Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
straipsnį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) reikalauti, kad Peticijų komisija organizuotų atskirą posėdį dėl
peticijos, kurią pasirašė ne mažesnė nei 10 tūkst. pareiškėjų grupė. Šio posėdžio metu pareiškėjo atstovas turi teisę pristatyti peticiją, kviesti pasisakyti ekspertus, mokslininkus ir kitus asmenis.“
straipsnio 4 punktą laikyti 5 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Asta Kubilienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Peticijų įstatymo pakeitimo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino ydinga peticijų svarstymo praktika. Pastebėtina, kad net didelio palaikymo sulaukusios peticijos Peticijų komisijoje yra svarstomos skubotai, galimai nepakankamai įsigilinant į pareiškėjų motyvus ir argumentus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad peticijos teisė yra konstitucinė teisė ir ji negali būti įgyvendinama tik formaliai apsvarstant pareiškėjų kreipimąsi. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje pažymi, kad ,,pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas peticijos teisės įgyvendinimo tvarką, turi tam tikrą diskreciją, tačiau negali paneigti pačios peticijos teisės esmės, dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti šios piliečių konstitucinės teisės įgyvendinimo. <...> Konstitucinė peticijos teisės samprata suponuoja tai, kad piliečio konstitucinė peticijos teisė yra laikoma įgyvendinta tada, kai atitinkamus įgaliojimus turinti viešosios valdžios institucija apsvarsto pateiktą peticiją ir priima sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų (siūlymų) tenkinimo ar netenkinimo“ (2006 m. sausio 26 d. nutarimas). Todėl Peticijų įstatyme privalo būti įtvirtintos efektyvios šios teisės įgyvendinimo priemonės, kurios, šio Projekto teikėjų nuomone, turi apimti ir teisę pristatyti peticijoje suformuluotus pasiūlymus žodžiu, juos pagrįsti, patikslinti savo teiginius, ypač, jeigu dėl jų vertinimo kyla abejonių Peticijos komisijos nariams.
Demokratinis procesas reikalauja, kad peticijos svarstymo stadijoje ekspertai ir kiti suinteresuoti asmenys galėtų pasisakyti ne tik tada, kai to prašo Peticijų komisija, bet ir kai peticijos pareiškėjai mano, kad tai galėtų pasitarnauti geresniam peticijoje išdėstytų teiginių pagrindimui, abejonių dėl atskirų peticijoje įvardintų teiginių išsklaidymui. Kadangi peticijų svarstymo praktika rodo, kad daugelis peticijų yra atmetama, būtina užtikrinti, kad jos svarstymo metu pareiškėjai tikrai būtų išklausyti, priešingu atveju pareiškėjų išklausymo regimybė yra iliuzija, daranti žalą pilietinės visuomenės aktyvumui. Todėl šiuo Projektu siekiama pašalinti dabartinį teisinio reguliavimo trūkumą ir įtvirtinti reikšmingas pareiškėjų grupės (jų atstovų) teises peticijos svarstymo stadijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Peticijų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos šios pareiškėjo teisės:
1) bet kuriuo metu atšaukti kreipimąsi (peticiją).
Kreipimasis (peticija) atšaukiamas raštu arba elektroniniu būdu nurodant 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto duomenis;
2) gauti informaciją apie peticijos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimtus sprendimus bei kitą šiame įstatyme nustatytą informaciją;
3) asmeniškai ar per atstovą dalyvauti peticijų komisijų posėdžiuose nagrinėjant peticiją, taip pat ir tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalį kreipimaisi yra sujungiami;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka apskųsti peticijų komisijos sprendimą, kuriuo kreipimasis nepripažįstamas peticija ar atsisakoma priimti peticiją nagrinėti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo Projektu siūloma papildyti Peticijų įstatymą nuostatą, kuri įtvirtintų teisę reikalauti, kad Peticijų komisija organizuotų atskirą posėdį dėl peticijos, kurią pasirašė ne mažesnė nei 10 tūkst. pareiškėjų grupė. Šio posėdžio metu pareiškėjo atstovas turėtų teisę pristatyti peticiją, kviesti pasisakyti ekspertus, mokslininkus ir kitus asmenis. Kadangi ši teisė susijusi su papildomais resursais, manytina, kad ji galėtų būti suteikiama tik ženklų palaikymą visuomenėje sulaukusios peticijos pareiškėjams (jų atstovams). Priėmus šį Projektą tikimasi didesnio pilietinės visuomenės bei demokratinio proceso efektyvumo. Taip pat tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins pasitikėjimą valdžios institucijomis, pagerins sąlygas valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dialogui bei prisidės prie teisėkūros proceso optimizavimo. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos rizikai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Su pakeisto Peticijų įstatymo redakcija reikės suderinti Peticijų komisijų nuostatus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą ir su nauja Peticijų įstatymo redakcija suderinus Peticijų komisijų nuostatus, kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Peticijos teisė. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Asta Kubilienė
2022-03-07 Nr. XIVP-1345 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nustatyti pareiškėjo teisę „reikalauti“, kad būtų surengtas atskiras Peticijų komisijos posėdis, tačiau nenurodoma, kas ir kokį sprendimą dėl tokio reikalavimo turėtų priimti. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomame keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte žodis „organizuotų“ keistinas į „surengtų“. 3. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyti „atskiro“ Peticijų komisijos posėdžio organizavimą. Jei turima omenyje, kad tokiame posėdyje turėtų būti svarstoma tik viena peticija (o kiti klausimai negalėtų būti svarstomi), norma turėtų būti atitinkamai tikslinama, tačiau tokiu atveju diskutuotina, ar toks siūlomas peticijų komisijų darbo organizavimo ribojimas yra susijęs su pareiškėjų galimybe įgyvendinti savo teises, ir ar jis reikalingas bei proporcingas siekiant įgyvendinti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą „įtvirtinti reikšmingas pareiškėjų grupės (jų atstovų) teises peticijos svarstymo stadijoje“. 4. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nurodomas galimų kviesti asmenų ratas „ekspertus, mokslininkus ir kitus asmenis“ tikslintinas derinant jį su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje apibrėžtu peticijos komisijos pasitelkiamų asmenų ratu „specialistai (ekspertai)“. Pažymime, kad projekto nuostata, leidžianti kviesti peticijų komisijos posėdyje pasisakyti “kitus asmenis” nepriklausomai nuo jų turimų žinių ir patirties peticijoje keliamais klausimais, neturėtų pridėtinės vertės ir galimai nepagrįstai apsunkintų peticijos nagrinėjimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5)
P.Žukauskas, tel. (8 5)