Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO Nr. IX-966 14 STRAIPSNIO papildymo
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio 6 dalį papildyti 5 punktu:
„5) medžiojant būti apsidraudus medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Justinas Urbanavičius
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – tobulinti esamą teisinį reguliavimą, užtikrinant LR CK 6.283 straipsnio taikymą, jei medžioklės metu įvyktų nelaimingas atsitikimas, būtų suluošintas asmuo ar kitaip sužalota žmogaus sveikata, apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Medžioklė – tai padidintos rizikos veikla, kurios metu galima kažką sužeisti, sužaloti ar pačiam susižaloti, apgadinti trečiųjų asmenų turtą. Pagal LR CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas negalioja medžioklės metu. Todėl siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius ir rengėjas
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas privalomo civilinės atsakomybės draudimo medžiojančiam asmeniui šiuo metu nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad medžiojantis asmuo turi būti apsidraudęs medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu.
Tikimasi, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas užtikrins medžioklės metu nukentėjusio asmens teisę į patirtų nuostolių ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą projektą galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Civilinės atsakomybės draudimas“,
„medžiotojas“, „nukentėjęs asmuo“, „žala“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – tobulinti esamą teisinį reguliavimą, užtikrinant LR CK 6.283 straipsnio taikymą, jei medžioklės metu įvyktų nelaimingas atsitikimas, būtų suluošintas asmuo ar kitaip sužalota žmogaus sveikata, apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Medžioklė – tai padidintos rizikos veikla, kurios metu galima kažką sužeisti, sužaloti ar pačiam susižaloti, apgadinti trečiųjų asmenų turtą. Pagal LR CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas negalioja medžioklės metu. Todėl siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas privalomo civilinės atsakomybės draudimo medžiojančiam asmeniui šiuo metu nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad medžiojantis asmuo turi būti apsidraudęs medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu.
Tikimasi, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas užtikrins medžioklės metu nukentėjusio asmens teisę į patirtų nuostolių ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą projektą galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų parengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Aiškinamajame rašte aptariamam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 14. Gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Civilinės atsakomybės draudimas“,
„medžiotojas“, „nukentėjęs asmuo“, „žala“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Iniciatoriai papildomų paaiškinimų nepateikia. Teikia Seimo narys Justinas Urbanavičius
2021-12-23 Nr. XIVP-1267 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu Medžioklės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš medžiotojų pareigų yra ,,medžiojant būti apsidraudusiam medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, kelia abejonių projektu teikiamos nuostatos atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo ir proporcingumo principams. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Nėra pateikta jokių skaičiavimų, kiek šios pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos), neaišku, ar draudimo rinka yra pasirengusi drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte minėtos aiškinamojo rašto nuostatos neatsispindi. Iš projekto nuostatų nėra aiškus medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui.
Siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įstatymui įsigaliojus, visi medžiotojai medžioti galėtų tik apsidraudę savo civilinę atsakomybę. Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, todėl įstatymas pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, manytina, kad tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai - apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar medžioklės metu medžiotojai su savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Penkta, iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Svarstytina, ar projekte tokią instituciją nereikėtų įvardinti. 2. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją medžioklės reglamentavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-06-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras,
komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, vėliau Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Dainių Kreivį pavaduojantis Jurgis Razma, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
viena iš medžiotojų pareigų yra ,,medžiojant būti apsidraudusiam medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, kelia abejonių projektu teikiamos nuostatos atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo ir proporcingumo principams.
Projekto aiškinamajame rašte nepateikta jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Nėra pateikta jokių skaičiavimų, kiek šios pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos), neaišku, ar draudimo rinka yra pasirengusi drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu. Pritarti Pastaboje nurodyti neaiškumai dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti išdiskutuoti ir įvertinti pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-231 Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte minėtos aiškinamojo rašto nuostatos neatsispindi. Iš projekto nuostatų nėra aiškus medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui. Siekiant, kad būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus.
Pritarti Pažymėtina, kad kaip nurodyta Vyriausybė išvadoje, „civilinės atsakomybės draudimo produktai skirti nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti už jiems ir (ar) jų turtui padarytą žalą, bet ne pačiam draudėjui (pavyzdžiui, jo mirties ir neįgalumo atveju, kaip rašoma Projekto aiškinamajame rašte). Projekto reguliavimo dalykas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties draudėjo (šiuo atveju medžiotojo) sveikatos ir (ar) gyvybės draudimas turėtų būti paremtas savanorišku apsisprendimu, bet ne valstybės nustatyta prievole (medžiotojas visada gali savanoriškai apdrausti savo sveikatą ir (ar) gyvybę tokią paslaugą teikiančioje draudimo įmonėje).„
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-231 Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įstatymui įsigaliojus, visi medžiotojai medžioti galėtų tik apsidraudę savo civilinę atsakomybę. Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos, todėl įstatymas pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, manytina, kad tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai - apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Pritarti Projektas turi būti papildytas 2 straipsniu, nustatančiu vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-231 Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar medžioklės metu medžiotojai su savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-231 Penkta, iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuri institucija būtų įgaliota kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Svarstytina, ar projekte tokią instituciją nereikėtų įvardinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
į keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją medžioklės reglamentavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (Vyriausybės
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-12-29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1267 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Sūduvos medžiotojų sąjunga 2022-04-18 * Sūduvos medžiotojų sąjunga išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-1267 ir jį lydinčius dokumentus mano, kad:
pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos);
drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu;
draudimo rinkos dalyvis draudžiantis medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu ir nėra aišku ar atsiras daugiau draudimo rinkos dalyvių drausiančių medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal ankstesnę patirtį, tokio tipo draudimo paslaugas teikusi draudimo bendrovė šių paslaugų teikimo atsisakė;
draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui;
5nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos,
tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai – apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą;
kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
draudimo franšizė ir ar ji bus skaičiuojama kiekvienam atskiram įvykiui pagal atskiram ūkininkui ir žemės ploto vienetui padarytą žalą, ar pagal visą padarytą žalą visame medžioklės plotų vienete, nes nuo to priklauso ar draudimas žalos atlyginimo atveju bus naudingas apsidraudusiam asmeniui, ar bus tik draudimo bendrovių pasipelnymo šaltiniu, bet neišspręs civilinės atsakomybės klausimo;
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas neatlygins padarytos žalos gamtai dėl neatsargumo sumedžiojus tuo metu neleidžiamą medžioti medžiojamąjį gyvūną (pvz. medžiojant stirnų pateles ir jauniklius sumedžiojus ragus numetusį stirnos patiną), taip pat neatlygins pačiam apsidraudusiam medžiotojui patyrus nelaimingą atsitikimą; 10.
XIVP-1267 ir jį lydinčius dokumentus mano, kad:
pareigos įgyvendinimas kainuotų medžiotojams (kokio dydžio būtų draudimo įmokos);
drausti privalomu medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu;
draudimo rinkos dalyvis draudžiantis medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu ir nėra aišku ar atsiras daugiau draudimo rinkos dalyvių drausiančių medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu, nes pagal ankstesnę patirtį, tokio tipo draudimo paslaugas teikusi draudimo bendrovė šių paslaugų teikimo atsisakė;
draudimo objektas, draudimo suma, kuria turėtų būti apsidraudę medžiotojai, ir kiti esminiai reikalavimai, kurie būtų keliami medžiotojų civilinės atsakomybės draudimui;
5nėra siūloma nustatyti jo įsigaliojimo datos,
tačiau atsižvelgiant į tai, kad projektu medžiotojams siūlomas naujas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, tiek draudikams, tiek medžiotojams reikalingas tam tikras laikotarpis, kad draudikai turėtų pakankamai laiko pasirengti teikti tokio draudimo paslaugas, o medžiotojai – apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
savimi privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą patvirtinantį dokumentą;
kontroliuoti, ar medžiotojai laikosi reikalavimo apsidrausti savo civilinę atsakomybę;
draudimo franšizė ir ar ji bus skaičiuojama kiekvienam atskiram įvykiui pagal atskiram ūkininkui ir žemės ploto vienetui padarytą žalą, ar pagal visą padarytą žalą visame medžioklės plotų vienete, nes nuo to priklauso ar draudimas žalos atlyginimo atveju bus naudingas apsidraudusiam asmeniui, ar bus tik draudimo bendrovių pasipelnymo šaltiniu, bet neišspręs civilinės atsakomybės klausimo;
Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas neatlygins padarytos žalos gamtai dėl neatsargumo sumedžiojus tuo metu neleidžiamą medžioti medžiojamąjį gyvūną (pvz. medžiojant stirnų pateles ir jauniklius sumedžiojus ragus numetusį stirnos patiną), taip pat neatlygins pačiam apsidraudusiam medžiotojui patyrus nelaimingą atsitikimą;
medžiotojai savanoriškai nesusitaria ir neatlygina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir žemės ar/ir miško savininkai, valdytojai ir naudotojai turi kreiptis į savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijas ir žalos atlyginimo ieškoti teismine tvarka, dėl to šie faktai statistiškai nėra reikšmingi ir tai būtų perteklinis reikalavimas bei neatitikų tikslingumo ir proporcingumo principų; 11.
Lietuvoje nelaimingi atvejai, tarp jų ir mirtini, susiją su medžioklinio ginklo naudojimu statistiškai yra labai reti ir yra statistiškai nereikšmingi, dėl to tai būtų perteklinis reikalavimas ir neatitiktų tikslingumo ir proporcingumo principų;
veiklų, kurių metu padaromos žalos ir nelaimingų atsitikimų skaičius, tarp jų ir mirtinų, yra žymiai didesnis ir statistiškai reikšmingas, bet šioms veikloms privalomas civilinės atsakomybės draudimas nenustatomas;
išdėstytas aplinkybes, įstatymo pakeitimo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų tikslingumo ir proporcingumo principų;
manyti, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o siūlomas reguliavimas yra proporcingas siekiamiems tikslams;
medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas, skaičiaus, kurie nedažnai kartojasi ir jais nepadaroma didelio masto žala bei kaltininkai, išskyrus pavienius atvejus, pajėgūs atlyginti padarytą žalą ir ją atlygina, įstatymo pakeitimo projektas neatitinka Privalomųjų draudimų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr.
1789
„Dėl Privalomųjų draudimų koncepcijos patvirtinimo“, pagal kurią privalomojo
draudimo įvedimas laikytinas kraštutine priemone (kai jis privalomas pagal ES teisės aktus ar tarptautines sutartis arba taip kompensuojama didelė ir pastovi žala);
privalomas medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas, skaičių, kurie nedažnai kartojasi ir jais nepadaroma didelio masto žala bei kaltininkai, išskyrus pavienius atvejus, pajėgūs atlyginti padarytą žalą ir ją atlygina, nėra tikslinga privalomuoju draudimu siekti apsaugoti viešąjį interesą, kai valstybė įpareigoja galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį apsidrausti civilinę atsakomybę ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, nelaimės atveju garantuoti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, bei dėl statistiškai nedidelio įvykių skaičiaus privalomuoju draudimu nebus apsaugoti didelės nukentėjusių asmenų grupės interesai;
medžiotojai gali savanoriškai apsidrausti medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu bei esant poreikiui savanoriškai apsidraudžia, ir į aukščiau išdėstytus argumentus, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą privalomas civilinės atsakomybės draudimas mūsų manymu taptų ne privalomu, o priverstininiu ir ši teisės norma būtų panašesnė ne į teisinės valstybės teisės normas bet į Sovietų sąjungos ar Rusijos;
atsakomybės draudimo įvedimo poreikis kelia abejonių ir dėl to, kad jį parengė ir teikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, nes ji atstovauja tik daliai Lietuvos medžiotojų, kurie yra šios draugijos nariai, ir atstovauja tik savo narių nuomonę bei interesus, nes kitos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančios asociacijos nemato poreikio įvesti privalomojo medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo siekiant apsaugoti viešąjį interesą;
kelia abejonių, dėl galimo interesų konflikto ir korupcijos, nes kaip skelbiama projekto aiškinamajame rašte projekto pirminis siūlytojas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, o projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius, kuris kartu yra ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys.
1789
„Dėl Privalomųjų draudimų koncepcijos patvirtinimo“, pagal kurią privalomojo
draudimo įvedimas laikytinas kraštutine priemone (kai jis privalomas pagal ES teisės aktus ar tarptautines sutartis arba taip kompensuojama didelė ir pastovi žala);
privalomas medžiotojų civilinės atsakomybės draudimas, skaičių, kurie nedažnai kartojasi ir jais nepadaroma didelio masto žala bei kaltininkai, išskyrus pavienius atvejus, pajėgūs atlyginti padarytą žalą ir ją atlygina, nėra tikslinga privalomuoju draudimu siekti apsaugoti viešąjį interesą, kai valstybė įpareigoja galintį padaryti žalą ūkio subjektą ar fizinį asmenį apsidrausti civilinę atsakomybę ar prievolių įvykdymo užtikrinimą, nelaimės atveju garantuoti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, bei dėl statistiškai nedidelio įvykių skaičiaus privalomuoju draudimu nebus apsaugoti didelės nukentėjusių asmenų grupės interesai;
medžiotojai gali savanoriškai apsidrausti medžiotojų civilinės atsakomybės draudimu bei esant poreikiui savanoriškai apsidraudžia, ir į aukščiau išdėstytus argumentus, priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą privalomas civilinės atsakomybės draudimas mūsų manymu taptų ne privalomu, o priverstininiu ir ši teisės norma būtų panašesnė ne į teisinės valstybės teisės normas bet į Sovietų sąjungos ar Rusijos;
atsakomybės draudimo įvedimo poreikis kelia abejonių ir dėl to, kad jį parengė ir teikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, nes ji atstovauja tik daliai Lietuvos medžiotojų, kurie yra šios draugijos nariai, ir atstovauja tik savo narių nuomonę bei interesus, nes kitos medžiotojų klubus ir būrelius vienijančios asociacijos nemato poreikio įvesti privalomojo medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo siekiant apsaugoti viešąjį interesą;
kelia abejonių, dėl galimo interesų konflikto ir korupcijos, nes kaip skelbiama projekto aiškinamajame rašte projekto pirminis siūlytojas – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, o projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Justinas Urbanavičius, kuris kartu yra ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos narys. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją Sūduvos medžiotojų sąjunga nepritaria ir nederina Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1267 ir Lietuvos Respublikos Seimo prašome nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1267 ir jį atmesti. Atsižvelgti iš dalies Kreipimesi keliami klausimai ir abejonės dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti išdiskutuoti ir įvertinti pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete, nes, remiantis Seimo statuto 147 straipsnio 8 dalimi pagrindinis komitetas įvertina bei apibendrina visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą. Pažymėtina ir tai, kad visos gautos iš suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabos gali būti svarstomos pagrindinio komiteto klausymuose, kuriuose dalyvauti kviečiami visi pastabų ir pasiūlymų teikėjai (148 str. 1 d.). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-05-251 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2022 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SV-S-425 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1267 (toliau
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„siūloma įteisinti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiojančiam
asmeniui, turint tikslą apsisaugoti nuo galimų nuostolių atskirai draudžiantis medžiotojo draudimu, kuris ne tik apima civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui padarytą žalą, bet ir suteikia papildomą draudimo apsaugą mirties ir neįgalumo atveju“. Atkreipiame dėmesį, kad civilinės atsakomybės draudimo produktai skirti nukentėjusiems tretiesiems asmenims atlyginti už jiems ir (ar) jų turtui padarytą žalą, bet ne pačiam draudėjui (pavyzdžiui, jo mirties ir neįgalumo atveju, kaip rašoma Projekto aiškinamajame rašte). Projekto reguliavimo dalykas turėtų būti tik medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas. Paties draudėjo (šiuo atveju medžiotojo) sveikatos ir (ar) gyvybės draudimas turėtų būti paremtas savanorišku apsisprendimu, bet ne valstybės nustatyta prievole (medžiotojas visada gali savanoriškai apdrausti savo sveikatą ir (ar) gyvybę tokią paslaugą teikiančioje draudimo įmonėje). Siūlytina Projektą papildyti nuostatomis, susijusiomis su medžiotojų civilinės atsakomybės draudimo objektu, ir nustatyti pagrindines draudimo sąlygas. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsniu, Projekte nustatytas teisinis reguliavimas įsigaliotų kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad medžioklė, kaip žmogaus veiklos rūšis ir socialinis institutas, yra įvairialypis reiškinys, apimantis ir ūkinę veiklą (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. ir 2019 liepos 11 d. nutarimai), į tai, kad Projektu medžiotojams nustatoma nauja pareiga būti apsidraudusiam medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu, o draudikams, medžiotojams ir draudimo įgyvendinimo kontrolę atliekančioms institucijoms reikia laiko pasirengti teikti, vykdyti ir kontroliuoti šias draudimo paslaugas, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, siūlytina nustatyti vėlesnę Projekto įsigaliojimo datą – protingą terminą, per kurį tiek draudimo įmonės, tiek medžiotojai pasirengtų įgyvendinti šią nuostatą ir reikalavimą, ir įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotas institucijas parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 straipsnio papildymo projektui Nr. XIVP-1267 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – susilaikė, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė