Projekto lyginamasis variantas
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 ir 4 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMAs
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 36² dalį. 36². Gyvenamoji teritorija – teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 6 dalį. 6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP- 1250(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 19 dalį. 19. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. 2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 36² dalį. 36². Gyvenamoji teritorija
Pakeisti
ir ją išdėstyti taip:
„6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus,
steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti tik išrūšiavus likusios perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos.“
Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 4 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1571 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMo IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4² STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-488 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. KT31-N3/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 patvirtinto Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo (2014 m. vasario 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:
1) Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1571 (toliau – Įstatymas Nr.
XIII-1571) 2 straipsnis, kuriuo keičiama Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalis, kiek nustatyta, kad atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, ir Vyriausybei pavesta nustatyti atliekų tvarkymo objektų, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijus;
2) Įstatymo Nr. XIII-1571 3 straipsnio 3 dalis, nes „<...> Vyriausybei suteikta nevaržoma diskrecija, vadovaujantis visuomenės sveikatos interesais, priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, projektų tolesnio įgyvendinimo, inter alia apriboti minėtų projektų įgyvendinimą arba jį iš viso nutraukti, nepaisant to, ar buvo atliktas minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu, inter alia atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertintas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir leista verstis atliekų deginimo ūkine veikla taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis sąlygomis, apimančiomis poveikio aplinkos elementams kontrolę <...>“.
Tokiu reguliavimu įstatymo leidėjas nesilaikė „<...> reikalavimų ūkinės veiklos laisvės apribojimus nustatyti tik įstatymu ir ūkinės veiklos laisvę reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo užtikrinti atliekų deginimo ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisėtų lūkesčių apsaugą <...>“;
3) Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 5 ir 6 punktų nuostatos, nes reikalavimas komunalines atliekas kaip kurą energijai gaminti naudojantiems atliekų deginimo įrenginiams atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kuri turėtų būti apibrėžta Įstatyme. Įstatymo Nr. XIII-1571 pripažinimo netekusio galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo Nr.
XIII-1571 pakeitimo projektas) ir Įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) parengti siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama atsisakyti nuostatų dėl atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, įvertinus, kad atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje sukurti ir neplanuojama statyti naujų atliekų deginimo jėgainių ar remti tokių naujų jėgainių statybą, Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės. Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą. Pagal 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančias Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatas pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau – tvarkytojai) turės apsidrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padaromą tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui ir aplinkai ne tik dėl tvarkytojo neatsargumo, bet ir dėl tyčinės tvarkytojo veiklos. Tikėtina, kad toks teisinis reguliavimas gali kelti riziką dėl tinkamo tokių Įstatymo nuostatų, susijusių su tvarkytojų pareiga apsidrausti savo civilinę atsakomybę, veikimo, kiek tai gali būti susiję su draudimo įmonių suinteresuotumu teikti tokio draudimo paslaugą tvarkytojams.
Tyčinės veiklos, kuri sukelia žalą trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai, įtraukimas į draudimo apsaugą neskatintų tvarkytojus elgtis atsakingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala gamtai ar trečiųjų asmenų turtui, formuotų ydingą precedentą. Be to, tyčiniai veiksmai draudimo teorijoje ir praktikoje paprastai priskiriami prie nedraudžiamųjų įvykių, išskyrus jei žala padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai. Vadovaujantis už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, (toliau – CK) 6.1014 straipsnio 3 dalimi, draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalą asmens kaltės. CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčinės veiklos, išskyrus atvejus, jeigu tyčiniai veiksmai (neveikimas) yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovės visas prisiimtas rizikas perdraudžia perdraudimo bendrovėse, kurios taip pat tyčinę veiklą, kuri gali sukelti žalą trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai, laiko nedraudžiama. Todėl, siekdamos perdrausti rizikas, draudimo bendrovės susidurtų su problemomis įgyvendinant minėtą draudimo sąlygą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Vilma Slavinskienė, tel.
8 698 75027, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Neringa Paškauskaitė (tel. 8 696 63217, el. p. [email protected]), vyriausioji patarėja Jovita Surdokienė (tel. 8 696 63562, el. p. [email protected]) ir vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis (tel. 8 612 62844, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo Nr. XIII-1571 2 straipsniu pakeistoje Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos. Kriterijai, kuriuos atitinkantys atliekų tvarkymo objektai pripažįstami valstybinės reikšmės objektais, nustatyti Tvarkos aprašo 4 ir 5 punktuose. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad objektai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, pripažįstami valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais, jeigu šie objektai atitinka visus Tvarkos aprašo 5 punktuose nustatytus kriterijus. Įstatymo Nr. XIII-1571 1 straipsniu Įstatymo 2 straipsnis papildytas nauja sąvoka „gyvenamoji teritorija“. Ši sąvoka naudojama tik Įstatymo Nr.
XIII-1571 2 straipsniu keičiamose Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatose, kurios Konstitucinio teismo nutartimi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Įstatymo Nr. XIII-1571 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus, Vyriausybė priima sprendimus dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo. Konstitucinio teismo nutarimu konstatuota, kad šiomis nuostatomis „<...> Vyriausybei suteikta nevaržoma diskrecija, vadovaujantis visuomenės sveikatos interesais, priimti sprendimus dėl jau pradėtų įgyvendinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų, kuriuose perdirbti netinkamos komunalinės atliekos gali būti deginamos energijai gaminti, projektų tolesnio įgyvendinimo, inter alia apriboti minėtų projektų įgyvendinimą arba jį iš viso nutraukti, nepaisant to, ar buvo atliktas minėtų projektų poveikio aplinkai vertinimas, kurio metu, inter alia atsižvelgus į planuojamos ūkinės veiklos vietą, įvertintas šios ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai ir leista verstis atliekų deginimo ūkine veikla taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytomis sąlygomis, apimančiomis poveikio aplinkos elementams kontrolę <...>“. Tokiu reguliavimu įstatymo leidėjas „<...> nesilaikė iš Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalių kylančių reikalavimų ūkinės veiklos laisvės apribojimus nustatyti tik įstatymu ir ūkinės veiklos laisvę reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo užtikrinti atliekų deginimo ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisėtų lūkesčių apsaugą <...>“. Todėl minėtos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo (2021 m. birželio 30 d. Nr. XIV-488) 4² straipsnis įsigalios 2022 m. gegužės 1 d. Pagal Įstatymo 4² straipsnio 1 dalies nuostatas, tvarkytojai turės apsidrausti civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir aplinkai ne tik dėl tvarkytojo neatsargumo, bet ir dėl tyčinės veiklos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. V-2020-1553 pateiktus pasiūlymus:
1) Įstatymo Nr. XIII-1571 pakeitimo projektu pripažįstamas netekusiu galios Įstatymas Nr. XIII-1571;
2) Įstatymo pakeitimo projektu keičiamas:
a) Įstatymo 4 straipsnis pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 6 dalį – atsisakoma valstybinės reikšmės objektų statuso taikymo atliekų tvarkymo objektams ir atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, įvertinus, kad atliekų deginimo pajėgumai Lietuvoje sukurti ir neplanuojama statyti naujų atliekų deginimo jėgainių ar remti tokių naujų jėgainių statybą; Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės.
Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą;
b) Įstatymo 2 straipsnis pripažįstant netekusia galios šio straipsnio 36² dalį, kurioje apibrėžiamas terminas „gyvenamoji teritorija“, naudojamas tik Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintose Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatose. Įvertinus CK 6.1014 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl tyčinės draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo veiklos, išskyrus atvejus, jeigu dėl atsakingo už žalą asmens kaltės padaryta žala gyvybei ar sveikatai, tikslinama tyčinės veiklos draudimo apsauga, atsisakant civilinės atsakomybės už žalą, padaromą trečiųjų asmenų turtui bei aplinkai, Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymo Nr.
XIV-488 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimo projektas) atsisakoma nuostatos, kad tvarkytojai draustų civilinę atsakomybę už žalą, kuri dėl tyčinės veiklos vykdytojo veiklos gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui bei aplinkai. Nustatoma, kad tvarkytojai draustų civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai, taip pat kuri vykdant tokią veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo gali būti padaryta trečiųjų asmenų turtui ir (ar) aplinkai. Siekiant atliekų tvarkytojams užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatyta draudiko teisė išreikalauti sumokėtas sumas iš draudėjo ar apdraustojo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta CK 6.1014 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju dėl draudėjo (ar apdraustojo) tyčinės veiklos, nustatoma, kad jeigu žala trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai padaroma dėl tyčinės draudėjo (ar apdraustojo) veiklos, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo ar apdraustojo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo Nr. XIII-1571 pakeitimo projekte, Įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimo projekte ir Įstatymo pakeitimo projekte (toliau – Įstatymų projektai) siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7.
Priėmus Įstatymų projektus, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus pripažintomis netekusiomis galios Konstitucijai prieštaraujančios ir teisėtų lūkesčių principą pažeidžiančios Įstatymo Nr. XIII-1571 nuostatos, taip pat atsisakyta valstybinės reikšmės objektų statuso taikymo atliekų tvarkymo objektams ir atliekų tvarkymo objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais kriterijų, nes Įstatymu reglamentuojamas valstybinės reikšmės objekto statusas atliekų tvarkymo objektams nesuteikia nei juridinės, nei praktinės vertės. Tokių atliekų tvarkymo objektų veikla vykdoma laikantis esminių reikalavimų, kurie taikomi atliekas apdorojančioms įmonėms – turėti Įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą tokiai atliekų tvarkymo veiklai vykdyti ir laikytis išduotame leidime nurodytų sąlygų, taip pat turėti Įstatymo 10 straipsnyje nurodytą atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, Įstatymo 11 straipsnyje nurodytus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią tinkamą atliekų tvarkymo veiklos nutraukimą. Įstatymo 4² straipsnio 1 dalyje patikslinus nuostatas dėl civilinės atsakomybės už žalą dėl tyčinės tvarkytojo veiklos, sumažės rizika dėl tinkamo Įstatymo 4² straipsnio nuostatų veikimo, nesant draudimo įmonių suinteresuotumo teikti tokio draudimo paslaugas tvarkytojams. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose sąvokos neįtvirtinamos. 11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Įstatymo pakeitimo projektą, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 113 „Dėl Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo ir pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba, civilinis draudimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2021-12-21 Nr. XIVP-1250 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimo, susijusio su atliekų tvarkymo objektų pripažinimu valstybinės reikšmės objektais, tai, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų pripažinti netekusiomis galios ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatų, apibrėžiančių sąvoką
„Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai“. 2. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punkto nuostatas, svarstytina, ar
projekto nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, nustatančiomis įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-05-03 Nr. XIVP-1250(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 3 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis vėlesnį įstatymo įsigaliojimą, kad iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus ir nebūtų pažeistas teisėkūros sistemiškumo principas. Pritarus šiai pastabai, projekto 3 straipsnį reikėtų tikslinti: šio straipsnio 1 dalyje nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą numatant išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti datą iki kada Vyriausybė turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Be to, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2022-04-06 Nr.109-P-18 Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, Audronė Čekanavičienė, Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su atliekų tvarkymo objektų pripažinimu valstybinės reikšmės objektais, tai, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų pripažinti netekusiomis galios ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatų, apibrėžiančių sąvoką „Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai“. Pritarti
aiškinamojo rašto 12 punkto nuostatas, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, nustatančiomis įpareigojimą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas. Pritarti iniciatorių pateiktam Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2
ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1250 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
aplinkos apsaugos komitetas
2022-04-13
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Neringa Paškauskaitė, Atliekų politikos grupės vyr. patarėja Jovita Surdokienė, Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Ekonomikos politikos grupės vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-211 Kadangi projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su atliekų tvarkymo objektų pripažinimu valstybinės reikšmės objektais, tai, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, svarstytina, ar projektu taip pat nereikėtų pripažinti netekusiomis galios ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatų, apibrėžiančių sąvoką „Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai“. Pritarti Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja dalimi:
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 19 dalį. 19. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus. 2.
2021-12-21 Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punkto nuostatas, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymą įgyvendinančiomis nuostatomis, nustatančiomis įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti Papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu:
Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Simonas Gentvilas 2022-04-082 Argumentai: Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumu, atliekos naudojamos energijai gauti, prieš tai atskyrus netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas. Siekiant, kad atliekų deginimo jėgainėse ir toliau būtų deginamos tik išrūšiuotos perdirbti netinkamos atliekos, būtina įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje palikti galioti nuostatas, numatančias reikalavimą deginti tik po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energetinę vertę turinčias atliekas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pripažinti netekusia galios 4 straipsnio 6 dalį. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti tik po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos ir tokie objektai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-04-06 Pritarti iniciatorių pateiktam Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1250 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į LRS Kanceliarijos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1250 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1250(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys