Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, prireikus pasitelkdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgas ir priemones, jūrų uostų akvatorijose – uostų administracijos.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą (toliau – Planas). Šį planą tvirtina krašto apsaugos, aplinkos ir vidaus reikalų ministrai. Jeigu teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, turi būti pasitelkiamos papildomos, pagal Planą nurodytoms institucijoms nepriskirtos pajėgos ir priemonės.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1195(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, prireikus pasitelkdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgas ir priemones, jūrų uostų akvatorijose – uostų administracijos.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą (toliau – Planas). Šį planą tvirtina krašto apsaugos, aplinkos ir vidaus reikalų ministrai. Jeigu teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, turi būti pasitelkiamos papildomos, pagal Planą nurodytoms institucijoms nepriskirtos pajėgos ir priemonės.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 2, 22, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant šių pagrindinių tikslų:
1Papildyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (toliau – VSIJA įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatomis, susijusiomis su šių Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentų įgyvendinimu:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (toliau – AIS reglamentas);
Oficialiajame pranešime nurodoma, kad UPTĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, numatančios, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) gali būti išduodamas, tik jeigu užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), neatitinka direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias leidimas nuolat gyventi užsieniečiui turėtų būti išduodamas, jeigu jis teisėtai pragyveno 5 metus valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsienietis gyvenimo valstybės narės teritorijoje metu turėjo nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi. 2011 m. EK pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą 2011/2083 dėl netinkamo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – direktyva 2004/38/EB), nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Atsižvelgus į EK pateiktas pastabas, 2012 m. UTPĮ buvo papildytas 98¹ straipsniu ir kitomis nuostatomis, tačiau EK ir toliau laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes UTPĮ nustatyta, kad asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nėra nurodyta, kad grėsmė turi būti pakankamai rimta, ir 2013 m. pateikė papildomą pagrįstą nuomonę.
Lietuvos Respublika, atsakydama į papildomą pagrįstą nuomonę, pateikė paaiškinimus EK apie direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimą ir teismų praktiką dėl grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai vertinimo. 2020 m. gruodžio 10 d. EK darbo tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM) prašydama papildomos informacijos dėl direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies perkėlimo. Prašoma informacija ir paaiškinimai EK buvo pateikti 2021 m. sausio 12 d. raštu ir 2021 m. kovo 23 d. vaizdo konferencijos metu. EK paragino direktyvos 2004/38/EB nuostatą perkelti kuo tiksliau, UTPĮ tiesiogiai įtvirtinant pakankamo grėsmės rimtumo aspektą, nes tai padėtų greičiau nutraukti pažeidimo procedūrą. 3. Taip pat, įvertinus Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirtį ir siekį atsisakyti nebūdingų funkcijų, atsisakyti vienos iš VSAT funkcijų – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose, perduodant šią funkciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VSAT ir VRM.
Įstatymų projektus parengė VSAT (vadas Rustamas Liubajevas (tel. (8 5) 271 9303) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė (tel. (8 5) 271 9364) ir vyriausioji specialistė Neringa Jokšienė (tel. (8 5) 271 9330) ir VRM Strateginių sprendimų paramos grupės (grupės vadovas Dainius Žilinskas, tel. (8 5) 271 7217) vyresnysis patarėjas Sigitas Mitalauskas (tel. (8 5) 271 7143). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1VSAT savo veikloje vadovaujasi VSIJA įstatymu, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. VSIJA įstatymo 22 straipsnyje („Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“) nustatyta, kad VSAT automatizuotu būdu kaupia ir tvarko duomenis apie asmenis ir transporto priemones, reikalingus tarnybos funkcijoms atlikti. VSAT asmens duomenis, įskaitant asmens kodą ir duomenis, susijusius su teistumu, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra nustatyta viena iš VSAT funkcijų – atlikti paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, dalyvauti atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus kitose paieškos ir gelbėjimo rajono dalyse. 2. Pagal šiuo metu UTPĮ nustatytą teisinį reglamentavimą užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. UTPĮ nustatyta, kad užsieniečiams leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas, tik jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus turėdamas leidimą laikinai gyventi.
Tokia UTPĮ nuostata reiškia, kad užsienietis visus 5 metus turėjo turėti leidimą laikinai gyventi, t. y. dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai turint dokumentą, patvirtinantį užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba nacionalinę vizą nėra įskaičiuojami. Iš ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės į Lietuvos Respubliką komandiruoti darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, neturi galimybės pasinaudoti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta teise dirbti teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. UTPĮ nustatytuose ES valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimo principuose nurodyta, kad vertinamo asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę, tačiau nėra nurodyta, kad grėsmė turi būti pakankamai rimta. UTPĮ pateiktos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006, kurį pakeis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1860). 3. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
VIII-512 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – VRM įgaliotos institucijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama I. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – VSIJA įstatymo projektas):
1VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio pakeitimas susijęs su šiais tikslais:
a) pagal Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų III dalies 12 skyriaus nuostatas VSAT yra nacionalinio saugumo užtikrinimo institucija. VSAT paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – priklausant ginkluotosioms pajėgoms ginti valstybę. VSAT kontroliuoja pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, pagal kompetenciją užtikrina viešąją tvarką, vykdo kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendina nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą ir pan. Įgyvendindama nustatytas funkcijas, VSAT renka ir tvarko duomenis, reikalingus VSAT funkcijoms atlikti. VSAT, rinkdama ir tvarkydama asmens duomenis, vadovaujasi tiek BDAR, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), tačiau neretai susiduria su šių teisės aktų taikymo atskyrimu.
2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus BDAR, jis taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Siekiant kuo tiksliau tiek duomenų subjektams, tiek VSAT darbuotojams taikyti duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma nustatyti BDAR ir Teisėsaugos ADTAĮ taikymo mastą ir konkrečiau apibrėžti, kokiais atvejais VSAT tvarkys asmens duomenis vadovaudamasi Teisėsaugos ADTAĮ, o kuriais – BDAR.
Siūloma nustatyti, kad VSAT, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlikdama jų tyrimą, renka ir tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Teisėsaugos ADTAĮ, o kitais atvejais – BDAR.
b) pagal BDAR nuostatas duomenų subjektai turi platų teisių įgyvendinimo spektrą (teisę į informaciją, teisę susipažinti su savo duomenimis, reikalauti ištaisyti /papildyti savo asmens duomenis, reikalauti ištrinti („būti pamirštam“), apriboti duomenų tvarkymą, teisę į duomenų perkėlimą, teisę nebūti automatizuotai vertinamam ir profiliuojamam, teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu ir pan. Pagal Teisėsaugos ADTAĮ 11, 13, 14, 30 straipsnių nuostatas duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos įstatymuose nustatytais atvejais. Pagal šiuo metu galiojantį VSIJA įstatymą nėra nustatytų išimčių, kada duomenų subjektui tam tikros informacijos teikimas gali būti atidėtas, apribotas arba neteikiamas.
VSAT pagal savo veiklos specifiką ne visais atvejais gali įgyvendinti asmens duomenų subjektų teises, pavyzdžiui, pagal BDAR numatyta galimybė duomenų subjektui iš visų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių (įkaitant ir vaizdo stebėjimo sistemų turimus duomenis) gauti informaciją apie juose tvarkomus jo asmens duomenis, taip pat informaciją, kokiems duomenų gavėjams šie duomenys buvo teikti, tačiau VSAT ne visais atvejais galėtų įgyvendinti šią teisę, nes tai galėtų reikšmingai pakenkti tarnybos vykdomai veiklai. Todėl manytina, kad VSAT tvarkomos informacijos pateikimas duomenų subjektui ar kitų asmens duomenų teisių įgyvendinimas neturėtų būti absoliutus. VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 3, 4 dalyse siūloma nustatyti, kokiais atvejais asmens duomenų teisės gali būti apribotos. Asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais nepatenka į ES teisės taikymo sritį, tokiam tvarkymui taikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 8 straipsnyje nurodyta, kad: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., byloje F S. And Marper V.
And Marper V. The United Kingdom), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakę, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ribojimas turi būti teisėtas ir būtinai reikalingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas byloje Nr. 6/96-10/96). Įvertinus tai, VSIJA įstatymo projektu VSAT siūloma nustatyti galimybę tam tikrais nustatytais atvejais riboti duomenų subjektų teises. Dėl kiekvieno atvejo turi būti sprendžiama individualiai, todėl siūloma duomenų valdytojui (VSAT) leisti nusistatyti tvarką, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinama, kaip, kada ir kokiais atvejais ir sąlygomis gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės. Siekiant, kad taikant šiuos ribojimus nebūtų piktnaudžiaujama VSIJA įstatymo projektu nustatomos tam tikros duomenų subjekto teisų užtikrinimo garantijos;
c) kitas aspektas – Teisėsaugos ADTAĮ numatyta, kad specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galima tvarkyti, kai tai leidžiama pagal ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad VSAT turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis;
d) duomenų tvarkymui VSAT funkcijoms įgyvendinti sukurta VSATIS, todėl VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 7 dalyje siūloma tą įtvirtinti įstatyme, taip pat nustatyti galimybę tokius duomenis tvarkyti kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose;
e) VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 8 dalyje siūloma reglamentuoti tarnybos tvarkomų asmens duomenų teikimo užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, ES institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms sąlygas. Be to, įgyvendindamas AIS reglamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-902 paskyrė VSAT AIS duomenų valdytoja.
2020 m. gegužės mėnesį Atvykimo–išvykimo ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemų kūrimo ir diegimo organizavimo valdymo komitetas, patvirtintas VSAT vado įsakymu, atsižvelgdamas į AIS reglamento 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad valstybė narė savo nacionalinėje atvykimo ir išvykimo sistemoje arba lygiavertėse nacionalinėse bylose, visapusiškai laikydamasi Sąjungos teisės, gali saugoti raidinius skaitmeninius duomenis, kuriuos ta valstybė narė įvedė į AIS, nusprendė kopijuoti ir saugoti tokius duomenis. Taigi, sukūrus ES AIS, VSAT, vadovaudamasi AIS reglamento 40 straipsnio nuostatomis, vykdys AIS duomenų kopijavimą į VSATIS. VSAT, kaip duomenų valdytoja, privalo užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi (renkami, saugomi, teikiami kitoms trečiosioms šalims) tik pagal aiškias ES ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir užtikrinant BDAR numatytas asmens duomenų saugumą užtikrinančias sąlygas, t. y. siekiama nustatyti, kad AIS saugomi duomenys neperduodami ir prieiga prie jų nesuteikiama trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams, išskyrus, kai yra AIS reglamento 40–41 straipsniuose nustatytos sąlygos. Todėl VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti AIS reglamento 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų teikimo sąlygas. Atsižvelgdami į VSIJA įstatymo pakeitimo 22 straipsnio tikslus, siūlome papildyti VSIJA įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, numatant, kad sąvokos suprantamos taip, kaip BDAR ir Teisėsaugos ADTAĮ. 2.
2Atsižvelgiant į tai, kad VSAT funkcijoms atlikti neretai reikalingi duomenys, kuriuos tvarko kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys, siūloma VSIJA įstatymą papildyti nauju 22¹ straipsniu, jame nustatant prievolę valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kitiems juridiniams asmenims VSAT prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis VSAT neatlygintinai teikti jos funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų rinkinių duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir (arba) kopijas. 3. VSIJA įstatymo projekte keičiamas VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 11 punktas, jame siūlant atsisakyti VSAT nebūdingos funkcijos – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose. VSAT paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, tiek tarnybos žmogiškieji ištekliai, tiek biudžeto lėšos pirmiausia turėtų būti skiriami šiai pagrindinei VSAT funkcijai vykdyti. VSAT teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Kuršių mariose nebuvo gavusi nei papildomų etatų, nei finansavimo, šios funkcijos vykdymas ar pasirengimas reaguoti buvo užtikrinamas iš VSAT skirtų asignavimų. Šiuo metu VSAT personalo, skirto veiklai jūroje, kiekis dėl laivų specialistų trūkumo yra nepakankamas tam, kad VSAT, be valstybės sienos apsaugos funkcijų, papildomai galėtų operatyviai atlikti teršimo incidentų likvidavimo ir ypatingų priemonių vykdymo funkcijas Kuršių mariose. Įvykus teršimo incidentui, teršimo incidentų likvidavimą atliktų tuo metu valstybės sienos apsaugos funkcijas vykdantys pareigūnai, todėl būtų susilpninama išorės sienos kontrolė, t. y. pajėgos nukreipiamos netiesioginėms VSAT pavestoms funkcijoms vykdyti.
Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, pareigūnų, vykdančių išorės sienos kontrolę, siuntimas vykdyti teršalų rinkimo darbus gali turėti neigiamą įtaką valstybės sienos apsaugai. VSAT taip pat neturi ir specialistų, kurie būtų kompetentingi mokyti VSAT pareigūnus atlikti teršalų likvidavimo darbus. Pažymėtina, kad VSAT laivai statomi (įsigyjami) sienos apsaugos funkcijoms atlikti, todėl juose nėra įrangos teršimo incidentų likvidavimo darbams atlikti. Naujausias tarnybos patrulinis laivas „Aleksandras Barauskas“ buvo įsigytas pasinaudojant ES Išorės sienų fondo lėšomis, kurios tiesiogiai yra skiriamos išorės sienos stebėjimui stiprinti, bet ne kitoms, su sienos kontrole nesusijusioms, funkcijoms vykdyti. Taip pat ir naujų patrulinių katerių bei laivo įsigijimo projektuose nėra numatyta teršimo incidentų likvidavimo įranga ir funkcinis pritaikymas. PAGD, organizuodamas ir vykdydamas gelbėjimo darbus ir vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais, patvirtintais PAGD direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, atlieka cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbus, Lietuvos Respublikos teritorijos vidaus vandenyse vykdo teršalų likvidavimą, turi atitinkamą įrangą, PAGD pareigūnai išmokyti atlikti šiuos darbus. Įvertinus tai, siūloma teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose tiesioginę atsakomybę ir šios funkcijos vykdymą perduoti PAGD, o VSAT nustatyti funkciją prireikus PAGD padėti turimomis pajėgomis ir priemonėmis.
4VSIJA įstatymo projekto 26 straipsnio pakeitimas parengtas atsižvelgiant į ETIAS reglamento 8 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo VSAT paskirta ETIAS nacionaliniu padaliniu, atsakingu už trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizos turėjimo reikalavimas, keliaujant į Šengeno erdvę, prašymų dėl ETIAS elektroninio kelionės leidimo (toliau – kelionės leidimas) išdavimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą, kai atliekant ETIAS automatizuotą prašymų tvarkymą bus nustatyta atitiktis (įrašas apie asmenį iš atitinkamų duomenų sistemų) ir ETIAS centrinis padalinys inicijuos prašymo tvarkymą rankiniu būdu, sprendimų dėl riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo išdavimą, kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą (ETIAS reglamento 8 straipsnio 2 dalies a, d ir g punktai). ETIAS nacionalinio padalinio funkcijų vykdymas pavestas VSAT, tačiau šiuo metu VSIJA įstatyme nėra nuostatos, suteikiančios VSAT pareigūnams teisę priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis. VSAT pareigūnams priėmus sprendimus atsisakyti išduoti kelionės leidimus, juos panaikinus ar atšaukus, bus ribojamos kitų asmenų teisės, todėl manome, kad VSAT pareigūnų teisė leidimų išdavimo, atšaukimo, panaikinimo ir kt. mastu turi būti nustatyta įstatymų lygmeniu, ir siūloma papildyti VSIJA įstatymo 26 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę VSAT pareigūnams priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis.
Siūloma, kad ši nuostata būtų taikoma nuo Reglamente (ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato EK pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. II. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto:
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pradėjus taikyti ETIAS reglamento nuostatas trečiųjų šalių piliečiams, nurodytiems ETIAS reglamente, kuriems taikomas bevizis režimas, kad jie atvyktų į Lietuvos Respubliką ir būtų joje, bus taikomas naujas reikalavimas – turėti galiojantį kelionės leidimą. Pagal ETIAS reglamento reikalavimus atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje taip pat galės trečiųjų šalių piliečiai, turintys riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą taikant ETIAS reglamento 44 straipsnyje numatytas procedūras ir suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad ETIAS reglamente nustatytas visiškai naujas dokumentas, suteikiantis teisę trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą nustatytą laikotarpį, ir siekiant teisinio suderinamumo, siūloma papildyti UTPĮ 11 straipsnį, numatant jame pareigą trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems atvykti ir (ar) būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėti ETIAS reglamente nustatytą kelionės leidimą. Taip pat siūloma UTPĮ 11 straipsnį papildyti nuostata, kad kelionės leidimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pradėjus taikyti ETIAS reglamentą, VSAT ETIAS nacionalinis padalinys bus atsakingas už trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas bevizis režimas keliaujant į Šengeno erdvę, prašymų dėl kelionės leidimo išdavimo nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo, kai atliekant ETIAS automatizuotą prašymų tvarkymą bus nustatyta atitiktis (įrašas apie asmenį bent vienoje iš šių duomenų sistemų: SIS, AIS, Europolo bei ECRIS ar valstybės narės sudarytame Stebėjimų sąraše) ir ETIAS centrinis padalinys inicijuos prašymo tvarkymą rankiniu būdu, sprendimų dėl riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimų išdavimą, kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą (ETIAS reglamento 8 straipsnio 2 dalies a, d ir g punktai).
Todėl siūlome papildyti UTPĮ 20¹straipsniu, jame nurodant, kad sprendimus dėl kelionės leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, jo panaikinimo arba atšaukimo priima VSAT, vadovaudamasi ETIAS reglamento nuostatomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta tvarka. Papildžius UPTĮ šia nuostata, šiems sprendimams apskųsti bus taikomos UTPĮ X skyriaus nuostatos. Įvertinus ETIAS reglamento nuostatas, kuriose numatytas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems atvykti ir būti valstybių narių teritorijose, privalomas reikalavimas turėti kelionės leidimą, siūloma papildyti UTPĮ 23 straipsnio nuostatas, išplečiant minėtame straipsnyje išvardytus neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindus. Siūloma nustatyti, kad užsienietis, kurio kelionės leidimo galiojimas yra pasibaigęs, panaikintas ar atšauktas, taip pat jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje be kelionės leidimo, jei jis būtinas, būtų laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taip pat siūloma nustatyti išimtį, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nebūtų laikomas neteisėtu paaiškėjus informacijai, kad užsienietis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861, jei užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Atsižvelgiant į ETIAS reglamento nuostatas, kuriose nustatytas reikalavimas trečiųjų šalių piliečiams turėti galiojantį kelionės leidimą, ir į leidimo turėtojui suteiktą teisę būti valstybėje narėje nustatytą laikotarpį, siūloma papildyti UTPĮ 124 straipsnį, jame nustatant, kad užsienietis privalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo galiojimo pabaigos. Šiuo metu UTPĮ nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Pradėjus taikyti ETIAS reglamento nuostatas, trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtu pagrindu bus galiojančio kelionės leidimo turėjimas. Siūloma papildyti UTPĮ 125 straipsnį, jame numatant, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam atšaukta viza arba panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas, taip pat jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigus kelionės leidimo galiojimui.
Atsižvelgiant į ETIAS reglamentą, kuriuo nustatomas privalomas reikalavimas trečiųjų šalių piliečiams turėti kelionės leidimą, siūloma atitinkamai išplėsti UTPĮ 133 straipsnyje nustatytą sąrašą pagrindų, dėl kurių užsieniečiams gali būti draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, numatant, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas arba atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Reglamento (ES) 2018/1861 65 straipsnį, nuo šio reglamento taikymo pradžios panaikinamas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, taip pat pradedamas taikyti Reglamentas (ES) 2018/1860. Pagal Reglamento (ES) 2018/1860 9 straipsnio 2 dalį, jeigu valstybė narė informuoja perspėjimą į Reglamentu (ES) 2018/1861 nustatytą Šengeno informacinę sistemą (SIS) įvedusią valstybė narę, kad ji ketina išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti jų galiojimą trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio pateiktas perspėjimas dėl grąžinimo, prie kurio nėra draudimo atvykti, perspėjimą pateikusi valstybė narė nedelsdama ištrina perspėjimą dėl grąžinimo. Tai reiškia, kad toks perspėjimas nėra priežastis atsisakyti išduoti vizą, taip pat atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui.
Atsižvelgiant į tai, UTPĮ 19 ir 35 straipsniuose nustatoma, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, taip pat išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas, prie kurio yra draudimas atvykti. UTPĮ 26 straipsnis tikslinamas atitinkamai numatant pareigą Migracijos departamentui prie VRM konsultuotis su perspėjimą dėl grąžinimo įvedusia valstybe ar pareigą konsultuoti, jeigu tokį perspėjimą yra pateikusi Lietuvos Respublika. Oficialiame pranešime EK nurodo, kad direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie iki atitinkamo prašymo pateikimo yra penkerius metus teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenę jos teritorijoje. Direktyvos 2003/109/EB 6 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad pagrindinis ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo kriterijus turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė. Gyvenama turi būti teisėtai ir nepertraukiamai, kad būtų galima įrodyti, jog žmogus įsitvirtino toje šalyje. Direktyvoje 2003/109/EB nepasakyta, kad nepertraukiamo ir teisėto buvimo valstybėje narėje įrodymu gali būti laikomi tik tam tikrų rūšių teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje teisėtai pragyveno 5 metus, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą.
Tai reikštų, kad, skaičiuojant penkerių metų laikotarpį, siekiant įvertinti, ar užsienietis įgijo teisę gauti leidimą nuolat gyventi, būtų įtraukiami ir laikotarpiai, kai užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Direktyvos 2003/109/EB 3 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad ši direktyva netaikoma tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie šalyje yra apsigyvenę laikinais pagrindais (pavyzdžiui, pagal au-pair programą ar kaip sezoniniai darbuotojai, arba kaip darbuotojai, pasiųsti paslaugos teikėjo tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, arba patys teikdami tarpvalstybines paslaugas) arba tais atvejais, kai jų leidimas gyventi yra oficialiai apribotas. Atsižvelgiant į tai, siūloma UTPĮ 53 straipsnį papildyti nuostata, numatančia, kad, išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje penkerius metus, į pragyventą laikotarpį nebūtų įskaičiuojami laikotarpiai, kai atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo trumpalaikis, susijęs su laikina, nenuolatinio pobūdžio veikla, pavyzdžiui, atvykimas ir buvimas Lietuvoje su Šengeno viza ar be vizos (bevizio atvykimo atveju), taip pat nebūtų įskaičiuojami atvykimo ir buvimo Lietuvoje su tam tikrais pagrindais išduota nacionaline viza laikotarpiai.
Be to, atsižvelgiant į siūlomą UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimą ir šio straipsnio papildymą 8¹ dalimi, siūloma patikslinti UPTĮ 53 straipsnio 3 dalį numatant, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras nustato pragyvento laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais. Šioje tvarkoje būtų detalizuota, kad į teisėtai pragyventą laikotarpį nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kai užsienietis turėjo nacionalinę vizą, išduotą pagrindais, susijusiais su trumpalaikiu buvimu Lietuvoje, kurio metu užsiimama laikina, nenuolatinio pobūdžio veikla, o ne siekiu apsigyventi (tęsti gyvenimą) Lietuvoje. Trumpalaikiu buvimu būtų laikomas laikotarpis, kai užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo su nacionaline viza, išduota Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.
1V-899/V-330, (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.1, 70.4, 70.5, 70.7, 70.8, 70.9, 70.12, 70.15–70.21 papunkčiuose nurodytais pagrindais, o ilgalaikiu buvimu būtų laikomas laikotarpis, kai užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo su nacionaline viza, išduota Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.2, 70.3, 70.6, 70.10–70.11¹, 70.13, 70.18 (išskyrus sezoninius darbuotojus) papunkčiuose nurodytais pagrindais. Vertinant, ar tai yra laikino pobūdžio veikla ar veikla, kuria siekiama apsigyventi ir tęsti gyvenimą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, ar tarp leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų yra atitikmuo konkrečiam vizos išdavimo pagrindui. Šiuo metu iš ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos Respubliką, neturi galimybės pasinaudoti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta teise dirbti teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nes nors UTPĮ ir numato, kad jie yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, tačiau šis atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindas nėra numatytas UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje kaip sąlyga užsieniečio darbui Lietuvos Respublikoje trumpalaikio buvimo metu. Siekiant pašalinti teisinę spragą ir užtikrinti, kad ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės komandiruoti trečiųjų šalių piliečiai turėtų teisę dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, UTPĮ projekte siūloma patikslinti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalį.
Papildomoje pagrįstoje nuomonėje EK pažymėjo, kad direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalimi siekiama įtvirtinti griežtas apsaugos priemones, kuriomis būtų apribota valstybių narių diskrecija suvaržyti ES piliečių ir jų šeimos narių teisę atvykti į šalį ar gyventi šalyje dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių ir, ginant ES piliečių ir jų šeimos narių interesus, svarbu aiškiai perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ 98¹ straipsnio 1 dalyje, nustatančioje ES valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimo principus, siūloma asmens keliamos grėsmės vertinimo kriterijus papildyti nurodant, kad asmens elgesys turi kelti ne tik realią ir akivaizdžią, bet ir pakankamai rimtą grėsmę. Pažymėtina, kad, priėmus UTPĮ projektą, asmens keliamos grėsmės vertinimas iš esmės nepasikeis, nes ir iki šiol vertinant grėsmę buvo atsižvelgiama, ar keliama grėsmė yra pakankamai rimta (asmens keliama grėsmė UTPĮ išskirstyta į tris lygius – asmuo gali kelti grėsmę, rimtą grėsmę arba labai rimtą grėsmę). Asmens elgesys atitinkamam grėsmės lygiui priskiriamas pagal asmens elgesio pobūdį ir pasekmių rimtumą. Kadangi Reglamentas (ES) 2018/1860, Reglamentas (ES) 2018/1861 ir Reglamentas (ES) 2018/1240 jau yra įsigalioję ir yra tik apribotas (atidėtas) jų taikymas, manytina, kad ir atitinkami UTPĮ pakeitimai galėtų įsigalioti neatidedant jų įsigaliojimo ir nesiejant su atitinkamo reglamento taikymo pradžios momentu.
Kadangi reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai, Lietuvos Respublikos (kaip ir kitų valstybių narių) institucijos atitinkamus sprendimus (pagal šio įstatymo priskirtus įgaliojimus) priimtų tiesiogiai taikydamos reglamentų nuostatas, todėl ir būtų apribotos pačių Reglamentų nuostatomis dėl jų (ne)taikymo, ir negalėtų atitinkamų sprendimų priimti anksčiau, nei atsiras Reglamentuose nustatyta jų taikymo pradžią lemianti sąlyga (aplinkybė). Todėl UTPĮ projekte nėra nustatytas jo pakeitimų, susijusių su minėtų reglamentų įgyvendinimu, įsigaliojimo terminas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priimanti institucija turės juos suderinti su kitomis institucijomis, siūlome nustatyti 4 mėnesių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą, kuris būtų siejamas su Reglamento ES (2018/1240 88 straipsnio 1 dalyje ar Reglamento (ES) 2018/1861 66 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Komisijos sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data, bet ne vėliau kaip iki šių reglamentų taikymo pradžios. III. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas VSAT atsisakyti nebūdingos funkcijos – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose. Siūloma teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose vykdymą perduoti PAGD ir nustatyti, kad teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone ir Kuršių mariose atlieka ne VRM įgaliotos institucijos, o PAGD, kuris prireikus galės pasitelkti VSAT pajėgas ir priemones. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekte nustatoma nauja sąvoka iki šio įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuota Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymų projektams, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 1V-381 „Dėl įgaliojimų suteikimo likviduoti teršimo incidentus ir vykdyti ypatingas priemones Kuršių mariose“;
2Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. V-1044/D1-673/1V-596 „Dėl Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 7. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr.
3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pritarus Įstatymų projektams, reikės parengti tvarkos, nustatančios prašymų dėl kelionės leidimų išdavimo nagrinėjimą, prašytojų informavimą apie priimtus sprendimus, apskundimą, aprašą ir, jį suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat reikės parengti ir VSAT vado įsakymu patvirtinti tvarką, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinama, kaip, kada ir kokiais atvejais ir sąlygomis gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Rengdamasi įgyvendinti ETIAS reglamento reikalavimus, EK atliko keliautojų, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, atvykimo į ES tikėtinų srautų skaičiavimus 2020–2023 metams. Buvo atlikti preliminarūs skaičiavimai pagal analogiškų JAV (ESTA), Kanados („eTA“), Australijos („eVisitor Visa“) sistemų veiklos praktiką ir pastarųjų 3 metų keliautojų srautus į ES šalis. Rezultatai apima išduosimų leidimų kiekių skaičiavimą, rankinio prašymų nagrinėjimo poreikio skaičiavimą bei tam reikiamų techninių ir žmogiškųjų išteklių skaičiavimą. Ikipandeminės statistikos duomenimis, prognozuojamas keleivių srautas 2022 m. į ES yra 43,5 mln., dėl „Brexitʼo“ jis gali išaugti iki 67 mln. Kiekvienais vėlesniais metais galimas kasmetinis 4,2 procento keleivių skaičiaus augimas.
Prognozuojama, kad ETIAS centrinis padalinys (FRONTEX sudėtyje) rankiniu būdu turės peržiūrėti apie 5 procentus prašymų, o nacionaliniai padaliniai – apie 3 procentus. Taip pat užsienio šalių patirtis rodo, kad vieno prašymo rankiniam apdorojimui vidutiniškai prireikia 30 minučių. Vadovaudamasi EK skaičiavimų metodologija, VSAT atliko analogiškus keliautojų, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, atvykimo į Lietuvos Respubliką statistinius skaičiavimus. 2017 m. į Lietuvą atvyko 358 334, 2018 m. (ikipandeminiai metai ir neįvertinti „Brexitʼo“ padariniai) – 535 452 trečiųjų šalių piliečiai, kuriems pagal naują tvarką tektų pildyti prašymus ir gauti leidimą. Nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniam padaliniui tektų nagrinėti apie 20 000 trečiųjų šalių piliečių prašymų, o esant kasmetiniam 4,2 procento atvykstančiųjų skaičiaus augimui šis skaičius padidėtų 800 prašymų. Remiantis šia statistika ir EK prognozuojamais darbo krūviais, buvo apskaičiuota, kad VSAT reikės 7 darbuotojų (dirbančių visu etatu) užtikrinti savalaikį ir sklandų prašymų nagrinėjimo procesą. Taip pat įvertinti kiti darbo krūvio aspektai: konsultacijos dėl leidimų procedūrų, keleivių skundų nagrinėjimas, sprendimų atstovavimas teisminiuose ginčuose, rizikos faktorių ir stebėjimo sąrašų valdymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija užtikrinimas, informacinės sistemos nacionalinės dalies administravimas ir veiklos užtikrinimas. Išvardytoms funkcijoms atlikti reikalingi 2–3 darbuotojai (dirbantys visu etatu). Galutinai sukomplektuotam ETIAS nacionaliniame padalinyje turėtų būti 9 etatai. Pasirengimas ETIAS sistemos funkcionavimui nuo 2023 m. sausio 1 d. iš valstybių narių reikalauja organizacinių sprendimų, teisinės bazės adaptavimo bei technologinių sprendimų įgyvendinimo. ETIAS leidimai yra visiškai nauja migracijos kontrolės sritis ir VSAT veiklos funkcija.
Jai vykdyti VSAT įsteigė ETIAS nacionalinį centrą Sienos kontrolės organizavimo valdybos sudėtyje su 4 etatais (perskirstant rezervinius etatus). ETIAS reglamentu iškeltų užduočių perskirstymas turimiems etatams labai ribotas, nes darbo krūvio padidėjimas yra ženklus ir laiko sąnaudos didžiulės (vien prašymams nagrinėti – apie 10 000 darbo valandų). Siekiant išlaikyti veiklos kokybę bei tinkamą naujų funkcijų įgyvendinimą papildomi 5 etatai yra būtini. Kadangi ETIAS NC padalinio darbuotojų funkcijos susijusios su migracijos kontrole (reglamento nuostata), kriminaline žvalgyba (stebėjimo sąrašas ir rizikos analizė) ir sienos kirtimo kontrole (suteikiant kelionės leidimą arba atsisakant jį suteikti), padalinio darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai. ETIAS reglamento įgyvendinimo funkcijoms vykdyti VSAT papildomų 5 statutinių valstybės tarnautojų pareigybių išlaikymui reikia apie 185 000 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (šios lėšos 2022 metams įtrauktos į VRM biudžetą). Pasirengimo naudotis ETIAS sistema išlaidos dengiamos Vidaus saugumo fondo finansuojamo projekto Nr. LT/2020/VSF/2.4.6.1 „Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose funkcijos perdavimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus – reikalingos lėšos funkcijai vykdyti bus perskirstytos tarp VSAT ir PAGD. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, reikalingi šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal „Eurovoc“: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, „teršalai“, „duomenų apsauga“, „informacinės sistemos“, „leidimas nuolat gyventi“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2021-12-06 Nr. XIVP-1146 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p.[email protected]
2022-01-06 Nr. XIVP-1195(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
xivp-1195 2021-12-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna,
Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM sienos stebėjimo skyriaus viršininkas Vytautas Ulevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-06
teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo Projektui Nr. XIVP-1195(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-172 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1194 įsigaliojimas nukeliamas į 2022 m. vasario 1 d., o Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1195 (toliau – įstatymo projektas) yra lydimasis projektas, siekiant, kad abu įstatymai įsigaliotų vienu metu, manome, kad būtina tikslinti šio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą ir sistemiškai patikslinti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio vasario 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1195(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė