Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis.
Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinį mokymą profesinio mokymo vietą neturi asmenys :
valstybės lėšomis įgiję dvi arba daugiau kaip dvi kvalifikacijas kvalifikacijų , taip pat asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu , ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją profesinę kvalifikaciją įgijo
arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštojo mokslo kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą; arba kai priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas ;
mokęsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose bei nutraukę profesinį mokymą savo noru, jei išklausė daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos;
asmenys, jau turintys vieną valstybės lėšomis finansuotą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą.
Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturintys asmenys Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinį mokymą profesinio mokymo vietą neturi asmenys :
valstybės lėšomis įgiję dvi arba daugiau kaip dvi kvalifikacijas kvalifikacijų , taip pat asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu , ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją profesinę kvalifikaciją įgijo
arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštojo mokslo kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą; arba kai priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas ;
mokęsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose bei nutraukę profesinį mokymą savo noru, jei išklausė daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos;
asmenys, jau turintys vieną valstybės lėšomis finansuotą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą. 2.
nurodytą kvalifikacijų skaičių:
1) neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurių trukmė mažesnė negu 20 kreditų, arba 360 valandų;
2) vienai kvalifikacijai prilyginamos dvi ar trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą. 3. Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, bei asmenims, kurių profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo, vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai .“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1304(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2022 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturintys asmenys 1.
Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinį mokymą profesinio mokymo vietą neturi asmenys :
valstybės lėšomis įgiję dvi arba daugiau kaip dvi kvalifikacijas kvalifikacijų , taip pat asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu , ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją profesinę kvalifikaciją įgijo
arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštojo mokslo kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą; arba specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys, kurie, priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo, valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, iš jų pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo baigdami bendrojo ugdymo programas;
2) valstybės lėšomis įgiję vieną kvalifikaciją ir mokęsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, jeigu jie, išklausę daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos, nutraukė profesinį mokymą savo noru arba su jais profesinio mokymo sutartis buvo nutraukta;
asmenys, jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją , įgytą baigus studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinį mokymą profesinio mokymo vietą neturi asmenys :
valstybės lėšomis įgiję dvi arba daugiau kaip dvi kvalifikacijas kvalifikacijų , taip pat asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu , ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją profesinę kvalifikaciją įgijo
arba įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, jeigu daugiau kaip pusę aukštojo mokslo kvalifikacijos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą; arba specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys, kurie, priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo, valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, iš jų pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo baigdami bendrojo ugdymo programas;
2) valstybės lėšomis įgiję vieną kvalifikaciją ir mokęsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, jeigu jie, išklausę daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos, nutraukė profesinį mokymą savo noru arba su jais profesinio mokymo sutartis buvo nutraukta;
asmenys, jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją , įgytą baigus studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 3) asmenys, antrą kartą pretenduojantys mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį, kurią baigus suteikiama kvalifikacija, išskyrus atvejus, kai profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai, profesinio mokymo teikėjai, vykdantys asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymą.
nurodytą įgytų kvalifikacijų skaičių:
kvalifikacijos, įgytos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurių trukmė mažesnė negu 20 mokymosi kreditų, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų apimtis nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
2) vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą. 3. Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, ir asmenims, kurių profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo, vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai.“
sporto ministras iki
31
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio keitimo poreikis kilo dėl to, kad jo nuostatos išdėstytos nepakankamai aiškiai ir yra nepakankamai nuoseklios, nes neproporcingai riboja valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų prieinamumą asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo baigę itin trumpas formaliojo profesinio mokymo programas, kurių apimtis kreditais gali būti prilyginama kompetenciją suteikiantiems profesinio mokymo programų moduliams; asmenims, kurie įgijo kelias kvalifikacijas baigdami vieną formaliojo profesinio mokymo programą taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, kurie dvi kvalifikacijas įgyja kartu baigdami bendrojo ugdymo programas. Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau ir teisingiau nustatyti teisės į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą neturinčius asmenis. Įstatymo projekto tikslai:
1) užtikrinti asmenims teisingą ir proporcingą valstybės finansuojamo profesinio mokymo prieinamumą;
2) užkirsti kelią piktnaudžiavimui asmenims, kurie į valstybės finansuojamą formaliojo tęstinio profesinio mokymo vietą stoja ne dėl suteikiamos kvalifikacijos, bet dėl mokiniams suteikiamų lengvatų, programos pasirenka nebaigti ir pakartotinai stoja į valstybės finansuojamą vietą kito priėmimo etapo metu.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) kvalifikaciją įgijusių asmenų teisę į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą nustatyti atsižvelgiant į kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų specifiką;
2) riboti valstybės finansuojamo tęstinio profesinio mokymo prieinamumą asmenims, kurie mokėsi atitinkamoje vietoje, bet nutraukė mokymąsi;
3) nustatyti tolygias teises specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 37 straipsnyje nustatyti teisės į valstybės finansavimą neturintys asmenys. Nors 37 straipsnio
neatsižvelgiama į kvalifikaciją suteikiančių profesinio mokymo programų specifiką. Skirtingais periodais parengtos formaliosios profesinio mokymo programos labai skiriasi. Jų trukmė gali būti nuo vienos savaitės iki 3 metų. Yra formaliojo profesinio mokymo programų, kurios suteikia daugiau nei vieną kvalifikaciją. Nustatant asmenų teisę į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, į minėtą programų netolygumą neatsižvelgiama. Dėl to asmenys, baigę savaitės, kelių savaičių ar kitos trumpos trukmės profesinio mokymo programas, ne tik priskiriami prie asmenų, išnaudojusių vieną valstybės finansuojamos vietą, bet ir neturi galimybės patekti į pirminį profesinį mokymą.
Vadovaujantis 37 straipsnio nuostatomis į valstybės finansuojamą vietą negalėtų pretenduoti asmenys, kurie įgijo daugiau nei vieną kvalifikaciją baigdami vieną profesinio mokymo programą. Įstatymo 37 straipsnyje teisė į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą nesuteikiama asmenims, įgijusiems dvi ar daugiau kvalifikacijų, taip pat tris kvalifikacijas įgijusiems asmenims, jeigu pirmąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamiesi (arba nenutraukę mokymosi) antrąją profesinę kvalifikaciją įgijo kartu su viduriniu išsilavinimu. Praktikoje pastebėta, kad reikalavimas mokytis nuosekliai arba nenutraukiant mokymosi užkerta kelią mokytis valstybės lėšomis asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl to, kad turėjo dirbti, nes reikėjo padėti šeimai ir pan., buvo nutraukę mokymąsi. Įstatymo 37 straipsnyje nenumatyta galimybė valstybės lėšomis įgyti tris kvalifikacijas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems reikiamo išsilavinimo neįgijusiems asmenims, kurie pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgyja kartu pabaigdami bendrojo ugdymo programas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad „atskirais atvejais, nustatytais švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąraše, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jis gali būti teikiamas neturint reikiamo išsilavinimo “. Atkreiptinas dėmesys, kad šie asmenys mokosi pagal atitinkamas bendrojo ugdymo programas, bet jas baigę išsilavinimo neįgyja, o gauna atitinkamos programos baigimą liudijantį pažymėjimą.
teisė į valstybės finansuojamą profesinį mokymą kvalifikaciją įgijusiems asmenims, kurie vienu metu mokosi pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 37 straipsnyje 3 punktas nėra išbaigtas, nes teisė į valstybės finansuojamą profesinį mokymą antrą kartą pretenduojantiesiems mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą jau ribojama 1 punkto nuostatomis, tačiau ši dalis neriboja tokios teisės asmenims, kurie jau mokėsi valstybės finansuojamoje vietoje ir mokymą nutraukė. Praktika parodė, kad dalis valstybės finansuojamoje tęstinio profesinio mokymo vietoje pasimokiusių asmenų nutraukia mokymąsi, tačiau kito priėmimo metu vėl įstoja į valstybės finansuojamą tęstinio profesinio mokymo vietą, tikėtina, suinteresuoti ne kvalifikacijos įgijimu, o mokiniams teikiamomis lengvatomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma atsisakyti įrašytos sąlygos, kad tris kvalifikacijas įgiję asmenys turi būti mokęsi nuosekliai (ar nenutraukę mokymosi), taip padidinat profesinio mokymo prieinamumą tiems asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl sveikatos problemų, dėl to, kad turėjo dirbti, nes reikėjo padėti šeimai ir pan., buvo nutraukę mokymąsi. Įstatymo projekte siūloma, 1 dalies 1 punktą papildyti nuostata, leidžiančia specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, kurie buvo priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo, valstybės lėšomis įgyti tris kvalifikacijas tais atvejais, kai dvi kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas.
Įstatymo projekte siūloma patikslinti 37 straipsnio nuostatą, ribojančią teisę antrą kartą mokytis pagal tęstinio profesinio mokymo programą ar jos modulį. Siūloma nustatyti, kad teisės į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą neturi tie kvalifikaciją įgiję asmenys, kurie mokėsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą ir nutraukė profesinį mokymą savo noru, išklausę daugiau kaip pusę tęstinio profesinio mokymo programos. Įstatymo projekte siūloma palikti ankstesnę nuostatą, leidžiančią vienu metu mokytis tik pagal vieną valstybės lėšomis finansuojamą programą. Įstatymo projekte siūloma papildyti 37 straipsnį 2 dalimi, nustatančia formaliojo profesinio mokymo programų apimtį /trukmę – mažesnė negu 20 kreditų, arba 360 valandų, – nuo kurios nebūtų ribojama teisė į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą. Įstatymo projekte siūloma, kad šis straipsnis netaikomas asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, bei asmenims, kurių profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo, vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai iš esmės neturės. 8.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks. 14. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 15.
projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „profesinis mokymas“, „valstybės finansuojamos vietos“, „teisė į valstybės finansuojamas formaliojo profesinio mokymo vietas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Jurgita Šiugždinienė
2022-01-27 Nr. XIVP-1304 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas “ turėtų būti derinama su kitomis projektu nekeičiamomis šio punkto formuluotėmis „ kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu“, „kartu su viduriniu išsilavinimu“, taip pat su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis. Taip pat nėra aišku, kuo skiriasi šio punkto nuostata, nustatanti, kad teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturi asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, kai pirmąją kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu, antrąją – kartu su viduriniu išsilavinimu , nuo nuostatos, nustatančios, kad teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturi priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas . Kitaip sakant, abi įstatyminės nuostatos savo turiniu yra analogiškos, nes numato tas pačias nefinansavimo sąlygas – kai įgytos trys kvalifikacijos, iš kurių pirmos dvi kartu su bendrojo ugdymo programomis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo
valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose“ keistina formuluote „valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje“. 3.
keičiamame įstatymo
valstybės lėšomis finansuotą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ keistina formuluote „aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą po studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo
dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba 360 valandų“, kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad profesinio mokymo programos apimtis yra matuojama kreditais. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo
dalyje yra vartojama sąvoka „ asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą“. Ši sąvoka taip pat yra vartojama ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio
į tai, kad keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 37 straipsnio 1 ir 3 punktuose, o taip pat 18 straipsnio 3 dalyje bei 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra vartojama sąvoka „asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymas“. Šiuo atveju nėra aišku, ar šių asmenų mokymas vykdomas nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka, ar tiesiog minimas profesinis mokymas asmenų, kuriems taikomos nurodytuose įstatymuose nustatytos sąlygos. Manytina, kad keičiamame įstatyme nurodytosios sąvokos turėtų būti suderintos ir vartojamos viena prasme. 6. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras reguliuoja nemažai priėmimo į profesines mokyklas procedūrų, manytina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti peržiūrėti ir pakeisti atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atitinkamai projekto 2 straipsnis turi būti papildytas 2 dalimi, kuri turėtų įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo, su įpareigojimu iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Taip pat turėtų būti tikslintinas ir projekto 2 straipsnio pavadinimas. 7. Projekto 1 straipsnio lyginamajame variante turi būti sunumeruota keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo reglamentavimo pakeitimų, susijusių su kvalifikacijų įgijimu valstybės biudžeto lėšomis, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2022-05-24 Nr. XIVP-1304(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Pažymime, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis turėtų įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo, t.y. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ turėtų būti įrašyti žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 2. Projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. birželio 1 d., ne tik neatitinka įstatymų leidybos procesą reguliuojančių teisės normų, tačiau svarstytina ar ji apskritai reali tinkamo įstatymo įgyvendinimo požiūriu. Pagal Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalį Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Konstitucijos 71 straipsnio
ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Taigi, numatant tokią įsigaliojimo datą, nebus sudarytos galimybės Respublikos Prezidentui pasirašyti arba grąžinti įstatymus Seimui per nustatytą terminą, t.y. per dešimt dienų nuo įstatymų įteikimo. Be to, svarstytina, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras turės realias galimybes tinkamai parengti ir priimti įstatymo įgyvendinančiuosius teisės aktus, įgalinančius tinkamai taikyti įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el.
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1304 2022-05-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius (pavaduojantis Arvydą Anušauską), Eugenijus Jovaiša, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušrinė Norkienė, Edmundas Pupinis, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Ministro pirmininko patarėja Aistė Kairienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas“ turėtų būti derinama su kitomis projektu nekeičiamomis šio punkto formuluotėmis
„kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu“, „kartu su viduriniu
išsilavinimu“, taip pat su keičiamo įstatymo 11 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis.
Taip pat nėra aišku, kuo skiriasi šio punkto nuostata, nustatanti, kad teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturi asmenys, valstybės lėšomis įgiję tris kvalifikacijas, kai pirmąją kvalifikaciją įgijo kartu su pagrindiniu išsilavinimu, antrąją – kartu su viduriniu išsilavinimu , nuo nuostatos, nustatančios, kad teisės į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą neturi priimti mokytis neturėdami reikiamo išsilavinimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintys asmenys valstybės lėšomis įgijo tris kvalifikacijas, kai pirmąją ir antrąją kvalifikacijas įgijo kartu baigdami bendrojo ugdymo programas . Kitaip sakant, abi įstatyminės nuostatos savo turiniu yra analogiškos, nes numato tas pačias nefinansavimo sąlygas – kai įgytos trys kvalifikacijos, iš kurių pirmos dvi kartu su bendrojo ugdymo programomis. Nepritarti Švietimo įstatymo 12 str. 3 d. nustato, kad profesinis mokymas teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, tačiau atskirais atvejais, nustatytais švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąraše, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jis gali būti teikiamas neturint reikiamo išsilavinimo. Įgyvendinant šią Švietimo įstatymo nuostatą, siekiama užtikrinti kuo didesnį profesinio mokymo prieinamumą asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto negalios .
Tokiems mokiniams yra sudarytos galimybės kartu su profesinio mokymo programa mokytis ir pagal bendrojo ugdymo programas ( individualizuotą pagrindinio ugdymo programą ar socialinių įgūdžių programą ). Bendrojo ugdymo programos (ugdymo turinys, ugdymo metodai, mokymosi pasiekimų vertinimas) pritaikomos pagal mokinių galias ir gebėjimus. Mokiniams, baigusiems bendrojo ugdymo programas - individualizuotą pagrindinio ugdymo programą ar socialinių įgūdžių programą, išsilavinimas – atitinkamai pagrindinis ar vidurinis – nesuteikiamas, mokiniai gauna tik atitinkamos bendrojo ugdymo programos baigimą liudijantį mokymosi pasiekimų pažymėjimą. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
formuluotė „valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose“ keistina formuluote „valstybės finansuojamoje profesinio mokymo vietoje“. Nepritarti Nepritarti, nes kalbama apie asmenis (daugiskaita) ir jų mokymo vietas (ne vieną vietą). 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
formuluotė „valstybės lėšomis finansuotą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ keistina formuluote „aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą po studijų valstybės finansuojamoje studijų vietoje“. Pritarti Siūloma 37 str. 1 d. 3 p. formuluotė:
asmenys, jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją , įgytą baigus studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
keičiamame įstatymo37 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „arba 360 valandų“, kadangi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 13 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad profesinio mokymo programos apimtis yra matuojama kreditais. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes formuluotė tikslinama ir pagal LRV išvados siūlymą Nr. 1.1. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
keičiamoje įstatymo37 straipsnio 3 dalyje yra vartojama sąvoka „ asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas pagal Užimtumo įstatymą ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą“. Ši sąvoka taip pat yra vartojama ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje, 36 straipsnio 8 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo galiojančios redakcijos 37 straipsnio 1 ir 3 punktuose, o taip pat 18 straipsnio 3 dalyje bei 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra vartojama sąvoka „asmenų, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, mokymas“. Šiuo atveju nėra aišku, ar šių asmenų mokymas vykdomas nurodytuose įstatymuose nustatyta tvarka, ar tiesiog minimas profesinis mokymas asmenų, kuriems taikomos nurodytuose įstatymuose nustatytos sąlygos. Manytina, kad keičiamame įstatyme nurodytosios sąvokos turėtų būti suderintos ir vartojamos viena prasme. Pritarti Siūloma 37 str. 3 d. formuluotė: „ 3.
3 d. formuluotė: „
straipsnis netaikomas asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, ir asmenims, kurių profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo, vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai.“ 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras reguliuoja nemažai priėmimo į profesines mokyklas procedūrų, manytina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų būti peržiūrėti ir pakeisti atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atitinkamai projekto 2 straipsnis turi būti papildytas 2 dalimi, kuri turėtų įsigalioti iš karto po įstatymo paskelbimo, su įpareigojimu iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat turėtų būti tikslintinas ir projekto 2 straipsnio pavadinimas. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes formuluotė patikslinta ir pagal Komiteto pasiūlymą Nr. 1. Siūloma formuluotė: „
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir
sporto ministras iki 2022 m. gegužės 31
įgyvendinamuosius teisės aktus. “ 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-271
straipsnio 1 dalis. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o projektu siekiama gana esminių profesinio mokymo reglamentavimo pakeitimų, susijusių su kvalifikacijų įgijimu valstybės biudžeto lėšomis, dėl projekto siūlome gauti ir Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada gauta. 2.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-02-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1304 atitiktį
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-041
valdybos 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-425 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1304 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 2 straipsnio 5 dalį profesinio mokymo programos apimtis matuojama ne valandomis, o mokymosi kreditais, todėl Įstatymo projektu keičiamame Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „arba 360 valandų“ neatitinka keičiamo Profesinio mokymo įstatymo reguliavimo.
Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) neįskaitomos kvalifikacijos, įgytos pagal
formaliojo profesinio mokymo programas, kurių trukmė mažesnė negu 20 mokymosi kreditų, o jeigu formaliojo profesinio mokymo programų apimtis nustatyta valandomis, jų atitiktis mokymosi kreditams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;“. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-041
ir proporcingą valstybės finansuojamo profesinio mokymo prieinamumą, tačiau siūlomos Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos sukuria nelygiateisiškumo pagrindą ir sudaro sąlygas pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinio mokymo vietą asmenims, kurie, išklausę daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos, nutraukė mokymąsi ne savo noru, o su jais profesinio mokymo teikėjo iniciatyva buvo nutraukta profesinio mokymo sutartis už jos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma keičiamo Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) valstybės lėšomis įgiję kvalifikaciją ir
mokęsi pagal tęstinio profesinio mokymo programą valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, nutraukė profesinį mokymą savo noru arba su jais profesinio mokymo sutartis buvo nutraukta, išklausius daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos;“. Pritarti
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „valstybės lėšomis finansuotą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ turi būti keičiama, nes pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas valstybės lėšomis finansuojama ne aukštojo mokslo kvalifikacija, o studijų vietos aukštojo mokslo kvalifikacijai įgyti. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 37 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „
3) jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją, kai studijų vieta buvo finansuota valstybės lėšomis, ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės lėšomis;“. Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti, nes formuluotė tikslinama ir pagal Teisės departamento pastabą Nr. 1.3. Siūloma 37 str. 1 d. 3 p. formuluotė:
asmenys, jau turintys vieną aukštojo mokslo kvalifikaciją , įgytą baigus studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, ir vienu metu besimokantys pagal dvi ar daugiau profesinio mokymo arba aukštojo mokslo pakopinių studijų ar profesinių studijų programų, jeigu bent viena iš šių programų finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 2.1 Seimo narės Silva Lengvinienė, Laima Nagienė 2022-05-16
Argumentai: Projektu siūlomi 37 straipsnio pakeitimai neišsprendžia praktikoje ydingai susiklostančių situacijų, kuomet asmenys, įgiję kvalifikaciją tam tikroje neformalioje programoje, nebegali stoti į pirminio mokymo programą, nes yra laikomi jau turinčiais kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti projektą Įstatymo 11 straipsnio nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: “2.
Jeigu asmuo, turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, kvalifikaciją įgijo profesinio mokymo programoje, kurios apimtis trumpesnė nei 20 kreditų, ši kvalifikacija nėra laikoma jo pirmąja įgyta kvalifikacija. ” Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 1) Pritarus šiam pasiūlymui būtų užkirstas kelias tiems, kas siekia įgijus kitą kvalifikaciją greičiau įsilieti į darbo rinką, nes būtų siunčiami į gerokai ilgesnę pirminio profesinio mokymo programą;
galimybės kvalifikaciją turinčiam asmeniui greičiau baigti bendrojo ugdymo mokyklą, negu yra siūloma šiuo pasiūlymu, t. y. suaugusiųjų mokymą gali įgyvendinti (ir tai daro) ir profesinės m-klos;
poreikiai šiuo metu yra pilnai tenkinami pagal Užimtumo įstatymo 37 str., Švietimo įstatymo 32 str. Profesinio mokymo įstatymo 6 str. 7 d. ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo nuostatas. Užimtumo sistema jau dabar leidžia kas dvejus metus įgyti vis kitą kvalifikaciją (kvalifikacijų skaičius neribojamas). 2.2
Projektu siūlomas 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas nepakankami išsprendžia praktikoje ydingai pasitaikančias situacijas, kuomet mokymo programos teikia daugiau nei vieną kvalifikaciją. Pasiūlymas: Pakeisti projektu siūlomo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
programą . , prilyginamos vienai kvalifikacijai.“ Iš dalies pritarti Balsuota, kad iš dalies pritarti pasiūlymui: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Seimo narių pasiūlymo siekį nenurodyti konkretaus kvalifikacijų skaičiaus, siūloma 37 str. 2 d.
2 d. 2 p. formuluotė: „
2) vienai kvalifikacijai prilyginamos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą.
Projektu siūlomas 37 straipsnio 3 dalies pakeitimas nepakankamai sprendžia praktikoje ydingai pasitaikančias situacijas, kuomet persikvalifikavimas ar kvalifikacijos tobulinimas pagal tęstinio mokymo programą vyksta toje pačioje profesijoje, tačiau Lietuvoje pastebimas didelis tam tikrų konkrečių specialybių trūkumas. Pasiūlymas:
Pakeisti projektu siūlomo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnis netaikomas asmenims, kurių profesinis mokymas vykdomas Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka, asmenims, kurių profesinį mokymą vykdo pataisos pareigūnų profesinio mokymo, vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjai . bei asmenims, įvardintiems šio straipsnio 1 dalyje ir siekiantiems įgyti kitą kvalifikaciją pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą kvalifikacijų sąrašą, sudarytą įvertinus profesinių sektorinių komitetų siūlymus “. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 0. 1) Yra svarbu atskirti dvi kvalifikaciją leidžiančias įgyti sistemas –Švietimo sistemą ir Užimtumo politikos sistemą;
kurių reikia darbo rinkai, yra įmanoma įgyti, bet tai turi būti daroma per Užimtumo sistemą (Užimtumo įstatymo 37 str.);
tarnyba ir STRATA prognozuoja kokios profesijos yra paklausios ir kokių programų reikia (Užimtumo įstatymo 37 str.), todėl šiuo metu esamas mechanizmas numato kokios kvalifikacijas yra reikalingas rinkai. 2.4 Seimo narės Silva Lengvinienė, Laima Nagienė 2022-05-16 Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti Įstatymo projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 11 IR 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1304 “ Nepritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Nepritarti, nes šis pasiūlymas yra susijęs su Seimo narių pasiūlymu Nr. 1., kuriam komitetas nepritarė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendim as: pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1304(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2022-05-112 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad šių metų stojimams į profesines mokymo įstaigas galiotų vieninga stojimo tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad stojimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 1 d., siūloma Projekto Nr. XIVP-1304(2) įsigaliojimo datą numatyti š. m. birželio 1 d. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2022 m. gegužės 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti 7.3. atsižvelgiant į tai, kad projektu Nr.
XIVP-1304(2) yra siekiama jau šių metų stojimuose į profesinio mokymo įstaigas užkirsti kelią piktnaudžiavimui asmenims, kurie į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą stoja ne dėl suteikiamos kvalifikacijos, bet dėl mokiniams suteikiamų lengvatų, taip pat projektu siekiama nustatyti tolygias teises specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims, yra svarbu spėti Įstatymo projektą priimti iki stojimų į profesinio mokymo įstaigas (stojimai prasideda birželio 1 d.). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma Projektą svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė