Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 19 straipsnio 5 dalį 4, 5, 6 ir 7 punktais ir jį išdėstyti taip: „4) visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką;
5) degalams, kurie skirti vidaus degimo varikliniam autotransportui;
6) centriniam šildymui ir buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms gamtinėms dujoms, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui;
7) trąšoms“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m.
kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti lengvatinį 0 proc. pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) tarifą visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką, trąšoms, autotransporto degalams, visoms kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, rūšims ir centriniam šildymui, tokiu būdu palengvinant mažiausias pajamas gaunančių gyventojų finansinę padėtį. Absoliuti dauguma ES šalių taiko lengvatinius PVM tarifus maistui, šildymui, taip palengvindami mažesnių pajamų gyventojams išlaidų naštą. Nes kuo mažesnes pajamas gauna gyventojas, tuo didesnę dalį jo išlaidose sudaro maisto produktai. LT piliečių pajamos, lyginant su kitomis ES valstybėmis yra smarkiai mažesnės, o PVM maistui – smarkiai didesnis, pvz. net 4 kartus daugiau, nei Lenkijoje. Todėl Lenkijoje skurdo lygis yra mažesnis, nei Lietuvoje. Be to, PVM mokesčio lengvatos maisto produktams neturi tik kelios ES valstybės, ir, deja, tarp jų yra ir Lietuva. Nulinis PVM tarifas siūlomas dėl labai sparčiai augančių maisto, autotransporto degalų ir kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, kainų ir atsižvelgiant į nulinį arba sumažintą PVM tarifą šioms prekėms Lenkijoje (išskyrus degalus – jiems Lenkijoje taikomas 8 proc. PVM tarifas). Jei tokia PVM sistema Lenkijoje mažina skurdą ir amortizuoja minėtų prekių ir paslaugų šuolius, tai veiks ir Lietuvoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 0 procentų PVM tarifas aukščiau išvardintiems dalykams nėra taikomas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 5 dalį punktais, kuriuose numatoma, kad lengvatinis 0 procentų PVM tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką, trąšoms, autotransporto degalams, visoms kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, rūšims ir centriniam šildymui. Tai palengvins mažesnių pajamų gyventojams išlaidų naštą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Dabartinis kainų šuolis per kitų prekių PVM papildys Lietuvos biudžetą ženkliomis sumomis, kurios nėra numatytos patvirtintame biudžete ir tokiu būdu amortizuos siūlomus PVM tarifų sumažinimus. Galimas laikinas lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, tačiau apmokestinus didžiausių pajamų gavėjus - Lietuvos gyventojus bent jau vidutiniu mokesčių dydžiu, nekalbant net apie progresinius, biudžetas gautų daugiau, nei prarastų dėl šios lengvatos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, maisto pramonei ir šalies ūkio augimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„0 procentų PVM“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Petras Gražulis
2022-02-18 Nr. XIVP-1319 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 5 dalį nauju 4 punktu nustatant, kad lengvatinis 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį ir tabaką“. Pažymėtina, jog 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) 99 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %. Be to, Direktyvos III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtiems žmonių ir gyvūnų maistui, gyviems gyvūnams, sėkloms, augalams ir sudedamosioms dalims, paprastai naudojamoms maisto produktams paruošti, bei produktams, paprastai skirtiems naudoti kaip maisto produktų papildai arba pakaitalai. Atsižvelgus į Direktyvos nustatytus reikalavimus ir Direktyvoje vartojamas sąvokas bei į Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią į sąvokos „maisto produktas“ turinį patenka ir gėrimai, tačiau nepatenka tabakas, siūlytina projekto nuostatą derinti su minėtomis sąvokomis, atsisakant perteklinių žodžių
„visiems“ bei „tabaką“, o vietoje žodžio „alkoholį“ vartojant sąvoką „alkoholinius
gėrimus“. 2.
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį nauju 5 punktu nustatant, kad lengvatinis 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „degalams, kurie skirti vidaus degimo varikliniam autotransportui“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neatitinka Direktyvos nuostatų. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, o Direktyvos 99 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %. Direktyvos 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priedo, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas degalams, kurie skirti vidaus degimo varikliniam autotransportui. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. Antra, projekte vartojama sąvoka „vidaus degimo variklinis autotransportas“ yra neaiški. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose tokia sąvoka nėra vartojama. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 3. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį nauju 6 punktu nustatant, kad lengvatinis 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „centriniam šildymui ir buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms gamtinėms dujoms, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini Direktyvos reikalavimai.
Direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti Direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Be to, Direktyvos 99 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte siūloma taikyti lengvatinį 0 procentų PVM tarifą „visoms kuro, skirto gyvenamųjų patalpų šildymui, rūšims ir centriniam šildymui“, tačiau projekte yra siūloma „centriniam šildymui ir buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms gamtinėms dujoms, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, tačiau šiai energijos rūšiai projekto rengėjai nesiūlo taikyti lengvatinio 0 procentų PVM tarifo. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios elektros energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant elektros energiją. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktuose yra numatytas lengvatinis 9 procentų PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti bei buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus projektu siūlomos nuostatos santykis su šiomis keičiamo įstatymo nuostatomis, tad įsigaliojus projekto nuostatoms susidarytų situacija, kai toms pačioms prekėms/paslaugoms būtų taikomi du skirtingi lengvatiniai PVM tarifai. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalį nauju 7 punktu nustatant, kad lengvatinis 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas „trąšoms“. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neatitinka Direktyvos nuostatų.
Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, o Direktyvos 99 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %. Direktyvos 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priedo, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas trąšoms. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. 5. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. kovo 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai ir įvertinus įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 6. Atsižvelgus į tai, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 7.
siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
esantis trumpinys „Nr.“ rašytinas didžiosiomis raidėmis, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje;
pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
pavadinimas tikslintinas išdėstant jį pagal 2 straipsnio turinį, t. y. pavadinime atsisakant žodžių „ir įgyvendinimas“, jei projekto 2 straipsnis nebus papildytas šiomis nuostatomis;
dalis nenumeruotina;
d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]