Projekto lyginamasis variantas
2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU įstatymas Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Valstybės sienos apsaugos tarnyba automatizuotu būdu kaupia ir tvarko duomenis apie asmenis ir transporto priemones, reikalingus Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba asmens duomenis, įskaitant asmens kodą ir duomenis, susijusius su teistumu, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlikdama jų tyrimą, renka ir tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais įstatymu. Kai asmens duomenys (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) renkami ir tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi vidaus administravimo ar kitais tikslais, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3.
3Duomenų subjektų, kurių asmens duomenys tvarkomi šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, teisėms, siekiant Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų, gali būti taikomi šie apribojimai:
1) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimo atidėjimas, apribojimas arba šios informacijos neteikimas;
2) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis visiškas apribojamas arba apribojimas iš dalies;
3) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visiškas apribojimas arba apribojimas iš dalies;
4) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo atidėjimas, apribojimas arba jo nepateikimas. 4.
4Šio straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti, tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga vykdant asmens duomenų tvarkymo operacijas šiais atvejais:
1) atliekant ikiteisminius tyrimus;
2) užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, palaikant viešąją tvarką, kontroliuojant valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (įskaitant atvejus, kai atliekant šias funkcijas vykdomas vaizdo stebėjimas);
3) įgyvendinant migracijos procesų kontrolę;
4) vykdant kriminalinę žvalgybą;
5) vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;
6) kitais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai. 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama įtraukia savo duomenų apsaugos pareigūną į sprendimo dėl teisių apribojimo priėmimą ir užtikrina, kad dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju būtų gautas duomenų apsaugos pareigūno vertinimas ir nuomonė. Apribojimo priežastys, įskaitant apribojimo reikalingumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, teisinis pagrindas, rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms visi atitinkami duomenų apsaugos pareigūno pateikti vertinimai ir nuomonės dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju fiksuojami raštu.
Prireikus ši informacija pateikiama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu ar kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, šio subjekto prašymu. Duomenų apsaugos pareigūnas turi periodiškai stebėti, ar priežastys, dėl kurių taikomas apribojimas, neišnyko, o jeigu jos išnyko, inicijuoti taikomų apribojimų peržiūrą. Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti informuojamas apie peržiūros rezultatus bei apie apribojimų panaikinimą. Duomenų apsaugos pareigūnui suteikiama prieiga prie įrašų ir visų dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktinės ir teisinės duomenų subjektų teisių apribojimų priežastys. 6. Kai tik priežastys, dėl kurių taikyti apribojimai, išnyksta, apribojimai nedelsiant panaikinami. Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia informaciją duomenų subjektui apie priežastis, dėl kurių buvo taikomas apribojimas, ir informuoja duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teismui arba kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. 7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti būtini duomenys tvarkomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS), kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. 8.
8Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jei tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir ES Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos.“
Papildyti Įstatymą 22¹straipsniu: „22¹ straipsnis.
Informacijos teikimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnybai neatlygintinai teikti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkinių duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir (arba) kopijas.“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atlieka paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, dalyvauja atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus kitose paieškos ir gelbėjimo rajono dalyse, prireikus padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose.“
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo, vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, nuostatomis.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta nuostata taikoma nuo Reglamente (ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato Europos Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-1194(2) lyginamasis variantas
įstatymas 2021 m. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Reglamente (ES) Nr. 2016/399, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatyme (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. 2 straipsnis.
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje Valstybės sienos apsaugos tarnyba automatizuotu būdu kaupia ir tvarko duomenis apie asmenis ir transporto priemones, reikalingus Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba asmens duomenis, įskaitant asmens kodą ir duomenis, susijusius su teistumu, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais įstatymu ir šiuo įstatymu. Kai asmens duomenys (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 2. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi vidaus administravimo ar kitais tikslais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. 3.
dalyje nustatytais tikslais, teisėms, siekiant Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje,
taikomi šie apribojimai:
1) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos teikimo atidėjimas, apribojimas arba šios informacijos neteikimas;
2) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis visiškas apribojamas arba apribojimas iš dalies;
3) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visiškas apribojimas arba apribojimas iš dalies;
4) Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo atidėjimas, apribojimas arba jo nepateikimas. 4.
nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga vykdant asmens duomenų tvarkymo operacijas šiais atvejais:
1) atliekant ikiteisminius tyrimus;
2) užtikrinant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, palaikant viešąją tvarką, kontroliuojant valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi (įskaitant atvejus, kai atliekant šias funkcijas vykdomas vaizdo stebėjimas);
3) įgyvendinant migracijos procesų kontrolę;
4) vykdant kriminalinę žvalgybą;
5) vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;
6) kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai. 5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama įtraukia savo duomenų apsaugos pareigūną į sprendimo dėl teisių apribojimo priėmimą ir užtikrina, kad dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju būtų gautas duomenų apsaugos pareigūno vertinimas ir nuomonė. Apribojimo priežastys, įskaitant apribojimo būtinumo, proporcingumo ir trukmės įvertinimą, teisinis pagrindas, rizika duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, visi atitinkami duomenų apsaugos pareigūno pateikti vertinimai ir nuomonės dėl apribojimo pritaikymo konkrečiu atveju fiksuojami raštu. Prireikus ši informacija pateikiama Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu ar kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, šio subjekto prašymu.
Duomenų apsaugos pareigūnas turi periodiškai stebėti, ar priežastys, dėl kurių taikomas apribojimas, neišnyko, o jeigu jos išnyko, inicijuoti taikomų apribojimų peržiūrą. Duomenų apsaugos pareigūnas turi būti informuojamas apie peržiūros rezultatus ir apribojimų panaikinimą. Duomenų apsaugos pareigūnui suteikiama prieiga prie įrašų ir visų dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktinės ir teisinės duomenų subjektų teisių apribojimų priežastys. 6. Kai tik priežastys, dėl kurių taikyti apribojimai, išnyksta, apribojimai nedelsiant panaikinami. Jeigu priežasčių taikyti apribojimą nebėra, Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia informaciją duomenų subjektui apie priežastis, dėl kurių buvo taikomas apribojimas, ir informuoja duomenų subjektą apie teisę bet kuriuo metu pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teismui arba kitam subjektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nagrinėja skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. 7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti būtini duomenys tvarkomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje (VSATIS), kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. 8.
sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia tvarkomus duomenis užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, jeigu tai netrukdo atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjimus, tyrimus ar procedūras, nekenkia nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamas veikas, nacionaliniam saugumui ir gynybai, visuomenės saugumo užtikrinimui, asmenų teisių ir laisvių apsaugai. 9. Duomenys, tvarkomi pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir ES Nr. 1077/2011, 40 straipsnio 1 dalį, neperduodami ir prieiga prie jų trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams nesuteikiama, išskyrus atvejus, kai yra tenkinamos Reglamento (ES) 2017/2226 41 ir 42 straipsniuose nustatytos sąlygos.“
Papildyti Įstatymą 22¹straipsniu: „22¹ straipsnis.
