1387 Įstatymo projektas Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 16(1), 16(2), 18, 19, 21, 22, 22(1), 24(1), 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 27(1) straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Pareng

Lyginamasis variantas

2021-12-08 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIų, septintojo skirsnio ir priedo PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹STRAIPSNIU ir 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

20 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių ir Lietuvos Respublikai priklausanti priklausančios Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris dalies nustatyto ilgio vandens juostos, kurios įtrauktos į vidaus vandenų kelių sąrašus.“

2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija susisiekimo ministras, suderinusi suderinęs su Aplinkos ministerija.“

3Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis.“

4Papildyti 6 straipsnį nauja 6 dalimi:

„6. Vidaus vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandenų keliai, navigacinius ženklus, nurodytus Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, turi teisę statyti, o juos pastačius – pareigą prižiūrėti, vidaus vandenų kelių valdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuose vandens telkiniuose esančių uostų, prieplaukų ir krantinių valdytojai, suderinę su Transporto saugos administracija (kai ženklus stato ne vidaus vandenų kelio valdytojas, ženklų įrengimo sąlygas būtina derinti ir su vidaus vandenų kelio valdytoju). Ženklai, nurodyti Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, suderinus su Transporto saugos administracija, gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose, o už ženklų pastatymą ir priežiūrą atsakingi juos pastatę asmenys“. 5. Buvusias 6 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro teikimu suteikia Vyriausybė.“

4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas

1.

Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus) savaeigė ar nesavaeigė ne laisvalaikiui ir ne sportui skirta vidaus vandenų transporto priemonė, kuris kuri yra arba gali būti naudojamas naudojama laivybai vidaus vandenyse. 2. Žvejybos laivas – bet kuris vidaus vandenų laivas, kuriame yra su jame esančia verslinės žvejybos įranga, arba laivas, kurio naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės laivų klasifikavimo bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis yra įrašą įrašas „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre. 3. Mažasis laivas – bet kuris sukonstruotas ir pritaikytas vežti keleivius ir (ar) krovinius vidaus vandenų laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų ir kurio ilgio, pločio ir grimzlės sandauga yra mažiau kaip 100 m³, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės. 4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas varoma sportui ir pramogoms laisvalaikiui skirtas skirta laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų vidaus vandenų transporto priemonė. 5. Sportinis laivas – bet kuriuo būdu varoma specialiai sukonstruotas sukonstruota ir gamintojo atitinkamai pažymėtas pažymėta laivas vidaus vandenų transporto priemonė, skirtas skirta tik sporto tikslams. 6.

6Asmeninis laivas – trumpesnis kaip trumpesnė nei 4 metrų laivas vidaus vandenų transporto priemonė, naudojantis naudojanti vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas suprojektuota taip, kad jį ją sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus. 7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais. 8. Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis plaukiojanti įrenginys vidaus vandenų transporto priemonė, turintis turinti mechaninę įrangą ir skirtas skirta darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). 9. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos vidaus vandenų transporto priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis bet kokios paskirties statinys ant vandens, kurio konstrukcija nėra įleista ar nesiremia į vandens telkinio dugną (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys prieplauka, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). 10. Burinė jachta – pramoginis arba sportinis laivas, turintis bures, kurios yra pagrindinis laivo varymo būdas. 11. Keleivinis laivas – vidaus vandenų laivas, sukonstruotas ir pritaikytas vežti daugiau kaip 12 keleivių. 12. Keltas – vidaus vandenų laivas, sukonstruotas ir pritaikytas perkelti keleivius ir (ar) transporto priemones iš vieno vidaus vandens telkinio kranto į kitą. 13. Tarnybinis laivas – vidaus vandenų ar pramoginis laivas, naudojamas valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti.“

5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.

Vidaus vandenų laivų registre neregistruojami neregistruojamos kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės, sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, žmogaus raumenų jėga arba pakabinamųjų variklių, kurių gamintojo numatytas galingumas neviršija 19 kW (25 AG), varomi pramoginiai laivai ir burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. priemonė, išskyrus žmogaus raumenų jėga varomus pramoginius laivus, eksploatuojama vykdant komercinę veiklą. Kai pagal šios dalies nuostatas neregistruotinas pramoginis laivas yra ar bus eksploatuojamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir ten, kur galioja pasienio teisinis režimas, jis susisiekimo ministro nustatyta tvarka įregistruojamas Vidaus vandenų laivų registre ir išduodamame dokumente, kuriuo patvirtinama, kad pramoginis laivas įregistruotas Vidaus vandenų laivų registre, nurodama informacija apie Lietuvos Respublikos pasienio teisinį režimą.“

6 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 16¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracija ir su technine apžiūra susijusius dokumentus išduoda šio kodekso 16² straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamuose asmenų, siekiančių atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, atestavimo reikalavimuose (toliau – atestavimo reikalavimai) nustatyta tvarka Transporto saugos administracijos atestuoti ir prižiūrimi juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai. Techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas.“

2Pakeisti 16¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Burinių jachtų techninę apžiūrą atlieka ir su technine apžiūra susijusius dokumentus išduoda šio kodekso 16² straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamuose asmenų, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestavimo reikalavimuose nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti ir prižiūrimi juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai juridinių asmenų ar organizacijų filialai. susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais Pramoginių ir asmeninių laivų, kurie eksploatuojami tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“

3Pakeisti 16¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama praėjus trejiems metams nuo įregistravimo Lietuvos Respublikoje dienos, jeigu registravimo metu prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo nebuvo praėję vieni metai, arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau, arba, jeigu registravimo Lietuvos Respublikoje metu nuo pastatymo yra praėję vieni metai ir daugiau, – po registravimo prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja dvejus metus. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.

Pramoginio laivo, naudojamo šio kodekso 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam keleivių vežimui, techninė apžiūra atliekama kas vienus metus, papildomai patikrinama jo atitiktis reikalavimams, kurie taikomi mažiesiems laivams.“

4Papildyti 16¹ straipsnį 6¹dalimi:

„6¹. Įvykus vidaus vandenų laivo, mažojo laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės (toliau šioje dalyje – vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, atsiradus poreikiui vidaus vandenų transporto priemonei atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai atlikti (kai tam kartui keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai) (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama vidaus vandenų transporto priemonėje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai, vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekama vidaus vandenų transporto priemonės neeilinė techninė apžiūra. Neeilinę techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas turi būti vidaus vandenų transporto priemonėje viso vienkartinio reiso metu.“

5Papildyti 16¹ straipsnio 7 dalį 7 punktu:

„7) Vidaus vandenų laivų registre nėra informacijos apie galiojančią techninę apžiūrą.“

7 straipsnis.

16² straipsnio pakeitimas Pakeisti 16² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16² straipsnis. Burinių jachtų Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimas

1Juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai filialai, siekiantys būti atestuoti atlikti burinių jachtų visų vidaus vandenų transporto priemonių ar dalies jų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), turi atitikti šiuos reikalavimus, kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:

1) asmens turimus specialistus ir turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas, kurių reikia vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti;

2) ir turėti įrangą ir prietaisus, kurios kurie atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus yra įtraukti į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti atitinkamų vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

2) 3) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka turėti ne mažiau kaip keturis technines apžiūras atliekančius specialistus;

4) būti akredituoti kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“ (kai siekiama būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą). 2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką.

Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį. 3. Asmenys atestuojami arba motyvuotai atsisakoma tai padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos. 4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į Atestuotų asmenų sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į šį sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis. 5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. 6.

6Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą 3 mėnesiams ir apie tai praneša šiems asmenims. Jeigu asmuo per šioje dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą. 7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu. 8. Informacija apie asmenų statusą, tai yra ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. 2. Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą;

2) turėti vidaus vandenų transporto specialisto diplomą ar kvalifikacijos liudijimą;

3) turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje. 3.

3Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas;

2) privalo turėti techninį išsilavinimą ir darbo patirties laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje;

3) ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą. 4. Asmenys turi pateikti Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos prašymą ir atestavimo reikalavimuose nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams. 5. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti ne visi privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi atestavimo reikalavimuose nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą. 6. Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą atestuoti arba atsisakyti atestuoti asmenį ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į Licencijų informacinę sistemą. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas asmens atestavimu. 7.

7Sprendimas atsisakyti atestuoti asmenį priimamas, jeigu prašymą pateikęs asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 5 dalyje nurodytų trūkumų. 8. Asmuo atestuojamas neribotam terminui, jeigu atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 9. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia atestuoto asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, sprendimo dėl atestacijos numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja, informaciją apie vidaus vandenų transporto priemones, kurių technines apžiūras asmuo atestuotas atlikti. Duomenys apie asmenį, kuris atestuotas, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais. 10.

10Atestuoti asmenys privalo:

1) užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalies reikalavimams;

2) vykdyti tik vidaus vandenų transporto priemonių, kurios įrašytos į sprendimą dėl atestavimo, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, technines apžiūras;

3) informaciją apie atliktą techninę apžiūrą pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui;

4) naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

5) užtikrinti, kad techninę apžiūrą atliktų tik technines apžiūras atliekantys specialistai, atitinkantys šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių (-ies) reikalavimus;

6) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas;

7) užtikrinti, kad technines apžiūras atliekančių specialistų atlygis nebūtų tiesiogiai susijęs su jų atliktų techninių apžiūrų rezultatais;

8) sudaryti sąlygas Transporto saugos administracijos darbuotojams be išankstinio pranešimo dalyvauti atliekant techninę apžiūrą. 11. Nustačiusi šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo raštu įspėja asmenį apie galimą atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai. 12. Jeigu per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių asmuo buvo įspėtas, Transporto saugos administracija sustabdo atestacijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai. 13.

13Atestacijos galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą pašalinami šio straipsnio 10 dalyje nurodyti pažeidimai, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, ir asmuo apie tai raštu informuoja Transporto saugos administraciją. 14. Atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos. Taip pat atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

1) asmuo pateikia prašymą panaikinti atestacijos galiojimą;

2) paaiškėja, kad atestacijai gauti buvo pateikti melagingi (klaidingi) duomenys;

3) asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;

4) asmuo pakartotinai per vienus metus 3 kartus buvo įspėtas dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, laikytini mažareikšmiais. 15. Asmenų veiklos priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų veiklos patikrinimus ir teikti Transporto saugos administracijai paaiškinimus. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas vykdomas, privalo sudaryti Transporto saugos administracijai ir jos įgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojams patikrinimui reikiamas sąlygas ir pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir reikalingus dokumentus Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka. 16.

16Asmuo, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą arba kuriam vadovauja fizinis asmuo, vadovavęs asmeniui, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą, negali būti atestuotas anksčiau negu praėjus 12 mėnesių nuo atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

1Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, beiir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai (laivo kapitonai ir laivavedžiai), turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) asmenys jūrininkai, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto (įskaitant jūrų žvejybos laivus) jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas tarnybines užduotis, arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, beiir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai (laivo kapitonai ir laivavedžiai), turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) asmenys jūrininkai, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto (įskaitant jūrų žvejybos laivus) jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas tarnybines užduotis, arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.

3Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja (tikrina teorines žinias) ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taip pat galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.:

1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

2) vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, išduoti remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduoti tarptautiniai pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.“

9 straipsnis.

19 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. ĮgulaVidaus vandenų transporto priemonės įgula – kapitonai kapitonas (škiperis), mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai ir elektrikai, turintys teisę dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.“

2Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos Įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija, arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus Transporto saugos administracijos išduotus vidaus vandenų transporto specialisto diplomus ir diplomų patvirtinimus ar vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus arba šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus.“

3Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:

„5. Transporto saugos administracija asmens, turinčio šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus, prašymu įrašo šio asmens tarnybos įrašų knygelėje plaukiojimo laiką ir keliones arba patvirtina šio asmens tarnybos įrašų knygelėje duomenis, susijusius su plaukiojimo laiku ir kelionėmis, atliktomis per 15 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos, Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis ir (ar) susisiekiančiais vidaus vandenimis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš tai patikrinusi plaukiojimo laiką ir (ar) atliktas keliones patvirtinančių dokumentų autentiškumą ir pagrįstumą.“

10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis.

Kapitono (škiperio) ir laivavedžio veiksmai, kilus pavojui laivui vidaus vandenų transporto priemonei, ir žmonėms ir gamtai

1Jeigu kyla pavojus laivo vidaus vandenų transporto priemonės saugumui, kapitonas (škiperis) ar laivavedys nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus. 2. Jeigu laivui vidaus vandenų transporto priemonei gresia neišvengiama žūtis, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistųpaliktų laivą vidaus vandenų transporto priemonę. Kapitonas (škiperis) ar laivavedys laivą vidaus vandenų transporto priemonę palieka paskutinis. Palikdamas laivą vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys turi pasiimti laivo vidaus vandenų transporto priemonės dokumentus. 3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą,vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro nesudarys rimto pavojaus jo laivui vidaus vandenų transporto priemonei, keleiviams ir įgulai. 4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.“

11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1Pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei, jos kroviniui teikiama, tik jeigu yra vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. 2.

2Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui jeigu Jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas išgelbėta vidaus vandenų transporto priemonė, krovinys ar kitas jame joje buvęs turtas, laivo valdytojas vidaus vandenų transporto priemonės savininkas turi sumokėti atlyginimą atlyginti kitos vidaus vandenų transporto priemonės savininkui teikiant pagalbą patirtas išlaidas, jeigu toks reikalavimas numatytas susitarime dėl pagalbos. 2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime. 3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą. 4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.“

12 straipsnis. 22¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22¹ straipsnis. Laivybos sąvoka ir laivybos sąlygos

1Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas eksploatavimas Lietuvos Respublikos nustatytuose vidaus vandenyse vandenų (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys) transporto priemonių plaukiojimo rajonuose. 2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto, kurias tvirtina susisiekimo ministras. 3. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis, kurias įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų objektų savininkai ir (ar) valdytojai.“

13 straipsnis. 23 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnį. 23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai

1Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais. 2.

2Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. 14 straipsnis. 24 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. 24 straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)

1Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams. 2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose. 15 straipsnis. 24¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24¹ straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai

1Nustatomi šie vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai:

1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias upes, ežerus, dirbtinius vandens telkinius vidaus vandenis ir Lietuvos Respublikai priklausančią Kuršių marias marių dalį iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;

2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą;

3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.“

16 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį. 25 straipsnis. Saugi laivyba

1Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis. 2. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai. 17 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūra“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.

Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta valstybinės laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūros teisė. Transporto saugos administracijos priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas.“

3Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu. Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl blaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti blaivumą arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti.“

4Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.

Transporto saugos administracijos pareigūnai, nustatę, kad Vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 16¹ straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą.“

18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo tikslai ir tvarka

1Vidaus vandenų transporto priemonės avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę, sukėlę bet kurį iš šių padarinių: žmogaus mirtį ar sunkų sužalojimą; žmogaus dingimą iš vidaus vandenų transporto priemonės; vidaus vandenų transporto priemonės žūtį, numanomą žūtį arba jos palikimą; žalą vidaus vandenų transporto priemonei; vidaus vandenų transporto priemonės užplaukimą ant seklumos, neveiksnumą arba susidūrimą; kranto ar vidaus vandenų kelio infrastruktūros pažeidimus, dėl kurių galėjo kilti pavojus pažeidimus sukėlusiam ar kitai vidaus vandenų transporto priemonei arba asmenims; didelę žalą aplinkai arba realią galimybę šiai žalai atsirasti dėl vidaus vandenų transporto priemonės pažeidimų. Vidaus vandenų transporto priemonės avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų vidaus vandenų transporto priemonės saugai, asmeniui ar aplinkai. 2.

2Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo tikslas – nustatyti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta vidaus vandenų transporto priemonių avarijų. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų. 3. Šis straipsnis taikomas vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios:

1) yra susijusios su Vidaus vandenų laivų registre įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

2) yra įvykusios Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse. 4. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios yra susijusios tik su:

1) karo ir su karinio jūrų laivyno vėliava plaukiojančiais laivais ir kitais Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Vyriausybės nekomerciniais tikslais;

2) neeksploatuojamomis, statomomis ir rekonstruojamomis laivų statyklose ir laivų remonto įmonėse vidaus vandenų transporto priemonėmis;

3) sportinių renginių ar varžybų metu įvykusiais įvykiais;

4) laivais, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos dėl laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslų ir tvarkos. 5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias Vidaus vandenų transporto priemonių avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Transporto saugos administracija. 6.

6Įvykus įvykiui eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę Transporto saugos administracija privalo atlikti preliminarų vertinimą, kurio metu įvertinama situacija ir priimamas sprendimas dėl vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo atlikimo. Priimant šį sprendimą atsižvelgiama į įvykio padarinius arba galimus padarinius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, su įvykiu susijusios vidaus vandenų transporto priemonės tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių įvykių ateityje, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nusprendus, kad įvykis laikytinas vidaus vandenų transporto priemonės avarija ir kad bus atliekamas vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimas, jis turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo dienos, kai įvyko vidaus vandenų transporto priemonės avarija. 7. Žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. 8.

8Transporto saugos administracijos darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusias teritorijas ir visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti su saugia laivyba susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas organizacijoms ar asmenims, kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, kurie turi tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus.

Transporto saugos administracijos darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusias teritorijas ir visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti su saugia laivyba susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas organizacijoms ar asmenims, kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, kurie turi tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus. 9.

9Visi vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie vidaus vandenų transporto priemonės avarijos metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 2 dalyje nurodytam tikslui įgyvendinti. 10. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų joms įgyvendinti.“

19 straipsnis. Kodekso papildymas 27¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu:

„27¹ straipsnis. Kapitono (škiperio) ar laivavedžio veiksmai įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai

1.

Įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo:

1) imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jeigu reikia – iškviesti pagalbą;

2) užteršus aplinką imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti;

3) po vidaus vandenų transporto priemonės avarijos nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas;

4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka nedelsdamas (ne vėliau kaip tą pačią dieną) pranešti apie tai vidaus vandenų transporto priemonės savininkui ir Transporto saugos administracijai;

5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonių avarijas, įvykusias Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose, Būtingės naftos terminalo akvatorijoje ir prieigose nedelsdami (ne vėliau kaip tą pačią dieną) papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. 2. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės avarija įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ar uostų akvatorijose – Transporto saugos administracija apie tai privalo pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai šioje valstybėje.“

20 straipsnis. Septintojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti septintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys, keleivių, transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos ir tvarka

1Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą.

Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, draudžiamų vežti daiktų sąrašą, taip pat vežėjo ir keleivio teises ir pareigas nustato šis kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010, susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės ir kiti teisės aktai. 2. Vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:

1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;

2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Bagažu laikomi daiktai, kuriuos keleivis vežasi kartu su savimi. Keleiviu laikomas bet kuris asmuo, kuris naudojasi vidaus vandenų transporto priemone, išskyrus:

1) laivavedžius, įgulos narius arba kitus asmenis, pasamdytus ar einančius kokias nors su to laivo eksploatavimu susijusias pareigas;

2) jaunesnį kaip vienų metų vaiką. 3.

3Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą Keleivių ir bagažo vežimas gali būti vykdomas:

1) reguliariuoju reisu, kai keleiviai vežami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka patvirtintais maršrutais pagal suderintus tvarkaraščius bei laikantis nustatytų tarifų ir yra išlaipinami kitoje, nei buvo įlaipinti, tam skirtoje prieplaukoje ar uoste; keleiviai reguliariuoju reisu gali būti vežami tik Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruotais keleiviniais laivais, keltais ar mažaisiais laivais, kuriuos valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šias vidaus vandenų transporto priemones;

2) užsakomuoju reisu, kai keleiviai ar jų grupė vežami keleivių nurodytu maršrutu arba su vežėju sutartą trukmę ir gali būti išlaipinami kitoje, nei buvo įlaipinti, vietoje; keleiviai užsakomuoju reisu gali būti vežami bet kokia Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruota vidaus vandenų transporto priemone, kurią valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę; daugiau kaip 12 keleivių užsakomuoju reisu gali būti vežama tik keleiviniais laivais;

3) turistiniu reisu, kai keleiviai vežami vežėjo nustatytą trukmę ar sudarytu maršrutu ir yra išlaipinami toje pačioje vietoje, kur ir buvo įlaipinti. Keleiviai turistiniu reisu gali būti vežami bet kokia Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruota vidaus vandenų transporto priemone, kurią valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę.

Daugiau kaip 12 keleivių turistiniu reisu gali būti vežama tik keleiviniais laivais. 4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras Keleivių ir bagažo vežimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais reisais laikomas komerciniu vežimu, o vidaus vandenų transporto priemonės laikomos eksploatuojamomis vykdant komercinę veiklą. Keleivių vežimas, turintis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių arba neatitinkantis nekomercinio vežimo sąlygų, laikomas komerciniu vežimu ir tokiam vežimui yra taikomos šio skirsnio nuostatos. Nekomerciniu vežimu laikomas toks vežimas, o vidaus vandenų transporto priemonė – eksploatuojama vykdant ne komercinę veiklą, kai yra vežami keleiviai, kurie yra vidaus vandenų transporto priemonės savininkai (valdytojai) ar yra susiję su vidaus vandenų transporto priemonės savininku (valdytoju) santuokos, artimais giminystės ryšiais arba darbo santykiais. 5. Vidaus vandenų transporto priemonė, kuria vežami keleiviai, turi atitikti techninius reikalavimus, o jos įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų keleivių vežimą, o kai įgula neprivaloma – saugų keleivių vežimą turi užtikrinti laivavedys. 6. Pagal keleivių ir bagažo vežimo reguliariuoju reisu sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą mokestį.

Pagal vidaus vandenų transporto priemonių nuomos kartu teikiant vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį vežėjas (nuomotojas) įsipareigoja perduoti keleiviui ar jų grupei (nuomininkui) vidaus vandenų transporto priemonę laikinai naudotis už sutartą nuomos mokestį ir kartu suteikti tos vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo paslaugas, o keleivis ar jų grupė (nuomininkas) įsipareigoja sumokėti sutartą nuomos mokestį. 7. Reguliariojo reiso maršrutus nustato, tvirtina, keičia, panaikina, tvarkaraščius derina ir prižiūri, kaip jų laikomasi, savivaldybė (-ės), kurios (-ių) teritorijoje vykdomas reguliarusis reisas, arba jos (jų) įgaliota (-os) įstaiga (-os) savivaldybės (-ių) nustatyta tvarka. 8. Šio straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka patvirtintame reguliariojo reiso maršrute vežėjų skaičius neribojamas. Tokiu maršrutu keleivius ketinantis vežti vežėjas privalo suderinti tvarkaraščius atitinkamai su savivaldybe (-ėmis) arba jos (jų) įgaliota (-omis) įstaiga (-omis) savivaldybės (-ių) nustatyta tvarka. 9. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 10. Keleivių važiavimo reguliariaisiais reisais lengvatas ir vežėjų patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliariaisiais reisais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. 31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09. Keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos, pirmumo tvarka ir sąlygos 1.

Vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:

1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;

2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. 2. Keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarką nustato vežėjas. 32 straipsnis. Keleivio bilietas ir bagažo kvitas

1Keleivio bilietas - keleivio vežimo reguliariuoju reisu sutartį patvirtinantis dokumentas keleivio bilietas, kuris išduodamas sumokėjus už vežimo paslaugą. 2. Keleivių Bilietų bilietų pardavimo ir jų naudojimo tvarką nustato Keleivių keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu transporto priemonėmis taisyklės. 3. 2. Keleivio Biliete biliete turi būti nurodytas bilieto numeris, išvykimo ir paskirties prieplaukos punktai, kaina, išvykimo data ir laikas arba bilieto galiojimo data. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris. 3. Bagažo vežimo nustatytu reguliariuoju reisu perdavimą patvirtina bagažo kvitas, kuriame turi būti nurodytas kvito numeris, išvykimo ir paskirties punktai, daiktų skaičius, svoris, vežimo kaina, vežimo data ir laikas. 4.

4Keleivio ir bagažo vežimo nuomojant vidaus vandenų transporto priemonę ir teikiant šios vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį patvirtina keleivio bilietas arba bet koks kitas vežėjo išduotas kelionę patvirtinantis dokumentas, kuris išduodamas sumokėjus už vežimo paslaugą. Jeigu vežama iš anksto sudaryta keleivių grupė, gali būti išduodamas vienas kelionę patvirtinantis dokumentas, kuriame nurodomas dokumento numeris, vežimo data, laikas, maršrutas arba trukmė, keleivių skaičius ir vežimo kaina. 33 straipsnis. Keleivio Vežėjo teisės ir pareigos

1Keleivis Vežėjas turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą atsisakyti vežti arba išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už vežimą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos nepriimti neblaivių, turinčių draudžiamo vežti bagažo ar kitaip pažeidžiančių keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisykles ar vežėjo nustatytą elgesio tvarką keleivių arba išlaipinti tokius keleivius artimiausioje prieplaukoje arba uoste;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį laikinai nutraukti vežimą nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu. 4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka. 2.

2Vežėjas privalo:

1) suteikti keleiviui, turinčiam keleivio bilietą, vietą, o jeigu keleivio biliete nurodytas vietos numeris, – suteikti biliete nurodytą vietą;

2) pateikti keleiviams informaciją apie saugų elgesį ir gelbėjimosi priemones ir užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;

3) keleivių aptarnavimo vietose, tarp jų ir keleivių įlaipinimo, išlaipinimo vietose, suteikti keleiviams reikiamą informaciją apie vežimo organizavimą;

4) vežti keleivius nustatytu maršrutu pagal tvarkaraštį. 34 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos

1Keleivis turi teisę:

1) užimti vietą pagal keleivio bilietą, o jeigu keleivio biliete nurodytas vietos numeris, užimti biliete nurodytą vietą;

2) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą – už nustatytą užmokestį;

3) su tuo pačiu keleivio bilietu plaukti to paties savininko (valdytojo) ar, jeigu yra savininkų (valdytojų) susitarimas, kitomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, kai vidaus vandenų transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

4) nutraukti keleivių vežimo sutartį ir gauti sumokėtus pinigus arba dalį jų šio kodekso ir keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklėse nustatyta tvarka. 2. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti keleivio bilietą ir bagažo kvitą ar kitą kelionę patvirtinantį dokumentą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis vežėjo ir susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos ir vykdyti vidaus vandenų transporto priemonės įgulos narių saugumo nurodymus. 2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje. 35 straipsnis. Bagažo kvitas Vežimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygos

1Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Keleivis, kuriam netaikomos Reglamento (ES) Nr.

1177/2010 nuostatos, turi teisę prieš vidaus vandenų transporto priemonės išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bilietą ir gauti visus už jį sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:

1) kai reisas nutraukiamas arba vidaus vandenų transporto priemonė daugiau kaip 1 valandą vėluoja išplaukti į reisą; šiuo atveju, jeigu keleivis pageidauja plaukti kitu reisu ir, jeigu yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės;

2) kai vežimui pateikta kita vidaus vandenų transporto priemonė negu ta, į kurią pirktas keleivio bilietas; jeigu keleivis sutinka plaukti tokia vidaus vandenų transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;

3) kai keleivis negauna keleivio biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos. 2. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą. Tais atvejais, kai keleivis grąžina bilietą, pirktą į reguliarųjį reisą, jam grąžinama:

1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš 24 val. iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį, – bilieto kaina be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

2) likus mažiau kaip 1 val. iki išplaukimo pagal tvarkaraštį, – 90 procentų bilieto kainos be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

3) iki 3 val. po išplaukimo, o ligos ar nelaimingo įvykio atveju per 3 paras pateikus dokumentą, – 25 procentai bilieto kainos ir mokestis už išankstinį bilieto pardavimą. Šiuo atveju keleivis turi teisę įsigyti, primokėjęs 25 procentus bilieto kainos, bilietą į kitą reisą, jeigu yra laisvų vietų. 36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas

1Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą. 2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse Neatsiimto bagažo saugojimą organizuoja vežėjas. Už neatsiimto bagažo saugojimą imamas vežėjo nustatytas užmokestis. 3.

3Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą paskirties vietą punktą dienos neatsiimtas bagažas laikomas rastu daiktu ir realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 37 straipsnis. Rasti daiktai

1Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui vidaus vandenų transporto priemonę valdančiam asmeniui arba uosto (prieplaukos) administracijai. 2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu transporto priemonėmis taisyklės.“

21 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Laivas Vidaus vandenų transporto priemonė, kuriuo kuria vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo jos įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.“

22 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

11987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL 2016 L 252, p. 118), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 28 d.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1308, kuriuo dėl Sąjungos vidaus vandenų kelių sąrašo ir plaukiojančiosioms priemonėms taikomų būtinųjų techninių reikalavimų pakeitimų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1629 I ir II priedai. 4. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis.“

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 7, 8 straipsnius ir šio straipsnio 2–5 dalis, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 17 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 4. 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16¹ straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais Pramoginių ir asmeninių laivų, kurie eksploatuojami tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama.

Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“

52022 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio redakcija:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

1Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai (laivo kapitonai ir laivavedžiai), turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) asmenysjūrininkai, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto (ir jūrų žvejybos laivus) jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas tarnybines užduotis, arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) vadovaujantys vidaus vandenų transporto specialistai (laivo kapitonai ir laivavedžiai), turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) asmenysjūrininkai, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto (ir jūrų žvejybos laivus) jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas tarnybines užduotis, arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones.

3Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija rengia atestuoti juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai (toliau – mokymo įstaigos). 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taip pat galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.:

1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

2) vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, išduoti remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. 4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr.

40, kompetentingų institucijų išduoti tarptautiniai pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. 5. Juridinius asmenis, organizacijas ir juridinių asmenų ar organizacijų filialus, siekiančius rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), atestuoja arba atsisako atestuoti, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina, atestacijos galiojimą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 6. Asmenys, siekiantys gauti vidaus vandenų transporto specialisto diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, egzaminuojami susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiuos asmenis egzaminuoja (tikrina teorines žinias) Transporto saugos administracija, o praktinius gebėjimus tikrina mokymo įstaigos. Šioje dalyje nurodytus dokumentus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 7.

7Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas šio straipsnio nustatyta tvarka, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti juridinio asmens vadovo patvirtintą (-as) neformaliojo švietimo programą (-as), apimančią (-as) atitinkamas susisiekimo ministro patvirtintas teorinio ir praktinio mokymo temas ir atitinkančią (-as) susisiekimo ministro nustatytus mokymo programos struktūros ir turinio reikalavimus (toliau – mokymo programa);

2) turėti vidaus vandenų transporto specialistams ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžiams mokyti naudojamą (-as) mokymo klasę (-es) ir (arba) skaitmenines mokymo priemones nuotoliniam mokymui vykdyti ir pagal atitinkamą (-as) mokymo programą (-as) reikalingą įrangą (įskaitant ir treniruoklius); mokymui naudojami (jeigu naudojami) treniruokliai turi būti sertifikuoti, turi modeliuoti laivo ar jo įrangos eksploatacines savybes taip, kad būtų imituojamos mokymo tikslus atitinkančios realios fizinės sąlygos, įskaitant įrangos gedimus, turi galėti sukurti aplinką, imituojančią avarines, pavojingas ir kitas neįprastas sąlygas laive;

3) vidaus vandenų transporto specialistai praktinio vairavimo turi būti mokomi vidaus vandenų laivu, atitinkančiu tokiam vidaus vandenų laivui taikomus reikalavimus, motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motoriniu pramoginiu laivu, atitinkančiu tokiam pramoginiam laivui taikomus reikalavimus;

4) užtikrinti, kad mokymo programos turinį dėstantis atitinkamai vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojas ir vidaus vandenų laivo ar motorinio pramoginio laivo praktinio vairavimo instruktorius atitiktų šio straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 8.

8Reikalavimai mokymo įstaigoje įdarbintiems vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojams ir vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriams:

1) vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojas turi turėti ne žemesnę kompetenciją nei ta, kurios numatoma mokyti kitus asmenis, ir tokią kompetenciją patvirtinančius dokumentus; vidaus vandenų transporto specialistų mokytojai turi turėti ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą jūrų laivuose einant vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 5 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant atitinkamai laivo kapitono, laivo mechaniko ar laivo elektromechaniko pareigas, motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojai – ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą jūrų laivuose einant denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 5 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas;

2) vidaus vandenų laivų praktinio vairavimo instruktoriai turi turėti ne trumpesnį kaip 1 metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas ir turėti galiojantį vidaus vandenų laivų kapitono kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą arba ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriai – ne trumpesnį kaip 1 metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, arba ne trumpiau kaip 2 metus turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. 9.

9Mokymo įstaiga turi teisę rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius tik pagal juridinio asmens vadovo patvirtintas mokymo programas, kurios Transporto saugos administracijai buvo pateiktos atestavimo metu ar vėliau vykdant mokymo įstaigos veiklą. 10. Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka teikia Transporto saugos administracijai informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams (teiktinų dokumentų sąrašą nustato susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija). 11. Nustačius, kad prašyme nenurodyti privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo ir nustatomas 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą. 12. Per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų nurodytų dokumentų gavimo dienos priimamas sprendimas atestuoti juridinį asmenį arba atsisakyti atestuoti juridinį asmenį. Apie priimtą sprendimą atestuoti juridinį asmenį yra informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo, o mokymo įstaiga įrašoma Licencijų informacinėje sistemoje. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas juridinio asmens atestavimu. 13. Sprendimas atsisakyti atestuoti juridinį asmenį priimamas, jeigu prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs juridinis asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 11 dalyje nurodytų trūkumų. 14. Juridinis asmuo atestuojamas neribotam laikui, jeigu atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. 15.

15Transporto saugos administracija Licencijų informacinėje sistemoje ir savo interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, mokymo programą (-as), sprendimo dėl atestacijos numerį, datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog juridinis asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja. Duomenys apie atestuotą mokymo įstaigą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacija panaikinama šio straipsnio 20 dalyje nustatytais atvejais. 16. Mokymo įstaiga, vykdydama veiklą, privalo:

1) atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (atitiktis šiems reikalavimams turi būti užtikrinama visą mokymo įstaigos veiklos vykdymo laikotarpį);

2) vykdyti mokymus laikydamasi patvirtintos mokymo programos;

3) savo vardu neįgalioti kitų asmenų ir neperleisti kitiems asmenims teisės vykdyti vidaus vandenų transporto specialistų ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokymų;

4) sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;

5) pakeitusi ar pradėjusi naudoti papildomą treniruoklį, vidaus vandenų laivą, motorinį pramoginį laivą, įdarbinusi kitą vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytoją, ar vidaus vandenų laivo arba motorinio pramoginio laivo praktinio vairavimo instruktorių, pradėjusi vykdyti mokymą pagal naują mokymo programą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasikeitimo apie tai pranešti Transporto saugos administracijai. 17. Mokymo įstaigų veiklos priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. 18. Transporto saugos administracija, nustačiusi šio straipsnio 16 dalies 1, 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų veiklos sąlygų pažeidimų, sustabdo atestacijos galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytam (-iems) pažeidimui (-ams) pašalinti.

Nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą. 19. Transporto saugos administracija, kol bus pašalintos šioje dalyje nurodytos aplinkybės, uždraudžia vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą, jeigu nustato, kad mokymo įstaiga mokymą vykdo:

1) nesilaikydama mokymo programos reikalavimų;

2) pagal mokymo programą, kuri neatitinka šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. 20. Transporto saugos administracija panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu:

1) mokymo įstaiga pateikia prašymą nuo prašyme nurodytos dienos panaikinti mokymo įstaigos atestacijos galiojimą;

2) mokymo įstaiga likviduota ar įsiteisėjo teismo nutartis likviduoti mokymo įstaigą dėl bankroto arba bankrotas vykdomas ne teismo tvarka;

3) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija ir (ar) suklastoti dokumentai, susiję su mokymo įstaigos atitiktimi nustatytiems reikalavimams;

4) mokymo įstaiga per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas;

5) paaiškėja, kad sustabdžius mokymo įstaigos atestacijos galiojimą arba uždraudus vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą mokymo įstaiga toliau vykdo veiklą arba mokymus pagal mokymo programą, kurios vykdymas uždraustas;

6) mokymo įstaiga pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo nustatyto pažeidimo 3 kartus padarė Transporto saugos administracijos nustatytus mažareikšmius pažeidimus. 21.

21Mokymo įstaiga, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, arba mokymo įstaiga, kuriai vadovauja asmuo, vadovavęs mokymo įstaigai, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, negali būti atestuota anksčiau negu praėjus 12 mėnesių nuo mokymo įstaigos atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“

6Vidaus vandenų transporto kodekso 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti su technine apžiūra susiję dokumentai, išduoti iki 2022 m. lapkričio 1 d., galioja iki jų galiojimo termino pabaigos. 7. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimas ir mokymo įstaigų, įmonių, organizacijų akreditacija, atlikta iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki šios atestacijos ar akreditacijos galiojimo pabaigos. 8. Jeigu nėra atestuoto asmens, vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir su technine apžiūra susijusius dokumentus išduoda Transporto saugos administracija. 9. Juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti atestuotais atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestacijos procedūra ir juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti akredituotais rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius akreditacijos procedūra, pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiama ir baigiama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 10. Šio įstatymo 20 straipsnyje išdėstyto Vidaus vandenų transporto kodekso 32 straipsnio nuostatos taikomos bilietams ir bagažo kvitams, parduotiems (išduotiems) po 2022 m. balandžio 30 d. 11.

11Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija:

1) iki 2021 m. gruodžio 17 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. sausio 17 d., įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. gegužės 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus;

3) iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2022 m. lapkričio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2022-01-13 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO

KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19,

21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIų, septintojo skirsnio ir priedo PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹STRAIPSNIU ir

23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2022 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja

vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010),

2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio kodekso nuostatos

taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai

1. Vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos

upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių ir Lietuvos Respublikai priklausanti priklausančios Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris dalies nustatyto ilgio vandens juostos, įtrauktos į vidaus vandenų kelių sąrašus. 2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus

• Susisiekimo ministerija susisiekimo ministras, suderinusi suderinęs su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 3.

3Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis

vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis. 4. Vyriausybė skiria valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytoją, kuris tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius. 5. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą, ženklinimą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė. 6. Vidaus vandenų kelių turinčiuose vidaus vandens telkiniuose navigacijos ženklus, nurodytus Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, su Transporto saugos administracija suderintomis sąlygomis turi teisę įrengti, o įrengtus – pareigą prižiūrėti vidaus vandenų kelių valdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuose vandens telkiniuose esančių uostų, prieplaukų ir krantinių valdytojai. Jei navigacijos ženklus įrengia ne vidaus vandenų kelio valdytojas, šių ženklų įrengimo sąlygos derinamos ir su vidaus vandenų kelio valdytoju. Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse nurodyti navigacijos ženklai, suderinus su Transporto saugos administracija, gali būti įrengiami ir vidaus vandenų kelių neturinčiuose vidaus vandens telkiniuose. Už šių ženklų įrengimą ir priežiūrą atsakingi juos įrengiantys asmenys. 7. Transporto saugos administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.“

3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo

ministerijos susisiekimo ministro teikimu suteikia Vyriausybė.“

4 straipsnis. 15 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis.

Vidaus vandenų transporto priemonių

klasifikavimas

1. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo

savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus) savaeigė ar nesavaeigė laivybai vidaus vandenyse naudojama vidaus vandenų transporto priemonė, kuri nėra skirta laisvalaikiui ir sportui, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse. 2. Žvejybos laivas – bet kuris vidaus vandenų laivas, kuriame yra su jame esančia verslinės žvejybos įranga, arba laivas, kurio naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės laivų klasifikavimo bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis yra įrašą įrašas „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre. 3. Mažasis laivas – bet kuris keleiviams ir (ar) kroviniams vežti sukonstruotas ar pritaikytas vidaus vandenų laivas, kurio korpuso ilgis yra ne didesnis kaip 20 metrų, o ilgio, pločio ir grimzlės sandauga yra mažiau kaip 100 m³, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki

150 kg, ir burlentės. 4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet

kuriuo kokiu būdu varomas varoma sportui ir pramogoms laisvalaikiui skirtas skirta laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų vidaus vandenų transporto priemonė. 5.

5. Sportinis laivas – bet kokiu būdu varoma tik

sporto tikslams specialiai sukonstruotas sukonstruota ir gamintojo atitinkamai pažymėtas tam tikru būdu pažymėta laivas vidaus vandenų transporto priemonė, skirtas skirta tik sporto tikslams. 6. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus trumpesnė nei 4 metrų vidaus degimo variklio su vandens srauto pompa kaip pirminiu varymo šaltiniu varoma vidaus vandenų transporto priemonė, suprojektuota taip, kad ją sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus. 7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir ar tiksli tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti sukurtus tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais. 8. Plūduriuojantis Plūduriuojantysis įrenginys – plaukiojantis mechaninę įrangą turinti plaukiojanti įrenginys vidaus vandenų transporto priemonė, turintis mechaninę įrangą ir skirtas skirta darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). 9. Plūduriuojanti Plūduriuojančioji priemonė

• nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti nors ir turintis įrangą stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis bet kokios paskirties statinys ant vandens, kurio konstrukcija nėra įleista ar nesiremia į vandens telkinio dugną (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys prieplauka, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti). 10. Burinė jachta – daugiausia vėjo varomas, burių įrangą turintis pramoginis arba sportinis laivas. 11.

11Keleivinis laivas – vidaus vandenų laivas,

sukonstruotas ar pritaikytas daugiau kaip 12 keleivių vežti. 12. Keltas – vidaus vandenų laivas, sukonstruotas ir pritaikytas perkelti keleivius ir (ar) transporto priemones iš vieno vidaus vandens telkinio kranto į kitą. 13. Tarnybinis laivas – vidaus vandenų transporto priemonė valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.“

5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vidaus vandenų laivų registre neregistruojami neregistruojamos kitose šalyse registruotos vidaus vandenų

transporto priemonės, sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, žmogaus raumenų jėgos arba pakabinamųjų variklių, kurių gamintojo nurodomas galingumas neviršija 19 kW (25 AG), varomi pramoginiai laivai ir burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės. Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. priemonė, išskyrus žmogaus raumenų jėgos varomus pramoginius laivus, eksploatuojama vykdant komercinę veiklą. Jei pagal šios dalies nuostatas neregistruotinas pramoginis laivas yra ar bus eksploatuojamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir (ar) ten, kur galioja pasienio teisinis režimas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka jis įregistruojamas Vidaus vandenų laivų registre ir išduodamame dokumente, kuriuo patvirtinama, kad pramoginis laivas įregistruotas Vidaus vandenų laivų registre, nurodama informacija apie Lietuvos Respublikos pasienio teisinį režimą.“

6 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16¹ straipsnio 1 dalį ir ją

išdėstyti taip: „1.

Vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytas transporto priemones, techninę apžiūrą Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracija ir techninės apžiūros dokumentus išduoda juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai, kuriuos šio kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinamais asmenų, siekiančių atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, atestacijos reikalavimais (toliau – atestacijos reikalavimai) atestuoja ir prižiūri Transporto saugos administracija. Atliekant Techninės techninę apžiūros metu apžiūrą tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomas plaukiojimo rajonas.“

2. Pakeisti 16¹

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Burinių jachtų techninę apžiūrą atlieka ir šios apžiūros dokumentus išduoda šio kodekso 16² straipsnyje

nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai, kuriuos šio kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinamais asmenų, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestacijos reikalavimais atestuoja ir prižiūri Transporto saugos administracija. susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais Pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“

3. Pakeisti 16¹ straipsnio 2 dalį

ir ją išdėstyti taip: „2. Burinių jachtų techninę apžiūrą šio kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais Pramoginių ir asmeninių laivų, kurie eksploatuojami tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Vidaus vandenų transporto priemonių, eksploatuojamų tik užsienio šalyse, techninė apžiūra atliekama tokios vidaus vandenų transporto priemonės savininko prašymu.“ 4.

Pakeisti 16¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamoas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama po trejų metų nuo įregistravimo Lietuvos Respublikoje dienos, jeigu prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus, jeigu nuo pastatymo nepraėjo nebuvo praėję vieni metai buvo registruojamas ne anksčiau kaip prieš vienus metus pastatytas laivas., arba dvejus metus, jeigu nuo pastatymo praėjo vieni metai ir daugiau,Jeigu Lietuvos Respublikoje registruojamas prieš vienus ar daugiau metų pastatytas toks laivas jo techninė apžiūra pirmą kartą atliekama jį įregistravus prieš pradedant eksploatuoti ir galioja dvejus metus. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus. Pramoginio laivo, naudojamo keleiviams vežti, kaip nurodoma šio kodekso 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose, techninė apžiūra atliekama kas vienus metus, taip pat papildomai patikrinama jo atitiktis mažųjų laivų reikalavimams.“

5Papildyti 16¹ straipsnį 6¹dalimi:

„6¹.

Įvykus vidaus vandenų laivo, plūduriuojančiojo įrenginio ar plūduriuojančiosios priemonės (toliau šioje dalyje – vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, atsiradus poreikiui vidaus vandenų transporto priemonei atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai atlikti,kai tam kartui keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai, (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leidžiamas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama vidaus vandenų transporto priemonėje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka privalo būti atlikta vidaus vandenų transporto priemonės neeilinė techninė apžiūra. Neeilinę techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas turi būti vidaus vandenų transporto priemonėje viso vienkartinio reiso metu.“

6. Papildyti 16¹ straipsnio 7 dalį 7

punktu:

„7) Vidaus vandenų laivų registre nėra informacijos

apie galiojančią vidaus vandenų transporto priemonės techninę apžiūrą.“

7 straipsnis. 16² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16² straipsnis. Burinių jachtų Vidaus vandenų transporto

priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų pareigos, atestavimasatestacija, atestacijos galiojimo sustabdymas ir atestacijos galiojimo panaikinimas 1.

Juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai filialai, siekiantys būti atestuoti atlikti burinių jachtų visų vidaus vandenų transporto priemonių ar dalies jų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), turi atitikti visus šiuos reikalavimus, kreipiasi į Transporto saugos administraciją ir pateikia laisvos formos prašymą ir duomenis apie:

1) asmens turimus specialistus ir turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas, reikalingas vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti;

2) ir turėti įrangą ir prietaisus, kurios atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus įtrauktus į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, ir kurių reikia burinių jachtų techninei apžiūrai atlikti atitinkamų vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

2) 3) asmens patvirtintą su Transporto saugos administracija suderintą burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos aprašą, parengtą susisiekimo ministro nustatyta tvarka turėti ne mažiau kaip keturis technines apžiūras atliekančius specialistus;

4) siekia būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, - turi būti akredituoti kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“. 2. Asmenų atestacijos galioja neribotą laiką. Atestuoti asmenys turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams visą techninės apžiūros vykdymo laikotarpį. 3.

3. Asmenys atestuojami arba motyvuotai atsisakoma tai

padaryti per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos. 4. Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka patikrina šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir nustačiusi, kad asmenų pateiktuose duomenyse yra netikslumų, prašo asmens susisiekimo ministro nustatyta tvarka juos patikslinti ir pateikti reikiamus duomenis. Transporto saugos administracija, patikrinusi asmens pateiktus patikslintus duomenis ir nenustačiusi neatitikimų šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, susisiekimo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirminių duomenų gavimo dienos įrašo asmenis į Atestuotų asmenų sąrašą, kuris skelbiamas Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. Transporto saugos administracija į Atestuotų asmenų sąrašą įrašo šiuos duomenis: atestuoto asmens pavadinimą, kodą, kontaktinius duomenis (bendrąjį telefono numerį, fakso numerį, adresą), įrašo numerį ir įrašymo į šį sąrašą datą. Jeigu duomenys nepatikslinami arba patikslinami netinkamai (gauti duomenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų), Transporto saugos administracija motyvuotai atsisako atestuoti asmenis. 5. Asmenų priežiūrą, atlikdama planinius (kas vienus metus) ir neplaninius (gavus skundą ar turint pagrįstų duomenų apie asmenų atliekamus pažeidimus) patikrinimus, vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. 6.

6. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad

atestuoti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad atestuoti asmenys burinių jachtų technines apžiūras atlieka nesilaikydami burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo organizavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, susisiekimo ministro nustatyta tvarka sustabdo asmenų atestacijos galiojimą 3 mėnesiams ir apie tai praneša šiems asmenims. Jeigu asmuo per šioje dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį pašalina šioje dalyje nustatytus trūkumus ir apie tai praneša Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka įsitikina, ar nustatyti trūkumai pašalinti tinkamai, ir panaikina asmens atestacijos sustabdymą. 7. Jeigu asmuo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atestacijos sustabdymo laikotarpį nepašalina nustatytų trūkumų ir nepraneša apie trūkumų pašalinimą Transporto saugos administracijai, Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka panaikina asmens atestacijos galiojimą ir apie tai praneša asmeniui raštu. 8. Informacija apie asmenų statusą, tai yra ar asmenys yra atestuoti, ar jų atestacijos sustabdytos, ar jų atestacijų sustabdymai panaikinti ir ar jų atestacijos panaikintos, yra skelbiama Transporto saugos administracijos interneto svetainėje. 2. Jei asmuo siekia būti atestuotas atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį ;

2) turėti vidaus vandenų transporto specialisto diplomą ar kvalifikacijos liudijimą;

3) turėti ne trumpesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje. 3.

3. Jei asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių

jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) privalo turėti išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį ir ne trumpesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir

(ar) vertinimo srityje;

2) ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų buriavimo stažą. 4. Asmenys turi pateikti Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos prašymą ir pagal atestacijos reikalavimus reikalingus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems reikalavimams. 5. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti ne visi privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi pagal atestacijos reikalavimus reikalingi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Šis terminas, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu. 6. Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą atestuoti arba atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį asmenį ir jį informuoja apie priimtą sprendimą. Informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į valstybės įmonės Registrų centro tvarkomą Licencijų informacinę sistemą. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas asmens atestacija. 7.

7Sprendimas atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį asmenį priimamas,

jeigu šis asmuo neatitinka šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų reikalavimų arba per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 5 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neatima galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Asmuo atestuojamas neribotam terminui, jeigu atitinka šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus. 9. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia atestuoto asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, sprendimo dėl atestacijos numerį, išdavimo datą, atestacijos galiojimo sustabdymo, šio sustabdymo panaikinimo ir atestacijos galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja, informaciją apie vidaus vandenų transporto priemones, kurių technines apžiūras asmuo atestuotas atlikti. Duomenys apie atestuotą asmenį paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais. 10.

10Atestuoti asmenys privalo:

1) užtikrinti savo atitiktį šio straipsnio 1–3 dalių reikalavimams;

2) vykdyti tik vidaus vandenų transporto priemonių, įrašytų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sprendimą dėl atestavimo, technines apžiūras;

3) informaciją apie atliktą techninę apžiūrą pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui;

4) naudoti įrangą ir prietaisus, įtrauktus į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

5) užtikrinti, kad techninę apžiūrą atliktų tik technines apžiūras atliekantys specialistai, atitinkantys šio straipsnio 2 ir

(ar) 3 dalies reikalavimus;

6) užtikrinti, kad technines apžiūras atliekančių specialistų atlygis nebūtų tiesiogiai susijęs su jų atliktų techninių apžiūrų rezultatais;

7) sudaryti sąlygas Transporto saugos administracijos darbuotojams be išankstinio pranešimo dalyvauti atliekant techninę apžiūrą. 11. Nustačiusi šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos raštu įspėja asmenį apie galimą atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Šis terminas, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu. 12. Jeigu per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių asmuo buvo įspėtas, Transporto saugos administracija sustabdo atestacijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Šis terminas, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu. 13.

13. Atestacijos galiojimo sustabdymas panaikinamas ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą pašalinami šio straipsnio 10 dalyje nurodyti pažeidimai, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, ir asmuo apie tai raštu informuoja Transporto saugos administraciją. 14. Atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos. Taip pat atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

1) asmuo pateikia prašymą panaikinti atestacijos galiojimą;

2) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikti melagingi (klaidingi) duomenys;

3) asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;

4) asmuo pakartotinai per vienus metus 3 kartus buvo įspėtas dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, laikytini mažareikšmiais. 15. Asmenų veiklos priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams. Asmenys turi teisę dalyvauti atliekant jų veiklos patikrinimus ir teikti Transporto saugos administracijai paaiškinimus. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, privalo sudaryti Transporto saugos administracijai ir jos įgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojams patikrinimui reikiamas sąlygas ir pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir dokumentus Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka. 16.

16. Asmuo, kurio atestacijos galiojimas buvo

panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą arba kuriam vadovauja fizinis asmuo, vadovavęs asmeniui, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą, negali būti atestuojamas anksčiau negu po 12 mėnesių nuo atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai

ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

1. Vidaus vandenų transporto specialistai specialistas – specialų pasirengimą

darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose bei reikiamus dokumentus, kuriais patvirtinama kvalifikaciją kvalifikacija, turintis tokio laivo ar įrenginio įgulos narys patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2. Motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinių pramoginių laivų motorinio pramoginio laivo ir kitų motorinių ar kitos motorinės plaukiojimo priemonių vairuotojaipriemonės vairuotojas, turintys turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG), ir taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vadovaujantys galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus

turintys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) asmenys, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono,

jūrų žvejybos laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG), ir taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, bei ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vadovaujantys galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus

turintys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) asmenys, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono,

jūrų žvejybos laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme;

• 4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar ir kitas motorines plaukiojimo priemones;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų.

Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.“

3. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų

laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Tikrindama teorines žinias, Juosjuos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus patvirtinimo dokumentus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 4.

4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių

narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.:

1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

2) remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija.“

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galiojantys dokumentai, reikalavimai juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams, siekiantiems rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius, jų atestacija, atsisakymas atestuoti, atestacijos galiojimo sustabdymas ir atestacijos galiojimo panaikinimas, reikalavimai atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams ir jų pareigos 1.

Vidaus vandenų transporto specialistai specialistas – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose bei reikiamus dokumentus, kuriais patvirtinama kvalifikaciją kvalifikacija, turintis tokio laivo ar įrenginio įgulos narys patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai Motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinių pramoginių laivų motorinio pramoginio laivo ir kitų motorinių ar kitos motorinės plaukiojimo priemonių vairuotojaipriemonės vairuotojas, turintys turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG), ir taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, beiir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vadovaujantys galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus

turintys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) asmenys, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono,

jūrų žvejybos laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG), ir taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, beiir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vadovaujantys galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus

turintys vidaus vandenų transporto specialistai, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) asmenys, turintys budinčiojo galiojančius laivo kapitono,

jūrų žvejybos laivo kapitono padėjėjo, vyresniojo kapitono padėjėjo ir kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme;

• 4) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys atliekantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), savo darbo laiku valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra būtų išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar ir kitas motorines plaukiojimo priemones;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti jų asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su to asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų.

Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie konkrečios tam tikros vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją. 3. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija rengia atestuoti juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai (toliau – mokymo įstaigos). 4.

4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos

valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.:

1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

2) remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduodami dokumentai, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikacija;

4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduodami tarptautiniai dokumentai, kuriais patvirtinama pramoginių laivų laivavedžių kvalifikacija. 5. Juridinius asmenis, organizacijas ir juridinių asmenų ar organizacijų filialus, siekiančius rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), atestuoja arba atsisako atestuoti, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 6. Asmenys, siekiantys gauti vidaus vandenų transporto specialisto diplomus, diplomų patvirtinimo dokumentus, vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, egzaminuojami susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Šiuos asmenis egzaminuoja (tikrina teorines žinias) Transporto saugos administracija, o praktinius gebėjimus tikrina mokymo įstaigos. Šioje dalyje nurodytus dokumentus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 7.

7. Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas šio

straipsnio nustatyta tvarka, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti juridinio asmens vadovo patvirtintą (-as) neformaliojo švietimo programą (-as), apimančią (-ias) atitinkamas susisiekimo ministro patvirtintas teorinio ir praktinio mokymo temas ir atitinkančią (-ias) susisiekimo ministro nustatytus mokymo programos struktūros ir turinio reikalavimus (toliau – mokymo programa);

2) turėti vidaus vandenų transporto specialistams ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžiams mokyti naudojamą (-as) mokymo klasę (-es) ir (arba) skaitmenines mokymo priemones nuotoliniam mokymui vykdyti, taip pat pagal atitinkamą (-as) mokymo programą (-as) reikalingą įrangą (įskaitant ir treniruoklius); mokomieji treniruokliai (jeigu naudojami) turi būti sertifikuoti, laivo ar jo įrangos eksploatacinės savybės jais turi būti modeliuojamos taip, kad būtų imituojamos mokymo tikslus atitinkančios realios fizinės sąlygos, įskaitant įrangos gedimus, taip pat jais turi būti galima sukurti aplinką, imituojančią avarines, pavojingas ir kitas neįprastas sąlygas laive;

3) vidaus vandenų transporto specialistai praktinio vairavimo turi būti mokomi vidaus vandenų laivu, atitinkančiu tokiam vidaus vandenų laivui taikomus reikalavimus, motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motoriniu pramoginiu laivu, atitinkančiu tokiam pramoginiam laivui taikomus reikalavimus;

4) užtikrinti, kad mokymo programos turinį dėstantys vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojai ir vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriai atitiktų šio straipsnio 8 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 8.

8. Reikalavimai mokymo įstaigoje įdarbintiems

vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojams ir vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriams:

1) vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojai turi turėti ne žemesnę kompetenciją nei ta, kurios numatoma mokyti kitus asmenis, ir dokumentus, kuriais patvirtinama tokia kompetencija; vidaus vandenų transporto specialistų mokytojai turi turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo stažą jūrų laivuose einant vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono, laivo mechaniko ar laivo elektromechaniko pareigas, motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojai – ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo stažą jūrų laivuose einant denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip penkerių metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas;

2) vidaus vandenų laivų praktinio vairavimo instruktoriai turi turėti ne trumpesnį kaip vienų metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas ir galiojantį dokumentą, kuriuo patvirtinama vidaus vandenų laivų kapitono kvalifikacija, arba ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriai – ne trumpesnį kaip vienų metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip dvejų metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, arba ne trumpiau kaip dvejus metus turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. 9.

9. Mokymo įstaiga turi teisę rengti vidaus vandenų

transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius tik pagal juridinio asmens vadovo patvirtintas mokymo programas, kurios Transporto saugos administracijai buvo pateiktos atestacijos metu ar vėliau, vykdant mokymo įstaigos veiklą. 10. Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka teikia Transporto saugos administracijai informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams (teiktinų dokumentų sąrašą nustato susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija). 11. Nustačius, kad prašyme nenurodyti privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo ir nustatomas 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Šis terminas, juridiniam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų. 12. Per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų nurodytų dokumentų gavimo dienos priimamas sprendimas atestuoti arba atsisakyti atestuoti juridinį asmenį. Prašymą pateikęs juridinis asmuo informuojamas apie priimtą sprendimą jį atestuoti, o mokymo įstaiga įrašoma valstybės įmonės Registrų centro tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas juridinio asmens atestacija. 13. Sprendimas atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį juridinį asmenį priimamas, jeigu šis juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų arba per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 11 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti juridinį asmenį priėmimas neatima galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 14.

14Juridinis asmuo atestuojamas neribotam laikui,

jeigu atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. 15. Transporto saugos administracija Licencijų informacinėje sistemoje ir savo interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, mokymo programą (-as), sprendimo dėl atestacijos numerį, datą, atestacijos galiojimo sustabdymo, šio galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atestacijos galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog juridinis asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja. Duomenys apie atestuotą mokymo įstaigą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti juridinį asmenį priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacija panaikinama šio straipsnio 20 dalyje nustatytais atvejais. 16. Mokymo įstaiga, vykdydama veiklą, privalo:

1) visą savo veiklos vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) vykdyti mokymus laikydamasi patvirtintos mokymo programos;

3) savo vardu neįgalioti kitų asmenų ir neperleisti kitiems asmenims teisės vykdyti vidaus vandenų transporto specialistų ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokymo;

4) sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;

5) pakeitusi ar pradėjusi naudoti papildomą treniruoklį, vidaus vandenų laivą, motorinį pramoginį laivą, įdarbinusi kitą vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytoją arba vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktorių, pradėjusi vykdyti mokymą pagal naują mokymo programą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių pokyčių dienos apie tai pranešti Transporto saugos administracijai. 17. Mokymo įstaigų veiklos priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. 18.

18. Transporto saugos administracija, nustačiusi

šio straipsnio 16 dalies 1, 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų veiklos sąlygų pažeidimų, sustabdo atestacijos galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytam (-iems) pažeidimui (-ams) pašalinti. Šis terminas, mokymo įstaigai pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų. 19. Transporto saugos administracija, kol šalinamos šioje dalyje nurodytos aplinkybės, uždraudžia vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą, jeigu nustato, kad mokymo įstaiga mokymą vykdo:

1) nesilaikydama mokymo programos reikalavimų;

2) pagal mokymo programą, kuri neatitinka šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. 20. Transporto saugos administracija panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu:

1) mokymo įstaiga pateikia prašymą nuo jame nurodytos dienos panaikinti savo atestacijos galiojimą;

2) mokymo įstaiga likviduota ar įsiteisėjo teismo nutartis ją likviduoti dėl bankroto arba bankrotas vykdomas ne teismo tvarka;

3) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija, susijusi su mokymo įstaigos atitiktimi nustatytiems reikalavimams;

4) mokymo įstaiga per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas;

5) paaiškėja, kad sustabdžius mokymo įstaigos atestacijos galiojimą arba uždraudus vykdyti mokymą pagal tam tikrą mokymo programą, mokymo įstaiga toliau vykdo veiklą arba mokymą pagal mokymo programą, kurios vykdymas uždraustas;

6) mokymo įstaiga pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo nustatyto pažeidimo 3 kartus padarė Transporto saugos administracijos nustatytus mažareikšmius pažeidimus. 21.

21. Mokymo įstaiga, kurios atestacijos galiojimas

buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, arba mokymo įstaiga, kuriai vadovauja asmuo, vadovavęs mokymo įstaigai, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio

20 dalies 3–6 punktų, negali būti atestuojama anksčiau negu po 12 mėnesių nuo

mokymo įstaigos atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“

10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti

taip: „1. ĮgulaVidaus vandenų transporto priemonės įgula – kapitonai kapitonas (škiperis), mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, motoristai ir elektrikai, turintys teisę dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos

Įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Sąjungos valstybių kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kompetencija, arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus Transporto saugos administracijos išduotus vidaus vandenų transporto specialisto diplomus ir diplomų patvirtinimo dokumentus ar vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus arba šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus.“

3Papildyti 19 straipsnį 5 dalimi:

„5.

Transporto saugos administracija asmens, turinčio šio kodekso 18 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus dokumentus, prašymu įrašo į šio asmens tarnybos įrašų knygelę arba patvirtina šioje knygelėje įrašytus duomenis apie plaukiojimo laiką ir keliones, atliktas per 15 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos Lietuvos Respublikos vidaus vandenimis ir (ar) susisiekiančiais vidaus vandenimis už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš tai patikrinusi dokumentų, kuriais patvirtinami duomenys apie plaukiojimo laiką ir (ar) atliktas keliones, autentiškumą ir pagrįstumą.“

11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Kapitono (škiperio) ir laivavedžio veiksmai, kilus pavojui laivui vidaus vandenų transporto priemonei, ir žmonėms ir gamtai

1. Jeigu kyla pavojus laivo vidaus

vandenų transporto priemonės saugumui, kapitonas (škiperis) ar laivavedys nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus. 2. Jeigu laivui vidaus vandenų transporto priemonei gresia neišvengiama žūtis, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistųpaliktų laivą vidaus vandenų transporto priemonę. Kapitonas (škiperis) ar laivavedys laivą vidaus vandenų transporto priemonę palieka paskutinis. Palikdamas laivą vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys turi pasiimti laivo vidaus vandenų transporto priemonės dokumentus. 3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą,vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro nesudarys rimto pavojaus jo laivui vidaus vandenų transporto priemonei, keleiviams ir įgulai. 4.

4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo

kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.“

12 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą

1. Pagalba

pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei, jos kroviniui teikiama, tik jeigu yra sudarytas vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. 2. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui jeigu Jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas išgelbėta vidaus vandenų transporto priemonė, krovinys ar kitas jame joje buvęs turtas, laivo valdytojas vidaus vandenų transporto priemonės savininkas turi sumokėti atlyginimą atlyginti kitos vidaus vandenų transporto priemonės savininkui teikiant pagalbą patirtas išlaidas, jeigu toks reikalavimas numatytas susitarime dėl pagalbos. 2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime. 3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą. 4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais tą turtą žmonėmis.“

13 straipsnis. 22¹straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22¹ straipsnis. Laivybos sąvoka ir laivybos sąlygos

1. Laivyba

• laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas eksploatavimas Lietuvos Respublikos nustatytuose vidaus vandenyse vandenų (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys) transporto priemonių plaukiojimo rajonuose. 2. Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse galioja Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto priimtos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras. 3.

3. Saugi laivyba užtikrinama

organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis, kurias įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų objektų savininkai ir (ar) valdytojai.“

14 straipsnis. 23 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnį. 23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai

1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti

kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais. 2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. 15 straipsnis. 24 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį. 24 straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)

1. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų

kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams. 2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose. 16 straipsnis. 24¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 24¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24¹ straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai

1. Nustatomi šie vidaus vandenų transporto

priemonių plaukiojimo rajonai:

1) vidaus vandenų plaukiojimo rajonas, kuris apima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias upes, ežerus, dirbtinius vandens telkinius vidaus vandenis ir Lietuvos Respublikai priklausančią Kuršių marias marių dalį iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartų;

2) pakrančių plaukiojimo rajonas, kuris apima teritorinę jūrą;

3) jūrinis plaukiojimo rajonas, kuris apima jūros vandenis, esančius už teritorinės jūros ribų. 2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija nustato vidaus vandenų transporto priemonių aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajonus reikalavimus.“

17 straipsnis. 25

straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnį. 25 straipsnis. Saugi laivyba 1.

Saugi laivyba

1Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis,

techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis. 2. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai. 18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio pavadinimą ir jį

išdėstyti taip: „26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūra“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta valstybinės laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūros teisė. Transporto saugos administracijos priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas.“

3. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„2. Transporto saugos administracijos pareigūnai

turi teisę sustabdyti vidaus vandenų transporto priemones, nurodyti joms plaukti paskui paženklintą Transporto saugos administracijos vidaus vandenų transporto priemonę iki patikrinimo vietos, tikrinti vidaus vandenų transporto priemonių techninės būklės patikros dokumentus, aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimų atitiktį, techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, vidaus vandenų transporto priemonių ir įgulos narių dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius, taip pat gauti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Transporto saugos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia ar atsisako pasitikrinti dėl blaivumo, turi teisę nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti jo blaivumą arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti jį neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti.“

4. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„3. Transporto saugos administracijos pareigūnai,

nustatę, kad Vidaus vandenų laivų registre įregistruota vidaus vandenų transporto priemonė kelia grėsmę joje esančių asmenų sveikatai, gyvybei, laivybos saugumui ar aplinkai, susisiekimo ministro nustatyta tvarka uždraudžia toliau eksploatuoti šią vidaus vandenų transporto priemonę ir šio kodekso 16¹ straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais paima dokumentą (tais atvejais, kai šio dokumento laive nėra, įpareigoja per 2 darbo dienas jį pristatyti Transporto saugos administracijai), kuriuo patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, ir panaikina techninės apžiūros, jeigu ji yra privaloma, galiojimą.“

19 straipsnis.

27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Avarijų Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse tyrimas Vidaus vandenų transporto priemonių

avarijų saugos tyrimo tikslai ir tvarka

1. Vidaus vandenų transporto priemonės avarija – vienas ar keli įvykiai

eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę, sukeliantys bet kurį iš šių padarinių:

1) žmogaus mirtį ar sunkų sužalojimą;

2) žmogaus dingimą iš vidaus vandenų transporto priemonės;

3) vidaus vandenų transporto priemonės žūtį, numanomą žūtį arba jos palikimą;

4) žalą vidaus vandenų transporto priemonei;

5) vidaus vandenų transporto priemonės užplaukimą ant seklumos, neveiksnumą arba susidūrimą;

6) kranto ar vidaus vandenų kelio infrastruktūros pažeidimus, dėl kurių gali kilti pavojus pažeidimus sukėlusiam ar kitai vidaus vandenų transporto priemonei arba asmenims;

7) didelę žalą aplinkai arba realią galimybę šiai žalai atsirasti dėl vidaus vandenų transporto priemonės pažeidimų. 2. Vidaus vandenų transporto priemonės avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų vidaus vandenų transporto priemonės saugai, asmeniui ar aplinkai. 3.

3. Vidaus vandenų

transporto priemonių avarijų saugos tyrimo tikslas – nustatyti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta vidaus vandenų transporto priemonių avarijų. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų. 4. Šis straipsnis taikomas vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios:

1) yra susijusios su Vidaus vandenų laivų registre įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

2) yra įvykusios Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse. 5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios yra susijusios tik su:

1) karo, taip pat su karinio jūrų laivyno vėliava plaukiojančiais laivais ir kitais Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Vyriausybės nekomerciniais tikslais;

2) neeksploatuojamomis, statomomis ir rekonstruojamomis laivų statyklose ir laivų remonto įmonėse vidaus vandenų transporto priemonėmis;

3) per sporto renginius ar varžybas įvykusiais įvykiais;

4) laivais, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos dėl laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslų ir tvarkos. 6. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias Vidaus vandenų transporto priemonių avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Transporto saugos administracija. 7.

7. Įvykus įvykiui

eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę Transporto saugos administracija privalo atlikti preliminarų vertinimą, kuriuo įvertinama situacija ir priimamas sprendimas dėl vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo atlikimo. Priimant šį sprendimą atsižvelgiama į įvykio padarinius arba galimus padarinius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, su įvykiu susijusios vidaus vandenų transporto priemonės tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, išvengti panašių įvykių ateityje. Nusprendus, kad įvykis laikytinas vidaus vandenų transporto priemonės avarija ir turi būti atliekamas šios avarijos saugos tyrimas, jis turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo vidaus vandenų transporto priemonės avarijos dienos. 8. Žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. 9.

9. Transporto saugos

administracijos darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su šia avarija susijusias teritorijas ir į visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų surinkti įrodymai ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant jas apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir registruotais duomenimis, tarp jų su reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą, visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ir aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais ir (ar) iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ir (ar) iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su šiais rezultatais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti saugios laivybos ir su ja susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas tinkamiausioms imtis taisomųjų priemonių organizacijoms ar asmenims;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti šių rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, turinčius tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus.

Transporto saugos administracijos darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su šia avarija susijusias teritorijas ir į visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad nedelsiant būtų surinkti įrodymai ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant jas apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir registruotais duomenimis, tarp jų su reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą, visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ir aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais ir (ar) iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ir (ar) iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su šiais rezultatais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti saugios laivybos ir su ja susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas tinkamiausioms imtis taisomųjų priemonių organizacijoms ar asmenims;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti šių rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, turinčius tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus. 10.

10. Visi per vidaus vandenų

transporto priemonės avarijos saugos tyrimą paimti ar gauti liudytojų parodymai, pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, kuriais atskleidžiama asmenų, davusių parodymus tyrimo tikslu, tapatybė, taip pat informacija apie per vidaus vandenų transporto priemonės avariją nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu. 11. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimų, jų ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo įvertinti šias rekomendacijas ir prireikus imtis veiksmų joms įgyvendinti.“²⁰ straipsnis. Kodekso papildymas 27¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu: „27¹ straipsnis. Kapitono (škiperio) ar laivavedžio veiksmai įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai 1.

Įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo:

1) imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, prireikus – iškviesti pagalbą;

2) kai užteršiama aplinka, imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti;

3) po vidaus vandenų transporto priemonės avarijos nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol patikrinamas jo blaivumas ar apsvaigimas;

4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną pranešti apie įvykusią avariją vidaus vandenų transporto priemonės savininkui ir Transporto saugos administracijai;

5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonės avariją, įvykusią Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose ar Būtingės naftos terminalo akvatorijoje arba prieigose nedelsdami, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. 2. Apie užsienio valstybės teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ar uostų akvatorijose įvykusią vidaus vandenų transporto priemonės avariją Transporto saugos administracija privalo pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai šioje valstybėje.“

21 straipsnis. Septintojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti septintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„SEPTINTASIS SKIRSNIS

KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS

30 straipsnis. Keleivio ir bagažo

vežimo sutartys, keleivių, transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka ir sąlygos ir tvarka

1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas

įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą.

Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, draudžiamų vežti daiktų sąrašą, taip pat vežėjo ir keleivio teises ir pareigas nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010, susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės ir kiti teisės aktai. 2. Vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:

1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;

2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Bagažu laikomi daiktai, kuriuos keleivis vežasi kartu su savimi. Keleiviu laikomas asmuo, kuris naudojasi vidaus vandenų transporto priemone, išskyrus:

1) laivavedžius, įgulos narius arba kitus asmenis, pasamdytus eiti ar einančius kokias nors tam laivui eksploatuoti reikiamas pareigas;

2) jaunesnius kaip vienų metų vaikus. 3.

3. Bagažo vežimo sutartyje

vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą Keleiviai ir bagažas gali būti vežami:

1) reguliariuoju reisu, kai keleiviai vežami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka patvirtintais maršrutais pagal suderintus tvarkaraščius bei laikantis nustatytų tarifų ir išlaipinami kitoje, nei buvo įlaipinti, tam skirtoje prieplaukoje ar uoste; keleiviai reguliariuoju reisu gali būti vežami tik Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruotais keleiviniais laivais, keltais ar mažaisiais laivais, kuriuos valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šias vidaus vandenų transporto priemones;

2) užsakomuoju reisu, kai keleiviai ar jų grupė vežami keleivių nurodytu maršrutu arba su vežėju sutartą trukmę ir gali būti išlaipinami kitoje, nei buvo įlaipinti, vietoje; keleiviai užsakomuoju reisu gali būti vežami bet kokia Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruota vidaus vandenų transporto priemone, kurią valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę; daugiau kaip 12 keleivių užsakomuoju reisu gali būti vežama tik keleiviniais laivais;

3) turistiniu reisu, kai keleiviai vežami vežėjo nustatytą trukmę ar sudarytu maršrutu ir yra išlaipinami toje pačioje vietoje, kur ir buvo įlaipinti. Keleiviai turistiniu reisu gali būti vežami bet kokia Vidaus vandenų laivų registre ar kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje registruota vidaus vandenų transporto priemone, kurią valdo asmenys, turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija ir teisė valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę.

Daugiau kaip 12 keleivių turistiniu reisu gali būti vežama tik keleiviniais laivais. 4. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą, keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras Keleivių ir bagažo vežimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais reisais laikomas komerciniu vežimu, o vidaus vandenų transporto priemonės laikomos eksploatuojamomis vykdant komercinę veiklą. Keleivių vežimas, turintis šio straipsnio 3 dalyje nurodytų požymių arba neatitinkantis nekomercinio vežimo sąlygų, laikomas komerciniu vežimu ir tokiam vežimui yra taikomos šio skirsnio nuostatos. Nekomerciniu vežimu laikomas toks vežimas, o vidaus vandenų transporto priemonė – eksploatuojama vykdant ne komercinę veiklą, kai vežami keleiviai, kurie yra vidaus vandenų transporto priemonės savininkai (valdytojai) ar yra susiję su vidaus vandenų transporto priemonės savininku (valdytoju) santuokos, artimais giminystės ryšiais arba darbo santykiais. 5. Vidaus vandenų transporto priemonė, kuria vežami keleiviai, turi atitikti techninius reikalavimus, o jos įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų keleivių vežimą. Kai įgula neprivaloma, saugų keleivių vežimą turi užtikrinti laivavedys. 6. Pagal keleivių ir bagažo vežimo reguliariuoju reisu sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą mokestį.

Pagal vidaus vandenų transporto priemonių nuomos kartu teikiant vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį vežėjas (nuomotojas) įsipareigoja perduoti keleiviui ar jų grupei (nuomininkui) vidaus vandenų transporto priemonę laikinai naudotis už sutartą nuomos mokestį ir kartu suteikti tos vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo paslaugas, o keleivis ar jų grupė (nuomininkas) įsipareigoja sumokėti sutartą nuomos mokestį. 7. Reguliariojo reiso maršrutą nustato, tvirtina, keičia, panaikina, tvarkaraščius derina ir prižiūri, kaip jų laikomasi, savivaldybė (-ės), kurios (-ių) teritorijoje vykdomas reguliarusis reisas, arba jos (jų) įgaliota (-os) įstaiga (-os) savivaldybės (-ių) nustatyta tvarka. 8. Šio straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka patvirtintame reguliariojo reiso maršrute vežėjų skaičius neribojamas. Tokiu maršrutu keleivius ketinantis vežti vežėjas privalo suderinti tvarkaraščius atitinkamai su savivaldybe (-ėmis) arba jos (jų) įgaliota (-omis) įstaiga (-omis) savivaldybės (-ių) nustatyta tvarka. 9. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. 10. Keleivių važiavimo reguliariaisiais reisais lengvatas ir vežėjų patirtų išlaidų (negautų pajamų) dėl keleiviams taikytų važiavimo reguliariaisiais reisais lengvatų kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. 31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09. Keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą, keliantį per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos, pirmumo tvarka ir sąlygos 1.

Vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:

1) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;

2) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 2. Keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarką nustato vežėjas. 32 straipsnis. Keleivio bilietas ir bagažo kvitas

1Keleivio bilietas - keleivio vežimo reguliariuoju reisu sutartį patvirtinantis dokumentas keleivio bilietas išduodamas sumokėjus už vežimo

paslaugą. 2. Keleivių Bilietų bilietų pardavimo ir jų naudojimo tvarką nustato susisiekimo ministro tvirtinamos Keleivių keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu transporto priemonėmis taisyklės. 3. 2. Keleivio Biliete biliete turi būti nurodytas nurodomas bilieto numeris, išvykimo ir paskirties prieplaukos punktai, kaina, išvykimo data ir laikas arba bilieto galiojimo data. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris. 3. Bagažo vežimo nustatytu reguliariuoju reisu perdavimą patvirtina bagažo kvitas. Jame turi būti nurodomas kvito numeris, išvykimo ir paskirties punktai, daiktų skaičius, svoris, vežimo kaina, vežimo data ir laikas. 4.

4. Keleivio ir bagažo vežimo nuomojant vidaus

vandenų transporto priemonę ir teikiant šios vidaus vandenų transporto priemonės valdymo paslaugas sutartį patvirtina keleivio bilietas arba kitas sumokėjus už vežimo paslaugą vežėjo išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama kelionė. Jeigu vežama iš anksto sudaryta keleivių grupė, gali būti išduodamas vienas dokumentas, kuriuo patvirtinama kelionė. Šiame dokumente nurodomas jo numeris, vežimo data, laikas, maršrutas arba trukmė, keleivių skaičius ir vežimo kaina

33 straipsnis. Keleivio Vežėjo

teisės ir pareigos

1Keleivis Vežėjas turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą atsisakyti vežti arba išlaipinti keleivius, atsisakančius sumokėti už vežimą;

2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos nepriimti neblaivių, turinčių draudžiamo vežti bagažo ar kitaip susisiekimo ministro tvirtinamas keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisykles arba vežėjo nustatytą elgesio tvarką pažeidžiančių keleivių ar išlaipinti tokius keleivius artimiausioje prieplaukoje arba uoste;

3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį laikinai nutraukti vežimą nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu. 4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;

5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka. 2.

2Vežėjas privalo:

1) suteikti keleivio bilietą turinčiam keleiviui, turinčiam keleivio bilietą, vietą, o jeigu keleivio biliete nurodytas nurodomas vietos numeris, – suteikti biliete nurodytą nurodomą vietą;

2) pateikti keleiviams informaciją apie saugų elgesį ir gelbėjimosi priemones, taip pat ir užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;3) keleivių aptarnavimo vietose, tarp jų ir keleivių įlaipinimo, išlaipinimo vietose, suteikti keleiviams reikiamą informaciją apie vežimo organizavimą;

4) vežti keleivius nustatytu maršrutu pagal tvarkaraštį. 34 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos

1Keleivis turi teisę:

1) užimti vietą pagal keleivio bilietą, jeigu keleivio biliete nurodomas vietos numeris – užimti biliete nurodomą vietą;

2) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą – už vežėjo nustatytą užmokestį;

3) jeigu vidaus vandenų transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali plaukti, su tuo pačiu keleivio bilietu plaukti kitomis to paties savininko (valdytojo) ar, jeigu yra sudarytas savininkų (valdytojų) susitarimas, kitų savininkų (valdytojų) vidaus vandenų transporto priemonėmis;

4) nutraukti keleivių vežimo sutartį ir atgauti sumokėtus pinigus arba jų dalį šio kodekso ir susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklėse nustatyta tvarka.2. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti keleivio bilietą ir bagažo kvitą ar kitą dokumentą, kuriuo patvirtinama kelionė,iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklėse ir vežėjo nustatytos elgesio tvarkos ir vykdyti vidaus vandenų transporto priemonės įgulos narių saugumo nurodymus. 2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje. 35 straipsnis. Bagažo kvitas Keleivių, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr.

1177/2010 nuostatos, teisės

grąžinti keleivio bilietą įgyvendinimo ir pinigų grąžinimo sąlygos

1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo

sutartį patvirtinantis dokumentas. Keleivis, kuriam netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatos, turi teisę prieš vidaus vandenų transporto priemonės išplaukimą į reisą grąžinti keleivio bilietą ir gauti visus už jį sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:

1) kai reisas nutraukiamas arba vidaus vandenų transporto priemonė daugiau kaip vieną valandą vėluoja išplaukti į reisą; jeigu keleivis pageidauja plaukti kitu reisu ir yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės;

2) kai keleiviams vežti pateikiama kita vidaus vandenų transporto priemonė vietoj tos, į kurią pirktas keleivio bilietas; jeigu keleivis sutinka plaukti tokia vidaus vandenų transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;

3) kai keleivis negauna keleivio biliete nurodomos arba kitos sėdimosios vietos. 2. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą. Kai keleivis grąžina į reguliarųjį reisą pirktą keleivio bilietą, jam grąžinama:

1) kreipiantis ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki laivo išplaukimo pagal tvarkaraštį – pinigų suma, lygi bilieto kainai be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

2) likus mažiau kaip vienai valandai iki išplaukimo pagal tvarkaraštį – pinigų suma, lygi 90 procentų bilieto kainos be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;

3) iki 3 valandų po išplaukimo, o ligos ar nelaimingo įvykio atveju per 3 paras pateikus dokumentą – pinigų suma, lygi 25 procentams bilieto kainos ir mokesčiui už išankstinį bilieto pardavimą. Šiuo atveju keleivis, primokėjęs 25 procentus bilieto kainos, turi teisę įsigyti bilietą į kitą reisą, jeigu yra laisvų vietų. 36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas

1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui

bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą. 2.

2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų

bagažinėse Neatsiimto bagažo saugojimą organizuoja vežėjas. Už neatsiimto bagažo saugojimą imamas vežėjo nustatytas užmokestis. 3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą paskirties vietą punktą dienos neatsiimtas bagažas laikomas rastu daiktu ir realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 37 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti laive daiktai

perduodami laivo kapitonui vidaus vandenų transporto priemonę valdančiam asmeniui arba uosto (prieplaukos) administracijai. 2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato susisiekimo ministro tvirtinamos Keleivių keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu transporto priemonėmis taisyklės.“

221 straipsnis. 41

straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Laivas Vidaus vandenų transporto priemonė, kuriuo kuria vežamas

krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo jos įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto.“

23 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Pakeisti Kodekso priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos

direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191). 2. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 3. 2016 m. rugsėjo 14 d.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL 2016 L 252, p. 118), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1308, kuriuo dėl Sąjungos vidaus vandenų kelių sąrašo ir plaukiojančiosioms priemonėms taikomų būtinųjų techninių reikalavimų pakeitimų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1629 I ir II priedai. 4. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis.“

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 1 ir 3

dalis, 7, 8, 10 straipsnius ir šio straipsnio 2–8 dalis, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys bei 7 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti techninės apžiūros dokumentai, išduoti iki 2022 m. lapkričio 1 d., galioja iki jų galiojimo termino pabaigos. 4. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestacija ir mokymo įstaigų, įmonių, organizacijų akreditacija, atlikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki šios atestacijos ar akreditacijos galiojimo pabaigos. 5.

5. Jeigu nėra atestuoto asmens, vidaus vandenų transporto priemonių

technines apžiūras atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda Transporto saugos administracija. 6. Juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti atestuotų atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestacija ir juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti akredituotų rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, akreditacija, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 7. Šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Vidaus vandenų transporto kodekso 32 straipsnio nuostatos taikomos bilietams ir bagažo kvitams, parduodamiems (išduodamiems) po 2022 m. balandžio 30 d. 8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija:

1) iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliojančių 2022 m. gegužės 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliojančių 2022 m. lapkričio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2021-12-08 · the official register ↗

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹ STRAIPSNIU IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 602 IR 683 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22, 22¹, 24¹, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 27¹ straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – ANK projektas) (toliau Įstatymo projektas ir ANK projektas kartu – Įstatymų projektai) siekiama įgyvendinti 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (toliau – Direktyva (ES) 2017/2397), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1233, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/2397, kiek tai susiję su trečiosios šalies pažymėjimų pripažinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (toliau – Direktyva (ES) 2021/1233), nuostatas, aiškiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą, mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimą, vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimų atlikimą ir keleivių ir bagažo vežimo santykius, ypač atribojant keleivių vežimą reguliariaisiais reisais nuo keleivių vežimo užsakomaisiais ar turistiniais reisais, o komercinį vežimą nuo nekomercinio, – nustatyti, kad komercinis keleivių ir bagažo vežimas galės būti vykdomas tik įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis. Be to, Įstatymo projektu siekiama perduoti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimą iš Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniams. Įstatymo projektu taip pat siekiama ištaisyti netikslumus, kurie buvo pastebėti priėmus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 16¹, 16², 24¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-2295 (įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d.), ir patikslinti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 14 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 1-13047(E).

1-13047(E). ANK projektu siekiama patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimus ir sąrašą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (grupės vadovas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. paštas [email protected]) vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė (tel. (8 5) 239 3888, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamas Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės akto pavadinimo sutrumpinimas. Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje pateikiamas vidaus vandenų kelių apibrėžimas, kuriuo remiantis nurodytų vandens telkinių visas plotas, o ne tam tikra ploto dalis, priskiriamas vidaus vandenų keliams. Kodekso 6, 13, 23 straipsniuose nurodyta, kad tam tikrus veiksmus atlieka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, o ne susisiekimo ministras. Kodekso 15 straipsnyje, nustatančiame vidaus vandenų transporto priemonių klasifikaciją, pramoginis laivas apibrėžtas kaip bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų, nėra šių transporto priemonių kategorijų: „burinė jachta“, „keleivinis laivas“, „keltas“, „tarnybinis laivas“. Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Vidaus vandenų laivų registre neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.

Šios dalies nuostatos nėra taikomos, jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas eksploatuoja vidaus vandenų transporto priemonę Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir pageidauja ją įregistruoti Vidaus vandenų laivų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad priemonės neregistruojamos nepriklausomai nuo to, ar jomis vykdoma komercinė veikla, ar ne. Kodekso 16¹straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, kuris eksploatuojamas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės keliuose, ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant jį eksploatuoti ir galioja trejus metus. Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka Administracija.

Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai), o Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad burinių jachtų techninę apžiūrą Kodekso 16² straipsnyje nustatyta tvarka atlieka Administracijos atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Techninių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, taip pat pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami vidaus vandenų plaukiojimo rajone nekomerciniais tikslais, techninė apžiūra neatliekama. Kodekso 16¹ straipsnio 4 dalyje nurodytas techninių apžiūrų atlikimo periodiškumas. Kodekso 16² straipsnis reglamentuoja burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių atestavimą. Kodekse nereglamentuotas neeilinės techninės apžiūros atlikimas. Kodekso 18 straipsnyje pateikiami vidaus vandenų transporto specialistų ir pramoginių laivų laivavedžių apibrėžimai, nurodoma, kokiems asmenims nereikia kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kokių kitų valstybių išduoti kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai galioja Lietuvos Respublikoje.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos, juos egzaminuoja Administracija, praktinių gebėjimų tikrinimas nereglamentuotas. Kodekso 22¹ straipsnis ir penktasis skirsnis reglamentuoja laivybos santykius – pateikiamas laivybos, plaukiojimo vagos apibrėžimas, reglamentuojamas vidaus vandenų kelių ženklinimas, vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai, valstybinės saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė, nurodoma, kad avarijas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse registruoja ir tiria Administracija Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Kodekso septintasis skirsnis reglamentuoja keleivių ir bagažo vežimo tvarką. Keleivių ir bagažo vežimas suprantamas kaip keleivio ir jo rankinio bagažo nuvežimas į paskirties punktą. Keleivių ir bagažo vežimas suprantamas siaurąja prasme, nėra reglamentuotas keleivių vežimas tam tikrą laikotarpį be paskirties punkto, neišskirtas keleivių vežimas užsakomaisiais ir turistiniais reisais, nėra kriterijų, kuriais remiantis gali būti atribojama komercinė ir nekomercinė keleivių vežimo veikla. Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 602 ir 683 straipsniuose vartojama sąvoka „vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas“, tarp vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nenurodomas Europos Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimas. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu išbraukiama nuoroda į ES teisės akto pavadinimo sutrumpinimą. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiama Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje pateikta vidaus vandenų kelių sąvoka – nustatoma, kad vidaus vandenų keliams priskiriama tik tam tikra vidaus vandenų telkinio dalis (o ne visas vandens telkinys), kuri įtraukta į vidaus vandenų kelių sąrašus. Naujoji apibrėžtis atitinka faktinę situaciją. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti Kodekso 6 straipsnio 3 dalį ir nurodyti, kad vidaus vandenų kelių valdytojas kelius valdo, tvarko, prižiūri ir ženklina vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūloma papildyti Kodekso 6 straipsnį nauja 6 dalimi ir reglamentuoti Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse nurodytų ženklų statymo tvarką. Šiuo metu minėtųjų ženklų statymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 3-600 „Dėl Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsniu atliekami redakcinio pobūdžio keitimai, vietoj Susisiekimo ministerijos įrašomas susisiekimo ministras.

Įstatymo projekto 4 straipsniu nauja redakcija išdėstoma Kodekso 15 straipsnyje nustatyta vidaus vandenų transporto priemonių klasifikacija – papildoma naujomis vidaus vandenų transporto priemonių kategorijomis: burinė jachta, keleivinis laivas, keltas, tarnybinis laivas. Keičiama pramoginio laivo apibrėžtis, netaikant ilgio reikalavimo, tikslinamos mažojo laivo, tarnybinio laivo, vidaus vandenų laivo apibrėžtys, atliekami tam tikri redakciniai keitimai. Siūlymą papildyti Kodekso 15 straipsnį naujomis priemonių kategorijomis lėmė aplinkybės, kad šių transporto priemonių kategorijos vartojamos Kodekse arba jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymo projekto 5 straipsniu naujai išdėstoma Kodekso 16 straipsnio 6 dalis, vietoj vandens dviračių ir irklinių valčių įrašomas junginys „žmogaus raumenų jėga varomi laivai“. Taip pat nustatoma, kad neregistruojami pakabinamieji varikliai, kurių gamintojo numatytas galingumas neviršija 19kW (25 AG) – taip suvienodinamas reguliavimas su Kodekso 18 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad vidaus vandenų transporto priemones, kurių variklio galingumas iki 19kW (25 AG), galima valdyti ir neturint laivavedžio pažymėjimo. Be to, šiuo straipsniu keičiamas reguliavimas – nurodoma, kad šiuo metu neregistruotinos priemonės turės būti registruojamos, jeigu jomis vykdoma komercinė veikla. Papildomai patikslinama, kokiomis sąlygomis neregistruotinas pramoginis laivas, kuris bus eksploatuojamas Lietuvos Respublikos pasienio ruože, įregistruojamas Vidaus vandenų laivų registre. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiama:

• Kodekso 16¹ straipsnio 1 dalis, keičiant subjektą, įgaliotą atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras. Šiuo metu vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka Administracija, kuri už teikiamą paslaugą ima valstybės rinkliavą.

Esamas reguliavimas tobulintinas dėl šių priežasčių:

1Administracija atlieka tiek techninių apžiūrų paslaugos suteikimo, tiek ir jos kontrolės funkcijas – atlieka technines apžiūras ir išduoda techninės apžiūros dokumentus, o saugios laivybos kontrolės metu tikrina vidaus vandenų transporto priemonių atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. 2. Laivybos sezono metu asmenų, siekiančių gauti techninės apžiūros paslaugą, skaičius viršija Administracijos pajėgumus tokiai paslaugai suteikti, sulaukiama skundų dėl nepakankamo paslaugos prieinamumo, registracijos sistemos nepatogumo ir kitų su paslauga susijusių aspektų. Manytina, kad suteikus teisę šią paslaugą teikti kitiems nei Administracija atestuotiems subjektams, būtų sudaromos prielaidos lanksčiau ir operatyviau reaguoti į rinkos poreikius, pasiūlyti patogesnę paslaugos teikimo formą, registracijos sistemą, pritraukti daugiau reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų ir kt. 3. Už techninės apžiūros atlikimą imama valstybės rinkliava nepadengia realių paslaugos suteikimo sąnaudų, vadinasi, šios paslaugos suteikimas yra iš dalies finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina tai, kad apskaičiuojant mokėtinos rinkliavos dydį skaičiuojamos tik šios išlaidos: išlaidos darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti, juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti, teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti, institucijos teikiamą paslaugą reglamentuojančiame ES reglamente nustatytos kitos išlaidos. Į valstybės rinkliavos dydį nėra įskaičiuojamos kitos sąnaudos, pavyzdžiui, išlaidos materialiajam turtui įsigyti (įrangai ir prietaisams, naudojamiems atliekant techninę apžiūrą).

Įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktą pasiūlymą, siūloma šioje dalyje nurodytiems atestuotiems asmenims suteikti teisę vykdyti ir burinių jachtų techninę apžiūrą, jei asmenys turi reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų, taip būtų išvengta dvigubos atestacijos reikalavimo.

• Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalis, aiškiau išdėstant pirmąjį sakinį ir nurodant, kad susisiekimo ministrui pavedama nustatyti juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, atliksiančių burinių jachtų techninę apžiūrą, atestavimo tvarką. Be to, patikslinama, kad pramoginių ir asmeninių laivų, kurie eksploatuojami tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Pabrėžtina, kad kitokių tarnybinių laivų (pvz., kurie atitinka vidaus vandenų laivų požymius), techninė apžiūra bus atliekama.
• Kodekso 16¹ straipsnio 4 dalis, siekiant tarpusavyje suderinti Kodekso 16¹ straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Dėl šios priežasties siūloma Kodekso 16¹straipsnio 4 dalyje įtvirtinti, kad pramoginių ir asmeninių laivų, kurie bus eksploatuojami ne vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba komerciniais tikslais, techninė apžiūra atliekama:
• naujų transporto priemonių – praėjus trejiems metams nuo įregistravimo Lietuvos Respublikoje dienos (palengvinama administracinė našta naujų transporto priemonių savininkams);
• prieš pradedant vidaus vandenų transporto priemones eksploatuoti, jei nuo vidaus vandenų transporto priemonės pastatymo praėję vieni metai.

Be to, nurodoma, kad pramoginio laivo, pastatyto vežti ne daugiau kaip 12 keleivių, naudojamo šio kodekso 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam keleivių vežimui, techninė apžiūra atliekama kas vienus metus papildomai patikrinant jo atitiktį reikalavimams, kurie taikomi mažiesiems laivams. Taip siekiama įtvirtinti aukštesnius saugos reikalavimus vidaus vandenų transporto priemonėms, naudojamoms ne asmeniniais tikslais, ir užtikrinti didesnę keleivių saugą.

• Papildyti Kodekso 16¹ straipsnį 6 dalimi ir įstatymo lygmeniu reglamentuoti, kokiais atvejais atliekama vidaus vandenų laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių neeilinė techninė apžiūra.
• Papildyti Kodekso 16¹ straipsnio 7 dalį 7 punktu ir nurodyti, kad techninė apžiūra, be kitų pagrindų, taip pat laikoma negaliojančia ir tais atvejais, kai Vidaus vandenų laivų registre nėra informacijos apie galiojančią techninę apžiūrą. Šis pakeitimas nulemtas siūlymo techninių apžiūrų atlikimą perduoti iš Administracijos Kodekso 16² straipsnio nustatyta tvarka atestuotiems asmenims. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija Kodekso 16² straipsnį. Siūloma nustatyti detalius reikalavimus, taikomus vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimui ir veiklai.

Nuostatos parengtos vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas), reikalavimais, taikomais licencijų išdavimo modeliui „G“. Be to, siūloma į įstatymo lygmenį perkelti dalį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 3-639 „Dėl Burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų ir šio straipsnio nuostatas išdėstyti vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo reikalavimais. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 18 straipsnį:

• Patikslinti šiuo metu galiojančio Kodekso 18 straipsnio 1–3 dalyse vartojamus vandens transporto specialistų kvalifikacijų pavadinimus.
• Pakeisti Kodekso 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2017/2397 nuostatas dėl vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo, ir papildyti Kodeksą nuostatomis dėl tarnybos stažo patvirtinimo. Paminėtina, kad įvertinus nedidelį mokymo įstaigų, šiuo metu rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus, suinteresuotumą rengti vidaus vandenų transporto specialistus pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 nuostatas, potencialiai nedidelį asmenų, pageidaujančių įgyti minėtąsias kvalifikacijos skaičių, taip pat tai, kad minėtoji direktyva numato 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu galios esami ES valstybių narių išduoti dokumentai, siūloma taikyti Direktyvos (ES) 2017/2397 39 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pasinaudoti išimtimi.

Dėl šios priežasties įgyvendinamos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus perkeliamos tik nuostatos, nurodytos Direktyvos (ES) 2017/2397 39 straipsnio 2 dalyje, susijusios su kvalifikacijos pažymėjimų ir tarnybos įrašų knygelės pripažinimu, galiojimo sustabdymu, sukčiavimo prevencija, sankcijomis ir pereinamojo laikotarpio nuostatomis.

• Įstatymo lygmeniu reglamentuoti vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius rengiančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų akreditavimo tvarką, suderintą su Licencijavimo pagrindų aprašo reikalavimais.
• Įtvirtinti, kad vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius egzaminuoja (tikrina teorines žinias) ir atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus išduoda Lietuvos transporto saugos administracija, o praktinius gebėjimus tikrina susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituota mokymo įstaiga, įmonė ar organizacija. Pažymėtina, kad tokiu siūlomu pakeitimu įstatymo lygmeniu bus įtvirtinta šiuo metu galiojanti, tačiau įstatymo įgyvendinamajame teisės akte apibrėžta tvarka, kad teorines ir praktines žinias tikrina skirtingi subjektai.

Kadangi praktiniams gebėjimams tikrinti yra reikalingas laivas, atitinkantis Administracijos direktoriaus nustatytus reikalavimus, o jam eksploatuoti reikia turėti ne tik žmogiškųjų išteklių su specialiomis kompetencijomis, bet ir papildomų lėšų jam išlaikyti (ir pirmiausia įsigijimui), buvo pasirinktas būtent toks egzaminavimo modelis. Pažymėtina, kad analogiškas modelis taikomas ir aviacijos srityje. Įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 19 straipsnį ir, įgyvendinant Direktyvos (ES) 2017/2397 nuostatas, patikslinti, kurie asmenys gali būti laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais, ir suteikti teisę Administracijai patvirtinti minėtoje direktyvoje nurodytų asmenų plaukiojimo laiką ar atliktas keliones Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 10 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 21 straipsnį ir sąvoką „laivas“ pakeisti į „vidaus vandenų transporto priemonė“, taip pat atlikti kitus redakcinius pakeitimus. ir nustatyti, kad pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei gali būti teikiama ir neatlygintinai. Įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 22¹straipsnį ir patikslinti laivybos sąvoką (formuluotės „plaukiojimas“ keičiama į tikslesnę sąvoką „eksploatavimas“, atsisakoma Kodekse nereglamentuojamų laivybos rūšių išvardijimo kaip perteklinės nuostatos), nustatoma, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklės, priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto, kurias tvirtina susisiekimo ministras, ir nurodoma, kokiomis priemonėmis užtikrinama saugi laivyba.

Įstatymo 13 ir 14 straipsniais pripažįstami netekusiais galios Kodekso 23 ir 24 straipsniai, nes jų nuostatos perkeliamos inkorporuojant į kitas Įstatymo projekto nuostatas (į Kodekso 6 straipsnį). Įstatymo projekto 15 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 24¹straipsnį ir patikslinti vidaus vandenų plaukiojimo rajono apibrėžimą. Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kodekso 25 straipsnį, nes jo nuostatos inkorporuotos į siūlomą išdėstyti nauja redakcija Kodekso 22¹ straipsnį. Įstatymo projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 26 straipsnį ir išplėsti valstybinę laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse priežiūrą atliekančių subjektų sąrašą – nurodyti, kad be Administracijos ją vykdo ir kitos priežiūros institucijos, kurioms įstatymų suteikta priežiūros teisė. Įstatymo projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 27 straipsnį ir įstatymo lygmeniu reglamentuoti vidaus vandenų transporto avarijų saugos tyrimų atlikimą ir laivavedžio veiksmus, įvykus laivo avarijai. Šiuo metu minėtuosius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 3-335 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių patvirtinimo“.

Įstatymo projekto 19 straipsniu siūloma papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu ir nustatyti, kokių veiksmų, įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai, privalo imtis kapitonas (škiperis) ar laivavedys. Įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamas Kodekso septintasis skirsnis, siekiant aiškiai ir detaliai reguliuoti keleivių ir bagažo vežimo būdus, keleivių ir vežėjų teises ir pareigas, bagažo saugojimo ir išdavimo, rastų daiktų saugojimo ar realizavimo tvarką. Siūloma išskirti šias keleivių ir bagažo vežimo rūšis:

• vežimą reguliariuoju reisu, kai keleiviai ar jų grupė vežami keleivių nurodytu maršrutu arba su vežėju sutartą trukmę ir gali būti išlaipinami kitoje, nei buvo įlaipinti, vietoje;
• vežimą užsakomuoju reisu; toks vežimas vykdomas vežėjo parinktu arba keleivių pasirinktu maršrutu (iš anksto nenustatytas, neskelbiamas) ir gali būti vykdomas ne tik keleivinės paskirties transporto priemone, bet ir bet kuria kita saugos reikalavimus atitinkančia vidaus vandenų transporto priemone, kuri turi būti valdoma asmenų, turinčių galiojančius dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikaciją ir teisę valdyti šią vidaus vandenų transporto priemonę (tiek vidaus vandenų transporto specialisto, tiek motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikaciją turintys asmenys);
• vežimą turistiniu reisu, kai keleiviai vežami vežėjo nustatytą trukmę ar sudarytu maršrutu ir yra išlaipinami toje pačioje vietoje, kur ir buvo įlaipinti. Šiai vežimo rūšiai taikomi reikalavimai, analogiški vežimui užsakomuoju reisu. Siūlomu reguliavimu siekiama atskirti komercinį ir nekomercinį keleivių vežimą – komerciniu vežimu laikomas bet kuris iš pirmiau nurodytų vežimo būdų (keleivių vežimas reguliariuoju reisu, užsakomuoju reisu ar turistiniu reisu) arba dalį šių vežimo būdų požymių turintis arba neatitinkantis nekomercinio vežimo apibrėžties vežimas.

Atsižvelgus į esamą faktinę situaciją, siūlomu nauju Kodekso 31 straipsniu nustatoma, kad keleivių ir transporto priemonių patekimo į keltą pirmumo tvarka nustatoma ne Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklėse, o vežėjo. Siūloma pakeisti Kodekso 32–37 straipsnius, perkelti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 272 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, tarp jų įtvirtinančias esmines vežimo sutarties nutraukimo ir pinigų už įsigytą bilietą grąžinimo sąlygas, supaprastinti maršrutų, vykdomų kelių savivaldybių teritorijose, derinimo tvarką. Siūlomas keleivių ir bagažo vežimo reguliavimo tobulinimas yra nulemtas tikslo užkirsti kelią mokestinių reikalavimų komercinės veiklos vykdymui nesilaikymui, ypač atsižvelgiant į teismų praktiką, kuria vadovaujantis keleivių vežimas nenustatytu maršrutu nėra pripažįstamas keleivių vežimo veikla. Įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamas Kodekso 41 straipsnis, siekiant panaikinti šiuo metu galiojančio reguliavimo netikslumus.

Kodekso 16¹ straipsnio 2 dalyje numatoma, kad techninės apžiūros metu tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai), o Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti susisiekimo ministro patvirtintus techninius reikalavimus, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą iki paskirties punkto. Nuostatas siūloma suvienodinti ir Kodekso 41 straipsnio 2 dalyje vartoti trumpinį „techniniai reikalavimai“, kaip tai nurodyta Kodekso 16¹straipsnio 1 dalyje. Įstatymo projekto 22 straipsniu nauja redakcija išdėstomas Kodekso priedas, pagal teisėkūros reikalavimus atsisakant nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltinius ir papildant priedą nuoroda į Direktyvą (ES) 2017/2397 ir Direktyvą 2021/1233. Įstatymo projekto 23 straipsniu nustatomos Įstatymo straipsnių įsigaliojimo nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad dalis jų įgyvendina ES teisės aktus, dalis susijusi su verslo sąlygų reguliavimu, o dalies įgyvendinimui reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis. ANK projektu siūloma pakeisti ANK 602 ir 683 straipsnius ir patikslinti vidaus vandenų transporto specialistų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pavadinimą vietoj „vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas“ vartoti sąvoką „vidaus vandenų transporto specialisto diplomas“ ir sąrašą papildyti Europos Sąjungos kvalifikacijos liudijimu, išduodamu pagal Direktyvą (ES) 2017/2397. 5.

5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma, priešingai – numatoma, kad bus teigiamas poveikis vidaus vandenų transporto teisinių santykių reguliavimui. Priėmus Įstatymo projektą bus suvienodintos Kodekso nuostatos ir jose vartojamos formuluotės, pašalintos esamo reguliavimo spragos ar neatitikimai tarp keleto to paties teisės akto konkuruojančių nuostatų, užtikrintas vienodas ir sisteminis teisės akto taikymas, pašalintos korupcinės rizikos dėl paslaugos teikimo ir jos kontrolės funkcijos sutelkimo vienoje institucijoje, nuostatos, kurios pagal jų prigimtį turi būti reguliuojamos įstatymo galios teisės aktu, perkeltos iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, bus sudarytos prielaidos operatyviau ir patogiau teikti vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas. Įtvirtinus skirtingas keleivių vežimo rūšis, aiškiai apibrėžus jų požymius, bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui vengiant komercinei veiklai taikomų reikalavimų bei užtikrinama didesnė keleivių, besinaudojančių vidaus vandenų transporto priemonėmis, sauga. Užkirtus kelią vykdyti komercinę veiklą, teikiant keleivių vežimo paslaugas, pasinaudojant reguliavimo spraga ar neišsamiu reguliavimu, bus užtikrintos sąžiningos konkurencijos tarp skirtingų minėtas paslaugas teikiančių subjektų sąlygos, didinamas valstybės mokestinių pajamų surinkimas į valstybės biudžetą. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas turės teigiamą poveikį mažinant prielaidas neteisėtam keleivių ir bagažo vežimui, vengiant komercinei veiklai taikomų reikalavimų /mokesčių, atskiriant techninių apžiūrų vykdymo ir kontrolės funkcijas ir kt. 7.

7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų priėmimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, dėl aiškesnio keleivių vežimo veiklos reguliavimo, prielaidų piktnaudžiauti neišsamiu teisiniu reguliavimu panaikinimo ir sąžiningos konkurencijos tarp vidaus vandenų transporto paslaugas teikiančių vežėjų užtikrinimo. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Pritarus įstatymų projektų nuostatoms, kiti įstatymai neturės būti keičiami. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymams įgyvendinti reikės pakeisti:

1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;

2Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr.

272 „Dėl Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“;

3Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 3-335 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklių patvirtinimo“;

4Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 3-199 „Dėl Vidaus vandenų transporto specialistų rengimo taisyklių patvirtinimo“;

5Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 3-479 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 3-600 „Dėl Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 3-501 „Dėl Mokymo įstaigų, rengiančių vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“;

8Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 3-639 „Dėl Burinių jachtų techninių apžiūrų atlikimo ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, siekiančių atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13.

13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Paminėtina, kad Įstatymo projektu lengvinami reikalavimai asmenims, vidaus vandenų transporto priemones eksploatuojantiems pramoginiais tikslais, retinamas techninių apžiūrų atlikimo dažnis, todėl didėja poreikis vykdyti vidaus vandenų transporto priemonių priežiūrą jų realios eksploatacijos metu, siekiant užtikrinti, kad asmenys laikytųsi teisės aktų reikalavimo, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga viso jos eksploatavimo metu. Šiai funkcijai atlikti, preliminariais skaičiavimais, reikėtų apie trijų papildomų etatų (t. y., apie 68 tūkstančių eurų per metus Administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui). Įvertinus tai, kad dėl vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų vykdymo funkcijos perdavimo atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams planuojama žmogiškuosius išteklius (3 Administracijos darbuotojų pareigybes, kurioms priskirtas vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų vykdymas) perskirstyti minėtai vidaus vandenų transporto priemonių priežiūros funkcijai vykdyti, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. Įstatymų projektai bus patikslinti pagal įstatymų projektų derinimo metu pateiktus specialistų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas. 15. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai

„Keleivių vežimas“, „techninė apžiūra“, „burinė jachta“, „avarijų tyrimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teisės departamento išvada

2021-12-08 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22,

22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIų, septintojo skirsnio ir priedo PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹STRAIPSNIU ir 23, 24, 25

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMo

PROJEKTO

2021-12-13 Nr. XIVP-1208 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Po įstatymo projekto pavadinimu turėtų būti įrašyti metai „2021

m.“. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 112 punktą, pirmą kartą minimas institucijos pavadinimas turi būti rašomas pilnai. Atsižvelgiant į tai, projekto

4 straipsniu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – keičiamo

įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 3. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² 1 dalies 4 punktas, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai bei 3 dalis,

19 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio 1 dalies 4 ir 5

punktai ir 23 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 16 dalies 1 punktas. 4.

4. Derinant projekto nuostatas su

keičiamo įstatymo nuostatomis tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 4 ir 5 dalys taip pat pildytinos, juose nustatant valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojų funkciją ženklinti vidaus vandenų kelius (kaip tai nustatoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje). 5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose“ nebūtų tikslinga įrašyti žodžių „gali būti statomi ir vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių“. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnyje yra pateikiamas vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nelieka „krovininio vidaus vandenų laivo“ apibrėžimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 4¹straipsnis reglamentuoja ne tik krovinių vežimą krovininiais vidaus vandenų laivais, bet ir tam tikro krovininio vidaus vandenų laivo dydžio eksploatavimą susieja su valdytojo pareiga įgyti licenciją. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras „vidaus vandenų laivo“ apibrėžimas, atskirai neklasifikuojant „krovininio vidaus vandenų laivo“ yra pakankamas. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar krovininių laivu būtų laikomas, bet koks krovinius vežantis laivas, nepatenkantis į mažųjų laivų kategoriją, ar, vis dėlto, krovininiu laivu būtų laikomas tik toks laivas, kurio dedveitas didesnis kaip

200 tonų esant didžiausiajai grimzlei. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo

įstatymo 4¹straipsnio 3 dalyje yra vartojama ir „krovininio kelto” sąvoka, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 dalyje įtvirtinamas „kelto“ apibrėžimas apima tik vidaus vandenų laivą, skirtą keleivių ir (ar) transporto priemonių perkėlimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, sistemiškai derinant jas su keičiamame įstatyme naudojama terminija. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad tarnybinis laivas yra vidaus vandenų ar pramoginis laivas, naudojamas valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti (pabraukta mūsų). Vadovaujantis projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, pramoginis laivas yra bet kuriuo būdu varoma sportui ir laisvalaikiui skirta vidaus vandenų transporto priemonė. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip sportui ir laisvalaikiui skirtas pramoginis laivas galėtų būti naudojamas „valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti“. 8. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio pradžioje po žodžių

„vidaus vandenų transporto priemonių“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas transporto priemones“ (nes būtent šioje dalyje yra nurodytos išimtys iš bendrosios taisyklės). 9. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje mažųjų laivų kategorija yra išskiriama ir nurodoma kaip papildoma prie vidaus vandenų laivų kategorijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 ir 3 dalių apibrėžimus, mažasis laivas yra viena iš vidaus vandenų laivo rūšių, todėl jos išskyrimo šioje dalyje tikslingumas nėra aiškus. 10. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje reglamentuojami atvejai, kada vidaus vandenų transporto priemonei turėtų būti atlikta neeilinė techninė apžiūra.

Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje išvardintais atvejais minėta neeilinė techninė apžiūra būtų privaloma, ar tik rekomendacinio pobūdžio, nes ji būtų atliekama tik „vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą“. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų vidaus vandenų transporto priemonės savininkui nepateikus prašymo atlikti neeilinę techninę apžiūrą. 11. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje žodžiai „savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje“ keistini žodžiais „savininkui pateikus prašymą šio straipsnio 1 dalyje“. 12. Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 7 dalies 7 punkte yra numatoma, kad techninė apžiūra laikoma negaliojančia, kada nėra informacijos apie galiojančią techninę apžiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kieno galiojanti techninė apžiūra turi būti nurodyta Vidaus vandenų laivų registre, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio

7 dalies 7 punktą patikslinti. 13. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamas vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 16² straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik minimų asmenų atestavimą, bet ir šių asmenų pareigas, atestacijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą.

Atsižvelgiant į tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio pavadinimas tikslintinas arba nuostatos reglamentuojančios minimų asmenų pareigas, atestacijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą dėstytinos atskirais straipsniais. 14. Siekiant aiškumo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „šiuos reikalavimus“ siūlytina įrašyti žodį

„visus“, kadangi juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar

organizacijų filialai privalo atitikti visus reikalavimus nurodytus projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. 15. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 2 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį“. 16. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad technines apžiūras atliekantys specialistai „privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio, nes technines apžiūras atliekantiems specialistams nenustato pareigos turėti jokio minėtą kompetenciją patvirtinančio dokumento (kvalifikacijos pažymėjimo, išlaikyto egzamino patvirtinimo ar pan.). Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto nuostatas tikslinti. 17. Siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, detalizuojant sąvokos „techninis išsilavinimas“ turinį ir nustatant darbo patirties laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje trukmę. 18.

18Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 2 ir 3 dalyse yra

nustatomi reikalavimai atestuotis siekiančių asmenų darbuotojams, atliekantiems technines apžiūras, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 16² straipsnio 4, 7, 8 dalys, 10 dalies 1 punktas bei 15 dalis, papildant jas nuoroda ir į keičiamo įstatymo 16² straipsnio 2 ir 3 dalis. 19. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į Licencijų informacinę sistemą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti ir nurodyti, kad šią sistemą tvarko valstybės įmonė Registrų centras. 20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 7 dalyje reikėtų nurodyti atsisakymo atestuoti asmenį šioje dalyje nurodytais pagrindais teisines pasekmes, t.y., nėra aišku, ar atsisakymas atestuoti asmenį, pvz., jeigu buvo pateikti ne visi dokumentai, nėra kliūtis iš karto po sprendimo priėmimo vėl kreiptis dėl atestacijos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 13 daliai. 21. Iš projekto nuostatų nėra aiškus projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 10 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo atestuotiems asmenims vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas, turinys, nes, pirma, juridiniams asmenims Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nėra taikomas, antra, svarstytina, ar jis galėtų būti taikomas ir tokių subjektų darbuotojams. 22. Pastebėtina, kad nėra aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte naudojamos sąvokos „jūrininkas“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Vertinant keičiamo įstatymo 18 straipsnį, taip pat pažymime, kad 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-664, kuriuo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 5 punktu, ir kuris įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekte numatytą 18 straipsnio 2 dalies redakciją, derinant ją su jau priimtais pakeitimais. 23. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, kad pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei teikiama, tik jeigu yra vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto

10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis įpareigoja kapitoną

(škiperį) ar laivavedį, gavusį nelaimės signalą ar aptikusį pavojuje vidaus transporto priemonę, suteikti jai pagalbą. Iš siūlomo reguliavimo nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis, t.y. nėra aišku ar kapitonas (škiperis) ar laivavedys, gavęs nelaimės signalą ar aptikęs pavojuje vidaus transporto priemonę privalo suteikti pagalbą ar šios pagalbos neteikti, jeigu nėra vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 24. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra pateikiami kelios vidaus vandenų transporto priemonės avarijos sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. 25. Atsižvelgiant į rekomendacijų, 112 punktą, pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas turi būti rašomas pilnai. Atsižvelgiant į tai, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Civilinis kodeksas“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 26.

26. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2

punkte siūloma nustatyti, kad keleivis turi teisę kitą bagažą vežtis už nustatytą užmokestį. Svarstytina ar siekiant aiškumo, nereikėtų nurodyti kur šis užmokestis yra nustatomas. 27. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsniu siūloma reglamentuoti vežimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad minėtos sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygos taikomos tik tiems keleiviams, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatos. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas atitinka jame dėstomų nuostatų turinį. 28. Projekto 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos nuostatos susijusios su vidaus vandenų transporto specialistais ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiais. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio nuostatos susijusios ne tik su vidaus vandenų transporto specialistais ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, bet ir su nuostatomis dėl dokumentų, galiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, nuostatomis susijusiomis su juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimu, pareigomis, reikalavimais jiems, taip pat reikalavimais mokymo įstaigoms ir jų pareigomis, taip pat nuostatomis susijusiomis su atestatų išdavimu, galiojimo sustabdymu ir panaikinimu. Atsižvelgiant į tai 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio pavadinimas tikslintinas arba šio straipsnio nuostatos dėstytinos atskirais straipsniais. 29. Projekto 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio

20 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Transporto saugos administracija

panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija ir (ar) suklastoti dokumentai.

Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis transporto saugos administracija galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atestacijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „ ir (ar) suklastoti dokumentai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2022-01-13 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22,

22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIų, septintojo skirsnio ir priedo PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹STRAIPSNIU ir 23, 24, 25

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMo

PROJEKTO

2022-01-18 Nr. XIVP-1208(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: tikslintinos projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse keičiamo įstatymo 16¹straipsnio

2 dalies nuostatos, derinant jas su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15

straipsnio 13 dalimi - Tarnybinis laivas – vidaus vandenų transporto priemonė valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2022-01-13 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIDAUS

VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 16¹, 16², 18, 19, 21, 22,

22¹, 24¹, 26, 27, 41 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKIRSNIO IR

PRIEDO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 27¹STRAIPSNIU IR 23, 24,

25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1208

2022-01-12 Nr. 108-P-02

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu)

dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13

1. Po

įstatymo projekto pavadinimu turėtų būti įrašyti metai „2021 m.“. Pritarti Juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą, ty. įrašyti tikslius metus. Atsižvelgiant į tai, kad projektas svarstomas 2022 m., o ne 2021 m., siūloma po projekto pavadinimo eilutę išdėstyti taip: „2022 m. d. Nr.“²

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁴

2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo

rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 112 punktą, pirmą kartą minimas institucijos pavadinimas turi būti rašomas pilnai.

Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžius „Lietuvos Respublikos“, o šią dalį išdėstyti taip:

„2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir

vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – susisiekimo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos aAplinkos ministerija.“³

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²

3. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų nuostatos turėtų

būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 6 straipsnio 4 dalis, 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² 1 dalies 4 punktas, 8 straipsniu keičiamo įstatymo

18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai bei 3 dalis, 19 straipsniu keičiamo

įstatymo 27¹straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai ir 23 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 16 dalies 1 punktas.

Pritarti Juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, projekto 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² 1 dalies 4 punktą, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 3 dalį, 19 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio

1 dalies 4 ir 5 punktą ir 23 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 18

straipsnio 16 dalies 1 punktą. 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Vidaus vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandenų keliai,

navigacinius ženklus, nurodytus Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, turi teisę statyti, o juos pastačius – pareigą prižiūrėti vidaus vandenų kelių valdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuose vandens telkiniuose esančių uostų, prieplaukų ir krantinių valdytojai, suderinę su Transporto saugos administracija. (kKai ženklus stato ne vidaus vandenų kelio valdytojas, ženklų įrengimo sąlygas būtina derinti ir su vidaus vandenų kelio valdytojuk). Ženklai, nurodyti Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, suderinus su Transporto saugos administracija, gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių, o už ženklų pastatymą ir priežiūrą atsakingi juos pastatę asmenys.“ Projekto 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Papildyti 16¹ straipsnį 6¹dalimi: „6¹.

Įvykus vidaus vandenų laivo, mažojo laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės (toliau šioje dalyje – vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, atsiradus poreikiui vidaus vandenų transporto priemonei atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai atlikti, (kai tam kartui keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai), (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama vidaus vandenų transporto priemonėje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai, vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta atliekama vidaus vandenų transporto priemonės neeilinė techninė apžiūra. Neeilinę techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas turi būti vidaus vandenų transporto priemonėje viso vienkartinio reiso metu.“ Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) kai siekiama būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto

priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą - būti akredituoti kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas.

Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“ (kai siekiama būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą).“ Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 27¹straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktą išdėstyti taip:

• 4) susisiekimo ministro nustatyta tvarka nedelsdamas bet (ne vėliau kaip tą pačią dieną) pranešti apie tai

vidaus vandenų transporto priemonės savininkui ir Transporto saugos administracijai;

5) susisiekimo ministro nustatyta tvarka apie vidaus vandenų transporto priemonių avarijas, įvykusias Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ar Šventosios jūrų uosto akvatorijose, Būtingės naftos terminalo akvatorijoje ir prieigose nedelsdami bet (ne vėliau kaip tą pačią dieną) papildomai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 16 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) visą mokymo įstaigos veiklos vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (atitiktis šiems reikalavimams turi būti užtikrinama visą mokymo įstaigos veiklos vykdymo laikotarpį);“⁴ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13² 4.

Derinant projekto nuostatas su keičiamo įstatymo nuostatomis tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 4 ir 5 dalys taip pat pildytinos, juose nustatant valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojų funkciją ženklinti vidaus vandenų kelius (kaip tai nustatoma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje). Pritarti Siūloma pakeisti 6 straipsnio 4 ir 5 dalis. Įvertinus tai, kad dėl šio pakeitimo 6 straipsnio beveik visos dalys būtų keičiamos, siūloma išdėstyti šį straipsnį nauja redakcija. „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio straipsnį 1 dalį ir ją jį išdėstyti

taip:

„1. Vidaus vandenų keliai – Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančių upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių ir Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių marių dalies nustatyto ilgio vandens juostos, kurios įtrauktos į vidaus vandenų kelių sąrašus.“

2. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o

vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – susisiekimo ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos aAplinkos ministerija.“

3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti

taip:

„3. Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja

vidaus vandenų kelių valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro tvirtinamomis vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis.“

4Papildyti 6 straipsnį nauja 6 dalimi:

4.

Vyriausybė skiria valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytoją, kuris tvarko, prižiūri, ženklina ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius. 5. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą, ženklinimą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė. „6. Vidaus vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandenų keliai, navigacinius ženklus, nurodytus Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, turi teisę statyti, o juos pastačius – pareigą prižiūrėti vidaus vandenų kelių valdytojai, savivaldybių administracijos ir šiuose vandens telkiniuose esančių uostų, prieplaukų ir krantinių valdytojai, suderinę su Transporto saugos administracija. (kKai ženklus stato ne vidaus vandenų kelio valdytojas, ženklų įrengimo sąlygas būtina derinti ir su vidaus vandenų kelio valdytojuk). Ženklai, nurodyti Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklėse, suderinus su Transporto saugos administracija, gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių, o už ženklų pastatymą ir priežiūrą atsakingi juos pastatę asmenys. 7. Transporto saugos administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.“

5. Buvusias 6 straipsnio 6 ir 7 dalis laikyti

atitinkamai 7 ir 8 dalimis. 5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²

5Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo,

projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių

„gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose“ nebūtų tikslinga

įrašyti žodžių „gali būti statomi ir vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių“.

Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „gali būti statomi ir kituose vidaus vandens telkiniuose“ tikslinga įrašyti žodžių „gali būti statomi ir vidaus vandens telkiniuose, kuriuose nėra vidaus vandenų kelių“. Visa 6 straipsnio redakcija pateikta 3 pastaboje. 6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁴

6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15

straipsnyje yra pateikiamas vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, nelieka „krovininio vidaus vandenų laivo“ apibrėžimo, tuo tarpu keičiamo įstatymo 4¹straipsnis reglamentuoja ne tik krovinių vežimą krovininiais vidaus vandenų laivais, bet ir tam tikro krovininio vidaus vandenų laivo dydžio eksploatavimą susieja su valdytojo pareiga įgyti licenciją. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras „vidaus vandenų laivo“ apibrėžimas, atskirai neklasifikuojant „krovininio vidaus vandenų laivo“ yra pakankamas. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar krovininių laivu būtų laikomas, bet koks krovinius vežantis laivas, nepatenkantis į mažųjų laivų kategoriją, ar, vis dėlto, krovininiu laivu būtų laikomas tik toks laivas, kurio dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 4¹straipsnio 3 dalyje yra vartojama ir „krovininio kelto” sąvoka, tuo tarpu keičiamo įstatymo 12 dalyje įtvirtinamas „kelto“ apibrėžimas apima tik vidaus vandenų laivą, skirtą keleivių ir (ar) transporto priemonių perkėlimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, sistemiškai derinant jas su keičiamame įstatyme naudojama terminija. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio redakcijoje nėra nei

„krovininio laivo“, nei „krovininio kelto“ sąvokos, todėl Įstatymo projektu de

facto nėra sukuriamas naujas reguliavimas Įstatymo 4(1) straipsnio atžvilgiu. Manytina, kad krovininio laivo sąvokos įtvirtinimas yra netikslingas, o Įstatymo 4(1) straipsnis ateityje, vykdant sisteminę Kodekso nuostatų peržiūrą, turėtų būti tikslinamas, vietoj sąvokos „krovinis vidaus vandenų laivas“ vartojant

„krovinius vežantis vidaus vandenų laivas“ arba „vidaus vandenų laivas“

(pastarasis variantas siūlytinas įvertinus tai, kad licencija, numatyta 4(1) straipsnyje, yra numatyta veiklai, o ne transporto priemonei, tuo tarpu galimybė vežti krovinius tam tikro tipo laivais kildinama iš sisteminio įvairių Kodekso ir kitų teisės aktų taikymo). 7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁴

7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15

straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad tarnybinis laivas yra vidaus vandenų ar pramoginis laivas, naudojamas valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti (pabraukta mūsų). Vadovaujantis projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, pramoginis laivas yra bet kuriuo būdu varoma sportui ir laisvalaikiui skirta vidaus vandenų transporto priemonė. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip sportui ir laisvalaikiui skirtas pramoginis laivas galėtų būti naudojamas „valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti“.

Pritarti Pritarti argumentams ir siūlyti išdėstyti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 13 dalyje sąvoką „tarnybinis laivas“ taip: „13. Tarnybinis laivas – vidaus vandenų transporto priemonė, ar pramoginis laivas, naudojamas naudojama valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti.”⁸

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁶

1

8. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto

6 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio pradžioje po žodžių „vidaus vandenų

transporto priemonių“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas transporto priemones“ (nes būtent šioje dalyje yra nurodytos išimtys iš bendrosios taisyklės). Pritarti iš dalies Pritartina, kad šios nuostatos yra susijusios ir jų taikymas turi būti sistemiškas, tačiau akcentuotina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies įsigaliojimo datos yra skirtingos, todėl esamas reguliavimas yra darnus, pakankamas ir projekto tikslinti nereikia. 6 straipsnio 1 dalis įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d., tuo tarpu šio straipsnio 2 dalis įsigalios 2022 m. gegužės 1 d., o šia dalimi keičiamo 16(1) straipsnio 2 dalis kita redakcija įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d., kuria ir bus užtikrintas suderinamumas su projekto 6 straipsnio 1 dalimi (kaip tai nustatyta projekto 23 straipsnio 4 dalyje). 9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁶

4

9. Nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo

įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje mažųjų laivų kategorija yra išskiriama ir nurodoma kaip papildoma prie vidaus vandenų laivų kategorijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo

15 straipsnio 1 ir 3 dalių apibrėžimus, mažasis laivas yra viena iš vidaus

vandenų laivo rūšių, todėl jos išskyrimo šioje dalyje tikslingumas nėra aiškus.

Pritarti Pritarti argumentams ir patikslinti Projektą pagal pastabą, projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje išbraukiant žodžius „mažojo laivo,“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4Papildyti 16¹ straipsnį 6¹dalimi:

„6¹. Įvykus vidaus vandenų laivo, mažojo laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės (toliau šioje dalyje

• vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, atsiradus poreikiui vidaus vandenų transporto priemonei atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai atlikti, (kai tam kartui keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai), (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama vidaus vandenų transporto priemonėje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai, vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta atliekama vidaus vandenų transporto priemonės neeilinė techninė apžiūra.

Įvykus vidaus vandenų laivo, mažojo laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės (toliau šioje dalyje

• vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, atsiradus poreikiui vidaus vandenų transporto priemonei atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba konkrečiai veiklai atlikti, (kai tam kartui keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiam eksploatavimui įtakos turintys parametrai), (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius vidaus vandenų transporto priemonę, jeigu tokio pertvarkymo metu pakeičiami vidaus vandenų transporto priemonės matmenys, didžiausias leistinas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama vidaus vandenų transporto priemonėje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai, vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi būti atlikta atliekama vidaus vandenų transporto priemonės neeilinė techninė apžiūra. Neeilinę techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas turi būti vidaus vandenų transporto priemonėje viso vienkartinio reiso metu.“ 10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁶

4

10. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo

16¹ straipsnio 6¹ dalyje reglamentuojami atvejai, kada vidaus vandenų transporto priemonei turėtų būti atlikta neeilinė techninė apžiūra.

Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje išvardintais atvejais minėta neeilinė techninė apžiūra būtų privaloma, ar tik rekomendacinio pobūdžio, nes ji būtų atliekama tik „vidaus vandenų transporto priemonės savininkui pateikus prašymą“. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų vidaus vandenų transporto priemonės savininkui nepateikus prašymo atlikti neeilinę techninę apžiūrą. Pritarti Pritarti argumentams ir patikslinti 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalį, nustatant, kad šioje dalyje nurodytais atvejais neeilinė techninė apžiūra yra privaloma ir atsisakyti žodžių „savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje“. Projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalies redakcija pateikta 9 pastaboje. 11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁶

4

11. Projekto

6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje

žodžiai „savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio 1 dalyje“ keistini žodžiais „savininkui pateikus prašymą šio straipsnio 1 dalyje“. Pritarti Pritarti pateiktiems argumentams, tačiau įvertinus 10 pastabą, siūloma 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalyje žodžių „savininkui pateikus prašymą 16¹ straipsnio

1 dalyje“ iš viso atsisakyti. Projekto

6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 6¹ dalies

redakcija pateikta 9 pastaboje. 12

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁶

5

12. Projekto

6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 7

dalies 7 punkte yra numatoma, kad techninė apžiūra laikoma negaliojančia, kada nėra informacijos apie galiojančią techninę apžiūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kieno galiojanti techninė apžiūra turi būti nurodyta Vidaus vandenų laivų registre, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio

7 dalies 7 punktą patikslinti. Pritarti

Pritarti pastabai ir papildyti, kad vidaus vandenų transporto priemonės techninė apžiūra laikoma negaliojančia, kai Vidaus vandenų laivų registre nėra informacijos apie galiojančią vidaus vandenų transporto priemonės techninę apžiūrą. Paminėtina, kad ši nuostata sistemiškai taikoma su įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo 16² straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostata, nustatančia, kad technines apžiūras atliekantys atestuoti asmenys informaciją apie atliktą techninę apžiūrą privalo pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip:

„5. Papildyti 16¹ straipsnio 7 dalį 7 punktu:

„7) Vidaus vandenų laivų registre nėra informacijos apie

galiojančią vidaus vandenų transporto priemonės techninę apžiūrą.“¹³ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

13. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio pavadinimas

nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamas vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad 16² straipsnio nuostatos reglamentuoja ne tik minimų asmenų atestavimą, bet ir šių asmenų pareigas, atestacijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą.

Atsižvelgiant į tai projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio pavadinimas tikslintinas arba nuostatos reglamentuojančios minimų asmenų pareigas, atestacijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą dėstytinos atskirais straipsniais. Pritarti Juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir išdėstyti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio pavadinimą taip: „16² straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų pareigos, atestavimas, atestavimo galiojimo sustabdymas ir atestavimo galiojimo panaikinimas“. 14

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

14. Siekiant

aiškumo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „šiuos reikalavimus“ siūlytina įrašyti žodį „visus“, kadangi juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai privalo atitikti visus reikalavimus nurodytus projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Pritarti Juridinės technikos pastaba, todėl siūloma patikslinti projektą pagal pastabą ir išdėstyti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „šiuos reikalavimus“ siūlytina įrašant žodį „visus“ ir šios dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

„1. Juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar

organizacijų filialai, siekiantys būti atestuoti atlikti visų vidaus vandenų transporto priemonių ar dalies jų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), turi atitikti visus šiuos reikalavimus:“¹⁵ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13⁷ 15.

Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

2 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „turėti aukštąjį (arba jam prilygintą)

išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį“. Pritarti Pritarti pastabai ir siūlyti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) turėti aukštąjį

(arba jam prilygintą) išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį srities išsilavinimą;“. 16

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

16. Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad technines apžiūras

atliekantys specialistai „privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas“. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra deklaratyvaus pobūdžio, nes technines apžiūras atliekantiems specialistams nenustato pareigos turėti jokio minėtą kompetenciją patvirtinančio dokumento (kvalifikacijos pažymėjimo, išlaikyto egzamino patvirtinimo ar pan.). Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto nuostatas tikslinti. Pritarti Pritartina, kad atestavimo procedūros sudėtine dalimi neturėtų būti deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, todėl siūloma šio reikalavimo atsisakyti – išbraukti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalies 1 punktą, likusias dalis pernumeruoti, o šią dalį išdėstyti taip: „3.

Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas;

2) privalo turėti techninį technologijos mokslų studijos krypties išsilavinimą ir darbo patirties ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje;

32) ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą. 17

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

17. Siūlytina

tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, detalizuojant sąvokos „techninis išsilavinimas“ turinį ir nustatant darbo patirties laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje trukmę. Pritarti Atsižvelgti į pastabą, nustatyti, kad privaloma turėti technologijos mokslų studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje, ir šią dalį išdėstyti taip: „3.

Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas;

2) privalo turėti techninį technologijos mokslų studijos krypties išsilavinimą ir darbo patirties ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje;

32) ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą.“¹⁸

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

18. Atsižvelgiant

į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatomi reikalavimai atestuotis siekiančių asmenų darbuotojams, atliekantiems technines apžiūras, tikslintinos ir keičiamo įstatymo 16² straipsnio 4, 7, 8 dalys, 10 dalies 1 punktas bei 15 dalis, papildant jas nuoroda ir į keičiamo įstatymo 16² straipsnio

2 ir 3 dalis. Pritarti

Juridinės technikos pastaba. Siūloma patikslinti projektą ir projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

4, 7, 8 dalis, 10 dalies 1 punktą bei 15 dalį papildyti nuoroda ir į keičiamo įstatymo 16² straipsnio 2 ir 3 dalis, o visą straipsnį išdėstyti taip: Pakeisti 16² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16² straipsnis.

Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų pareigos, atestavimas, atestavimo galiojimo sustabdymas ir atestavimo galiojimo panaikinimas

1. Juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar

organizacijų filialai, siekiantys būti atestuoti atlikti visų vidaus vandenų transporto priemonių ar dalies jų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

1) turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas, kurių reikia vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti;

2) turėti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia atitinkamų vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

3) turėti ne mažiau kaip keturis technines apžiūras atliekančius specialistus;

4) kai siekiama būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą – būti akredituoti kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC

17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės

įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“ (kai siekiama būti atestuoti atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą). 2.

2. Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti vidaus vandenų transporto

priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį srities išsilavinimą;

2) turėti vidaus vandenų transporto specialisto diplomą ar kvalifikacijos liudijimą;

3) turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje. 3. Kai asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

1) privalo išmanyti atestuojamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus, normatyvinius dokumentus ir technologijas;

2) privalo turėti techninį technologijos mokslų studijos krypties išsilavinimą ir darbo patirties ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje;

32) ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip du specialistai privalo būti burinės jachtos laivavedžiai, turintys ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų buriavimo stažą. 4. Asmenys turi pateikti Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos prašymą ir atestavimo reikalavimuose nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 1-3 dalyjse nurodytiems reikalavimams. 5.

5. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti

ne visi privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi atestavimo reikalavimuose nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą. 6. Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą atestuoti arba atsisakyti atestuoti asmenį ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į valstybės įmonės Registrų centro tvarkomą Licencijų informacinę sistemą. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas asmens atestavimu. 7. Sprendimas atsisakyti atestuoti asmenį priimamas, jeigu prašymą pateikęs asmuo neatitinka šio straipsnio 1-3 dalyjse nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 5 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestavimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Asmuo atestuojamas neribotam terminui, jeigu atitinka šio straipsnio 1-3 dalyjse nustatytus reikalavimus. 9. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia atestuoto asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, sprendimo dėl atestacijos numerį, išdavimo datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja, informaciją apie vidaus vandenų transporto priemones, kurių technines apžiūras asmuo atestuotas atlikti.

Duomenys apie asmenį, kuris atestuotas, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais. 10. Atestuoti asmenys privalo:

1) užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1-3 daliesių reikalavimams;

2) vykdyti tik vidaus vandenų transporto priemonių, kurios įrašytos į sprendimą dėl atestavimo, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, technines apžiūras;

3) informaciją apie atliktą techninę apžiūrą pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui;

4) naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

5) užtikrinti, kad techninę apžiūrą atliktų tik technines apžiūras atliekantys specialistai, atitinkantys šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių (-ies) reikalavimus;

6) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas;

7) užtikrinti, kad technines apžiūras atliekančių specialistų atlygis nebūtų tiesiogiai susijęs su jų atliktų techninių apžiūrų rezultatais;

87) sudaryti sąlygas Transporto saugos administracijos darbuotojams be išankstinio pranešimo dalyvauti atliekant techninę apžiūrą. 11.

11. Nustačiusi šio straipsnio 10 dalyje

nustatytų reikalavimų pažeidimą, Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo raštu įspėja asmenį apie galimą atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai. 12. Jeigu per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių asmuo buvo įspėtas, Transporto saugos administracija sustabdo atestacijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai. 13. Atestacijos galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per

3 darbo dienas nuo dienos, kai per Transporto saugos administracijos

nustatytą terminą pašalinami šio straipsnio 10 dalyje nurodyti pažeidimai, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, ir asmuo apie tai raštu informuoja Transporto saugos administraciją. 14. Atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį asmuo privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos.

Taip pat atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:

1) asmuo pateikia prašymą panaikinti atestacijos galiojimą;

2) paaiškėja, kad atestacijai gauti buvo pateikti melagingi (klaidingi) duomenys;

3) asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;

4) asmuo pakartotinai per vienus metus 3 kartus buvo įspėtas dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, laikytini mažareikšmiais. 15. Asmenų veiklos priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant asmenų priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų veiklos patikrinimus ir teikti Transporto saugos administracijai paaiškinimus. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas vykdomas, privalo sudaryti Transporto saugos administracijai ir jos įgaliotiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir (ar) valstybės tarnautojams patikrinimui reikiamas sąlygas ir pateikti patikrinimui reikalingą informaciją ir reikalingus dokumentus Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka. 16. Asmuo, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą arba kuriam vadovauja fizinis asmuo, vadovavęs asmeniui, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2 ar 4 punktą, negali būti atestuotas anksčiau negu praėjus 12 mėnesių nuo atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“¹⁹ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-13⁷ 19.

Projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

6 dalyje nurodoma, kad informacija apie atestuotą asmenį įrašoma

į Licencijų informacinę sistemą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome patikslinti ir nurodyti, kad šią sistemą tvarko valstybės įmonė Registrų centras. Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma patikslinti projektą ir projekto

7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

6 dalyje nurodyti, kad Licencijų informacinę sistemą tvarko

valstybės įmonė Registrų centras ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 15 darbo

dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą atestuoti arba atsisakyti atestuoti asmenį ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į valstybės įmonės Registrų centro tvarkomą Licencijų informacinę sistemą. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas asmens atestavimu.“²⁰

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

20. Siekiant

teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

7 dalyje reikėtų nurodyti atsisakymo atestuoti asmenį šioje dalyje nurodytais

pagrindais teisines pasekmes, t.y., nėra aišku, ar atsisakymas atestuoti asmenį, pvz., jeigu buvo pateikti ne visi dokumentai, nėra kliūtis iš karto po sprendimo priėmimo vėl kreiptis dėl atestacijos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 13 daliai.

Pritarti Siūloma nustatyti, kad sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestavimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„ 7. Sprendimas atsisakyti atestuoti asmenį

priimamas, jeigu prašymą pateikęs asmuo neatitinka šio straipsnio 1-3 dalyjse nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 5 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestavimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“²¹

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁷

21. Iš

projekto nuostatų nėra aiškus projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio

10 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo atestuotiems asmenims vengti

viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas, turinys, nes, pirma, juridiniams asmenims Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nėra taikomas, antra, svarstytina, ar jis galėtų būti taikomas ir tokių subjektų darbuotojams. Pritarti Pritarti pastabai ir patikslinti projektą, atsisakant projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 16² straipsnio 10 dalies 6 punkto, likusius šios dalies punktus pernumeruoti, o šią dalį išdėstyti taip: „10.

Atestuoti asmenys privalo:

1) užtikrinti atitiktį šio straipsnio 1-3 daliesių reikalavimams;

2) vykdyti tik vidaus vandenų transporto priemonių, kurios įrašytos į sprendimą dėl atestavimo, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, technines apžiūras;

3) informaciją apie atliktą techninę apžiūrą pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui;

4) naudoti įrangą ir prietaisus, kurie yra įtraukti į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;

5) užtikrinti, kad techninę apžiūrą atliktų tik technines apžiūras atliekantys specialistai, atitinkantys šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalių (-ies) reikalavimus;

6) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas;

7) užtikrinti, kad technines apžiūras atliekančių specialistų atlygis nebūtų tiesiogiai susijęs su jų atliktų techninių apžiūrų rezultatais;

87) sudaryti sąlygas Transporto saugos administracijos darbuotojams be išankstinio pranešimo dalyvauti atliekant techninę apžiūrą.“²²

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13⁸

22Pastebėtina,

kad nėra aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte naudojamos sąvokos „jūrininkas“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 23 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Vertinant keičiamo įstatymo 18 straipsnį, taip pat pažymime, kad

2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas Lietuvos

Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-664, kuriuo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 5 punktu, ir kuris įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekte numatytą 18 straipsnio 2 dalies redakciją, derinant ją su jau priimtais pakeitimais.

Pritarti Pritarti pastabai ir papildyti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo

18 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat inkorporuoti Lietuvos Respublikos

vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-664 nuostatas, ir 8 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai

„1. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus

vandenų laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vidaus vandenų transporto specialistai, (turintys laivo

kapitonaio ir ar laivavedžiaio)kvalifikaciją, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) jūrininkai, turintys galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo

kapitono, ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar (įskaitant jūrų žvejybos laivuslaivo) denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

• 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne

didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vidaus vandenų transporto specialistai, (turintys laivo

kapitonaio ir ar laivavedžiaio)kvalifikaciją, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) jūrininkai, turintys galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo

kapitono, ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar (įskaitant jūrų žvejybos laivuslaivo) denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme;

• 4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas

tarnybines užduotis arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie konkrečios vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją.“ 3.

Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja, (tikrina tikrindama teorines žinias), ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taip pat galioja:

• 1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių

kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

• 2) vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys

dokumentai, išduoti remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

• 3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų

institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

• 4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių

ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr.

40, kompetentingų institucijų išduoti tarptautiniai pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.“ Siekiant užtikrinti teisės akto nuostatų sistemiškumą, analogiškai keistinos projekto 23 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 18 straisnio nuostatos. Siūloma šią dalį išdėstyti taip: „5. 2022 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Vidaus vandenų transporto kodekso 18 straipsnio redakcija:

„18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto

specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai, dokumentai, galiojantys Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, reikalavimai juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams, siekiantiems rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius, jų atestavimas, atsisakymas atestuoti, atestavimo galiojimo sustabdymas ir atestavimo galiojimo panaikinimas, reikalavimai mokymo įstaigoms ir mokymo įstaigų pareigos

1. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą

darbui vidaus vandenų laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai. 2.

2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių

laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vidaus vandenų transporto specialistai, (turintys laivo

kapitonaio ir ar laivavedžiaio)kvalifikaciją, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) jūrininkai, turintys galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo

kapitono, ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar (įskaitant jūrų žvejybos laivuslaivo) denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone.

Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys:

1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG) ir kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

• 2) vidaus vandenų transporto specialistai, (turintys laivo

kapitonaio ir ar laivavedžiaio)kvalifikaciją, turintys teisę valdyti vidaus vandenų laivus ir turintys galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama įgyta vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

• 3) jūrininkai, turintys galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo

kapitono, ar laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar (įskaitant jūrų žvejybos laivuslaivo) denio tarnybos vadovaujančio specialisto jūrinio laipsnio diplomus, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone. Jūrininko sąvoka suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme;

4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, vykdantys jiems paskirtas tarnybines užduotis, arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus vykdantys juridinių asmenų darbuotojai (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone jų darbo laiku skęstančiųjų gelbėjimo ir kitų gelbėjimo darbų funkcijai, numatytai jų pareigybės aprašyme (nuostatuose) ir (ar) darbo sutartyje, atlikti darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai yra išmokyti saugiai valdyti motorinius pramoginius laivus ar kitas motorines plaukiojimo priemones;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, atsako už šios veiklos vykdymą ir privalo užtikrinti, kad asmuo, ketinantis išsinuomoti asmeninį laivą, būtų pasirašytinai supažindintas su asmeninio laivo valdymu (asmeninio laivo įsibėgėjimo, stabdymo, posūkio darymo, variklio išjungimo pagrindais) ir teritorijos, kurioje plaukiojama išsinuomotais asmeniniais laivais, ribomis. Plaukiojimas išsinuomotais asmeniniais laivais gali būti organizuojamas tik pažymėtose ir kitiems vandenyje esantiems asmenims matomose vandens telkinių teritorijose, saugiu atstumu nuo pakrantės ar maudyklų. Asmenys, vykdantys asmeninių laivų nuomos veiklą, iki šios veiklos pradžios apie konkrečios vandens telkinio teritorijos, kurioje plaukiojama išnuomotais asmeniniais laivais, ribas raštu (asmeniškai, registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis) informuoja Transporto saugos administraciją. 3.

3. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių

laivų laivavedžius rengia atestuoti juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų filialai (toliau – mokymo įstaigos). 4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taip pat galioja:

1) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

2) vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, išduoti remiantis Laivybos Reinu darbuotojų nuostatais;

3) į Europos Komisijos skelbiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

4) Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių ir šalių, taikančių Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 40, kompetentingų institucijų išduoti tarptautiniai pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. 5. Juridinius asmenis, organizacijas ir juridinių asmenų ar organizacijų filialus, siekiančius rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), atestuoja arba atsisako atestuoti, atestacijos galiojimą sustabdo, atestacijos galiojimo sustabdymą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 6. Asmenys, siekiantys gauti vidaus vandenų transporto specialisto diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus, egzaminuojami susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Šiuos asmenis egzaminuoja (tikrina teorines žinias) Transporto saugos administracija, o praktinius gebėjimus tikrina mokymo įstaigos. Šioje dalyje nurodytus dokumentus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Transporto saugos administracija. 7.

7. Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas šio straipsnio

nustatyta tvarka, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti juridinio asmens vadovo patvirtintą (-as) neformaliojo švietimo programą (-as), apimančią (-as) atitinkamas susisiekimo ministro patvirtintas teorinio ir praktinio mokymo temas ir atitinkančią (-as) susisiekimo ministro nustatytus mokymo programos struktūros ir turinio reikalavimus (toliau – mokymo programa);

2) turėti vidaus vandenų transporto specialistams ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžiams mokyti naudojamą (-as) mokymo klasę (-es) ir (arba) skaitmenines mokymo priemones nuotoliniam mokymui vykdyti ir pagal atitinkamą (-as) mokymo programą (-as) reikalingą įrangą (įskaitant ir treniruoklius); mokymui naudojami (jeigu naudojami) treniruokliai turi būti sertifikuoti, turi modeliuoti laivo ar jo įrangos eksploatacines savybes taip, kad būtų imituojamos mokymo tikslus atitinkančios realios fizinės sąlygos, įskaitant įrangos gedimus, turi galėti sukurti aplinką, imituojančią avarines, pavojingas ir kitas neįprastas sąlygas laive;

3) vidaus vandenų transporto specialistai praktinio vairavimo turi būti mokomi vidaus vandenų laivu, atitinkančiu tokiam vidaus vandenų laivui taikomus reikalavimus, motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motoriniu pramoginiu laivu, atitinkančiu tokiam pramoginiam laivui taikomus reikalavimus;

4) užtikrinti, kad mokymo programos turinį dėstantis atitinkamai vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojas ir vidaus vandenų laivo ar motorinio pramoginio laivo praktinio vairavimo instruktorius atitiktų šio straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 8.

8. Reikalavimai mokymo įstaigoje įdarbintiems vidaus vandenų

transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojams ir vidaus vandenų laivų ar motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriams:

1) vidaus vandenų transporto specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojas turi turėti ne žemesnę kompetenciją nei ta, kurios numatoma mokyti kitus asmenis, ir tokią kompetenciją patvirtinančius dokumentus; vidaus vandenų transporto specialistų mokytojai turi turėti ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą jūrų laivuose einant vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 5 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant atitinkamai laivo kapitono, laivo mechaniko ar laivo elektromechaniko pareigas, motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytojai – ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą jūrų laivuose einant denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 5 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas;

2) vidaus vandenų laivų praktinio vairavimo instruktoriai turi turėti ne trumpesnį kaip 1 metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas ir turėti galiojantį vidaus vandenų laivų kapitono kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą arba ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, motorinių pramoginių laivų praktinio vairavimo instruktoriai – ne trumpesnį kaip 1 metų darbo stažą jūrų laivuose einant laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto pareigas arba ne trumpesnį kaip 2 metų darbo stažą vidaus vandenų laivuose einant laivo kapitono pareigas, arba ne trumpiau kaip 2 metus turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. 9.

9. Mokymo įstaiga turi teisę rengti vidaus vandenų

transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius tik pagal juridinio asmens vadovo patvirtintas mokymo programas, kurios Transporto saugos administracijai buvo pateiktos atestavimo metu ar vėliau vykdant mokymo įstaigos veiklą. 10. Juridinis asmuo, siekiantis būti atestuotas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka teikia Transporto saugos administracijai informaciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams (teiktinų dokumentų sąrašą nustato susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija). 11. Nustačius, kad prašyme nenurodyti privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi nurodyti dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo ir nustatomas 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą. 12. Per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų nurodytų dokumentų gavimo dienos priimamas sprendimas atestuoti juridinį asmenį arba atsisakyti atestuoti juridinį asmenį. Apie priimtą sprendimą atestuoti juridinį asmenį yra informuojamas prašymą pateikęs juridinis asmuo, o mokymo įstaiga įrašoma valstybės įmonės Registrų centro tvarkomoje Licencijų informacinėje sistemoje. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas juridinio asmens atestavimu. 13. Sprendimas atsisakyti atestuoti juridinį asmenį priimamas, jeigu prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų arba prašymą pateikęs juridinis asmuo per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 11 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestavimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 14.

14Juridinis asmuo atestuojamas neribotam laikui, jeigu atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. 15. Transporto saugos administracija Licencijų informacinėje sistemoje ir savo

interneto svetainėje viešai skelbia juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, mokymo programą (-as), sprendimo dėl atestacijos numerį, datą, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog juridinis asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja. Duomenys apie atestuotą mokymo įstaigą paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacija panaikinama šio straipsnio 20 dalyje nustatytais atvejais. 16. Mokymo įstaiga, vykdydama veiklą, privalo:

• 1) visą mokymo įstaigos veiklos vykdymo laikotarpį atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus (atitiktis

šiems reikalavimams turi būti užtikrinama visą mokymo įstaigos veiklos vykdymo laikotarpį);

• 2) vykdyti mokymus laikydamasi patvirtintos mokymo programos;
• 3) savo vardu neįgalioti kitų asmenų ir neperleisti kitiems asmenims teisės

vykdyti vidaus vandenų transporto specialistų ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokymų;

• 4) sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;
• 5) pakeitusi ar pradėjusi naudoti papildomą treniruoklį,

vidaus vandenų laivą, motorinį pramoginį laivą, įdarbinusi kitą vidaus vandenų transporto priemonių specialistų ar motorinių pramoginių laivų laivavedžių mokytoją, ar vidaus vandenų laivo arba motorinio pramoginio laivo praktinio vairavimo instruktorių, pradėjusi vykdyti mokymą pagal naują mokymo programą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasikeitimo apie tai pranešti Transporto saugos administracijai. 17. Mokymo įstaigų veiklos priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. 18.

18. Transporto saugos administracija, nustačiusi šio straipsnio 16 dalies 1, 3 ir

(ar) 4 punktuose nurodytų veiklos sąlygų pažeidimų, sustabdo atestacijos galiojimą ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytam (-iems) pažeidimui (-ams) pašalinti. Nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas 20 darbo dienų, pateikus motyvuotą prašymą. 19. Transporto saugos administracija, kol bus pašalintos šioje dalyje nurodytos aplinkybės, uždraudžia vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą, jeigu nustato, kad mokymo įstaiga mokymą vykdo:

• 1) nesilaikydama mokymo programos reikalavimų;
• 2) pagal mokymo programą, kuri neatitinka šio straipsnio 7 dalies 1 punkte

nustatytų reikalavimų. 20. Transporto saugos administracija panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu:

• 1) mokymo įstaiga pateikia prašymą nuo prašyme nurodytos

dienos panaikinti mokymo įstaigos atestacijos galiojimą;

• 2) mokymo įstaiga likviduota ar įsiteisėjo teismo nutartis likviduoti mokymo įstaigą

dėl bankroto arba bankrotas vykdomas ne teismo tvarka;

• 3) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija ir

(ar) suklastoti dokumentai, susiję susijusi su mokymo įstaigos atitiktimi nustatytiems reikalavimams;

• 4) mokymo įstaiga per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių

atestacijos galiojimas buvo sustabdytas;

• 5) paaiškėja, kad sustabdžius mokymo įstaigos atestacijos galiojimą arba

uždraudus vykdyti mokymą pagal atitinkamą mokymo programą, mokymo įstaiga toliau vykdo veiklą arba mokymus pagal mokymo programą, kurios vykdymas uždraustas;

• 6) mokymo įstaiga pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo

nustatyto pažeidimo 3 kartus padarė Transporto saugos administracijos nustatytus mažareikšmius pažeidimus. 21.

21. Mokymo įstaiga, kurios

atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, arba mokymo įstaiga, kuriai vadovauja asmuo, vadovavęs mokymo įstaigai, kurios atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal kurį nors vieną iš šio straipsnio 20 dalies 3–6 punktų, negali būti atestuota anksčiau negu praėjus 12 mėnesių nuo mokymo įstaigos atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“²³

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13¹¹

23. Projekto

11 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje yra numatoma, kad

pagalba pavojuje atsidūrusiai vidaus vandenų transporto priemonei teikiama, tik jeigu yra vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis įpareigoja kapitoną (škiperį) ar laivavedį, gavusį nelaimės signalą ar aptikusį pavojuje vidaus transporto priemonę, suteikti jai pagalbą. Iš siūlomo reguliavimo nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis, t.y. nėra aišku ar kapitonas (škiperis) ar laivavedys, gavęs nelaimės signalą ar aptikęs pavojuje vidaus transporto priemonę privalo suteikti pagalbą ar šios pagalbos neteikti, jeigu nėra vidaus vandenų transporto priemonių savininkų (arba jų įgaliotų asmenų) susitarimas dėl pagalbos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Šiuo metu galiojančio įstatymo 21 straipsnio 3 dalis įpareigoja kapitoną (škiperį) ar laivavedį, gavusį nelaimės signalą ar aptikusį pavojuje vidaus transporto priemonę, suteikti pagalbą žmonėms, tuo tarpu įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja pagalbos teikimą vidaus vandenų transporto priemonei ir joje esančiam kroviniui.

Siūloma keisti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, panaikinant projektu siūlomą pakeitimą išplėsti šios dalies taikymo sritį ne tik žmonių, bet ir vidaus vandenų transporto priemonės atžvilgiu, ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Gavęs nelaimės signalą arba aptikęs pavojuje žmogų ar vidaus vandenų transporto priemonę, kapitonas (škiperis) ar laivavedys privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudarys pavojaus jo vidaus vandenų transporto priemonei, keleiviams ir įgulai.“²⁴

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13¹⁸

24. Projekto

18 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra pateikiami

kelios vidaus vandenų transporto priemonės avarijos sąlygos. Siekiant aiškumo, siūlytina šias sąlygas dėstyti atskirais punktais. Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas avarijos sąlygas išdėstyti atskirais punktais, paskutinįjį sakinį išskirti į atskirą dalį, likusias dalis pernumeruoti ir patikslinti šiame straipsnyje teikiamas nuorodas į pernumeruotas straipsnio dalis. Šį straipsnį siūloma išdėstyti taip:

18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių

avarijų saugos tyrimo tikslai ir tvarka 1.

Vidaus vandenų transporto priemonės avarija – vienas ar keli įvykiai eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę, sukėlę bet kurį iš šių padarinių:

1) žmogaus mirtį ar sunkų sužalojimą;

2) žmogaus dingimą iš vidaus vandenų transporto priemonės;

3) vidaus vandenų transporto priemonės žūtį, numanomą žūtį arba jos palikimą;

4) žalą vidaus vandenų transporto priemonei;

5) vidaus vandenų transporto priemonės užplaukimą ant seklumos, neveiksnumą arba susidūrimą;

6) kranto ar vidaus vandenų kelio infrastruktūros pažeidimus, dėl kurių galėjo kilti pavojus pažeidimus sukėlusiai ar kitai vidaus vandenų transporto priemonei arba asmenims;

7) didelę žalą aplinkai arba realią galimybę šiai žalai atsirasti dėl vidaus vandenų transporto priemonės pažeidimų. 2. Vidaus vandenų transporto priemonės avarija nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų vidaus vandenų transporto priemonės saugai, asmeniui ar aplinkai. 23. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo tikslas – nustatyti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta vidaus vandenų transporto priemonių avarijų. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų. 34. Šis straipsnis taikomas vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios:

1) yra susijusios su Vidaus vandenų laivų registre įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, nepriklausomai nuo avarijos vietos;

2) yra įvykusios Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse. 45.

45. Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms, kurios yra susijusios tik su:

1) karo ir su karinio jūrų laivyno vėliava plaukiojančiais laivais ir kitais Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Vyriausybės nekomerciniais tikslais;

2) neeksploatuojamomis, statomomis ir rekonstruojamomis laivų statyklose ir laivų remonto įmonėse vidaus vandenų transporto priemonėmis;

3) sportinių renginių ar varžybų metu įvykusiais įvykiais;

4) laivais, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nuostatos dėl laivų avarijų ir incidentų tyrimo tikslų ir tvarkos. 56. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijas tiria Transporto saugos administracija. 67. Įvykus įvykiui eksploatuojant vidaus vandenų transporto priemonę Transporto saugos administracija privalo atlikti preliminarų vertinimą, kurio metu įvertinama situacija ir priimamas sprendimas dėl vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimo atlikimo. Priimant šį sprendimą atsižvelgiama į įvykio padarinius arba galimus padarinius, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, su įvykiu susijusios vidaus vandenų transporto priemonės tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių įvykių ateityje, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nusprendus, kad įvykis laikytinas vidaus vandenų transporto priemonės avarija ir kad bus atliekamas vidaus vandenų transporto priemonės avarijos saugos tyrimas, jis turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo dienos, kai įvyko vidaus vandenų transporto priemonės avarija. 78. Žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. 89.

89. Transporto saugos administracijos

darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusias teritorijas ir visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti su saugia laivyba susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas organizacijoms ar asmenims, kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, kurie turi tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus.

Transporto saugos administracijos darbuotojas, atlikdamas vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimą, turi šias teises:

1) laisvai patekti į vidaus vandenų transporto priemonės avarijos vietą, visas su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusias teritorijas ir visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;

2) imtis reikiamų priemonių, kad įrodymai būtų nedelsiant surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;

3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;

4) laisvai susipažinti su visa su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;

5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;

6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba visų kitų su vidaus vandenų transporto priemonės avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;

7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su vidaus vandenų transporto priemonės avarija, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su vidaus vandenų transporto priemonės avarijos tyrimu;

8) gauti vidaus vandenų transporto priemonės vėliavos valstybės, savininkų, įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;

9) prašyti atitinkamų valstybių su vidaus vandenų transporto priemonės avarijų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrantės pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;

10) rinkti ir analizuoti su saugia laivyba susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;

11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas organizacijoms ar asmenims, kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;

12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų;

13) kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, kurie turi tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus. 910.

910. Visi vidaus vandenų transporto

priemonės avarijos saugos tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie vidaus vandenų transporto priemonės avarijos metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 23 dalyje nurodytam tikslui įgyvendinti. 1011. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų saugos tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų joms įgyvendinti.“²⁵

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²⁰

25. Atsižvelgiant į rekomendacijų, 112 punktą, pirmą

kartą minimas teisės akto pavadinimas turi būti rašomas pilnai. Atsižvelgiant į tai, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Civilinis kodeksas“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Juridinės technikos pastaba, siūloma projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „Civilinis kodeksas“ įrašyti žodžius

„Lietuvos Respublikos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, draudžiamų

vežti daiktų sąrašą, taip pat vežėjo ir keleivio teises ir pareigas nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos cCivilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010, susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis taisyklės ir kiti teisės aktai.“²⁶

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²⁰

26. Projekto

20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma

nustatyti, kad keleivis turi teisę kitą bagažą vežtis už nustatytą užmokestį.

Svarstytina ar siekiant aiškumo, nereikėtų nurodyti kur šis užmokestis yra nustatomas. Pritarti Patikslinti projekto 20 straipsniu keičiamą įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir po žodžio „už“ įrašyti žodį „vežėjo“, o šį punktą išdėstyti taip:

„2) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą –

už vežėjo nustatytą užmokestį;“. 27

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²⁰

27. Projekto

20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsniu siūloma reglamentuoti vežimo

sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad minėtos sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygos taikomos tik tiems keleiviams, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatos. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimas atitinka jame dėstomų nuostatų turinį. Pritarti Pakeisti projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„35 straipsnis. Keleivių, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatos, teisės grąžinti keleivio bilietą įgyvendinimo Vežimo

sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo sąlygos“. 28

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²³

5

28. Projekto

23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio pavadinimas nurodo, kad šiuo straipsniu yra reglamentuojamos nuostatos susijusios su vidaus vandenų transporto specialistais ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio nuostatos susijusios ne tik su vidaus vandenų transporto specialistais ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiais, bet ir su nuostatomis dėl dokumentų, galiojančių Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, nuostatomis susijusiomis su juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestavimu, pareigomis, reikalavimais jiems, taip pat reikalavimais mokymo įstaigoms ir jų pareigomis, taip pat nuostatomis susijusiomis su atestatų išdavimu, galiojimo sustabdymu ir panaikinimu. Atsižvelgiant į tai 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio pavadinimas tikslintinas arba šio straipsnio nuostatos dėstytinos atskirais straipsniais. Pritarti Pritarti pastabai ir 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai, dokumentai, galiojantys Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, reikalavimai juridiniams asmenims, organizacijoms ir juridinių asmenų ar organizacijų filialams, siekiantiems rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir (ar) motorinių pramoginių laivų laivavedžius, jų atestavimas, atsisakymas atestuoti, atestavimo galiojimo sustabdymas ir atestavimo galiojimo panaikinimas, reikalavimai mokymo įstaigoms ir mokymo įstaigų pareigos“²⁹

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-13²³

5

29. Projekto

23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 20 dalies 3 punkte

siūloma nustatyti, kad Transporto saugos administracija panaikina mokymo įstaigos atestacijos galiojimą, jeigu paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija ir (ar) suklastoti dokumentai.

Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra kriminalizuota veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis transporto saugos administracija galėtų pripažinti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, atestacijos panaikinimui užtenka fakto, kad dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nors pati nusikalstama veika ir nėra konstatuota. Atsižvelgiant į tai, siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „ ir

(ar) suklastoti dokumentai“. Pritarti Pritarti pastabai ir 23 straipsnio 5 dalyje išdėstyto įstatymo 18 straipsnio 20 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „ir (ar) suklastoti dokumentai“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikta melaginga informacija ir

(ar) suklastoti dokumentai, susijusi susiję su mokymo įstaigos atitiktimi nustatytiems reikalavimams;“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto

patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

• str. str. d.

p. 1.

1. Ekonomikos komitetas, 2022-01-12²⁴

Argumentai: Atsižvelgiant į numatomą įstatymo projekto priėmimo datą, patikslinti projekto baigiamąsias nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 1 ir 3

dalis, 7, 8, 10 straipsnius ir šio straipsnio 2–8 dalis, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 17 d. 3. 2. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys bei 7 straipsnis įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. 4. 3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nurodyti techninės apžiūros dokumentai, išduoti iki 2022 m. lapkričio 1 d., galioja iki jų galiojimo termino pabaigos. 5. 4. Burinių jachtų technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų atestacija ir mokymo įstaigų, įmonių, organizacijų akreditacija, atlikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki šios atestacijos ar akreditacijos galiojimo pabaigos. 6. 5. Jeigu nėra atestuoto asmens, vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda Transporto saugos administracija. 7. 6. Juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti atestuotų atlikti burinių jachtų technines apžiūras, atestacija ir juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų filialų, siekiančių būti akredituotų rengti vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius, akreditacija, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. 8. 7. Šio įstatymo 21 straipsnyje išdėstyto Vidaus vandenų transporto kodekso 32 straipsnio nuostatos taikomos bilietams ir bagažo kvitams, parduodamiems (išduodamiems) po 2022 m. balandžio 30 d. 9. 8.

8. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota

institucija:

1) iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliojančių 2022 m. gegužės 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliojančių 2022 m. lapkričio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: G.Paluckas,

M.Skritulskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris