Projekto lyginamasis variantas
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 13 straipsniO PAKEITIMO
1Papildyti 13 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami
atvejinis ir plynasis miško kirtimai.“
atitinkamai 4–6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 dienos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo
valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus
Projekto XIVP-1181(2) lyginamasis variantas
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 13 straipsniO PAKEITIMO
1Papildyti 13 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami
atvejinis ir plynasis miško kirtimai.“
atitinkamai 4–6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 dienos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo
fiziniams ir juridiniams asmenims ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus
DĖL
ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvoje miškų realūs kirtimo mastai apie 2.5 karto viršija tvarų miškų naudojimą, atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos tokie kirtimai padaro valstybiniuose parkuose esantiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Ypatingai svarbu stabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus – plynuosius. Remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais – ekologiniu rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (tokių yra nemažai Lietuvoje) pritaikyti sveikatinimui, rekreacijai, poilsiui – pajamos iš tokių miškų Vokietijoje 200 kartų viršijo pajamas iš medienos. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai, gaudami pajamas. Tarptautinė organizacija ISFT (International Forest Therapy Society), atsakinga už tokių projektų įgyvendinimą, Lietuvos situaciją įvardija tokiai veiklai itin palankia. Šioje veikloje dirbdami valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai užsitikrina garantuotas pajamas ilgam laikui (nereikia miško nupjauti – veikla neribotam laikui). Taip pat sukuriama daug darbo vietų ir pajamų regionų gyventojams ir verslininkams – klesti krašto žalioji ekonomika. Tačiau šiai veiklai būtini didesni vientisi brandaus miško masyvai – todėl būtina skubiai stabdyti kirtimus vertingiausiuose miškuose – pirmiausia valstybinių parkų (nacionaliniai ir regioniniai parkai) – juose būtina išlaikyti vientisus miško masyvus neeksploatuojant medienos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, mažinti žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant plynuosius kirtimus, mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą Lietuvos Respublikos valstybiniuose parkuose apribojant atvejinius ir plynuosius miškų kirtimus. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymo projekto uždavinys – numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. Pažymėtina, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms, kad būtų daroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai, prioritetu išsaugant Lietuvos miškus turi būti tvarus miškų naudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme nėra numatyta, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. Taip pat numatoma, kad projektu siūlomos nuostatos netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Tokiu būdu nebūtų pažeidžiami šių subjektų teisėti lūkesčiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės iš naujo patvirtinti regioninių parkų nuostatus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Lietuvos miškai“, „Atvejinis ir plynasis miško kirtimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus
Projektui
DĖL
ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvoje miškų realūs kirtimo mastai apie 2.5 karto viršija tvarų miškų naudojimą, atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos tokie kirtimai padaro valstybiniuose parkuose esantiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Ypatingai svarbu stabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus – plynuosius. Remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais – ekologiniu rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (tokių yra nemažai Lietuvoje) pritaikyti sveikatinimui, rekreacijai, poilsiui – pajamos iš tokių miškų Vokietijoje 200 kartų viršijo pajamas iš medienos. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai, gaudami pajamas. Tarptautinė organizacija ISFT (International Forest Therapy Society), atsakinga už tokių projektų įgyvendinimą, Lietuvos situaciją įvardija tokiai veiklai itin palankia. Šioje veikloje dirbdami valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai užsitikrina garantuotas pajamas ilgam laikui (nereikia miško nupjauti – veikla neribotam laikui). Taip pat sukuriama daug darbo vietų ir pajamų regionų gyventojams ir verslininkams – klesti krašto žalioji ekonomika. Tačiau šiai veiklai būtini didesni vientisi brandaus miško masyvai – todėl būtina skubiai stabdyti kirtimus vertingiausiuose miškuose – pirmiausia valstybinių parkų (nacionaliniai ir regioniniai parkai) – juose būtina išlaikyti vientisus miško masyvus neeksploatuojant medienos. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, mažinti žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant plynuosius kirtimus, mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą Lietuvos Respublikos valstybiniuose parkuose apribojant atvejinius ir plynuosius miškų kirtimus. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymo projekto uždavinys – numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. Taip pat, atsižvelgiant į asmenų, kurie planuoja Pažymėtina, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms, kad būtų daroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai, prioritetu išsaugant Lietuvos miškus turi būti tvarus miškų naudojimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme nėra numatyta, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai.
Taip pat numatoma, kad projektu siūlomos nuostatos penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos netaikomos fiziniams ir juridiniams asmenims ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu būdu nebūtų pažeidžiami šių subjektų teisėti lūkesčiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo turės iš naujo patvirtinti regioninių parkų nuostatus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Lietuvos miškai“, „Atvejinis ir plynasis miško kirtimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus
TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 13 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-12-03 Nr. XIVP-1181 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą aukščiau minėtas draudimas nebūtų taikomos ,,fiziniams ir juridiniams asmenims ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad I grupės miškams (rezervatiniai miškai) priskirtuose valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškuose - miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą II grupės B rekreacinių miškų, kuriems priskiriami ir valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Taigi ūkininkavimo atitinkamose miškų grupėse, tame tarpe ir valstybinių parkų miškuose, tikslai ir režimas nustatytas Miškų įstatymo 3 straipsnyje, kuriame įtvirtinti ir atitinkami draudimai kirsti mišką.
Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu keičiamame įstatyme taip pat siūloma reglamentuoti miško kirtimą valstybinių parkų miškuose, tačiau kiek kitaip nei yra reglamentuojama Miškų įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinti nedera su Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Kita vertus, svarstytina, ar atitinkami draudimai kirsti mišką valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose neturėtų būti reglamentuojami viename teisės akte, t.y. Miškų įstatyme, atitinkamai tobulinant Miškų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Antra, pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nauji ūkinės veiklos ribojimai būtų taikomi tik asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus po šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi asmenys, nuosavybės teisę į miškus įgiję iki įstatymo įsigaliojimo, neturėtų miško kirtimo suvaržymų, nes, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „tokiu būdu nebūtų pažeidžiami šių subjektų teisėti lūkesčiai“. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas - „mažinti žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant plynuosius kirtimus, mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą Lietuvos Respublikos valstybiniuose parkuose apribojant atvejinius ir plynuosius miškų kirtimus“.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio, reglamentuojančio kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus skyrimą, nuostatas, tuo atveju, kai miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, asmenims išmokamos atitinkamos kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, vienodai atsižvelgiant į visų miško savininkų „teisinius lūkesčius“, skiriant įstatymo nustatytas kompensacijas, o ne prioretizuojant atskiras savininkų grupes jiems apskritai netaikant siūlomų ribojimų. 2. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, todėl projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 13 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2022-03-02 Nr. XIVP-1181(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai. Pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą aukščiau minėtas draudimas penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo nebūtų taikomos ,,fiziniams ir juridiniams asmenims ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad I grupės miškams (rezervatiniai miškai) priskirtuose valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškuose - miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami. Pagal Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą II grupės B rekreacinių miškų, kuriems priskiriami ir valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Taigi ūkininkavimo atitinkamose miškų grupėse, tame tarpe ir valstybinių parkų miškuose, tikslai ir režimas nustatytas Miškų įstatymo 3 straipsnyje, kuriame įtvirtinti ir atitinkami draudimai kirsti mišką. Tuo tarpu teikiamu įstatymo projektu keičiamame įstatyme taip pat siūloma reglamentuoti miško kirtimą valstybinių parkų miškuose, tačiau kiek kitaip nei yra reglamentuojama Miškų įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinti su Miškų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis. Kita vertus, svarstytina, ar atitinkami draudimai kirsti mišką valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose neturėtų būti reglamentuojami viename teisės akte, t.y. Miškų įstatyme, atitinkamai tobulinant Miškų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Antra, pagal projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nauji ūkinės veiklos ribojimai valstybinių parkų miškuose būtų taikomi asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus valstybiniuose parkuose po šio įstatymo įsigaliojimo, bei penkerius metus asmenims, nuosavybės teisę į miškus valstybiniuose parkuose įgijusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Abejotina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas - „apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, mažinti žalą ekosistemoms, kuri atsiranda vykdant plynuosius kirtimus, mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą Lietuvos Respublikos valstybiniuose parkuose apribojant atvejinius ir plynuosius miškų kirtimus“.
Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad visuose valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose (nepriklausomai nuo miškų grupės) penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo būtų leidžiami plynieji ir atvejiniai miško kirtimai asmenims, įsigijusiems tokius miškus iki įstatymo įsigaliojimo. Taigi pagal įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo vykdyti minėtus miško kirtimus būtų leidžiama visuose valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose, kai tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reguliavimą atitinkami kirtimai galėtų būti atliekami tik tam tikrose miškų, esančių valstybiniuose parkuose, grupėse. Vadinasi projektu ne tik kad nebūtų sumažinami atvejiniai ir plynieji miškų kirtimai valstybiniuose parkuose, bet penkerių metų laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo jie galėtų būti netgi padidinti. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 32¹ straipsnio, reglamentuojančio kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus skyrimą, nuostatas, tuo atveju, kai miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, asmenims išmokamos atitinkamos kompensacijos.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, vienodai atsižvelgiant į visų miško savininkų „teisinius lūkesčius“, skiriant įstatymo nustatytas kompensacijas, o ne prioretizuojant atskiras savininkų grupes jiems apskritai netaikant siūlomų ribojimų. 2. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktinas prielinksnis ,,nuo”. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kurios konkrečiai šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos būtų netaikomos šioje dalyje nurodytiems subjektams, nes projekto 1 straipsnis turi dvi struktūrines dalis, viena iš kurių yra keičiama tik įstatymo 13 straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Be to, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalies nereikėtų patikslinti, nurodant, kad atitinkamas draudimas netaikomas ne visiems iki įstatymo įsigaliojimo miškus įsigijusiems subjektams, bet valstybiniuose parkuose miškus įsigijusiems asmenims. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]