Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 51 straipsnį nauja 5¹ dalimi. „5¹. Nemažiau kaip 1 procentas savivaldybės biudžeto asignavimų turi būti skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, pagal kuria įgyvendinami nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės). Nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų (priemonių) siūlymo ir atrinkimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Metodines rekomendacijas dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo teikia Vyriausybės įgaliota institucija.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir savivaldybės iki 2023 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Romualdas Vaitkus Simonas Gentvilas Andrius Bagdonas (atsiėmė parašą 2022-03-17)
PAKEITIMO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 3 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusias. Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. Visas dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo procesas orientuotas į kuo aktyvesnį gyventojų įtraukimą į sprendimo priėmimą. Pats pirmasis dalyvaujamasis biudžetas pasaulyje įvyko 1989 m. Porto Alegre mieste Brazilijoje. Gyventojams, nusivylusiems prasta šalies ir miesto ekonomine būkle, buvo pasiūlyta patiems dalyvauti formuojant miesto biudžetą bei spręsti, kaip leisti miesto lėšas. Šiuo metu dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas įgyvendina skirtingi miestai visame pasaulyje: Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Pvz., Lenkijos miesto Gdansko gyventojai 2020 m. turėjo galimybę nuspręsti iš viso dėl 18,5 mln. zlotų (apie 4,3 mln. eurų). 2021 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus atlikta apžvalga parodė, jog kas trečia savivaldybė (22 iš 60) Lietuvoje įgyvendina dalyvaujamąjį biudžetą (Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Palangos, Panevėžio, Prienų, Rietavo, Rokiškio, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonų). Tai yra tris kartus daugiau savivaldybių (8 iš 60) nei prieš metus.
Dar 13 savivaldybių planuoja įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą artimiausiu metu (Akmenės, Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Neringos, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Švenčionių rajonų). Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 10 iki 300 tūkst. eurų. Vidutinė savivaldybių skiriama suma dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimui- 50 000 Eur. 2020 metais gyventojai pateikė daugiau nei 300 dalyvaujamo biudžeto projektų, iš kurių 44 buvo paskelbti laimėjusiais ir yra įgyvendinami. Iš viso per 2020 metus į balsavimą įsitraukė beveik 40 000 gyventojų. Ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuose savivaldybėse matosi gyventojų entuziazmo dėl dalyvaujamojo biudžeto mažėjimas. Nemaža dalimi tai sąlygoje finansinių išteklių, skirtų šiai priemonei iš savivaldybių biudžeto savarankiškų lėšų, ribotos apimtys. Akivaizdu, jog dalyvaujamieji biudžetai pasiteisino visose savivaldybėse, kuriose buvo iki šiol įgyvendinti, todėl siūloma juos teisiškai sureguliuoti, numatyti jų finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu parengti: Vietos savivaldos įstatymas Nr. I-533 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Projektai). Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Pagrindinis projektų tikslas-tiksliau reglamentuoti dalyvaujamąjį savivaldybių biudžetą ir numatyti papildomą dalyvaujamo biudžeto finansavimo galimybę.
Papildomi tikslai:
uždavinys – įstatymu nustatyti savivaldybėms pareigą tam tikrą savivaldybės biudžeto asignavimų dalį skirti dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, kuria būtų įgyvendinamos piliečių pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ( institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Romualdas Vaitkus, Simonas Gentvilas ir Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymai nereglamentuoja dalyvaujančiojo biudžeto sudarymo bei vykdymo tvarkos. Tos Lietuvos savivaldybės, kurios įgyvendina dalyvaujamojo biudžeto pilotinius projektus, vadovaujasi savo (savivaldybės lygmens) teisės aktais. 4. Kokios siūlomos naujo teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti Vietos savivaldos įstatymo Nr.
I-533 51 straipsni ir nustatyti:
1) Nemažiau kaip 1 procentas savivaldybės biudžeto asignavimų turi būti skiriama dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai;
2) Pagal dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programa būtų įgyvendinami nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės);
3) Nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo tvarką nustatys savivaldybės taryba;
4) Dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programa tvirtins savivaldybės administracijos direktorius;
5) Metodines rekomendacijas dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo, nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo savivaldybėms teiks Vyriausybės įgaliota institucija. Dalyvaujamam (pilietiniam) biudžetui turės būti skiriama nemažiau 1 proc. savivaldybės biudžeto asignavimų. Visų pirmiausia, šiuos asignavimus sudarys gyventojų ir juridinių asmenų skirtos lėšos iš sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio. Siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnį ir numatyti, kad mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti dalį (3 procentus) pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos (jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – identišką dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos) savivaldybei, kurioje deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai). Taip pat siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 49 straipsnį ir nustatyti, jog Mokesčio administratorius pelno mokesčio mokėtojo prašymu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti 3 procentus pelno mokesčio mokėtojo sumokėto pelno mokesčio savivaldybei, pagal pelno mokesčio deklaracijoje nurodytą veiklos adresą (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai). Kartu siūloma pakeisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir nustatyti, kad pagal fizinių ir juridinių asmenų praeitais biudžetiniais metais pateiktus prašymus pervestos gyventojų pajamų ir pelno mokesčių lėšos skiriamos einamųjų metų savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai finansuoti. Dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamus projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymai neturės teigiamos ar neigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja. 9.
tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus: Kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybės tarybos turės patvirtinti Nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų (priemonių) siūlymo ir atrinkimo tvarkos aprašą, o Vyriausybė turės įgalioti instituciją teikti savivaldybėms Metodines rekomendacijas dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo, nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų siūlymo ir atrinkimo. Savivaldybių administracijų direktoriai turės patvirtinti dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programas. 13. Kiek valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti ( pateikiami prognoziniai rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniams metams):
Projektų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus , temas bei sritis: ,,Dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“, „savivaldybės“, „gyventojų pajamų mokestis“, „pelno mokestis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai Romualdas Vaitkus Simonas Gentvilas Andrius Bagdonas (atsiėmė parašą 2022-03-17) Išlyga:
Simonas Gentvilas pritaria tik savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisoms
2022-01-10 Nr. XIVP-1262 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 51 straipsnį siūloma papildyti nauja 5¹ dalimi, nustatančia savivaldybės tarybos pareigą – savivaldybės biudžete numatant savivaldybės asignavimus, konkrečiai apibrėžtą savivaldybės biudžeto asignavimų dalį – ne mažiau kaip 1 % privalomai skirti „savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai“. Galimi šio privalomo įpareigojimo vykdyti papildomą įstatymu nustatomą savivaldybės funkciją finansavimo šaltiniai numatomi kartu su vertinamu projektu teikiamuose įstatymų projektuose – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1263) siūlant nustatyti nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu mokesčių administratoriaus pervedamą 3 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, dalį bei Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-1264) siūlant nustatyti mokesčio mokėtojo prašymu mokesčių administratoriaus pervedamą 3 procentų mokesčio mokėtojo sumokėto pelno mokesčio dalį.
Pažymėtina, kad projektu siūlomai naujai privalomai savivaldybių funkcijai – vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programą – skiriamų lėšų suma, susijusi su savanoriškai išreiškiama fizinių ir juridinių asmenų valia skirti dalį jų pajamų ar pelno mokesčio, nekoreliuoja su projekte nustatomu privalomu savivaldybės biudžeto asignavimų lėšų skyrimu ir savaime neužtikrina reikiamo šios savivaldybėms naujai priskiriamos funkcijos finansavimo. Iš minėtų gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio subjektų savarankiškai skiriamos mokesčių dalies nepakankant lėšų, savivaldybės vis vien privalėtų nustatomos naujos savivaldybių funkcijos finansavimui skirti lėšas, susijusias ne su realiu įstatymo numatytu finansavimu, o su savivaldybės tarybos tvirtinamo savivaldybės biudžeto dalimi. Projekto aiškinamajame rašte nepateikti skaičiavimai, patvirtinantys, kad numatomi papildomi finansavimo šaltiniai bus pakankami įstatymu numatomos naujos savivaldybių funkcijos vykdymui, kuriam bus privaloma skirti įstatymu nustatytą privalomą finansavimą iš savivaldybių biudžetų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai“; Konstitucijos
biudžetą“. Konstitucinio Teismo doktrinoje ne kartą konstatuota, kad „Pagal Konstituciją savivaldybių biudžetai yra savarankiški.
Savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas“. (2002 m. sausio 14 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai), „Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalies nuostata, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, reiškia, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą pačios. Savivaldybės biudžete turi būti numatomos pajamos, taip pat išlaidos, reikalingos jos funkcijoms finansuoti“. (2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatuota, kad „priimti sprendimus Konstitucijos <...> 121 straipsnio 1 ir 2 dalyse <...> nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projektu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5¹ dalyje siūlomas nustatyti reikalavimas konkrečią savivaldybės biudžeto asignavimų dalį skirti naujai nustatomai savivaldybių funkcijai „savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, pagal kurią įgyvendinami nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės)“, t. y. įsiterpiant į išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą ir nustatant savivaldybės tarybai privalomą reikalavimą rengiant ir tvirtinant savo biudžetą, bei įstatymu neužtikrinus šios funkcijos pakankamo finansavimo, prieštarauja Konstitucijos 121 straipsnio 1 daliai, kurioje garantuojama savivaldybės teisė savarankiškai rengti ir tvirtinti savo biudžetą. 2.
dalį (ne mažiau kaip 1 procentą visų savivaldybės biudžeto asignavimų) skirti savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, pagal kurią įgyvendinamos nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės). Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. 2.1. Atkreiptinas dėmesys, jog galima situacija, kai savivaldybei pagal prašymus pervesta gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio dalis sudarys sumą, kuri bus didesnė negu 1 procentas visų savivaldybės biudžeto asignavimų. Pažymėtina, jog projekte savivaldybių pareiga skirti ne mažiau negu 1 procentą visų biudžeto asignavimų dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai niekaip nėra susieta su suma, kuri pervedama pagal prašymus pervesti dalį gyventojų pajamų ir pelno mokesčio. Todėl yra neaišku, kokius sprendimus dėl 1 procentą visų savivaldybės biudžeto asignavimų viršijančios sumos, gautos kaip pagal prašymus pervestą gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio dalį, paskirstymo galėtų priimti savivaldybė – ar privalėtų juos skirti tai pačiai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, ar galėtų skirti kitoms savivaldybės programoms, ar priimti dar kitą sprendimą. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad projekto nuostatos stokoja teisinio aiškumo. 2.2. Pažymėtina, jog pagal jau taikomą savivaldybių praktiką dėl dalyvaujamojo biudžeto savivaldybės kviečia gyventojus teikti pasiūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo ir vėliau vykdomas viešas balsavimas dėl jau pateiktų pasiūlymų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip savivaldybė galėtų naudoti aptariamas lėšas, jeigu tais biudžetiniais metais nebūtų pateikta jokių gyventojų pasiūlymų projektams įgyvendinti arba savivaldybei būtų pervesta daugiau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio negu jų reikia gyventojų pasiūlymams įgyvendinti. 2.3.
2.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kas trečia savivaldybė Lietuvoje taiko „dalyvaujamojo biudžeto“ priemones“, o dar 13 savivaldybių planuoja jas taikyti artimiausiu metu. Atsižvelgus į tai, kad, esant savivaldybės bendruomenės ar savivaldybės tarybos iniciatyvoms, ši gyventojų dalyvavimo sprendžiant viešuosius vietos reikalus forma vis plačiau taikoma, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu vieną iš gyventojų dalyvavimo formų nustatant kaip privaloma tai atitiks Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėkūros tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, bei ar toks pasiūlymas bus proporcingas visų kitų gyventojų dalyvavimo formų atžvilgiu. 3. Projektu iš esmės siūloma nustatyti naują savivaldybių funkciją, susijusią su savivaldybės biudžeto sudarymu ir vykdymu – savivaldybės administracijos direktorius patvirtintos dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programos, pagal kurią įgyvendinami nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės), vykdymą. Ši funkcija ne tik turėtų būti paminėta keičiamo įstatymo 51 straipsnyje, reglamentuojančiame savivaldybės biudžeto vykdymą ir kontrolę, bet ir apibrėžta keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, nustatančiame savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. Taip pat svarstytina, ar atitinkama lėšų numatymo biudžeto asignavimuose funkcija neturėtų būti nustatyta ir keičiamo įstatymo 16 straipsnyje, nustatančiame savivaldybės tarybos kompetenciją. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnis yra skirtas Savivaldybės biudžeto rengimui ir kontrolei, o projektu siūlomoje nuostatoje kalbama apie asignavimų skyrimą konkrečiai programai. Svarstytina, ar projektu siūloma nuostata yra keičiamo įstatymo 51 straipsnio reguliavimo dalykas.
Nepritarus šiai pastabai, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio pavadinimą bei projektu siūlomos nuostatos vietą (projektu siūloma nuostata įsiterpia tarp dviejų savivaldybės biudžeto kontrolę reglamentuojančių nuostatų). 5. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte vartojamos sąvokos „dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“ turinys nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose ar teisės aktuose nėra apibrėžtas. Pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Savivaldybių biudžetų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse“. Biudžeto sandaros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos, remdamosi Biudžeto sandaros įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, valstybinės statistikos duomenimis, patvirtintais savivaldybių strateginio planavimo dokumentais, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo, manytina, kad sąvokos
„dalyvaujamasis (pilietinis) biudžetas“ apibrėžtis turėtų būti nustatyta
įstatymu. 6. Keičiamame įstatyme vietos savivaldos teisė siejama su konkrečios savivaldybės bendruomene
siūloma nustatyti, kad metodines rekomendacijas (neprivalomą ir iš principo neįpareigojantį teisės aktą) dėl dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo teiktų Vyriausybės įgaliota institucija, o konkrečią nuolatinių savivaldybių gyventojų idėjų (priemonių) siūlymo ir atrinkimo tvarką nustatytų kiekviena savivaldybės taryba atskirai. Pažymėtina, kad dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programos bei pagal jas siūlomų ir atrenkamų idėjų įgyvendinimas būtų finansuojamas biudžeto lėšomis vienodais principais visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse, tad šiam finansavimui skiriamų lėšų panaudojimo bei apskaitos principai taip pat neturėtų skirtis priklausomai konkrečios savivaldybės tarybos sprendimų, todėl manytina, kad pagrindiniai dalyvaujamųjų (pilietinių) biudžetų programų rengimo principai bei taisyklės, taip pat pagrindiniai nuolatinių savivaldybės gyventojų idėjų (priemonių) siūlymo ir atrinkimo principai turėtų būti nustatyti įstatyme ir taikomi vienodai visose savivaldybėse. 8. Nei iš projekto nuostatų, nei iš kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pasirinkta, kad ne mažiau kaip 1 procentas savivaldybės biudžeto asignavimų turi būti skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintai dalyvaujamojo (pilietinio) biudžeto programai, pagal kurią būtų įgyvendinamos nuolatinių savivaldybių gyventojų pasiūlytos ir atrinktos idėjos (priemonės) – neaišku, ar toks siūlymas paremtas kokiais nors skaičiavimais ar prognozėmis bei kokių konkrečių rezultatų siekiama teikiant aptariamą siūlymą. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, nustatant, kad šis įstatymas taikomas rengiant ir tvirtinant 2024 ir vėlesnių metų savivaldybių biudžetus. 10. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, jog kartu su projektu registruotų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. Nr. XIVP-1263), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1264) bei Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1265) nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, manytina, kad visų projektų įsigaliojimo datos derintinos tarpusavyje. 11. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.14 papunktyje nustatyta, kad finansų ministerija atlieka viešųjų finansų valdymo sistemos, kuri apima valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą), savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių valstybės išteklių fondų finansinių išteklių planavimo, paskirstymo, valdymo, panaudojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos, atskaitomybės ir analizės sistemą, būklės vertinimus, inicijuoja sistemos tobulinimo priemones; rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl viešųjų finansų valdymo tobulinimo, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė, teikdama išvadą dėl panašaus turinio projekto, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 1113 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 35¹ ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-794“ ir jame pasiūlė ,,Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 35¹ ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-794.“ 12.
turės įtakos visų savivaldybių biudžetų planavimui, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė. 13. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
įstatymo priėmimo metai;
straipsnio pakeitimo esmės rašytinas dvitaškis, o ne taškas;
tekstas tikslintinas kalbiniu požiūriu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]