atitinkamai, koreguojamas 39¹ straipsnio pavadinimas
„39¹ straipsnis. Tvaraus biomasės kuro naudojimas
elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje“ Nepritarti Tai yra su kalbos redaktoriais suderinta sąvoka – pats kuras savaime nėra tvarus, tvarumą užtikrina gamybos būdas, naudojamos žaliavos, etc., todėl buvo pasirinkta „tvarus biomasės kuro naudojimas.“ 3.
Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Pirma, Asociacija, analizuodama AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas pasigenda aiškumo, kokiems energijos išteklių rinkos dalyviams, eksploatuojantiems biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, bus privalomumas naudoti tik šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantį biomasės kurą. Asociacija mato AIEĮ projekte numatytą 20 MW ar daugiau ribą ir naują sąvoką „Bendroji vardinė šiluminė galia“, tačiau, Asociacijos pastebėjimu, 20 MW ar daugiau riba gali būti suprantama labai skirtingai. Pavyzdžiui, tam tikros Lietuvoje veikiančios katilinės (elektrinės) turi po 2 blokus tame pačiame gamybos objekte, kurių kiekvieno nominali galia yra apie 19 MW. Kiekvienas šis blokas turi atskirą prisijungimą prie CŠT sistemos, atskirus apskaitos prietaisus, kaminus ir pan. Taigi, Asociacijai kyla klausimas, ar tokiu pavyzdiniu atveju, remiantis AIEĮ projekto nuostatomis, reikėtų suprasti, kad tokiam rinkos subjektui yra taikomos AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ar ne.
Antra, (i) siekiant visiems energijos išteklių rinkos dalyviams, eksploatuojantiems biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, užtikrinti lygiavertes konkurencines sąlygas šilumos gamybos aukcionuose,
(ii) suprantant, kad tvarios biomasės kainos bus aukštesnės nei paprastos biomasės, ir (iii) matant, jog Europos Komisija svarsto direktyvoje numatytos kartelės „nuleidimą“ nuo 20 MW iki 10 ar net 5 MW, svarstytina, ar nereikėtų AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 1 dalyje numatyti ne 20 MW, o 10 MW ribą, kuri praktiškai visiems energijos gamintojams užtikrintų lygias konkurencines sąlygas šilumos gamybos aukcionuose ir dar labiau padidintų tvarios biomasės procentą. Nepritarti Kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, pasirinkta Direktyvoje nustatyta galios riba. Šiame etape 20 MW galios ribos nustatymas pakankamas, nes šios įmonės pagamina reikšmingą kiekį energijos (apie 70 proc.), lyginant su likusiomis (mažesnės galios). Šiuo metu Direktyva yra peržiūrima ir dar iki galo nėra aišku, ar siūlomi pakeitimai bus priimti, nes valstybių narių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Projekte nustatoma galios sąvoka: Bendroji vardinė šiluminė galia
taikomos, nes numatoma 20 MW galios riba vienoje katilinėje. Dėl šios nuostatos Energetikos ministerija konsultavosi su LŠTA, Europos Komisija, iš kurios buvo gautas atsakymas, kad apskaičiuojant bendrą galią, turi būti vertinama kiekvieno biokurą deginančio įrenginio galia vienoje katilinėje. 4.
2022-03-29 Asociacija ne kartą AIEĮ projekto derinimo metu kėlė klausimą AIEĮ projekto rengėjui, kur, t. y. kokiame konkrečiame teisės akte, galima rasti finansinės paramos sąlygas už biomasės kuro naudojimą. Tačiau tokio atsakymo Asociacija, deja, iki šio momento nėra gavusi. Jei, vis dėlto, tokių finansinių mechanizmų nėra numatyta ir/ar jų neplanuojama numatyti ateityje, Asociacijos nuomone, jų net neverta minėti AIEĮ projekte, nes rinkos dalyviams tiesiog yra sukuriami nepagrįsti lūkesčiai. Tačiau jei tokie mechanizmai yra planuojami, o jie, Asociacijos įsitikinimu, turėtų būti planuojami siekiant kuo greitesnės transformacijos nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančio, AIEĮ projekto 3 straipsnio nuostatos turėtų būti papildytos nauja 3 dalimi, kuri įpareigotų Energetikos ministeriją iki 2022 m. gruodžio 31 d. priimti teisės aktus, kurie reglamentuotų tokios finansinės paramos teikimo sąlygas. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Asociacijos komentarą, siūlytina arba atsisakyti AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 2 dalies 3 papunkčio nuostatų arba papildyti AIEĮ projekto 3 straipsnio nuostatas nauja 3 dalimi, kuri numatytų, jog:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
<...>. 3. Energetikos ministerija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, kurie numatytų finansinės paramos už biomasės kuro naudojimą teikimo sąlygas.“ Nepritarti 2021-2027 m. ES investicijų programoje Lietuvai numatomų įgyvendinti priemonių, skirtų biomasės naudojimo skatinimui (biokogeneracijai, didelio efektyvumo biokatilams ir kt.), finansavimo sąlygose nustatytas reikalavimas šiuose įrenginiuose naudoti biomasės kurą, atitinkantį REDII reikalavimus, kurie atitinkamai yra perkeliami į AIEĮ projektą. Investicijų programa tebėra derinama su Europos Komisija, todėl įstatymo projekte fiksuoti vienos konkrečios finansinės paramos priemonės sąlygų parengimo datą būtų ydinga praktika įstatyminio lygmens teisėkūroje. 5.
2022-03-29 Asociacijai kyla klausimas, ar tikrai energijos išteklių rinkos dalyviai biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės, galės patvirtinti pagal AIEĮ projekto 39⁵ straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą. Asociacijos supratimu, AIEĮ projekte numatyta savanoriška nacionalinė schema bus išimtinai skirta lietuviškos biomasės tvarumui užtikrinti, todėl ir kyla klausimas, ar tikrai į Lietuvą importuojama biomasė galės būti pripažinta tvaria pagal savanorišką nacionalinę schemą. Nepritarti Projektu nėra nustatoma, kurią konkrečiai schemą pasirinkti. Rinkos dalyviai galės laisvai pasirinkti. Pažymėtina, kad didžiąją dalį biomasės kuro ir sudaro iš vietinės žaliavos pagamintas biomasės kuras. Paminėtina ir tai, kad Europos Sąjungoje yra įgyvendintų ir ateityje gali būti įgyvendinta daugiau nacionalinių schemų bei savanoriška nacionalinė schema gali būti pripažinta Europos Komisijoje, todėl tokia projekto formuluotė suteiktų galimybę importuoti biokurą iš kitų valstybių ir pagal savanorišką nacionalinę schemą. 6. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Pirma, pastebėtina, kad AIEĮ 37 straipsnio nuostatos yra taikomos biodegalams ir skystiesiems bioproduktams. Asociacijos įsitikinimu, biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomos nuostatos negali būti
„automatiškai“ pritaikomos biomasei, todėl siūlytina AIEĮ projekte atsisakyti
visų AIEĮ projekto nuostatų, kurios daro nukreipimą į kitus AIEĮ straipsnius (šiuo konkrečiu atveju į AIEĮ 37 straipsnio nuostatas), o tokias nuostatas, esant poreikiui, išdėstyti, pavyzdžiui, energetikos ministro tvirtinamose Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse.
Antra, Asociacijos įsitikinimu, šiame AIEĮ projekte apskritai nėra poreikio reglamentuoti kokias nors teises ir (ar) pareigas, kurios bent iš dalies gali būti susijusios su savanoriškomis tarptautinėmis schemomis. Asociacija pažymi, kad tokias savanoriškas tarptautines schemas derina, pripažįsta Europos Komisija. Europos Komisija prižiūri, kad tokios tarptautinės schemos griežtai laikytųsi RED II direktyvos reikalavimų, todėl, Asociacijos nuomone, visi nacionaliniai įpareigojimai, kurie yra nukreipti į tarptautines savanoriškas schemas, atrodo kaip pertekliniai. Pasiūlymas: 39² straipsnio 2 dalies nuostatos: „2. Energijos išteklių rinkos dalyviai, užtikrindami biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, privalo naudoti masės balanso sistemą, kuri atitinka šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje energetikos ministro patvirtintose Centralizuotos prekybos biokuro taisyklėse nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Asociacijos pastaba dėl juridinės technikos, tačiau juridinė technika buvo ilgai diskutuojama rengiant ir svarstant projektą Vyriausybėje, LRS Teisės departamentas pastabų projektui neturėjo. Pirma, pažymėtina, kad direktyva nustato reikalavimus tiek biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, tiek biomasės kurui. AIEĮ 37 straipsnio 4 dalis nustato direktyvos reikalavimus masės balanso sistemai.
Pirminiame projekto variante buvo nustatomi tie patys Direktyvos reikalavimai, tačiau dėl gautų pastabų tinkamai naudoti juridinę techniką, buvo pasirinkta projekte naudoti nuorodas į jau galiojančius AIEĮ straipsnius. Antra, Direktyva nėra tiesiogiai Lietuvoje taikomas teisės aktas, o Lietuva gali pasirinkti kaip Direktyvos nuostatas perkelti į nacionalinius teisės aktus. Nors Asociacija ir pažymi, kad kai kurios savanoriškos tarptautinės schemos yra pripažįstamos Europos Komisijos, tai nesuteikia subjektams, kurie yra sertifikuoti pagal šias schemas, teisės nesivadovauti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. 7. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Pirma, minimo straipsnio nuostatoms galioja ta pati pastaba kaip ir 6 punkte, t. y. AIEĮ 37 straipsnio nuostatos yra taikomos biodegalams ir skystiesiems bioproduktams. Asociacijos įsitikinimu, biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomos nuostatos negali būti „automatiškai“ pritaikomos biomasei, todėl siūlytina AIEĮ projekte atsisakyti visų AIEĮ projekto nuostatų, kurios daro nukreipimą į kitus AIEĮ straipsnius (šiuo konkrečiu atveju į AIEĮ 37 straipsnio nuostatas), o tokias nuostatas, esant poreikiui, išdėstyti, pavyzdžiui, energetikos ministro tvirtinamose Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse. Antra, Asociacija prašo sukonkretinti minimoje straipsnio dalyje naudojamą terminą „perdirbant žaliavas“, nes yra visiškai neaišku kas yra turima omenyje šia sąvoka. Pasiūlymas: 39² straipsnio 3 dalies nuostatos: „3.
Perdirbant žaliavas, informacija apie jų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje energetikos ministro patvirtintose Centralizuotos prekybos biokuro taisyklėse nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pažymėtina, kad REDII nustato reikalavimus tiek biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, tiek biomasės kurui. AIEĮ 37 straipsnio 5 dalis nustato Direktyvos reikalavimus perdirbant žaliavas ir biomasės kuro gamybai. Pirminiame projekto variante buvo nustatomi tie patys Direktyvos reikalavimai, tačiau dėl gautų pastabų tinkamai naudoti juridinę techniką, buvo pasirinkta projekte naudoti nuorodas į jau galiojančius AIEĮ straipsnius. 8. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Kiek Asociacijai yra žinoma, šiuo metu nėra parengta jokių stebėsenos arba valdymo planų, kurie būtų skirti veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Vis dėlto, biomasės kuras, pagamintas iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, užima nemažą dalį bendrame biokuro balanse, todėl tokios biomasės išsaugojimui, ypač prie dabartinių geopolitinių aplinkybių, turėtumėm dėti labai dideles pastangas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina AIEĮ projekto
veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Pasiūlymas: 39² straipsnio 5 dalies nuostatos:
„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
<...>. 4.
veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti.“ Nepritarti Projektu nesiekiama apriboti biomasės iš žemės ūkio paskirties žemės naudojimo. Pasiūlymo pagrindimui asociacija galėtų patikslinti kokią dalį galutiniame biomasės kuro žaliavų balanse, kurį naudoja 20 MW galios (2 MW galios dujų atveju) įrenginiai, sudaro atliekos ir liekanos, susidariusios ne miško žemėje, o žemės ūkio paskirties žemėje, t. y. žemės ūkio atliekos ir liekanos (šiaudai, grūdų valymo atliekos ir t. t.). Pažymėtina, kad laukų valymo metu susidariusios medienos biomasės žaliavos, nėra atliekos. Pagal Direktyvos 2 str. 23, 29 ir 43 d., šios žaliavos nepatenka nei po atliekų, biologinių atliekų, nei po žemės ūkio liekanų apibrėžimu. Pagal poreikį siūlomą įgaliojimą bus galima parengti ir atskiru Vyriausybės nutarimu, nes straipsnio dalyje tai numatyta, nurodant, kad
„<...>valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo
planus<...>“. 9. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Asociacija atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta anksčiau, savanoriškos tarptautinės schemos, kurios bus patvirtintos Europos Komisijos, turės savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo apskaičiavimo tvarką, todėl aplinkos ministro nustatyta tvarka joms nebus labai aktuali (galimai netgi prieštaraus Europos Komisijos patvirtintai tvarkai). Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti AIEĮ projekto nuostatas. Pasiūlymas: 39³ straipsnio 3 dalies nuostatos: „3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos, šilumos ir
(ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose, kurie naudoją šio įstatymo 39⁵ straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą, apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Analogiška tvarka nustatyta AIEĮ 38 str. biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, kurių atitiktis nustatoma pagal savanoriškas tarptautines schemas, todėl nuoseklumo ir aiškumo aspektu laikomasi įstatyme esamo reglamentavimo ir biomasės kuro atžvilgiu. Pažymėtina, kad jeigu Europos Komisija patvirtintų naują tvarką, ji atitinkamai turėtų būti perkelta ir į aplinkos ministro nustatytas tvarkas. 10. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Kaip ne kartą jau minėta šiame Asociacijos rašte, savanoriškos tarptautinės schemos yra / bus pripažintos Europos Komisijos, todėl visi reikalavimai, siekiami nustatyti nacionaliniais teisės aktais, laikytini pertekliniais. Atsižvelgiant į tai, Asociacija siūlo atsisakyti visų AIEĮ projekto 39⁴ straipsnio nuostatų kaip perteklinių ir nekuriančių pridėtinės vertės. Pasiūlymas: 39⁴ straipsnio nuostatos: „39⁴ straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą 1.
Energijos išteklių rinkos dalyviai, siekiantys gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, turi kreiptis į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą, ir pateikia sertifikavimo įmonei jos prašomą informaciją, pagrindžiančią biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams. 2. Sertifikavimo įmonė atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, turinčių savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomą auditą. Leidžiama atlikti biomasės kuro iš miško biomasės gamintojų vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 8 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, taip pat įvertinamas ėminių dažnumas, metodika ir informacijos patikimumas. Nepritarti Analogiška tvarka nustatyta AIEĮ 37 str.