Duomenų, informacijos ir dokumentų teikimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Valstybės sienos apsaugos tarnybos motyvuotu prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnybai neatlygintinai teikti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkinių duomenis, informaciją, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir
(arba) kopijas.“
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) atlieka paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, dalyvauja atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus kitose paieškos ir gelbėjimo rajono dalyse, prireikus padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose.“
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„16) priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo
išduoti, atšaukimo ar panaikinimo, vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, nuostatomis.“
(ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato Europos Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. 3.
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 2, 22, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-512 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant šių pagrindinių tikslų:
1Papildyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (toliau – VSIJA įstatymas) ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatomis, susijusiomis su šių Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentų įgyvendinimu:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (toliau – AIS reglamentas);
Oficialiajame pranešime nurodoma, kad UPTĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, numatančios, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) gali būti išduodamas, tik jeigu užsienietis pragyveno Lietuvos Respublikoje 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), neatitinka direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias leidimas nuolat gyventi užsieniečiui turėtų būti išduodamas, jeigu jis teisėtai pragyveno 5 metus valstybės narės teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsienietis gyvenimo valstybės narės teritorijoje metu turėjo nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi. 2011 m. EK pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą 2011/2083 dėl netinkamo 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – direktyva 2004/38/EB), nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Atsižvelgus į EK pateiktas pastabas, 2012 m. UTPĮ buvo papildytas 98¹ straipsniu ir kitomis nuostatomis, tačiau EK ir toliau laikėsi pozicijos, kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes UTPĮ nustatyta, kad asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nėra nurodyta, kad grėsmė turi būti pakankamai rimta, ir 2013 m. pateikė papildomą pagrįstą nuomonę.
Lietuvos Respublika, atsakydama į papildomą pagrįstą nuomonę, pateikė paaiškinimus EK apie direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimą ir teismų praktiką dėl grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai vertinimo. 2020 m. gruodžio 10 d. EK darbo tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM) prašydama papildomos informacijos dėl direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalies perkėlimo. Prašoma informacija ir paaiškinimai EK buvo pateikti 2021 m. sausio 12 d. raštu ir 2021 m. kovo 23 d. vaizdo konferencijos metu. EK paragino direktyvos 2004/38/EB nuostatą perkelti kuo tiksliau, UTPĮ tiesiogiai įtvirtinant pakankamo grėsmės rimtumo aspektą, nes tai padėtų greičiau nutraukti pažeidimo procedūrą. 3. Taip pat, įvertinus Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) paskirtį ir siekį atsisakyti nebūdingų funkcijų, atsisakyti vienos iš VSAT funkcijų – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose, perduodant šią funkciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VSAT ir VRM.
Įstatymų projektus parengė VSAT (vadas Rustamas Liubajevas (tel. (8 5) 271 9303) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jurgelevičienė (tel. (8 5) 271 9364) ir vyriausioji specialistė Neringa Jokšienė (tel. (8 5) 271 9330) ir VRM Strateginių sprendimų paramos grupės (grupės vadovas Dainius Žilinskas, tel. (8 5) 271 7217) vyresnysis patarėjas Sigitas Mitalauskas (tel. (8 5) 271 7143). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1VSAT savo veikloje vadovaujasi VSIJA įstatymu, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. VSIJA įstatymo 22 straipsnyje („Duomenų tvarkymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje“) nustatyta, kad VSAT automatizuotu būdu kaupia ir tvarko duomenis apie asmenis ir transporto priemones, reikalingus tarnybos funkcijoms atlikti. VSAT asmens duomenis, įskaitant asmens kodą ir duomenis, susijusius su teistumu, tvarko be duomenų subjekto sutikimo. VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra nustatyta viena iš VSAT funkcijų – atlikti paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose, dalyvauti atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus kitose paieškos ir gelbėjimo rajono dalyse. 2. Pagal šiuo metu UTPĮ nustatytą teisinį reglamentavimą užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. UTPĮ nustatyta, kad užsieniečiams leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas, tik jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje pragyveno 5 metus turėdamas leidimą laikinai gyventi.
Tokia UTPĮ nuostata reiškia, kad užsienietis visus 5 metus turėjo turėti leidimą laikinai gyventi, t. y. dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, o užsieniečio teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai turint dokumentą, patvirtinantį užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba nacionalinę vizą nėra įskaičiuojami. Iš ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės į Lietuvos Respubliką komandiruoti darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, neturi galimybės pasinaudoti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta teise dirbti teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. UTPĮ nustatytuose ES valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimo principuose nurodyta, kad vertinamo asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę, tačiau nėra nurodyta, kad grėsmė turi būti pakankamai rimta. UTPĮ pateiktos nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1987/2006, kurį pakeis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1861) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1860). 3. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr.
VIII-512 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone, išskyrus jūros rajono vidaus vandenis, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – VRM įgaliotos institucijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama I. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – VSIJA įstatymo projektas):
1VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio pakeitimas susijęs su šiais tikslais:
a) pagal Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindų III dalies 12 skyriaus nuostatas VSAT yra nacionalinio saugumo užtikrinimo institucija. VSAT paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – priklausant ginkluotosioms pajėgoms ginti valstybę. VSAT kontroliuoja pasienio teisinį režimą ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, pagal kompetenciją užtikrina viešąją tvarką, vykdo kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendina nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą ir pan. Įgyvendindama nustatytas funkcijas, VSAT renka ir tvarko duomenis, reikalingus VSAT funkcijoms atlikti. VSAT, rinkdama ir tvarkydama asmens duomenis, vadovaujasi tiek BDAR, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), tačiau neretai susiduria su šių teisės aktų taikymo atskyrimu.
2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus BDAR, jis taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją, tikslais. Siekiant kuo tiksliau tiek duomenų subjektams, tiek VSAT darbuotojams taikyti duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma nustatyti BDAR ir Teisėsaugos ADTAĮ taikymo mastą ir konkrečiau apibrėžti, kokiais atvejais VSAT tvarkys asmens duomenis vadovaudamasi Teisėsaugos ADTAĮ, o kuriais – BDAR.
Siūloma nustatyti, kad VSAT, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlikdama jų tyrimą, renka ir tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Teisėsaugos ADTAĮ, o kitais atvejais – BDAR.
b) pagal BDAR nuostatas duomenų subjektai turi platų teisių įgyvendinimo spektrą (teisę į informaciją, teisę susipažinti su savo duomenimis, reikalauti ištaisyti /papildyti savo asmens duomenis, reikalauti ištrinti („būti pamirštam“), apriboti duomenų tvarkymą, teisę į duomenų perkėlimą, teisę nebūti automatizuotai vertinamam ir profiliuojamam, teisę nesutikti su asmens duomenų tvarkymu ir pan. Pagal Teisėsaugos ADTAĮ 11, 13, 14, 30 straipsnių nuostatas duomenų subjektų teisės gali būti visiškai arba iš dalies apribotos įstatymuose nustatytais atvejais. Pagal šiuo metu galiojantį VSIJA įstatymą nėra nustatytų išimčių, kada duomenų subjektui tam tikros informacijos teikimas gali būti atidėtas, apribotas arba neteikiamas.
VSAT pagal savo veiklos specifiką ne visais atvejais gali įgyvendinti asmens duomenų subjektų teises, pavyzdžiui, pagal BDAR numatyta galimybė duomenų subjektui iš visų registrų, informacinių sistemų ir duomenų bazių (įkaitant ir vaizdo stebėjimo sistemų turimus duomenis) gauti informaciją apie juose tvarkomus jo asmens duomenis, taip pat informaciją, kokiems duomenų gavėjams šie duomenys buvo teikti, tačiau VSAT ne visais atvejais galėtų įgyvendinti šią teisę, nes tai galėtų reikšmingai pakenkti tarnybos vykdomai veiklai. Todėl manytina, kad VSAT tvarkomos informacijos pateikimas duomenų subjektui ar kitų asmens duomenų teisių įgyvendinimas neturėtų būti absoliutus. VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 3, 4 dalyse siūloma nustatyti, kokiais atvejais asmens duomenų teisės gali būti apribotos. Asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais nepatenka į ES teisės taikymo sritį, tokiam tvarkymui taikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 8 straipsnyje nurodyta, kad: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., byloje F S. And Marper V.
And Marper V. The United Kingdom), tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakę, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ribojimas turi būti teisėtas ir būtinai reikalingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas byloje Nr. 6/96-10/96). Įvertinus tai, VSIJA įstatymo projektu VSAT siūloma nustatyti galimybę tam tikrais nustatytais atvejais riboti duomenų subjektų teises. Dėl kiekvieno atvejo turi būti sprendžiama individualiai, todėl siūloma duomenų valdytojui (VSAT) leisti nusistatyti tvarką, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinama, kaip, kada ir kokiais atvejais ir sąlygomis gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės. Siekiant, kad taikant šiuos ribojimus nebūtų piktnaudžiaujama VSIJA įstatymo projektu nustatomos tam tikros duomenų subjekto teisų užtikrinimo garantijos;
c) kitas aspektas – Teisėsaugos ADTAĮ numatyta, kad specialių kategorijų asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais galima tvarkyti, kai tai leidžiama pagal ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus. VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad VSAT turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis;
d) duomenų tvarkymui VSAT funkcijoms įgyvendinti sukurta VSATIS, todėl VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 7 dalyje siūloma tą įtvirtinti įstatyme, taip pat nustatyti galimybę tokius duomenis tvarkyti kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose;
e) VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 8 dalyje siūloma reglamentuoti tarnybos tvarkomų asmens duomenų teikimo užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, ES institucijoms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms sąlygas. Be to, įgyvendindamas AIS reglamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2018 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-902 paskyrė VSAT AIS duomenų valdytoja.
2020 m. gegužės mėnesį Atvykimo–išvykimo ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemų kūrimo ir diegimo organizavimo valdymo komitetas, patvirtintas VSAT vado įsakymu, atsižvelgdamas į AIS reglamento 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad valstybė narė savo nacionalinėje atvykimo ir išvykimo sistemoje arba lygiavertėse nacionalinėse bylose, visapusiškai laikydamasi Sąjungos teisės, gali saugoti raidinius skaitmeninius duomenis, kuriuos ta valstybė narė įvedė į AIS, nusprendė kopijuoti ir saugoti tokius duomenis. Taigi, sukūrus ES AIS, VSAT, vadovaudamasi AIS reglamento 40 straipsnio nuostatomis, vykdys AIS duomenų kopijavimą į VSATIS. VSAT, kaip duomenų valdytoja, privalo užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi (renkami, saugomi, teikiami kitoms trečiosioms šalims) tik pagal aiškias ES ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir užtikrinant BDAR numatytas asmens duomenų saugumą užtikrinančias sąlygas, t. y. siekiama nustatyti, kad AIS saugomi duomenys neperduodami ir prieiga prie jų nesuteikiama trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams, išskyrus, kai yra AIS reglamento 40–41 straipsniuose nustatytos sąlygos. Todėl VSIJA įstatymo projekto 22 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti AIS reglamento 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų duomenų teikimo sąlygas. Atsižvelgdami į VSIJA įstatymo pakeitimo 22 straipsnio tikslus, siūlome papildyti VSIJA įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, numatant, kad sąvokos suprantamos taip, kaip BDAR ir Teisėsaugos ADTAĮ. 2.
2Atsižvelgiant į tai, kad VSAT funkcijoms atlikti neretai reikalingi duomenys, kuriuos tvarko kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys, siūloma VSIJA įstatymą papildyti nauju 22¹ straipsniu, jame nustatant prievolę valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kitiems juridiniams asmenims VSAT prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis VSAT neatlygintinai teikti jos funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų rinkinių duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir (arba) kopijas. 3. VSIJA įstatymo projekte keičiamas VSIJA įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 11 punktas, jame siūlant atsisakyti VSAT nebūdingos funkcijos – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose. VSAT paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, tiek tarnybos žmogiškieji ištekliai, tiek biudžeto lėšos pirmiausia turėtų būti skiriami šiai pagrindinei VSAT funkcijai vykdyti. VSAT teršimo incidentų likvidavimo darbams vykdyti Kuršių mariose nebuvo gavusi nei papildomų etatų, nei finansavimo, šios funkcijos vykdymas ar pasirengimas reaguoti buvo užtikrinamas iš VSAT skirtų asignavimų. Šiuo metu VSAT personalo, skirto veiklai jūroje, kiekis dėl laivų specialistų trūkumo yra nepakankamas tam, kad VSAT, be valstybės sienos apsaugos funkcijų, papildomai galėtų operatyviai atlikti teršimo incidentų likvidavimo ir ypatingų priemonių vykdymo funkcijas Kuršių mariose. Įvykus teršimo incidentui, teršimo incidentų likvidavimą atliktų tuo metu valstybės sienos apsaugos funkcijas vykdantys pareigūnai, todėl būtų susilpninama išorės sienos kontrolė, t. y. pajėgos nukreipiamos netiesioginėms VSAT pavestoms funkcijoms vykdyti.
Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, pareigūnų, vykdančių išorės sienos kontrolę, siuntimas vykdyti teršalų rinkimo darbus gali turėti neigiamą įtaką valstybės sienos apsaugai. VSAT taip pat neturi ir specialistų, kurie būtų kompetentingi mokyti VSAT pareigūnus atlikti teršalų likvidavimo darbus. Pažymėtina, kad VSAT laivai statomi (įsigyjami) sienos apsaugos funkcijoms atlikti, todėl juose nėra įrangos teršimo incidentų likvidavimo darbams atlikti. Naujausias tarnybos patrulinis laivas „Aleksandras Barauskas“ buvo įsigytas pasinaudojant ES Išorės sienų fondo lėšomis, kurios tiesiogiai yra skiriamos išorės sienos stebėjimui stiprinti, bet ne kitoms, su sienos kontrole nesusijusioms, funkcijoms vykdyti. Taip pat ir naujų patrulinių katerių bei laivo įsigijimo projektuose nėra numatyta teršimo incidentų likvidavimo įranga ir funkcinis pritaikymas. PAGD, organizuodamas ir vykdydamas gelbėjimo darbus ir vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais, patvirtintais PAGD direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, atlieka cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbus, Lietuvos Respublikos teritorijos vidaus vandenyse vykdo teršalų likvidavimą, turi atitinkamą įrangą, PAGD pareigūnai išmokyti atlikti šiuos darbus. Įvertinus tai, siūloma teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose tiesioginę atsakomybę ir šios funkcijos vykdymą perduoti PAGD, o VSAT nustatyti funkciją prireikus PAGD padėti turimomis pajėgomis ir priemonėmis.
4VSIJA įstatymo projekto 26 straipsnio pakeitimas parengtas atsižvelgiant į ETIAS reglamento 8 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo VSAT paskirta ETIAS nacionaliniu padaliniu, atsakingu už trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizos turėjimo reikalavimas, keliaujant į Šengeno erdvę, prašymų dėl ETIAS elektroninio kelionės leidimo (toliau – kelionės leidimas) išdavimo nagrinėjimą ir sprendimų dėl jų priėmimą, kai atliekant ETIAS automatizuotą prašymų tvarkymą bus nustatyta atitiktis (įrašas apie asmenį iš atitinkamų duomenų sistemų) ir ETIAS centrinis padalinys inicijuos prašymo tvarkymą rankiniu būdu, sprendimų dėl riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimo išdavimą, kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą (ETIAS reglamento 8 straipsnio 2 dalies a, d ir g punktai). ETIAS nacionalinio padalinio funkcijų vykdymas pavestas VSAT, tačiau šiuo metu VSIJA įstatyme nėra nuostatos, suteikiančios VSAT pareigūnams teisę priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis. VSAT pareigūnams priėmus sprendimus atsisakyti išduoti kelionės leidimus, juos panaikinus ar atšaukus, bus ribojamos kitų asmenų teisės, todėl manome, kad VSAT pareigūnų teisė leidimų išdavimo, atšaukimo, panaikinimo ir kt. mastu turi būti nustatyta įstatymų lygmeniu, ir siūloma papildyti VSIJA įstatymo 26 straipsnį nuostata, suteikiančia teisę VSAT pareigūnams priimti sprendimus dėl kelionės leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, atšaukimo ar panaikinimo vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis.
Siūloma, kad ši nuostata būtų taikoma nuo Reglamente (ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato EK pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. II. Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekto:
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Pradėjus taikyti ETIAS reglamento nuostatas trečiųjų šalių piliečiams, nurodytiems ETIAS reglamente, kuriems taikomas bevizis režimas, kad jie atvyktų į Lietuvos Respubliką ir būtų joje, bus taikomas naujas reikalavimas – turėti galiojantį kelionės leidimą. Pagal ETIAS reglamento reikalavimus atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje taip pat galės trečiųjų šalių piliečiai, turintys riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą, išduotą taikant ETIAS reglamento 44 straipsnyje numatytas procedūras ir suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų nuo pirmo atvykimo su šiuo leidimu dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad ETIAS reglamente nustatytas visiškai naujas dokumentas, suteikiantis teisę trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje tam tikrą nustatytą laikotarpį, ir siekiant teisinio suderinamumo, siūloma papildyti UTPĮ 11 straipsnį, numatant jame pareigą trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems atvykti ir (ar) būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėti ETIAS reglamente nustatytą kelionės leidimą. Taip pat siūloma UTPĮ 11 straipsnį papildyti nuostata, kad kelionės leidimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pradėjus taikyti ETIAS reglamentą, VSAT ETIAS nacionalinis padalinys bus atsakingas už trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas bevizis režimas keliaujant į Šengeno erdvę, prašymų dėl kelionės leidimo išdavimo nagrinėjimo ir sprendimų dėl jų priėmimo, kai atliekant ETIAS automatizuotą prašymų tvarkymą bus nustatyta atitiktis (įrašas apie asmenį bent vienoje iš šių duomenų sistemų: SIS, AIS, Europolo bei ECRIS ar valstybės narės sudarytame Stebėjimų sąraše) ir ETIAS centrinis padalinys inicijuos prašymo tvarkymą rankiniu būdu, sprendimų dėl riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimų išdavimą, kelionės leidimo panaikinimą arba atšaukimą (ETIAS reglamento 8 straipsnio 2 dalies a, d ir g punktai).
Todėl siūlome papildyti UTPĮ 20¹straipsniu, jame nurodant, kad sprendimus dėl kelionės leidimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, jo panaikinimo arba atšaukimo priima VSAT, vadovaudamasi ETIAS reglamento nuostatomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta tvarka. Papildžius UPTĮ šia nuostata, šiems sprendimams apskųsti bus taikomos UTPĮ X skyriaus nuostatos. Įvertinus ETIAS reglamento nuostatas, kuriose numatytas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems atvykti ir būti valstybių narių teritorijose, privalomas reikalavimas turėti kelionės leidimą, siūloma papildyti UTPĮ 23 straipsnio nuostatas, išplečiant minėtame straipsnyje išvardytus neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindus. Siūloma nustatyti, kad užsienietis, kurio kelionės leidimo galiojimas yra pasibaigęs, panaikintas ar atšauktas, taip pat jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje be kelionės leidimo, jei jis būtinas, būtų laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taip pat siūloma nustatyti išimtį, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nebūtų laikomas neteisėtu paaiškėjus informacijai, kad užsienietis yra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861, jei užsieniečiui išduotas riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas vadovaujantis ETIAS reglamento nuostatomis, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Atsižvelgiant į ETIAS reglamento nuostatas, kuriose nustatytas reikalavimas trečiųjų šalių piliečiams turėti galiojantį kelionės leidimą, ir į leidimo turėtojui suteiktą teisę būti valstybėje narėje nustatytą laikotarpį, siūloma papildyti UTPĮ 124 straipsnį, jame nustatant, kad užsienietis privalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo galiojimo pabaigos. Šiuo metu UTPĮ nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai grąžinti užsienietį į užsienio valstybę. Pradėjus taikyti ETIAS reglamento nuostatas, trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtu pagrindu bus galiojančio kelionės leidimo turėjimas. Siūloma papildyti UTPĮ 125 straipsnį, jame numatant, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam atšaukta viza arba panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas, taip pat jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigus kelionės leidimo galiojimui.
Atsižvelgiant į ETIAS reglamentą, kuriuo nustatomas privalomas reikalavimas trečiųjų šalių piliečiams turėti kelionės leidimą, siūloma atitinkamai išplėsti UTPĮ 133 straipsnyje nustatytą sąrašą pagrindų, dėl kurių užsieniečiams gali būti draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, numatant, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas arba atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Reglamento (ES) 2018/1861 65 straipsnį, nuo šio reglamento taikymo pradžios panaikinamas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, taip pat pradedamas taikyti Reglamentas (ES) 2018/1860. Pagal Reglamento (ES) 2018/1860 9 straipsnio 2 dalį, jeigu valstybė narė informuoja perspėjimą į Reglamentu (ES) 2018/1861 nustatytą Šengeno informacinę sistemą (SIS) įvedusią valstybė narę, kad ji ketina išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti jų galiojimą trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio pateiktas perspėjimas dėl grąžinimo, prie kurio nėra draudimo atvykti, perspėjimą pateikusi valstybė narė nedelsdama ištrina perspėjimą dėl grąžinimo. Tai reiškia, kad toks perspėjimas nėra priežastis atsisakyti išduoti vizą, taip pat atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui.
Atsižvelgiant į tai, UTPĮ 19 ir 35 straipsniuose nustatoma, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, taip pat išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas, prie kurio yra draudimas atvykti. UTPĮ 26 straipsnis tikslinamas atitinkamai numatant pareigą Migracijos departamentui prie VRM konsultuotis su perspėjimą dėl grąžinimo įvedusia valstybe ar pareigą konsultuoti, jeigu tokį perspėjimą yra pateikusi Lietuvos Respublika. Oficialiame pranešime EK nurodo, kad direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti, kad valstybės narės suteiktų ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie iki atitinkamo prašymo pateikimo yra penkerius metus teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenę jos teritorijoje. Direktyvos 2003/109/EB 6 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad pagrindinis ilgalaikio gyventojo statuso suteikimo kriterijus turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė. Gyvenama turi būti teisėtai ir nepertraukiamai, kad būtų galima įrodyti, jog žmogus įsitvirtino toje šalyje. Direktyvoje 2003/109/EB nepasakyta, kad nepertraukiamo ir teisėto buvimo valstybėje narėje įrodymu gali būti laikomi tik tam tikrų rūšių teisę gyventi šalyje patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siūloma nustatyti, kad leidimas nuolat gyventi būtų išduodamas užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje teisėtai pragyveno 5 metus, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą.
Tai reikštų, kad, skaičiuojant penkerių metų laikotarpį, siekiant įvertinti, ar užsienietis įgijo teisę gauti leidimą nuolat gyventi, būtų įtraukiami ir laikotarpiai, kai užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje, turėdamas teisę gyventi Lietuvoje patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Direktyvos 2003/109/EB 3 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyta, kad ši direktyva netaikoma tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie šalyje yra apsigyvenę laikinais pagrindais (pavyzdžiui, pagal au-pair programą ar kaip sezoniniai darbuotojai, arba kaip darbuotojai, pasiųsti paslaugos teikėjo tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, arba patys teikdami tarpvalstybines paslaugas) arba tais atvejais, kai jų leidimas gyventi yra oficialiai apribotas. Atsižvelgiant į tai, siūloma UTPĮ 53 straipsnį papildyti nuostata, numatančia, kad, išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje penkerius metus, į pragyventą laikotarpį nebūtų įskaičiuojami laikotarpiai, kai atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo trumpalaikis, susijęs su laikina, nenuolatinio pobūdžio veikla, pavyzdžiui, atvykimas ir buvimas Lietuvoje su Šengeno viza ar be vizos (bevizio atvykimo atveju), taip pat nebūtų įskaičiuojami atvykimo ir buvimo Lietuvoje su tam tikrais pagrindais išduota nacionaline viza laikotarpiai.
Be to, atsižvelgiant į siūlomą UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimą ir šio straipsnio papildymą 8¹ dalimi, siūloma patikslinti UPTĮ 53 straipsnio 3 dalį numatant, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras nustato pragyvento laikotarpio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką išduodant užsieniečiui leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 ir 8¹ punktuose nustatytais pagrindais. Šioje tvarkoje būtų detalizuota, kad į teisėtai pragyventą laikotarpį nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kai užsienietis turėjo nacionalinę vizą, išduotą pagrindais, susijusiais su trumpalaikiu buvimu Lietuvoje, kurio metu užsiimama laikina, nenuolatinio pobūdžio veikla, o ne siekiu apsigyventi (tęsti gyvenimą) Lietuvoje. Trumpalaikiu buvimu būtų laikomas laikotarpis, kai užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo su nacionaline viza, išduota Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.
1V-899/V-330, (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.1, 70.4, 70.5, 70.7, 70.8, 70.9, 70.12, 70.15–70.21 papunkčiuose nurodytais pagrindais, o ilgalaikiu buvimu būtų laikomas laikotarpis, kai užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo su nacionaline viza, išduota Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.2, 70.3, 70.6, 70.10–70.11¹, 70.13, 70.18 (išskyrus sezoninius darbuotojus) papunkčiuose nurodytais pagrindais. Vertinant, ar tai yra laikino pobūdžio veikla ar veikla, kuria siekiama apsigyventi ir tęsti gyvenimą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama, ar tarp leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų yra atitikmuo konkrečiam vizos išdavimo pagrindui. Šiuo metu iš ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, komandiruoti į Lietuvos Respubliką, neturi galimybės pasinaudoti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta teise dirbti teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu, nes nors UTPĮ ir numato, kad jie yra atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, tačiau šis atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagrindas nėra numatytas UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje kaip sąlyga užsieniečio darbui Lietuvos Respublikoje trumpalaikio buvimo metu. Siekiant pašalinti teisinę spragą ir užtikrinti, kad ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės komandiruoti trečiųjų šalių piliečiai turėtų teisę dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, UTPĮ projekte siūloma patikslinti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalį.
Papildomoje pagrįstoje nuomonėje EK pažymėjo, kad direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnio 2 dalimi siekiama įtvirtinti griežtas apsaugos priemones, kuriomis būtų apribota valstybių narių diskrecija suvaržyti ES piliečių ir jų šeimos narių teisę atvykti į šalį ar gyventi šalyje dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo priežasčių ir, ginant ES piliečių ir jų šeimos narių interesus, svarbu aiškiai perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ 98¹ straipsnio 1 dalyje, nustatančioje ES valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimo principus, siūloma asmens keliamos grėsmės vertinimo kriterijus papildyti nurodant, kad asmens elgesys turi kelti ne tik realią ir akivaizdžią, bet ir pakankamai rimtą grėsmę. Pažymėtina, kad, priėmus UTPĮ projektą, asmens keliamos grėsmės vertinimas iš esmės nepasikeis, nes ir iki šiol vertinant grėsmę buvo atsižvelgiama, ar keliama grėsmė yra pakankamai rimta (asmens keliama grėsmė UTPĮ išskirstyta į tris lygius – asmuo gali kelti grėsmę, rimtą grėsmę arba labai rimtą grėsmę). Asmens elgesys atitinkamam grėsmės lygiui priskiriamas pagal asmens elgesio pobūdį ir pasekmių rimtumą. Kadangi Reglamentas (ES) 2018/1860, Reglamentas (ES) 2018/1861 ir Reglamentas (ES) 2018/1240 jau yra įsigalioję ir yra tik apribotas (atidėtas) jų taikymas, manytina, kad ir atitinkami UTPĮ pakeitimai galėtų įsigalioti neatidedant jų įsigaliojimo ir nesiejant su atitinkamo reglamento taikymo pradžios momentu.
Kadangi reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai, Lietuvos Respublikos (kaip ir kitų valstybių narių) institucijos atitinkamus sprendimus (pagal šio įstatymo priskirtus įgaliojimus) priimtų tiesiogiai taikydamos reglamentų nuostatas, todėl ir būtų apribotos pačių Reglamentų nuostatomis dėl jų (ne)taikymo, ir negalėtų atitinkamų sprendimų priimti anksčiau, nei atsiras Reglamentuose nustatyta jų taikymo pradžią lemianti sąlyga (aplinkybė). Todėl UTPĮ projekte nėra nustatytas jo pakeitimų, susijusių su minėtų reglamentų įgyvendinimu, įsigaliojimo terminas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamuosius teisės aktus priimanti institucija turės juos suderinti su kitomis institucijomis, siūlome nustatyti 4 mėnesių įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą, kuris būtų siejamas su Reglamento ES (2018/1240 88 straipsnio 1 dalyje ar Reglamento (ES) 2018/1861 66 straipsnio 2 dalyje nurodyto Europos Komisijos sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje data, bet ne vėliau kaip iki šių reglamentų taikymo pradžios. III. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas VSAT atsisakyti nebūdingos funkcijos – teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose. Siūloma teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose vykdymą perduoti PAGD ir nustatyti, kad teršimo incidentų likvidavimo darbus Lietuvos Respublikos jūros rajone ir Kuršių mariose atlieka ne VRM įgaliotos institucijos, o PAGD, kuris prireikus galės pasitelkti VSAT pajėgas ir priemones. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 11, 19, 23, 26, 35, 53, 62, 98¹, 124, 125, 133, 140³ straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projekte nustatoma nauja sąvoka iki šio įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui bus suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuota Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymų projektams, reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 1V-381 „Dėl įgaliojimų suteikimo likviduoti teršimo incidentus ir vykdyti ypatingas priemones Kuršių mariose“;
2Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. V-1044/D1-673/1V-596 „Dėl Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 7. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr.
3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“. Pritarus Įstatymų projektams, reikės parengti tvarkos, nustatančios prašymų dėl kelionės leidimų išdavimo nagrinėjimą, prašytojų informavimą apie priimtus sprendimus, apskundimą, aprašą ir, jį suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat reikės parengti ir VSAT vado įsakymu patvirtinti tvarką, pagal kurią kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinama, kaip, kada ir kokiais atvejais ir sąlygomis gali būti ribojamos duomenų subjektų teisės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Rengdamasi įgyvendinti ETIAS reglamento reikalavimus, EK atliko keliautojų, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, atvykimo į ES tikėtinų srautų skaičiavimus 2020–2023 metams. Buvo atlikti preliminarūs skaičiavimai pagal analogiškų JAV (ESTA), Kanados („eTA“), Australijos („eVisitor Visa“) sistemų veiklos praktiką ir pastarųjų 3 metų keliautojų srautus į ES šalis. Rezultatai apima išduosimų leidimų kiekių skaičiavimą, rankinio prašymų nagrinėjimo poreikio skaičiavimą bei tam reikiamų techninių ir žmogiškųjų išteklių skaičiavimą. Ikipandeminės statistikos duomenimis, prognozuojamas keleivių srautas 2022 m. į ES yra 43,5 mln., dėl „Brexitʼo“ jis gali išaugti iki 67 mln. Kiekvienais vėlesniais metais galimas kasmetinis 4,2 procento keleivių skaičiaus augimas.
Prognozuojama, kad ETIAS centrinis padalinys (FRONTEX sudėtyje) rankiniu būdu turės peržiūrėti apie 5 procentus prašymų, o nacionaliniai padaliniai – apie 3 procentus. Taip pat užsienio šalių patirtis rodo, kad vieno prašymo rankiniam apdorojimui vidutiniškai prireikia 30 minučių. Vadovaudamasi EK skaičiavimų metodologija, VSAT atliko analogiškus keliautojų, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, atvykimo į Lietuvos Respubliką statistinius skaičiavimus. 2017 m. į Lietuvą atvyko 358 334, 2018 m. (ikipandeminiai metai ir neįvertinti „Brexitʼo“ padariniai) – 535 452 trečiųjų šalių piliečiai, kuriems pagal naują tvarką tektų pildyti prašymus ir gauti leidimą. Nustatyta, kad Lietuvos nacionaliniam padaliniui tektų nagrinėti apie 20 000 trečiųjų šalių piliečių prašymų, o esant kasmetiniam 4,2 procento atvykstančiųjų skaičiaus augimui šis skaičius padidėtų 800 prašymų. Remiantis šia statistika ir EK prognozuojamais darbo krūviais, buvo apskaičiuota, kad VSAT reikės 7 darbuotojų (dirbančių visu etatu) užtikrinti savalaikį ir sklandų prašymų nagrinėjimo procesą. Taip pat įvertinti kiti darbo krūvio aspektai: konsultacijos dėl leidimų procedūrų, keleivių skundų nagrinėjimas, sprendimų atstovavimas teisminiuose ginčuose, rizikos faktorių ir stebėjimo sąrašų valdymas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija užtikrinimas, informacinės sistemos nacionalinės dalies administravimas ir veiklos užtikrinimas. Išvardytoms funkcijoms atlikti reikalingi 2–3 darbuotojai (dirbantys visu etatu). Galutinai sukomplektuotam ETIAS nacionaliniame padalinyje turėtų būti 9 etatai. Pasirengimas ETIAS sistemos funkcionavimui nuo 2023 m. sausio 1 d. iš valstybių narių reikalauja organizacinių sprendimų, teisinės bazės adaptavimo bei technologinių sprendimų įgyvendinimo. ETIAS leidimai yra visiškai nauja migracijos kontrolės sritis ir VSAT veiklos funkcija.
Jai vykdyti VSAT įsteigė ETIAS nacionalinį centrą Sienos kontrolės organizavimo valdybos sudėtyje su 4 etatais (perskirstant rezervinius etatus). ETIAS reglamentu iškeltų užduočių perskirstymas turimiems etatams labai ribotas, nes darbo krūvio padidėjimas yra ženklus ir laiko sąnaudos didžiulės (vien prašymams nagrinėti – apie 10 000 darbo valandų). Siekiant išlaikyti veiklos kokybę bei tinkamą naujų funkcijų įgyvendinimą papildomi 5 etatai yra būtini. Kadangi ETIAS NC padalinio darbuotojų funkcijos susijusios su migracijos kontrole (reglamento nuostata), kriminaline žvalgyba (stebėjimo sąrašas ir rizikos analizė) ir sienos kirtimo kontrole (suteikiant kelionės leidimą arba atsisakant jį suteikti), padalinio darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai. ETIAS reglamento įgyvendinimo funkcijoms vykdyti VSAT papildomų 5 statutinių valstybės tarnautojų pareigybių išlaikymui reikia apie 185 000 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (šios lėšos 2022 metams įtrauktos į VRM biudžetą). Pasirengimo naudotis ETIAS sistema išlaidos dengiamos Vidaus saugumo fondo finansuojamo projekto Nr. LT/2020/VSF/2.4.6.1 „Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) sukūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Teršimo incidentų likvidavimo darbų Kuršių mariose funkcijos perdavimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus – reikalingos lėšos funkcijai vykdyti bus perskirstytos tarp VSAT ir PAGD. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, reikalingi šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal „Eurovoc“: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, „teršalai“, „duomenų apsauga“, „informacinės sistemos“, „leidimas nuolat gyventi“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 2, 22, 23,
2021-12-06 Nr. XIVP-1194 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto pavadinimu turėtų būti įrašyti metai „2021 m.“. 2. Derinant įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau
ADTAĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad duomenų tvarkymas yra „bet kokia automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas (past. – pabraukta mūsų), įrašymas <...>“. Taigi matyti, jog šio įstatymo kontekste duomenų tvarkymo sąvoka apima ir duomenų rinkimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kuri yra glaudžiai susijusi su minėtuoju įstatymu, kaip dvi sarankiškos teisinės kategorijos išskiriama ir asmens duomenų rinkimas, ir asmens duomenų tvarkymas. 4.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio kablelis prieš žodį „tiek“ neturėtų būti rašomas (pvz., žr. analogiškas lingvistines konstrukcijas Teisėsaugos ADTAĮ). 5. Tarpusavyje derinant įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį su įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata iki dvitaškio, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje žodį „reikalingumo“ keisti į „būtinumo“. 6. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„laisvėms“ turėtų būti įrašytas kablelis. 7. Įstatymo
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų teisių apribojimų priežastys, įskaitant apribojimų proporcingumą ir trukmės įvertinimą, turėtų būti fiksuojamos raštu. Mūsų nuomone, asmens teisių ribojimo trukmė yra vienas iš asmens teisių ribojimo proporcingumo kriterijų[1], todėl abejotina, ar prasminga įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
apribojimų trukmę. 8. Išanalizavus įstatymo projektą ir įstatymo projekto aiškinamąjį raštą matyti, kad įgyvendinant šį įstatymą reikės pakeisti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siekiant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos perduoti įgaliojimus atlikti teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose (pvz., reikės keisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 1V-381 „Dėl įgaliojimų suteikimo likviduoti teršimo incidentus ir vykdyti ypatingas priemones Kuršių mariose“, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ ir kt.).
Dėl to manytina, jog įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai keistinas ir įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimas. 9. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja su įstatymo taikymu susijusius teisinius santykius. Šis aspektas turėtų atsispindėti ir įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime. 10. Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d. posėdžių darbotvarkėje nurodyta, kad teikiamą įstatymo projektą bus siūloma svarstyti skubos tvarka[2]. Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalį svarstymo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių argumentų, kurie pagrįstų bent vienos iš Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] [1] Plačiau apie tai žr.: Leonaitė, E. Proporcingumo principas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3cd4f7a0565d11ec86bdcb0a6d573b32.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 2, 22, 23,
2021-12-22 Nr. XIVP-1194(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected]
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2021-12-17
dalyvavo: Komiteto nariai: pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas Karolis Dieninis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM sienos stebėjimo skyriaus viršininkas Vytautas Ulevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-06
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
2.
Derinant įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ), įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies formuluotėje „įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ir atlikdama jų tyrimą” nusikalstamų veikų tyrimas turėtų būti nurodytas prieš nusikalstamų veikų atskleidimą. Šią formuluotę siūlytina dėstyti taip:
„įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir
atskleisdama nusikalstamas veikas”. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu įtvirtinamo 22 straipsnio 1 dalies formuluotę išdėstyti taip: „1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas <...>”. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
3Teisėsaugos ADTAĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta,
kad duomenų tvarkymas yra „bet kokia automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, pavyzdžiui, rinkimas (past. – pabraukta mūsų), įrašymas <...>“. Taigi matyti, jog šio įstatymo kontekste duomenų tvarkymo sąvoka apima ir duomenų rinkimą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pagrįstai įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kuri yra glaudžiai susijusi su minėtuoju įstatymu, kaip dvi savarankiškos teisinės kategorijos išskiriama ir asmens duomenų rinkimas, ir asmens duomenų tvarkymas. Pritarti Įstatymo projekto
„renka ir“, paliekant tik asmens duomenų tvarkymą. 4. Lietuvos
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio kablelis prieš žodį „tiek“ neturėtų būti rašomas (pvz., žr. analogiškas lingvistines konstrukcijas
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį su įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata iki dvitaškio, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje žodį
„reikalingumo“ keisti į „būtinumo“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„laisvėms“ turėtų būti įrašytas kablelis. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-062
priežastys, įskaitant apribojimų proporcingumą ir trukmės įvertinimą, turėtų būti fiksuojamos raštu.
Mūsų nuomone, asmens teisių ribojimo trukmė yra vienas iš asmens teisių ribojimo proporcingumo kriterijų[¹], todėl abejotina, ar prasminga įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje šalia apribojimų proporcingumo papildomai nurodyti ir apribojimų trukmę. Nepritarti Įstatymo projekto
straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus Valstybės sienos apsaugos tarnyba gali taikyti tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga <...>“. Analogiškos nuostatos kalbant apie nustatytų apribojimų taikymą numatytos ir Teisėsaugos ADTAĮ (pvz. 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje). Atsižvelgiant į nurodytas formuluotes manytina, kad asmens teisių ribojimo trukmė yra atskiras kriterijus, kuris turėtų būti vertinamas asmens teisių ribojimo nustatymo metu kartu su jų būtinumo ir proporcingumo įvertinimu. 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projektą ir įstatymo projekto aiškinamąjį raštą matyti, kad įgyvendinant šį įstatymą reikės pakeisti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siekiant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos perduoti įgaliojimus atlikti teršimo incidentų likvidavimo darbus Kuršių mariose (pvz., reikės keisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 1V-381
„Dėl įgaliojimų suteikimo likviduoti teršimo incidentus ir vykdyti ypatingas
priemones Kuršių mariose“, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr.
1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ ir kt.). Dėl to manytina, jog įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai keistinas ir įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimas. Pritarti Pasiūlymas:
pavadinimą išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. 6 straipsnį
papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2022 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
su įstatymo taikymu susijusius teisinius santykius. Šis aspektas turėtų atsispindėti ir įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime. Pritarti Žr. 8 pastabos įvertinimą. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 7 d.
posėdžių darbotvarkėje nurodyta, kad teikiamą įstatymo projektą bus siūloma svarstyti skubos tvarka[²]. Pažymėtina, jog pagal Seimo statuto
ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta jokių argumentų, kurie pagrįstų bent vienos iš Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo Projektui Nr. XIVP-1194(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-172
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto
subjekto teisių ribojimai, todėl manytina, kad tvarkant asmens duomenis bus vadovaujamasi ir šiuo įstatymu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį žodžiais „ir šiuo įstatymu“ ir nuostatą išdėstyti taip:
„1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama
valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu“. Pritarti 2.
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-172
Argumentai: Derinant įstatymo projektą su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ)
institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, Teisėsaugos ADTAĮ taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, kartu atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas Nr. VIII-1666 bus specialusis įstatymas Teisėsaugos ADTAĮ atžvilgiu, manytina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies redakcija tikslintina papildant žodžiai „šiame įstatyme ir“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.<...> Kai asmens duomenys (įskaitant ir
specialių kategorijų asmens duomenis) tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Pritarti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įgyvendindama valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, užtikrindama viešąją tvarką ir valstybės sienos teisinio režimo laikymąsi, vykdydama kriminalinę žvalgybą, ikiteisminį tyrimą ir valstybinę migracijos procesų kontrolę, įgyvendindama nusikalstamų veikų prevenciją, atlikdama jų tyrimą ir atskleisdama nusikalstamas veikas, tvarko asmens duomenis (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais, taip pat nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamasi Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymu ir šiuo įstatymu. Kai asmens duomenys (įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis) tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-172
subjekto teisės gali būti apribotos Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol tai, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje turi būti įtvirtintas baigtinis atvejų, kada asmens teisės gali būti ribojamos, sąrašas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kitais atvejais, kai šio straipsnio 3
dalyje nurodytų duomenų subjektų teisių įgyvendinimas galėtų atskleisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) galėtų būti padaryta žala Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiklai.“
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-173 (22¹) Argumentai: Valstybės informacinėse sistemose ir registruose tvarkomi duomenys, informacija ir dokumentai yra svarbus valstybės informacinis išteklius, kurio naudojimą reglamentuoja atskiras Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, pagal kurį duomenys, informacija ir dokumentai yra teikiami tik asmenims, turintiems teisę juos gauti. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje siūlome papildomai nurodyti motyvuotą prašymą duomenims, informacijai, dokumentams gauti bei patikslinti straipsnio pavadinimą, nes remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu Nr. XI-1807, registruose tvarkomi ne tik registro duomenys, bet ir registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22¹ straipsnį išdėstyti taip: „22¹ straipsnis.
Duomenų, informacijos ir dokumentų teikimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Valstybės sienos apsaugos tarnybos motyvuotu prašymu arba pagal duomenų teikimo sutartis Valstybės sienos apsaugos tarnybai neatlygintinai teikti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų ir duomenų rinkinių duomenis, informaciją, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir (arba) kopijas“. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-176 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant įstatymą reikės pakeisti atitinkamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat pagal Teisės departamento 8 pastabą Įstatymo projekto 6 straipsnį papildžius naujomis nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, manome, kad būtina papildomai tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta nuostata taikoma nuo Reglamente (ES) 2018/1240 nustatytos jo taikymo datos, kurią nustato Europos Komisija pagal Reglamento (ES) 2018/1240 88 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2022 m. sausio
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1194(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėja (ES) Vilma Greckaitė [1] Plačiau apie tai žr.: Leonaitė, E. Proporcingumo principas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. [2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3cd4f7a0565d11ec86bdcb0a6d573b32.