Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
ĮSTATYMo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 2022
straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „4) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms (įskaitant suskystintas dujas balionuose) ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teikiamai elektros energijai.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. balandžio 1 d. 2. Šis įstatymas taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiškai patiektoms
prekėms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu:
„4) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose.“
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis įstatymas, išskyrus jo 1 dalį, įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Kindurys
straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pažymėtina, kad šiuo metu šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui jau yra taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. kovo 17 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125² straipsniu ir 125² straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIV-942 buvo nustatyta, kad iš valstybės biudžeto 2022 m. sausio-balandžio mėnesiams kompensuojamas už Pridėtinės vertės mokesčio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes (t. y. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti) apskaičiuotas PVM (9 proc.), taigi šiems centralizuotai šilumą gaunantiems vartotojams buvo taikytas nulinis PVM tarifas. Tie vartotojai, kurie savo būstus šildo dujomis (įskaitant dujas balionuose) ir už tai moka kas mėnesį, dėl pakilusių kainų patiria ir patirs daug didesnes išlaidas nei anksčiau. Pažymėtina, kad dujoms nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas.
Be to, Seimas priėmė Energetikos įstatymo (XIV-1094) pataisas, kuriomis buvo nuspręsta nuo 2022 metų liepos valstybės biudžeto lėšomis iš dalies kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, tai yra tiems, kurie gauna reguliuojamą tarifą. Kadangi suskystintų naftos dujų balionuose kaina nereguliuojama, šių dujų vartotojai vėl liko nuskriausti. Atsižvelgiant į sudarytas skirtingas PVM ir kainų lengvatų sąlygas, siūlytina vartotojams taikyti lengvatinį PVM tarifą tiekiamos gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose, jų neišskiriant nuo tų gyventojų, kuriems naudojant centralizuotą šildymą jau ir taip yra (ar buvo) taikomas lengvatinis 9 proc. arba 0 PVM tarifas (bei dalies kainų kompensavimas). Teikiamu įstatymo pakeitimo projektu siekiama vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėmis dujomis ir suskystintomis naftos dujomis tiekiamomis balionuose bei kituose slėginiuose induose, sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 5 procentų ir taip jiems sumažinti finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų už dujas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Kindurys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu taikomas 21 proc. PVM tarifas dujoms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siekiama vartotojams, kurie savo būstus šildo gamtinėms dujoms ir suskystintomis naftos dujomis balionuose bei kituose slėginiuose induose, sumažinti PVM tarifą nuo 21 procento iki 5 procentų. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Prognozuotinas lėšų, gaunamų iš PVM, nežymus sumažėjimas arba tokio pokyčio nebus, kadangi labai pabrangus dujoms 2022 m. surinktas ir didesnis PVM. Dėl siūlomo reguliavimo prognozuojamas mažesnis skaičius prašančiųjų piniginės socialinės paramos gyventojų skaičius, todėl neigiamų pasekmių numatomas reguliavimas neturėtų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte neapibrėžiama naujų sąvokų. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Pridėtinės vertės mokestis“, „gamtinės dujos“, „suskystintos naftos
dujos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-02-28 Nr. XIVP-1334 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu nustatant, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms (įskaitant suskystintas dujas balionuose) ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teikiamai elektros energijai“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti Direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai.
Antra, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūlomas mažesnis lengvatinis PVM tarifas gamtinėms dujoms ir elektros energijai todėl, kad gyventojams, naudojantiems „<...> centralizuotą šildymą jau ir taip yra taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o Vyriausybės teikiamu įstatymo projektu yra siūlomas nulinis tarifas“,
„<...> didžioji dalis buitinių vartotojų, kurie savo būstus šildo malkomis
ir medienos produktais šio kuro tipo įsigijo prieš šildymo sezoną, todėl šiuo metu dalinai nepatiria žymiai didesnių išlaidų“. Pažymėtina, jog aiškinamajame rašte nurodomi argumentai nustatant diferencijuotą lengvatinį PVM tarifą galėtų būti laikomi pagrindžiančiais projektu teikiamą siūlymą tik 2022 mokestinių metų laikotarpiu, tačiau projektu siūlomo lengvatinio PVM tarifo taikymo nesiūloma apriboti nustatant jo taikymą tik 2022 mokestiniams metams.
Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas, nei projektu siūlomas, energijos rūšis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekte vartojama formuluotė „gamtinėms dujoms (įskaitant suskystintas dujas balionuose)“ yra neaiški ir prieštaringa. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „gamtinės dujos – iš žemės gelmių išgaunamų angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos, taip pat SGD, biodujos, dujos, pagamintos iš biomasės, ir kitos nustatytus reikalavimus atitinkančios dujos, kurios gali būti tiekiamos į gamtinių dujų sistemą arba ja transportuojamos“. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad „suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos“. Atsižvelgus į tai, kad pagal nurodytus sąvokų apibrėžimus suskystintos naftos dujos (kurios ir yra naudojamos balionuose, skirtuose šildymo sistemoms) nėra laikomos gamtinėmis dujomis, projektas tikslintinas. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad suskystintos naftos dujos naudoti šildymo sistemoms gali būti tiekiamos ne tik naudojant balionus, tačiau ir kitus slėginius indus. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą tik nepriklausomų elektros energijos tiekėjų teikiamai elektros energijai.
Projekto aiškinamajame rašte toks diferencijuotas siūlymas grindžiamas tuo kad „<...> nepriklausomų elektros tiekėjų elektros kaina yra žymiai didesnė nei visuomeninio tiekėjo, siūlytina šių tiekėjų elektros energijai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą“. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą elektros energiją teikti gali ne tik nepriklausomas elektros tiekėjas, visuomeninis tiekėjas, bet ir garantinis elektros energijos tiekėjas – šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais (vienas iš jų, kai nepriklausomas elektros tiekėjas nevykdo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos tiekimo sutartį). Taip pat pažymėtina, jog Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnyje nustatyti visuomeninio elektros energijos tiekimo nutraukimo etapai, iš kurių galutinis visuomeninio elektros energijos tiekimo nutraukimas numatytas 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, bei į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas skirtingų tiekėjų (visuomeninio ir nepriklausomų) siūlomų elektros kainų palyginimas, o nepriklausomų tiekėjų siūlomos elektros kainos yra nuolat kintančios, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai gali būti laikomi objektyviomis priežastimis, pagrindžiančiomis projektu siūlomą diferencijuotą apmokestinimą. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai ir įvertinus įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Nepapildžius projekto 2 straipsnio nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos būtų taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiškai patiektoms prekėms. Pažymėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama. 5. Atsižvelgus į tai, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, jog
„įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti
Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo“, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas atitinkamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 6.
į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-09-06 Nr. XIVP-1334(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 4 dalį nauju 4 punktu nustatant, kad lengvatinis 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose bei kituose slėginiuose induose“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus lengvatinis PVM tarifas negali būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui. Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą gamtinių dujų apibrėžtį suskystintos naftos dujos nėra priskiriamos gamtinėms dujoms. Direktyvos III priedo 22 punkte įtrauktas tik gamtinių dujų (iki 2030 m. sausio 1 d.) tiekimas, todėl projekto nuostata tiek, kiek ja siūloma nustatyti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą suskystintoms naftos dujoms balionuose ir kituose slėginiuose induose neatitinka Direktyvos reikalavimų.
Atsižvelgus į tai, kad aptariama nuostata neatitinka Direktyvos reikalavimų, lengvatinio 5 procentų PVM tarifo nustatymas suskystintoms naftos dujoms balionuose ir kituose slėginiuose induose galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
suderinama tik laikantis minėtos sutarties 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Antra, kaip buvo minėta pagal Direktyvos III priedo 22 punktą gamtinių dujų tiekimui lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas iki 2030 m. sausio 1 d., tačiau pagal projekto nuostatas nėra siūloma nustatyti riboto aptariamos lengvatos galiojimo termino. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos derinant jas su Direktyvos reikalavimais. Trečia, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Keičiamo įstatymo
buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siūlomas mažesnis lengvatinis PVM tarifas gamtinėms dujoms ir suskystintoms naftos dujoms balionuose ir kituose slėginiuose induose todėl, kad „<...> centralizuotai šilumą gaunantiems vartotojams buvo taikytas nulinis PVM tarifas <...>, valstybės biudžeto lėšomis iš dalies kompensuoti elektros energijos ir gamtinių dujų kainų augimą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams <...>“. Pažymėtina, jog aiškinamajame rašte nurodomi argumentai nustatant diferencijuotą lengvatinį PVM tarifą galėtų būti laikomi pagrindžiančiais projektu teikiamą siūlymą tik
tarifo taikymo nesiūloma apriboti nustatant jo taikymą tik 2022 mokestiniams metams. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas, nei projektu siūlomas, energijos rūšis. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai ir įvertinus įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. Nepapildžius projekto 2 straipsnio nuostatomis dėl jo taikymo, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. 4. Atsižvelgus į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]