6, 7 dalyse biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, kurių atitiktis nustatoma pagal savanoriškas tarptautines schemas, todėl nuoseklumo ir aiškumo aspektu laikomasi įstatyme esamo reglamentavimo ir biomasės kuro atžvilgiu. Be to, straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sertifikavimo įmonė atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą
2022-03-29 Asociacijos įsitikinimu, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų turėti teisę reikalauti informacijos tik iš tų ūkio subjektų, kuriems yra pareiga laikytis AIEĮ projekto nuostatų, t. y. ūkio subjektų nurodytų AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 1 dalyje, o ne iš visų energijos išteklių rinkos dalyvių apskritai. Asociacija pastebi, kad energijos išteklių rinkos dalyvių sąvoka yra labai plati ir apima ne tik rinkos dalyvius, kuriems yra taikomas privalomumas naudoti tvarią biomasę, todėl, Asociacijos nuomone, AIEĮ projekto rengėjai turėtų sukonkretinti AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymas: 39⁶ straipsnio 2 dalies nuostatos: „2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, nurodyti šio įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstų perkamo ir (ar) parduodamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinus teikiamą pasiūlymą būtų nustatyta, kad jokia Lietuvos institucija negalėtų tikrinti Asociacijos narių, t. y. biomasės kuro gamintojų, gaminamos produkcijos atitikties projekto reikalavimams (pasiūlymo atveju – Direktyvos reikalavimams), o visa priežiūra būtų patikėta Europos Komisijai ir pačioms savanoriškoms tarptautinėms schemoms (auditoriams), t. y.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturėtų teisinio pagrindo tikrinti biokuro gamintojų, sertifikuotų pagal savanorišką tarptautinę schemą, gaminamos produkcijos. Pažymėtina, kad analogiška tvarka įtvirtinta AIEĮ 37 str. 3 dalyje biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju todėl nuoseklumo ir aiškumo aspektu laikomasi įstatyme esamo reglamentavimo ir biomasės kuro atžvilgiu. Be to, REDII nėra nurodoma, kad tokie reikalavimai turi būti taikomi tik energijos gamintojams. 12. Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA 2022-03-29 Pirma, kaip nurodyta ir 11 punkto komentare (žr. aukščiau), šiame AIEĮ projekte dėstomi įpareigojimai teikti informaciją turėtų būti taikomi tik tiems ūkio subjektams, kuriems yra taikoma pareiga laikytis AIEĮ projekto nuostatų, t. y. ūkio subjektams nurodytiems AIEĮ projekto 39¹ straipsnio 1 dalyje, o ne visiems energijos išteklių rinkos dalyviams apskritai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina sukonkretinti AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 3 dalies nuostatas. Antra, Asociacijai yra visiškai nesuprantamas AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų tarpusavio ryšis.
Susidaro vaizdas, kad, remiantis AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 3 dalies nuostatomis, informaciją Lietuvos energetikos agentūrai bus privaloma teikti be jokių išimčių, tačiau AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 4 dalies nuostatomis lyg ir tokios pareigos atsisakoma. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, reikėtų sukonkretinti minimas AIEĮ projekto nuostatas, nes jos yra labai dviprasmiškos. Trečia, prašymas AIEĮ projekto 39⁶ straipsnio 4 dalies nuostatas perrašyti išskiriant jas į kelis sakinius, nes remiantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis, sakiniai turi būti trumpi ir aiškūs. Pasiūlymas: 39⁶ straipsnio 3 dalies nuostatos: „3. Energijos išteklių rinkos dalyviai, nurodyti šio įstatymo 39¹ straipsnio
Lietuvos energetikos agentūrai pateikia informaciją apie jų perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jei pagamintas biomasės kuras sunaudojamas 39¹straipsnio 1 dalyje nurodytų energijos išteklių rinkos dalyvių savo reikmėms ir ūkio poreikiams) biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, išskyrus informaciją apie energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra apibendrintą informaciją kiekvienais metais teikia Europos Komisijai. Nepritarti Pažymėtina, kad biomasės kuro tvarumą užtikrina gamybos būdas, naudojamos žaliavos, iš kokios teritorijos jos gautos ir pan., todėl numatoma, kad AIEĮ projekte nustatomi direktyvos reikalavimai taikomi ir biokuro gamintojams. Be to, REDII nėra nurodoma, kad tokie reikalavimai turi būti taikomi tik energijos gamintojams. 13.
2022-03-29 Minimos dalies nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Visų pirma, Asociacijos įsitikinimu, sertifikavimo įmonės nebus įsisteigusios Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nacionaliniai teisės aktai joms kaip ir negalios. Atitinkamai, ir nacionaliniais teisės aktais kuriami įpareigojimai Lietuvos energetikos agentūros prašymu pateikti jai nepriklausomo audito ataskaitas bus neaktualūs. Sekančiai, tarptautinių sertifikavimo įmonių veiklą griežtai prižiūri, kontroliuoja Europos Komisija per schemų tvirtinimą, todėl siekis sukurti papildomą tikrinimo mechanizmą per Lietuvos energetikos agentūrą atrodo perteklinis. Trečia, nepriklausomo audito ataskaitose yra nurodoma, dėstoma konfidenciali rinkos subjektų informacija, todėl jos atskleidimas gali pažeisti ūkio subjektų interesus. Ir ketvirta, labai sunku įsivaizduoti, jog Lietuvos energetikos agentūra turi/turės kompetenciją kvestionuoti nepriklausomo audito ataskaitose ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikiamos informacijos atitiktį šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams. Atsižvelgiant į visą tai, siūlytina koreguoti minimas AIEĮ projekto nuostatas. Pasiūlymas: 39⁶ straipsnio 5 dalies nuostatos: „5. Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros prašymu sertifikavimo įmonės energijos išteklių biržos operatorius privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą, o energijos išteklių biržos operatorius – metinę ataskaitą, kuriaomis remiantis energijos išteklių rinkos dalyviams išduotas savanoriškas tarptautinis sertifikatas arba patvirtinta biomasės kuro atitiktis šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytiems kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą.
Jeigu viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikta informacija neatitinka šio įstatymo 39³ straipsnyje nustatytų kriterijų, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamai Europos Komisiją ir Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą administruojantį subjektą arba Europos Komisiją ir Energetikos ministeriją apie nustatytas neatitiktis.“ Nepritarti Siūloma formuluotė suponuoja išvadą, kad ūkio subjektai, kurie atliktų sertifikavimą pagal tarptautines savanoriškas schemas, negalėtų būti tikrinami Lietuvos institucijų. Nors sertifikavimo įmonės gali būti registruotos ir ne Lietuvos teritorijoje, tačiau tai nepanaikina pareigos, kad energijos išteklių rinkos dalyviai, kuriems taikomi projektu siūlomi reikalavimai, pasirašydami sutartis dėl sertifikavimo, turės numatyti, kad Lietuvos institucijos galimai prašys sertifikavimo įmonės teikti paaiškinimus dėl jų atliktų auditų ir praneš jų savanorišką tarptautinę schemą administruojančiam subjektui ir Europos komisijai, jeigu nustatys kokius nors neatitikimus. Pažymėtina, kad analogiška tvarka nustatyta AIEĮ 37 str. 12 dalyje biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, todėl nuoseklumo ir aiškumo aspektu laikomasi įstatyme esamo reglamentavimo ir biomasės kuro atžvilgiu. Be to, REDII nėra nurodyta, kad tokie reikalavimai taikomi tik nacionalinei schemai. Nepagrindžiama, kodėl abejojama LEA kompetencija. 14.
2 Siūloma nauja sąvoka (biomasės kuras) neatitinka kituose teisės aktuose apibrėžiamos sąvokos, pvz.: Kietojo biokuro apskaitos taisyklės, Kietojo biokuro kokybės reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad kietasis biokuras kietojo biokuro kokybės reikalavimuose yra hierarchiškai aukščiau nei biomasė, kuri skaidoma į skirtingus biomasės šaltinius. Nauja formuluotė gali sukelti neaiškumų ar papildomų interpretacijų. Pasiūlymas:
Siūlome naudoti vienodas sąvokas visuose naujai tvirtinamuose teisės aktuose. Nepritarti Įstatymo projektu perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (toliau – Direktyva arba REDII) nustatyta sąvoka. AIEĮ projekto aiškinamajame rašte yra nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai (Kietojo biokuro apskaitos taisyklės, Centralizuotos prekybos biokuru taisyklės), kurie bus peržiūrimi ir keičiami, priėmus AIEĮ projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad AIEĮ projektu yra įtvirtinami elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamyboje naudojamo biomasės kuro (dujinio ir kietojo) tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijai, kurie nustatomi visoms ES valstybėms narėms, o ne biomasės kuro hierarchiškumas. Pažymėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra nustatytos šios Direktyvos sąvokos: „Biodujos“, „Biokuras“,
„Biomasė“, „Miško biomasė“. 4. Valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2022-03-23
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Pritarti
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju(1) skirsniu įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2.Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2022-04-133 Argumentai: Siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2023 m. sausio gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 20223 m. gruodžio balandžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas projektas Nr. XIIIP-1363 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė