Projekto lyginamasis variantas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 12, 13 ir 19 stRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje.“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, tais atvejais, kai atliekama tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą patikra, – Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio.
Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, neatsižvelgdami į sandorio vertę, jeigu konkurso metu buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, ar esminius tokių jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), neatsižvelgdamos į sandorio vertę.“
2Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoją arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą.
Komisijai nusprendus pradėti sandorio patikrą, iki galutinio sprendimo dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo planuojamas sudaryti sandoris negali būti sudaromas, o jau sudaryto sandorio vykdymas sustabdomas, nebent Komisija sprendime dėl patikros pradėjimo nurodo kitaip. Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.“
3Papildyti 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą d papunkčiu:
„d) sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teikia informaciją, nuomonę, išvadas, ir rekomendacijas ir įpareigojimus dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga;“. 4 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo gautiems prašymams dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nėra priėmusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo pradėti sandorio patikrą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1351(2) lyginamasis variantas
NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 12, 13 ir 19 stRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje.“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, tais atvejais, kai atliekama tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą patikra, – Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.“
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio.
Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, neatsižvelgdami į sandorio vertę, jeigu konkurso metu buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, ar esminius tokių jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), neatsižvelgdamos į sandorio vertę.“
2Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoją arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą.
Komisijai nusprendus pradėti sandorio patikrą, iki galutinio sprendimo dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo planuojamas sudaryti sandoris negali būti sudaromas, o jau sudaryto sandorio vykdymas sustabdomas, nebent Komisija sprendime dėl patikros pradėjimo nurodo kitaip. Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.“
3Papildyti 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą d papunkčiu:
„d) sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) teikia informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, ir taip pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga;“. 4 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalises 1 punkto d papunktis taikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo gautiems prašymams dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nėra priėmusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo pradėti sandorio patikrą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 12, 13 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 12, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti sąlygas efektyviam Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. XIV-795 atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje (toliau – Saugumo strategija) identifikuotus veiksnius, Lietuvos Respublikos ginamas vertybes ir nacionalinio saugumo interesus, Lietuvos Respublikos saugumo aplinką ir nacionalinio saugumo prioritetus. Įstatymo projektu siūloma detaliau reglamentuoti ir patikslinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas dėl investuotojų ir sandorių patikros, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingai užkardyti veiksnius, galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, ir šalinti jų priežastis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pasikeitusią šalies saugumo situaciją, pabrėžė, kad tarptautinė sistema darosi vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės kelia naujų iššūkių Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai. Saugumo strategijoje taip pat pabrėžiama, kad užsienio valstybių įtaka kuriant ir išlaikant ekonominę ir energetinę priklausomybę bei tokios priklausomybės keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui išlieka aktualios, o jų valdymas reikalauja ypatingo dėmesio vertinant atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Taip pat numatomos priemonės, kuriomis bus siekiama užtikrinti svarbiausių valstybės sektorių atsparumą, sudarantį sąlygas tvariai valstybės raidai bei ekonominiam augimui, ir priemonės atsparioms tiekimo grandinėms užtikrinti, o viena iš tokių priemonių yra plėtoti ir veiksmingai įgyvendinti užsienio investicijų ir sandorių strateginiuose sektoriuose kontrolės sistemą. Šiuo metu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) atlieka investuotojų, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti ar sudarytų sandorių, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų ketinamų sudaryti sandorių, asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (ar) retransliuojamojo turinio licenciją, asmenų, prašančių skirti radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Atsižvelgiant į Saugumo strategijoje identifikuotus veiksnius, Lietuvos Respublikos ginamas vertybes ir nacionalinio saugumo interesus, Lietuvos Respublikos saugumo aplinką ir nacionalinio saugumo prioritetus, yra būtina tikslinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą ir sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti šio įstatymo tikslus – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Atitinkamai Įstatymo projektu siūloma detaliau reglamentuoti ir patikslinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas dėl sandorių patikros, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingai užkardyti veiksnius, galinčius kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, ir šalinti jų priežastis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyta, kad Komisija atlieka Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojo arba trečiosios valstybės investuotojo, kuris siekia vykdyti ar vykdo veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komisija taip pat tikrina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamus sudaryti ir jau sudarytus sandorius, t. y. ar sandorio šalis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, atliekant sandorio patikrą, sandoris vertinamas pagal kriterijus, ar: a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis);
b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą; c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, atliekant sandorio patikrą, sandoris vertinamas pagal kriterijus, ar: a) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės saugumo planuose ar kituose ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės vidaus dokumentuose nustatytomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (ar jų dalimis), kurios yra reikšmingos ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojo ar įmonės veiklai, šių ryšių ir informacinių sistemų (ar jų dalių) technologijomis, duomenų bazėmis ar jose esamais duomenimis arba kai yra rizika, kad prie tokių ryšių ir informacinių sistemų (jų dalių) gali gauti prieigą tretieji asmenys arba jiems būtų suteikta teisė aptarnauti ar kitaip susipažinti su tokiomis ryšių ir informacinėmis sistemomis (jų dalimis);
b) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė dalyvauti įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą ar valstybei svarbų projektą; c) sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiama teisė eksploatuoti ar valdyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą arba atlikti kitus reikšmingus, galinčius kelti riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui veiksmus, galinčius turėti įtakos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui. Taip pat, kai nėra atliekama investuotojo patikra, tikrinama pati sandorio šalis ar trečiasis asmuo, vertinant sandorio šalį ar trečiąjį asmenį pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kriterijus ir mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros tvarkos bei sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui mutatis mutandis taikant šio įstatymo 10 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje apibrėžti subjektai, galintys inicijuoti patikrą. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad patikrą gali inicijuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Saugumo strategijoje identifikuotus veiksnius, Lietuvos Respublikos ginamas vertybes ir nacionalinio saugumo interesus, Lietuvos Respublikos saugumo aplinką ir nacionalinio saugumo prioritetus, sandorio vertinimas pagal nurodytus kriterijus ne visais atvejais leidžia identifikuoti visas grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas laiku užkardyti. Atitinkamai Įstatymo projektu siūloma detaliau reglamentuoti aplinkybes, kurios turi būti įvertintos sandorio patikros metu, t. y. turi būti įvertinta, ar sandorio šaliai yra suteikiama kitokio pobūdžio prieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kuri kelia riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui.
Įstatymo projektu siūloma neriboti patikros inicijavimo galimybių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir atsisakyti šiuo metu galiojančios sąlygos, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės gali inicijuoti patikrą tik dėl apsaugos zonos teritorijoje veikiančio investuotojo, kai įmonės veiklos teritorija yra toje pačioje apsaugos zonoje. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad, Komisijai nusprendus pradėti sandorio patikrą, iki galutinio sprendimo dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo planuojamas sudaryti sandoris negali būti sudaromas, o jau sudaryto sandorio vykdymas sustabdomas, nebent Komisija sprendime dėl patikros pradėjimo nurodo kitaip. Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti Komisijos įgaliojimus ir numatyti Komisijos teisę pateikti ne tik išvadas, rekomendacijas, bet ir nustatyti įpareigojimus. Manytina, kad tokios priemonės yra būtinos nacionaliniam saugumui užtikrinti ir proporcingos, atsižvelgiant į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo tikslus. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektu keičiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, nustatanti sandorio vertinimo kriterijus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms procedūroms tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nėra priėmusi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo pradėti sandorio patikrą.
Tai reiškia, kad Komisija turėtų pareigą iki Įstatymo projekto įsigaliojimo gautus prašymus, dėl kurių nėra priimtas sprendimas pradėti patikrą, vertinti pagal Įstatymo projektu siūlomą nustatyti kriterijų. Manytina, kad tai yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant tinkamai užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnis nustato, jog Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Tai, kad nacionalinis saugumas yra valstybės ir jos piliečių suvereniteto, laisvos raidos pagrindas ir aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas, ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjas turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas valstybės ir visuomenės saugumas, atitinkamai ir viešasis interesas. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, būtų labiau apsaugoti nacionalinio saugumo interesai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12.
12Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, reikės peržiūrėti ir, esant poreikiui, patikslinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Nacionalinis saugumas“, „ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“, „autoritariniai ir (arba) antidemokratiniai režimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2022-02-25 Nr. XIVP-1351 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalis tikslintina, įrašant pilną „Sąjungos“ pavadinimą. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nustatyti, jog Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) gali teikti „įpareigojimus dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga“. Projekto nuostata tikslintina, aiškiai įvardijant, kokius įpareigojimus ir kokiam subjektui (subjektams) gali teikti Komisija, kokios būtų teisinės pasekmės asmenims, nevykdantiems Komisijos įpareigojimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą atlieka Komisija, o jai nusprendus, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį sprendimą dėl investuotojo ar sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė (Įstatymo 12 ir 13 straipsniai). 3. Projekto 4 straipsnis tikslintinas, vietoje skaičiaus ir žodžių „4 dalis taikoma“ įrašant skaičius ir žodžius „4 dalies 1 punkto d papunktis taikomas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 12, 13 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-16 Nr. XIVP-1351(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, Susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus l. e. p. vedėja Ramunė Mikalauskienė, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-02-25. 12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nustatyti, jog Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) gali teikti „įpareigojimus dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga“.
