Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai, tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui“;
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Valius Ąžuolas, Asta Kubilienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius, Giedrius Surplys, Dainius Gaižauskas, Dainius Kepenis, Ligita Girskienė part_49f456ec1a4a4d968240dfd8aff78771_end
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip:
„5) buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai, tiekiamoms gamtinėms dujoms , malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui“;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Guoda Burokienė Aušrinė Norkienė Robertas Šarknickas Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Ligita Girskienė Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Dainius Kepenis Gintautas Kindurys Stasys Tumėnas Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Giedrius Surplys
11. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugelyje kitų pasaulio regionų, šiuo metu smarkiai auga energijos kainos. Tai kelia didžiulį susirūpinimą piliečiams, įmonėms. Europos Komisijos oficialiame pranešime „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ teigiama, kad Elektros energijos ir dujų mažmeninių kainų mokesčiai ir rinkliavos labai skiriasi. Vidutiniškai jie sudaro 41 proc. namų ūkių elektros energijos kainų bei 30–34 proc. pramonės elektros energijos kainų ir 32 proc. namų ūkių dujų kainų bei 13–16 proc. pramonės dujų kainų. ES energijos mokesčių direktyva ir PVM direktyva suteikia valstybėms narėms tam tikro lankstumo. Energijos mokesčių direktyva valstybėms narėms leidžia atleisti namų ūkius nuo elektros energijos, gamtinių dujų, akmens anglių ir kietojo kuro mokesčių arba taikyti jiems lengvatinį tarifą. Valstybės narės šias išimtis ar lengvatinius tarifus gali taikyti tiesiogiai apmokestinimo lygmeniu, taikydamos diferencijuotą tarifą arba grąžindamos visą mokesčio sumą ar jos dalį. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti lengvatinius PVM tarifus energiniams produktams, jei jos laikosi ES PVM direktyvoje nustatytų minimalių tarifų. Pranešime kaip viena iš rekomenduojamų priemonių yra pažymima, kad tikslingai sumažinti mokesčių tarifus pažeidžiamų gyventojų grupėms. „Dvidešimt valstybių narių ėmėsi arba numato imtis priemonių, kuriomis daug dėmesio dažnai skiriama siekiui sumažinti poveikį pažeidžiamiausiems asmenims, mažesnėms įmonės ir energijai imliems pramonės sektoriams. Tarp tų priemonių – viršutinės kainų ribos ir laikinos mokesčių lengvatos pažeidžiamiems energijos vartotojams arba kuponai ir subsidijos vartotojams ir įmonėms“, – teigiama pranešime.
Vadovaujantis esama situacija bei atsižvelgiant į rekomendacijas, teikiamas šis įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. 9 proc. PVM tarifas elektros energijai leistų tikėtis, kad elektros kaina gyventojams galėtų mažėti 12 procentų. Lietuvoje šiuo metu yra taikomas lengvatinis 9 proc. tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Elektros kainos mažėjimas prisidės prie finansinės naštos mažinimo visiems buitiniams vartotojams, o ypač gyventojams, pasirinkusiems ekologišką oras-vanduo šildymo sistemą, kuriai jokia PVM lengvata netaikoma. Gyventojai, pasirinkę žaliąją energetiką, jaučiasi apvilti. Manoma, kad tai yra socialiai neteisinga. Elektros energijos pabrangimą visiems Lietuvos gyventojams galima įvardinti kaip finansinį šoką, kuris mažina jų mokumą, prisideda prie socialinės atskirties didinimo. Vadovaujantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, infliacija šalyje 2021 m. gruodį siekė 10,6 proc. Lietuvos Bankas neprognozuoja, kad aukštas infliacijos lygis šalyje mažės ateityje, vadinasi šalyje ir toliau išliks visų prekių ir paslaugų kainų kilimas. Pastaruoju metu valstybės taikomos priemonės, tokios kaip pensijų didinimas ar minimalios algos padidinimas, yra nepakankamos, lyginant su šalyje fiksuojamu infliacijos lygiu.
Todėl siūloma taikyti priemones, kurios padėtų lengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Valius Ąžuolas, Asta Kubilienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius, Giedrius Surplys, Dainius Gaižauskas, Dainius Kepenis, Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 proc. PVM tarifas tiekiamai elektros energijai gyventojams netaikomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą įteisinant, kad buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme būtų taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Prognozuotinas 12 proc. lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kurį moka buitiniai vartotojai, tačiau tuo pačiu sumažės prašančiųjų piniginės socialinės paramos gyventojų dalis, sutaupytos lėšos galės būti skirtos vartojimui, kurio nauda įsilies į šalies ekonomiką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„lengvatinis PVM šildymui“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Valius Ąžuolas, Asta Kubilienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Arvydas Nekrošius, Antanas Vinkus, Eugenijus Jovaiša, Deividas Labanavičius, Giedrius Surplys, Dainius Gaižauskas, Dainius Kepenis, Ligita Girskienė
11. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje, daugelyje kitų pasaulio regionų, šiuo metu smarkiai auga energijos kainos. Tai kelia didžiulį susirūpinimą piliečiams, įmonėms. Europos Komisijos oficialiame pranešime „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ teigiama, kad Elektros energijos ir dujų mažmeninių kainų mokesčiai ir rinkliavos labai skiriasi. Vidutiniškai jie sudaro 41 proc. namų ūkių elektros energijos kainų bei 30–34 proc. pramonės elektros energijos kainų ir 32 proc. namų ūkių dujų kainų bei 13–16 proc. pramonės dujų kainų. ES energijos mokesčių direktyva ir PVM direktyva suteikia valstybėms narėms tam tikro lankstumo. Energijos mokesčių direktyva valstybėms narėms leidžiama atleisti namų ūkius nuo elektros energijos, gamtinių dujų, akmens anglių ir kietojo kuro mokesčių arba taikyti jiems lengvatinį tarifą. Valstybės narės šias išimtis ar lengvatinius tarifus gali taikyti tiesiogiai apmokestinimo lygmeniu, taikydamos diferencijuotą tarifą arba grąžindamos visą mokesčio sumą ar jos dalį. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti lengvatinius PVM tarifus energiniams produktams, jei jos laikosi ES PVM direktyvoje nustatytų minimalių tarifų. Pranešime kaip viena iš rekomenduojamų priemonių yra pažymima, kad tikslingai sumažinti mokesčių tarifus pažeidžiamų gyventojų grupėms. „Dvidešimt valstybių narių ėmėsi arba numato imtis priemonių, kuriomis daug dėmesio dažnai skiriama siekiui sumažinti poveikį pažeidžiamiausiems asmenims, mažesnėms įmonės ir energijai imliems pramonės sektoriams. Tarp tų priemonių – viršutinės kainų ribos ir laikinos mokesčių lengvatos pažeidžiamiems energijos vartotojams arba kuponai ir subsidijos vartotojams ir įmonėms.“ teigiama pranešime.
Vadovaujantis esama situacija bei atsižvelgiant į rekomendacijas teikiamas šis įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams jų poreikių tenkinimui ir tiekiamoms gamtinėms dujoms, skirtoms kūrenimui. 9 procentų PVM tarifas elektros energijai leistų tikėtis, kad elektros kaina gyventojams galėtų mažėti 12 procentų. 9 procentų PVM tarifas gamtinėms dujoms leistų tikėtis, kad dujų kaina gyventojams galėtų mažėti 12 procentų. Lietuvoje šiuo metu yra taikomas lengvatinis 9 procentų tarifas, Vyriausybė yra pateikusi įstatymo projektą, kuriame siūloma netgi 0 PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Galiojančios dabartinio teisės akto nuostatos yra diskriminuojančios ir neteisingos gyventojų atžvilgiu. Už tiekiamą šilumos energiją daliai gyventojų skaičiuojamas 9 proc. PVM tarifas, tuo tarpu kitai daliai, kurie šilumos energijai gauti naudoja gamtines dujas ar elektros energiją, PVM yra 21 proc. Manome, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, pagal kurį draudžiama diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas.
Esant vienodo tipo ar paskirties paslaugų apmokestinimui, mokesčių teisės aktai turi būti taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Pastaruoju metu valstybės taikomos priemonės, tokios kaip pensijų didinimas ar minimalios algos padidinimas yra nepakankamas, lyginant su šalyje fiksuojamu infliacijos lygiu. Todėl siūloma taikyti priemones, kurios padėtų lengvinti finansinę naštą šalies gyventojams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo nariai Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė ir kiti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas tiekiamai elektros energijai bei tiekiamoms gamtinėms dujoms, skirtoms kūrenimui, gyventojams netaikomas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą įteisinant, kad buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme būtų taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas tiekiamai elektros energijai, bei tiekiamoms gamtinėms dujoms, skirtoms kūrenimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Prognozuotinas 12 procentų lėšų, gaunamų iš PVM, sumažėjimas, kurį moka buitiniai vartotojai tačiau, tuo pačiu sumažės prašančiųjų piniginės socialinės paramos gyventojų dalis, sutaupytos lėšos galės būti skirtos vartojimui vis tiek įsilies į šalies ekonomiką. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki šio įstatymo įsigaliojimo
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „lengvatinis PVM šildymui“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Guoda Burokienė, Aušrinė Norkienė Arvydas Nekrošius Valius Ąžuolas Ligita Girskienė Aurelijus Veryga Asta Kubilienė Dainius Kepenis Gintautas Kindurys Stasys Tumėnas Robertas Šarknickas Rimantė Šalaševičiūtė Algimantas Dumbrava Giedrius Surplys
2022-01-27 Nr. XIVP-1299 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą bei nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte siūlymas taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą buitinių vartotojų suvartojamai elektros energijai siejamas su lengvatinių PVM tarifų taikymu šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojamos ir gamtinės dujos, tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik tiekiamai elektros energijai. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies energijos, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo bei įgyvendinimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
nenumeruotina;
formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė; 5.3. atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-03-29 Nr. XIVP-1299(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą bei nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai, tiekiamoms gamtinėms dujoms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini
vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgus į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti ar keisti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo bei įgyvendinimo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
nenumeruotina;
formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė; 5.3. atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]