Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 26 straipsnio pavadinimą ir išdėstyti taip:
„Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu ir visuomenės
susirinkimų metu. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį žodžiais „ir susirinkimuose, vykstančiuose ”Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme” numatytose formų ribose” ir straipsnį išdėstyti taip:
„Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių
teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ir viešai atlikti kūrinį religinių apeigų metu ir susirinkimuose, vykstančiuose ”Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme” numatytose formų ribose.”
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narys Petras Gražulis
RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1355 KETVIRTOJO SKIRSNIO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO Sąvokos. Susirinkimas-taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Renginys – šventė, koncertas, sporto varžybos, mugė, festivalis, reklamos akcija, atmintinos dienos minėjimas, cirko ir teatro vaidinimas, filmo (vaizdo klipo) masinės scenos filmavimas, masinė fotosesija, kilnojamas atrakcionų parkas, teatralizuotos eitynės, meninės akcijos, instaliacijos ir kiti vieši organizuoti žmonių susibūrimai, kurių forma nepriskiriama susirinkimui. Komercinis renginys-renginys, kurio organizatorius siekia pelno. Renginyje gali būti prekiaujama ir teikiamos paslaugos. Prie komercinio renginio priskiriami renginiai, į kuriuos įleidžiama su bilietais, reklaminė akcija, filmo (vaizdo klipo) masinės scenos filmavimas, masinė fotosesija. Nekomercinis renginys-renginys neskirtas ir nenukreiptas į komercinės naudos ar piniginio atlygio gavimą“. Religinės apeigos-veiksmų, kuriais atliekamas viešas kultas ir liturgija, visuma. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Pagal Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas autorinis atlyginimas preziumuotinai yra taikomas bet kokiems renginiams neskirstant į komercinius (gaunamos pajamos ar pelnas ir mokomi atsiskaitymai už atlikėjų darbą) ir nekomercinius (susirinkimai, suvažiavimai, mitingai ir kt.). Įstatymo projekto tikslas – atskirti sąvokas komerciniai, nekomerciniai renginiai ir susirinkimai remiantis LR Susirinkimų įstatymu įtvirtinant nuostata, leidžiančia be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį susirinkimų metu.
Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę ir ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam kaip ir kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę. Naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos tame tarpe ir dėl religijos ar politinių pažiūrų ar kitais pagrindais. LR Konstitucijos 25 str., įtvirtina teisę į įsitikinimus ir laisvai juos reikšti. Taigi, LR ATIGT įstatymo 26 str., numato tik religines apeigas, tačiau susibūrusių žmonių susirinkimuose reiškiama nuomonė viešai apie savo įsitikimus gali būti autorių ir gretutinių teisių saugotojo apmokestinta pinigine išraiška ar net uždrausta nepaisant net, jei asmuo išsakantis viešai savo nuomonę kūrinio forma yra to kūrinio autorius ar davęs leidimą savo kūrinį viešai ištransliuoti. Tokiu būdu, autorių ir gretutinių teisių saugotojas turi neribotą laisvę ir priklausomai tik nuo jo valios gali leisti naudoti kūrinį susirinkime arba uždrausti, gali apmokestinti arba leisti naudotis nemokamai. Taigi, toks įstatymo reguliavimas diskriminuoja ne tik susirinkusius į mitingą asmenis, bet ir patį kūrinio autorių, jei jis savo pasisakymo negali, nenori ar nesugeba išsakyti kitaip kaip tik menine forma.
Sprendimo būdas teisine prasme yra LR ATIGT įstatymo 26 straipsnio papildymas kuris ne tik išspręs susidariusį kazusą su LR Susirinkimų įstatymo 12 str., 2 d., kurioje numatyta, jog Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo negali susirinkimo organizatorių ir dalyvių įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai, bet ir atstatys teisinę pusiausvyrą protingumo, pagrįstumo ir sąžiningumo principų dalyje. Įstatymo projekto uždavinys - užtikrinti lygias teises visiems susirinkimas, nekomercinio pobūdžio renginiams, kurių organizavimui ir pravedimui būtų taikomos Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 26 straipsnio išimtys jį papildant Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo sąvokomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
santykiai: Lietuvos Respublikos autorinių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – Įstatymas) yra tiesiogiai taikomas komerciniams ir nekomerciniams renginiams, susirinkimus suplakant į vieną nekomercinio renginio sąvoką, bet nuostatos nėra taikomos religinėms apeigoms (26 str.), tai yra kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu. „Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu“). Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių turėtojai LATGA ir AGATA šiai dienai neturi aiškios pozicijos kaip taikyti LR ATIGT įstatymą nekomercinių susirinkimų, mitingų ar panašių susibūrimų atveju numatytu LR Susirinkimų įstatyme ir ši sąvoka nėra išaiškinta iki šiol.
Taigi, LR Susirinkimų įstatyme numatyti susirinkimai pritempiami prie be tokių neatlygintinų renginių kaip antai koncertai ir pramoginiai renginiai be įėjimo mokesčio. Įstatymo aiškinimas išskiriant vieną žmonių grupę tikinčiuosius ir žmones susirinkusius į mitingą yra neproporcingas. Susirinkimai, mitingai yra numatyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme ir jo 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse aiškiai nusakant, kad renginių pobūdis nėra komercinis, o 12 str., numatoma, kad Savivaldybės negali įpareigoti imtis priemonių, kurioms įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nauja teisinė nuostata yra: · leidimas be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų ir susirinkimų metu Toks įstatymo aiškinimas įneštų LR teisiniam reguliavimui aiškumą iš esmės taikant teises normas, kadangi nėra LR ATIGT įstatymo aiškinimo nekomercinių susirinkimų ar mitingų metu visiškai. LR ATIGT Įstatymo 26 str., papildymas užtikrintų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatose numatytas žmogaus teises ir laisves. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir terminų nepateikiama. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų rengti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant įstatymą papildomų savivaldybių ar valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14.
išvados: Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „autorinės teisės“, „susirinkimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: -- Teikia Seimo narys Petras Gražulis
2021-12-14 Nr. XIVP-1219 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatos yra suderintos su 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva), o keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatos įgyvendina Direktyvos 5 straipsnio 3 dalies (g) punkte numatytą išimtį. Šioje Direktyvos nuostatoje, kartu su Direktyvos 5 straipsnio 4 dalimi, nurodoma, kad valstybės narės gali apriboti atgaminimo, platinimo ir viešo skelbimo teises į kūrinį, kuris naudojamas religinių švenčių ar valdžios institucijų organizuojamų oficialių švenčių metu. Pastebėtina, kad Direktyvos 5 straipsnyje nėra numatytų atgaminimo, platinimo ir viešo skelbimo teisės į kūrinį išimčių susirinkimų, kaip jie apibrėžti Susirinkimų įstatyme, atveju. 2. Vyriausybės įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai bei į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių teisinės apsaugos srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus formuluotės „numatytose formų ribose“ turinys. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, arba nurodant atitinkamą Susirinkimų įstatymo straipsnį, arba detaliai išvardijant susirinkimų formas.
Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų pavadinimai įstatymų tekste rašomi be kabučių. 4. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
įstatymo numeris, vietoje „IX-1355“ įrašant „VIII-1185“; 4.2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 26 straipsnis turėtų būti keičiamas vienu projekto straipsniu, skirtingomis šio straipsnio dalimis keičiant straipsnio pavadinimą ir straipsnyje dėstomą normą;
„pavadinimo“ brauktinas kaip perteklinis, o pakeitimo esmę dėstyti taip: „Pakeisti 26 straipsnio
pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“;
taikymas”;
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]