Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. Vertinant seniūno – karjeros valstybės tarnautojo ir seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo metinės tarnybinės veiklos rezultatus seniūnaičiai gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis priartinti vietos bendruomenes prie žemiausios savivaldos grandies atstovų – seniūnų. Įstatymo projekto tikslas – didinti seniūnų atskaitomybę vietos bendruomenėms, stiprinti vietos bendruomenes, suteikiant seniūnaičiams teisę įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinės veiklos metinius darbo rezultatus. Seniūnaičių išreikšta nuomonė
Įstatymo projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančioje LR Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta tvarka, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritarus šiam įstatymo projektui, būtų didinamas tiesioginis seniūnų atskaitingumas seniūnaičiams, o per juos ir vietos bendruomenėms. Ši vietos savivaldos grandis darosi vis stipresnė ir vis daugiau įtakos turi bendruomenių gyvenime, kadangi jie būdami arčiausiai žmonių, geriausiai žino jų poreikius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, reikės papildyti LR Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnį. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projekto nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat nenumatoma ir sutaupyti lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno “Eurovoc” terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „seniūnas“, „seniūnaičiai“, “tarnybinės veiklos vertinimas”. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
2022-02-24 Nr. XIVP-1337 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje siūloma išskirtinai vienai valstybės tarnautojų grupei – seniūnams nustatyti skirtingą tarnybinės veiklos vertinimo tvarką, t. y. nustatyti, kad „vertinant seniūno – karjeros valstybės tarnautojo ir seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo metinės tarnybinės veiklos rezultatus seniūnaičiai gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo taikymo imperatyviai nustato, kad „šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ ir jokių išimčių dėl valstybės tarnautojų – seniūnų kitokios tarnybinės veiklos vertinimo nenustato, todėl siūlymas prieštarauja imperatyvioms keičiamo įstatymo nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis tik priimant į seniūno pareigas, t. y. nustatyta, kad tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Antra, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba jam pačiam suformuluotas užduotis.
Toks vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl abejotina, ar nuomonė (siūlomo teisinio reguliavimo atveju – seniūnaičių nuomonė) gali būti laikoma objektyviu kriterijumi ar rodikliu. Vertinant projektu siūlomą nuostatą, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013), kad kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus (pakeisti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“), projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus.
Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, reikės papildyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi, kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, teikiami kartu su įstatymo projektu. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir nurodyto įstatymo pakeitimo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL lietuvos respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-1337 2023-03-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas, Jūra Ivonaitytė, vyriausiasis patarėjas Adrianas Mečkovskis ir patarėja Giedrė Sušinskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacija direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-02-241 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
projektu 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje siūloma išskirtinai vienai valstybės tarnautojų grupei – seniūnams nustatyti skirtingą tarnybinės veiklos vertinimo tvarką, t. y. nustatyti, kad „vertinant seniūno – karjeros valstybės tarnautojo ir seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo metinės tarnybinės veiklos rezultatus seniūnaičiai gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo taikymo imperatyviai nustato, kad „šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis“ ir jokių išimčių dėl valstybės tarnautojų – seniūnų kitokios tarnybinės veiklos vertinimo nenustato, todėl siūlymas prieštarauja imperatyvioms keičiamo įstatymo nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis tik priimant į seniūno pareigas, t. y. nustatyta, kad tokiu atveju šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Antra, pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba jam pačiam suformuluotas užduotis. Toks vertinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl abejotina, ar nuomonė (siūlomo teisinio reguliavimo atveju – seniūnaičių nuomonė) gali būti laikoma objektyviu kriterijumi ar rodikliu.
Vertinant projektu siūlomą nuostatą, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013), kad kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Pritarti
2022-02-242 1,
teisės aktus (pakeisti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“), projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. Pritarti
projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiant inkorporuoti priimtą įstatymą į teisinę sistemą, reikės papildyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnį.
I-533
statuto 135 straipsnio 5 dalimi, kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą, teikiami kartu su įstatymo projektu. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir nurodyto įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti
ministerija, 2022-03-07 Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1337 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-05-26 Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) susipažino su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1337 (Projektas) ir informuoja, kad dauguma savivaldybių nepritaria Projektui. Nepritarimas yra grindžiamas žemiau pateiktais aspektais. Pažymėtina, kad visi valstybės tarnautojai, neišskiriant ir seniūnų, profesinėje veikloje yra lygūs ir vadovaujasi Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 str. 1 dalyje nustatytais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais. Vienas iš jų – atsakomybė, t. y. už savo veiklą valstybės tarnautojas atsiskaito įstaigos ar institucijos vadovui.
Be to, šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 31 str. nuostatos dėl seniūno pavaldumo ir atskaitingumo pakankamai užtikrina visuomenės lūkestį matyti, suprasti, vertinti seniūno veiklą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, kuris yra atskaitingas savivaldybės tarybai. Seniūnui metines veiklos užduotis skiria jo tiesioginis vadovas, o ne seniūnaitis. VTĮ įpareigoja vertinti visus savivaldybių administracijose dirbančius valstybės tarnautojus, taip pat darbuotojus, einančius pareigas pagal darbo sutartis. Vertinami pasiekti rezultatai, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Seniūnų, kaip atskiros valstybės tarnautojų grupės išskyrimas kasmetinio vertinimo procedūrose būtų neteisingas, kadangi panaikintų valstybės tarnautojų tarpusavio lygiateisiškumą ir nesukurtų laukiamos pridėtinės vertės tarnybinės seniūno veiklos atžvilgiu ar vietos bendruomenėms. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (VATIS). VATIS sistemoje nėra galimybių vertinimą atlikti seniūnaičiams. Įstatymo pakeitimo atveju, turėtų būti keičiama VATIS sistema išskirtinai vienai valstybės tarnautojų pareigybei – seniūnams. Svarstytina ar prisijungimo teisių suteikimas prie VATIS ne valstybės tarnautojams būtų tikslingas. Kadangi seniūnaičių kompetencijos labai skirtingos, jiems nėra keliami jokie reikalavimai, jų vertinimas, tikėtina, gali būti neobjektyvus. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, pažymėjo, kad seniūnaičiai neformuoja užduočių seniūnams, todėl neaišku, ką vertintų seniūnaičiai.
Kyla rizika, kad seniūnaičiai bus nepakankamai susipažinę su seniūnijai keliamais uždaviniais, tam tikrais atvejais gali neturėti tinkamos kvalifikacijos ar kompetencijos įvertinti seniūnijai iškeltas užduotis ir jų įgyvendinimą, o kartais net nesutikti su seniūnijai keliamais uždaviniais. Tokiu atveju, tikėtina, kad seniūnaitis vertins nesivadovaudamas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo aprašu, o vadovausis savo subjektyviais vertinimo kriterijais, dėl ko vertinimo rezultatas gali būti subjektyvus. Projekte nėra numatyta seniūnaičių atsakomybė už neteisingą vertinimą, taip pat galimybė tokį vertinimą skųsti. Kyla pavojus didėti korupcijos rizikai, kad, siekiant palankaus vertinimo, valstybės karjeros tarnautojas seniūnas gali daugiau dėmesio skirti toms bendruomenėms, kurių atstovai yra seniūnaičiai, taip diskriminuojant kitas bendruomenes ar gyventojų grupes. Papildomai paaiškiname, kad seniūnai rengia seniūnijų metinių veiklos planų projektus (VSĮ 32 str. 6 dalis) ir šių planų įgyvendinimo metines ataskaitas, teikia jas svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigose, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintais seniūnijų metiniais veiklos planais ir aptaria seniūnijų metinių veiklos planų įgyvendinimo ataskaitas. Seniūnaičių sueigos sprendimai kartu su seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitomis yra teikiami savivaldybės administracijos direktoriui arba savivaldybės tarybai (jei seniūnas yra biudžetinės įstaigos vadovas). VSĮ 35 str. 6 d. numato, kad ,,Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti.
Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“ Akivaizdu, kad seniūnaičiams yra suteikiama teisė įvertinti ir išreikšti savo nuomonę apie aptarnaujamos teritorijos seniūno tarnybinę veiklą. Kaip teigia Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių mieste (galimai ir kitų didžiųjų miestų savivaldybėse) seniūnaičiai nepalaiko itin artimo ir glaudaus kontakto su vietos gyventojais, todėl negalima teigti, kad visais atvejais yra susipažinę su gyventojų interesais ar poreikiais. Be to, konkrečiai Šiaulių mieste, reaguojant į kiekvieno gyventojo pasiūlymus ir pastabas yra sukurta ir atskira platforma, kurios pagalba gyventojai turi teisę ir yra skatinami informuoti savivaldybės administraciją apie mieste kilusias problemas, teikti pastabas ir pasiūlymus. Lygiai taip pat – apie seniūnaitijų problemas informuoti atsakingas institucijas gali ir seniūnaitis. Pritarus Projektui, būtų neaišku, kaip savivaldybės administracijos direktorius (ar savivaldybės taryba) įgyvendintų seniūnaičių rekomendacijas dėl seniūno vertinimo, t. y. kokias teisines pasekmes sukeltų rekomendacijų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-12-23 Pasiūlymas ir argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. SV-S-481 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316
Įstatymo projektas) tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šio Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybė, vykdydama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas ir siekdama, kad valstybės tarnyba taptų atvira inovacijoms, profesionali, gerai apmokama ir gebanti laiku priimti ryžtingus sprendimus, parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1115 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) ir su juo susijusių teisės aktų projektų atšaukimo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3), kuriame siūloma sistemiškai tobulinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistemą. 2.
2Pažymėtina,
kad seniūnaičiai neformuluoja užduočių seniūnams, nežino jų kvalifikacijos ir gebėjimų, taip pat nėra supažindinti su seniūno pareigybės aprašymu ir jame nustatytomis funkcijomis, todėl nebūtų įmanoma jiems pateikti savo vertinimo, atitinkančio vertinimo turinį ir tikslus – įvertinti kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis. 3. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad seniūnaičiai „gali išreikšti savo nuomonę, kuri yra rekomendacinio pobūdžio“, dėl ko vertinami seniūnai atsidurtų nelygiavertėje padėtyje vieniems seniūnaičiams išreiškus savo nuomonę, o kitiems neišreiškus, ir dėl to galimai būtų pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1268 redakcija) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai savivaldybės administracijos direktoriui ir merui. Ši nuostata iš esmės atitinka Įstatymo projekto tikslą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos nepritarimą įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, įstatymo projektą Nr. XIVP-1337 atmesti, nes įstatymo projektu siekiamas tikslas įgyvendintas Vietos savivaldos įstatymu. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė