Projekto lyginamasis variantas
Papildyti Įstatymą 16¹ straipsniu: „16¹ straipsnis. Savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius
Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų neįgaliųjų teisių įgyvendinimui užtikrinti ir neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (toliau - Koordinatorius) pareigybės. 2. Koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu Koordinatoriaus pareigybės aprašymu. 3. Koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. 4.
funkcijas:
1) rengia ir įgyvendina savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, teikia rekomendacijas visiems savivaldybės skyriams dėl neįgaliųjų teisių užtikrinimo;
2) teikia išvadas dėl savivaldybės teisės aktų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui ir kitiems Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams, siekiant užtikrinti teisėtus neįgaliųjų interesus;
3) užtikrina ir koordinuoja, kad savivaldybėje būtų vykdoma statinių naudojimo priežiūra dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, užtikrinantiems aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams;
4) tiesiogiai priima, konsultuoja neįgaliuosius, klausimais, susijusiais dėl neįgaliųjų teisių užtikrinimo savivaldybėje, priima neįgaliųjų prašymus, skundus dėl jų teisių užtikrinimo, koordinuoja šių prašymų, skundų nagrinėjimą, neįgaliesiems užtikrindamas vieno langelio principo įgyvendinimą savivaldybėje;
5) plėtoja savivaldybės, savivaldybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą;
6) organizuoja statistinių duomenų apie savivaldybėje gyvenančius neįgaliuosius, reikalingų paslaugoms plėtoti ir situacijai įvertinti rinkimą, apdorojimą, naudoja ir saugo šiuos duomenis;
7) kartą per kalendorinius metus pristato savivaldybės tarybai ataskaitą apie neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą, kurioje nurodo ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus neįgaliųjų integracijos rodiklius ir jų pokyčius;
8) atlieka kitas Koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
1Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d. 2.
savivaldybių administracijos iki 2022 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narė Monika Ošmianskienė
16-1
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Europos Komisija (toliau - Komisija) 2021 m. kovo mėnesį patvirtino 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją (toliau - Strategija). Strategijoje numatyta:
1) neįgaliųjų teises įtraukti į visas politikos kryptis ir sritis;
2) Komisija ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir įstaigas, agentūras ir delegacijas paskirti savo institucijų ir su negalia susijusių strategijų neįgalumo koordinatorius. Atsižvelgiant į Strategiją, taip pat į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, bei siekiant tinkamos neįgaliųjų interesų apsaugos būtina įtvirtinti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę kiekvienoje savivaldybėje. Šios pareigybės tam tikrose savivaldybėse galėtų virsti administracijos padaliniu, atsižvelgiant į tos savivaldybės gyventojų skaičių. Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra įsteigtos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybės, kurių paskirtis – siekiant koordinuoti savivaldybėje teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams nuo gimimo iki 18 metų ir asmenims, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų (ir jų tėvams ar globėjams/rūpintojams. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma įsteigti neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė būtų skirta daug platesniam asmenų ratui atsižvelgiant į žmonių amžių, negalios ir specialiųjų poreikių skirtingumą, taip pat neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus veikla yra reikalinga daugelyje savivaldybės veiklos sričių (ne tik švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, tačiau ir aplinkos pritaikymo, viešojo transporto ir kitose srityse).
Šiuo metu neįgaliųjų teisių užtikrinimas vykdomas centralizuotu lygiu per Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau - LGKT), nagrinėjant neįgaliųjų, kurių teisės buvo pažeistos, skundus. Toks neįgaliųjų teisių mechanizmas nėra efektyvus, nes LGKT su savo turimais resursais neturi galimybės efektyviai užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugos visose savivaldybėse
Neįgaliųjų reikalų koordinatorius taip pat užtikrintų kompleksinių savivaldybės teikiamų paslaugų neįgaliesiems tvarumą, koordinuotų jų teikimą, užtikrintų „vieno langelio“ principo savivaldybėje įgyvendinimą dėl neįgaliųjų klausimų, palengvinant neįgaliųjų socialinę integraciją į visuomenę bei teikiant neįgaliesiems reikalingą pagalbą, kuri padėtų palaikyti neįgaliųjų socialinius įgūdžius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, jų galimybes savarankiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Šiuo Įstatymo projektu siekiama, jog neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigas einantis asmuo turėtų pakankamas administracines, vadybos ir teisines kompetencijas, gebėtų tinkamai taikyti teisės aktus, koordinuoti skirtingų savivaldybės administracijos padalinių ir institucijų/įstaigų darbą, todėl, šio Įstatymo projekto iniciatorių manymu, savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigos turėtų būti priskirtos ne žemesniam, kaip A lygiui 11,5 kategorijai pagal Lietuvos valstybės tarnybos įstatymą.
Įstatymo projekto svarbiausi uždaviniai:
savivaldybėse užtikrinančia pareigybę neįgaliųjų reikalų koordinatorių;
savivaldybei priimant sprendimus (pvz., vykdant viešuosius prikimus, statybos procese, statinių naudojimo priežiūroje ir kt.);
savivaldybėje, įgyvendinant „vieno langelio“ principą su neįgaliųjų reikalais susijusiems klausimams, neįgaliųjų prašymams ir skundams spręsti;
neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, teikiant rekomendacijas visiems savivaldybės skyriams dėl neįgaliųjų teisių užtikrinimo;
įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą;
gyvenančius neįgaliuosius, reikalingų paslaugoms plėtoti ir situacijai įvertinti rinkimą, apdorojimą, panaudojimą siekiant pagerinti neįgaliųjų padėtį savivaldybėje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 punkte numatyta viena iš savivaldybių savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas. Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatytos neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės. Neįgaliųjų teisės ginamos jau esant jų pažeidimui. Savivaldybėse nėra efektyviai vykdoma neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų prevencija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė kiekvienoje savivaldybėje leis pagerinti neįgaliųjų socialinės integracijos padėtį, koordinuoti efektyvią, savalaikę ir tikslinę pagalbą neįgaliesiems. Savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius rengs ir įgyvendins savivaldybėje įgyvendinamas neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų, neįgaliųjų asociacijų ir organizacijų ir su neįgaliaisiais dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtos savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą, palaikys ryšius su užsienio neįgaliųjų organizacijomis ir atliks kitas savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos rizikai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. Įstatymo projektu siekiama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos Komisijos 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių neįgaliųjų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą, sklandesnio ir efektyvesnio įgyvendinimo. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikės parengti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams ir prisideda prie jų įgyvendinimo. 12.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dienos. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Manoma, kad savivaldybių biudžetams neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė per metus iš viso savivaldybėms bendrai kainuotų iki 1.500.000 EUR. Tokie skaičiavimai atlikti remiantis tuo, jog Lietuvos Respublikoje yra 60 savivaldybių, taigi būtų 60 neįgaliųjų reikalų koordinatorių pareigybių. Vieno neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių galėtų sudaryti maždaug 2.000 EUR. Kitų ženklių papildomų išlaidų savivaldybės patirti neturėtų, nes neįgaliųjų reikalų koordinatoriui nebus reikalingos papildomos patalpos, darbo funkcijas jis atliks savivaldybių administracijų patalpose. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Dėl savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorių buvo atsiklausta keturių merų – Klaipėdos, Kazlų rūdos, Šiaulių ir Vilniaus. Visi pritarė, kad tokia pareigybė reikalinga ir turi būti reglamentuota įstatymu. Projektas pristatytas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorei, kuri pritarė, kad tokia pareigybė reikalinga ir turi būti reglamentuota įstatymu. Apie projektą buvo kalbėtasi ir su LR Soacialinės apsaugos ir darbo minsiterijos viceministre, kuruojančią žmonių su negalia reikalus, kuri pritarė neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės reikalingumui savivaldybėse. 15.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savivaldybės administracija, Neįgaliųjų reikalų koordinatorius. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narė Parašas Monika Ošmianskienė
2022-01-14 Nr. XIVP-1273 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 16¹ straipsniu ir jame įtvirtinti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę ir jo funkcijas (rengs ir įgyvendins savivaldybėje įgyvendinamas neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų, neįgaliųjų asociacijų ir organizacijų ir su neįgaliaisiais dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje ir kt.). Pažymėtina, kad siūlomas straipsnis tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta savivaldybės kompetencija neįgaliųjų socialinės integracijos srityje ir kuri yra laisva vadovaudamasi norminiais teisės aktais priimti sprendimus dėl šių funkcijų įgyvendinimo būdo. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nesiūloma keisti, todėl lieka neaišku, kokiai valstybės tarnautojų pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė (praktikoje galėtų susidaryti situacija, kai skirtingose savivaldybėse analogiška pareigybė būtų priskiriama skirtingoms pareigybių grupėms, o asmenys, vykdantys identiškas funkcijas, gautų skirtingą apmokėjimą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą tikslinti, įvertinant šį aspektą. 3.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje vardijamos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai (asmens teisių ir laisvių ribojimai, mokesčiai, už nusikalstamas veikas skiriamos baudos ir pan.), todėl abejotina, ar siūlomos savivaldybės valstybės tarnautojo funkcijos laikytinos svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais, kad būtų reglamentuojamos įstatymų lygmeniu. Be to, įstatyme nurodant detalias savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, paneigiama Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta įstaigos vadovo kompetencija tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, apibrėžti jų funkcijas, taip pat sukuriama situacija, kai tam tikros funkcijos turinys gali būti keičiamas tik atitinkamai koreguojant įstatymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti teisės aktų hierarchiją ir ekonomiškumo principą atitinkančią teisėkūrą, siūlytume projektą tobulinti. 4. Jeigu savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus funkcijų nebūtų atsisakyta dėstyti įstatyme, reikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje tikslinti ir konkretinti jų turinį, nes siūlomos formuluotės yra netikslios, neaiškios, dubliuojančios galiojantį reguliavimą arba per plačiai apibrėžiamos. Pirma, savivaldybė įstatymuose paprastai yra suprantama kaip teritorinis administracinis vienetas, todėl neaišku, kokie keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 1 ir
omenyje.
Antra, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus funkcijos, susijusios su išvadų teikimu dėl savivaldybės teisės aktų atitikties galiojantiems įstatymams iš dalies dubliuojasi su Vyriausybės atstovo funkcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, pagal kurį Vyriausybės atstovai pagal kompetenciją prižiūri ir tikrina, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta funkcija „užtikrina ir koordinuoja, kad savivaldybėje būtų vykdoma statinių naudojimo priežiūra dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, užtikrinantiems aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams“ nesidubliuoja su kitų kompetentingų institucijų ar savivaldybių administracijų kompetencija, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnyje numatytą reguliavimą. Ketvirta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą funkciją, nes neaišku, ar koordinatorius prašymus tik priimtų ar ir pats juos nagrinėtų. Be to, neaišku, kaip ši funkcija derėtų su savivaldybės administracijoje nustatyta prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka. Penkta, neaišku, apie kokius socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus neįgaliųjų integracijos rodiklius ir jų pokyčius (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas) koordinatorius turės informuoti savivaldybės tarybą, nes keičiamame įstatyme nėra numatyta, kad tokius rodiklius tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šešta, neaišku ir apie kokių statistinių duomenų rinkimą yra kalbama keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 6 punkte – kokie tai duomenys, kam jie būtų naudojami, koks būtų šių duomenų rinkimo tikslas, atsižvelgiant į tai, kad daug duomenų apie neįgaliuosius yra kaupiama Socialinės paramos informacinėje sistemoje. 5. Tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“, 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio šio straipsnio
,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpą „Nr.“ reikėtų keisti santrumpa „NR.“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad neįgaliųjų socialinės integracijos politikos strateginius tikslus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siūlytina dėl šio teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
išvados projektas
Nr. XIVP-1273
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vadovė Daiva Zabarauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės patarėja Vilma Karosienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-01-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 16¹ straipsniu ir jame įtvirtinti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę ir jo funkcijas (rengs ir įgyvendins savivaldybėje įgyvendinamas neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų, neįgaliųjų asociacijų ir organizacijų ir su neįgaliaisiais dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje ir kt.).
Pažymėtina, kad siūlomas straipsnis tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta savivaldybės kompetencija neįgaliųjų socialinės integracijos srityje ir kuri yra laisva vadovaudamasi norminiais teisės aktais priimti sprendimus dėl šių funkcijų įgyvendinimo būdo. Įvertinta 2022 m. gruodžio 20 d. priimtas Asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame jau yra išspręstas ir įgyvendintas projekte siūlomas reguliavimas. Valstybės biudžeto dotacija yra skiriama savivaldybėms asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijai vykdyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės, o Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nesiūloma keisti, todėl lieka neaišku, kokiai valstybės tarnautojų pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė (praktikoje galėtų susidaryti situacija, kai skirtingose savivaldybėse analogiška pareigybė būtų priskiriama skirtingoms pareigybių grupėms, o asmenys, vykdantys identiškas funkcijas, gautų skirtingą apmokėjimą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą tikslinti, įvertinant šį aspektą. Įvertinta 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje vardijamos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai (asmens teisių ir laisvių ribojimai, mokesčiai, už nusikalstamas veikas skiriamos baudos ir pan.), todėl abejotina, ar siūlomos savivaldybės valstybės tarnautojo funkcijos laikytinos svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais, kad būtų reglamentuojamos įstatymų lygmeniu. Be to, įstatyme nurodant detalias savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, paneigiama Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta įstaigos vadovo kompetencija tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, apibrėžti jų funkcijas, taip pat sukuriama situacija, kai tam tikros funkcijos turinys gali būti keičiamas tik atitinkamai koreguojant įstatymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti teisės aktų hierarchiją ir ekonomiškumo principą atitinkančią teisėkūrą, siūlytume projektą tobulinti. Įvertinta
neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus funkcijų nebūtų atsisakyta dėstyti įstatyme, reikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje tikslinti ir konkretinti jų turinį, nes siūlomos formuluotės yra netikslios, neaiškios, dubliuojančios galiojantį reguliavimą arba per plačiai apibrėžiamos. Pirma, savivaldybė įstatymuose paprastai yra suprantama kaip teritorinis administracinis vienetas, todėl neaišku, kokie keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti ,,savivaldybės skyriai“ ir ,,savivaldybės teisės aktai“ turimi omenyje.
Antra, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus funkcijos, susijusios su išvadų teikimu dėl savivaldybės teisės aktų atitikties galiojantiems įstatymams iš dalies dubliuojasi su Vyriausybės atstovo funkcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, pagal kurį Vyriausybės atstovai pagal kompetenciją prižiūri ir tikrina, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta funkcija „užtikrina ir koordinuoja, kad savivaldybėje būtų vykdoma statinių naudojimo priežiūra dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, užtikrinantiems aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams“ nesidubliuoja su kitų kompetentingų institucijų ar savivaldybių administracijų kompetencija, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnyje numatytą reguliavimą. Ketvirta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą funkciją, nes neaišku, ar koordinatorius prašymus tik priimtų ar ir pats juos nagrinėtų. Be to, neaišku, kaip ši funkcija derėtų su savivaldybės administracijoje nustatyta prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka.
Penkta, neaišku, apie kokius socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus neįgaliųjų integracijos rodiklius ir jų pokyčius (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas) koordinatorius turės informuoti savivaldybės tarybą, nes keičiamame įstatyme nėra numatyta, kad tokius rodiklius tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras Šešta, neaišku ir apie kokių statistinių duomenų rinkimą yra kalbama keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 6 punkte – kokie tai duomenys, kam jie būtų naudojami, koks būtų šių duomenų rinkimo tikslas, atsižvelgiant į tai, kad daug duomenų apie neįgaliuosius yra kaupiama Socialinės paramos informacinėje sistemoje. Įvertinta
projekto 2 straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“, 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo bei braukti kaip perteklinį žodelį ,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas. Įvertinta
technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpą
„Nr.“ reikėtų keisti santrumpa „NR.“. Įvertinta
7Atsižvelgiant į tai,
kad neįgaliųjų socialinės integracijos politikos strateginius tikslus nustato
teisės grupė 2022-01-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1273 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Įvertinta 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-02-26 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1273, informuoja, kad dauguma savivaldybių iš esmės pritaria neįgaliųjų koordinatoriaus pareigybės steigimui. Tuo pačiu, teikiame savivaldybių siūlymus. 1. Įstatyme siūloma neapibrėžti tiesioginio neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pavaldumo administracijos direktoriui. Atkreipiame dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir teisė. Savivaldybių nuomone, neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybė galėtų būti pavaldi ne savivaldybės administracijos direktoriui, o savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už neįgaliųjų integraciją savivaldybėje, vadovui. Socialinės paramos skyriai, kaip struktūriniai administracijos padaliniai, formuoja ir atsako už bendrą savivaldybės socialinę politiką, todėl lengviau ir greičiau koordinuotų neįgaliųjų įstaigų veiklas, stiprintų bendradarbiavimą, teiktų siūlymus neįgaliųjų padėties gerinimui bei vykdytų kitas funkcijas. Toks pavaldumas padėtų išspręsti Neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pavadavimo atostogų ar ligos metu klausimus, nes savivaldybių praktika rodo, kad analogiškai pareigybei - Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, sudėtinga užtikrinti pavadavimą. 2. Miestų ir mažesnių savivaldybių darbų apimtys neįgaliųjų srityje labai skiriasi. Pvz., miestų savivaldybėse nepakaktų vienos Neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės, o mažesnėse savivaldybėse apibrėžtos koordinatoriaus funkcijos nebus pakankamos pilnam darbo krūviui.
Todėl mažesnių rajonų savivaldybės siūlo griežtai neapibrėžti funkcijų arba nustatyti žymiai platesnes funkcijas. Pvz., Koordinatoriui būtų galima pavesti ir aplinkos neįgaliesiems pritaikymo, neįgaliųjų įdarbinimo programos sukūrimo, koordinavimo bei kitas ne mažiau svarbias funkcijas. 3. Neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybei svarbu skirti reikiamas papildomas lėšas iš LR valstybės biudžeto. Įvertinta 2022 m. gruodžio 20 d. priimtas Asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame jau yra išspręstas ir įgyvendintas projekte siūlomas reguliavimas. Savivaldybėms yra skiriama valstybės biudžeto dotacija asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-09-14 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-436 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 161 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1273 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr.
XII-2507 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX‑1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektams ir teikia juos Seimui. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymą siūloma finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką siūloma pavesti nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Įvertinta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas:
teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame jau yra išspręstas ir įgyvendintas projekte siūlomas reguliavimas, įstatymo projektą Nr. XIVP-1273 atmesti;
sutarimu. 8.
paskirti pranešėjai: Eugenijus Sabutis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Biudžeto ir finansų komitetas
ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-01-24 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 16¹ straipsniu ir jame įtvirtinti savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybę ir jo funkcijas (rengs ir įgyvendins savivaldybėje įgyvendinamas neįgaliųjų socialinės integracijos politikos programas ir priemones, analizuos neįgaliųjų, neįgaliųjų asociacijų ir organizacijų ir su neįgaliaisiais dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje ir kt.). Pažymėtina, kad siūlomas straipsnis tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta savivaldybės kompetencija neįgaliųjų socialinės integracijos srityje ir kuri yra laisva vadovaudamasi norminiais teisės aktais priimti sprendimus dėl šių funkcijų įgyvendinimo būdo.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus pareigybės, o Valstybės tarnybos įstatymo
pareigybių grupei būtų priskirta ši pareigybė (praktikoje galėtų susidaryti situacija, kai skirtingose savivaldybėse analogiška pareigybė būtų priskiriama skirtingoms pareigybių grupėms, o asmenys, vykdantys identiškas funkcijas, gautų skirtingą apmokėjimą). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą tikslinti, įvertinant šį aspektą. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalyje vardijamos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai (asmens teisių ir laisvių ribojimai, mokesčiai, už nusikalstamas veikas skiriamos baudos ir pan.), todėl abejotina, ar siūlomos savivaldybės valstybės tarnautojo funkcijos laikytinos svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais, kad būtų reglamentuojamos įstatymų lygmeniu.
Be to, įstatyme nurodant detalias savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus (valstybės tarnautojo) funkcijas, paneigiama Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta įstaigos vadovo kompetencija tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, apibrėžti jų funkcijas, taip pat sukuriama situacija, kai tam tikros funkcijos turinys gali būti keičiamas tik atitinkamai koreguojant įstatymus. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti teisės aktų hierarchiją ir ekonomiškumo principą atitinkančią teisėkūrą, siūlytume projektą tobulinti. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
koordinatoriaus funkcijų nebūtų atsisakyta dėstyti įstatyme, reikėtų įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalyje tikslinti ir konkretinti jų turinį, nes siūlomos formuluotės yra netikslios, neaiškios, dubliuojančios galiojantį reguliavimą arba per plačiai apibrėžiamos. Pirma, savivaldybė įstatymuose paprastai yra suprantama kaip teritorinis administracinis vienetas, todėl neaišku, kokie keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti ,,savivaldybės skyriai“ ir ,,savivaldybės teisės aktai“ turimi omenyje.
Antra, keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytos savivaldybės neįgaliųjų reikalų koordinatoriaus funkcijos, susijusios su išvadų teikimu dėl savivaldybės teisės aktų atitikties galiojantiems įstatymams iš dalies dubliuojasi su Vyriausybės atstovo funkcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, pagal kurį Vyriausybės atstovai pagal kompetenciją prižiūri ir tikrina, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Trečia, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta funkcija „užtikrina ir koordinuoja, kad savivaldybėje būtų vykdoma statinių naudojimo priežiūra dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, užtikrinantiems aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams“ nesidubliuoja su kitų kompetentingų institucijų ar savivaldybių administracijų kompetencija, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 11 straipsnyje numatytą reguliavimą. Ketvirta, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą funkciją, nes neaišku, ar koordinatorius prašymus tik priimtų ar ir pats juos nagrinėtų. Be to, neaišku, kaip ši funkcija derėtų su savivaldybės administracijoje nustatyta prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka. Penkta, neaišku, apie kokius socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus neįgaliųjų integracijos rodiklius ir jų pokyčius (keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas) koordinatorius turės informuoti savivaldybės tarybą, nes keičiamame įstatyme nėra numatyta, kad tokius rodiklius tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šešta, neaišku ir apie kokių statistinių duomenų rinkimą yra kalbama keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies 6 punkte – kokie tai duomenys, kam jie būtų naudojami, koks būtų šių duomenų rinkimo tikslas, atsižvelgiant į tai, kad daug duomenų apie neįgaliuosius yra kaupiama Socialinės paramos informacinėje sistemoje. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnis: straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“, 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo bei braukti kaip perteklinį žodelį ,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime santrumpą „Nr.“ reikėtų keisti santrumpa „NR.“. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
socialinės integracijos politikos strateginius tikslus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siūlytina dėl šio teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 8. Teisingumo ministerijos ES teisės grupė, 2022-01-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1273 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-09-14 d. nutarimas Nr. 933 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 papildymo 16¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-1273 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX‑1826 2, 5, 7 ir 15¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 7¹ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektams ir teikia juos Seimui. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
I-2044 pakeitimo įstatymo projekto
administracija vykdo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas – koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymą siūloma finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Valstybės biudžeto dotacijų skyrimo asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos vykdymui finansuoti tvarką siūloma pavesti nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės pateiktas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014, kuriame savivaldybėms taip pat pavedama vykdyti asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Nr. XIVP-1273 sujungti su projektu Nr. XIVP-2014 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė