Projekto lyginamasis variantas
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12¹ STRAIPSNIU
Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Regioninė funkcinė sveikatos priežiūra – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos teritorijoje, nustatytoje nepaisant administracinių apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.“
Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu:
„12¹ straipsnis. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas
1Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą minimalų privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra teikiamos (toliau – atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), teikimas savivaldybės gyventojams užtikrinamas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu. 2. Teritorijas, kuriose vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau – teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą.
Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Teritorijai priskirtos įstaigos privalo bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. 4. Atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą teritorijose, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo teritorijose tvarka, įgyvendina teritorijai priskirtos įstaigos. Teritorijai priskirtų įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalo užtikrinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio nustatyta tvarka. 5. Šio straipsnio nuostatos neriboja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme pacientams nustatytų teisių.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIVP-1303(2) (sujungto su XIVP-1772) lyginamasis variantas
SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12¹ IR 51¹STRAIPSNIAIS
1Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹. Paciento pavėžėjimas – paciento nuvežimo į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) parvežimo iš jos, taip pat paciento pervežimo tarp skirtingų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kai pacientui nereikalinga skubioji medicinos pagalba, paslauga.“
2Papildyti 2 straipsnį 9¹ dalimi:
„9¹. Regioninė funkcinė sveikatos priežiūra – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant tam tikras funkcijas nustatytoje teritorijoje, kurios ribos nesiejamos su administracinių apskričių ir savivaldybių ribomis, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.“
Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas
gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą minimalų privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra teikiamos (toliau – atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), teikimas savivaldybės gyventojams užtikrinamas vykdant regioninę funkcinę sveikatos priežiūrą. 2.
regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau – teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamoms teritorijoms priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir pacientams tinkamą laiką gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą. Atstumų ir pacientams tinkamo laiko gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo kriterijų reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Teritorijai priskirtos įstaigos šioje dalyje nustatyta tvarka privalo bendradarbiauti su kitomis šiai teritorijai priskirtomis įstaigomis toje teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą teritorijose įgyvendina tai teritorijai priskirtos įstaigos, vadovaudamosi sveikatos apsaugos ministro nustatyta atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo teritorijose tvarka. Teritorijai priskirtų įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalo užtikrinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 4. Šio straipsnio nuostatos neriboja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų pacientų teisių.“
Papildyti Įstatymą 51¹ straipsniu: „51¹ straipsnis. Pacientų pavėžėjimas 1.
organizavimas ir teikimas Lietuvos Respublikoje yra mišrus:
1) savivaldybių lygmens – kai pacientų pavėžėjimo paslaugos teikiamos, siekiant pasinaudoti ir (ar) pasinaudojus įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais savivaldybių funkcijai priskirtomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis;
2) valstybės lygmens – kai pacientų pavėžėjimo paslaugos teikiamos kitais, negu šios dalies 1 punkte nurodytais, su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusiais atvejais. 2. Pacientų pavėžėjimą valstybės ir savivaldybių lygmenimis koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Pacientų pavėžėjimo organizavimas ir teikimas apima specializuotą ir nespecializuotą pacientų pavėžėjimo paslaugas:
1) specializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui reikalinga asmens sveikatos priežiūra;
2) nespecializuota pacientų pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai transportuojamam pacientui nereikalinga asmens sveikatos priežiūra. 4. Pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu. 5. Pacientų priskyrimą prie šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pacientų pavėžėjimo paslaugos gavėjų, pavėžėjimo atvejus, pavėžėjimo organizavimo, koordinavimo, teikimo ir apmokėjimo už pavėžėjimo paslaugas tvarka nustatoma Vyriausybės tvirtinamame pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarkos apraše. 6. Pacientų pavėžėjimo koordinavimas, valstybės lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas (išskyrus pavėžėjimo paslaugų teikimą), valstybės lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas apmokami iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 7.
lygmens specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 8. Savivaldybių lygmens specializuotos ir nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos organizuojamos tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nurodytos transporto organizavimo paslaugos. Savivaldybių lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas apmokamas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu ir jo pagrindu priimtais teisės aktais. Savivaldybės, organizuodamos ir teikdamos pavėžėjimo paslaugas, vadovaujasi šio straipsnio 5 dalyje nurodytu Vyriausybės patvirtintu tvarkos aprašu tiek, kiek šių paslaugų nereglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas ir jo pagrindu priimti teisės aktai.“
įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Iki 2024 m. birželio 30 d. tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomi bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo veiksmai ir įgyvendinamas bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projektas (toliau – Projektas). Projektą įgyvendinančias savivaldybes ir kitus subjektus nustato, kitus reikalingus bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo veiksmus atlieka ir Projekto įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo tvarkos apraše nustatytais šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnio nuostatas atitinkančiais Projekto įgyvendinimo reikalavimais.
Sveikatos apsaugos ministerija iki 2024 m. kovo 1 d. įvertina bandomojo pavėžėjimo modelio organizavimą ir ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Vyriausybei šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingų teisės aktų projektus. 4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2, 10, 11, 15¹, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 46¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 12¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių prastais gyventojų sveikatos rodikliais. 2020 m. Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė buvo trečia trumpiausia ES ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį. (1 paveikslas). 1 paveikslas. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ir ES 2000–2020 metais
Nors 2010–2019 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo sparčiausiai ES, šiai tendencijai sutrukdė Covid-19 pandemijos poveikis – 2020 m. buvo užregistruota 17 proc. daugiau mirčių nei 2019 m. Viena iš priežasčių, lemiančių trumpą vidutinę gyvenimo trukmę, yra ta, kad Lietuvoje yra gana aukštas gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas. Gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklį tarptautinės organizacijos (EBPO, Eurostat, PSO) naudoja kaip pirminį rodiklį sveikatos priežiūros sistemos kokybei matuoti. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas suprantamas kaip mirties priežastys, kurių asmenys iki 75 metų amžiaus gali išvengti laiku gavę veiksmingas intervencijas, įskaitant antrinę prevenciją ir gydymą. EBPO ataskaitos Health at Glance: Europe 2020 duomenimis, Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių ES, 2017 m. standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 184, lyginant su ES27 vidurkiu – 108 (2 paveikslas). Mažiausias šis rodiklis yra Prancūzijoje, Nyderlanduose – šalyse, kurios įvairių tarptautinių organizacijų vertinimu pripažįstamos kaip šalys, kuriose sveikatos sistemos yra geriausios. 2 paveikslas. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas Europos Sąjungos šalyse, 2017 m.
Šaltinis: EBPO ataskaita. 2020 m. sveikatos būklės Europoje apžvalga Visose ES šalyse, išskyrus Nyderlandus, gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas asmenų iki 75 m. amžiaus grupėje, 2017 m. duomenimis, didesnis buvo tarp vyrų negu tarp moterų (3 paveikslas). Mažiausias šio rodiklio skirtumas tarp lyčių pastebėtas Nyderlanduose, didžiausias – Lietuvoje: vyrų grupėje gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 267, moterų – 127, o ES-27 vidurkis vyrų grupėje buvo net 2,5 karto mažesnis ir siekė 109; moterų grupėje ES vidurkis 1,6 karto mažesnis nei Lietuvos ir siekė 79. 3 paveikslas. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas pagal lytis Europos Sąjungos šalyse, 2017 m. Moterys Vyrai Šaltinis: Eurostat duomenys 2016 m. Eurostat duomenimis, vyrauja 5 pagrindinės gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo ES-27 šalyse asmenų iki 75 metų amžiaus grupėje priežastys:
i) išeminė širdies liga; ii) cerebrovaskulinės ligos; iii) storosios žarnos vėžys; iv) krūties vėžys (moterims);
v) plaučių ligos, kurios ES-27 lemia iki 65 proc. visų gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių. Lietuva išsiskiria iš kitų ES šalių ypač aukštu išvengiamų mirčių dėl išeminės širdies ligos rodikliu, kuris net 3.6 karto didesnis nei ES-27 šalių vidurkis (4 paveikslas). Eurostat duomenimis[¹], Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių struktūroje išeminė širdies liga sudaro 36 proc. visų gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių; cerebrovaskulinės ligos – 14 proc.; storosios žarnos vėžys – 8 proc.; krūties vėžys ir plaučių ligos – po 6 proc. Lietuvoje šios 5 priežastys lemia iki 70 proc. gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių. 4 paveikslas.
4 paveikslas. Gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo standartizuotas rodiklis, asmenys iki 75 metų, 2017 m. (100 000 gyventojų) Šaltinis: Eurostat duomenys Palyginti su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėmis, prastesni Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai reikalauja sisteminės sveikatos sistemos peržiūros. Dėl COVID-19 pandemijos kilęs papildomas spaudimas sveikatos sistemai dar labiau išryškino struktūrines problemas bei kylančius iššūkius, susijusius su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu. Remiantis Europos Tarybos rekomendacija Lietuvai, būtina sutelkti išteklius, kurių reikia dabartinei krizei įveikti ir savo sveikatos sistemos atsparumui ateityje padidinti, nepamirštant sveikatos prieinamumo, efektyvumo ir kokybės gerinimo iššūkių[²]. Pagrindinės aukšto žmonių mirtingumo nuo ligų, kurių galima išvengti, priežastys yra:
1Nepakankama sveikatos priežiūros kokybė, kurią sąlygoja:
a. neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra; b. ribotas ir netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas; c. nepakankama sveikatos priežiūros sauga ir rizikų valdymas; d. tai, kad sveikatos priežiūra per mažai orientuota į pacientą; e. ribota inovacijų plėtra; f. neracionalus vaistų vartojimas. 2. Sveikatos sistema nepajėgi lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas, kadangi: a. neišplėtotos sveikatos priežiūros paslaugos atsižvelgiant į senstančios visuomenės poreikius; b. trūksta sveikatos sistemos poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros specialistų; c. operatyviam sistemos valdymui trūksta sprendimams priimti reikalingos informacijos. Neefektyvi pirminė sveikatos priežiūra. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai gali būti neišvengiami (pvz., amžius, lytis) ir išvengiami (pvz., žalingi įpročiai, gyvensenos būdas, profesiniai veiksniai ir kita). Lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis identifikavimas ir šalinimas (ar bent jų poveikio minimizavimas).
Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar diabetas, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuo 2005 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar yra viena didžiausių tarp ES šalių (5 paveikslas). 5 paveikslas. Daugelio hospitalizavimo atvejų galima išvengti stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą Šaltinis: EBPO ataskaita. 2019 m. sveikatos būklės šalyse apžvalga. Lietuva Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, apie 80–90 procentų per asmens gyvenimo laikotarpį patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami pirminiame lygyje[³]. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Situacija savivaldybėse labai netolygi. Yra nemažai savivaldybių, kuriose išvengiamų hospitalizacijų rodiklis reikšmingai didesnis nei šalies vidurkis (6 paveikslas). 6 paveikslas. Išvengiamų hospitalizacijų rodiklis savivaldybėse (atvejų skaičius 1000 gyv.), 2019 m. Šaltinis: Higienos institutas Jeigu šeimos gydytojams ir apskritai pirminės sveikatos priežiūros specialistams būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, tai galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, skaičių. Yra nemažai priežasčių, kodėl pirminė sveikatos priežiūra yra nepakankami efektyvi. Iš 2010–2011 m. atlikto šeimos gydytojų veiklos audito[⁴] paaiškėjo, kad šeimos gydytojai vykdo ne visas savo funkcijas.
Šio audito išvados parodė, kad funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, vykdyti jie sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko, todėl dirba nepakankamai efektyviai: nepakankamai laiko skiria diagnostikai ir gydymui, nevykdo kitų pagal kompetenciją nustatytų funkcijų, kurioms būtina gydytojo kvalifikacija. Apklausoje dalyvavę šeimos gydytojai įvardijo priežastis, dėl kurių nevykdo visų nustatytų kompetencijų. Dažniausiai minimos šios priežastys:
Bendras (aktyviojo ir ilgalaikio gydymo) lovų ligoninėse skaičius Lietuvoje per laikotarpį nuo 2011 iki 2019 m. sumažėjo 14,6 proc. (nuo 743,40 iki 643,65 lovų 100 000 gyventojų), o ES 27 šalių bendras lovų ligoninėse skaičiaus vidurkis per tą patį laikotarpį mažėjo nežymiai – 6,3 proc. (7 paveikslas), nes daugelyje ES valstybių stacionarinės pagalbos konsolidavimo reforma įvykdyta jau anksčiau. Nors Lietuvoje vyko ne viena ligoninių tinklo reforma ir bendras lovų ligoninėse skaičius sumažėjo, tačiau Lietuvos ligoninių tinklas pagal bendrą ligoninių lovų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, yra vienas neefektyviausių tarp ES 27 šalių ir beveik 18 proc. viršija šių lovų vidurkį ES 27 šalyse (8 paveikslas). 7 paveikslas. Bendras lovų ligoninėse skaičiaus kitimas 2011–2019 m. Lietuvoje ir ES (27) (100 000 gyventojų) 8 paveikslas. Bendras lovų ligoninėse skaičius 2019 m. Lietuvoje ir ES (27) šalyse (100 000 gyventojų) Šaltinis: Eurostat Neefektyvų išteklių naudojimą rodo ne tik didelis lovų skaičius, bet ir palyginti mažas aktyviojo gydymo lovų užimtumas šalies ligoninėse. Vidutinis aktyviojo gydymo lovos užimtumas (2018 m. duomenimis) Lietuvoje sudaro apie 75 proc. metinio dienų skaičiaus (arba 274 dienas per metus) ir ne daug atsilieka nuo ES vidurkio – 77 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. net 28 ligoninėse (60 proc.) aktyviojo gydymo lovos užimtumas nesiekė šalies vidurkio (9 paveikslas). 9 paveikslas.
Šaltinis: VLK duomenys Mažėjančios paslaugų apimtys tiek dėl natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo šalyje, tiek dėl atskirų savivaldybių gyventojų pasirinkimo gydytis ne savo savivaldybės teritorijoje esančioje ligoninėje (kai kurios ligoninės negali užtikrinti visų reikiamų paslaugų teikimo visą parą), fragmentuota pagalba pacientui, ilgas ir nekoordinuotas paciento kelias pas specialistus, specialistų trūkumas, nepasitikėjimas jų kvalifikacija ir pan. didina stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės netolygumus. Ankstesnė planavimo sistema yra nulėmusi, kad esminių (ypač viešųjų) paslaugų teikėjų tinklas Lietuvoje yra pakankamai tankus ir dažnai vadinamas pertekline infrastruktūra. Būtina ne tik užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą, bet ir optimizuoti tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, gerinant paslaugų kokybę. Viena esminių sąlygų siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą bei kokybę, o drauge optimalų tinklą – savivaldybių ir kitų paslaugų teikėjų regioninis bendradarbiavimas. Būtina užtikrinti pakankamą kokybiškų sveikatos paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams, nesvarbu, kur jie gyvena, ir skatinti naujos kartos kompleksinių, bendruomeninių paslaugų atsiradimą. Sveikatos priežiūros srityje sveikatos priežiūros paslaugų kokybę smarkiai lemia nepakankamas socialinio dialogo (ypač tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų savivaldos lygmeniu) lygis. Dėl to sveikatos priežiūros sistema nėra patenkinti nei pacientai, nei darbuotojai, nei sveikatos priežiūros administratoriai. Sveikatos sistemai iššūkių kelia ir demografiniai pokyčiai. 2004–2019 m. Lietuvoje santykinis gyventojų skaičiaus sumažėjimas buvo vienas didžiausių ES (nuo 3,38 mln. 2004 m. iki 2,79 mln. 2019 m.). Kinta gyventojų amžiaus struktūra, visuomenė sensta – mažėja vaikų, jaunų ir darbingo amžiaus žmonių ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių.
Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai smarkiai atsilieka nuo ES šalių. Išvengiamo mirtingumo bendrai vyrų ir moterų, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir dėl savižudybių daugiausia vyrų rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Būtina didinti sveikatos sistemos efektyvumą ir atsparumą sukrėtimams – stiprinti sveikatos sistemos gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius, tobulinti žmogiškųjų išteklių kompetencijas, pertvarkyti ligoninių tinklą, mažinti hospitalizacijų skaičių, toliau judėti nuo stacionarios priežiūros prie modelio, pagrįsto stipresne pirmine bei ambulatorine priežiūra ir dienos stacionaro paslaugomis, atlaisvinti neefektyviai naudojamus išteklius ir naudoti juos paslaugų kokybei gerinti, ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui didinti. Taip pat būtina gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, siekiant didinti gydymo priemonių veiksmingumą ir gerinti rezultatus, gydymo priemonėmis dvigubai sumažinti išvengiamo mirtingumo lygį. Sisteminės sveikatos problemos taip pat akcentuojamos Nacionaliniame pažangos plane (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5/asr). Projektai turėtų prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano strateginio tikslo „didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, parengti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau visi kartu – Projektai), kuriais sudaromos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos (toliau – Reforma) teisinės prielaidos.
Projektų rengimo tikslas – sudaryti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, teisines prielaidas, kad kokybiškos paslaugos būtų prieinamos geografiniu, komunikaciniu, organizaciniu ir ekonominiu atžvilgiu, ir taip pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, kurios rodikliais ženkliai atsiliekame nuo ES. Projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XI-72, ir Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 4.2.7 veiksmą „priimti Vyriausybės sprendimą dėl kompetencijos centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto ASPĮ tinklo sukūrimo ir reglamentavimo (esamų teisės aktų pakeitimo), atsižvelgiant į demografinių pokyčių nulemtų paslaugų poreikio vertinimą ir viešųjų konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus“. Projektų rengimo uždaviniai:
Bendri asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo principai:
Bendri asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo principai:
Planuojamos veiklos Bazinių paslaugų užtikrinimas savivaldybėje: Pirminių sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimas, telekomunikacijų technologijų ir skaitmeninių sprendimų diegimas nuotolinėms ambulatorinėms paslaugoms vystyti, antrinių specializuotų paslaugų, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos paslaugų plėtrai, kokybei ir prieinamumui gerinti, infrastruktūros modernizavimas (mažėjant stacionarinių paslaugų), infrastruktūros, reikalingos skubios pagalbos kabinetams įkurti, modernizavimas.
Integruotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių išbandymas ir diegimas (pirminės sveikatos priežiūros grandis):
Planuojamos veiklos Integruotų specializuotų (stacionarinių ir ambulatorinių) paslaugų vystymas:
Projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-968 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovė – sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad LNSS įstaigų minimalius išdėstymo ir struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa. LNSS įstaigų steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir struktūros reikalavimai. Pastarosios galiojančios nuostatos dėl įstaigų išdėstymo iš esmės gali būti taikomos tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ne savivaldybių pavaldumo stacionarines paslaugas teikiančioms įstaigoms. Pastebėtina ir tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nėra nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi LNSS įstaigų išdėstymo minimalūs reikalavimai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnyje numatyta LNSS savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnyje numatytoje asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūroje nėra tokios nomenklatūros įstaigos, kuri galėtų teikti integruotas pirminio ir antrinio sveikatos priežiūros paslaugų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirtingos nomenklatūros įstaigos gali integruoti tik to paties sveikatos priežiūros paslaugų lygmens įstaigų teikiamas paslaugas. Sveikatos sistemos teisės aktuose nėra reglamentuoti galimi asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartiniai bendradarbiavimo principai ir sąlygos.
Nė viename sveikatos srities įstatyme nėra reglamentuota galimybė atitinkamas paslaugas teikti teritoriniu (regioniniu) ir klasteriniu principu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. Integruojant asmens ir visuomenės, ambulatorines ir stacionarines, aktyvaus gydymo ir ilgalaikio gydymo bei socialines paslaugas (9 paveikslas) savivaldybės gyventojams turi būti užtikrintas privalomų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo paslaugų paketas (toliau – bazinės paslaugos). Taip siekiama brangias stacionarines paslaugas iš dalies pakeisti efektyvesnėmis ambulatorinėmis paslaugomis. Sveikatos centras bus viena iš savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūroje esančių įstaigų, kurios tikslas – kartu su savivaldybės gydytoju koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų. Dėl savivaldybės sveikatos centro steigimo savivaldybės spręstų pačios (neplanuojamas privalomas savivaldybių sveikatos centrų steigimas). Savivaldybėse sveikatos centrai galės veikti struktūriniu arba tinkliniu pagrindu, užtikrinant, kad bazines paslaugas gyventojai gyvenamojoje teritorijoje gautų tolygiai ir vienodai. Struktūrinei pertvarkai reikės sujungti savivaldybių pavaldumo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o kai kur ir antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Tinklinei pertvarkai reikės sudaryti bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės pirminės arba antrinės sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos biuro ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis. Bendradarbiavimo sutartimis būtų susitariama koordinuotai teikti bazines paslaugas. Bendradarbiavimo sutarties atsiradimas savivaldos lygmeniu – siekis stiprinti socialinį dialogą, socialinius ryšius, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą institucijomis, kuris laikomas viena svarbiausių sąlygų gyventojų socialinei gerovei kurti. Bendradarbiavimo sutartyse turėtų būti susitariama dėl vadybinių dalykų administruojant bazinių paslaugų teikimą tarp bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių įstaigų. Bendradarbiavimo sutartis nebus nei jungtinės veiklos, nei koncesijos, nei paslaugų teikimo, o tik paslaugų koordinavimo, t. y. paslaugų organizavimo ir vadybos gerinimo sutartis. Užtikrinus kokybiškų ir gyventojų poreikius atitinkančių ambulatorinių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybių sveikatos centruose, bus išvengta lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sveikatos būklės blogėjimo ir sumažintas perteklinio stacionarizavimo atvejų skaičius. Išplėtus ambulatorinių paslaugų spektrą, iki šiol tik stacionare teiktų paslaugų dalis bus perkelta į ambulatorinę grandį, taip bus sudarytos prielaidos mažinti stacionaro lovų skaičių, racionaliau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Savivaldybių sveikatos centro koncepcijos įgyvendinimas sudarys prielaidas gerinti stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų integraciją, kuri užtikrins pacientams geresnę aukščiausio lygio specializuotų paslaugų pasiūlą bei viso reikalingo gydymo proceso integralumą.
Įgyvendinant tai, kas pirmiau paminėta, Projektuose pateikiami šie teisinio reguliavimo siūlymai: Keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis, jo 1 dalį papildant nauja savivaldybės pavaldumo nomenklatūros įstaigų grupe – sveikatos centrais. Bazinis paslaugų paketas būtų nustatomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, kurioje bus nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, turės nustatyti minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus (bazines paslaugas).
Siekiant užtikrinti privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) nediskriminavimą teikiant sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atitinkamos savivaldybės gyventojams, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatoma, kad:
Siekiant užtikrinti privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) nediskriminavimą teikiant sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atitinkamos savivaldybės gyventojams, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatoma, kad:
Bendradarbiavimo sutarčių tarp ASPĮ sudarymas šiuo metu teisės aktuose yra reglamentuotas fragmentiškai, nėra aišku, ar visais atvejais bendradarbiavimo sutarčių tarp ASPĮ sudarymas garantuoja kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimą, todėl siekiant užtikrinti paslaugų teikimo kokybę, siūloma Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46¹ straipsnyje aiškiai nustatyti, kad bendradarbiavimo sutartys tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimos tik Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimuose nustatytais atvejais. Be to, siekiant unifikuotų bendradarbiavimo sąlygų nustatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme siūloma nustatyti, kad atitinkamų paslaugų bendradarbiavimo sutarčių pavyzdines formas tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. 9 paveikslas. Sveikatos centro struktūra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai keičiami siekiant patikslinti jau esančias nuostatas dėl to paties sveikatos priežiūros paslaugų lygmens nomenklatūros įstaigų optimizavimo būdų. Siūlomuose keisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatoma, kad savivaldybių sveikatos centrai galėtų veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba bendradarbiavimo sutarčių pagrindu (kaip atskiri juridiniai asmenys).
Atitinkamos stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos (toliau – SAGP) dėl vis didėjančių jų kokybės reikalavimų bei inovacijų spartos vystantis medicinos technologijoms turi būti konsoliduojamos regioniniu principu:
a) ambulatoriškai – per žalius koridorius atskirų ligų atveju, siekiant, kad liga nebūtų užleista;
b) stacionariškai sudėtingesni atvejai – per atskirų ligų gydymo (pavyzdžiui, kardiologija, onkologija, endokrinologija, specializuota chirurgija, retos ligos ir kt.) kompetencijos centrus. Įgyvendinant tai, kas pirmiau paminėta, Projektuose pateikiami šie teisinio reguliavimo siūlymai: Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimu formuojamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) antrinio lygio įstaigų – ligoninių, teikiančių SAGP, – tinklas. SAGP – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, ūmios klinikinės būklės, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kuris negali būti taikomas ne stacionaro sąlygomis. Tai būtinos ir reikalingos antrinio ir tretinio lygio paslaugos, kurių kokybiškas ir prieinamas teikimas pacientams privalo būti užtikrinamas.
LNSS SAGP asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) tinklas Vyriausybės turėtų būti formuojamas ne trumpiau kaip penkeriems metams, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, kurių reikšmes atitinkamam laikotarpiui turėtų nustatyti Vyriausybė:
1) geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumą pacientams;
2) daugiaprofilinių stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
4) skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. LNSS SAGP ASPĮ tinklo esmė – Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis tolygus prieinamų (atitinkančių Vyriausybės nustatytus prieinamumo kriterijus), daugiaprofilinių (pagal Vyriausybės nustatytą privalomų profilių skaičių) ir skubiosios pagalbos visą parą (pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus) atitinkamo minimalaus stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis ir (ar) chirurginis gydymas, kuris negali būti taikomas ne stacionaro sąlygomis, sąrašo paslaugų užtikrinimas pacientams Lietuvos Respublikos teritorijoje. LNSS SAGP ASPĮ tinklas jame esančioms įstaigoms užtikrins teisėtus lūkesčius ir statusą ne trumpiau kaip 5 metams organizuojant ir vystant paslaugų teikimą, planuojant investicijas, siekiant prisitraukti sveikatos priežiūros specialistus ir pan.). Ne mažesnis nei 5 metų terminas pasirinktas jį siejant su 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis (bendras laikotarpis yra nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.).
Praėjus ne mažesniam nei 5 metų laikotarpiui, LNSS SAGP ASPĮ tinklas Vyriausybės turėtų būti formuojamas naujam laikotarpiui, atsižvelgiant į tas pačias (ar naujas) įstatyme nustatytų kriterijų reikšmes. Kitų ne SAGP teikiančių ASPĮ LNSS įstaigų išdėstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje galėtų būti nustatomas, jei atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiais įstatymais ar jų pagrindu priimtais kitais teisės aktais toks išdėstymas būtų nustatytas (pavyzdžiui, pirminė priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pirminės priežiūros ASPĮ išdėstymas atitinkamų savivaldybių teritorijose galėtų būti reglamentuojamas, jei tai būtų nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių ASPĮ planuojamas išdėstymas turėtų būti nustatytas greitosios medicinos pagalbos paslaugas reglamentuojančiame įstatyme arba jo pagrindu priimtame teisės akte ir pan.). Jeigu ASPĮ neatitiks Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio keitime nurodytų LNSS SAGP ASPĮ tinklo kriterijų, ji turės šias alternatyvas:
1) jungtis prie kitos LNSS SAGP ASPĮ tinklo kriterijus atitinkančios SAGP ASPĮ (padalinio ar filialo teisėmis);
2) tapti savivaldybės sveikatos centru (siūlomas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies papildymas 8 punktu);
3) nedaryti nieko ir likti stacionarine ASPĮ, nepriklausančia LNSS SAGP ASPĮ tinklui (akcentuotina, kad Reforma yra savanoriška). Toks statusas ligoninei iš esmės reikštų tai, kad ji ilguoju laikotarpiu vis tiek privalėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl savo tolesnių veiklos perspektyvų (įsivertinti, ar ligoninė tokiu statusu ir toliau galės užtikrinti paslaugų kokybę, bus patraukli pacientams, ar jos veikla bus rentabili).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnyje nurodytoms uždarosioms biudžetinėms įstaigoms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodomi kriterijai nebus taikomi. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems lygiams ir lygmenims ir LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, turės nustatyti minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus (paketus). Ši nuostata reikš tai, kad atitinkamo lygio ir (ar) lygmens, ir (ar) nomenklatūros ASPĮ turi garantuoti, kad būtų teikiamos paslaugos pagal atitinkamus privalomus minimalius asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus. Nors Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalies keitimu ir siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus atitinkamose ASPĮ, tačiau tai nereiškia, kad šiose ASPĮ visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir bus teikiamos. Pavyzdžiui, onkologijos ligų, insultų, miokardo infarktų, infekcinių ligų ir kt. gydymo paslaugos negalės būti užtikrinamos visose LNSS SAGP ASPĮ tinklo įstaigose, todėl tokių sudėtingiausių ir brangiausių paslaugų teikimas turi būti organizuojamas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu.
Atsižvelgiant į tai, Sveikatos sistemos įstatymą siūloma papildyti 12¹ straipsniu, kuriame būtų nustatyta, kad SAGP, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą minimalų privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą ASPĮ nėra teikiamos (toliau – atitinkamos sveikatos paslaugos), jų teikimas savivaldybės gyventojams užtikrinamas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu. Paminėtina, kad nereikia painioti (tapatinti) Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatomų LNSS SAGP ASPĮ tinklo išdėstymo kriterijų su Sveikatos sistemos įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodomais teritorijų suformavimo kriterijais (nors prieinamumo ir atstumo kriterijus sutampa). Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nustatoma, kad regioninė funkcinė sveikatos priežiūra – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos teritorijoje, nustatytoje nepaisant administracinių apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms. Regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teritorijas (toliau – teritorija) ir joms priskiriamas LNSS stacionarines ASPĮ (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų ASPĮ teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas sveikatos paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą.
Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas sveikatos paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustatyti turėtų sveikatos apsaugos ministras. Vadovaudamosi Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi, savivaldybių vykdomosios institucijos įgyvendina įstatymo priskirtą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Sistemiškai vertinant Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį dėl antrinės priežiūros priskirtų funkcijų su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldai priskirtomis funkcijomis, pastebėtina tai, kad antrinės priežiūros organizavimas iš esmės apima savivaldybės antrinio lygio paslaugas teikiančių įstaigų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, pertvarkymą, išlaikymą, struktūros tvirtinimą, vadovo skyrimą ir pan. Projektais nėra įtvirtinama nė viena nuostata, kuri apribotų savivaldos teisę priimti bent vieną iš pirmiau paminėtų sprendimų.
Todėl stacionarines antrinio lygio paslaugas savivaldybių stacionarinės ASPĮ teiktų taip, kaip teikė iki šiol (niekas nesikeistų), o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija tik padėtų susitarti (nustatytų bendradarbiavimo principus) su kitomis regiono savivaldybėmis dėl regione atitinkamų paslaugų (pavyzdžiui, paslaugų COVID-19 liga sergantiems pacientams) teikimo kooperuojantis skirtingo savivaldybių pavaldumo ASPĮ (pagal siūlomo Sveikatos sistemos įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalį sveikatos apsaugos ministras nustatytų teritorijas ir joms priskiriamas LNSS stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios toje teritorijoje gyvenantiems pacientams užtikrintų visų paslaugų prieinamumą). Pakartotinai pažymime, kad įstatymu turi būti įtvirtinti principai, kad tam tikrų paslaugų teikimas gali būti organizuojamas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu. Tokį reglamentavimą įteisinti paskatino pandemijos valdymo pavyzdžiai, kai infekcinių ligų paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo suskirstytos į teritorijas ir paslaugas teikė bendradarbiaudamos su toje teritorijoje esančiomis kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Paminėtina tai, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia šie klasteriai (šių paslaugų teikimas reglamentuotas sveikatos apsaugos ministro įsakymais):
1miokardo infarkto klasteris;
2insultų klasteris;
3traumų klasteris;
4perinatologijos klasteris;
5infekcinių ligų klasteris. Manytina, kad paslaugų organizavimas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu turėtų būti įtvirtintas įstatymu, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos žinotų pagrindinius tokiu paslaugų teikimo principus, kurie ir įtvirtinami Sveikatos sistemos įstatymo 12¹ straipsnyje.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu naikinamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 9 punktas „medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos“ ir 2 dalies 3 punktas „specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos“, nes vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos pagrindinių principų – specializuotų stacionarinių paslaugų daugiaprofiliškumas, monoligoninių integracija kompetencijos centrų pagrindu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šios nomenklatūros įstaigų naikinimas reikš tik tai, kad neturėtų likti savarankiškų (atskirų juridinių asmenų) valstybės ir savivaldybių pavaldumo tokios nomenklatūros įstaigų, bet visos šios nomenklatūros įstaigų teiktos paslaugos išliks ir jos bus teikiamos integruotai daugiaprofilinėse ligoninėse. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje kol kas nėra naikinamos nomenklatūros „palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės“, „greitosios medicinos pagalbos stotys ar skyriai“. Toks keitimas bus atliekamas, kai bus teikiami įstatymų projektai, reglamentuojantys ilgalaikės integruotos priežiūros paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 12 punktas. Šis keitimas suderintas su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio keitimu, kuriame atsisakoma pareigos Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti minimalius LNSS įstaigų struktūros reikalavimus. Pažymėtina tai, kad įstatymuose nėra apibrėžta, kas tai yra „LNSS įstaigų struktūra“.
Vertinant sistemiškai, LNSS įstaigų struktūra turėtų būti suprantama kaip LNSS įstaigų paslaugų struktūra (kokias paslaugas LNSS įstaigos privalo teikti). Kokias paslaugas LNSS įstaigos privalės teikti (privalomas minimalus jų sąrašas), nustatoma naujai siūlomoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Priėmus Projektus, kurie yra sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos teisinė prielaida, laukiama šių teigiamų rezultatų:
Siektini rodikliai Pradinė
31,4 (2019)16 Šeimos gydytojo ir jo komandos narių suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų santykis n. d.
40/60 Tikslinių grupių asmenų, kurių gyvenimo kokybė pagerėjo gavus naujas ar patobulintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, dalis (proc.)025 Asmenų, teigusių, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė po dalyvavimo veiklose, skirtose savarankiškam lėtinės ligos valdymui, dalis (proc.)070 Asmenų, gavusių tęstines ambulatorines ir (ar) dienos stacionaro psichikos sveikatos paslaugas per 30 dienų nuo išrašymo iš stacionaro, dalis (proc.) 50,280 Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 1,8 (2019) 2,5 Mirštamumas nuo miokardo infarkto per 30 dienų nuo hospitalizacijos (proc.) 13,3 (2019)9 Mirštamumas nuo išeminio galvos smegenų insulto per 30 dienų po hospitalizacijos (proc.) 18,24 (2019)12 Bendras 5 metų išgyvenamumas sergant krūties vėžiu (proc.) 77,1 (2015)89 Efektyvių organų donorų skaičius 1 mln. gyventojų 18,6 (2019)30 Aktyvaus gydymo lovų užimtumas (proc.)73
Gyventojų, dėl laukimo laiko (ilgų eilių) atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, dalis (proc.)11
Pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis(proc.)070 Specialistų, po dalyvavimo veiklose įgijusių /patobulinusių kvalifikaciją, dalis (proc.)090 Sveikatos priežiūros specialistai, kurie po dalyvavimo veiklose, mažiausiai dvejus metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (proc.)080 Asmenų, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo kvalifikaciją, dalis (proc.)080 ASPĮ, kurių veiklos rezultatų rodiklių rinkinys yra stebimas ir skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka (proc.) n/d100 Aktyvaus gydymo sveikatos priežiūros įstaigose nustatytų invazinių Klebsiella pneumoniae atsparių trečios kartos cefalosporinams dalis (EARS-Net duomenimis) (proc.) 55,230 Gyventojų, kuriems teikiamos su sveikata susijusios elektroninės paslaugos, dalis nuo visų šalies gyventojų (proc.)3080 Sveikatos specialistų, kurių licencijos priežiūra vykdoma skaitmeniniu būdu, dalis (proc.)090 Įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos reformą tikimasi:
40/60 Tikslinių grupių asmenų, kurių gyvenimo kokybė pagerėjo gavus naujas ar patobulintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, dalis (proc.)025 Asmenų, teigusių, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė po dalyvavimo veiklose, skirtose savarankiškam lėtinės ligos valdymui, dalis (proc.)070 Asmenų, gavusių tęstines ambulatorines ir (ar) dienos stacionaro psichikos sveikatos paslaugas per 30 dienų nuo išrašymo iš stacionaro, dalis (proc.) 50,280 Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius 1,8 (2019) 2,5 Mirštamumas nuo miokardo infarkto per 30 dienų nuo hospitalizacijos (proc.) 13,3 (2019)9 Mirštamumas nuo išeminio galvos smegenų insulto per 30 dienų po hospitalizacijos (proc.) 18,24 (2019)12 Bendras 5 metų išgyvenamumas sergant krūties vėžiu (proc.) 77,1 (2015)89 Efektyvių organų donorų skaičius 1 mln. gyventojų 18,6 (2019)30 Aktyvaus gydymo lovų užimtumas (proc.)73
Gyventojų, dėl laukimo laiko (ilgų eilių) atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, dalis (proc.)11
Pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis(proc.)070 Specialistų, po dalyvavimo veiklose įgijusių /patobulinusių kvalifikaciją, dalis (proc.)090 Sveikatos priežiūros specialistai, kurie po dalyvavimo veiklose, mažiausiai dvejus metus dirbo sveikatos priežiūros įstaigose (proc.)080 Asmenų, kurie po dalyvavimo veiklose įgijo kvalifikaciją, dalis (proc.)080 ASPĮ, kurių veiklos rezultatų rodiklių rinkinys yra stebimas ir skelbiamas viešai teisės aktų nustatyta tvarka (proc.) n/d100 Aktyvaus gydymo sveikatos priežiūros įstaigose nustatytų invazinių Klebsiella pneumoniae atsparių trečios kartos cefalosporinams dalis (EARS-Net duomenimis) (proc.) 55,230 Gyventojų, kuriems teikiamos su sveikata susijusios elektroninės paslaugos, dalis nuo visų šalies gyventojų (proc.)3080 Sveikatos specialistų, kurių licencijos priežiūra vykdoma skaitmeniniu būdu, dalis (proc.)090 Įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos reformą tikimasi:
Laukiama nauda pacientui:
1Bazinis paslaugų paketo užtikrinimas garantuos, kad visose savivaldybėse, net ir tose, kur keičiama paslaugų suteikimo forma iš stacionaro į dienos paslaugas, paslaugų prieinamumas nepablogės ir tai bus monitoruojama. 2. Šiuo metu nacionaliniu mastu kuriama platforma, kurioje bus surinkta ir atvaizduota informacija ne tik apie visų esamų IT įrankių integraciją, bet ir apie laukimo laiką iki paslaugos suteikimo. Ši švieslentė leis gyventojams stebėti sveikatos paslaugų prieinamumo rodiklius ir, jei būtina, reikalauti pokyčio. Ši švieslentė padės atlikti sveikatos paslaugų strateginį planavimą bei operatyviai priimti sprendimus tiek savivaldybės, tiek šalies lygiais. 3. Sunkioms ir greitai besivystančioms ligoms, kurių gydymui gyvybiškai svarbus yra laikas, įvedamas „žaliojo koridoriaus“ procesas. Pacientams, kuriems diagnozuota viena iš tokių ligų, pvz., onkologinė liga, numatytas gydymas garantuotai bus pasiūlytas pradėti ne ilgiau kaip per 21 dieną. Šis užtikrinimas galioja visoje Lietuvoje, visiems pacientams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. 4. Modernizuojama pacientų registracijos elektroninė sistema užtikrins, kad visos registracijos sveikatos paslaugoms gauti bus fiksuojamos vienoje nacionalinėje sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar pacientas gauti paslaugos registruojasi per interneto portalą, ar telefonu, ar jį registruoja šeimos gydytojas. Tai užtikrins pacientui geresnes galimybes gauti paslaugą, sprendimų priėmėjams suteiks visą ir skaidrią informaciją, kurios pagrindu galima priimti kokybiškus sprendimus. 5. Modernizuojama pacientų registracijos sistema leis užsirašyti į laukimo eilę, net jei konkrečiu registravimosi laiku jau nebėra laisvų laikų. Tai leis registruoti, kiek pacientų laukia paslaugos, bet, nesant laisvų vietų, neturėjo galimybės užsirašyti, tad atitinkamai bus planuojamos paslaugos.
Laukimo eilėje esantys pacientai galės gauti paslaugą, kai tik tokia galimybė atsiras (dėl atsisakytos konsultacijos, atsiradusių papildomų paslaugos vietų, etc.). 6. Esant poreikiui pacientui nuvykti (parvykti) į (iš) asmens sveikatos priežiūros įstaigą (-os), kuriamas pavėžėjimo modelis. Atkreipiame dėmesį, kad per 2022 m. įgyvendinant LRV veiksmus numatoma išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, parengti ir patvirtinti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos nepageidaujamų įvykių stebėsenai ir prevencijai, sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimui ir kokybės vertinimui, ir pradėti jų įgyvendinimą bei parengti ir priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą – įteisinti LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naujus veiklos rezultatų ir kokybės matavimo rodiklius, pasiūlytus atsižvelgiant į kokybės vertinimo gerąsias tarptautines praktikas. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybei matuoti ir stebėti bus naudojami sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir efektyvumo rodikliai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1073 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės ir veiklos efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašų ir šių rodiklių duomenų suvestinių formų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-419 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklių sąrašo ir šių rodiklių duomenų suvestinių formų patvirtinimo“.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo rodiklių duomenų šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema SVEIDRA. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sritis Poveikis Ekonomikai Asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Efektyvus ir racionalus PSDF paskirstymas paslaugas teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms prisidės prie ekonomiško valstybės pinigų fondų administravimo. Nustačius stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, ilguoju laikotarpiu būtų efektyviau planuojamos valstybės investicijos į tinklo įstaigų infrastruktūrą ir plėtrą (bus žinoma, kokios įstaigos veiks ir kokias paslaugas teiks). Socialinei aplinkai Pagal siūlomą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsiradus naujai įstaigų nomenklatūrai – sveikatos centrui, šios nomenklatūros įstaiga galės būti kuriama jau veikiančių savivaldybių stacionarinių ligoninių pagrindu (reorganizuojant ar pertvarkant ligonines). Akivaizdu tai, kad sveikatos centro stacionarinių paslaugų teikiamų paslaugų paketas (tik vidaus ligų stacionarinės paslaugos) pacientui bus mažesnis, negu paslaugų paketas, kurį galėdavo suteikti ligoninė.
Tai reikš, kad tos savivaldybės gyventojas atitinkamas stacionarines paslaugas turės gauti kitoje nei jo gyvenamosios vietos ligoninėje (galimas poveikis prognozuojamas tik 3,4 proc. atvejų) arba šias paslaugas visiškai kompensuos išplėstas ambulatorinių dienos paslaugų tinklas toje pačioje savivaldybėje. Pastebėtina ir tai, kad stacionarines paslaugas, kurios nebebus teikiamos savivaldybėje reorganizavus ir pertvarkius ligoninę, teikę gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turės ieškotis darbo kitose sveikatos priežiūros įstaigose arba padaliniuose. Prognozuojama ambulatorinės pagalbos ir dienos paslaugų bei ilgalaikės priežiūros plėtra pareikalaus didelio papildomo specialistų kiekio. Tam numatomos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklos. Kita vertus, ligoninei negalint užtikrinti stacionarinių paslaugų kokybės (dėl mažo pacientų skaičiaus gydytojai nepakankamai praktikuojasi teikdami atitinkamas paslaugas ir dėl to nedidėja gydytojų patirtis ir kompetencijos), siekiant apsaugoti pacientų interesus gauti kokybiškas ir saugias stacionarines paslaugas, jų teikimas pacientams turi būti užtikrinamas artimiausioje (bet nebūtinai gyvenamosios vietos) ligoninėje išlaikant paslaugos gavimo (pasiekiamumo) leistiną laiką. Kai kurioms pacientų grupėms, esant poreikiui, bus suteikiama pavėžėjimo paslauga. Šiuo metu kuriamas ir testuojamas pavėžėjimo paslaugos standartas, kuriame bus aprašyti tokios paslaugos kokybės aspektai, kompensavimo už ją mechanizmas. Poveikis pacientui:
Tinklo optimizavimas padidins suteikiamų paslaugų kokybę – optimizuotas tinklas užtikrins, kad sveikatos priežiūros įstaigos turės geresnės kokybės ir platesnio spektro įrangą bei geresnę kvalifikaciją ir daugiau praktikos turinčius gydytojus.
Paslaugų prieinamumas dėl šio optimizavimo nepablogės, nes bazinis paslaugų paketo užtikrinimas garantuos, kad visose savivaldybėse, net ir tose, kur keičiama paslaugų suteikimo forma iš stacionaro į dienos paslaugas, paslaugų prieinamumas nepablogės (ir tai bus monitoruojama), o kokybė pagerės. Duomenų analizė rodo, kad po tinklo optimizavimo savivaldybėse, kurias palies tinklo optimizavimas, 3,4 proc. sveikatos priežiūros paslaugų bus suteikiama toliau esančiose sveikatos priežiūros įstaigose (ne toliau nei 60 km). Gyventojų apklausos rodo, kad nedidelis nepatogumas gyventojams yra priimtinas, jei jis suteikia geresnes sveikatos paslaugas. Kai kurioms pacientų grupėms, esant poreikiui, turės būti suteikiama pavėžėjimo paslauga. Šiuo metu kuriamas ir testuojamas pavėžėjimo paslaugos standartas, kuriame bus aprašyti tokios paslaugos kokybės aspektai, kompensavimo už ją mechanizmas. 1.
1Pirminėje sveikatos priežiūroje:
2Sustiprintas stacionaro paslaugų kompleksas:
Įtakos neturės. Teisinei sistemai Įtakos neturės. Administracinei naštai Įtakos neturės. Regionų plėtrai Projekto tikslai ir uždaviniai sudarys teisines prielaidas įgyvendinti regioninės politikos strategijos, pateikiamos Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje darniai ir tvariai plėtrai 2017–2030 metams (toliau – Baltoji knyga), pirmą uždavinį – sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą. Stacionarinio aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas atitiks Baltosios knygos pirmo uždavinio – sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą – veiksmo 7 punktą, kur nustatyta, kad formuojami regioniniai centrai:
Poveikis pirminei sveikatos priežiūrai bus tas, kad jau veikiančių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindu (struktūriniu ar tinkliniu būdu) bus užtikrinamas bazinių paslaugų teikimas per vadybinio bendradarbiavimo platformą. Šiuo metu tokios bendradarbiavimo platformos tarp pirminės sveikatos priežiūros įstaigų nėra.
Pirminių savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų (paslaugų teikėjų) skaičius nedidės, priešingai, jei bus pasirenkamas struktūrinis būdas, tokių įstaigų skaičius gali sumažėti. Siūloma sveikatos centrų koncepcija paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybės pavaldumo ir privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų. Poveikis antrinei sveikatos priežiūrai bus tas, kad sumažės išvengiamų hospitalizacijų skaičius daugiau paslaugų suteikiant ambulatorinėje grandyje, bet bus labai nedidelis kiekis atvejų, kai tam tikrų stacionarinių paslaugų tam tikroje artimiausioje ligoninėje pacientai nebegaus (jei ligoninės pagrindu atsiras sveikatos centras) ir turės vykti į kitą regione esančią tokias stacionarines paslaugas teikiančią ligoninę. Atstumų atžvilgiu paslaugos gyventojams nedaug nutols, tačiau regiono ligoninėje bus užtikrinama atitinkamų stacionarinių paslaugų kokybė ir saugumas. Reglamentuojamoms profesijoms Ligoninių pagrindu sukūrus sveikatos centrus ir dėl to nebeteikiant atitinkamų stacionarinių paslaugų, tokias paslaugas teikę gydytojai, slaugytojai, jei norės toliau dirbti savo gyvenamojoje vietoje, galės dirbti ambulatorinėmis sąlygomis pagal specialybę arba turės keisti gydytojo ar slaugytojo profesinę kvalifikaciją arba įgyti papildomų kompetencijų. Konkurencijai Siekiant užtikrinti konkurencijos teisės įgyvendinimą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad draudžiama atsisakyti sudaryti sveikatos centro paslaugų teikimo bendradarbiavimo sutartį su tokį norą pareiškusia asmens sveikatos priežiūros įstaiga (nepriklausomai nuo jos nuosavybės ar pavaldumo formos), kuri atitinka sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos apsaugos ministro patvirtintus teikimo reikalavimus.
Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis papildytas ir 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų savivaldybės teritorijoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti laikomos atitinkančiomis savivaldybių sveikatos centrų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei privačios įstaigos atitinkamos savivaldybės teritorijoje teikia visas sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paslaugos atitinka sveikatos centro paslaugų sąrašo tokioms paslaugoms teikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus, dėl tokių paslaugų teikimo yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis su kitomis privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (jei paslaugą teikia daugiau nei viena įstaiga) bei sudarytos bendradarbiavimo sutartys su sveikatos centro paslaugų sąraše nurodytų visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų teikėjais. Projektai buvo įvertinti ir pagal sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo klausimyną (https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/news_2012-06-11_gaires.pdf ).
Išanalizavus klausimyno punktų paaiškinimų turinį, darytina prielaida, kad Projektų reguliavimas netenkina nė vienos iš šių sąlygų (Ar siūlomas sprendimas tiesiogiai paveiktų ūkio subjektų įėjimą į rinką, ar siūlomas sprendimas netiesiogiai paveiktų ūkio subjektų įėjimą į rinką, ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų galimybes konkuruoti, ar siūlomas sprendimas paveiktų ūkio subjektų paskatas veiksmingai konkuruoti). 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės., Laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliktas antikorupcinis Projektų vertinimas. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektais nustatoma, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos taip pat galės kartu su savivaldybių pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ar atskirai teikti sveikatos centro paslaugų paketo paslaugas. Privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms nėra jokių ribojimų dalyvauti siūlomoje Reformoje (nustatytas draudimas atsisakyti su privačiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudaryti bendradarbiavimo sutartis, jei jos atitinka visus tokioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus). Todėl manytina, kad Projektų reguliavimas įtakos verslui neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant visiškai įgyvendinti Reformos tikslus ir uždavinius, ateityje turės būti parengti:
1) GMP paslaugų tinklą ir teikimą reglamentuojantys įstatymai, kuriais valstybės mastu bus centralizuojama GMP, kuri užtikrins pacientų pristatymą laiku į tinkamai pasiruošusią suteikti pagalbą ASPĮ. Planuojama šiuos įstatymų projektus teikti 2022 metais;
2) ilgalaikės integruotos priežiūros (sveikatos, slaugos ir socialines) paslaugas reglamentuojantys įstatymai;
3) universiteto ligoninių tinklą reglamentuojantys įstatymai. Lygiagrečiai numatoma peržiūrėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“. Taip pat turės būti išspręsta pavėžėjimo į (iš) sveikatos priežiūros įstaigas (-ų) problema. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punktą, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms yra priskirtas socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame Socialinių paslaugų kataloge transporto organizavimas yra nurodytas kaip socialinė paslauga, kuri teikiama pagal poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir dėl to ar dėl nepakankamų pajamų negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu. Vertinant tai, kas paminėta, konstatuotina, kad tam tikrai kategorijai asmenų pavėžėjimo paslauga į (iš) sveikatos priežiūros įstaigas (-ų) ir šiuo metu gali būti užtikrinta kaip socialinė paslauga.
Be to, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte nustatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra ir keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas. Vyriausybės protokoliniu sprendimu suinteresuotoms ministerijoms kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bus pavesta nustatyti pavėžėjimo tvarką, kurioje bus nustatyta:
1kriterijai, kada pacientas gali gauti transportavimo paslaugas, kokius kriterijus turi atitikti, kad gautų valstybės kompensaciją šioms paslaugoms apmokėti;
2kriterijai transporto priemonėms, personalui, atsižvelgiant į tai, kokios būklės pacientas yra transportuojamas;
3išlaidų kompensavimas pacientams, gavusiems šias transportavimo paslaugas, apmokamas iš sveikatos sistemos lėšų;
4transportavimo sistemos komponentai, kurie susidarytų iš:
5paslaugų gavėjų grupės:
6pasaugų teikėjai – viešasis ir privatus sektorius, taip pat nevyriausybinis sektorius, kai kur papildomai ir universitetinės ligoninės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
Projektuose vartojami terminai pateikti Valstybinei Lietuvių kalbos komisijai derinti Lietuvos Respublikos terminų banko nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Vyriausybė turės priimti teisės aktus, reglamentuojančius LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio išdėstymo reikalavimus ir išdėstymo kriterijų reikšmes. Sveikatos apsaugos ministerija turės priimti teisės aktus, reglamentuojančius:
1Minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus, atsižvelgiant į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems lygiams ir (ar) lygmenims ir (ar) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai;
2bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarką ir pavyzdines formas (tai turėtų būti įtvirtinta atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimuose, jei tokių paslaugų teikimo sutartys bus galimos ir bus sudaromos);
3asmens sveikatos paslaugų užtikrinimo regioninėse funkcinėse sveikatos priežiūros teritorijose tvarką. Savivaldybės pagal kompetenciją turės priimti teisės aktus, susijusius su:
1) ligoninių savininko (dalininko) teisių pasikeitimais;
2) monoprofilinių (specializuotų) ligoninių reorganizavimu, jų veiklas integruojant į daugiaprofilines ligonines;
3) sveikatos centrų savivaldybėse steigimu (jau veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų struktūrų arba bendradarbiavimo sutarčių pagrindu). 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Visai Tinklo pertvarkai suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Įgyvendinant tinklo pertvarką, vienas iš iššūkių, kurį svarbu tinkamai atliepti – tai daliai Lietuvos gyventojų (preliminariais vertinimais apie 3,4 proc. visų šalies gyventojų), kuriems reikalingos paslaugos bus suteikiamos toliau nuo gyvenamosios, būtina užtikrinti neatlygintino pavėžėjimo paslaugą. Reformos įgyvendinimo laikotarpiu pavėžėjimo paslaugos finansavimui numatyta 9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų pažangos priemonių įgyvendinimui. Lėšų poreikis vertintas atsižvelgiant į jau turimą savivaldybių patirtį (pvz. Vilniaus rajono savivaldybė 2021 m. pavėžėjimo paslaugoms išleido iki 30 000 eurų (https://www.vrsa.lt/index.php?3745650279). Sveikatos priežiūros tinklo pertvarka planuojama kad palies visas 60 savivaldybių (remiantis savivaldybių pateikta informacija apie planuojamus pokyčius įgyvendinant sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos reformą). Tuomet vieneriems metams vidutiniškai pavėžėjimo paslaugoms užtikrinti reikėtų apie 1,8 mln. eurų. Tikimasi, kad tinklo pertvarka bus įgyvendinta per 5 metus. Tuomet šiam laikotarpiui minėtoms paslaugoms užtikrinti reikėtų apie 9 mln. eurų. Ateityje tokia pavėžėjimo paslauga turės tapti tęstinė savivaldybių biudžeto lėšomis finansuojama veikla. Tikėtina, kad neatlygintinai pavėžėjimo paslaugai finansuoti ateityje reikės mažiau nei šiuo metu suplanuota, kadangi reformos įgyvendinimo laikotarpiu bus siekiama išbandyti įvairius pavėžėjimo paslaugų modelius, ieškant sinergijos su šiuo metu jau teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis švietimo ir socialinėse srityse.
Aukščiau nurodytos lėšos taip pat galėtų būti skiriamos tinklo vystymo iniciatyvoms skatinti, sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir kt.) pritraukimui ar /ir oriam pasitraukimui iš darbo rinkos dėl vykdomos tinklo pertvarkos. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektuose siūlomi pakeitimai buvo pristatyti savivaldybių atstovams (Nacionalinei regioninei plėtros tarybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldybių administracijoms, savivaldybių gydytojams), asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovams (pavyzdžiui, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai, įstaigų vadovams), Konkurencijos tarybai, privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovams, pacientų organizacijoms, visuomenei ir kitiems socialiniams partneriams. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „sveikatos centras“, „bendradarbiavimo sutartis“, „regioninės funkcinės sveikatos priežiūros teikimo organizavimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Reforma viešinama Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, įvyko apie 90 susitikimų, kuriuose pristatytas tinklo vystymas, vyko konsultacijos su socialiniais partneriais.
Taip pat penkiuose regionuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) vyko renginiai, kuriuose dalyvavo visi suinteresuoti (savivaldybių merai, administracijos atstovai, įstaigų atstovai, privačių įstaigų atstovai, Valstybinės ligonių kasos atstovai ir kt. (iš viso apie 500 dalyvių). [¹] https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do# [²] Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos. [³] https://www.who.int/docs/default-source/primary-health-care-conference/quality.pdf [⁴] M. Dūdonis. LSMU Medicinos akademijos daktaro disertacija „Šeimos gydytojų veiklos apimties vertinimas per 15 pirminės sveikatos priežiūros reformos metų (1995–2010)
2022-01-27 Nr. XIVP-1303 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25¹dalyje vietoj žodžių ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijai priskirtos įstaigos privalo bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad tokio turinio formuluotė, įtvirtinanti tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatanti jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojanti teritorijai priskirtas įstaigas taikyti konkrečias priemones ar imtis kažkokių konkrečių veiksmų, iš esmės neturi jokio teisinio krūvio ir nesukuria pridėtinės vertės teisiniame reguliavime. Reikėtų konkrečiau ir tiksliau įvardyti šių įstaigų pareigas ar pateikti nuorodą į įstatymo ar kitos teisės akto nuostatas, kur toks bendradarbiavimas yra detaliau reglamentuojamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2022-06-27 Nr. XIVP-1303(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 12¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijai priskirtos įstaigos privalo bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis šioje dalyje nustatyta tvarka teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau pažymėtina, kad šioje dalyje jokia bendradarbiavimo tvarka tarp įstaigų nėra nustatyta, o tik nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą teritorijose įgyvendina tai teritorijai priskirtos įstaigos, vadovaudamosi sveikatos apsaugos ministro nustatyta atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo teritorijose tvarka. Vertinant šias nuostatas sistemiškai lieka neaišku, ar bendradarbiavimo tvarka turės būti nustatyta būtent šioje ministro tvirtinamoje tvarkoje, ar, vis dėlto, turima omenyje kažkokia kita tvarka, kurios turinys šioje dalyje kažkodėl neatskleistas. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, ar čia turimos omenyje savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms priskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. pirminė asmens sveikatos priežiūra, ar, vis dėlto, ir valstybės perduotoms savivaldybėms priskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. antrinės sveikatos priežiūros paslaugos. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
įstatymo projekto Nr. XIVP-1303 2022-05-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrė prof. Danguolė Jankauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus patarėja Rita Aniukštytė, Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Teisės skyriaus patarėjas Kazys Rušinskas, Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė, Jurbarko rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso, Klaipėdos Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atstovas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininkas Darius Steponkus, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Juridinės tarnybos vadovas Virginijus Kližentis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-271 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio
administracinis vienetas, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25¹dalyje vietoj žodžių ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad teritorijai priskirtos įstaigos privalo bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad tokio turinio formuluotė, įtvirtinanti tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatanti jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojanti teritorijai priskirtas įstaigas taikyti konkrečias priemones ar imtis kažkokių konkrečių veiksmų, iš esmės neturi jokio teisinio krūvio ir nesukuria pridėtinės vertės teisiniame reguliavime. Reikėtų konkrečiau ir tiksliau įvardyti šių įstaigų pareigas ar pateikti nuorodą į įstatymo ar kitos teisės akto nuostatas, kur toks bendradarbiavimas yra detaliau reglamentuojamas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-03-292 Pakeisti Sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1303 papildomą Sveikatos sistemos įstatymo 12¹straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Teritorijas, kuriose vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau –
teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, suderinęs su regiono savivaldybių tarybomis, nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą. Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras Vyriausybė.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1303 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad įstatymo Nr. XIVP-1303 projektą tikslinga svarstyti kartu su įstatymo projektu, numatančiu pacientų pavėžėjimo paslaugą.
Optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, būtina kartu įstatymu įtvirtinti ir sprendimus, užtikrinančius pacientų pavėžėjimo į/iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigą poreikį, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, taip pat poreikį pervežti pacientus tarp skirtingų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektO
2022-06-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė,
A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Dulkys, D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, K. Auruškevičienė, K. Rušinskas, Ministrės pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, T. Golubajeva, V. Zaksas, T. Ragauskas, šeimos gydytojus atstovaujančių asociacijų atstovai A. Astafjeva, G. Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-2712 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25¹dalyje vietoj žodžių ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms“ įrašyti žodžius ,,bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“. Pritarti 2.
3
bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad tokio turinio formuluotė, įtvirtinanti tik abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatas, nenustatanti jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojanti teritorijai priskirtas įstaigas taikyti konkrečias priemones ar imtis kažkokių konkrečių veiksmų, iš esmės neturi jokio teisinio krūvio ir nesukuria pridėtinės vertės teisiniame reguliavime. Reikėtų konkrečiau ir tiksliau įvardyti šių įstaigų pareigas ar pateikti nuorodą į įstatymo ar kitos teisės akto nuostatas, kur toks bendradarbiavimas yra detaliau reglamentuojamas. Pritarti
3Komiteto neetatinis ekspertas A. Klimaitis,
2022-05-09 Susipažinęs su įstatymo projektu, o taip pat su jo lyginamuoju variantu, esminių pastabų neturiu, nes įstatymo projektas atitinka planuojamą asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymą, kuris turėtų pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, nors specializuota stacionarinė pagalba bus labiau koncentruota regionų centruose ir didžiuosiuose miestuose ir kiek nutols nuo dalies gyventojų gyvenamosios vietos. manau, kad vienas iš svarbių asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo kriterijų yra demografinis kriterijus, todėl jį siūlyčiau įtraukti į 11straipsnio projekto pakeitimą vietoj kokybės kriterijaus, kuris savaime suprantamas ir nediskutuotinas. Taip pat pritariu idėjai, kad neliktų monoprofilinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, todėl siūlau iš projekto išbraukti ir slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines, jas integruojant į daugiaprofilines įstaigas, kas užtikrintų sklandesnį paciento aktyvaus gydymo profilio pakeitimą į slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugą. Susipažinta 1.
ir formuojant stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugas teisiančių įstaigų tinklą jo atisakyti negalima. 2. Demografinis aspektas, kaip atskiras kriterijus, nebūtų tinkamas todėl, kad jis skatintų ne tik išlaikyti jau esančias įstaigas, bet steigti papildomas įstaigas, kai atitinkamame administraciniame vienete gyventojų skaičius pasiektų atitinkamą skaičių, o tai prieštarautų reformos tikslui – optimizuoti jau veikiančių įstaigų tinklą. 3. Demografiniai aspektai bus įvertinti ir atsispindės Vyriausybės nutarimu nustatant įstatymo projekte įtvirtintų 4 kriterijų ( 1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumas pacientams; 2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas; 3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė pacientams; 4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimas visą parą) reikšmes. 4. Komiteto neetatinė ekspertė J. Kumpienė, 2022-05-09 Įžanga. Paprastai sakoma „kas moka pinigus, tas užsako muziką“. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje kitaip. Visos sveikatos sistemos išlaidos apmokamos iš valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o didžioji dauguma sveikatos priežiūros įstaigų priklauso savivaldybėms. Taigi pinigus moka valstybė, kurią atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau muzikos užsakyti ministerija negali, nes didžioji dalis sveikatos priežiūros įstaigų jai nepriklauso. Todėl bandymai reformuoti sistemą baigdavosi arba idėjų lygmenyje arba jų įgyvendinimas neduodavo apčiuopiamų rezultatų. Visoms reformoms atkakliai pasipriešindavo savivalda, nes savivaldybių pavaldume esančios ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos yra savivaldai labai „patogūs subjektai“, kadangi nereikia jų finansiškai išlaikyti iš savivaldybės biudžeto, jose sukuriama daug darbo vietų, jos stipri „politinės atramos“ bazė.
Jeigu Lietuvai šiuo metu reikalingas sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų išdėstymo ir struktūros projektas būtų rengiamas ant balto popieriaus lapo, jis niekada nebūtų nupiešiamas toks, koks yra šiuo metu. Bet rengiant tokį projektą dabar, ignoruoti visko kas sukurta ir veikia yra neįmanoma, todėl rasti idealų reformos projekto variantą yra itin sudėtinga. Kokius privalumus, mano galva, galima paryškinti dabar vykstančiame reformos procese ir siūlomame reformos projekte? 1. Labai teisinga, kad reforma vykdoma „step by step“, nes tikėtina, kad toks palaipsnis ėjimas į priekį turės mažesnį pasipriešinimą ir daugiau šansų pasiekti norimą tikslą. Bandymas globalizuoti reformos mastą „paskandina“ pačią reformą. Einant tokiu keliu, praeityje vykusio sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo proceso rezultate ligoninių skaičius buvo sumažintas 42, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų 5 juridiniais vienetais, uždaryta 14 akušerijos ir 12 chirurgijos skyrių, 56 greitosios medicinos pagalbos tarnybų veikla konsoliduota į 8 tarnybas. Užmojai daryti globalinę reformą ir tuo metu patyrė fiasko dar idėjų aptarimo lygmenyje. 2. Sveikintina, kad, pakoregavus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, priimta įstatyminė nuostata, jog sveikatos priežiūros įstaigos steigėjais gali būti Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybe arba kelios savivaldybės (tokio sprendimo nepavyko priimti ankstesnėse kadencijose, nors jis taip pat buvo siūlomas). 3.
valstybėse pasiteisinusią praktiką, toliau išsaugomos pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugų proporcijų persiskirstymo tendencijos, vykstančios jau ne vienerius metus - plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti stacionarinių paslaugų apimtis (atitinkamai šią koncepciją pakoreguojant dėl atsiradusių naujų poreikių pandemijai valdyti). 4. Sparčiai vykstant demografiniams pokyčiams ir mažėjant pacientų srautams, labai teisinga įstaigų tinklą ir paslaugų srautus planuoti regiono (apskrities) mastu. Taikant tokį reformos modelį, sėkmingiau galima įvykdyti specializuotos pagalbos konsolidaciją ir spręsti mažųjų ligoninių problemą, kurios nebepajėgios užtikrinti saugumo pacientams, kvalifikacijos palaikymo gydytojams ir nuolat susiduria su finansiniais sunkumais. 5. Sutinkamai su reformos koncepcija Vyriausybė nustatys stacionarinių aktyviojo gydymo įstaigų išdėstymo reikalavimus ir patį išdėstymą, o sveikatos apsaugos ministras sudarys minimalius paslaugų sąrašus (paketus) pagal įstaigų nomenklatūrą, įstaigų lygmenis, veiklos organizavimo ir paslaugų lygius (tai jau bus bent iš dalies įgyvendintas posakis „kas moka pinigus, tas užsako ir muziką“). 6. Teigiamu faktoriumi laikytina tai, kad reformos įgyvendinimui numatomas „solidus“ finansavimo šaltinis (niekada anksčiau tokių galimybių nebuvo). Kokios reformos projekto nuostatos kelia abejones? 1. Labai painiai surašytas koreguojamų įstatymų projektų Aiškinamasis raštas, todėl labai sudėtinga aiškiai identifikuoti kai kuriuos numatomus reformos sprendimus. 2. Abejones kelią iš esmės keičiama šeimos gydytojų ir visos pirminės sveikatos priežiūros plėtros kryptis. Daugelį metų šią paslaugą buvo siekiama decentralizuoti ir priartinti prie paciento. Reformoje numatoma sukurti sveikatos centrus ir integruoti jų sudėtyje pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą.
Nors reikia pripažinti, kad pacientui toks modelis yra patogesnis, tačiau ligonių kasų duomenimis jis yra ženkliai brangesnis. Tikėtina, kad pirminės sveikatos priežiūros prioritetas persislinks į antrinio lygio specialistų paslaugas ir apsunkins jų prieinamumą. Ne taip seniai, PSO asamblėjoje vykusioje Taline, svarstant atskirų sveikatos priežiūros grandžių bendradarbiavimo klausimus, buvo pabrėžta, kad geresnis bendradarbiavimas nereiškia šių grandžių sujungimo. Atsiras ir tam tikros prielaidos „maitinti“ ligoniais „nuosavą“ sveikatos centro terapijos skyrių, šeimos gydytojų uždirbtus pinigus galimai panaudoti kitoms šio centro reikmėms. Padidės paslaugų teikimo įvairovė atitinkamose savivaldybėse (kuri dėl neatskirtų pirminio ir antrinio lygio paslaugų didžiosiose Lietuvos poliklinikose egzistuoja ir dabar), nes regionų centruose, kuriuose išlieka ligoninės, antrinio lygio specialistai vargu ar integruosis į sveikatos centro sudėtį. 3. Abejotina ar nepervertintas siekis, keliamas bendradarbiavimo sutartims, ypač kai kalbama apie bandymus sujungti, tegul ir ne struktūriškai, viešąsias ir privačias įstaigas. 4. Abejotina ar pasiteisins bendras sveikatos slaugytojo ir socialinės priežiūros specialisto darbas bendradarbiavimo sutarties pagrindu bei ambulatorinės slaugos organizavimas prie konkretaus šeimos gydytojo kabineto. Labai dažnai tos pačios šeimos nariai yra prisirašę prie skirtingų šeimos gydytojų, todėl slaugą privalėtų vykdyti skirtingos komandos, tokių komandų darbas nebūtų racionalus. Ar nebūtų tikslingiau ambulatorinę slaugą organizuoti teritoriniu principu. 5.
principą su pavedimu Vyriausybei nustatyti išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, o sveikatos apsaugos ministrui – minimalius paslaugų sąrašus (paketus) pagal visą įstaigų nomenklatūrą? Susipažinta
tikslas. Reformos tikslas išplėsti šeimos gydytojo komandą. Projektais nesiūlomas joks skirtingo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigų apjungimas, o integracija oreantuota tik į paslaugų kokybės kėlimą ir tai ypač aktualu mažosioms savivaldybėms. 2. Integruota sveikatos priežiūra – tai nauja PSO koncepcija, o ne Semaškos modelis. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros integracija – tai paslaugų teikimo organizavimo būdas, kai pacientui reikalingos šeimos medicinos ir specializuotos paslaugos suteikiamos per trumpiausią laikotarpį komandiniu principu, laikantis kreipimosi į šeimos gydytoją pirmenybės principo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad:
tendencijos (senėjanti visuomenė) ir augantys susirgimai keliomis lėtinėmis ligomis (poliligotumas) kelia iššūkius sveikatos paslaugų teikėjams, kurį STRATA atlikta analizė siūlo įveikti 2 būdais:
Pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros teikiamos galimybės:
sutartis ir jos pagrindu skirtingo pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigų jungimas nėra numatomas. 6. Reformos teisiniai principai ir prielaidos įtvirtinti įstatymuose, o su savivaldybėmis tariamasi dėl įgyvendinimo būdų. Savivaldybės, kaip socialiniai partneriai, dalyvauja reformoje ir teikia savo nuomonę dėl reformos įgyvendinimo būdų. 5. Klaipėdos universitetas, 2022-05-09 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui kreipiantis į Lietuvos universitetus, tame tarpe ir į Klaipėdos universitetą, buvo pateikta užklausa dėl teisinio reguliavimo poveikio išvados dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151 , 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1302 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1303.
Klaipėdos Universiteto darbo grupė (toliau KU), sudaryta Rektoriaus įsakymu, apsvarstė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto kreipimąsi „Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“, kuriame vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kreipiamasi dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnių pakeitimų bei papildymų projektų vertinimo, kuriais sudaromos teisinės prielaidos reformuoti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą. KU darbo grupė, vertindama dabartinę situaciją dėl per pandemiją pablogėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pacientams ir atsiradusių naujų iššūkių gręsiančių ekstremalių situacijų akivaizdoje, iš esmės pritaria Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reformos būtinumui ir palankiai vertina Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą reformos projektą, kuris suponuoja prielaidą atsirasti sveikatos priežiūros paslaugų tinklui Lietuvoje ir tinkamai naudoti ribotus finansinius išteklius pasirengiant ekstremalioms situacijoms bei grėsmėms. Vertinant Europos Sąjungos lūkesčius dėl investicijų Lietuvos sveikatos sistemai reformuoti, tikslinga iš esmės peržiūrėti šiuo metu veikiantį gydymo įstaigų modelį, sudarant sąlygas išlaikyti aukščiausiotretinio lygio-paslaugų teikimą didžiuosiuose miestuose, dalyvaujant Universitetinio lygio centrų kūrime ir užtikrinant tinkamą ir regionui priimtiną pirminio ir antrinio lygio paslaugų teikėjų bendradarbiavimą rajonuose. Atsižvelgiant į Seimo narių kreipimesi suformuluotus klausimus dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų pateikimo, informuojame, jog Klaipėdos universitetas, iš esmės pritardamas numatytai Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai, teikia trumpus komentarus į Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto Seimo narių suformuluotą užklausą (2022 m. balandžio 27 d. posėdžio protokolo nr. 111-P-16): 1.
111-P-16): 1. Atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą. Kaštų ir naudos analizės atlikimas šiame strateginiame sprendimo svarstymo etape yra itin reikšmingas ir svarbus, ir tokiai išsamiai bei objektyviai analizei atlikti reikalinga suburti sveikatos priežiūros ekspertų komandą bei numatyti realų užduoties kokybiško atlikimo laikotarpį, per kurį galima būtų nuodugniai įvertinti kaštų pokyčių dinamiką, įvertinti prognostinius naudos scenarijus skirtingoms tikslinėms grupėms (Valstybei, savivaldybėms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, sveikatos sistemos darbuotojams, pacientams, kitiems esamiems ir potencialiems sistemos dalyviams), išskirti pagrindines rizikas bei šio kompleksinio siūlymo jautrumo komponentes. Taipogi tikslinga būtų įvertinti realius sveikatos priežiūros paslaugų kaštus, kurie leistų svarstyti apie bazinio įkainio už paslaugas didinimą, nes dabartinėmis sąlygomis sveikatos paslaugų įkainiai neatitinka realių sąnaudų ir negalima pilna apimtimi užtikrinti sveikatos priežiūros kokybės. Tuo pačiu siūlytume šiame etape atlikti išsamų socio-ekonominio pagrįstumo vertinimą, nes vien ekonominis pagrįstumas gali nepakankamai išsamiai pagrįsti tokio sprendimo svarbą socialinės aplinkos dalyviams ir visai sveikatos apsaugos sistemai, nebus išryškintas socialinis sprendimo poveikis, kuris, manome, šiame etape yra itin svarbus ir turintis didžiulės įtakos socialinės sistemos plėtrai bei kokybinei sveikatos sistemos pertvarkai. Viešųjų poreikių, tokių kaip sveikatos priežiūros sistemos užtikrinimo, tenkinimas negali būti organizuojamas ir įgyvendinamas vien ekonominiu požiūriu, siekiant efektyvumo ir neįvertinant poveikio sveikatai rodiklių. Viešuosiuose projektuose yra daug svarbesnis veiksmingumo rodiklis (svarbu yra pasiekti, kad įgyvendinama reforma būtų patenkinta kiek įmanoma didesnė visuomenės dalis).
Socio-ekonominis vertinimas padėtų atskleisti ir kitus aspektus: darbuotojų darbo aplinkos, sąlygų, darbo krūvių pokyčius, inovacijų poveikį kokybiškų paslaugų teikimo užtikrinimui, skaidrumą, socialinių aplinkybių pasikeitimus (gyvenimo kokybės, paslaugų prieinamumo, emocinės būklės, pasitenkinimo ir kt.). 2. Kokią įtaką sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma padarys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui regionuose, kiek sveikatos priežiūros įstaigų ir padalinių bus uždaryta, kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje? Šiam klausimui atsakyti reikalinga tiesioginė prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos duomenų bazių ir pirminės naujausios statistinės informacijos, prie kurios prieigos Klaipėdos universitetas neturi ir nedisponuoja statistiniais duomenimis, kurie padėtų suformuluoti išsamų ir tikslų atsakymą į šį paklausimą. Taikomojo pobūdžio moksliniai tyrimai šia tema Klaipėdos universitete šiuo metu nėra atliekami, kurių pagrindu galima būtų pateikti išsamesnį komentarą. Atliekant išsamesnę analizę šiais klausimais reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad turėtų būti fiksuojami ne tik lovų skaičiaus pokyčiai, bet ir numatomos kitos pacientams prieinamos profesionalios sveikatos priežiūros paslaugos (plečiami dienos chirurgijos centrai, stiprinamas profesionalių konsultacijų organizavimo tinklas) bei numatomi finansiniai ištekliai, reikalingi būtinoms paslaugoms kokybiškai įgyvendinti.
Optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugas būtina iš karto numatyti bei pateikti vadybinius sprendimus (pvz., kaip paskirstyti pacientų srautus, kaip užtikrinti pirminio lygio paslaugas esamais negausiais ištekliais nedidinant darbo krūvių, gydytojų ir slaugytojų darbo apimtis bei atsakomybes, numatyti sveikatos priežiūros vadovų ekonominio ir vadybinio raštingumo mokymus), vadovautis kitų šalių gerąja praktika, atsižvelgiant į kokybės vadybos esminius kriterijus vertinant sveikatos priežiūros organizacijų suteikiamas paslaugas. 3. Kokia bus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičius? Viliamės, jog kokybiškai planuojama atlikti sveikatos apsaugos sistemos reforma turėtų teigiamą poveikį valstybės regiono socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant sumažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinant visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Manome, jog tai būtų užtikrinama per efektyviau veikiantį sveikatos priežiūros tinklą, optimizuotą prieigą prie pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų, tinkamą sveikatos priežiūros tinklo organizavimą regionuose, pasiūlant alternatyvias prieigas sveikatos paslaugoms gauti, optimizuojant ligų prevencijos programų ir slaugos paslaugų tinklo prieigas bei geresnę sveikatos paslaugų kokybę regionų centruose ir kt.
Sklandžiam reformos įgyvendinimui būtų tikslinga atlikti išsamią turinio analizę, įgalinančią įvertinti sveikatos reformos poveikį regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietoms ir krūviams bei nutolusių regionų gyventojų galimybėms gauti greitas sveikatos priežiūros paslaugas ir įtaką sveikatos rodikliams. Tokiai išvadai suformuluoti ir išsamiai atsakyti dėl numatomos sveikatos apsaugos tinklo reformos poveikio masto šiuo metu nėra galimybių, kadangi tam reikėtų išsamesnės statistinės informacijos ir duomenų apie šių specialistų darbo vietas ir jų raidos dinamiką bei pokyčio tendencijas, Tikėtina, jog reformoje bus atsižvelgta į pacientų poreikius (ypač į esminį - užtikrinantį savalaikį kokybiškų paslaugų prieinamumo kriterijų), tad medikų skaičius regionuose neturėtų ženkliai kisti. Tam yra svarbūs priimami vadybiniai sprendimai, kaip organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą, kad suteikti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Manytume, kad tinkamai įvertinti reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įtaką sveikatos paslaugų prieinamumui ir sveikatos rodikliams bei regionų plėtrai, reikalinga ilgesniu nei 10 dienų laikotarpiu suformuoti ekspertų komandą, kurioje galėtų dalyvauti ir Klaipėdos universiteto atstovai. Klaipėdos universiteto Sveikatos priežiūros reformos Projektų svarstymo komisija Susipažinta 6.
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2022-05-11 Mykolo Romerio universiteto (toliau – MRU) Teisės mokykloje (toliau – Teisės mokykla) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2,10,11, 151, 39 straipsnių pakeitimai, šio Įstatymo papildymas 461 straipsniu, Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio pakeitimas ir šio Įstatymo papildymas 121 straipsniu. Komiteto rašte nurodoma, kad vertinant numatomo teisinio reguliavimo poveikį, Seimo nariai prašo atsakyti į šiuos klausimus: 1. Atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą. 2. Kokią įtaką sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma padarys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui regionuose, kiek sveikatos priežiūros įstaigų ir jų padalinių bus uždaryta, kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje? 3. Kokia bus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičius? Komiteto rašte nurodoma, kad Komitetas vadovaujasi Seimo Statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalimis, taip pat prašoma numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Atsakydami į paklausimą teikiame atsakymą į paklausimą remiantis Teisės mokyklos ir MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto mokslininkų atlikta analize. Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuriomis vadovaujasi Komitetas, numatyta: „2.
Pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu: 1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir 2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir
(ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-05-11 Nr. G-2022-4215 Originalas paštu siunčiamas nebus 2 sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo. 3. Pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis taikoma ir ja galima vadovautis tik tuo atveju, jeigu yra dvi aplinkybės: pirma: įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės keičia galiojantį teisinį reguliavimą ir, antra, „įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo“. Jeigu nėra nors vienos nurodytos aplinkybės – Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalimi vadovautis negalima, ji negali būti taikoma.
Pirmiausia, tenka konstatuoti ir tai, kad Komiteto rašte suformuluotas klausimas „Atlikti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą“ neatitinka Seimo statuto
atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, o ne „kaštų ir naudos analizę ir ekonominį pagrįstumą“. Antra, įstatymų projektus, kurių numatomą poveikį prašoma vertinti, Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Vyriausybė. Projektus rengė Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valstybės institucijos, pasitelkusios šios srities specialistus. Komiteto rašte nėra pateikta jokios informacijos, kurios pagrindu galima būtų konstatuoti, kad įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus rengę Sveikatos ministerijos ir kitų valstybės institucijų specialistai stokoja „reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių“. Todėl manytina, kad šiuo atveju Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis netaikytina ir paklausimas nepatenka po minimu teisiniu pagrindu. Kartu pastebėtina, kad paklausime prašant pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, universitetams nebuvo pateikta jokia turima projektų rengimo medžiaga, taip pat turima kita medžiaga, paaiškinanti ir pagrindžianti projektuose numatomą teisinį reguliavimą. Nepateikti jokie faktiniai ir numatomi duomenys, kurie turėtų būti analizuojami ir vertinami. Manytina, kad tokius faktinius ir kitus duomenis bei kitą medžiagą, susijusią su projektais, dėl kurių prašoma pateikti išvadą, turėtų pateikti išvados prašanti institucija.
Kadangi Komitetas nepateikė universitetams jo turimos įstatymų projektų rengimo medžiagos, taip pat jo turimos kitos medžiagos, paaiškinančios ir grindžiančios projektuose numatomą teisinį reguliavimą, nepateikė jokių faktinių ir numatomų duomenų, Mykolo Romerio universiteto mokslininkams teko patiems rinkti su įstatymų projektais susijusią medžiagą, taip pat ir tokią, iš kurios galima spręsti, ar Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė Komitetui pakankamai informacijos, leidžiančios Komitetui, o vėliau – ir Seimui, spręsti, ar priimti siūlomus įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojanti Strateginio valdymo metodikos redakcija (patvirtinta 2021 m.), numato rengiant reformų pažangos priemones atlikti išsamius skaičiavimus ir parinkti, siekiant norimo poveikio, įgyvendinimo alternatyvas. Alternatyvų palyginimas atliekamas taikant sąnaudų ir naudos analizę, sąnaudų veiksmingumo analizę arba kitus metodus. Iš mokslininkų savarankiškai surinktos medžiagos matyti, kad išsami kaštų naudos analizė jau yra atlikta, ji yra viešai prieinama (pvz.: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompetenciju-centru-irregioninio-bendradarbiavimo-modeliu-pagristos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinklovystymas; parengtuose pažangos priemonės Nr.
11-002-02-11-01 dokumentuose: https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9365d190ceec11ecb69ea7b9ba9d787b?positionInSearchRe sults=0&searchModelUUID=cc6768da-bd4f-419a-b115-e386cc78578e; detalesni skaičiavimo rezultatai paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, skiltyje Plėtros programų rengimas, Sveikatos priežiūros ir efektyvumo didinimo plėtros programa: https://sam.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pletros-programurengimas ir kt.), joje pateikta tinkama ir pakankama informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą. Todėl prašomos analizės Originalas paštu siunčiamas nebus 3 pakartotinis atlikimas arba dubliavimas būtų neracionalus (tiek žmogiškųjų išteklių, tiek finansinių sąnaudų prasme). Kadangi toks vertinimas jau egzistuoja, Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalis nebegali būti taikoma ir dėl to, kad išnyko pagrindas kreiptis į universitetus, o universitetams rengti tokią išvadą. Susipažinta
7Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
2022-05-11 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – Universitetas), susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2022-04-27 kreipimusi dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto XIVP-1302 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto XIVP-1303 (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pagal kompetenciją pateikimo ir, laikydamasis Seimo statuto 145 str. 2 dalyje įtvirtinto 10 darbo termino, pagal kompetenciją teikia išvadą dėl Įstatymo projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Siekiant išvadoje pateikti išsamų vertinimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkrečiai reguliavimo sričiai ir asmenims (jų grupėms), kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, buvo atliktos sisteminės esamos padėties ir numatomo teisinio reglamentavimo analizės, lyginamos pasekmės, siekiant pasekmių katalogizavimo (nauda, kaštai), santykinio naudos ir kaštų įvertinimo bei palyginimo (grynosios naudos nustatymo; kaštų naudos metodas), naudojantis duomenimis ir informacija, tokiais kaip:
1) teisės aktų projektai, įskaitant, bet neapsiribojant, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projektas XIVP-1302[1], Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektas XIVP-1303[2], ir su jais susiję dokumentai, įskaitant, bet neapsiribojant, 2022 m. sausio 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 55 su priedais[3];
2) tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų, organizacijų, ekspertų analizės, įžvalgos, statistiniai duomenys ir rekomendacijos, įskaitant, bet neapsiribojant, Europos Komisijos Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m.
Lietuvos stabilumo programos[4], Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ataskaitos (apžvalgos)[5] ir duomenys[6], Europos Sąjungos statistikos tarnybos (toliau – Eurostat) duomenys[7], Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rezoliucijas, apžvalgas ir rekomendacijas, kt.;
4) Kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymui skirti duomenys ir informacija, susistemintai skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje[8];
5) viešų diskusijų metu pristatyti duomenys ir kita viešai prieinama informacija[9]. Įstatymų projektuose deklaruojamas siekis „sudaryti prielaidas kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, o kokybiškos paslaugos turėtų būti prieinamos geografine, komunikacine, organizacine ir ekonomine prasme taip pagerinant Lietuvos gyventojų sveikatą, kurios rodikliais ženkliai atsiliekame nuo ES“[10]. Reformos poreikis grindžiamas tuo, jog „atliktų analizių ir tarptautinių ekspertų vertinimu, šiandieninėje Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje būtini pokyčiai. Turime kiekybiškai daug ligoninių, daug apsilankymų pas gydytojus, bet atsiliekame pagal gyventojų sveikatos rodiklius nuo kitų ES valstybių (didelis mirtingumas, trumpesnė gyvenimo trukmė ir kt.). <...> Akivaizdu, kad esama sveikatos priežiūros sistema neveikia taip, kaip turėtų veikti <...> šie pokyčiai svariai prisidės prie sveikesnės visuomenės. Siekiama stacionarines paslaugas iš dalies pakeisti efektyvesnėmis ambulatorinėmis ir dienos asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
To pasiekti galima savivaldybėms priėmus sprendimus dėl struktūrinių arba tinklinių pertvarkų ir taip užtikrinti, kad bazines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojai gautų visur tolygiai ir vienodai savo gyvenamojoje teritorijoje. Atkreipiame dėmesį, kad reformos esmė – saugios, kokybiškos prieinamos paslaugos pacientams, efektyviai išnaudojant finansinius resursus, infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius“[11]. Siekiant išsamaus numatomo teisinio reglamentavimo poveikio įvertinimo (ypač siekiant grynosios naudos nustatymo), buvo įvertintos 2 alternatyvos – (1) esamos padėties nekeitimas (reformos nevykdymas, laikantis retrospektyviniu vertinimu paremtos sąlygos, jog esami rodikliai išliks panašūs esamiems (t. y. sveikatos priežiūros kokybė išliks toje pačioje stadijoje); detalizacija dalyje „Esama padėtis sveikatos priežiūroje“) ir (2) reformos pagal pateiktus teisės aktų projektus bei juos lydinčius dokumentus įvykdymas. Esama padėtis sveikatos priežiūroje Žemiau pateikiami esminiai statistiniai rodikliai, kurie ne tik objektyviai leidžia identifikuoti paslaugų kokybės lygį, bet ir lyginamuoju aspektu atskleidžia stiprybes ir silpnybes kitų ES valstybių narių kontekste. Vienu iš svarbiausių ir labiausiai informatyvių rodiklių (ne)pakankamai esamos sveikatos priežiūros sistemos kokybei atskleisti yra gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis, kuris naudojamas tarptautinių organizacijų (tokių kaip EBPO, Eurostat, PSO) kaip pirminis rodiklis sveikatos priežiūros sistemos kokybei matuoti. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas suprantamas kaip mirties priežastys, kurių asmenys iki 75 metų amžiaus gali išvengti laiku gavę veiksmingas intervencijas, įskaitant antrinę prevenciją ir gydymą[12]. EBPO ataskaitos „Sveikata vienu žvilgsniu: Europa 2020“ (angl.
„Health at Glance: Europe 2020)[13] duomenimis, Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra vienas didžiausių ES ir reikšmingai blogesnis lyginant su ES vidurkiu. 2017 m. standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 184, lyginant su ES27 vidurkiu – 108 (1 paveikslas). Mažiausias šis rodiklis yra šalyse, kurios įvairių tarptautinių organizacijų vertinimu pripažįstamos kaip šalys, kuriose sveikatos sistemos yra geriausios[14]. 1 paveikslas. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas Europos Sąjungos šalyse, 2017 Šaltinis: EBPO ataskaita. 2020 m. sveikatos būklės Europoje apžvalga Beveik visose ES šalyse gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas asmenų iki 75 m. amžiaus grupėje, 2017 metų duomenimis, didesnis buvo tarp vyrų, negu tarp moterų (2 paveikslas). Šis skirtumas didžiausias buvo Lietuvoje: vyrų grupėje gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis 100 000 gyventojų siekė 267, moterų – 127. ES-27 vidurkis vyrų grupėje buvo net 2,5 karto mažesnis ir siekė 109; moterų grupėje ES vidurkis 1,6 karto mažesnis nei Lietuvos ir siekė 79. 2 paveikslas. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas pagal lytis Europos Sąjungos šalyse, 2017 m. Moterys
2016 m. Eurostat duomenimis vyrauja 5 pagrindinės gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo ES-27 šalyse asmenų iki 75 metų amžiaus grupėje priežastys:
išvengiamų mirčių. Lietuva išsiskiria iš kitų ES šalių ypač aukštu išvengiamų mirčių dėl išeminės širdies ligos rodikliu, kuris net 3.6 karto didesnis nei ES-27 šalių vidurkis (3 paveikslas).
Eurostat duomenimis[15], Lietuvoje gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių struktūroje išeminė širdies liga sudaro 36 proc. visų gydymo priemonėmis išvengiamų mirčių; cerebrovaskulinės ligos – 14 proc.; storosios žarnos vėžys
Šaltinis: Eurostat duomenys Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaitoje „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas“[16] konstatuojama, kad paslaugų apmokėjimas nesiejamas su jų kokybe ar pasiektais rezultatais, todėl gydymo įstaigos neturi finansinių paskatų šią kokybę gerinti. Apsiribojama paslaugų vertinimu tik pagal teisės aktuose nustatytas paslaugų teikimo sąlygas (pavyzdžiui: licencijos, medicininės įrangos turėjimas, atitiktis higienos sąlygų užtikrinimo reikalavimams). Pirminė asmens sveikatos priežiūra neatlieka visų jai deleguotų funkcijų. Lėtinių neinfekcinių susirgimų prevencijai svarbus išvengiamų rizikos veiksnių savalaikis nustatymas ir šalinimas. Laiku teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, jų hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuo 2005 m. hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, dalis Lietuvoje sumažėjo, bet vis dar yra viena didžiausių tarp ES šalių (4 paveikslas). 4 paveikslas. Daugelio hospitalizavimo atvejų galima išvengti stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą Šaltinis: EBPO ataskaita. 2019 m. sveikatos būklės šalyse apžvalga.
Lietuva PSO ekspertų teigimu, apie 80–90 procentų per asmens gyvenimo laikotarpį patiriamų sveikatos sutrikimų (ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra, ligų profilaktika ir kt.) gali būti sprendžiami pirminiame lygyje[17]. Dėl šios priežasties išvengiamos hospitalizacijos rodiklį galima laikyti vienu iš svarbiausių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę atspindinčiu rodikliu. Kartu pažymėtina, jog situacija savivaldybėse labai netolygi. Yra nemažai savivaldybių, kuriose išvengiamų hospitalizacijų rodiklis reikšmingai didesnis nei šalies vidurkis. Jeigu šeimos gydytojams ir apskritai pirminės sveikatos priežiūros specialistams būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, tai galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, skaičių. 5 paveikslas. Išvengiamų hospitalizacijų rodiklis savivaldybėse (atvejų skaičius 1000 gyv.), 2019 m. Šaltinis:
Higienos institutas 2010–2011 metais atlikto šeimos gydytojų veiklos vertinimo metu[18] paaiškėjo, kad šeimos gydytojai vykdo ne visas savo funkcijas. Šio vertinimo išvados parodė, kad funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, vykdyti jie sugaišta 22 proc. darbo laiko, todėl dirba nepakankamai efektyviai: nepakankamai laiko skiria diagnostikai ir gydymui, nevykdo kitų pagal kompetenciją nustatytų funkcijų, kurioms būtina gydytojo kvalifikacija. Šeimos gydytojai anketose įvardijo priežastis, dėl kurių nevykdo visų nustatytų kompetencijų. Dažniausios yra šios:
Yra ir kitų problemų, kurios susijusios ne tik su gydytojų dideliu darbo krūviu, bet ir su nepakankama šeimos gydytojo ir pirminio lygio gydytojo psichiatro komandos sudėtimi, netinkamu funkcijų pasiskirstymu, nepakankama integracija su visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigomis. Bendras (aktyviojo ir ilgalaikio gydymo) lovų ligoninėse skaičius Lietuvoje per laikotarpį nuo 2011 iki 2019 metų sumažėjo 14,6 proc. (nuo 743,40 iki 643,65 lovų 100 000 gyventojų), o ES 27 šalių bendras lovų ligoninėse skaičiaus vidurkis per tą patį laikotarpį mažėjo nežymiai – 6,3 proc. (6 paveikslas). Nors Lietuvoje vyko ne viena ligoninių tinklo reforma ir bendras lovų ligoninėse skaičius sumažėjo, tačiau Lietuvos ligoninių tinklas pagal bendrą ligoninių lovų skaičių, tenkantį 100 000 gyventojų, yra vienas neefektyviausių tarp ES 27 šalių ir beveik 18 proc. viršija šių lovų vidurkį ES 27 šalyse. 6 paveikslas. Bendras lovų ligoninėse skaičiaus kitimas 2011–2019 m. Lietuvoje ir ES (27) (100 000 gyventojų) Šaltinis: Eurostat Neefektyvų išteklių naudojimą rodo ne tik didelis lovų skaičius, bet ir palyginti mažas aktyviojo gydymo lovų užimtumas šalies ligoninėse. Vidutinis aktyviojo gydymo lovos užimtumas (2018 m. duomenimis) Lietuvoje sudaro apie
atsilieka nuo ES vidurkio – 77 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. net 28 ligoninėse (60 proc.) aktyviojo gydymo lovos užimtumas nesiekė šalies vidurkio (7 paveikslas). 7 paveikslas.
užimtumas Lietuvos ligoninėse Šaltinis: VLK duomenys Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad Lietuvoje fiksuojamas vienas aukščiausių gyventojų hospitalizavimo ES (8 paveikslas) rodiklių. 8 paveikslas. Gyventojų hospitalizavimo rodiklis, atvejų skaičius 100 gyventojų Šaltinis: Eurostat Aukščiau minėti rodikliai, ypač lyginamuoju ES valstybių kontekstu, suponuoja vertinimą, jog sveikatos priežiūros sistema turėtų būti reformuojama. Siekiant didinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, jog kurtų didesnę naudą atitinkamoms socialinėms grupėms (pacientams ir specialistams), turėtų būti įvardinamos priežastys, kurios lemia problemas ir ieškomos problemų sprendinių alternatyvos. Dažniausiomis pagrindinėmis priežastimis, lemiančiomis sveikatos priežiūros sistemines problemas, galėtų būti įvardinamos tokios priežastys kaip:
a) nepakankamas sveikatos priežiūros sistemos atsparumas grėsmėms ir krizėms;
b) paslaugų fragmentacija;
c) nepakankamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kokybė ir ypač teritoriniai netolygumai;
d) prasti gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodikliai;
e) sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ir veiksmingumo stoka;
f) pacientų laukimo eilių problematika;
g) netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas ir nevienoda kompetencija;
h) pirminė priežiūra neatlieka visų jai deleguotų funkcijų;
i) neefektyvus ligoninių tinklas. Kaip matyti iš analizuotų šaltinių, planuojant sveikatos priežiūros sistemos reformą projekto rengėjai, pirmiausia, įvertino Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos veiklos efektyvumo rodiklius, kurie pateikiami ir palyginami įvairių tarptautinių organizacijų ataskaitose, kartu buvo atsižvelgiama į Lietuvai teiktas įvairias tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Palyginti su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėmis, prastesni Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai reikalauja sisteminės sveikatos sistemos peržiūros reformos.
COVID-19 ligos pandemijos metu susidariusi situacija dar labiau išryškino struktūrines problemas, ypač susijusias su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu. Siekiant efektyviai stabdyti ligos plitimą ir pabandžius apriboti žmogiškųjų resursų judėjimą tarp atskirų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, pasimatė didelės problemos, kad dalis jų, dėl specialistų trūkumo ir netolygaus pasiskirstymo iš viso turėtų užsidaryti. Remiantis Tarybos rekomendacija Lietuvai, būtina sutelkti išteklius, kurių reikia sveikatos sistemos atsparumui ateityje padidinti, nepamirštant sveikatos prieinamumo, efektyvumo ir kokybės gerinimo iššūkių[19]. Pažymėtina, kad sisteminės sveikatos sistemos problemos buvo taip pat akcentuojamos 2021 – 2030 metų Nacionaliniame pažangos plane[20]. Jame numatytos priemonės vertinto kaip galinčios prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano strateginio tikslo „didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį“.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo pagrindinius šių įstatymų pakeitimo rengimo uždavinius:
pasirengusi reaguoti į iškilusius iššūkius;
asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;
stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas (antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra), siekiant sumažinti jų vartojimą ir transformuojant jas į kokybiškas ir saugias ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas;
greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugas, kad gyventojai gyvybę gelbstinčias paslaugas gautų laiku visoje Lietuvoje;
priežiūros modelį, atitinkantį senstančios visuomenės poreikius. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog esamos padėties nekeitimas galimai ir toliau lemtų atitinkamų sveikatos priežiūros kokybės nepakankamumą. 1. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinkle reformos kaštų ir naudos analizės bei ekonominio pagrįstumo. Bendrąja prasme kaštų naudos analizė apibrėžtina kaip socialinės - ekonominės politikos (projektų) vertinimo metodas, kuriuo siekiama piniginiais matais kiekybiškai įvertinti visas projekto pasekmes visuomenei, apibendrintai gali būti išreiškiama formule:
GN = N-K, kur GN yra grynoji nauda, N – nauda (visų į numatomą reglamentavimo reformą pateksiančių asmenų, jų grupių (gyventojai, pacientai, darbuotojai, kiti subjektai)), K – kaštai. Kaip jau minėta, rengiant išvadą buvo remiamasi viešai prieinamais duomenimis, verifikuotos atliktų analizių prielaidos ir išvados, siekiant įvertinti jų patikimumą ir pateikti atitinkamą išvadą.
Teikiant išvadą pirmuoju klausimu, buvo analizuota pažangos priemonė 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ (pažangos priemonės aprašas ir kiti dokumentai (aprašo pagrindimas, skaičiuoklė), kurie 2022 m. gegužės 9 d. pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms (TAIS Nr. 22-7016) ir bus patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu)[21]. Nenustačius esminių neatitikčių, atliktos analizės gali būti vertinamos kaip patikimos, o jų duomenys analizuojami detaliau (žr. žemiau). Pažangos priemonėje (dalinėje) aprašytos veiklos, kurioms įgyvendinti finansavimas skiriamos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšų ir kurios prisidės sprendžiant šias lentelėje nurodytas pažangos priemonės problemos priežastis:
Eil. Nr. PP problemos priežastys Eil. Nr. Pažangos priemonės aprašyme (daliniame) nurodytos veiklos, kurios prisideda sprendžiant problemos priežastis
pirminė sveikatos priežiūra
Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
netolygus specializuotos pagalbos prieinamumas
Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
sistema nepajėgi lanksčiai reaguoti į grėsmes ir besikeičiančias demografines tendencijas
Ilgalaikės priežiūros paslaugų diegimas Pasirengimo grėsmėms stiprinimas Pažangių ir įrodymais pagrįstų technologijų sveikatos sektoriuje diegimas Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
inovacijų plėtra
sveikatos sektoriuje diegimas Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
priežiūra per mažai orientuota į pacientus 1. 2. 4.
Pažangių ir įrodymais pagrįstų technologijų sveikatos sektoriuje diegimas Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
sveikatos priežiūros sauga ir rizikų valdymas
Sveikatos sektoriaus skaitmeninimas
vaistų vartojimas
skaitmeninimas Įgyvendinant Pažangos priemonę (dalinę) planuojamos vykdyti dviejų tipų veiklos – reguliacinė ir investicinė. Pastarajai įgyvendinti bus naudojamos EGADP lėšos ir valstybės biudžeto (toliau - VB) lėšos, kurios skirtos netinkamam finansuoti PVM apmokėti atsižvelgiant į finansų ministro įsakymu patvirtintą Laikiną tvarką[22]. Pagal minėtą priemonę suplanuota skirti 265 900 tūkst. Eur EGADP lėšų ir 55 840 tūkst. Eur netinkamam finansuoti PVM apmokėti VB lėšų. Rengiant pažangos priemonę, jos finansinių išteklių panaudojimo skaičiavimai atlikti taikant sąnaudų ir naudos analizės (toliau - SNA) metodą. Analizė atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos turimų duomenų pagrindu, remiantis projektų vykdytojų parengtais investiciniais projektais bei viešai prieinama kita statistine informacija. Skaičiavimuose naudoti šie socialinės (ekonominės) naudos įverčių ir išvengtų kaštų dydžiai:
1Statistinio gyvenimo vertė. 2. Gyvenimo metų vertė. 3. Dėl ligos prarastos darbo dienos vertė. 4. Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį sveikatos
priežiūros paslaugų prieinamumą. 5. Išvengtos patekimo į globos įstaigą sąnaudos ir išvengtos reikalingų paslaugų pirkimo išlaidos. 6. Sumažėjusių laiko sąnaudų nauda. Ekonominis naudos ir išlaidų santykis, ENIS (angl. economic benefit/cost ratio) ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų priemonės sukuriama ekonominė nauda viršija jai įgyvendinti reikalingas ekonomines išlaidas yra 3,75, t. y. šios dalinės priemonės atveju sukuriama nauda yra daugiau nei tris kartus didesnė nei jos sąnaudos.
Vertinant pesimistinį scenarijų, ENIS būtų 3,30, o optimistiniu scenarijumi galėtų siekti net 9,16. Pagrindinių ekonominio socialinio poveikio vertinimo rodiklių EGDV (ekonominė grynoji dabartinė vertė) ir EVGN (ekonominė vidinė grąžos norma) reikšmės atitinkamai yra 7 358 025 434 Eur ir 169,51 proc. Apibendrinant gautini tokie ekonominės analizės rodikliai:
Ekonominės analizės rodikliai Ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV)
Eur Ekonominės naudos ir išlaidų santykis (ENIS) 3,74 Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) 169,51 % Vertintina, jog Įstatymo projektais numatomi pakeitimai sudarys prielaidas pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ įgyvendinimui. Kartu vertintina, jog pažangos programos rengimo metu atlikti vertinimai ir nustatytos ekonominės analizės rodiklių reikšmės atspindi galimus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaštų ir naudos analizės bei ekonominio pagrįstumo rodiklius. 2. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos įtakos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui regionuose. Kiek sveikatos priežiūros įstaigų, ar jų padalinių bus uždaryta, kiek mažės ligoninių lovų skaičius visoje šalyje. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų statistinių rodiklių, minėtų EBPO, Tarybos ir kt. dokumentų, galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog dominuojanti Lietuvos sveikatos sistemos yda yra ne paslaugų (ne)prieinamumas, o mažas efektyvumas. Aukšti sveikatos sistemos (gydymo) priemonėmis išvengiamo mirtingumo rezultatai rodo nepakankamą sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą.
Todėl pagrindinės šalies sveikatos sistemos stiprinimo kryptys, kurias skatina ir EK, yra šios: · pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas; · ilgalaikės priežiūros tinklo diegimas ir plėtra; · stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų konsolidavimas, jų teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo didinimas. Dėl pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo Atkreipiame dėmesį, kad pirmines ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atskyrimas buvo viena pagrindinių veiksmingo sveikatos sistemos funkcionavimo sąlygų. Manome, kad visoje Lietuvoje pilnai neatskyrus šių paslaugų šeimos medicinos stiprėjimas buvo nuosaikus, nes patys šeimos gydytojai nebuvo suinteresuoti pilnai realizuoti savo kompetencijų potencialo ir savarankiškai spręsti pacientų sveikatos problemų, o sveikatos sistemoje įsitvirtino savotiška „praktika“, nes įstaigų administracijos, siekdamos maksimaliai padidinti įstaigų pajamas, buvo suinteresuotos kuo didesniu konsultacijų skaičiumi. Šį faktą patvirtina ir prieš du dešimtmečius VLK atlikta analizė, parodžiusi, kad toje pačioje institucijoje dirbant šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams konsultacijų skaičius analogiškai populiacijai išauga dešimtimis kartų, lyginant su įstaigomis, kuriose dirbo vien šeimos gydytojai (9 paveikslas). Galimybė per aukštą konsultacijų skaičių generuoti didesnes pajamas įstaigai sąlygojo tai, kad per paskutinius du dešimtmečius Lietuvoje reikšmingai sumažėjo vien šeimos gydytojo paslaugas teikiančių įstaigų. 9 paveikslas. Vilniaus apskrities ambulatorinių ASPĮ gydytojų siuntimai ambulatorinėms konsultacijoms 2001m. (siuntimų skaičius/ 1000 aptarnaujamų pacientų/per metus).
Šaltinis: VLK duomenys Kita pasekmė – didelis bendras gydytojų konsultacijų skaičiaus augimas - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo 2021 m. ataskaitoje parodė, kad nuo 2009 iki 2019 gydytojų konsultacijų skaičius Lietuvoje išaugo 25 proc., tai buvo pats ryškiausias konsultacijų skaičiaus augimas visoje ES. Mūsų šalyje 2019 m. konsultacijų skaičius 1 gyventojui per metus siekė 9,5 konsultacijos ir ES šalių vidurkį viršijo 40 proc. (10 paveikslas). 10 paveikslas. Vienam šalies gyventojui tenkančių apsilankymų (konsultacijų) skaičius pas gydytoją per metus, 2019 m. Šaltinis: EBPO leidinys“Health at a Glance 2021” Akivaizdu, kad pirmines ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sujungimas labai susilpnins pirminę sveikatos priežiūrą. PSO ekspertai paneigia teiginius, kad išvengiamos hospitalizacijos rodikliai yra sąlygoti neefektyvios pirminės sveikatos priežiūros. Jų nuomone, norint sumažinti išvengiamos hospitalizacijos rodiklius, pirmiausiai reikia sumažinti perteklinę ligoninių lovų pasiūlą. Šiuo metu rajoninėse ligoninėse yra sprendžiamos pacientų socialinės problemos. Tai rodo ir dideli išvengiamos hospitalizacijos rodikliai (11 paveikslas). 11 paveikslas. Išvengiamų hospitalizacijų dalis Lietuvos ligoninėse,
Atkreipiame dėmesį, kad struktūriškai sujungus pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą (finansuojamą iš PSDF iš esmės per „kapitacijos“ mokestį), specializuotas paslaugas teikiančias įstaigas ir /ar ligoninę (finansuojama iš PSDF apmokant už paslaugų skaičių), bei visuomenės sveikatos biurą (biudžetinis finansavimas) didesnis paslaugų prieinamumas nebus užtikrintas. Moksliniai duomenys rodo, kad tokio sujungimo tikslingumas neduoda norimo rezultato[23].
Apibendrinant darytinos išvados, jog:
neturėtų būti vykdomas sujungiant skirtingą veiklą vykdančias įstaigas. 2) Siekiant sveikatos sistemos integralumo būtinos ne struktūrinės, o skaitmeninės integracijos. Būtent skaitmeninėms integracijoms išsivysčiusios valstybės skiria prioritetinį finansavimą, nes skaitmeninė sistemų integracija leidžia panaudoti plačias duomenų bazes, siekiant identifikuoti aukščiausios rizikos populiaciją ir užtikrinti reikiamų veiksmų galimybę rizikos valdymui. 3) Reikalinga plėsti gerų veiklos rezultatų vertinimo sistemą. Veikianti gerų darbo rezultatų sistema pirminėje asmens sveikatos priežiūroje (tiek EBPO, tiek EK) vertinama kaip vienintelis Lietuvos sveikatos sistemos pavyzdys, kuomet apmokėjimas siejamas su pasiektais gerais rezultatais (angl. “pay for performance”). Tačiau ją reikia ir toliau tobulinti, siekiant individualizuoti iki kiekvieno gydytojo veiklos vertinimo (šiuo metu informacinės sistemos to nedaro; negalima gauti duomenų apie veiklai svarbių rodiklių rezultatus, pvz.: antibiotikų išrašymus ir ne tik įstaigos, bet ir kiekvieno gydytojo). 4) Reikalinga plėsti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią komandą, tačiau ne administracinių (atvejo vadybininkas), bet sveikatos priežiūros specialistų aspektu (didinti šių specialistų kiekį). Dėl ilgalaikės priežiūros tinklo diegimo ir plėtros EK išvadose teigiama, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės priežiūros (angl. long term care) tinklo. Tik nuo 2021 m. vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyta tvarka[24] privalomai slaugos namuose paslaugas savo prisirašiusiems pacientams pradėjo teikti visos pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.
Tokiu būdu pirminės sveikatos priežiūros įstaigos iš esmės užtikrina ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas sunkiai sergantiems, poliligotiems, vyresnio amžiaus asmenims. EBPO duomenimis ilgalaikės priežiūros finansavimas iš PSDF Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio beveik 8 proc. (vertinant 2022 m. PSDF biudžetą tai sudarytų papildomai apie 230 mln. eurų per metus). EK komisija pabrėžia, kad transformuodama sveikatos sistemos tinklą Lietuva turi orientuotis ne į slaugos paslaugų plėtrą stacionaruose, o būtent plėtoti slaugos paslaugas pacientų namuose, nes šių paslaugų poreikis Lietuvoje tenkinamas tris kartus blogiau, nei ES vidurkis, o nuo Vakarų Europos šalių atotrūkis yra dar kelis kartus didesnis. Apibendrinant darytinos išvados, jog:
socialinių paslaugų bei stacionarinių slaugos ir globos paslaugų santykio pokyčio (sumažinti stacionarinių paslaugų poreikį, nes reikiamas paslaugas jos gavėjas gali gauti ambulatorinėmis sąlygomis, stacionaro paslauga organizuojama ir teikiama tik tada, kai paciento sveikatos būklė nebeleidžia jo prižiūrėti namuose): ambulatorinių slaugos paslaugų paciento namuose ir stacionarinių slaugos paslaugų santykio 2018 m. reikšmė 40:60, tuo trapu siektina reikšmė – 60:40. 2) Reikalinga plėtoti slaugos paslaugų namuose infrastruktūrą.
Dėl stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų konsolidavimo, jų teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo didinimo Mažėjančios paslaugų apimtys (tiek dėl natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo šalyje, tiek dėl atskirų savivaldybių gyventojų pasirinkimo gydytis ne savo savivaldybės teritorijoje esančioje ligoninėje (kai kurios ligoninės negali užtikrinti visų reikiamų paslaugų teikimo visą parą)), fragmentuota pagalba pacientui, ilgas ir nekoordinuotas paciento kelias pas specialistus, specialistų trūkumas regionuose, nepasitikėjimas jų kvalifikacija ir kt., didina stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės netolygumus. Būtent jų mažinimui numatomas stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų tinklo pertvarkymas. VLK, įvertinusi visus šiuos kriterijus, prognozuoja stacionarinių paslaugų teikiančių įstaigų lovų poreikio mažėjimą (12 paveikslas). 12 paveikslas. Aktyvaus gydymo lovų skaičiaus, jei lovos funkcionuotų
regionų). Šaltinis: VLK duomenys Rengiant stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymo planą kiekviename iš 5 Lietuvos regionų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Šiaulių ir Panevėžio) buvo įvertinti tokie duomenys kaip pacientų srautas skirtingu dienos metu, gyventojų amžiaus struktūra, šiuo metu teikiamos paslaugos ir jų poreikis. Pavyzdžiui, 2021 m. pirmo pusmečio pacientų srautai skubiosios pagalbos skyriuose dėl chirurginių paslaugų rajono lygmens ligoninėse daugiausiai būdavo nuo 08:00 iki 20:00 valandos (dienos metu), o nakties metu srautas labai ženkliai sumažėdavo (13 paveikslas). 13 paveikslas. 2021 m. pirmo pusmečio pacientų srautai skubiosios pagalbos skyriuose dėl chirurginių paslaugų rajono lygmens ligoninėse.
Šaltinis: VLK duomenys VLK analizėje taip pat buvo pastebėta, kad visose rajono lygmens ligoninėse Lietuvoje dėl chirurginių paslaugų apsilanko vidutiniškai tik 17,5 pacientų:
apsilanko vidutiniškai tik 1 pacientas per naktį;
apsilanko tik 1 pacientas ne dažniau kaip kartą per 2 naktis. Tai reiškia, kad didelis skaičius rajono lygmens ligoninėse, turi užtikrinti paslaugas visą parą, nors pacientų srautas yra labai mažas ir net ne kiekvieną dieną. Visa tai sąlygoja neefektyvų resursų panaudojimą. Atlikus pacientų srautų analizę, atsižvelgiant į jų išvykimą į kitas įstaigas, pacientų amžių, yra planuojamas stacionarinio aktyvaus gydymo 2213 įvairaus profilio lovų poreikio mažėjimas 2025 m. Šis lovų poreikio sumažinimas dar neįvertino, kad lovų poreikis turėtų mažėti ir dėl išvengiamų hospitalizacijos rodiklių mažėjimo, tinkamai ir efektyviai organizuojant paslaugas. Vilniaus regione numatomas 545 lovų poreikio mažėjimas, Kauno regione – 818, Klaipėdos regione – 433, Šiaulių regione– 202 ir Panevėžio regione– 215. Detalūs kiekvieno regiono ir rajono analizės duomenys pateikti internetinio puslapio nuorodose[25]. Apibendrinant darytinos išvados, jog:
paslaugas teikiančių įstaigų tinklo pertvarkymas numatomas vykdyti atlikus šiuo metu VLK turimą pacientų srautų, judėjimo tarp įstaigų detalią duomenų analizę. Buvo vertinti ir regiono gyventojų amžiaus pokyčiai. 2) Realus poreikis galėtų būti dar mažesnis, nes neįvertintas, kad lovų poreikis turėtų dar mažėti ir dėl išvengiamų hospitalizacijos rodiklių mažėjimo, tinkamai ir efektyviai organizuojant paslaugas. 3) Suplanuotas stacionarines aktyvaus gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklo pertvarkymas turės teigiamos įtakos kokybiškų ir reikalavimus atitinkančių paslaugų prieinamumui regionų gyventojams. 3.
sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos įtaka regionų plėtrai ir kokį poveikį sukels regionuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo vietų skaičiui. Rengiant stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymo planą kiekviename iš 5 Lietuvos regionų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Šiaulių ir Panevėžio) buvo įvertinti pacientų srautai, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų struktūra pagal amžių (gydytojų, vyresnių kaip 60 metų dalis) ir pagrindinės darbovietės vietą (dalis gydytojų, dirbančių pirmaeilėse pareigose). Detalūs kiekvieno regiono ir rajono analizės duomenys pateikti internetinio puslapio nuorodose[26]. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sveikatos apsaugos ministerija nurodo, jog „pačios savivaldybės ir gydymo įstaigos, įsivertinusios atliktų analizių ir prognozių rezultatus, turės priimti sprendimus dėl dalyvavo pertvarkoje siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas savivaldybių gyventojams. Personalo ir taip trūksta, nėra planuojama jo mažinti. Nusprendus paslaugas pertvarkyti, tas pats personalas ir toliau galėtų teikti dienos paslaugas“[27]. Apibendrinant viešai skelbiamą informaciją, gali būti išskiriamos šios sveikatos priežiūros sritys, kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka turės įtaką: akušerijos, pediatrijos, chirurgijos, psichiatrijos bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos profiliai. Tinklo pertvarkos metu sumažėsiančių sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų) etatų skaičiaus ir numatomų darbo pasikeitimo duomenys pateikti 1 ir 2 lentelėse. Realiai mažėjančių gydytojų darbo vietų skaičius atitinka 338,93 etatų darbo krūvį, slaugytojų – 1001,02, slaugytojų padėjėjų – 370,06. 1 lentelė. Tinklo pertvarkos metu sumažėsiančių gydytojų etatų skaičiaus ir numatomų darbo pasikeitimo duomenys.
Galimai atsilaisvinančių gydytojų etatų skaičius Iš viso: Teiks dienos stacionaro /ambulatorines paslaugas* Teiks dienos chitrurgijos paslaugas* Svarstytina* Nebeteiks paslaugų* Akušerijos profilis 473,56 - - 134,63 338,93 Chirurgijos profilis 276,05 - 259,9 16,15 - Pediatrijos profilis 123,65 78,81 - 44,84 - Psichiatrijos profilis 237,57 31,34 - 206,23 - RITS profilis - - - - - 2 lentelė. Tinklo pertvarkos metu sumažėsiančių slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų etatų skaičiaus ir numatomų darbo pasikeitimo duomenys. Galimai atsilaivinančių bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų etatų skaičius Iš viso:
Teiks dienos stacionaro /ambulatorines paslaugas* Teiks dienos chitrurgijos paslaugas* Svarstytina* Nebeteiks paslaugų* Slaugytojų etatų skaičius: Akušerijos profilis 1411,93 - - 410,91 1001,02 Chirurgijos profilis 1266,1 - 1179,98 86,12 - Pediatrijos profilis 1950,26 1202,36 - 747,9 - Psichiatrijos profilis 2774,66 329,61 - 2445,05 - RITS profilis - - - - - Slaugytojų padėjėjų etatų skaičius:
Akušerijos profilis 503,81 - - 133,75 370,06 Chirurgijos profilis 467,28 - 414,2853 - Pediatrijos profilis 716,46 428,53 - 287,93 - Psichiatrijos profilis 1014,01 131,25 - 882,76 - RITS profilis - - - - - Nurodytas akušerijos profilio specialistų poreikio mažėjimas jau buvo planuotas ir įvertintas 2011 metais Universiteto atliktame tyrime[28]. Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos ministerija numatė sveikatos priežiūros specialistų, kurie vykdant stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų tinklo pertvarką netenka darbo vietos tolimesnės profesinės veiklos galimybes (dalyvavimas teikiant kito profilio ambulatorines, dienos chirurgijos ar slaugos paslaugas). Analizės duomenys pateikti internetinio puslapio nuorodoje[29]. Taigi esama padėties suponuoja pokyčio sveikatos sistemoje būtinybę norint didinti sveikatos priežiūros kokybės augimą.
Manome, kad teisinio reguliavimo pokyčiu siekiami įgyvendinti uždaviniai iškelti tesingai ir pagrįstai. Tačiau siekiant kuo geresnio naudos ir išlaidų santykio turėtų būti tęsiama diskusija dėl priemonių šiems uždaviniams įgyvendinti parinkimo ir pakankamumo, išskirtinį dėmesį sutelkiant į skaitmeninę integraciją bei skaitmenizuotą sveikatos priežiūros paslaugų duomenų kaupimą, įgalinantį efektyviai sekti sistemos darbą, identifikuoti trūkumis ir trikdžius bei priimti duomenimis grįstus sistemos otimizavimo ar į individualias įstaigas nukreiptus sprendimus. Taip pat, mūsų nuomone, būtina plėtoti gerų darbo rezultatų sistemą pirminėje asmens sveikatos priežiūroje, o struktūriniai pertvarkymai turėtų likti priemone tikslui pasiekti, o ne tikslu kaip tokiu. Susipažinta
asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos kurortų asociacija, 2002-02-08 Lietuvos kurortų asociacija (toliau - Asociacija) atstovauja visus Lietuvos kurortus ir kurortines teritorijas, kurie reikšmingai prisideda tiek prie turizmo Lietuvoje skatinimo, tiek prie medicininės reabilitacijos plėtros. Vienas pagrindinių Asociacijos tikslų - kurortų veiklos ir balneologijos vystymas ir plėtojimas bei gamtos išteklių pritaikymo ir panaudojimo sveikatinimo tikslams, skatinimas.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) inicijuotos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos (to lia u - Reforma) metu ruošiamasi negrįžtamai performuoti medicininės reabilitacijos teikiančias įstaigas, taip sumažinant kurortuose ir kurortinėse teritorijose atvykstančių pacientų skaičių ir atimant iš jų galimybę gauti kokybiškas medicininės reabilitacijos paslaugas tam pritaikytose, gamtiniais gydomaisiais veiksniais turtingose vietovėse. Nors Asociacijos nariai iš esmės pritaria numatytajai Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai, tačiau daliai Asociacijos narių kyla klausimų dėl būsimos Reformos įtakos Lietuvos kurortams ir kurortinėms teritorijoms. Konkrečiai Asociacija yra susirūpinusi dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, {statymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto, registruoto 2022 m. sausio 21 d., Nr. XIVP-1302 (toliau - Įstatymo projektas). Šiame Įstatymo projekte yra keičiamas 39 straipsnis - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) savivaldybių ir valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. Straipsnio pakeitimu siūloma išbraukti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas iš LNSS savivaldybių asmens sveikatos viešuiu ištaigu nomenklatūros, o taip pat iš valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų ištaigu nomenklatūros yra siūloma išbraukti specializuotas ligonines, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas. Kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šios įstaigos yra išbraukiamos, kadangi siekiama reorganizuoti monoprofilines ir specializuotas įstaigas bei jas jungti prie jau egzistuojančių daugiaprofilinių ligoninių.
Akcentuojama, kad toks monoprofilinių įstaigų prijungimas atliekamas fiziškai - panaikinant filialus (atskirus juridinius asmenis). Tačiau reabilitacijos bei sanatorinio gydymo įstaigų (toliau - Įstaigos) teikiamos paslaugos išliks - jos bus teikiamos daugiaprofilinėse ligoninėse. Asociacijos nariams kyla abejonių dėl siūlomo skirstymo ir Įstaigų perkėlimo poreikio bei tikslo. Šiuo metu kurortuose veikiančias Įstaigas perkėlus į regionų centrus, žymiai nukentės Kristina Citvarienė, tek: +370 630 00103, ei. p.: infofekurortuasociaciia.lt Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-02-08 Nr. G-2022-1137 LIETUVOS k l KOR I L ASOC I \C IJA kai kurių kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybės, kurios neteks Įstaigų, o tuo pačiu ir žymaus potencialių pacientų ar turistų skaičiaus. Pavyzdžiui - VŠI „Abromiškiu reabilitacijos ligoninė'1. VšĮ
„Palangos reabilitacijos ligoninė”, vaikų reabilitacijos sanatorija
„Saulutė" ir VšĮ „Tulpės sanatorija" šiuo metu aukščiausiu lygiu
aptarnauja pacientus iš visos Lietuvos. Įgyvendinant Reforma jos bus priverstos išsikelti arba teikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nekompensuoiamas paslaugas pagal šiuo metu niekam nežinomas sąlygas. Bet kuriuo atveju dalis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių neteks savo didžiųjų, iki šiol sėkmingai veikiančių Įstaigų, arba patirs drastišką pacientų srautų ir pajamų sumažėjimą, kas užkirs kelią tolimesniam kurortų infrastruktūros tobulinimui bei patrauklumo didinimui. Priėmus siūlomus pakeitimus, neišvengiamai bus paveiktos visos viešosios valstybinės ir savivaldybių reabilitacijos bei sanatorinio gydymo Įstaigos - jos bus priverstos jungtis prie daugiaprofilinių ligoninių arba priimti sprendimą tęsti veiklą savarankiškai.
Kaip suprantama, Įstaigos, pasirinkusios tęsti veiklą savarankiškai, neturėtų galimybės sudaryti sutarčių su Valstybine ligonių kasa ir dėl to negalėtų teikti kompensuojamųjų reabilitacijos paslaugų. Tai turėtų tiesioginės įtakos paslaugų teikimo apimtims ir Įstaigų rentabilumui. Įstaigos, kurios svarstytu galimybę jungtis prie kitu, šiuo metu negali pilnai įvertinti tokio sprendimo pasekmių, nes įstatymo projekte trūksta aiškumo ir konkretumo - kaip tai bus įgyvendinama. Per SAM vykdytus Reformos pristatymus nebuvo paaiškinta, kaip bus perleidžiamas Įstaigų turtas, ar jis liks savivaldybių nuosavybei, taip pat, kaip turėtų būti perduodama įvairi įranga. Įstaigų infrastruktūrai kiekviena savivaldybė yra skyrusi ženklias investicijas, siekiant kelti paslaugų teikimo kokybę. M aža to. pasigendama oficialios LR Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos - kaip būsimoii reforma užtikrins, kad šias įstaigas pertvarkius i daugiaprofiliniu ligoniniu skyrius, sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos bus teikiamos ne mažesniais nei esami pajėgumais. Kita vertus, daliai Asociacijos narių kyla daug neaiškumų ir dėl privačių reabilitacijos centrų/sanatorijų. Reformoje dėl privačių gydymo įstaigų pasisakoma itin trumpai ir teigiama, jog bus draudžiama atsisakyti sudaryti bendradarbiavimo sutartis su privatininkais, jei šie atitiks visus reikalavimus, taikytinus Sveikatos centrams (pirminis lygis).
Tačiau privačių sanatorijų ir reabilitacijos centrų perspektyvos lieka visiškai neaptartos ir neaiškios, nors Sveikatos įstaigų reforma aiškiai sufleruoja, jog naujieji susivienijimai, grindžiami regioniniu principu, savo ligoninėse turės pakankamai vietų reabilitacijai ir bandys pradžioje užpildyti savus
„sveikatos centrus" (reabilitacijos skyrius), o kas liks, galimai bus
pasiūlyta privačiam sveikatinimo sektoriui. Tačiau Asociacija pasigenda aiškios pozicijos dėl to. kaip po reformos pacientai pateks i privačias sanatorijas ir reabilitacijos centrus. Neaišku, ar galimybės sveikatintis privačiose aptariamo profilio įstaigose ir toliau bus finansuojamos Ligoniu kasu, ar tai teks daryti paties paciento asmeninėmis lėšomis. Taip pat Asociacijos nariams lieka neaiškus Greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) užtikrinimo klausimas. Atkreipiame dėmesį, kad kurortai ir kurortinės teritorijos aptarnauja didelius srautus turistų ir lankytojų, dėl ko natūraliai padidėja traumų ir kitų nelaimingų atsitikimų tikimybė. Įvertinus visa tai labai svarbu užtikrinti pakankamą kiekį GMP brigadų. Pagal turimą informaciją, nėra aiškaus Sveikatos apsaugos ministerijos požiūrio į didesnio kurortų ir kurortinių teritorijų GMP brigadų kiekio poreikį. Todėl kyla abejonių, ar bus užtikrinama pagalba kurortų ir kurortinių teritorijų lankytojams bei turistams. Asociacija sutinka su aukščiau paminėtu Reformos tikslu, tačiau pasigenda aiškios Sveikatos ministerijos pozicijos aukščiau išdėstytais klausimais. Tikimės, kad į pateiktas pastabas bus atsižvelgta ir labai prašome pateikti atsakymus į Asociacijos nariams kylančius klausimus.
Asociacija tiki, kad gali prisidėti prie Kristina Citvarienė, tel.: +370 630 00103, ei. p.: [email protected] LIETUVOS M R O K U . ASOC I ALU \ planuojamų pakeitimų tobulinimo ir prašo Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir SAM atsižvelgti į pateiktus komentarus. Esame pasiruošę užtikrinti konstruktyvų ir rezultatyvų dialogą. Lauksime Jūsų atsakymo ir dėkojame už skirtą laiką. Susipažinta
pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui. Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų tiek pacientams, tiek gydymo įstaigų personalui. Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški – tai reiškia, kad užuot vienoje įstaigoje sprendus kelias sveikatos problemas kompleksiškai vienu kartu, pacientas keletą kartų vežamas į kitą įstaigą pas skirtingus specialistus. Pažymėtina, kad daugiaprofiliškumas – būtina sąlyga užtikrinti medicininės reabilitacijos paslaugų kokybę ir saugą poliligotiems pacientams (dauguma žmonių virš 65 m. amžiaus serga daugiau negu trimis lėtinėmis ligomis). 2. Pažymėtina tai, kad įstatymo projekte niekur nėra nurodyta, kad jei įstaiga nepateks į tinklą, su jomis visų paslaugų apimtimi bus nutraukta sutartis dėl paslaugų apmokėjimo iš PSDF lėšų. 3. Projektais taip pat nekeičiama (neapribojama) pacientų teisė rinktis sveikatos priežiūros įstaigų (tiek ir dėl reabilitacijos paslaugų). 4. Dėl privačių reabilitacijos įstaigų, tai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis nereguliuoja privačių sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūros.
Šios privačios įstaigos, kurios turės sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, teiks paslaugas tokiomis sąlygomis, kokios jos bus nustatytos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Pažymėtina tai, kad LNSS reabilitacijos įstaigoms (tiek valstybės, tiek savivaldybės, tiek ir privačioms) galios tokie patys paslaugų teikimo reikalavimai. 5. Dėl savivaldybių reabilitacijos įstaigų perdavimo (integravimo) į daugiaprofilines ligonines ir turto perdavimo pažymėtina tai, kad tokiu atveju bus tariamasi su savivaldybėmis, kad jei jos perduoda savivaldybei priklausančias įstaigų savininko teises ir pareigas, jos galėtų priimti sprendimus ir dėl tokių įstaigų veiklai naudoto turto perdavimo iš savivaldybių į valstybės nuosavybę (tai būtų savivaldybės sprendimas ir jei savivaldybės nuspręstų turto neatiduoti, tai jis liktų savivaldybių nuosavybėje). 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2022-03-29 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-1396 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1397 Lietuvos savivaldybių asociacija susipažinus su Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1303 (toliau – SSĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹,
įstatymo projektu Nr. XIVP- 1302 (toliau – SPĮĮ projektas), teikia šiuos siūlymus:
Papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹,
įstatymo projekto Nr.
XIVP-1302 3 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu, atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją“ ir išdėstant 11 straipsnio 1 dalį taip: „11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo bei teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai
stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais:
1) gyventojų skaičiumi savivaldybėje, siekiant, kad savivaldybėje, kurioje gyvena daugiau kaip 35 000 gyventojų veiktų bent viena LNSS įstaiga, teikianti stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 1)2) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumu pacientams, siekiant, kad skubios pagalbos paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos per trumpesnį nei 60 minučių laiko intervalą; 2)3) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; 3)4) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; 4)5) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą.“
Pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15¹, 39 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1302 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, išdėstant ją taip: „4. LNSS įstaigų paslaugų poreikį nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Valstybine ligonių kasa ir LNSS įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis ir įstaigomis.“ 3.
Pakeisti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1303 papildomą Sveikatos sistemos įstatymo 12¹straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Teritorijas, kuriose vykdoma regioninė funkcinė
sveikatos priežiūra (toliau – teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis, suderinęs su regiono savivaldybių tarybomis, nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą. Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras Vyriausybė.“
Vyriausybė. Siūlymas įstatymu įtvirtinti, kad savivaldybėje, kurioje gyvena daugiau kaip 35 000 gyventojai, turėti veikti bent viena ligoninė yra ydingas dėl šių priežasčių:
1) demografinis kriterijus yra kintantis veiksnys, todėl jam pasikeitus ligoninės turėtų būti „tai uždaromos, tai atidaromos“. Toks kriterijus nesukuria savivaldybėms teisėtų lūkesčių dėl ligoninės turėjimo (neturėjimo) nuolatiniame periode.
2) demografinis kriterijus veiktų priešingai, nei reformos tikslas (optimizuoti ligoninių tinklą), ir skatintu steigti naujas ligonines savivaldybėse, jei juose gyvena daugiau nei 35000 gyventojų (pvz, Panevėžio rajonas, Vilniaus rajonas). 3) Į demografinį požymį bus atsižvelgiama Vyriausybei formuojant įstatymo projekte jau įtvirtintų 4 kriterijų reikšmes. 2. Dėl dalies „siekiant, kad skubios pagalbos paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos per trumpesnį nei 60 minučių laiko intervalą“:
1) tai manytume, kad tai jau yra Vyriausybės nutarimo, kuriuo bus nustatomos įstatyme įtvirtinto kriterijaus reikšmės, reguliavimo dalykas. 2) Siūlymas nėra logiškas, nes šis punktas dėl geografinio prieinamumo apima ne tik skubiosios pagalbos bet ir kitų paslaugų geografinį prieinamumą. 3) ,,Auksinės valandos“ užtikrinimo reikalavimas yra nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose paslaugų ūminių sveikatos būklių atvejais teikimo reikalavimuose (pvz., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-244 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtariant ar diagnozavus ūminį miokardo infarktą, kai ST segmentas pakilęs, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-824 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“) ir yra neatsiejama paslaugos sudedamoji ir jos kokybę užtikrinanti dalis. Dėl 2 pasiūlymo 1.
formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. 2. Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis – antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 9 dalis – Sveikatos priežiūros mastą pagal LNSS veiklos organizavimo (Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis) ir sveikatos priežiūros paslaugų lygius (Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas – įstaigų veiklą nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais. 5. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktas – Sveikatos apsaugos ministerija nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus. 6. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, siūlymas prieštarautų aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatoms. Dėl 3 pasiūlymo
1Dėl pasiūlymo „suderinęs su regiono savivaldybių tarybomis“:
formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. 2. Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis – antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 3.
priežiūros mastą pagal LNSS veiklos organizavimo (Sveikatos sistemos įstatymo
sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas – įstaigų veiklą nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais. 5. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktas – Sveikatos apsaugos ministerija nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus. 6. Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, siūlymas prieštarautų aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatoms. Pažymėtina tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir šiuo metu derina savo sprendimus su savivaldybėmis ir tam nereikia jokio įstatyminio pagrindo. 2. Dėl pasiūlymo „Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras Vyriausybė“:
1) Vyriausybės nutarimu reikėtų detalizuoti atskirų paslaugų (insultų, infekcinių ligų, traumų, kardiologijos, akušerijos, onkologijos ir kitų paslaugų) regioninio teikimo išdėstymą, kas yra specifika pagal kiekvieną paslaugą. Manytina, kad Vyriausybės nutarimu tokius detalius reikalavimus atsižvelgiant į kiekvienos paslaugos specifiką nustatyti būtų neracionalu ir nepraktiška.
2) siūlymas neatitiktų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kur nustatyta, kad – įstaigų veiklą nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Taip pat neatitiktų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punkto, kur nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus. 3. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, 2022-05-09 Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba 2022 m. balandžio 28 d. ei. laišku persiuntė susipažinimui ir pastabų pate iki mui L R S e i m o Sv eika to s reikalų ko m it e to 2 0 2 2 m. b a la n d ž io 27 d. s p r e n d i m ą Nr. I 1 I-S10 „D ėl L ie tu vos R e s p u b l i k o s sv eik ato s priežiūros įstaigų įs ta ty m o Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15 (1 ),39 straipsnių pakeitimo, {statymo papildymo
sveikatos sistem os įstatymo N r .1-552 2 straipsnio pakeitim o ir [statymo papildym o 12(1) straipsniu įstatymo projekto N r.X IV P-l303 svarstymo parengiamųjų darbų” visiems LPOAT nariams - pacientų organizacijoms. Pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų negauta. v IŠVADA: Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba pritaria Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įsta ty mo Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15 (1),39 straipsnių p ake it im o, {statymo p a p i l d y m o 46 (1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1302 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.l552 2 straipsnio pakeitimo ir {statymo papildymo 12(1) straipsnių įstatymo projektui Nr.XIVP-1303. Susipažinta 4.
asociacija, 2022-05-09 Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti 15 medicininės reabilitacijos, sanatorinio-kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas teikiančių įstaigų, reaguodama į LRS Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2022 m. balandžio 27d. priimtą sprendimą Nr. 111-S-10 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1302 ir Lietuvis Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1303 svarstymo parengiamųjų darbų" apie jau vykdomus bei planuojamus pokyčius medicininės reabilitacijos srityje bei po to sekusių diskusijų tarp asociacijos narių, socialinių partnrių, pacintų organizcijų, teikia šiuos siūlymus Komitetui: 1. Problema: Pagal SAM planuojamą sveikatos sistemos reformą, norima naikinti specializuotas ligonines, jas prijungiant prie didžiųjų ligoninių. Toks pakeitimas tiesiogiai liečia ir keturias įstaigas Asociacijos nares: Abromiškių reabilitacijos ligoninę, Palangos reabilitacijos ligoninę, vaikų sanatoriją „Palangos gintaras“ ir „Tulpės“ sanatoriją. Minėtos įstaigos yra sėkmingai dirbančios, finansiškai savarankiškos, puikiai vertinamos pacientų ir teikiančios aukščiausio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Net ir kovo 16 d. Komiteto posėdyje nei SAM, nei VLK atstovai minėtoms įstaigoms jokių priekaištų neturėjo, o paprašyti pakomentuoti paslaugų kokybę pabrėžė, jog įstaigoms priekaištų neturi ir jas gali tik pagirti. Asociacija ne kartą tiek raštais, tiek susitikimų metu prašė SAM pateikti informaciją apie tokios medicininės reabilitacijos įstaigų tinklo reformos tikslus, kaštų naudos analizę, naudą pacientams, veiksmų planus, planuojamus rezultatus ir t.t.
Tačiau atsakymų į šiuos klausimus nesame sulaukę iš SAM. Kovo 16 d. posėdžio metu net keli komiteto nariai paprašė SAM įvardinti šių pokyčių naudą pacientams, tačiau tai nebuvo padaryta. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-05-09 Nr. G-2022-4129 2 Nors viešajame sektoriuje net nedideli projektai yra atliekami tik atlikus kaštų ir naudos analizę, šiuo atveju greičiausiai tokia analizė nebuvo atlikta, arba jos rezultatai yra kruopščiai slepiami. Minėtose įstaigose dirba apie 800 darbuotojų, kasmet jose reabilituojasi tūkstančiai pacientų, todėl pokyčiai su šiomis įstaigomis negali būti atliekami neatlikus pilnos galimybių studijos, kaštų ir naudos analizės, neturint aiškiai nustatytų tikslų ir veiksmų planų. Asociaciją neramina ilgametė tokių pokyčių Lietuvoje patirtis. Kadaise garsi Likėnų sanatorija, prijungta prie Panevėžio ligoninės, šiuo metu merdi ir yra verkiant reikalinga investicijų, prie Vilniaus veikiantis ir RVUL priklausantis “Pušyno kelias” mažina lovų skaičių ir paslaugų prieinamumą, mūsų žiniomis VU Santaros klinikoms priklausančią Valkininkų sanatoriją planuojama jau šiemet uždaryti ir paslaugas bei darbuotojus perkelti į Druskininkus, o kadaise sėkmingai veikusi Viršužiglio sanatorija jau nebeegzistuoja. Visas šias įstaigas sieja tai, jog jos buvo ne savarankiškos įstaigos, o dalis multiprofilinių ligoninių. Siūlymas:
Įpareigoti SAM atlikti ir pateikti: 1. Planuojamų pokyčių kaštų ir naudos analizę; 2. Aiškiai įvardinti planuojamų pokyčių tikslus bei įvardinti siektinas kokybinių bei kiekybinių rodiklių reikšmes, ypač liečiančias paslaugų kokybę, paslaugų prieinamumą bei pacientų pasitenkinimą; 3. Veiksmų planus dėl planuojamų pokyčių; 4.
Regioninio pacientų srautų klausimas; Apsvarstyti, ar tokiems svarbiems pokyčiams (dalies įstaigų prijungimui prie didesnių įstaigų) reikėtų atlikti pilotinį projektą ir tik tuomet spręsti, ar tokie pokyčiai atneš biudžeto sutaupymų, padidins efektyvumą ir, svarbiausia, ar padidins paslaugų kokybę bei paslaugų prieinamumą pacientams. Dėkojame Komitetui už šiam itin svarbiam klausimui skiriamą dėmesį ir viliamės, jog tokie svarbūs visą sektorių liečiantys pokyčiai nebus įgyvendinami remiantis vien nuomonėmis ir įsitikinimais, o pagrindžiant visus siūlymus argumentais bei, svarbiausia, faktais. Esame pasiruošę ir toliau bendradarbiauti, dalyvauti diskusijose ir teikti siūlymus vardan medicininės reabilitacijos paslaugų kokybės ir prieinamumo išlaikymo. Susipažinta
pacientams pablogėja sveikatos būklė, jie iš specializuotos reabilitacijos įstaigos yra siunčiami į daugiaprofilinę ligoninę pavienėms kitų sričių specialistų konsultacijoms ar gydymui. Kaip rodo praktika, tai sukelia daug nepatogumų tiek pacientams, tiek gydymo įstaigų personalui. Mat procesas nėra nuosekliai koordinuojamas, vizitai uždelsiami, neplaningi, todėl ir nekokybiški
žmonių virš 65 m. amžiaus serga daugiau negu trimis lėtinėmis ligomis). 2. Dėl kaštų ir naudos analizės. Kaštų ir naudos analizė atskirai reabilitacijos paslaugoms nėra atliekama, nes analizė atliekama visoms paslaugoms bendrai. Pagal strateginio valdymo metodiką kaštų ir naudos analizė rengiama pažangos priemonėms.
Reabilitacija nėra atskira priemonė, todėl kaštų naudos analizės tik reabilitacijos paslaugų teikimui nereikia rengti. 5. Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, 2022-05-10
SRK) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą lll-S -1 0 , kurio 3-ąja dalimi SRK prašo visuomeninių organizacijų, įskaitant ir Lietuvos rajonų ligoninių asociaciją (toliau - Asociacija), pateikti išvadas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto (reg. nr. XIVP-1302) (toliau - SPĮĮ projektas) bei Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projekto (reg. nr. XIVP-1303) (toliau - SSĮ projektas) (toliau SPĮĮ projektas ir SSĮ projektas abu kartu bus įvardijami kaip Projektai). Asociacijos vertinimu Projektai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija). Pateikiam e toliau šioje išvadoje teikiam u argum entu santrauką: 1. Projektais siekiama perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau - Vyriausybė) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui (toliau - SAM) nustatyti nuostatas, kurios gali būti nustatytos tik įstatymų leidėjo - Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas), tokiu būdu pažeidžiant konstitucinį teisės aktų hierarchijos imperatyvą. ■ 2. Projektais siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstituciniam teisinio aiškumo principui. 3. Siūlomu reguliavimu neužtikrinama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. 4. Projektais nepagrįstai siekiama nušalinti savivaldą nuo regioninės sveikatos politikos formavimo, tokiu būdu pažeidžiant Konstitucijos 119 straipsnį.
Prašymas: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad tiek Seimas, tiek ir kiti įstatymų leidybos proceso dalyviai rengiamus ir priimamus teisės aktus turi derinti su Konstitucija. Tai yra viena iš svarbiausių konstitucinės santvarkos užtikrinimo priemonių ir vienas iš pamatinių teisinės valstybės reikalavimų1. Remdamiesi šioje išvadoje pateikiamais argumentais vertiname, kad Projektai prieštarauja Konstitucijai todėl jie turėtu būti gražinti rengėjui tobulinti. M ūsų vertinim u, sveikatos priežiūros ištaigu tinklo reform a negali būti priim am a skubotai, neištaisius Projektuose esančiu kritinių trūkum ų. Projektuose esantys trūkum ai, jų neištaisius laiku, nulem tu ilgalaike neatitaisom a žalą visai Lietuvos Respublikos sveikatos sistem ai. 1 Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas. Musų manymu, Projektai (įskaitant jų atitiktį Konstitucijai) turėtų būti papildomai įvertinti nepriklausomų ekspertų. Toliau pateikiame detalesnius mūsų poziciją pagrindžiančius argumentus. Projektai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam Konstituciniam teisinės valstybės principui Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti konstituciniai sveikatos apsaugos pagrindai: „ Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką"' Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausiu visuomenės vertybių2. Aiškindamas konstitucinę nuostatą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata - tai valstybės funkcija3.
Konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, apimančią valstybės pareigą užtikrinti ■ medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, lemia nuo žmogaus orumo ir teisės į gyvybę neatsiejama prigimtinė žmogaus teisė į kuo geresnę sveikatą ir socialinė teisė į sveikatos priežiūrą4. Žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra Konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prigimtinės žmogaus teisės - tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse; tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš prielaidu užtikrinti žmogaus orumą kaip Konstitucinę vertybę6. 1. Projektai neatitinka teisės aktų hierarchijos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais7.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas - įstatymų leidėjas - negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų teisinių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų perimti8; įstatymų leidėjas negali nustatyti Vyriausybei pavedimo, kuris savo turiniu pažeistų Konstitucinį įstatymo viršenybės principą9. Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka10. 2 Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai. 3 Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai. 4 Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas. 5 Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas. 6 Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d„ 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai,
d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio U d. nutarimai. 8 Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai. 9 Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai. 10 Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. balandžio 16 d., 2018 m. gegužės 24 d. nutarimai.
Teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucijoje reikalaujama, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami jstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepaisant to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar šių santykių apskritai nereguliuoja joks įstatymas), gali būti pakankamas pagrindas tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštarauj ančių Konstitucij ai11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams12. Asociacijos vertinimu Projektais siūlomu įtvirtinti reguliavimu būtų pažeidžiama teisės aktų hierarchija, o kartu ir Konstitucinis teisinės valstybės principas, kadangi Projektais yra perduodama teisė nuostatas, kurios turėtų būti detaliai įtvirtintos (aprašytos) įstatymu, priimti Vyriausybei ir SAM: SPĮĮ 3 straipsnis „11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo bei teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė.
LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais: 1) geografiniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu pacientams; 2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; 3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; 4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė. 6. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į LNSS įstaigų priskyrimą Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 1-3 dalyse nustatytiems LNSS veiklos organizavimo ir (ar) sveikatos priežiūros paslaugų lygiams, ir (ar) LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenims, ir (ar) LNSS įstaigos priskyrimą šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytai nomenklatūrai, tvirtina minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus“. SSĮ 2 straipsnis „121 straipsnis. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas 11 Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo
15 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai. 2.
2Teritorijas,
kuriose vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau - teritorija), ijoms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau - teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą. Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras. “ Abiejuose Projektuose nuostatos, kuriomis įtvirtinamas visos reformos pagrindas, nėra pakankamai detalios ir aiškios, didelę dalį esminių kriterijų ir nuostatų pavedant priimti poįstatyminiu lygmeniu (t. y. Vyriausybei ir SAM), nors tai turėtų būti įtvirtinta įstatymiškai. Šios nuostatos yra tiesiogiai susijusios su gyventojų teisės į gyvybę ir kuo geresnę sveikatą įgyvendinimu. Palikus pernelyg plačią diskreciją Vyriausybei bei SAM priimti teisės aktus, būtų ne tik nesilaikoma teisės aktų hierarchijos, bet ir neužtikrinama teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kadangi poįstatyminiais teisės aktais įtvirtintą reguliavimą yra lengviau keisti, nei įstatymiškai įtvirtintas nuostatas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise13. Per plačios diskrecijos suteikimas Vyriausybei ir SAM suteikiant joms teisę priimti, o vėliau ir savo iniciatyva keisti pamatines reformos nuostatas neužtikrintų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo. 2. Projektai neatitinka teisinio aiškumo principo SPĮĮ projekto 3 straipsniu yra siūloma pakeisti SPĮĮ 11 straipsnį jame įtvirtinant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą grindžiančius kriterijus: / „3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir j į išdėstyti taip: „11 straipsnis. LNSS įstaigų išdėstymo bei teikiamų paslaugų nustatymo reikalavimai 1. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūrospaslaugas, atitinkamo laikotarpio, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 metai, išdėstymo reikalavimus ir išdėstymą nustato Vyriausybė. LNSS įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo reikalavimai ir išdėstymas grindžiamas šiais kriterijais: 13 Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas.
paslaugų prieinamumu pacientams; 2) daugiaprofiliniu stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu; 3) stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe pacientams; 4) skubiosios medicinos pagalbos užtikrinimu visą parą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes atitinkamam laikotarpiui nustato Vyriausybė. 3. Kitų nei šio straipsnio 1 dalyje paminėtas paslaugas teikiančių LNSS Įstaigų išdėstymo reikalavimai nustatomi, je i tai numatyta atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančiuose Įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose SPĮĮ projekto 3 straipsnis nenumato juo siūlomų įtvirtinti kriterijų subordinacijos, o tai, Seimui priėmus SPĮĮ projektą, komplikuotų šios nuostatos taikymą praktikoje. Žvelgiant į šiuos kriterijus nėra aišku, kuriam iš jų turėtų būti teikiama pirmenybė. Tokia situacija nėra galima, kadangi tokiu būdu nėra užtikrinamas teisinis aiškumas. Dar daugiau, SSĮ projekto 2 straipsniu, kuriuo numatoma SSĮ papildyti 121 straipsniu, siūloma įtvirtinti kriterijus, pagal kuriuos SAM turi formuoti teritorijas, kuriose būtų vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra. Siūlomi kriterijai: • įstaigų teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; • atstumai ir tinkamas laikas pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičius savivaldybėse; • turima infrastruktūra, įranga, medicinos personalas. Šie kriterijai nėra suderinti su stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymo kriterijais, išdėstytais SPĮĮ projekto 3 straipsnyje.
Toks neaiškus, prieštaringas ir dviprasmiškas reguliavimas, jį priėmus, neišvengiamai nulemtų problemas ateityje. Teisinis aiškumas yra vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. 1 Teisinio aiškumo principas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių14. Taigi, SPĮĮ projekto 3 straipsnis ir SSĮ projekto 2 straipsnis nėra suderinami su Konstituciniu teisinės valstybės principu, taigi ir pačia Konstitucija. 3. Nepagrįstai siekiama nušalinti savivaldą nuo regioninės sveikatos politikos formavimo SSĮ projekto 1 straipsniu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad „251. Regioninė funkcinė sveikatos priežiūra - asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos teritorijoje, nustatytoje nepaisant administracinių apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros Įstaigoms ir savivaldybėms“. Siūloma įtvirtinti nuostata „ nepaisant administracinių apskričių ir savivaldybių ribų“ yra paneigiama savivaldos teisė, kuri yra įtvirtinta Konstitucijos 119 straipsnyje: „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji Įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas“. 14 Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai. Dar daugiau, SSĮ projekto 2 straipsniu SSĮ siūloma papildyti nuostata, kad „ Teritorijai priskirtų įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalo užtikrinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio nustatyta tvarka.
Kitaip tariant SSĮ projektu būtų sukuriama tokia situacija, kuomet SAM vienašališkai galėtų priimti sprendimus dėl teritorijų, kuriose būtų vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūros formavimo politika, nesusiderinęs su savivalda, tačiau nei SAM, nei jam pavaldžios įstaigos jokių įsipareigojimų dėl regioninės priežiūros aprūpinimo žmogiškaisiais, materialiniais ir piniginiais ištekliais neprisiimtų jas perkeliant įstaigų savininkams - savivaldybėms. Tokiu būdu būtų ne tik pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinama savivaldos teisė, bet ir kiltų rizika, kad tokia sistema tiesiog nefunkcionuotų dėl resursų trūkumo. Tai nulemtų žalą Lietuvos gyventojams. Nepritarti Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas:
Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams. 6. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, 2022-05-10 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151 , 39 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 461straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 121straipsniu įstatymo projektu ir lydimaisiais dokumentais (toliau – Įstatymo projektas). Nors deklaruojamas Įstatymo projekto tikslas – sudaryti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, teisines prielaidas, kad kokybiškos paslaugos būtų prieinamos geografiniu, komunikaciniu, organizaciniu ir ekonominiu atžvilgiu, ir taip pagerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, rengiant šio Įstatymo projektą nebuvo vadovaujamasi bendrakūros principu. Manome, kad planuojant ir įgyvendinant esminius pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje, paliečiančius tiek sveikatos priežiūros specialistus, tiek pacientus, suinteresuotoms šalims nuo pat pradžių turėtų būti sudaromos galimybės įsitraukti ir dalyvauti atvirame ir konstruktyviame dialoge. Visgi, rengiant Įstatymo projektą su planuojama reforma visuomeniniai partneriai buvo supažindinti tik paviršutiniškai, teisės akto projektai derinimui ir pastaboms pateikti nebuvo. Manome, kad pacientų organizacijoms nesudarius galimybės pateikti savo komentarus, jų neįtraukiant į konstruktyvias diskusijas, bei neišanalizavus su kokiomis problemomis susiduria pacientai, kyla reali rizika, kad siūloma reforma neatitiks pacientų poreikių. Atsižvelgus į visą Įstatymo projekto rengimo procesą, reiškiame susirūpinimą, kad įgyvendinant siūlomą reformą praktikoje kils reali grėsmė, jog pacientų teisės į efektyvų gydymą ir sveikatos priežiūrą nebus įgyvendintos. Gindami pacientų interesus, prašome, kad tuo atveju, jeigu Įstatymo projektas bus priimtas ir patvirtintas, POLA atstovai būtų įtraukti į poįstatyminių teisės aktų rengimo procesą.
Pažymime, kad POLA planuoja sekti siūlomo priimti Įstatymo projekto įgyvendinimo procesą, papildomai rinkdama informaciją iš savo bendruomenės narių. Tokiu būdu, norime užtikrinti, kad Įstatymo projektu keliami tikslai t. y. sveikatos priežiūros paslaugas labiau orientuoti į pacientus, būtų įgyvendinti. *** Primename, kad POLA yra skėtinė nevyriausybinė organizacija, šiuo metu vienijanti 30 onkologinėje srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir turinti 30 000 bendruomenės narių. POLA yra skaidri ir nepriklausoma, onkologinių pacientų interesus atstovaujanti organizacija, kurios misija – dėti visas įmanomas pastangas siekiant pagerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Susipažinta
gydytojų profesinė sąjunga, 2022-05-13 Susipažinę su svarstomais Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr 1-1367 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr 1-552 pakeitimais ir aiškinamaisiais raštais norime išreikšti savo nepritarimą siūlomiems pakeitimams. Visų pirma norime pabrėžti, kad aiškinamąjame rašte vartojamas teiginys neva pirminė sveikatos priežiūra yra neefektyvi yra neteisingas, nepagrįstai žeminantis ir skaudinantis šalies pirminės sveikatos priežiūros bendruomenę. Lietuvos sveikatos sistema per 32 nepriklausomybės metus padarė didelę pažangą. Ypatingai reikia atkrepti dėmesį į pirminės sveikatos priežiūros pasiekimus, kurie buvo įmanomi tik atsikračius didelės dalies sovietinio paveldo ir atskyrus pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikiančias institucijas (deja, dėl politinės valios stokos tai nebuvo pilnai realizuota). Pirminės sveikatos priežiūros pasiekimai EPBO ir EK vertinimu yra kaip vieni reikšmingiausių pasiekimų Lietuvos sveikatos sistemoje.
Šių institucijų nuomone, būtina ir toliau investuoti į pirminę sveikatos priežiūrą bei ją stiprinti. Norime atkreipti dėmesį, kad pirminė sveikatos priežiūra pagal galiojančius teisės aktus iš esmės yra atsakinga ir už ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. EK išvadose teigiama, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės priežiūros (angį. long term care) tinklo. Tokiu būdu pirminės sveikatos priežiūros institucijos iš esmės užtikrina ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas sunkiai sergantiems, poli ligotiems, vyresnio amžiaus asmenims. EPBO duomenimis ilgalaikės priežiūros finansavimas iš PSDF Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio beveik 8 proc. (vertinant 2022 m. PSDF biudžetą tai sudarytų apie
ilgalaikės priežiūros paslaugas namuose teikiančios pirminės sveikatos priežiūros biudžetą. EK komisija pabrėžia, kad transformuodama sveikatos sistemos tinklą Lietuva turi orientuotis ne į slaugos paslaugų plėtrą stacionaruose, o būtent plėtoti slaugos paslaugas pacientų NAMUOSE, nes ambulatorinių slaugos paslaugų poreikis namuose Lietuvoje tenkinamas tris kartus blogiau, nei ES vidurkis, o nuo senosios demokratijos šalių atotrūkis yra dar kelis kartus didesnis. Taip pat EPBO dokumentai, EK išvados, pagrįsti moksliniais tyrimais akivaizdžiai rodo, jog dominuojanti Lietuvos sveikatos sistemos yda ne paslaugų (ne)prieinamumas, o ŽEMAS efektyvumas. Aukšti sveikatos sistemos (gydymo) priemonėmis išvengiamo mirtingumo rezultatai rodo nepakankamą sveikatos priežiūros veiksmingumą. Todėl pagrindinės šalies sveikatos sistemos stiprinimo kryptys, kurias skatina ir EK, yra šios: • Pirminės sveikatos stiprinimas • Ilgalaikės priežiūros tinklo diegimas ir plėtra • Stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų konsolidavimas, jų teikiamų paslaugų kokybės ir veiksmingumo didinimas.
Žvelgiant į teikiamus įstatymų pakeitimus kyla pagrįstų abejonių ar sveikatos reformą planuojantys politikai yra bent jau paviršutiniškai susipažinę su tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei moksliniais tyrimais ir pagaliau su Lietuvos sveikatos rodikliais? Kokia yra šios neva reformos tikslai (apart akivaizdaus - padaryti pokytį tik dėl formalaus pagrindo “įsisavinti” ES skiriamas lėšas?). Padidinti paslaugų prieinamumą pacientams? Užtikrinti geresnę sveikatos sistemos integraciją? Akivaizdu, kad pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikiančių institucijų sujungimas labai susilpnins pirminę sveikatos priežiūrą. Didelės dalies rajoninių ligoninių veikla yra neefektyvi, ligoninės neišsilaiko finansiškai, ir daugelį metų buvo stebimos pastangos prijungti daugiau mažiau sėkmingai veikiančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas prie ligoninių. Šeimos medicinos bendruomenė yra visiškai šokiruota tokio akibrokšto - pirminio ir antrinio lygio (teikiančio net ir stacionarines paslaugas!!!) sujungimo! JOKIA vakarietiškos demokratijos šalis neturi tokios praktikos, tačiau ji išlieka populiari Rusijoje, kai kurie elementai stebimi kai kuriose buvusio socialistinio bloko šalyse. Populiarią demagogiją, kad neva aukšti išvengiamos hospitalizacijos rodikliai rajoninėse ligoninės yra sąlygoti neefektyvios pirminės sveikatos priežiūros sklaido PSO ekspertų išvados. Anot jų, norint sumažinti išvengiamos hospitalizacijos rodiklius, pirmiausiai reikia sumažinti perteklinę ligoninių lovų pasiūlą, o tik tada investuoti į pirminės sveikatos priežiūros darbo kokybę, nes PASIŪLA
Rajoninės ligonine, beje, net ir neneigia, kad stacionarizuodamos pacientus sprendžia socialines problemas. Tačiau visiškai akivaizdu, kad toks absoliučiai neveiksmingas socialinių problemų
„sprendimo" būdas gal ir priimtinas sovietmetį menančioms sistemoms,
tačiau absoliučiai nesuvokiamas ir net nesvarstomas vakarietiškų demokratijų šalyse. Sujungus pirminės priežiūros centrus su rajono ligoninėmis galima tikėtis tik didesnio slaugos paslaugų teikimo tose ligoninėse, o ne ypatingai Lietuvai aktualių slaugos paslaugų namuose. Tačiau jei rajono ligonines norima transformuoti į slaugos ligonines - kodėl to paprasčiausiai ir nėra daroma? Gal dėl to, kad EK tam NEPRITARIA, akcentuodama būtent ilgalaikės priežiūros paslaugų namuose, o ne stacionaruose plėtotės aktualumą? Todėl, panašu, rastas “puikus” sprendimas - po pirmine sveikatos priežiūra formaliai
“pakišti” neefektyvias rajono ligonines ir tokiu būdu po neva PSP vėliava
toliau vykdyti tą pačią ligoninių veiklą, kuri didele dalimi atsakinga už žemą visos sveikatos sistemos efektyvumą. Atkreipiame dėmesį, kad struktūriškai sujungus PSP įstaigą (finansuojamą iš PSDF iš esmės per kapitacijos mokestį), II lygio paslaugas teikiančią ligoninę (finansuojamą iš PSDF per apmokėjimą už paslaugą) bei visuomenės sveikatos biurą (biudžetinis finansavimas) pacientai JOKIO didesnio paslaugų prieinamumo nesulauks, nes paslaugų prieinamumas išauga ne dėl struktūrinių jungimų, o dėl didesnio finansavimo, kuomet galima užtikrinti, kad daugiau medikų ilgesniu laiko tarpu teiks paslaugas pacientams. Jei iš struktūrinio jungimo kas nors tikisi didesnės sveikatos sistemos integracijos, tai akivaizdu, kad toks elgesys demonstruoja absoliutų sveikatos sistemos neišmanymą.
Atkreipiame dėmesį, kad postmodernioje visuomenėje siekiant sveikatos sistemos integralumo būtinos ne struktūrinės, o skaitmeninės integracijos. Ir būtent skaitmeninėms integracijoms išsivysčiusios valstybės skiria prioritetinį finansavimą, nes skaitmeninė sistemų integracija leidžia panaudoti plačias duomenų bazes, siekiant identifkuoti aukščiausios rizikos populiaciją ir užtikrinti reikiamų veiksmų galimybę rizikos valdymui. Dabartinė Lietuvos situacija yra daugiau nei graudi - pvz, VLK nesugeba/negali pasinaudoti Registrų centro valdomais duomenimis, kad paskaičiuotų kiek šeimos gydytojai išrašo antibiotikų receptų suaugusiems! Todėl toks indikatorius net negali būti įtrauktas į gerų darbo rezultatų sąrašą. Apgailėtina, kad daugiau nei 10 metų veikianti gerų darbo rezultatų sistema pirminėje sveikatos priežiūroje (tiek EPBO, tiek EK vertinama kaip vienintelis Lietuvos sveikatos sistemos pavyzdys, kuomet apmokėjimas siejamas su pasiektais gerais rezultatais (angį. “pay for performance”) iki šiol nesugeba pateikti pasiektų rezultatų apylinkės lygmenyje. VLK pateikia tik apibendrintus rezultatus įstaigoms, kurios, deja, negali žinoti, kurio gydytojo darbo rezultatai yra geri, o kurio blogi. Tai apie kokį sveikatos sistemos kokybės gerinimą galima kalbėti, jei net vienintelis ir pavyzdinis šalies sveikatos sistemos apmokėjimas yra siejimas su gerais darbo rezultatais realiai negali būti monitoruojamas apylinkės lygmenyje dėl skaitmeninių sąsajų nebuvimo? Taigi, akivaizdu, kad sveikatos sistemos nekokybės problemas sąlygoją ne struktūrinių, o informacinių sistemų integracijos stoka, kuri, deja, šioje 21 amžiuje vykdomoje sveikatos sistemos reformoje yra ignoruojama.
Jau dabar pagal SAM ministro įsakymą teikdami ilgalaikės priežiūros paslaugas namuose pirminės sveikatos priežiūros ir socialinio sektoriaus darbuotojai bendradarbiauja sutartiniu pagrindu — tam nereikia fiziškai sujungti įstaigų. Deja, užtikrinti veiksmingo bendradarbiavimo sveikatos ir socialinio sektoriaus atstovai NEGALI, nes NĖRA integruotų sistemų, kiekvienos srities specialistai dirba su atskiromis e-sistemomis. Taigi, galvojant apie pacientą ir paslaugų kokybę, pirmiausiai reikia integruoti elektroninių duomenų sistemas, o ne įstaigas. Ir išskirtinai apmaudu, kad Lietuva skaitmeninėje epochoje skolintais pinigais finansuos ne skaitmenines reformas, o archaines struktūrines reformas, sugražinsiančias Lietuvą į sovietinio klestėjimo epochą, kuomet poliklinikos ir buvo sujungtos su ligoninėmis. Šią reformą galima pavadinti tik vienu žodžiu - diversija sveikatos sistemoje, primenančia Baltarusijos režimo veiksmus, kuomet prie gerai veikiančių įmonių diktatorius priverstinai nurodydavo prijungti blogai funkcionuojančius kolūkius. Panašu, kad šios Lukašenkinės idėjos labai inovatyviai atrodo SAM politinei vadovybei. Tačiau Lietuvos šeimos medienos bendruomenę tokie bandymai rekonstruoti sovietinės sveikatos sistemos modelį šokiruoja, ypatingai dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Suprantame, kad šios reformos kūrėjai įkvėpimo semiasi iš Rusijos sveikatos sistemos organizatorių. Vis tik norime atkreipti dėmesį, kad net patys rusai abejoja dėl sovietinio sveikatos modelio stiprinimo prasmingumo - 2020m. publikuotame I. Sheiman, S. Shiskin, V.Shevsky straipsnyje “The evolving Semashko model o f primary health care: the case of the Russian Federation” akcentuoja tokios sistemos neefktyvumą bei pabrėžą, kad įstaigų jungim as neduoda siekiamų rezultatų.
Puikiai žinodami, kad mūsų kategoriškai nepritarianti pozicija gali būti eilinį kartą ignoruota, vis tiek jaučiam e pilietinę pareigą ją išsakyti, kad būtų akivaizdu, jog sovietinio sveikatos sistemos modelio rekonstrukcija nepriklausomoje
bendruomenei. Susipažinta
priežiūros įstaigų apjungimas, o integracija orientuota tik į paslaugų kokybės kėlimą ir tai ypač aktualu mažosioms savivaldybėms. 2. Integruota sveikatos priežiūra – tai nauja PSO koncepcija. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros integracija – tai paslaugų teikimo organizavimo būdas, kai pacientui reikalingos šeimos medicinos ir specializuotos paslaugos suteikiamos per trumpiausią laikotarpį komandiniu principu, laikantis kreipimosi į šeimos gydytoją pirmenybės principo. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad:
tendencijos (senėjanti visuomenė) ir augantys susirgimai keliomis lėtinėmis ligomis (poliligotumas) kelia iššūkius sveikatos paslaugų teikėjams, kurį STRATA atlikta analizė siūlo įveikti 2 būdais:
Pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros teikiamos galimybės:
8Lietuvos savivaldybių asociacija,
2022-05-23 netrukus Seime bus balsuojama už Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojamos sveikatos sistemos reformos kertinius teisės aktus. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) supranta ir pritaria sveikatos sistemos reformos tikslui, remia SAM siekius gerinti sveikatos priežiūros įstaigų valdyseną, bendradarbiavimą, stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų sritį bei plėtoti dienos paslaugas gyventojams. Tačiau viena reformos kryptis - planuojama stacionarinių paslaugų pertvarka - kelia nerimą didelei daliai savivaldybių, apimančių beveik penktadalį Lietuvos gyventojų. M inisterija siekia reikšmingai sumažinti ligoninių skaičių, teikiančių stacionarines chirurgijos, akušerijos - ginekologijos, pediatrijos ligų gydymo bei intensyvios terapijos paslaugas, koncentruodama šių paslaugų teikimą tik pasirinktose regioninėse ligoninėse. Pasak reformos iniciatorių, šias paslaugas savivaldybėse pakeis dienos paslaugos, o tiems, kam dienos paslaugos bus netinkamos, ministerija organizuos pavėžėjimą į regionines ligonines.
Akivaizdu, kad dienos paslaugos pagal savo pobūdį galės pakeisti tik nedidelę dalį dabartinių stacionaro paslaugų, o kaip veiks pavėžėjimas šiai dienai iš viso nėra aišku. Ministerija dar tik planuoja pradėti pilotinius pavėžėjimo projektus, kurių rezultatą galėsime vertinti tik 2024 m. viduryje, tuo tarpu dešimtis tūkstančių gyventojų turinčios savivaldybės jau šiandien verčiamos priimti sprendimus dėl minėtų stacionarinių paslaugų atsisakymo. Priešingu atveju, jos negali tikėtis sveikatos sistemos reformos finansavimui skirtų lėšų, nes pagal SAM nustatytus finansavimo kriterijus, jų paraiškos bus vertinamos kaip žemiausio prioriteto tikslai, kuriems lėšų greičiausiai neliks. Ar pavėžėjimas netaps Achilo kulnu sveikatos sistemos reformai, kai vieniši pagyvenę žmonės, sunkesnės būklės ligoniai ar vienišos mamos auginančios daugiau vaikų nebegaus būtinų stacionarinių paslaugų vien dėl to, kad negebės prisiskambinti ministerijos nusamdytam pavežėjui, įveikti biurokratinių kliūčių įrodant teisę į pavėžėjimą ar patys nuvykti ir susirasti regioninę ligoninę didesniame mieste? Ar regioninės ligoninės bus pasiruošusios smarkiai išaugusiam klientų srautui? Kiek laiko reikės laukti reikiamos paslaugos ir ar nebus vėlu sulaukus? Į šiuos klausimus nėra atsakymų, o akivaizdžios rizikos niekaip nedera prie sveikatos sistemos reformos tikslų medicinines paslaugas padaryti lengviau prieinamomis ir priartinti jas prie gyventojų. Ministerijos planai labiau panašūs į eksperimentą nei į modeliavimu pagrįstą strategiją.
Nepaisant LSA pastangų ir prašymų reformą etapuoti ir pereiti prie stacionarinių paslaugų atsisakymo daugiau gyventojų turinčiose savivaldybėse tik tuomet, kai bus akivaizdžios regioninių ligoninių galimybės ir nepriekaištingai veiks pavėžėjimo sistema, derybos su reformos iniciatoriais nevyksta. Derybos virto bekompromisiu aiškinimu, kaip turės būti, o savivaldybės verčiamos sutikti su reformatoriais arba atsisakyti galimo finansavimo. Atsižvelgiant į tai, ką šiuo raštu išdėstėme, prašome labai atsakingai apsispręsti, ar pritarti tokiai sveikatos sistemos reformai, kokia ji siūloma. LSA prašo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytus kriterijus, kuriais remiantis Vyriausybė 5 metų laikotarpiui formuos stacionarinių aktyviojo gydymo ligoninių tinklą, papildyti gyventojų skaičiaus savivaldybėje kriterijumi, taip užtikrinant, kad didesnės savivaldybės galėtų garantuoti savo gyventojams chirurgijos, akušerijos - ginekologijos, pediatrijos ligų gydymo bei intensyvios terapijos paslaugas bent tol, kol nebus akivaizdu, kad jas be baimės galima pakeisti puikiai veikiančia pavėžėjimo sistema ir regioninių ligoninių pajėgumais. Taip pat dėl tų pačių priežasčių prašome Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyti sveikatos apsaugos ministro pareigą derinti su regiono savivaldybių tarybomis teritorijas ir jom s priskiriamas stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei manome, kad šiam derinimui reikalingas atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes turi nustatyti Vyriausybė, o ne sveikatos apsaugos ministras. Nepritarti Žr. argumentus, išdėstytus prie Lietuvos savivaldybių asociacijos 2022-03-29 pastabų 9.
Lietuvos šeimos medicinos aljansas, 2022-06-06 Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva investavo į pirminės sveikatos priežiūros (šeimos medicinos) sukūrimą. Tris dešimtmečius buvo vykdomi struktūriniai ir funkciniai pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje: rengiami šeimos gydytojai, slaugytojos ir kiti PSP komandos nariai, tobulintos jų kompetencijos, vykdyta PSP centrų plėtra, šeimos medicina įsitvirtino kaip akademinė disciplina, vaidinanti vis didesnį vaidmenį ne tik sveikatos sistemoje, bet ir medikų rengime apskritai. Šių trijų dešimtmečių įdirbio rezultatas - Lietuva ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių kontekste vertinama kaip stiprią pirminę sveikatos priežiūrą turinti šalis, šeimos medicina sėkmingai reprezentuoja Lietuvą tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, pacientai iš visų sveikatos sistemos darbuotojų labiausiai pasitiki šeimos gydytojais. Todėl Lietuvos šeimos medicinos aljansas, atstovaujamas akademinių ir profesinių struktūrų (Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Jaunųjų gydytojų asociacija, LSMU Šeimos medicinos klinika, VUL Šeimos medicinos centras) nori išreikšti didelį susirūpinimą dėl planuojamos sveikatos priežiūros reformos, kuria siekiama struktūriškai sujungti šeimos medicinos centrus ir antrines sveikatos priežiūras paslaugas (įskaitant stacionarines) teikiančias įstaigas (rajonų ligonines). Ši sovietinio modelio rekonstrukcija drąstiškai stabdys sveikatos sistemos progresą, iškils grėsmių ir šalies gyventojų sveikatai. Dėl ydingo finansavimo modelio Lietuvos sveikatos sistema siekia didesnės kiekybės, o ne kokybės, ignoruodama žemą sveikatos sistemos efektyvumą.
Atlikti tyrimai rodo, kad sujungus rajonų ligonines su šeimos gydytojų centrais bus iš esmės susilpninta pirminė priežiūra, o pacientų nukreipimas perteklinėms specialistų konsultacijoms išaugs dešimtimis kartų. EBPO 2021 m. ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad 2009 - 2019 metais gydytojų konsultacijų skaičius Lietuvoje išaugo 25 proc, tai buvo pats ryškiausias pokytis visoje ES. Mūsų šalyje vienas gyventojas per 2019 metus pas gydytojus vidutiniškai konsultavosi 9,5 Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-06-06 Nr. G-2022-5068 karto ir ES šalių vidurkį viršijo 40 proc. Moksliniai tyrimai įtikinamai rodo, kad didėjant konsultacijų skaičiui paslaugų prieinamumas pacientams mažėja ir sveikatos sistemos kuriama vertė krenta. Sveikatos sistemai būtini pokyčiai, tačiau jie privalo būti progresyvūs, nukreipti į aukštesnę sveikatos paslaugų kokybę. Šeimos medicinos bendruomenė yra pajėgi veiksmingai spręsti didžiąją dalį sveikatos priežiūros problemų. Tam reikalingi instrumentai: Teisinių ir finansinių instrumentų diegimas priežiūros integracijai užtikrinti. Integracija
Adekvatus finansavimas pirminėje sveikatos priežiūroje atliekamam pacientų ištyrimui -
„tyrimų krepšeliui44 Per metus šeimos gydytojas iš VLK gaunamo bazinio
apmokėjimo vieno paciento tyrimams gali skirti iki 10 eurų. Todėl visiškai bereikalingai pacientai siunčiami specialistų konsultacijoms vien tik tam, kad būtų atliekami pirminėje sveikatos priežiūroje nefinansuojami tyrimai. Pavyzdžiui, Estijoje šeimos gydytojo tyrimų krepšelis yra finansuojamas papildomai ir tai sudaro daugiau nei 50 proc. bazinio apmokėjimo. Inovatyvių paslaugų teikimo modelių diegimas Tyrimai rodo, kad 5 proc. sudėtingiausių pacientų išleidžiama 55 proc. visų sveikatos sistemos lėšų, 1 proc. sunkiausių pacientų - 25 proc. visų sistemos resursų. Todėl sekant Vakarų šalių pavyzdžiu būtina kuo skubiau diegti veiksmingus poliligotų pacientų priežiūros ir jų finansavimo modelius, sudarančius sąlygas užtikrinti reikiamą šių pacientų priežiūrą. Nuolatinis šių pacientų stacionarizavimas rajono ar kituose ligoninėse problemos nespręs, o tik dar labiau gilins. Apmokėjimo siejimas su pasiektais rezultatais - esminė gerų darbo rezultatų sistemos peržiūra EBPO pabrėžia, kad vienintelė sritis Lietuvos sveikatos sistemoje, kurioje apmokėjimas siejamas su kokybe yra pirminė priežiūra. Šeimos medicinos bendruomenė daug metų siūlo iš esmės tobulinti gerų darbo rezultatų sistemą - plėsti monitoruojamų indikatorių spektrą, užtikrinti jų kaitą, rezultatų pateikimą apylinkės lygmenyje ir pan. Deja, dėl neišspręstų techninių problemų (pvz.: sąsajų tarp SVEIDROS ir Registrų centro nebuvimo) progresas šioje srityje neįmanomas, nepaisant šeimos medicinos bendruomenės siūlymų.
Pirminės sveikatos priežiūros komandos narių ir jų funkcijų plėtra Šeimos gydytojo komanda gali ir turi būti skirtinga priklausomai nuo bendruomenės specifikos. Neužtenka teisės aktuose išvardinti specialistų, galinčių dirbti šeimos gydytojo komandoje, būtina tam skirti adekvatų finansavimą. Būtina užtikrinti teisinį pagrindą komandos narių funkcijų plėtrai. Kaip pavyzdys: bendrosios praktikos slaugytojai negali tęsti paskirtų vaistų, nors tą puikiai darė pandemijos metu. Slaugos paslaugų namuose plėtra Europos Komisija akcentuoja būtinybę Lietuvai kuo sparčiau vystyti slaugos paslaugų namuose plėtrą. Lietuva ilgalaikei priežiūrai skiria beveik 8 proc. mažiau PSDF lėšų nei ES šalių vidurkis (taigi, nuo ilgalaikės priežiūros kasmet „nukandama“ beveik 230 mln eurų), todėl Lietuva yra tarp ES autsaiderių, teikdama slaugos paslaugas namuose. Nepakankama sudėtingų pacientų priežiūra namuose blogina jų sveikatos rodiklius ir didina stacionarizavimą. Sujungus pirminės sveikatos priežiūros ir stacionarines paslaugas teikiančias įstaigas slaugos paslaugų NAMUOSE problema nebus išspręsta. Atkreipiame dėmesį, kad tiek EPBO, tiek EK ilgalaikės priežiūros tinklą išskiria kaip atskirą sveikatos sistemos struktūrinę dalį, šalia pirminės sveikatos priežiūros ir specializuotos priežiūros tinklų. Reformos idėja visus šiuos sveikatos sistemos komponentus struktūriškai sujungti į vieną darinį yra nepagrįsta nei moksliniais tyrimais, nei pažangių šalių praktika.
Galimybių tobulinti tiek pirminę, tiek specializuotą sveikatos priežiūrą yra daug, tačiau moksliniai tyrimai ir kitų šalių praktika rodo, kad pirminės sveikatos priežiūros ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas (įskaitant stacionarines) teikiančių įstaigų jungimas nėra traktuojamas nei kaip pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas, nei apskritai kaip sveikatos sistemos efektyvumo didinimas. Toks jungimas jokiose demokratinėse šalyse nėra taikomas, ir jokios tarptautinės organizacijos tokiam pasirinkimui nepritaria. Toks pasirinkimas ne tik prieštarauja Lietuvos nepriklausomybės pradžioje pasirinktai sveikatos priežiūros krypčiai, tačiau kelia didelių rizikų visam sveikatos sistemos tvarumui, medicinos darbuotojų garantijoms, prieštarauja pacientų pasirinkimo teisei, konkurencingumo tarp sveikatos priežiūros įstaigų principui bei ir kt. Norime atkreipti dėmesį, kad Šeimos medicinos bendruomenės poziciją palaiko ir kiti ekspertai, savo pastebėjimus išsakę Seimo sveikatos reikalų komitetui: Nr. 10. Komiteto neetatinė ekspertė J. Kumpienė, 2022-05-09 pasiūlymo turiniui „ 2. Abejones kelia iš esmės keičiama šeimos gydytojų ir visos pirminės sveikatos priežiūros plėtros kryptis. Daugelį metų šią paslaugą buvo siekiama decentralizuoti ir priartinti prie paciento. Reformoje numatoma sukurti sveikatos centrus ir integruoti jų sudėtyje pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą. Nors reikia pripažinti, kad pacientui toks modelis yra patogesnis, tačiau ligonių kasų duomenimis jis yra ženkliai brangesnis. Tikėtina, kad pirminės sveikatos priežiūros prioritetas persislinks į antrinio lygio specialistų paslaugas ir apsunkins jų prieinamumą.
Ne taip seniai, PSO asamblėjoje vykusioje Taline, svarstant atskirų sveikatos priežiūros grandžių bendradarbiavimo klausimus, buvo pabrėžta, kad geresnis bendradarbiavimas nereiškia šių grandžių sujungimo. Atsiras ir tam tikros prielaidos „maitinti“ ligoniais „nuosavą“ sveikatos centro terapijos skyrių, šeimos gydytojų uždirbtus pinigus galimai panaudoti kitoms šio centro reikmėms” . Nr. 13. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2022-05-11 pasiūlymo turiniui: Atkreipiame dėmesį, kad struktūriškai sujungus pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą (finansuojamą iš PSDF iš esmės per „kapitacijos“ mokestį), specializuotas paslaugas teikiančias įstaigas ir /ar ligoninę (finansuojama iš PSDF apmokant už paslaugų skaičių), bei visuomenės sveikatos biurą (biudžetinis finansavimas) didesnis paslaugų prieinamumas nebus užtikrintas. Moksliniai duomenys rodo, kad tokio sujungimo tikslingumas neduoda norimo rezultato [1], Apibendrinant darytinos išvados, jog: Pirminės asmens sveikatos priežiūros stiprinimas neturėtų būti vykdomas sujungiant skirtingą veiklą vykdančias įstaigas. Siekiant sveikatos sistemos integralumo būtinos ne struktūrinės, o skaitmeninės integracijos. Būtent skaitmeninėms integracijoms išsivysčiusios valstybės skiria prioritetinį finansavimą, nes skaitmeninė sistemų integracija leidžia panaudoti plačias duomenų bazes, siekiant identifikuoti aukščiausios rizikos populiaciją ir užtikrinti reikiamų veiksmų galimybę rizikos valdymui. Reikalinga plėsti gerų veiklos rezultatų vertinimo sistemą. Veikianti gerų darbo rezultatų sistema pirminėje asmens sveikatos priežiūroje (tiek EBPO, tiek EK) vertinama kaip vienintelis Lietuvos sveikatos sistemos pavyzdys, kuomet apmokėjimas siejamas su pasiektais gerais rezultatais (angį. “pay for performance”).
Tačiau ją reikia ir toliau tobulinti, siekiant individualizuoti iki kiekvieno gydytojo veiklos vertinimo (šiuo metu informacinės sistemos to nedaro; negalima gauti duomenų apie veiklai svarbių rodiklių rezultatus, pvz.: antibiotikų išrašymus ir ne tik įstaigos, bet ir kiekvieno gydytojo). Reikalinga plėsti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią komandą, tačiau ne tik administracinių (atvejo vadybininkas), bet sveikatos priežiūros specialistų aspektu (didinti šių specialistų kiekį). Dėl ilgalaikės priežiūros tinklo diegimo ir plėtros:
EK išvadose teigiama, kad Lietuvoje nėra ilgalaikės priežiūros (angį. long term care) tinklo. Tik nuo 2021 m. vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyta tvarka [2] privalomai slaugos namuose paslaugas savo prisirašiusiems pacientams pradėjo teikti visos pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Tokiu būdu pirminės sveikatos priežiūros įstaigos iš esmės užtikrina ambulatorines ilgalaikės priežiūros paslaugas sunkiai sergantiems, poliligotiems, vyresnio amžiaus asmenims. EBPO duomenimis ilgalaikės priežiūros finansavimas iš PSDF Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio beveik 8 proc. (vertinant 2022 m. PSDF biudžetą tai sudarytų papildomai apie 230 mln. eurų per metus). EK komisija pabrėžia, kad transformuodama sveikatos sistemos tinklą Lietuva turi orientuotis ne j slaugos paslaugų plėtrą stacionaruose, o būtent plėtoti slaugos paslaugas pacientų namuose, nes šių paslaugų poreikis Lietuvoje tenkinamas tris kartus blogiau, nei ES vidurkis, o nuo Vakarų Europos šalių atotrūkis yra dar kelis kartus didesnis.
Apibendrinant darytinos išvados, jog: Lietuvoje reikia siekti ambulatorinių slaugos ir socialinių paslaugų bei stacionarinių slaugos ir globos paslaugų santykio pokyčio (sumažinti stacionarinių paslaugų poreikį, nes reikiamas paslaugas jos gavėjas gali gauti ambulatorinėmis sąlygomis, stacionaro paslauga organizuojama ir teikiama tik tada, kai paciento sveikatos būklė nebeleidžia jo prižiūrėti namuose): ambulatorinių slaugos paslaugų paciento namuose ir stacionarinių slaugos paslaugų santykio
slaugos paslaugų namuose infrastruktūrą. Nei šeimos medicinos bendruomenės, nei ekspertų pozicija negalėtų būti ignoruojama, je i sprendimų priėmimo procesas vyktų demokratiniu būdu ir būtų grįstas įrodymais. Lietuvos šeimos medicinos aljansas atstovaudamas plačią šeimos medicinos bendruomenę ir išsakydamas ekspertinę pirminės sveikatos priežiūros poziciją kategoriškai pasisako prieš reforminius siūlymus, iš esmės orientuotus į pirminės sveikatos priežiūros silpninimą. Susipažinta
Semaškos modelis. „Semaškos modelis“ – tai centralizuoto „komandinio“ finansavimo modelis, o ne sveikatos priežiūros paslaugų integracija. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros integracija – tai paslaugų teikimo organizavimo būdas, kai pacientui reikalingos šeimos medicinos ir specializuotos paslaugos suteikiamos per trumpiausią laikotarpį komandiniu principu, laikantis kreipimosi į šeimos gydytoją pirmenybės.
Atkreipiame dėmesį, kad:
Priėmus įstatymus, bus rengiamas naujas savivaldybės sveikatos centro paslaugų apmokėjimo modelis, kuriame bus numatytas skatinimas už tam tikrus pasiektus rezultatus, pvz., išvengtas hospitalizacijas. Dėl adekvataus PSP finansavimo atliekant pacientų ištyrimą
3) Dėl inovatyvių paslaugų teikimo modelių diegimo Šiuo metu vykdomi paslaugų teikimo poliligotiems pacientams pilotiniai projektai, kuriems pasibaigus, bus įvertinti ir atrinkti pažangiausi iš šių projektų, o jų pagrindu parengtos naujų kompleksinių paslaugų teikimo tvarkos. 4) Dėl PSP komandos narių ir jų funkcijų plėtros Sveikatos apsaugos ministerija surinko iš savivaldybių informaciją ir pasiūlymus apie turimus šeimos gydytojų komandos žmogiškuosius išteklius ir jiems pavestas funkcijas. Taip pat surinkti pasiūlymai iš Šeimos medicinos politikos grupės narių. Šiuo metu gauti pasiūlymai yra apibendrinami, jų pagrindu rengiamas teisės akto pakeitimo projektas. Pažymėtina, kad jei norima šeimos gydytojo komandos funkcijų praplėtimo slaugytojų kompetencijos sąskaitą, būtina pakeisti Slaugos praktikos įstatymą ir Akušerijos praktikos įstatymą, kuriame būtų praplėstos slaugytojų ir akušerių kompetencijos. 5. Dėl slaugos paslaugų namuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija) reglamentuota, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. visos pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas (šeimos medicinos) teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PAASP įstaiga), išskyrus Laisvės atėmimo vietų ligoninę, privalo užtikrinti ASPN teikimą prie tos PAASP įstaigos prisirašiusiems gyventojams (pacientams). Ši ministro įsakymo nuostata nesikeis ir sveikatos priežiūros įstaigų reformos kontekste. 10. Lietuvos medikų sąjūdis, 2022-06-06 Lietuvos medikų sąjūdis (toliau - LMS) aktyviai dalyvauja visose diskusijose dėl sveikatos priežiūros sektoriaus stiprinimo Lietuvoje.
LMS aktyviai teikė ir teikia savo siūlymus šiuo metu planuojamai sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai (toliau - Reforma). LMS kartu su kitomis medikų organizacijomis dar 2021 metų lapkričio mėnesį raštu informavo visus Reformos planavime dalyvaujančius subjektus, kad pritaria reformos strateginiam tikslui didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtraukti, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį, bei mano, kad sustiprinus pjrminę sveikatos priežiūrą būtų pasiektas naujas kokybinis Lietuvos sveikatos sistemos lygis. Šiame rašte LMS bei kitos organizacijos pateikė klausimus dėl reformos ir konkrečius siūlymus praktiškai visose sveikatos priežiūros srityse, įskaitant ir šeimos medicinos sritį (pridedame 2021 m. lapkričio 25 d. rašto kopiją - Priedas Nr. 1). Visą Reformos planavimo laikotarpį LMS atstovai stebėjo ir analizavo su reformos įgyvendinimu susijusius teisės aktus ir pabrėždavo savo pasiryžimą kuo glaudžiau bendradarbiauti siekiant geriausio Reformos rezultato - stipresnės Lietuvos sveikatos sistemos, ilgesnės gyventojų gyvenimo trukmės ir geresnių visuomenės sveikatos rodiklių. LMS žiniomis visos medikų organizacijos taip pat aktyviai ir noriai dalyvauja diskusijose dėl reformos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvome nemaloniai nustebinti, kai 2022 metų gegužės 25 d. vykusio Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje, o vėliau ir visuomenės informavimo priemonėse pasirodė sveikatos apsaugos ministerijos atstovų komentarai, kad ministerija negauna iš medikų bendruomenės pasiūlymų šeimos medicinos reglamentavimo klausimais (nuoroda į vieną iš internete paskelbtų straipsnių https://www. 15min.lt/nauiiena/aktualu/lietuva/seimos-avdvtoiams-busima-sveikatossistemos-reforma-atrodo-vdinqa-atima-prasme-buti-qvdvtoiu-56-1684706j.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje iš įvairių sveikatos priežiūros specialistus jungiančių organizacijų išgirdę pastabas dėl atskirų planuojamos Reformos aspektų, faktiškai apkaltino šeimos medikus nebendradarbiavimu ir trukdymu tinkamai ir laiku pasiruošti Reformos įgyvendinimui. Tačiau faktai rodo, kad būtent Sveikatos apsaugos ministerija bando ignoruoti medikų organizacijų teikiamas pastabas ir konkrečius pasiūlymus. 2021 metų lapkričio 25 d. LMS kartu su kitomis medikų organizacijomis pasirašytame rašte buvo atskirai plačiai aptarta Reformos reikšmė šeimos medicinai ir pateikti konkretūs klausimai ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Valstybinei ligonių kasai ir Registrų centrui. Tačiau nepaisant to, kad mūsų raštas su klausimais ir pasiūlymais pasiekė visus adresatus ir nuo jo pateikimo praėjo jau daugiau kaip 190 kalendorinių dienų, tačiau LMS iki šiol negavo atsakymų į šiame rašte pateiktus klausimus, o pateikti siūlymai taip pat lieka neįgyvendinami ir neaptarti. Susidariusioje situacijoje LMS dar kartą tvirtai pareiškia ir patvirtina savo pasiryžimą visais būdais bendradarbiauti su valstybės institucijomis rengiant ir įgyvendinant Reformą. Tuo pačiu tikimės, kad mūsų bei kitų medikus jungiančių organizacijų siūlymai ir pastabos bus išgirsti, o į konkrečius patiktus raštus visgi bus atsakyta, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai.
LMS nuomone konkrečios Reformos įgyvendinimo priemonės turi būti gerai pasvertos, apsvarstytos ir parinktos atsižvelgiant į konkretaus regiono ir savivaldybės faktinę situaciją ir specifiką, o tokio rezultato neįmanoma pasiekti ignoruojant sveikatos priežiūros srityje didelę patirtį turinčių organizacijų ir specialistų nuomones ir siūlymus. LMS pabrėžia savo įsitikinimą, kad realus šeimos medicinos sustiprinimas ir priartinimas prie paciento leistų tinkamai įgyvendinti Reformą ir jos metu siekiamus pokyčius. Tikimės, kad LMS ir kitų medikų organizacijų pateiktos įžvalgos bei rekomendacijos bus išgirstos ir tinkamai įvertintos atsakingose institucijose. Viliamės, jog į šiame rašte pateiktus pasiūlymus bus atsižvelgta ir atliepta Reformos įgyvendinimo dokumentuose (teisės aktuose bei kitoje medžiagoje). Maloniai prašome gerbiamų institucijų užtikinti, kad būtų pateikti atsakymai į 2021 metų lapkričio 25 d. LMS ir kitų organizacijų rašte iškeltus klausimus pagal kiekvienos institucijos kompetenciją. Esame pasiruošę dalykiškai diskusijai ir atsakymams į Jūsų klausimus, jeigu tokių būtų. Susipažinta Komiteto duomenimis,
rašte suformuluoti pasiūlymai buvo įvertinti ir 2021 m. gruodžio 20 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje nuotoliniu būdu, dalyvaujant Lietuvos medikų sąjūdžio ir kitų asociacijų atstovams, suorganizuotame posėdyje aptartas šių pasiūlymų įgyvendinimas. Lietuvos medikų sąjūdžiui buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolas ir buvo paprašyta LMS pateikti konkrečius siūlymus pagal kiekvieną protokole nurodyta kryptį. 11.
Jaunųjų gydytojų asociacija (toliau - JGA) reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu vykdomos sveikatos sistemos reformos, kuria siekiama sujungti pirmines ir antrines sveikatos priežiūros paslaugas, bei atkreipia dėmesį į neefektyvius, bendruomenę skaldančius metodus reformos vizijai ir tikslams pasiekti. Vienas iš esminių procesinių reformos vykdymo trūkumų - nepakankama reformos vykdytojų komunikacijos su suinteresuotomis šalimis kokybė. Suprasdami sveikatos sistemos reformos svarbą, prieš kelis mėnesius inicijavome susitikimą su Seikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) atstovais, norėdami suprasti reformos eigą ir rezultatus bei norėdami padėti apie ją komunikuoti medikų bendruomenei. Prieš susitikimą nusiuntėme mums ir bendruomenei rūpimus klausimus (prisegama atskiru dokumentu). Susitikimas įvyko, tačiau atsakymų negavome, jų neturime iki šiol. 2022 05 25 vykusiame SRK posėdyje išgirdome, kad dabartinės komunikacijos nepakanka ne tik medikų organizacijoms, bet ir savivaldybių atstovams, įstaigų vadovams bei pacientams. Norime pabrėžti, kad efektyvią komunikaciją apsprendžia ne susitikimų skaičius, o tai, koks ryšys ir dialogas sukuriamas tarp suinteresuotų grupių. Mus taip pat neramina SAM pasirinktos pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo priemonės. Manome, kad sprendimas sujungti pirminį ir antrinį sveikatos priežiūros lygius turės negatyvios įtakos Lietuvos medikams ir pacientams. Neseniai paviešintame Pasaulio šeimos gydytojų organizacijos (WONCA) rašte (prisegama atskiru dokumentu) Lietuva yra skatinama toliau išlaikyti šeimos medicinos įstaigų autonomiškumą. Remiantis kitų šalių pavyzdžiais ir moksliniais tyrimais, šeimos medicinos institucija efektyviausiai savo funkcijas atlieka veikdama autonomiškai, o jungiant šias įstaigas prie didesnių ligoninių, teikiančių antrinio lygio ambulatorines ir stacionarines paslaugas, pacientų nukreipimas perteklinėms specialistų konsultacijoms reikšmingai išaugtų1.
Literatūros duomenys įtikinamai rodo, kad didėjant konsultacijų skaičiui paslaugų prieinamumas pacientams mažėja ir sveikatos sistemos kuriama vertė krenta. Sveikatos sistemai būtini pokyčiai, tačiau jie privalo būti progresyvūs, nukreipti į aukštesnę sveikatos paslaugų kokybę. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-06-08 Nr. G-2022-5179 Pirminės grandies tvarumas reikšmingai priklauso ir nuo to, kaip planuojamas šeimos medicinos gydytojų poreikis bei kiek ši specialybė patraukli jauniesiems gydytojams. Šiuo metu šeimos medicinos gydytojai rezidentai nuogąstauja, kad rezidentūros studijų metu įgauti reikiamas kompetencijas taps vis sunkiau, nes nemažą darbo laiko dalį teks paskirti mėnesinių planų vykdymui, t.y., galimai betikslių ir perteklinių siuntimų gydytojų specialistų konsultacijoms išrašymui, tam, kad savivaldybės sveikatos centrai gautų maksimalų numatytą finansavimą už konsultacijas. Pastebime, kad šiai sveikatos sistemos reformai skinantis kelią į priekį, šeimos medicinos gydytojai rezidentai ima abejoti šeimos medicinos, kaip savo ateities profesijos, prasme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reformos pristatymuose buvo teigiama, jog kitų specialybių gydytojai galės persikvalifikuoti į šeimos gydytojo specialybę - tai galimai byloja apie nepakankamai atsakingą požiūrį į rezidentūros vietų poreikio planavimą ir, tikėtina, neišbaigtą sveikatos sistemos reformos viziją. Dėl šių priežasčių JGA palaiko Lietuvos šeimos medicinos organizacijas ir primygtinai skatina tęsti diskusiją dėl visoms organizacijoms tebekylančių klausimų bei apsvarstyti šiuos JGA pasiūlymus: 1.
Užtikrinti kokybišką komunikaciją su suinteresuotomis šalimis, išsamiai atsakyti į bendruomenei kylančius klausimus. 2. Ruošiant sistemą pokyčiams, atlikti detalią poveikio vertinimo analizę, atsižvelgti į galimas rizikas ir įstatyme užtikrinti jų saugiklius. Apie rezultatus aiškiai komunikuoti su bendruomene. 3. Išsaugoti šeimos medicinos institucijos autonomiškumą, reformą kuriant ne struktūriniu, o funkciniu aspektu. Bendradarbiavimo sutartys turi suteikti galimybę rinktis, su kuria įstaiga norima bendradarbiauti, dėl sutarties sąlygų derėtis galimybę turėtų įgauti abi pusės. Gydytojų darbo sutartyse turėtų būti numatomas galimas judumas tarp įstaigų, darbas kituose skyriuose, galimybė atsisakyti. Susipažinta
Pagal pateiktus įstatym ų (Sveikatos sistem os įstatym o Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitim o ir įstatym o papildym o 12(1) straipsniu įstatym o projektas; Sveikatos priežiūros įstaigų įstaty m o Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, įstatym o papildymo 46(1) straipsniu įstatym o projektas) projektus bei kitą prieinam ą informaciją apie asm ens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo pakeitimus, visų pirma, matyti, bendradarbiavim o tarp sveikatos priežiūros pagrindu grindžiama veikla. Bendradarbiavimas reglam entuotas kaip privalom as, ir, b e kita ko, a p im a ir sveikatos priežiūros specialistų paslau g ų te ik im ą kitoje, nei jų d a rb o vieta, įstaigoje. Pažym ėtina, kad m in ė tų įs ta ty m ų p ro jek tų įsigaliojimo te rm in a s yra n u m a ty ta s jau 2 0 2 3 m . sa u sio 1 d., tačiau visiškai lieka neaiškus jo su d erin am u m as su darb u o to jų padėtį bei teises reglam entuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas num ato, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vyk dym ą ir nutraukim ą; ši informacija turi būti pateikta teisinga, nem okam ai ir darb o sutarties šalių nustatytais p rotin gais term in ais. (25 straipsnis). Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildom as darbo sutarties sąlygas, nustatytą d a r b o laiko režim o rūšį ar perkelti d a r b u o to ją dirbti į kitą v ie to v ę d arb d a v io iniciatyva galim a tik su d a rb u otojo rašytiniu sutikim u. (45 straipsnis.) Lietuvos nacionalinės sveikatos sistem os šakos kolektyvinės sutarties nuostatos, be kita ko, num ato, kad apie num atom as keisti būtinąsias darbo sąlygas darbdavys privalo inform u o ti p ro fe sin ę są ju n g ą ir įspėti d a r b u o to ją prieš 1 m ė n esį. (2.2 p u n k ta s) ir t.t. A tsižvelgiant į tai, kas n u ro d y ta , kyla eilė klausim ų dėl sveikatos priežiūros specialistų teisių, atsižvelgiant į p la n u o ja m ą re fo rm ą . T.y., e s a n t b e n d r a d a r b ia v im o a tv e ja m s, kaip b us pasitelkiam i kitos ASPJ specialistai: 1. Ar b u s pasitelkiam i tik s u tin k a n ty s keisti d a r b o sąlygas ASPJ specialistai? Jeigu su tin k an čių n e b u s a rb a bus nepakankam ai, kaip bus sprendžiam as ir įgyvendinam as nu m aty tas tikslas (tai ypatingai svarbu, siekiant užkirsti kelią b et kokioms galim ybėm s kilti nepalankiai psichologinei aplinkai d arb e dėl n e s u tik im o būti p e rk e lta m į kitą ASPJ pagal v a lsty b ė s p a tv irtin tą m o d e lį)? 2. Specialistų, kuris bus pasite lk tas dirbti kitoje ASPJ: a.
Ar k o n k re tu s ASPJ specialistas b u s p as ite lk ia m a s į kon k reč ią ASPJ, ar kiekvieną k a rtą į kitą ASPJ pagal poreikį? b. Kada ASPJ specialistai ir kokia tv a rk a b us įsp ė ja m i a p ie tokį poreikį? c. Kaip b u s k o re g u o ja m o s d a rb o su tarty s, t.y. kokias d a r b o su tarčių sąlygas tai lies, kurios ir kaip keisis? Seimo kanceliarijoje GAUTA 2022-06-08 Nr. G-2022-5181 d. Ar b u s p a s ira š o m o s d a r b o s u ta rty s su kitom is ASPJ, į kurias d a r b u o to ja s b us siu n č ia m a s? Jeigu ne, kokiu pagrindu vyks siuntimas? e. Kaip b u s įg y v e n d in ta p are ig a su pažindinti su kitos ASPJ vid a u s te is ė s aktais ir tv a rk o m is pasitelkiamus darbuotojus? f. Kas m okės darb o užm okestį už d arb ą kitoje ASPJ? Kokios dydžio darb o užm okestis bus m okam as - ar toks p at kaip ir g au n a m a s nuolatinėje darb o vietoje, ar bus diferencijuotas pagal tai, į kurią ASPJ d a r b u o to ja s siu n č ia m a s pagal jos vid a u s te is ė s a k tu s ir praktiką? g. Kaip bus apskaitom as darb o ir poilsio laiko rėžimas, kas už tai bus atsakingas? h. Ar b us a p m o k a m a ir kaip b us a p m o k a m a už vykim o į kitą ASPJ laiką bei p a tirta s išlaidas? i. įvykus n ela im in g a m atsitikim ui d a rb e , kuri ASPJ b us a tsak in g a už įvykį? j. įvykus d a rb o teisių pažeidim ui kitoje ASPJ, kas bus atsak in g as už d a rb u o to jo d a rb o teisių p a ž eid im u s (nuolatinis d arb d a v y s ar ASPJ, į kurią d a r b u o to ja s siu n čiam as laikinai) ir kokia tvarka?
A tsižvelgiant į kylančius klausim us ir tai, kad įsta ty m ų p ro jek tų įsigaliojimas yra n u m a ty ta s g an a greitai, o aiškumo dėl darbuotojų teisinės padėties nėra visiškai jokio, nors būtent sveikatos priežiūros specialistai yra tie, nuo kurių didžiąja dalimi priklausys reform os sėkm ė bei pacientų gerovė, m anom e, kad sveikatos priežiūros specialistų darbo teisinių santykių aiškumas, stabilizavimas, suderinim as turi būti sprendžiami atvirai nuo p at pradžių ir lygiagrečiai su visais kitais sveikatos priežiūros paslaugų reformos klausimais. Susipažinta
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis vėžio institutas, 2022-05-05 Nacionalinis vėžio institutas susipažino su teisės aktų registre registruotu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-1302 (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia savo pasiūlymą Įstatymo projekto tobulinimui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje Sveikatos reikalų komiteto skiltyje nurodytą pasiūlymų pateikimo terminą, laikytina, kad pasiūlymas teikiamas laiku. Argumentai:
Atkreipiame gerb.
Argumentai: Atkreipiame gerb. Komiteto narių dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau - SPĮĮ) 27 straipsnis įtvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos steigėjų ir viešosios įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų sąrašą. Minėtos teisės normos reglamentuoja, kad viešosios įstaigos steigėjo ir/ar dalininko teisėmis kartu su valstybe gali dalyvauti ne tik savivaldybės ar valstybiniai universitetai, bet ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Pagal teikiamą Įstatymo projektą, papildant SPĮĮ 39 straipsnį nauja 3 dalimi, kuria tikslinama Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos nomenklatūra, kai jos valdyme dalininko teisėmis valstybė dalyvauja kartu su kitu subjektu, nurodytos tiek savivaldybės, tiek valstybiniai universitetai, tačiau galimai dėl techninės klaidos praleisti valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. Neištaisius šio neatitikimo susidarytų teisinė spraga, kai teisės aktais sudaryta prielaida valstybinių mokslinių tyrimų institutams dalyvauti kanu su valstybe viešosios įstaigos teisių ir pareigų įgyvendinime, tačiau į asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūrą toks juridinis asmuo nepatektų. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūloma papildyti teisės akto projektą kaip nurodyta žemiau. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį toje dalyje, kurioje SPĮĮ 39 straipsnis papildomas 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių dalininkės yra valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis), arba valstybiniu universitetu^ arba valstybiniu mokslinių tyrimų institutu, priskiriamos asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros subjektui - ligoninei/4 Pritarti 2.
Nacionalinė sveikatos taryba, 2022-05-09 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2022 m. balandžio 27 d. priimtu sprendimu Nr. lll-S -1 0 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1302 ir Lietuvis Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1303 svarstymo parengiamųjų darbų", atkreipia dėmesį, kad Taryba jau yra išsakiusi nuomonę, jog Sveikatos sistemos reforma (toliau - Reforma) Lietuvoje, atsižvelgiant į akcentuojamas sistemines sveikatos problemas, yra būtina ir neišvengiamą o deklaruojami jos tikslai, uždaviniai yra aktualūs, atliepiantys sveikatos sistemos tobulinimo ir plėtros sritis. Taryba, sutelkusi mokslinį-vadybinį potencialą, vertindama suinteresuotųjų šalių patirtį ir nuomones bei siekdama glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su sveikatos politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis, 2022 metų kovo 30 d. organizavo posėdį „Dėl „sveikatos sistemos reformos Lietuvoje11.
Posėdžio metu, išklausius pranešimus, diskusijas, o taip pat Nacionalinės sveikatos tarybos 2022 m. vasario - kovo mėn. atliktos suinteresuotųjų šalių apklausos
„Sveikatos apsaugos reformos planavimo etapo vertinimas11, kurios tikslas
buvo vertinti suinteresuotųjų šalių (sveikatos sistemos dalyvių, faktinių ir potencialių Reformos dalyvių) informuotumo (žinojimo, suvokimo), suinteresuotumo (palaikymo, pritarimo, motyvacijos, įsitraukimo) apie Reformą būklę, pasirengimo dalyvauti Reformoje būklę, rezultatų pristatym ą dalyvaujant Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir nariams, Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovei, Ministrės Pirmininkės patarėjai sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais, Sveikatos apsaugos viceministrei, ministerijos atstovams, buvo pažymėta, kad atliktas didelis darbas rengiantis Reformai, parengiant Reformai jos dalyvius, didinant jų informuotumą ir suinteresuotumą 2 Reforma, tačiau suinteresuotųjų šalių pasiektas informuotumo, suinteresuotumo apie Reformą bei pasirengimo dalyvauti Reformoje lygis šiame Reformos planavimo stadijos etape dar turi dideles didinimo galimybes. 2022 m. kovo 30 d. Tarybos priimtame sprendime Nr.
N-3 „Dėl „sveikatos sistemos reformos Lietuvoje44, kuris yra pateiktas ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Taryba siūlė Sveikatos apsaugos ministerijai: 1) toliau aktyviai ir kryptingai komunikuoti Reformos kuriamas vertes/naudas tikslinėms suinteresuotų šalių grupėms, užtikrinti nuolatinę (periodinę) dvikryptę komunikaciją ir atgalinį ryšį Reformos planavimo bei įgyvendinimo etapuose, siekiant sveikatos sistemos dalyvių nuomonių konsensuso, didesnio suinteresuotųjų šalių informuotumo ir suinteresuotumo Reforma bei įtraukties ir pasirengimo dalyvauti Reformoje, 2) sistemingai ir periodiškai vertinti suinteresuotų šalių informuotumo, suinteresuotumo ir pasirengimo dalyvauti Reformoje būkles, išaiškinant jų spragas ir identifikuojant problemines dalyvių grupes, joms parengiant bei pritaikant tikslines informuotumo ir suinteresuotumo gerinimo priemones, kartu užtikrinant efektyvią dvikryptę komunikaciją bei grįžtamąjį ryšį apie taikomų priemonių veiksmingumą, siekiant suplanuotų tikslų ir rezultatų, 3) atlikti išsamesnę apklausos duomenų analizę, siekiant gauti papildomos informacijos Reformos planavimo ir įgyvendinimo procesams tobulinti, 4) atlikti etapinius Reformos vertinimus įvairiose jos planavimo ir įgyvendinimo stadijose, užtikrinant atvirą grįžtamąjį ryšį Reformos dalyviams, juos įtraukiant į Reformos proceso spragų identifikavimą bei Reformos proceso ir priemonių tobulinimą, 5) parengti suinteresuotų šalių informuotumo, suinteresuotumo, įsitraukimo bei pasirengimo dalyvauti Reformoje stebėsenos ir vertinimo metodiką - svarbų instrumentą Reformos progresui matuoti ir sėkmei užtikrinti, 6) tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą, sprendžiant Reformos klausimus, tiek su Nacionaline sveikatos taryba, tiek su kitomis suinteresuotomis Reforma šalimis. Todėl Taryba, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau yra paminėta, mano, kad nuomonę šiuo klausimu jau yra išsakiusi, o atlikti naują vertinimą yra per mažai laiko. Susipažinta 3.
3VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos,
2022-05-11 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau - Santaros klinikos) susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP1302 (toliau - SPĮĮ projektas) bei Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. X IVP-1303 (toliau - SSĮ projektas). Santaros klinikos, susipažinusios su SPĮĮ projektu, SSĮ projektu bei šių projektų aiškinamuoju raštu informuoja, kad numatomiems pakeitimams iš esmės pritaria bei siūlo apsvarstyti keleto nuostatų patikslinimo tikslingumą. Kaip teisingai minima projektų aiškinamajame rašte, pandemijos dėl COVID-19 ligos metu taikyti valdymo pavyzdžiai parodė, kad praktikoje įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo pagrindu organizuojamas paslaugų teikimas užtikrina tinkamą paslaugų teikimą, todėl tikslinga šį valdymo modelį įtvirtinti įstatymu. Visgi atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus svarstytina, ar netikslinga būtų įstatymu (SSĮ) įtvirtinti esminių bendradarbiavimo principų, taikytinų tiek pačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek ir jų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms. Kaip minėta, praktikoje organizuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pasitaiko atvejų, kada būtina nedelsiant priimti ir įgyvendinti reikiamus sprendimus. Atitinkamai siūlytina detalizuoti ir SPĮĮ projekte numatomų reglamentuoti bendradarbiavimo sutarčių sudarymo pagrindus bei esminius principus, nes turi būti užtikrinti teisėti lūkesčiai tiek lūkestį sudaryti bendradarbiavimo sutartį pareikšiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tiek ir prievolę sudaryti tokias sutartis privalančioms įstaigoms.
Kaip nurodoma projektų aiškinamajame rašte, lygiagrečiai turėtų būti peržiūrimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo'4, taip pat atitinkamai susijusios apmokėjimo už paslaugas nuostatos. Paslaugų teikimą organizuojant bendradarbiavimo būdu, vienas esminių pagrindų sėkmingam organizavimui realizuoti yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų užtikrintumas (garantijos) dėl pakankamo finansavimo, būtino įstaigų veiklai užtikrinti, gavimo. Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius Tel. (8 5) 236 5000 Faks. (8 5)236 5111 Iniemeto svetainė: santa.lt El.p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 124364561, PVM mokėtojo kodas LT243645610 Nustatant įstatymų pakeitimų bei atitinkamų įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų įsigaliojimo datas į vertintini terminai tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pasirengti, susiderinti bei pasirašyti atitinkamas bendradarbiavimo sutartis, bet taip pat ir kiti terminai bei sąlygos, susiję su kitų įsipareigojimų vykdymu, kaip pavyzdžiui Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų tinkamu įgyvendinimu, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų projektų pagrindų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu ir pan. Susipažinta
paslaugų tipinėse sutartyje. 2.
ir šios bendradarbiavimo sutartys bus taikomos ne tik sveikatos centro paslaugų teikimui bet ir kitų paslaugų teikimui užtikrinti. Pažymėtina tai, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą – įstaigų veiklą nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai (aut. past. įskaitant ir bendradarbiavimą sutarčių pagrindu), patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymais. 3. Projektų įsigaliojimo terminas turėtų būti nukeltas. 4. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau - Ligoninė) 2022 m. gegužės 2 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. lll-S -1 0 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I1367 2, 10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1302 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1303 svarstymo parengiamųjų darbų“, kuriuo Ligoninės prašoma pateikti papildomas išvadas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2,10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1302 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto XIVP-1303 (toliau kartu - projektai).
Informuojame, kad Ligoninėje teikiamos šios paslaugos: • tretinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos - psichiatrijos III; • antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: psichiatrijos II, priklausomybės ligų psichiatrijos II, vaikų ir paauglių psichiatrijos IIB, reanimacijos ir intensyviosios terapijos I-II (suaugusiųjų), reanimacijos ir intensyviosios terapijos II (suaugusiųjų), • tretinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos; • medicinos paslaugos - psichiatrijos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vidaus ligų, neurologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, psichiatrijos, psichoterapijos, vaikų neurologijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos, chirurgijos, echoskopijos, radiologijos (rentgenodiagnostikos, ultragarsinių tyrimų, kompiuterinės tomografijos); • slaugos paslaugos: bendrosios praktikos slaugos, psichikos sveikatos slaugos, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugos; • kitos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: logopedijos, kineziterapijos, ergoterapijos; • bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: psichiatrijos dienos stacionaro, laboratorinės diagnostikos. Ligoninėje teikiamos tretinio lygio stacionarinės paslaugos visais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakyme Nr.
paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų bazinių kainų tvirtinimo“ minimų psichikos sutrikimų atvejais: 2 • tiriami ir gydomi organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, kai yra ryškūs psichozės ir organiniai simptomai, atliekama kompleksinė psichiatrinė ir psichologinė diagnostika, neurofiziologiniai ir neurovizualiniai tyrimai, neurologinis, oftalmologinis ištyrimas bei kompleksinis gydymas, kuriame, be gydytojo psichiatro, dalyvauja terapeutas, neurologas, kitų sričių specialistai, psichologas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas. Nesant įstaigoje reikiamo specialisto (reumatologo, genetiko ar kt.) - sudaryta sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriose šios paslaugos yra teikiamos. Atliekamas pilnas klinikinis ištyrimas diferencinei diagnostikai ir gydymo taktikai numatyti; • Ligoninėje gydomos visų etiologijų katatonijos būklės: katatoninė šizofrenija (hipertoksinė būklė, febrilinis sindromas), organiniai katatonijos sindromai. Atliekama diferencinė diagnostika, taikomas kompleksinis ištyrimas, apimantis, be klinikinio psichikos būklės įvertinimo, (taip pat ir standartizuotomis skalėmis), ir elektrofiziologinius tyrimus, neurologinį ištyrimą (esant reikalui - liumbalinę punkciją), oftalmoskopiją ir akies dugno tyrimą bei perimetrijos tyrimą. Taikomas kompleksinis gydymas, kuomet pirmo pasirinkimo ir pagrindinis gydymo metodas yra elektros impulsų terapijos procedūros. Minėtos būklės gydomos specializuotame reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje, kartu užtikrinant paciento vandens - elektrolitų balanso bei kitų patologinių būklių korekciją, gretutinių susirgimų gydymą, intensyvią psichiatrinę slaugą ir priežiūrą.
Minėtame specializuotame skyriuje nepertraukiamai visą parą dirba ir būklę kontroliuoja gydytojas psichiatras, gydytojas reanimatologas, gydytojas terapeutas. • Ligoninėje gydoma ir gydymui rezistentiška (atspari) šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai - sunkios manijos ir sunkios depresijos būklės, visi bipolinio afektinio sutrikimo bei pasikartojančios sunkios depresijos epizodai, kai yra sunkūs psichozės ir/ar manijos ir/ar depresijos simptomai, taip pat ir esant rezistentiškumui gydymui bei kai yra greita ciklų kaita arba mišri klinikinė būsena. Kaip ir visais aukščiau minėtais organinio ar šizofreninio spektro sutrikimų atvejais, be klinikinio psichikos būklės vertinimo, pasitelkiamos standartizuotos vertinimo skalės, atliekama kompleksinė psichologinė diagnostika, vaistų koncentracijos kraujyje tyrimai. Taikoma psichofarmakoterapija, specializuota psichoterapija (individuali ir grupinė), relaksacija, ergoterapijos metodai, psichosocialinė reabilitacija. • Ligoninėje yra taikomas gydymas elektros impulsų terapija. Daugelio minėtų sudėtingų susirgimų atvejais tai yra efektyviausias, o kai kurių susirgimų atvejais - pirmo pasirinkimo gydymo metodas. Procedūros atliekamos tam įrengtoje reanimacijos intensyviosios terapijos skyriaus palatoje su gyvybinių funkcijų monitoriais bei reikiamomis gaivinimo priemonėmis, užtikrinant visapusiškai saugų procedūros atlikimą, neatidėliotiną galimų komplikacijų gydymą bei paciento dviejų valandų stebėjimą po procedūros. 2020 m.
buvo atlikta 1250 procedūrų); 2021 m. - 252 pacientams (atliktos 948 procedūros); • Kaip minėta, Ligoninėje yra šešių lovų Reanimacijos intensyviosios terapijos skyrius, kuriame, be specializuotos psichiatrijos intensyviosios terapijos pagalbos itin sunkių psichikos būklių pacientams (visų etiologijų katatonijos būklės, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo - abstinencijos būklės su delyru, abstinencijos būklės su delyru ir traukuliais, psichoaktyvių medžiagų sukeltos psichozės su sunkiu psichomotoriniu sujaudinimu, sąmonės sutrikimais), teikiama psichiatrijos intensyviosios terapijos pagalba daugelio kitų sunkių, reanimacijos intensyviosios terapijos indikacijas atitinkančių būklių atvejais, taip pat ir esant COVID19 infekcijai (pandemijos metu COVID-19 gydymui buvo skirtos 50 lovų bendrosios psichiatrijos skyriuje ir 3 lovos RIT, šiuo metu yra 10 COVID-19 gydymui bendrosios psichiatrijos lovų ir RIT skyriuje tam skirta viena lova); 3 • Ligoninėje turime galimybes visų aukščiau minėtų ūmios psichiatrijos ir gretutinių susirgimų diagnostikai - yra Radiologijos skyrius, atliekami rentgenodiagnostiniai, ultragarsiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai; visomis dienomis visą parą veikianti klinikinė laboratorija (atliekami hematologiniai ir bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai tyrimai). Išnagrinėję projektus, bei atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad projektams turime esminių pastabų.
Projektuose nėra aišku, kuriam Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau - LNSS) įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išdėstymo kriterijui, nurodytam projekto XIVP-1302 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnis, turės būti priskirta Ligoninė, kadangi Ligoninė Lietuvos Respublikos mastu (t. y. geografinis prieinamumas) teikia specializuotas daugiaprofilines stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas specialiai pacientų grupei - psichikos susirgimų ir lydinčių somatinių susirgimų (neurologinių, vidaus ligų, kardiologinių ir kt.) turintiems asmenims. Nors Ligoninės pagrindinės pajamos yra apmokamos už suteiktas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, faktinis paslaugų teikimas apima visą spektrą medicininių, psichologinių, socialinių ir kitų paslaugų. Projekto XIVP-1302 5 straipsniu keičiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis, kur šio straipsnio 2 dalyje iš LNSS valstybės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūros išbraukiamos, be visko kito, specializuotos ligoninės. Atkreipiame dėmesį, kad Ligoninė negali būti priskirta tik prie siauras specializuotas (monoprofilines) paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų - Ligoninė turi galimybę ir ją įgyvendina teikdama plataus profilio paslaugas psichiatrinės pagalbos poreikį turintiems pacientams ir šias paslaugas teikia visos Lietuvos Respublikos mastu. Tokiu būdu pacientams, be psichikos susirgimo turintiems ir gretutinių somatinių susirgimų, suteikiamos ūmaus psichiatrinio gydymo metu reikalingos gretutinių somatinių, susirgimų diagnozavimo ir gydymo paslaugos (galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, ūminės širdies-kraujagyslių, vidaus organų ligos ir kt.).
Pacientų ištyrimas ir gretutinių susirgimų gydymas ūmaus psichikos sutrikimo aktyvaus gydymo laikotarpiu dėl psichikos būklės ypatumų kitoje Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nėra įmanomas (pacientą transportuoti ar slaugyti bendro somatinio profilio ligoninėje nėra sąlygų), taigi, be minėto, tokiu būdu yra taupomi taip pat ir materialiniai bei žmogiškieji valstybės ištekliai, o pacientai apsaugomi nuo papildomų rizikų. Vien per 2021 m. Ligoninė patyrė iki 1 mln. Eur papildomų sąnaudų lydintiems somatiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti, valdyti COVID-19 pandemiją, gydyti COVID-19 sergančius pacientus (jų 2021 m. gydėme 277, o per visą pandemijos laikotarpį - 610 pacientų). Kaip liudija užsienio mokslinės literatūros duomenys, šizofrenija sergančių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė yra sutrumpėjusi penkiolika - dvidešimčia metų dėl to, kad jiems neprieinamos ar blogai prieinamos lydinčių ligų (širdies-kraujagyslių, onkologinių susirgimų ir kt.) diagnostikos ir gydymo priemonės. Santykinė priešlaikinės mirties rizika, lyginant su nesergančiais šizofrenija, yra padidėjusi 2.61 karto. Lietuvoje ji sutrumpėjusi dar daugiau. COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje stebėjome blogesnį visų ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, todėl tikėtina, kad Lietuvoje sergantiesiems psichikos ir elgesio sutrikimais bei lydinčiais somatiniais susirgimais efektyvi pagalba bus blogiau prieinama.
Vertinant pateiktus teisės aktų projektus, galime konstatuoti, kad: 1) formaliai vertinant Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės teikiamas paslaugas viekaip monoprofilines, ir tuo galimai inicijuojant Ligoninės jungimą su kita universiteto ligonine Vilniuje, bus padaryta esminė klaida, pabloginant teikiamų paslaugų kokybę ir jų prieinamumą 4 pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms - psichikos sutrikimais, priklausomybėmis sergantiesiems ir jų globėjams. Dėl to našta globėjams ženkliai padidės, jie patirs sunkias stresines būkles, psichosomatinius susirgimus, galimai ir priklausomybes. Padidės priverstinio gydymo rodikliai, bus ženkliai daugiau apkrauta policija, specialiosios tarnybos, GMP. Taip pat padidės savalaikės sveikatos priežiūros negaunančių asmenų skaičius, dėl to ateityje padidės ekonominė valstybės našta dėl prarastų sveiko ir darbingo gyvenimo metų. 2) Nesimokoma iš JAV ir Vakarų Europos šalių, kuriose prieš 20 metų įvykdytas drastiškas psichiatrijos stacionarų lovų skaičiaus sumažinimas privedė prie benamystės ir smurto rodiklių padidėjimo bendruomenėje bei naujos institucionalizacijos su itin brangių kiekvienai valstybei teismo psichiatrijos lovų skaičiaus didėjimu. 3) Plėtoti ambulatorines modernias psichikos sveikatos paslaugas planuojama stacionarinių psichiatrijos paslaugų sąskaita, kadangi apjungus ekonomiškai ir finansiškai stabiliai veikiančią Ligoninę su finansinius sunkumus patiriančia universiteto ligonine, mūsų sukurtas įdirbis ir finansinis 4,5 milijonų Eur rezervas greičiausiai nebus išsaugotas psichiatrijoje besigydančių pacientų ir jų artimųjų bei psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų poreikiams tenkinti.
Apjungus keletą stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų į vieną universitetinę ligoninę, nebeliks galimybės planuoti savarankiškų biudžetų ir įgyvendinti strateginių planų specializuotos pagalbos srityse, kurie geriausiai atitiktų labiausiai pažeidžiamų Lietuvos visuomenės asmenų poreikius. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, siūlome dar kartą visapusiškai įvertinti projektais siūlomo teisinio reguliavimo galimą neigiamą įtaką kokybiškam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui psichikos susirgimų ir priklausomybių turintiems pacientams bei jų globėjams. Siūlome koreguoti teisės aktų projektus ir steigti specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigų tinklą su kompetencijų centru Vilniuje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Šį siūlymą grindžiame daugiamete įstaigos kompetencija, įstaigos modernizavimo planais, kuriuos pateikėme SAM, bei užsienio šalių gerąja patirtimi (pvz., Suomijos Helsinkio regiono integruotos psichiatrijos paslaugų planavimo ir teikimo modeliu, apjungiančiu žemo slenksčio paslaugas teikiančias įstaigas bendruomenėje su pirminę, antrinę ir specializuotą asmens sveikatos priežiūrą teikiančiomis įstaigomis). Pritarti iš dalies Siekiant teisinio ai6kumo, Komiteto patobulintame įstatymo projektu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas papildytas nuostata, kad stacionarinių aktyviojo gydymo ASP paslaugų profilių grupes nustato Vyriausybė. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2022-05-18 6.1. Sprendimas:
pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad įstatymo Nr. XIVP-1303 projektą tikslinga svarstyti kartu su įstatymo projektu, numatančiu pacientų pavėžėjimo paslaugą. Optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, būtina kartu įstatymu įtvirtinti ir sprendimus, užtikrinančius pacientų pavėžėjimo į/iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigą poreikį, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, taip pat poreikį pervežti pacientus tarp skirtingų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Pritarti iš dalies
projektui, atsižvelgus į pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. 2. Komitetas apsvarstė ir pritarė įstatymo projektui, kuriuo reglamentuojami pacientų pavežėjimo klausimai ir prijungė jį prie šio įstatymo projekto. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
1) Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-1303(2) ir Komiteto išvadai;
2) Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą XIVP-1303 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552
projektą XIVP-1772 ir teikti Seimui sujungtą patobulintą įstatymo projektą XIVP-1303(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2022-06-081 Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, taip pat derinant su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuota regioninės funkcinės sveikatos priežiūros sąvoka bei atsižvelgus į Komiteto sprendimą sujungti įstatymo projektus XIVP-1772 ir XIVP-1303. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:
„8¹. Pavėžėjimas – paciento nuvežimo į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ir (ar) parvežimo iš jos, taip pat paciento pervežimo tarp skirtingų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kai pacientui nereikalinga skubioji medicinos pagalba, paslauga.“
2Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:
„25¹. Regioninė funkcinė sveikatos priežiūra – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant tam tikras funkcijas nustatytoje teritorijoje, kurios ribos nesiejamos su administracinių apskričių ir savivaldybių ribomis, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.“
Argumentai: tie patys Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 12¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 12¹ straipsniu: „12¹ straipsnis. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas 1.
Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytą minimalų privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose nėra teikiamos (toliau – atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos), teikimas savivaldybės gyventojams užtikrinamas regioninės funkcinės sveikatos priežiūros būdu. 2. Teritorijas, kuriose vykdoma regioninė funkcinė sveikatos priežiūra (toliau – teritorija), ir joms priskiriamas LNSS stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau – teritorijai priskirtos įstaigos) pagal atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į teritorijose esančių atitinkamai teritorijai priskirtų įstaigų teikiamas atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atstumus ir tinkamą laiką pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičių savivaldybėse, turimą infrastruktūrą, įrangą, medicinos personalą. Atstumų ir tinkamo laiko pacientams gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gyventojų skaičiaus savivaldybėse, turimos infrastruktūros, įrangos ir medicinos personalo reikšmes nustato sveikatos apsaugos ministras. 3. Teritorijai priskirtos įstaigos šios dalies nustatyta tvarka privalo bendradarbiauti su kitomis teritorijai priskirtomis įstaigomis teritorijoje užtikrinant atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą teritorijose įgyvendina teritorijai priskirtos įstaigos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatyta atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo teritorijose tvarka.
Teritorijai priskirtų įstaigų savininko (dalininkų) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalo užtikrinti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio nustatyta tvarka.“
pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme pacientams nustatytų teisių.“
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 51¹ straipsniu
Papildyti Įstatymą 51¹ straipsniu: „51¹ straipsnis. Pavėžėjimas
1Pavėžėjimo organizavimas ir teikimas Lietuvos Respublikoje yra mišrus:
1) savivaldybių lygmens – pavėžėjimas, siekiant pasinaudoti ir (ar) pasinaudojus įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais savivaldybių funkcijai priskirtomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis;
2) valstybės lygmens – dėl kitų, nei šios dalies 1 punkte nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. 2. Pavėžėjimą valstybės ir savivaldybių lygmenimis koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 3. Pavėžėjimo organizavimas ir teikimas apima specializuotą ir nespecializuotą pavėžėjimo paslaugas:
1) specializuota pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai pacientui transportavimo metu reikalinga asmens sveikatos priežiūra;
2) nespecializuota pavėžėjimo paslauga – paciento transportavimo paslauga, kai pacientui transportavimo metu nereikalinga asmens sveikatos priežiūra. 4. Pavėžėjimo paslaugų gavėjais gali būti pacientai, kurie dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) ar dėl savo sveikatos būklės negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu. 5.
asmenims, pavėžėjimo atvejus, organizavimą, koordinavimą, teikimą ir apmokėjimą nustato Vyriausybės tvirtinamas tvarkos aprašas. 6. Pavėžėjimo koordinavimas, valstybės lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas (išskyrus teikimą), valstybės lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas apmokami iš Sveikatos apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 7. Valstybės ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų teikimas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. 8. Savivaldybių lygmens specializuotos ir nespecializuotos pavėžėjimo paslaugos organizuojamos kaip Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nurodytos transporto organizavimo paslaugos. Savivaldybių lygmens nespecializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas ir teikimas ir savivaldybių lygmens specializuotų pavėžėjimo paslaugų organizavimas apmokamas pagal Socialinių paslaugų įstatymą ir jo pagrindu priimtus teisės aktus. Savivaldybės, organizuodamos ir teikdamos pavėžėjimo paslaugas, vadovaujasi šio straipsnio 5 dalyje nurodytu Vyriausybės patvirtintu tvarkos aprašu tiek, kiek šių paslaugų nereglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas ir jo pagrindu priimti teisės aktai.“
Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: papildyti projektą 4 straipsniu: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalis ir 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugpjūčio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja 2024 m. liepos 1 d. 3. Iki 2024 m. birželio 30 d. vykdomi veiksmai dėl bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo ir įgyvendinamas bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projektas tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Bandomajame pavėžėjimo modelio taikymo projekte dalyvaujančias savivaldybes ir kitus subjektus nustato ir kitus reikalingus veiksmus dėl bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo atlieka bei bandomojo pavėžėjimo modelio taikymo projekto įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Bandomasis pavėžėjimo modelio taikymo projektas įgyvendinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais šio įstatymo 3 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnio nuostatas atitinkančiais bandomojo pavėžėjimo projekto įgyvendinimo reikalavimais. Sveikatos apsaugos ministerija iki 2024 m. kovo 1 d. įvertina bandomojo pavėžėjimo modelio organizavimą ir ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Vyriausybei šio įstatymo 3 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 51¹ straipsnį įgyvendinančius teisės aktų projektus. 4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/38b2ecb07a8211ecb2fe9975f8a9e52e [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/c30baef07a8311ecb2fe9975f8a9e52e?jfwid=1acmleczmx [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2c0dd92079fb11ecb2fe9975f8a9e52e?jfwid=1acmleczmx [4] Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos.
Lietuvos stabilumo programos. Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0515 [5] Prieiga internete: https://www.oecd.org/health/health-at-a-glance-europe/ [6] Prieiga internete: https://data.oecd.org/ [7] Prieiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/data/database [8] Prieiga internete: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompetenciju-centru-ir-regioninio-bendradarbiavimo-modeliu-pagristos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinklo-vystymas [9] Dėl šaltinių gausos, taikant racionalumo principą, detaliau neminima; pasirinktas konkretaus citavimo modelis, kai tekste duodama nuoroda į konkretų citavimo šaltinį. [10] Prieiga internete: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Tinklo%20reforma/Reformos%20santrauka.pdf [11] Prieiga internete: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompetenciju-centru-ir-regioninio-bendradarbiavimo-modeliu-pagristos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinklo-vystymas/dazniausiai-uzduodami-klausimai-duk [12] Prieiga internete: https://www.oecd.org/health/health-systems/Avoidable-mortality-2019-Joint-OECD-Eurostat-List-preventable-treatable-causes-of-death.pdf [13] Prieiga internete: https://www.oecd.org/health/health-at-a-glance-europe/ [14] https://www.lovemoney.com/gallerylist/95417/countries-best-value-healthcare-in-the-world-revealed-japan-netherlands-norway [15] https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do# [16] Valstybinio audito ataskaita. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė: saugumas ir veiksmingumas, 2018 m. rugsėjo 28 d. Nr. VA-2018-P-9-3-9. [17] https://www.who.int/docs/default-source/primary-health-care-conference/quality.pdf [18] M. Dūdonis. LSMU Medicinos akademijos daktaro disertacija ,,Šeimos gydytojų veiklos apimties vertinimas per 15 pirminės sveikatos priežiūros reformos metų (1995–2010) [19] Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2020 m.
Lietuvos stabilumo programos. Prieiga internete: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020DC0515 [20] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5/asr [21]Prieiga internete: https://sam.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/pletros-programu-rengimas [22] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1K-240 patvirtinto 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo laikinosios tvarkos aprašo 2 priedo 17.3 p., 29 p. [23] I. Sheiman, S. Shiskin, V.Shevsky. “The evolving Semashko model of primary health care: the case of the Russian Federation” [24]Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo pakeitimai. [25] Sveikatos paslaugų analizės regionuose ir juose esančiose visose savivaldybėse - Sveikatos paslaugų analizės regionuose ir juose esančiose savivaldybėse | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (lrv.lt) [26] Sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros specialist analizės regionuose ir juose esančiose visose savivaldybėse
[27] Prieiga internete: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompetenciju-centru-ir-regioninio-bendradarbiavimo-modeliu-pagristos-asmens-sveikatos-prieziuros-istaigu-tinklo-vystymas/dazniausiai-uzduodami-klausimai-duk [28] Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės „dienos fotografijos“ analizė. [29] Sveikatos priežiūros žmogiškųjų resursų pokyčiai - „PowerPoint“ pateiktis (lrv.lt)