Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881
įstatymas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius arba atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881
tikslai ir uždaviniai Atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir įgyvendina strateginius Lietuvos Respublikos energetikos tikslus:
nepriklausomybės strategijos 49, 52.1.3, 52.2.3 p. nuostatas;
plėtros programos 2015-2021 m. 30.1 p. nuostatas;
klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. nuostatas (AEI127, AEI128);
strategijos 149, 150.4, 152.1 p. nuostatas. Taip pat, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimas atitinka ir strateginius Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2020-2024 m. tikslus, nustatytus programos 7, 149.1, 152-155 punktuose. Vis dėlto, nors nurodyti strateginiai energetikos politikos įgyvendinimo tikslai numato atliekinės šilumos panaudojimo skatinimo poreikį, tačiau faktiškai tai numatančio pakankamo teisinio reguliavimo iki šiol nėra nustatyta. Dėl šios priežasties atliekinės šilumos panaudojimo potencialias iki šiol nėra išnaudotas įvairiuose Lietuvos sektoriuose: gamybos sektoriuje (pvz., naftos perdirbimo gamyklos, plieno perdirbimas, chemijos pramonė), paslaugų sektoriuje (pvz. kompiuterių centrai, skalbyklos, šaldymo sandėliai ir nuotekų bei vandens išteklių tvarkymas), atliekų šalinimo sektoriuje (pvz. terminis atliekų apdorojimas, medžiagų ciklų uždarymas atskirose įmonėse) ir energijos konversijoje (pvz. kondensacinės elektrinės, atliekinių dujų šiluma iš degimo procesų).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuostata, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos ne tik už gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį, bet ir už gamintojų, naudojančių atliekinę šilumą, pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį. Nurodytas siūlomas papildymas, t.y. atliekinės šilumos panaudojimo elektros energijos gamybai bei jos suvartojimui, skatinimas, ne tik atitinka aukščiau nurodytus strateginius nacionalinius energetikos politikos dokumentus, didina vietinės energijos gamybos apimtis ir valstybės energetinę priklausomybę, tačiau ir sukelia tiesioginę ekologinę bei ekonominę naudą. Įstatymo projektu nėra apribojama konkreti technologija, kurios pagrindu atliekinė šiluma panaudojama elektros gamybai ir skatinamas visų galimų technologijų panaudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Lukas Savickas, Ieva Pakarklytė, Andrius Bagdonas, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Romualdas Vaitkus. 3.
santykiai Šiuo metu galiojančio Įstatymo 74 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos tik iš gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam elektros energijos kiekiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 74 straipsnio 5 dalies 1 punktą nuostata, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos ne tik gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam elektros energijos kiekiui, bet ir atliekinę šilumą naudojančių gamintojų pasigamintam ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotam elektros energijos kiekiui. Pagrindinės ekologinės naudos, prie kurių prisideda Įstatymo projekto priėmimas nurodomos žemiau. Atliekinės šilumos panaudojimas elektros gamybai: · nekelia papildomų emisijų (anglies dvideginio, kietųjų dalelių, azoto oksido, kt.); · iš esmės nereikalauja jokių papildomų išteklių, taip pat papildomos erdvės naujų elektros gamybos įrengimų statybai; · mažina atsitiktinius šilumos išmetimus į aplinką; · mažina slėgio šilumos garų emisijos keliamą triukšmą.
Įstatymo projekto priėmimas taip pat sukelia tiesioginę ekonominę naudą: · nereikia papildomų pirminių energijos šaltinių, kad atliekinė šilumos energija būtų paversta naudinga elektros energija; · ūkio subjektai gali sumažinti savo kuro ir elektros išlaidas; · mažesnės energijos išlaidos reikšmingai paveiktų ūkio subjektų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje; · mažesnė priklausomybė nuo energijos rinkos kainų (mažesnė nenuspėjamo iškastinio kuro kainų padidėjimo rizika);
Įstatymo projektas atitinka ir strateginius ES politikos tikslus, pagal kuriuos atliekinės šilumos panaudojimas ūkio sektoriuose skatinamas kaip viena iš esminių energijos efektyvumą didinančių priemonių: · Europos Komisijos 2019 m. rugsėjo 25 d. rekomendacijas Nr. 2019/1659 dėl šildymo ir vėsinimo efektyvumo potencialo išsamaus vertinimo turinio pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį (L_2019275LT.01009401.xml (europa.eu); · Europos Parlamento priimtą ES šildymo ir vėsinimo strategiją (TA (europa.eu); · 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB nuostatas. Atliekinės šilumos panaudojimas yra laikomas viena iš energijos efektyvumo didinimo priemonių.
Pastebėtina, jog energijos efektyvumo didinimo srityje Europos Komisijos 2020-10-14 ataskaitoje dėl valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2012/27/ES nurodyta, kad: „Labai mažai tikėtina, kad septynios valstybės narės (Bulgarija, Kroatija, Čekija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija) pasieks reikalaujamą sutaupytos energijos kiekį iki 2020 m. gruodžio 31 d., jei nesiims papildomų veiksmų.“
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto priėmimas skatins ūkio subjektus ne švaistyti, o efektyviai panaudoti atliekinę šilumą elektros energijos gamybai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu numatytas teisinis reguliavimas sudarys geresnes sąlygas skatinti ūkio subjektus panaudoti atliekinę šilumą elektros energijos gamybai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektu reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki 2022 m. spalio 31 d. turės pakeisti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2022-02-21 Nr. XIVP-1330 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paslaugų lėšos nerenkamos už gamintojų naudojant atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nėra pateiktas įvertinimas dėl galimo siūlomo reguliavimo poveikio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų surinkimui, todėl neaišku, kokios būtų priimto įstatymo pasekmės, ar projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus tikslingumo ir proporcingumo principus. Manytume, kad prieš svarstant šį projektą turėtų būti gautos Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados. Antra, siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes neaiški gamintojų, naudojančių atliekinę šilumą, skatinimo tvarka. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnį, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas keičiamo įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimi, o atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo priemonių taikymo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė. Trečia, nesuprantama, kodėl siūloma įtvirtinti alternatyvų reguliavimą, nustatant, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos už gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius arba atliekinę šilumą pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį.
Manytume, kad toks siūlomas reguliavimas nedera su keičiamame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, kiek tai susiję su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų skatinimu. Ketvirta, dalies ūkio subjektų atleidimas nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimo galimai laikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama valstybės pagalba, todėl turėtų būti iš anksto derinamas su Europos Komisija. 2. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus: -projekto 1 straipsnis turi tik vieną dalį, todėl jos numeruoti nereikia; -projekto 2 straipsnyje nėra įstatymo taikymo nuostatų, todėl 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]