Projekto nuostata tikslintina, aiškiai įvardijant, kokius įpareigojimus ir kokiam subjektui (subjektams) gali teikti Komisija, kokios būtų teisinės pasekmės asmenims, nevykdantiems Komisijos įpareigojimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą atlieka Komisija, o jai nusprendus, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį sprendimą dėl investuotojo ar sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė (Įstatymo 12 ir 13 straipsniai). Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 10 punktą nustatant, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) įpareigojimus teikia investuotojams, nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms, sandorio šalims ar tretiesiems asmenims, kaip jie apibrėžiami Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme (toliau – Įstatymas):
„10) teikia informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, ir taip
pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga;“.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Komisija ir iki šiol šiems subjektams turėjo teisę teikti rekomendacijas, kurios, įvertinus Įstatymo tikslus ir reguliavimą, yra privalomos. Tai pagrindžia ta aplinkybė, kad Įstatymo
tam, kad pasiekti Įstatymo tikslą – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Įstatymo 19 str. 2 d. 10 p. nuostatoje vartojamas žodis „būtinų“ suponuoja, kad įstatymų leidėjas šią funkciją Komisijai nustatė ne šiaip sau, o tam, kad Komisija, siekdama Įstatymo tikslo, galėtų įgyvendinti priemones, kurios, Komisijos vertinimu, yra būtinos tam, kad būtų apsaugoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai.
Tačiau, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir įvairaus traktavimo dėl rekomendacijų privalomumo, siūlome numatyti galimybę Komisijai teikti ir įpareigojimus dėl būtinų nacionaliniam saugumui priemonių nustatymo. Manome, kad nėra tikslinga detalizuoti, kokius konkrečiai įpareigojimus Komisija teikia. Visų pirma, tai jau yra nustatyta Įstatyme, numatant, kad įpareigojimai teikiami dėl priemonių, kurios, Komisijos vertinimu, yra būtinos tam, kad būtų apsaugoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai. Antra, įpareigojimų baigtinis sąrašas galimai trukdytų Komisijai spręsti dėl būtinų, konkrečioje situacijoje labiausiai tinkančių priemonių, kad nacionalinio saugumo interesai būtų užtikrinti. Dėl teisinių pasekmių, kylančių dėl įpareigojimo nevykdymo, pasisakytina, kad visas investuotojų ir sandorių patikros mechanizmas leidžia kontroliuoti įpareigojimų vykdymą ar nevykdymą ir, esant rizikoms ir grėsmėms nacionalinio saugumo interesams (taigi, kai jos kyla ir dėl nustatytų įpareigojimų nevykdymo) nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, Komisija, Vyriausybė gali pakartotinai inicijuoti investuotojo ar sandorio patikrą. Atitinkamai, nėra tikslinga plėsti reguliavimą šiuo aspektu. Paminėtina ir tai, kad Įstatymo 19 str. 2 d. 10 p. numato kitas priemones, būtinas nacionaliniam saugumui užtikrinti (žr. 19 str. 2 d. 10 p., numatantį, kad Komisija priima sprendimus dėl „kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių“). Vyriausybė ir toliau priims galutinius sprendimus pagal Įstatymo 12 ir 13 str.
Tais atvejais, kai Vyriausybė pagal Įstatymo nuostatas neturi kompetencijos priimti sprendimų (pvz. tarpiniai sprendimai), Komisija turi turėti įrankius spręsti dėl kitų priemonių būtinų nacionaliniam saugumui užtikrinti. Taigi, Komisijos ir Vyriausybės kompetencijos aiškiai atribotos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir žodžių „4 dalis taikoma“ įrašant skaičius ir žodžius „4 dalies 1 punkto d papunktis taikomas“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-1351(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-03-14. 3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūloma patikslinti Projekto
subjektus, kuriems Komisija gali teikti įpareigojimus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
išdėstyti taip“ „10) teikia informaciją, nuomonę, išvadas, rekomendacijas, ir taip pat įpareigojimus investuotojui, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei, sandorio šaliai ar trečiajam asmeniui dėl kitų nacionalinio saugumo interesams užtikrinti būtinų priemonių, susijusių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsauga“. Pritarti 8.
8Balsavimo rezultatai: „už“ - 10; „prieš - 0“;
„susilaikė - 0“; pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti
pranešėjai: L. Kasčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius