Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos MELIORACIJOS ĮSTATYMo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, išskyrus užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.”
1Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija.”
2Buvusią 7 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus jo 1 dalį, įsigalioja 2022 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Jonas Pinskus Andrius Palionis
ĮSTATYMo Nr. I-323
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą rengti paskatino daugelį metų besitęsianti situacija dėl neefektyvaus valstybės turto valdymo – užtvankos, kurios pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas yra priskiriamos valstybės turtui, tačiau yra pavestos valdyti ir jas (daugumą – avarinės būklės) remontuoti savivaldybėms, tačiau lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o tokio pobūdžio avarinių statinių remontas reikalauja didžiulių kaštų, kurie ir tenka savivaldybėms. Tačiau jos, su esamomis finansinėmis galimybėmis, nėra pajėgios atlikti tokių remonto darbų. Įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį – siekiama efektyvinti valstybės turto naudojimą ir valdymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, išskyrus užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.
Taip pat siūloma papildyti Įstatymo 7 straipsnį nauja 4 dalimi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „užtvankos“, „melioracijos statiniai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Jonas Pinskus Andrius Palionis
Projektui XIVP-1346(2)
ĮSTATYMo Nr. I-323
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą rengti paskatino daugelį metų besitęsianti situacija dėl neefektyvaus valstybės turto valdymo – tvenkinių žemės užtvankos, kurios pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas yra priskiriamos valstybės turtui, tačiau yra pavestos valdyti ir jas (daugumą – avarinės būklės) remontuoti savivaldybėms, tačiau lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o tokio pobūdžio avarinių statinių remontas reikalauja didžiulių kaštų, kurie ir tenka savivaldybėms. Tačiau jos, su esamomis finansinėmis galimybėmis, nėra pajėgios atlikti tokių remonto darbų. Įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (tvenkinių žemės užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį – siekiama efektyvinti valstybės turto naudojimą ir valdymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.
Taip pat siūloma papildyti Įstatymo 7 straipsnį nauja 4 dalimi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „tvenkinių žemės užtvankos“,
„melioracijos statiniai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai Parašas Jonas Pinskus Andrius Palionis
DĖL Lietuvos Respublikos MELIORACIJOS ĮSTATYMo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-01 Nr. XIVP-1346 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklausančius melioracijos statinius, išskyrus užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, vertinant aukščiau minėtas projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktame termino ,,melioracijos statiniai” apibrėžime prie melioracijos statinių priskiriamos ,,tvenkinių žemės užtvankos“. Tuo tarpu projekte vartojamas terminas ,,užtvankos“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projekte turimos omenyje ,,tvenkinių žemės užtvankos“, ar kitos užtvankos. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti vartojami terminai, kurie jau yra vartojami galiojančiame keičiamame įstatyme, o projekto nuostatos patikslintos. Tuo atveju, jeigu projekte turimos omenyje kitos valstybei nuosavybės teise priklausančios užtvankos, tai svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų pateikti termino ,,užtvanka“ apibrėžimo.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai, nes savivaldybėms, kurioms pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą yra pavesta valdyti užtvankas (daugumą – avarinės būklės), lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o savivaldybės su esamomis finansinėmis galimybėmis nėra pajėgios atlikti užtvankų remonto darbų. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio
statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė, o Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus valstybės turtą – užtvankas patikėjimo teise valdantį subjektą, pasikeistų (padidėtų) finansavimas tokių objektų remontui ir panašiai. Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, o projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 2.
į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 2.1. projekto
apjungti ir išdėstyti vieno straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse;
projekte yra du antrieji straipsniai; 2.3. projekto pirmojo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktina formuluotė „ir ją išdėstyti taip“;
straipsnis turėtų būti tikslinamas:
straipsnio struktūrinių dalių turinys turi būti sukeistas vietomis, t. y., 1 dalyje turi būti dėstomos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo, o 2 dalyje – nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo;
dėmesys, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, todėl atitinkamai turėtų būti tikslinamos (sukeistos) šiame straipsnyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos;
(turėtų būti 1 dalis) formuluotėje vietoj žodžio „jo“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti subjektą, kuris patikėjimo teise valdytų valstybės turtą – valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos MELIORACIJOS ĮSTATYMo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo
2022-05-17 Nr. XIVP-1346(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priklausančius melioracijos statinius, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (tvenkinių žemės užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai, nes savivaldybėms, kurioms pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą yra pavesta valdyti tvenkinių žemės užtvankas (daugumą – avarinės būklės), lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o savivaldybės su esamomis finansinėmis galimybėmis nėra pajėgios atlikti šių užtvankų remonto darbų. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė, o Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus valstybės turtą – tvenkinių žemės užtvankas patikėjimo teise valdantį subjektą, pasikeistų (padidėtų) finansavimas tokių objektų remontui ir panašiai.
Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, o projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Antra, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, tvenkinių žemės užtvankos atskirai neturėtų būti nurodytos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodomi valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių žemės užtvankų patikėjimo teisė Žemės ūkio ministerijai atsirastų įstatymo pagrindu, neatliekant minėtų užtvankų inventorizacijos, nenustačius, kiek konkrečiai tvenkinių žemės užtvankų šiuo metu patikėjimo teise valdo savivaldybės, nepasirašant perduodamo valstybės turto priėmimo–perdavimo aktų ir pan. Kyla abejonių, ar priėmus įstatymą, būtų aišku, kokį konkrečiai skaičių minėtų užtvankų nuo 2023 m. sausio 1 d. patikėjimo teise pradėtų valdyti Žemės ūkio ministerija. Svarstytina, ar valstybei nuosavybės teise priklausančios tvenkinių žemės užtvankos Žemės ūkio ministerijai neturėtų būti perduodamos Vyriausybės nutarimais, įgaliotiems asmenims pasirašant tokio turto perdavimo-priėmimo aktus. Ketvirta, Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė yra patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą ir juo disponuoti. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta, kokias teises valdydama joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą atitinkamai turėtų Žemės ūkio ministerija bei savivaldybės, tokio turto valdymo sąlygos bei tvarka.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomus keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimus reikėtų apjungti ir išdėstyti vieno straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti subjektą, kuris patikėjimo teise valdytų valstybės turtą – valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
išvados projektas
Nr. XIVP-1346(2)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento direktorė Aura Šalugienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vilimas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-17 1,21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Melioracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės.
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (tvenkinių žemės užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai, nes savivaldybėms, kurioms pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą yra pavesta valdyti tvenkinių žemės užtvankas (daugumą – avarinės būklės), lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o savivaldybės su esamomis finansinėmis galimybėmis nėra pajėgios atlikti šių užtvankų remonto darbų. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė, o Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus valstybės turtą – tvenkinių žemės užtvankas patikėjimo teise valdantį subjektą, pasikeistų (padidėtų) finansavimas tokių objektų remontui ir panašiai. Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, o projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.
Antra, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, tvenkinių žemės užtvankos atskirai neturėtų būti nurodytos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodomi valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos statiniai. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių žemės užtvankų patikėjimo teisė Žemės ūkio ministerijai atsirastų įstatymo pagrindu, neatliekant minėtų užtvankų inventorizacijos, nenustačius, kiek konkrečiai tvenkinių žemės užtvankų šiuo metu patikėjimo teise valdo savivaldybės, nepasirašant perduodamo valstybės turto priėmimo–perdavimo aktų ir pan. Kyla abejonių, ar priėmus įstatymą, būtų aišku, kokį konkrečiai skaičių minėtų užtvankų nuo 2023 m. sausio 1 d. patikėjimo teise pradėtų valdyti Žemės ūkio ministerija. Svarstytina, ar valstybei nuosavybės teise priklausančios tvenkinių žemės užtvankos Žemės ūkio ministerijai neturėtų būti perduodamos Vyriausybės nutarimais, įgaliotiems asmenims pasirašant tokio turto perdavimo-priėmimo aktus. Ketvirta, Civilinio kodekso
patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą ir juo disponuoti. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta, kokias teises valdydama joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą atitinkamai turėtų Žemės ūkio ministerija bei savivaldybės, tokio turto valdymo sąlygos bei tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
pastabas Komitetas siūlo projektą atmesti
2022-05-17 1,2 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomus keičiamo įstatymo
struktūrinėse dalyse. Pritarti
technikos pastaba
projektu siūloma pakeisti subjektą, kuris patikėjimo teise valdytų valstybės turtą – valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Pritarti LRV 2022 m. rugsėjo 7 d. pateikė išvadą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
teisės grupė, 2022‑05-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1346(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų pateiktam projektui neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-07-22 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr.
I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIVP-1346(2) (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektas 2022 m. liepos 21 d. buvo apsvarstytas Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto išplėstiniame pasitarime. Informuojame, kad savivaldybės pritaria Įstatymo projekto esminei nuostatai pakeisti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio 4 dalį, joje nustatant, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius - tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdytų Žemės ūkio ministerija (arba kita valstybinė institucija). Atkreipiame dėmesį, kad užtvankas nuomos pagrindais taip pat naudoja ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, todėl siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje žodį „naudoja“ išbraukti. Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą prašė spręsti problemą susijusią su tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnuomoja tvenkinių plotus už simbolinę kainą (pvz. 1 euras už ha tvenkinio ploto), tačiau pačių užtvankų priežiūrą, remontą palieka savivaldybėms. Lėšų tokių objektų priežiūrai, remontui savivaldybėms skiriama nepakankamai (valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai Žemės ūkio ministerija teskiria tik 25-30 proc. metinių lėšų poreikio). Žemė ūkio ministerija valstybės deleguotų žemės ūkio funkcijų finansavimui (specialistų etatams) teskiria tik 50 proc. reikiamų lėšų. Todėl savivaldybėse šiuo metu labai trūksta arba jau nebėra specialistų turinčių hidrotechnikos statinių atestatus. Savivaldybės mano, kad užtvankų valdymas ir tokių objektų priežiūros finansavimas būti sklandesnis jei tai vykdytų viena valstybinė institucija.
Taip pat siūlome apsvarstyti, ar teikiant įstatymo projektą nederėtų lygiagrečiai tikslinti ir Lietuvos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktą, atitinkamai redaguojant jį taip: „27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.“. Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1346(2)“ projekto rengėjus prašome atkreipti dėmesį, kad neregistruotos ir neinventorizuotos užtvankos, kol nepriimti teismo sprendimai, yra traktuojamos kaip bešeimininkės, todėl likusių 891 užtvankų priežiūra lieka neišspęsta (šiuo metu savivaldybės jų nevaldo). Pritarti iš dalies Pritarti pastabai, kad šiuo metu didžiausias užtvankų kiekis (891) yra traktuojamos kaip bešeimininkės, jų savivaldybės nevaldo, šios užtvankos yra prastos būklės ir jų klausimai yra nesprendžiami. Nepritarti nuostatai, kad Žemės ūkio ministerija geriau prižiūrės tvenkinių žemės užtvankas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad papildomų lėšų nereikės, t. y. didinti finansavimo nesiūloma. Pažymėtina, kad užtvankos skirstomos į žemių, betonines, gelžbetonines ir mišrias, o kompleksą sudaro žemių užtvanka, dambos, perteklinio vandens pralaida, vamzdynas, užslenkstė, vandens raminimo baseinas, žuvitakis ir t. t. Visų šių užtvankų priklausiniai yra vienodai svarbūs, nes bent vienam iš šių elementų deformavusis ar įvykus avarijai, būtų iššaukiama viso komplekso griūtis (avarija). Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerijai numatoma perduoti tik vienos dalies užtvankos priežiūrą, likusios dalies statinių priežiūrą paliekant prižiūrėti savivaldybėms.
Keliems subjektams atsakingiems už skirtingus tos pačios užtvankos elementus atsakomybės klausimas būtų neaiškus ir statinio priežiūra taptų komplikuota. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-586 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1346(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
ministerijos užsakytos Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socialiniu požiūriu studijos, tarpinės ataskaitos duomenimis, Lietuvoje yra 1 351 tvenkinių hidrotechnikos statiniai (užtvankos) (toliau – Užtvankos). Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – VŽF), vadovaudamasi Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243
„Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių
patvirtinimo“, vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkytojo bei centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijas.
Vadovaujantis vykdomos apskaitos duomenimis, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje valstybei nuosavybės teise priklauso 358 Užtvankos ir jas patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktas). VŽF duomenimis 113 Užtvankų, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje, yra blogos, labai blogos arba avarinės būklės. Likusios 993 Užtvankos yra neaiškaus /neįvardyto statuso, už jų priežiūrą atsakingos savivaldybės ir jos prižiūrimos pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą, todėl daroma išvada, kad Įstatymo projektu būtų sprendžiama tik nedidelės dalies tvenkinių hidrotechninių statinių (užtvankų) priežiūros problema, tačiau tai neišspręstų problemos iš esmės, kadangi didžiąją Užtvankų dalį, pagal Vietos savivaldos įstatymą, valdytų ir prižiūrėtų savivaldybės. Taigi, tikėtina, kad šis Įstatymo projektas nebūtų efektyvus. Pažymėtina, kad Užtvankos skirstomos į žemių, betonines, gelžbetonines ir mišrias, o kompleksą sudaro žemių užtvanka, dambos, perteklinio vandens pralaida, vamzdynas, užslenkstė, vandens raminimo baseinas, žuvitakis ir t. t. Užtvankos – vandens ištekliams panaudoti ir įvairiems objektams apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio suprojektuoti ir pastatyti hidrotechnikos statinių kompleksai, kurie yra funkcionaliai susiję bei nedalomi ir sutelkti vienoje vietoje statiniai. Visų šių ir neįvardytų kitų Užtvankų priklausiniai yra vienodai svarbūs, nes bent vienam iš šių elementų deformavusis ar įvykus avarijai, būtų iššaukiama viso komplekso griūtis (avarija).
Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerijai numatoma perduoti tik vienos dalies Užtvankos priežiūrą, likusios dalies statinių priežiūrą paliekant prižiūrėti savivaldybėms, todėl priėmus Įstatymo projektą, šių melioracijos statinių priežiūra taptų labiau komplikuota, kai to paties hidrotechninio statinio apskaitą ir kontrolę vykdytų kelios skirtingos institucijos. Taigi, tik statinio dalies perdavimas patikėjimo teise kitam subjektui netikslingas ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų šiuo veiksmu pasiekti būtų labai sudėtinga ar net neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie statiniai pasižymi išskirtine poveikių ir apkrovų specifika, lyginant su kitais civiliniais statiniais. Hidrotechnikos statiniai turi nuolatinį kontaktą su vandeniu, kuris patį hidrotechnikos statinį, jo pagrindą bei artimąją aplinką gali veikti mechaniškai, fiziškai, chemiškai ir biologiškai, todėl hidrotechninių statinių techninė būklė bėgant metams blogėja greičiau nei kitų statinių. Taigi būtina nuolatinė ir visokeriopa statinių priežiūra atliekant paprastojo ar kapitalinio remonto darbus. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai ir terminas tvenkinių žemės užtvankos neatitinka galiojančių normatyvinių dokumentų logikos. Reikia pastebėti, kad pirma statoma užtvanka, o paskui suformuojamas tvenkinys. Jie funkcionuoja kaip atskiri objektai, tačiau funkcionaliai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos rajonuose yra pastatytos mišrios užtvankos, t. y. gruntinių (žemės) medžiagų ir betoninės ar gelžbetoninės užtvankos.
Tad teigti, kad gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos būtų perduodamos Žemės ūkio ministerijai, o betoninės ar gelžbetoninės užtvankos, taip pat neaiški perteklinio vandens pralaidų priklausomybė liktų savivaldybių žinioje, būtų neteisinga, nes to paties hidrotechninio statinio apskaitą ir kontrolę vykdytų kelios skirtingos institucijos. Tvenkinys yra hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos priklausinys, todėl jie negali būti dalomi. Pritarti Įvertinus LRV pastabas komitetas siūlo projektą atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2Pažymėtina,
kad Įstatymo projektu siekiama Žemės ūkio ministerijai pavesti ne politikos formavimo, o politikos įgyvendinimo funkcijas, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui (t. y. laikinai). Pritarti
3Paminėtina,
kad Įstatymo projektui įgyvendinti nėra numatyta papildomų finansinių galimybių Žemės ūkio ministerijai siūlomai perduoti funkcijai vykdyti ir tvenkinių hidrotechninių statinių (užtvankų) priežiūrai kontroliuoti. Pritarti
dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto nuostatos nėra tarpusavyje suderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Taip pat siūlytina apsvarstyti, ar teikiant įstatymo projektą nederėtų lygiagrečiai tikslinti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punkto, atitinkamai išdėstant jį taip: „27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.“ Pritarti 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-1346(2) atmesti dėl šių priežasčių:
nedidelės dalies tvenkinių hidrotechninių statinių (užtvankų) priežiūros problema, tačiau tai neišspręstų problemos iš esmės, kadangi didžioji užtvankų dalis yra nenustatyto statuso ir jų priežiūros klausimai nesprendžiami. 2. Hidrotechninį statinį sudaro daug komponentų, kurie yra vienodai svarbūs, nes įvykus avarijai, būtų iššaukiama viso komplekso griūtis. Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerijai numatoma perduoti tik valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių žemės užtvankų vienos sudedamosios dalies priežiūrą, likusios dalies statinių priežiūrą paliekant savivaldybėms, todėl priėmus įstatymo projektą šių hidrotechninių statinių priežiūra taptų labiau komplikuota, kai to paties statinio apskaitą ir kontrolę vykdytų kelios skirtingos institucijos, tad įstatymo įgyvendinimas nebūtų efektyvus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
kaimo reikalų komitetas
DĖL Melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIVP-1346(2) 2022-09-28
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Andrius Vyšniauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu Melioracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio
melioracijos statinius, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius – tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdo ir naudoja Žemės ūkio ministerija. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – pavesti valstybės turtą (tvenkinių žemės užtvankas) valdyti ir juo tinkamai rūpintis institucijai, kuri finansiškai būtų pajėgi tai atlikti – Žemės ūkio ministerijai, nes savivaldybėms, kurioms pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą yra pavesta valdyti tvenkinių žemės užtvankas (daugumą – avarinės būklės), lėšų šių objektų remontui skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama, o savivaldybės su esamomis finansinėmis galimybėmis nėra pajėgios atlikti šių užtvankų remonto darbų.
Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė, o Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pakeitus valstybės turtą – tvenkinių žemės užtvankas patikėjimo teise valdantį subjektą, pasikeistų (padidėtų) finansavimas tokių objektų remontui ir panašiai. Todėl, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, o projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Antra, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, tvenkinių žemės užtvankos atskirai neturėtų būti nurodytos keičiamo įstatymo
priklausantys melioracijos statiniai.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių tvenkinių žemės užtvankų patikėjimo teisė Žemės ūkio ministerijai atsirastų įstatymo pagrindu, neatliekant minėtų užtvankų inventorizacijos, nenustačius, kiek konkrečiai tvenkinių žemės užtvankų šiuo metu patikėjimo teise valdo savivaldybės, nepasirašant perduodamo valstybės turto priėmimo–perdavimo aktų ir pan. Kyla abejonių, ar priėmus įstatymą, būtų aišku, kokį konkrečiai skaičių minėtų užtvankų nuo 2023 m. sausio 1 d. patikėjimo teise pradėtų valdyti Žemės ūkio ministerija. Svarstytina, ar valstybei nuosavybės teise priklausančios tvenkinių žemės užtvankos Žemės ūkio ministerijai neturėtų būti perduodamos Vyriausybės nutarimais, įgaliotiems asmenims pasirašant tokio turto perdavimo-priėmimo aktus. Ketvirta, Civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė yra patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą ir juo disponuoti. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyta, kokias teises valdydama joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą atitinkamai turėtų Žemės ūkio ministerija bei savivaldybės, tokio turto valdymo sąlygos bei tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17. 1,
į teisės technikos taisykles, projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomus keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimus reikėtų apjungti ir išdėstyti vieno straipsnio atskirose struktūrinėse dalyse. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17. 3.
teise valdytų valstybės turtą – valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, o Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-17. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos nereikėtų prašyti atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, 2022-07-22. Pažymime, kad Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga pagal kompetencijas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktą derinti nutarimo projektą esminių pastabų dėl Nutarimo projekto neturi. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje per praėjusius kelis dešimtmečius pastatyta apie 1100 užtvankų su perteklinio vandens pralaidomis ir įrengtais tvenkiniais kurių plotas didesnis už 0,5 ha; tame skaičiuje yra apie 410 tvenkinių, kurių plotas didesnis už 5 ha. Dar priskaičiuojama apie 500 tvenkinių, kurių plotas mažesnis už 0,5 ha, įrengtų buvusių kolūkių lėšomis. Dėl užtvankų skaičiaus Lietuvoje pateikiami duomenys yra skirtingi, nes nėra atlikta pilna jų inventorizacija rajonuose ir tuo pačiu yra netikslūs duomenys LR ministerijose.
Visa eilė pastatytų Lietuvoje hidrotechnikos statinių, tokios kaip: užtvankos, dambos, perteklinio vandens pralaidos, hidrojėgainės, upių uostų, prieplaukų ir jūrų uostų hidrotechnikos statiniai pagal savo konstrukcines ypatybes ir parametrus priskiriami ypatingų statinių grupei. Tai apibrėžia statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Pagal galiojantį statybos techninį reglamentą STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos Visi įvardinti hidrotechnikos statiniai, esantys hidromazge, yra vienodai svarbūs, nes bent viename iš jų susiformavusios deformacijos ar įvykusi avarija iššaukia viso hidromazgo griūtį (avariją). Reikia pažymėti, kad šie statiniai pasižymi išskirtine poveikių ir apkrovų specifika, lyginant su kitais civiliniais statiniais. Hidrotechnikos statiniai turi nuolatinį kontaktą su vandeniu, kuris patį hidrotechnikos statinį, jo pagrindą bei artimąją aplinką gali veikti mechaniškai, fiziškai, chemiškai ir biologiškai, ko pasakoje HTS techninė būklė, bėgant metams, blogėja greičiau nei kitų statinių. Todėl būtina pastovi ir visokeriopa statinių priežiūra, atliekant paprastojo ar kapitalinio remontų darbus, ko dešimtmečius Lietuvoje pasigendama. Anksčiau paminėti faktoriai turėjo reikšmingos įtakos daugeliui hidrotechnikos statinių, o ypač užtvankų techninei būklei, dėl ko ji šiandiena yra kritiška. Įstatyminė bazė, reglamentuojanti hidrotechnikos statinius yra pakankama. Be Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Statybos techninių reglamentų hidrotechnikos statinius reglamentuoja šeši Statybos techniniai reglamentai skirti tik hidrotechnikos statiniams. Norime pabrėžti, kad daugelis jų yra pasenę ir neatnaujinti, todėl kai kuriuos Statybos techninius reglamentus reikėtų atnaujinti, dėl pasikeitusių įstatymų ir kitų normatyvinių dokumentų.
Siūlomi pakeitimai ir terminai: „tvenkinių hidrotechnikos statiniai, tvenkinių žemės užtvankos“ neatitinka galiojančių normatyvinių dokumentų logikos. Reikia pastebėti, kad pirma statoma užtvanka, o paskui suformuojamas tvenkinys. Jie funkcionuoja kaip atskiri objektai, bet funkcionaliai tarp savęs susiję (žiūrėti terminų apibrėžimus). Visuose Lietuvos rajonuose yra pastatytos mišrios užtvankos; t. y. gruntinių (žemės) medžiagų ir betoninės ar gelžbetoninės užtvankos. Prašyti, kad gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos būtų perduodamos ŽŪM, o betoninės ar gelžbetoninės užtvankos liktu savivaldybių žinioje būtų neteisinga. Taip pat lieka neaiški perteklinio vandens pralaidų priklausomybė, jos taip pat lieka savivaldybėms? Pateiktuose 4 hidromazgų paveiksluose matomi du statiniai: dvi dalys gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos ir betoninė ar gelžbetoninė užtvanka (1 ir 2 pav.) o Labūnavos hidromazge gruntinių (žemės) medžiagų užtvanka su šachtinio tipo perteklinio vandens pralaida (3 ir 4 pav.). Ar galima atskirti šiuos hidrotechnikos statinius? Suprantama, kad tvenkinys be hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos negalėtų egzistuoti, todėl jie negali būti atskiriami. Tai patvirtina ir STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ pateiktas sąvokos išaiškinimas: „Hidrotechninis mazgas, hidromazgas – funkciškai susijusių HTS kompleksas, sutelktas vienoje vietoje.“
2 Savivaldybių asociacija, 2022-07-22.
Informuojame, kad savivaldybės pritaria Įstatymo projekto esminei nuostatai pakeisti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr.
I-323 7 straipsnio 4 dalį, joje nustatant, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius - tvenkinių žemės užtvankas – patikėjimo teise valdytų Žemės ūkio ministerija (arba kita valstybinė institucija). Atkreipiame dėmesį, kad užtvankas nuomos pagrindais taip pat naudoja ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, todėl siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje žodį „naudoja“ išbraukti. Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą prašė spręsti problemą susijusią su tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnuomoja tvenkinių plotus už simbolinę kainą (pvz. 1 euras už ha tvenkinio ploto), tačiau pačių užtvankų priežiūrą, remontą palieka savivaldybėms. Lėšų tokių objektų priežiūrai, remontui savivaldybėms skiriama nepakankamai (valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai Žemės ūkio ministerija teskiria tik 25-30 proc. metinių lėšų poreikio). Žemė ūkio ministerija valstybės deleguotų žemės ūkio funkcijų finansavimui (specialistų etatams) teskiria tik 50 proc. reikiamų lėšų. Todėl savivaldybėse šiuo metu labai trūksta arba jau nebėra specialistų turinčių hidrotechnikos statinių atestatus. Savivaldybės mano, kad užtvankų valdymas ir tokių objektų priežiūros finansavimas būti sklandesnis jei tai vykdytų viena valstybinė institucija.
Taip pat siūlome apsvarstyti, ar teikiant įstatymo projektą nederėtų lygiagrečiai tikslinti ir Lietuvos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktą, atitinkamai redaguojant jį taip: „27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.“. Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1346(2)“ projekto rengėjus prašome atkreipti dėmesį, kad neregistruotos ir neinventorizuotos užtvankos, kol nepriimti teismo sprendimai, yra traktuojamos kaip bešeimininkės, todėl likusių 891 užtvankų priežiūra lieka neišspęsta (šiuo metu savivaldybės jų nevaldo). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-09-07. Nepritarti Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1346(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
ministerijos užsakytos Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socialiniu požiūriu studijos, tarpinės ataskaitos duomenimis, Lietuvoje yra 1351 tvenkinių hidrotechnikos statiniai (užtvankos) (toliau – Užtvankos). Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – VŽF), vadovaudamasi Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.
3D-243
„Dėl Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių
patvirtinimo“, vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos tvarkytojo bei centrinio melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų banko funkcijas. Vadovaujantis vykdomos apskaitos duomenimis, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje valstybei nuosavybės teise priklauso 358 Užtvankos ir jas patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktas). VŽF duomenimis 113 Užtvankų, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje, yra blogos, labai blogos arba avarinės būklės. Likusios 993 Užtvankos yra neaiškaus /neįvardyto statuso, už jų priežiūrą atsakingos savivaldybės ir jos prižiūrimos pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktą, todėl daroma išvada, kad Įstatymo projektu būtų sprendžiama tik nedidelės dalies tvenkinių hidrotechninių statinių (užtvankų) priežiūros problema, tačiau tai neišspręstų problemos iš esmės, kadangi didžiąją Užtvankų dalį, pagal Vietos savivaldos įstatymą, valdytų ir prižiūrėtų savivaldybės. Taigi, tikėtina, kad šis Įstatymo projektas nebūtų efektyvus. Pažymėtina, kad Užtvankos skirstomos į žemių, betonines, gelžbetonines ir mišrias, o kompleksą sudaro žemių užtvanka, dambos, perteklinio vandens pralaida, vamzdynas, užslenkstė, vandens raminimo baseinas, žuvitakis ir t. t. Užtvankos – vandens ištekliams panaudoti ir įvairiems objektams apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio suprojektuoti ir pastatyti hidrotechnikos statinių kompleksai, kurie yra funkcionaliai susiję bei nedalomi ir sutelkti vienoje vietoje statiniai.
Visų šių ir neįvardytų kitų Užtvankų priklausiniai yra vienodai svarbūs, nes bent vienam iš šių elementų deformavusis ar įvykus avarijai, būtų iššaukiama viso komplekso griūtis (avarija). Įstatymo projektu Žemės ūkio ministerijai numatoma perduoti tik vienos dalies Užtvankos priežiūrą, likusios dalies statinių priežiūrą paliekant prižiūrėti savivaldybėms, todėl priėmus Įstatymo projektą, šių melioracijos statinių priežiūra taptų labiau komplikuota, kai to paties hidrotechninio statinio apskaitą ir kontrolę vykdytų kelios skirtingos institucijos. Taigi, tik statinio dalies perdavimas patikėjimo teise kitam subjektui netikslingas ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų šiuo veiksmu pasiekti būtų labai sudėtinga ar net neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie statiniai pasižymi išskirtine poveikių ir apkrovų specifika, lyginant su kitais civiliniais statiniais. Hidrotechnikos statiniai turi nuolatinį kontaktą su vandeniu, kuris patį hidrotechnikos statinį, jo pagrindą bei artimąją aplinką gali veikti mechaniškai, fiziškai, chemiškai ir biologiškai, todėl hidrotechninių statinių techninė būklė bėgant metams blogėja greičiau nei kitų statinių. Taigi būtina nuolatinė ir visokeriopa statinių priežiūra atliekant paprastojo ar kapitalinio remonto darbus. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai ir terminas tvenkinių žemės užtvankos neatitinka galiojančių normatyvinių dokumentų logikos. Reikia pastebėti, kad pirma statoma užtvanka, o paskui suformuojamas tvenkinys. Jie funkcionuoja kaip atskiri objektai, tačiau funkcionaliai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos rajonuose yra pastatytos mišrios užtvankos, t. y. gruntinių
(žemės) medžiagų ir betoninės ar gelžbetoninės užtvankos.
Tad teigti, kad gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos būtų perduodamos Žemės ūkio ministerijai, o betoninės ar gelžbetoninės užtvankos, taip pat neaiški perteklinio vandens pralaidų priklausomybė liktų savivaldybių žinioje, būtų neteisinga, nes to paties hidrotechninio statinio apskaitą ir kontrolę vykdytų kelios skirtingos institucijos. Tvenkinys yra hidromazgo, tai yra gruntinių (žemės) medžiagų užtvankos, šachtinio tipo perteklinio vandens pralaidos, betono ar gelžbetonio užtvankos priklausinys, todėl jie negali būti dalomi. 2. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siekiama Žemės ūkio ministerijai pavesti ne politikos formavimo, o politikos įgyvendinimo funkcijas, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui (t. y. laikinai). 3. Paminėtina, kad Įstatymo projektui įgyvendinti nėra numatyta papildomų finansinių galimybių Žemės ūkio ministerijai siūlomai perduoti funkcijai vykdyti ir tvenkinių hidrotechninių statinių (užtvankų) priežiūrai kontroliuoti. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto nuostatos nėra tarpusavyje suderintos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Taip pat siūlytina apsvarstyti, ar teikiant įstatymo projektą nederėtų lygiagrečiai tikslinti ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punkto, atitinkamai išdėstant jį taip: „27) valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių, išskyrus tvenkinių žemės užtvankas, valdymas ir naudojimas patikėjimo teise.“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Melioracijos
įstatymo Nr.
I-323 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1346(2) atmesti, kadangi siūloma reglamentuoti tik dalį hidromazgo – žemės užtvankas, o kitų dalių ir ne žemės užtvankų (pvz. akmenų, betoninių, gelžbetoninių, sintetinių, mišrių medžiagų ir kt.), kurios yra neatsiejamos nuo viso hidromazgo, reglamentuoti nesiūloma bei nėra numatyta papildomų finansinių galimybių Žemės ūkio ministerijai siūlomai perduoti funkcijai vykdyti ir priežiūrai kontroliuoti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vidmantas Kanopa. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius