DĖL BELGIJOS KARALYSTĖS, ATSTOVAUJAMOS FLANDRIJOS VYRIAUSYBĖS, BELGIJOS PRANCŪZŲ BENDRUOMENĖS VYRIAUSYBĖS, BELGIJOS VOKIEČIŲ BENDRUOMENĖS VYRIAUSYBĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS, LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS IR NYDERLANDŲ KARALYSTĖS SUTARTĮ DĖL AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ AUTOMATIŠKO PRIPAŽINIMO RATIFIKAVIMO projekto
uždaviniai Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, ne kartą savo susitikimuose (Bukarešto – 2012 m., Jerevano – 2015 m., Paryžiaus – 2018 m. komunikatuose) įvardijo bendrą siekį panaikinti kliūtis efektyviam ir teisingam kvalifikacijų pripažinimui ir ilgalaikėje perspektyvoje sudaryti sąlygas automatiškam palyginamų laipsnių pripažinimui Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse remiantis Bolonijos procese sukurtomis priemonėmis. 2018 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatiško tarpusavio pripažinimo skatinimo taip pat ragina sparčiau judėti šia linkme. Tačiau visos Europos Sąjungos mastu automatiškas pripažinimas vis dar sunkiai pasiekiamas dėl skirtingo Bolonijos priemonių įdiegimo lygio, todėl tikslinga žengti žingsnį po žingsnio, rengiant regioninius susitarimus. Regioninius automatiško kvalifikacijų pripažinimo susitarimus anksčiau jau yra sudariusios Šiaurės šalys (atnaujinta 2016 m. Reikjaviko deklaracija), Beniliukso šalys (2015 m., papildytas 2018 m.), Baltijos šalys (2018 m.).
Svarbiausi EAME pasiekimai ir įsipareigojimai (trijų pakopų sistema suderinama su Europos kvalifikacijų sandara, matuojama ECTS; suderinamumas su Lisabonos pripažinimo konvencija; kokybės užtikrinimas pagal Europos standartus ir gaires (ESG) yra įgyvendinti visose Beniliukso ir Baltijos šalyse; visose šiose šalyse aukštojo mokslo kokybė yra užtikrinama išorinio vertinimo agentūrų, įtrauktų į EQAR (the European Quality Assurance Register for Higher Education), nacionalinės kvalifikacijų sandaros yra susietos su Europos kvalifikacijų sandara. Šalių ENIC / NARIC duomenimis, kvalifikacijų, suteiktų Baltijos ir Beniliukso šalyse, pripažinimo praktika rodo, jog nėra buvę jokių nepripažinimo atvejų dėl kvalifikacijų, suteiktų pagal Bolonijos trijų pakopų struktūrą (reti nepripažinimo atvejai, susiję su kitomis kvalifikacijomis). EQAR duomenų bazėje pateikiamos registruotų išorinio vertinimo agentūrų vertinimo išvados leidžia šalims pasitikėti viena kitos studijų kokybe ir automatiškai pripažinti kvalifikacijas. Be to, pagrindiniai Baltijos ir Beniliukso šalių susitarimų principai panašūs (abiem atvejais automatiškai pripažįstamas lygis, bet ne turinys, vienodai paliekama teisė priimant į studijas ar įdarbinant kelti papildomus specialiuosius reikalavimus, abiem atvejais tai yra privalomo vykdymo galią turintys dokumentai). Atsižvelgdamos į esamas prielaidas ir siekdamos automatizuoti kvalifikacijų pripažinimą platesniame regione, Baltijos šalys palaikė Beniliukso Generalinio sekretoriato iškeltą iniciatyvą ir 2019 m. lapkričio 8 d. Briuselyje Baltijos ir Beniliukso šalių už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai /viceministrai pasirašė Ketinimų deklaraciją dėl automatiško aukštojo mokslo kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo (toliau – Ketinimų deklaracija), taip išreikšdami politinę valią parengti teisiškai įpareigojančią daugiašalę sutartį. 2019 m. gruodžio mėn. 17 d.
17 d. Briuselyje susitikę Baltijos ir Beniliukso šalių ekspertai aptarė galimą daugiašalės sutarties aprėptį ir pagrindines nuostatas. Remdamiesi susitikimo rezultatais Beniliukso generalinio sekretoriato teisininkai parengė tokios sutarties projektą. Vėliau organizuotų keleto susitikimų gyvai ir nuotoliniu būdu metu šalių ekspertai teikė savo siūlymus, diskutavo dėl derinimo šalių viduje metu gautų pastabų, susitarė dėl visoms šalims priimtinų nuostatų. Sutarties projektas buvo suderintas su Lietuvos Respublikos institucijomis: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos mokslų taryba, Studijų kokybės vertinimo centru. Sutartis priimta apsikeičiant šalių įgaliotųjų asmenų pasirašytais laiškais. Toks būdas, suderintas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, pasirinktas todėl, kad dėl pandemijos nepavyko suderinti visoms šalims priimtino laiko. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimai pasirašyti Sutartį buvo suteikti Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-532 „Dėl įgaliojimų suteikimo Jurgitai Šiugždinienei“. Sutarties depozitaras, Beniliukso Generalinis sekretoriatas, informavo, kad paskutinis Sutarties šalies pasirašytas laiškas gautas 2021 m. rugsėjo 14 d., kuri laikoma Sutarties priėmimo data. Sutartyje numatyta galimybė prie Sutarties vėliau jungtis kitoms Europos aukštojo mokslo erdvės šalims, atitinkančioms kokybinius standartus ir taikančioms studijų kokybės užtikrinimo mechanizmus. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Sutartį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos daugiašales tarptautines sutartis.
Taip pat Sutarties 12 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Sutarties šalys turi Sutartį ratifikuoti, priimti ar patvirtinti pagal savo konstitucines procedūras, o 12 straipsnio 3 punkte numatyta, kad Sutartis įsigalioja pirmą trečio mėnesio, einančio po to, kai depozitaras gauna paskutinį ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą, dieną. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamento (direktorė Jurga Stumskienė, tel. (8 5) 219 1232, el. paštas [email protected]) Dvišalio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Širkaitė (tel. (8 5) 219 1233, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublika ratifikavo 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje pasirašytą Europos Tarybos ir UNESCO konvencijos dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse (toliau – Lisabonos konvencija) 1998 metų gruodžio 17 d., tapdama penktąja Lisabonos konvenciją ratifikavusia valstybe, ir tai sudarė sąlygas Lisabonos konvencijai įsigalioti. Šiuo metu prie Lisabonos konvencijos yra prisijungusios 54 šalys. Per visą galiojimo laiką Lisabonos konvencija išliko pamatiniu, vis dar aktualiu skėtiniu pripažinimui skirtu dokumentu, kuriame nustatyti principai ir nuostatos aktualūs iki šiol.
Lisabonos konvencija taiko naują, palyginti su ligi tol buvusiais tarptautiniais susitarimais, kvalifikacijų priimtinumo principą: tarp užsienio kvalifikacijos ir ją priimančiosios šalies kvalifikacijos gali būti skirtumų, tačiau užsienyje įgyta kvalifikacija gali būti nepripažinta tik tuo atveju, jei yra nustatomi esminiai skirtumai. Šalys įsipareigoja sprendimus dėl pripažinimo priimti remdamosi tik su kvalifikacijos esme susijusia informacija, taikyti konvencijoje nustatytais vertinimo principais ir kriterijais grįstą kvalifikacijų akademinio pripažinimo metodiką, nustatyti aiškias vertinimo procedūras. Deklaruojamas lygiateisiškumo principas – draudžiama kvalifikacijų turėtojus diskriminuoti dėl rasės, odos spalvos, negalios, kalbos, religijos, politinių įsitikinimų, lyties, pilietybės, etninės ar socialinės kilmės. Lisabonos konvencijos nuostatos sprendžiant pabėgėlių ar panašaus statuso asmenų kvalifikacijų pripažinimo klausimus taip pat aktualios iki šiol. Lisabonos konvencijoje ir ją lydinčiuose dokumentuose (Aiškinamajame jos rašte, Rekomendacijose dėl kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų bei kt.) deklaruojami užsienio kvalifikacijų vertinimo kriterijai įprastai perkeliami į šalių teisės aktus, tai užtikrina Lisabonos konvencijos principų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Įgyvendindama Lisabonos konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr.
212 „Dėl Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos apraše perkelti pagrindiniai Lisabonos konvencijos ir ją lydinčių dokumentų principai ir kriterijai; Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – SKVC) paskirtas Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklo (NARIC) nariu ir jam pavesta atlikti Lietuvoje šių centrų funkcijas; SKVC, atliekančiam ENIC / NARIC funkcijas, pavesta rinkti ir teikti informaciją apie užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos švietimo sistemas, siekiant užtikrinti išsilavinimo ir kvalifikacijų pripažinimą, akademinį mobilumą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į aukščiau minėto nutarimo nuostatas, SKVC būtų atsakingas ir už šios Sutarties įgyvendinimą. Šiuo metu akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą, priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, Lietuvoje vykdo kelios institucijos: SKVC, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos ir Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Automatiškai ketinama pripažinti šalių aukštojo mokslo sistemoms priklausančias 6, 7 ir 8 lygio pagal Europos kvalifikacijų sandarą (EKS) kvalifikacijas, suteiktas baigus akredituotas studijų programas pripažintose mokslo ir studijų institucijose, kaip nurodyta Sutarties prieduose.
Taip pat palikta galimybė šalims, kuriose yra teikiamos ar bus teikiamos ateityje 5 lygmens aukštojo mokslo kvalifikacijos, taikyti susitarimo nuostatas ir šio lygmens kvalifikacijoms. Visoms šioms kvalifikacijoms pripažinti nebus taikomos jokios įprastinės procedūros, kurioms reikia laiko ir žmogiškųjų išteklių. Su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiškas pripažinimas sudarys geresnes sąlygas Sutarties šalių studentų ir absolventų, dėstytojų, mokslinių tyrimų ir mokslininkų, darbuotojų bei specialistų mobilumui, stiprins tarptautinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, komunikaciją ir bendradarbiavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Sutarties ratifikavimas neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Priešingai, visoms Sutartyje nurodytoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms pripažinti nebus taikomos jokios įprastinės procedūros, tai leis sutaupyti laiko ir neeikvoti žmogiškųjų išteklių. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi Sutarties šalyse įgytoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms pripažinti nebus taikomos įprastinės procedūros, lėšos bus sutaupytos. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „automatiškas pripažinimas“, „Europos aukštojo mokslo erdvė“, „aukštojo mokslo kvalifikacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-02-22 Nr. XIVP-1336 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad įstatymo pavadinime vietoj žodžio „sutartį“ įrašytinas žodis „sutarties“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-04-21 Nr. XIVP-1336(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-1336 2022 m. balandžio 13 d. Nr. 105-P-47
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Mažėlė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Dvišalio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Širkaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-02-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad įstatymo pavadinime vietoj žodžio „sutartį“ įrašytinas žodis „sutarties“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7.
patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-1336(2). Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė