Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Kodekso 602 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai įtariama, kad padarytas administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimas, iš vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinantis dokumentas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas arba laivavedžio pažymėjimas), išduodamas laikinasis leidimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Kai priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinantis dokumentas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas arba laivavedžio pažymėjimas) negrąžinamas, o laikinojo leidimo vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę galiojimas pratęsiamas, iki baigsis nustatytas skundo padavimo terminas arba iki įsiteisės administracinio nusižengimo teiseną užbaigiantis teismo sprendimas. Kai asmeniui surašytas administracinis nurodymas, laikinas leidimas nustoja galioti asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą.“
Pakeisti 683 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„683 straipsnis. Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka
1Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, arba Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, arba laivavedžio pažymėjimą. 2.
2Vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomų, kvalifikacijos liudijimų, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, laivavedžio pažymėjimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.“
1Papildyti Kodekso priedą nauju 102¹ punktu:
„102¹. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis.“
2Buvusį Kodekso priedo 102¹ punktą laikyti 102² punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XVP-1209(2) lyginamasis variantas
Pakeisti Kodekso 602 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai įtariama, kad padarytas administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimas, iš vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinantis dokumentas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas arba laivavedžio pažymėjimas), išduodamas laikinasis leidimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Kai priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę, teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę patvirtinantis dokumentas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas arba laivavedžio pažymėjimas) negrąžinamas, o laikinojo leidimo vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę galiojimas pratęsiamas, iki baigsis nustatytas skundo padavimo terminas arba iki įsiteisės administracinio nusižengimo teiseną užbaigiantis teismo sprendimas. Kai asmeniui surašytas administracinis nurodymas, laikinas leidimas nustoja galioti asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą.“
Pakeisti 683 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„683 straipsnis. Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka
1Teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, arba Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, arba laivavedžio pažymėjimą. 2.
2Vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomų, kvalifikacijos liudijimų, Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimų, laivavedžio pažymėjimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.“
Papildyti Kodekso priedą 105¹ punktu:
„105¹. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹ STRAIPSNIU IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 602 IR 683 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 27¹ straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK projektas) (toliau Įstatymo projektas ir ANK projektas kartu – Įstatymų projektai) siekiama įgyvendinti 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (toliau – Direktyva (ES) 2017/2397), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (toliau – Direktyva (ES) 2021/1233), nuostatas, aiškiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą, mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimą, vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimų atlikimą ir keleivių ir bagažo vežimo santykius, ypač atribojant keleivių vežimą reguliariaisiais reisais nuo keleivių vežimo užsakomaisiais ar turistiniais reisais, o komercinį vežimą nuo nekomercinio, – nustatyti, kad komercinis keleivių ir bagažo vežimas galės būti vykdomas tik įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis. Be to, Įstatymo projektu siekiama perduoti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą iš Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniams. Įstatymo projektu taip pat siekiama ištaisyti netikslumus, kurie buvo pastebėti priėmus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 16¹, 16², 24¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-2295 (įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d.), ir patikslinti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 14 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 1-13047(E).
1-13047(E). ANK projektu siekiama patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir sąrašą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. paštas [email protected]) vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė (tel. (8 5) 239 3888, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės akto pavadinimo sutrumpinimas. Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamas vidaus vandenų kelių apibrėžimas, kuriuo remiantis nurodytų vandens telkinių visas plotas, o ne tam tikra ploto dalis, priskiriamas vidaus vandenų keliams. Kodekso 6, 13, 23 straipsniuose nurodyta, kad tam tikrus veiksmus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, o ne susisiekimo ministras. Kodekso 15 straipsnyje, nustatančiame vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, pramoginis laivas apibrėžtas kaip bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, nėra šių transporto priemonių kategorijų: „burinė jachta“, „keleivinis laivas“, „keltas“, „tarnybinis laivas“. Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Vidaus vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.
Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad priemonės neregistruojamos nepriklausomai nuo to, ar jomis vykdoma komercinė veikla, ar ne. Kodekso 16¹straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus. Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka Administracija.
Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai), o Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad burinių jachtų techninę apžiūrą Kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Kodekso 16¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas techninių apžiūrų atlikimo periodiškumas. Kodekso 16² straipsnis reglamentuoja burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimą. Kodekse nereglamentuotas neeilinės techninės apžiūros atlikimas. Kodekso 18 straipsnyje pateikiami vidaus vandenų transporto specialistų ir pramoginių laivų laivavedžių apibrėžimai, nurodoma, kokiems asmenims nereikia kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kokių kitų valstybių išduoti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos, juos egzaminuoja Administracija, praktinių gebėjimų tikrinimas nereglamentuotas. Kodekso 22¹ straipsnis ir penktasis skirsnis reglamentuoja laivybos santykius – pateikiamas laivybos, plaukiojimo vagos apibrėžimas, reglamentuojamas vidaus vandenų kelių ženklinimas, vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai, valstybinės saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė, nurodoma, kad avarijas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse registruoja ir tiria Administracija Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Kodekso septintasis skirsnis reglamentuoja keleivių ir bagažo vežimo tvarką. Keleivių ir bagažo vežimas suprantamas kaip keleivio ir jo rankinio bagažo nuvežimas į paskirties punktą. Keleivių ir bagažo vežimas suprantamas siaurąja prasme, nėra reglamentuotas keleivių vežimas tam tikrą laikotarpį be paskirties punkto, neišskirtas keleivių vežimas užsakomaisiais ir turistiniais reisais, nėra kriterijų, kuriais remiantis gali būti atribojama komercinė ir nekomercinė keleivių vežimo veikla. Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 602 ir 683 straipsniuose vartojama sąvoka „vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas“, tarp vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nenurodomas Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu išbraukiama nuoroda į ES teisės akto pavadinimo sutrumpinimą. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje pateikta vidaus vandenų kelių sąvoka – nustatoma, kad vidaus vandenų keliams priskiriama tik tam tikra vidaus vandenų telkinio dalis (o ne visas vandens telkinys), kuri įtraukta į vidaus vandenų kelių sąrašus. Naujoji apibrėžtis atitinka faktinę situaciją. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Kodekso 6 straipsnio 3 dalį ir nurodyti, kad vidaus vandenų kelių valdytojas kelius valdo, tvarko, prižiūri ir ženklina vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti Kodekso 6 straipsnį nauja 6 dalimi ir reglamentuoti Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse nurodytų ženklų statymo tvarką. Šiuo metu minėtųjų ženklų statymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3-600 „Dėl Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsniu atliekami redakcinio pobūdžio keitimai, vietoj Susisiekimo ministerijos įrašomas susisiekimo ministras.
Įstatymo projekto 4 straipsniu nauja redakcija išdėstoma Kodekso 15 straipsnyje nustatyta vidaus vandenų transporto priemonių klasifikacija – papildoma naujomis vidaus vandenų transporto priemonių kategorijomis: burinė jachta, keleivinis laivas, keltas, tarnybinis laivas. Keičiama pramoginio laivo apibrėžtis, netaikant ilgio reikalavimo, tikslinamos mažojo laivo, tarnybinio laivo, vidaus vandenų laivo apibrėžtys, atliekami tam tikri redakciniai keitimai. Siūlymą papildyti Kodekso 15 straipsnį naujomis priemonių kategorijomis lėmė aplinkybės, kad šių transporto priemonių kategorijos vartojamos Kodekse arba jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymo projekto 5 straipsniu naujai išdėstoma Kodekso 16 straipsnio 6 dalis, vietoj vandens dviračių ir irklinių valčių įrašomas junginys „žmogaus raumenų jėga varomi laivai“. Taip pat nustatoma, kad neregistruojami pakabinamieji varikliai, kurių gamintojo numatytas galingumas neviršija 19kW (25 AG) – taip suvienodinamas reguliavimas su Kodekso 18 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad vidaus vandenų transporto priemones, kurių variklio galingumas iki 19kW (25 AG), galima valdyti ir neturint laivavedžio pažymėjimo. Be to, šiuo straipsniu keičiamas reguliavimas – nurodoma, kad šiuo metu neregistruotinos priemonės turės būti registruojamos, jeigu jomis vykdoma komercinė veikla. Papildomai patikslinama, kokiomis sąlygomis neregistruotinas pramoginis laivas, kuris bus eksploatuojamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože, įregistruojamas Vidaus vandenų laivų registre. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiama:
Esamas reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių:
1Administracija atlieka tiek techninių apžiūrų paslaugos suteikimo, tiek ir jos kontrolės funkcijas – atlieka technines apžiūras ir išduoda techninės apžiūros dokumentus, o saugios laivybos kontrolės metu tikrina vidaus vandenų transporto priemonių atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. 2. Laivybos sezono metu asmenų, siekiančių gauti techninės apžiūros paslaugą, skaičius viršija Administracijos pajėgumus tokiai paslaugai suteikti, sulaukiama skundų dėl nepakankamo paslaugos prieinamumo, registracijos sistemos nepatogumo ir kitų su paslauga susijusių aspektų. Manytina, kad suteikus teisę šią paslaugą teikti kitiems nei Administracija atestuotiems subjektams, būtų sudaromos prielaidos lanksčiau ir operatyviau reaguoti į rinkos poreikius, pasiūlyti patogesnę paslaugos teikimo formą, registracijos sistemą, pritraukti daugiau reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų ir kt. 3. Už techninės apžiūros atlikimą imama valstybės rinkliava nepadengia realių paslaugos suteikimo sąnaudų, vadinasi, šios paslaugos suteikimas yra iš dalies finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina tai, kad apskaičiuojant mokėtinos rinkliavos dydį skaičiuojamos tik šios išlaidos: išlaidos darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti, juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti, teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti, institucijos teikiamą paslaugą reglamentuojančiame ES reglamente nustatytos kitos išlaidos. Į valstybės rinkliavos dydį nėra įskaičiuojamos kitos sąnaudos, pavyzdžiui, išlaidos materialiajam turtui įsigyti (įrangai ir prietaisams, naudojamiems atliekant techninę apžiūrą).
Įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktą pasiūlymą, siūloma šioje dalyje nurodytiems atestuotiems asmenims suteikti teisę vykdyti ir burinių jachtų techninę apžiūrą, jei asmenys turi reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų, taip būtų išvengta dvigubos atestacijos reikalavimo.
Be to, nurodoma, kad pramoginio laivo, pastatyto vežti ne daugiau kaip 12 keleivių, naudojamo šio kodekso 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam keleivių vežimui, techninė apžiūra atliekama kas vienus metus papildomai patikrinant jo atitiktį reikalavimams, kurie taikomi mažiesiems laivams. Taip siekiama įtvirtinti aukštesnius saugos reikalavimus vidaus vandenų transporto priemonėms, naudojamoms ne asmeniniais tikslais, ir užtikrinti didesnę keleivių saugą.
Nuostatos parengtos vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), reikalavimais, taikomais licencijų išdavimo modeliui „G“. Be to, siūloma į įstatymo lygmenį perkelti dalį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3-639 „Dėl Burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų ir šio straipsnio nuostatas išdėstyti vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo reikalavimais. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 18 straipsnį:
Dėl šios priežasties įgyvendinamos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus perkeliamos tik nuostatos, nurodytos Direktyvos (ES) 2017/2397 39 straipsnio 2 dalyje, susijusios su kvalifikacijos pažymėjimų ir tarnybos įrašų knygelės pripažinimu, galiojimo sustabdymu, sukčiavimo prevencija, sankcijomis ir pereinamojo laikotarpio nuostatomis.
Kadangi praktiniams gebėjimams tikrinti yra reikalingas laivas, atitinkantis Administracijos direktoriaus nustatytus reikalavimus, o jam eksploatuoti reikia turėti ne tik žmogiškųjų išteklių su specialiomis kompetencijomis, bet ir papildomų lėšų jam išlaikyti (ir pirmiausia įsigijimui), buvo pasirinktas būtent toks egzaminavimo modelis. Pažymėtina, kad analogiškas modelis taikomas ir aviacijos srityje. Įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 19 straipsnį ir, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2017/2397 nuostatas, patikslinti, kurie asmenys gali būti laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais, ir suteikti teisę Administracijai patvirtinti minėtoje direktyvoje nurodytų asmenų plaukiojimo laiką ar atliktas keliones Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 10 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 21 straipsnį ir sąvoką „laivas“ pakeisti į „vidaus vandenų transporto priemonė“, taip pat atlikti kitus redakcinius pakeitimus. ir nustatyti, kad pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei gali būti teikiama ir neatlygintinai. Įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 22¹straipsnį ir patikslinti laivybos sąvoką (formuluotės „plaukiojimas“ keičiama į tikslesnę sąvoką „eksploatavimas“, atsisakoma Kodekse nereglamentuojamų laivybos rūšių išvardijimo kaip perteklinės nuostatos), nustatoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto, kurias tvirtina susisiekimo ministras, ir nurodoma, kokiomis priemonėmis užtikrinama saugi laivyba.
Įstatymo 13 ir 14 straipsniais pripažįstami netekusiais galios Kodekso 23 ir 24 straipsniai, nes jų nuostatos perkeliamos inkorporuojant į kitas Įstatymo projekto nuostatas (į Kodekso 6 straipsnį). Įstatymo projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 24¹straipsnį ir patikslinti vidaus vandenų plaukiojimo rajono apibrėžimą. Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kodekso 25 straipsnį, nes jo nuostatos inkorporuotos į siūlomą išdėstyti nauja redakcija Kodekso 22¹ straipsnį. Įstatymo projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 26 straipsnį ir išplėsti valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą atliekančių subjektų sąrašą – nurodyti, kad be Administracijos ją vykdo ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta priežiūros teisė. Įstatymo projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 27 straipsnį ir įstatymo lygmeniu reglamentuoti vidaus vandenų transporto avarijų saugos tyrimų atlikimą ir laivavedžio veiksmus, įvykus laivo avarijai. Šiuo metu minėtuosius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3-335 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių patvirtinimo“.
Įstatymo projekto 19 straipsniu siūloma papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu ir nustatyti, kokių veiksmų, įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai, privalo imtis kapitonas (škiperis) ar laivavedys. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamas Kodekso septintasis skirsnis, siekiant aiškiai ir detaliai reguliuoti keleivių ir bagažo vežimo būdus, keleivių ir vežėjų teises ir pareigas, bagažo saugojimo ir išdavimo, rastų daiktų saugojimo ar realizavimo tvarką. Siūloma išskirti šias keleivių ir bagažo vežimo rūšis:
Atsižvelgus į esamą faktinę situaciją, siūlomu nauju Kodekso 31 straipsniu nustatoma, kad keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka nustatoma ne Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklėse, o vežėjo. Siūloma pakeisti Kodekso 32–37 straipsnius, perkelti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 272 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, tarp jų įtvirtinančias esmines vežimo sutarties nutraukimo ir pinigų už įsigytą bilietą grąžinimo sąlygas, supaprastinti maršrutų, vykdomų kelių savivaldybių teritorijose, derinimo tvarką. Siūlomas keleivių ir bagažo vežimo reguliavimo tobulinimas yra nulemtas tikslo užkirsti kelią mokestinių reikalavimų komercinės veiklos vykdymui nesilaikymui, ypač atsižvelgiant į teismų praktiką, kuria vadovaujantis keleivių vežimas nenustatytu maršrutu nėra pripažįstamas keleivių vežimo veikla. Įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamas Kodekso 41 straipsnis, siekiant panaikinti šiuo metu galiojančio reguliavimo netikslumus.
Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje numatoma, kad techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai), o Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. Nuostatas siūloma suvienodinti ir Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje vartoti trumpinį „techniniai reikalavimai“, kaip tai nurodyta Kodekso 16¹straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projekto 22 straipsniu nauja redakcija išdėstomas Kodekso priedas, pagal teisėkūros reikalavimus atsisakant nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinius ir papildant priedą nuoroda į Direktyvą (ES) 2017/2397 ir Direktyvą 2021/1233. Įstatymo projekto 23 straipsniu nustatomos Įstatymo straipsnių įsigaliojimo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad dalis jų įgyvendina ES teisės aktus, dalis susijusi su verslo sąlygų reguliavimu, o dalies įgyvendinimui reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. ANK projektu siūloma pakeisti ANK 602 ir 683 straipsnius ir patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimą vietoj „vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas“ vartoti sąvoką „vidaus vandenų transporto specialisto diplomas“ ir sąrašą papildyti Europos Sąjungos kvalifikacijos liudijimu, išduodamu pagal Direktyvą (ES) 2017/2397. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma, priešingai – numatoma, kad bus teigiamas poveikis vidaus vandenų transporto teisinių santykių reguliavimui. Priėmus Įstatymo projektą bus suvienodintos Kodekso nuostatos ir jose vartojamos formuluotės, pašalintos esamo reguliavimo spragos ar neatitikimai tarp keleto to paties teisės akto konkuruojančių nuostatų, užtikrintas vienodas ir sisteminis teisės akto taikymas, pašalintos korupcinės rizikos dėl paslaugos teikimo ir jos kontrolės funkcijos sutelkimo vienoje institucijoje, nuostatos, kurios pagal jų prigimtį turi būti reguliuojamos įstatymo galios teisės aktu, perkeltos iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, bus sudarytos prielaidos operatyviau ir patogiau teikti vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas. Įtvirtinus skirtingas keleivių vežimo rūšis, aiškiai apibrėžus jų požymius, bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui vengiant komercinei veiklai taikomų reikalavimų bei užtikrinama didesnė keleivių, besinaudojančių vidaus vandenų transporto priemonėmis, sauga. Užkirtus kelią vykdyti komercinę veiklą, teikiant keleivių vežimo paslaugas, pasinaudojant reguliavimo spraga ar neišsamiu reguliavimu, bus užtikrintos sąžiningos konkurencijos tarp skirtingų minėtas paslaugas teikiančių subjektų sąlygos, didinamas valstybės mokestinių pajamų surinkimas į valstybės biudžetą. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas turės teigiamą poveikį mažinant prielaidas neteisėtam keleivių ir bagažo vežimui, vengiant komercinei veiklai taikomų reikalavimų /mokesčių, atskiriant techninių apžiūrų vykdymo ir kontrolės funkcijas ir kt. 7.
Įstatymų priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, dėl aiškesnio keleivių vežimo veiklos reguliavimo, prielaidų piktnaudžiauti neišsamiu teisiniu reguliavimu panaikinimo ir sąžiningos konkurencijos tarp vidaus vandenų transporto paslaugas teikiančių vežėjų užtikrinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Pritarus įstatymų projektų nuostatoms, kiti įstatymai neturės būti keičiami. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr.
272 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 3-335 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 3-199 „Dėl Vidaus vandenų transporto specialistų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 3-479 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 3-600 „Dėl Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 3-501 „Dėl Mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 3-639 „Dėl Burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Paminėtina, kad Įstatymo projektu lengvinami reikalavimai asmenims, vidaus vandenų transporto priemones eksploatuojantiems pramoginiais tikslais, retinamas techninių apžiūrų atlikimo dažnis, todėl didėja poreikis vykdyti vidaus vandenų transporto priemonių priežiūrą jų realios eksploatacijos metu, siekiant užtikrinti, kad asmenys laikytųsi teisės aktų reikalavimo, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga viso jos eksploatavimo metu. Šiai funkcijai atlikti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie trijų papildomų etatų (t. y., apie 68 tūkstančių eurų per metus Administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui). Įvertinus tai, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų vykdymo funkcijos perdavimo atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams planuojama žmogiškuosius išteklius (3 Administracijos darbuotojų pareigybes, kurioms priskirtas vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų vykdymas) perskirstyti minėtai vidaus vandenų transporto priemonių priežiūros funkcijai vykdyti, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Įstatymų projektai bus patikslinti pagal įstatymų projektų derinimo metu pateiktus specialistų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas. 15. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai
„Keleivių vežimas“, „techninė apžiūra“, „burinė jachta“, „avarijų tyrimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 602 IR 683 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-10 Nr. XIVP-1209 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 602 IR 683 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-01-19 Nr. XIVP-1209(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2022-01-12
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Inga Grigienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Elena Masnevaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-10 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė3 2021 m. gruodžio 16 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 413¹, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIV-785, kurio 28 straipsniu (įsigaliojimo data – 2022 m. sausio 1 d.) kodekso priedas išdėstytas nauja redakcija.
Todėl teikiamo projekto 3 straipsniu
punktu, bet 105¹. Atitinkamai atsisakytina šio straipsnio 2 dalies. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė