Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje. 8) darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, ir pareigūno darbo laiko, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.
Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas
Projekto lyginamasis variantas (2)
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu
skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Kai į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti (jeigu ištarnauta mažiau negu 12 mėnesių, – į šį laikotarpį) patenka ir laikotarpis, kuriuo jis institucijos, kurioje tarnavo, sprendimu dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose buvo vykdoma su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal šiuo laikotarpiu jam, kaip pareigūnui ar kariui, nustatytą darbo užmokestį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
1,289.
Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 2, 24, 37 ir 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮsTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS
priežastys, įstatymo projektų tikslai ir uždaviniai
(toliau – STT) įstatymo Nr. VIII-1649 2, 24, 37, 64 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693
paskatino šios priežastys:
bei sudaryti STT pareigūnams vienodas sąlygas dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kuri susijusi su STT tikslu ir uždaviniais dabar nepakankamai aiškiai reglamentuojamos STT pareigūnų galimybės dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje[1], susijusioje su Tarnybos tikslu ir uždaviniais. 1.1.2. Būtinybė nustatyti ne mažesnes socialines garantijas STT pareigūnams, dalyvaujantiems skirtingų formų vystomojo bendradarbiavimo veikloje ar deleguotiems pagal Delegavimo įstatymą, pvz., nustatyti, kad einamos pareigos, pareigūno statusas garantuojamos bei stažas valstybei įskaičiuojamas ne tik tuomet, kai pagal Dvynių projekto sutartį dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo veikloje, bet ir tuomet, kai jis dalyvauja kitose vystomojo bendradarbiavimo veiklos formose. Dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje yra svarbi Lietuvos ir Europos Sąjungos užsienio politikos dalis, o dėl skirtingų vystomojo bendradarbiavimo veiklos formų neturėtų būti taikomos skirtingos socialinės garantijos. 1.1.3. Būtinybė tiksliau aptarti mokėjimo už dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo veikloje formas ir galimybes; 1.1.4.
Lietuvos Respublika šiuo metu yra laimėjusi du tarptautinius projektus[2], kuriuos įgyvendins akredituota nacionalinė institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra. Šiems projektams Lietuvos Respublikos institucijos, tame tarpe ir STT, siųs savo pareigūnus, kad jie dalyvautų veiklose, susijusiose su tarnybos tikslu ir uždaviniais. Projektai reikalauja specifinių kompetencijų ir asmenys į juos turi būti siunčiami būtent kaip STT pareigūnai. Dabartinis įstatyminis reguliavimas sukuria abejonių, ar dalyvavimas tokioje veikloje, kai lėšų valdytojas yra akredituota nacionalinė institucija, nesukurs nelygių galimybių ir sąlygų STT pareigūnams, palyginti su pareigūnais, kurie dalyvauja kitokios formos vystomojo bendradarbiavimo veikloje – pvz. Dvynių projektuose. Dėl to būtina įgyvendinti ir priimti atitinkamus įstatymų pakeitimus, kad asmenims, skiriamiems nuo STT dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą būtų sudarytos atitinkamos sąlygos pareigūnų pensijos stažui kaupti, darbo apmokėjimui gauti, garantijoms dėl pareigų ir darbo vietos išsaugoti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra pabrėžusi, jog:
viena iš problemos priežasčių. Konkretus projektas Lietuvoje bus vykdomas pirmą kartą. Sėkmingas teisinių prielaidų sukūrimas, o vėliau ir projekto vystymas bei įgyvendinimas neabejotinai prisidėtų prie Vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimų vykdymo didinimo ir pagerintų Lietuvos pozicijas šiuo klausimu visos Europos Sąjungos kontekste.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal prisiimtus įsipareigojimus iki 2030 m. oficialiajai paramai vystymuisi Lietuvoje turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų. Tuo tarpu šiai dienai toks rodiklis yra 0,12 proc. STT manymu, Lietuvos institucijos turi ieškoti teisinių kelių, kaip įgyvendinti atitinkamą projektą nesukuriant nuostolių jo dalyviams nei nesukuriant prielaidų jiems atsidurti prastesnėje padėtyje nei kitų formų vystomojo bendradarbiavimo dalyviams. Dabartinis reguliavimas sukuria prielaidas, kad, esant tokiai projektinei situacijai, kai lėšas valdys akredituota nacionalinė institucija (CPVA – vienintelė galima institucija Lietuvoje), o tik ji gali tokia būti remiantis, Europos Sąjungos teisės aktais, atsiranda prielaidos, kad STT paskirtiems dalyvauti šioje veikloje pareigūnams laikas, kurį jie dirbs projekte, nebus įskaitomas į stažą pareigūno pensijai gauti. 1.2. Projekto tikslas – patobulinti galiojančio STT įstatymo ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymų nuostatas, susijusias su STT pareigūnų galimybėmis dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, tikslinti su tuo susijusias STT pareigūnų socialines garantijas. 1.3. Projekto uždaviniai:
punkto nuostatas taip, kad būtų nuorodos į Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą. Kas susiję su sąvokų vartojimu. 1.3.2. Pakeisti galiojančio STT įstatymo 24 straipsnio nuostatas, taip, kad būtų aiški leidimo STT pareigūnams dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje; 1.3.3.
Pakeisti galiojančio STT įstatymo 37 straipsnio nuostatas, taip, kad būtų aiški paskyrimo dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje bei delegavimo tvarka;
nuostatas, taip, kad būtų sudarytos galimybės tinkamai apmokėti už dalyvavimą vystomojo bendradarbiavimo veikloje, garantuoti einamas pareigas, statusą ir tinkamai apskaičiuoti tarnybos stažą, kuris taikomas šiame įstatyme nustatytoms socialinėms garantijoms;
ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas eksplicitiškai nurodant, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas darbo laikas, kai asmuo buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą;
valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnį, nurodant, kad laikotarpis, kada pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, neįskaitomas į laikotarpį, kuris skaičiuojamas nustatant valstybinės pensijos dydį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė STT.
Įstatymo projekto rengimą koordinavo STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius (el. p. egidijus.radzevič[email protected]); tiesioginiai rengėjai STT Teisės skyriaus viršininkas Mantas Žemaitis (el. p. [email protected]), STT Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Edgaras Bartoševičius (el. p. [email protected]). 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas
teises dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje ar būti deleguotiems, tačiau kaip minėta nėra pakankamai aiškios paskyrimo į vystomojo bendradarbiavimo veiklą sąlygos, painiojamas STT pareigūnų paskyrimas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir delegavimas. Nepakankamai išsamiai išvardintos vystomojo bendradarbiavimo veiklos formos. 3.2. Galiojantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nesprendžia situacijų, kai pareigūnai nuo institucijos yra siunčiami dalyvauti konkrečioje vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kai lėšų valdytojas yra vienintelė pagal Europos Sąjungos teisę įmanoma akredituota institucija. 3.3. Galiojantis susijęs reguliavimas:
humanitarinės pagalbos įstatymas; 3.3.2. Delegavimo įstatymas; 3.3.3. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
pensijų įstatymas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma:
punkto nuostatas, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme“. 4.2.
nuostatas ir nustatyti, kad leidimas kitą darbą nereikalingas, kai pareigūnas yra paskirtas dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, kuriame vykdoma su Tarnybos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla ir dėl šio pareigūno paskyrimo yra priimamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad leidimą dirbti kitą darbą, taip pat išduotų STT direktorius, todėl leidimo dirbti kitą darbą procedūros taikymas būtų papildoma administracinė našta, be to šiuo atveju nebūtų tikslinga spręsti dėl leidimo dirbti kitą darbą, nes minėtas delegavimas ar paskyrimas iš esmės būtų vykdomi ne STT pareigūno iniciatyva, o dėl Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo interesų. Dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje, leidžiamas tuomet, kai vykdoma su STT tikslu ir uždaviniais susijusi veikla. Vartojamas terminas STT tikslas ir uždaviniai, nes šie aspektai yra aptarti STT įstatyme. Šiuo metu naudojami terminai – funkcijos ir užduotys nėra aptartos galiojančiame STT įstatyme, todėl praktikoje gali kilti dviprasmybių aiškinant, kas yra STT funkcijos ir užduotys. 4.3. Pakeisti galiojančio STT įstatymo 37 straipsnio nuostatas, taip, kad įstatyme būtų eksplicitiškai nurodyta, jog pareigūnas gali būti paskirtas dalyvauti su Tarnybos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, nurodyti, kad tokiam pareigūnui garantuojamos iki paskyrimo eitos pareigos. 4.4.
nuostatas, taip, kad būtų sudarytos galimybės tinkamai apmokėti už dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo veikloje, garantuoti einamas pareigas, statusą, o dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte laiką įskaičiuoti į tarnybos stažą. 4.5. Papildyti galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnį nuostata, kad pareigūnams į tarnybos laiką pensijai skirti būtų įskaitomas darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą. 4.6. Papildyti galiojantį Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnį nurodant, kad į laikotarpį apskaičiuoti valstybinės pensijos dydį nebūtų įskaičiuojamas pareigūno darbo laikas, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina
biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo rezultatų nenumatoma, priešingai numatomas aktyvesnis STT pareigūnų dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje, delegavime, aiškesnis konkrečios formos vystomojo bendradarbiavimo veiklos įforminimas ir išlaikytos pareigūno turimos socialinės garantijos. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, o siūlomas naujas reguliavimas, užtikrins maksimalų sprendimų priėmimo nešališkumą ir skaidrumą. 7.
Nenumatoma neigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, priešingai jis atitinka rengiamą STT 2022-2024 m. strateginio veiklos plano projektą, kuriame numatoma, kad STT veikla vystomojo bendradarbiavimo srityje turi būti stiprinama. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įgyvendinimui nereikalingi papildomi teisės aktai. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
Tačiau derinimo metu projektas išdiskutuotas su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Centrine projektų valdymo agentūra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: STT, vystomasis bendradarbiavimas, vystomojo bendradarbiavimo veikla. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1]Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad vystomojo bendradarbiavimo veikla – dvišalės ir (ar) daugiašalės paramos vystymuisi teikimas ir kiti veiksmai, kuriais prisidedama prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo. [2] Vystomojo bendradarbiavimo projektai, kuriuos įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą pagal Finansinio Reglamento* 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą * 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012
2021-12-01 Nr. XIVP-1161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir nustatyti, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas
„darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos
institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“ Pažymėtina, kad tiek šiame, tiek kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 24, 37 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1160) nuostatos „paskirtas dalyvauti“ tyrinys nėra aiškus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta formuluotė „nuo institucijos yra siunčiami dalyvauti konkrečioje vystomojo bendradarbiavimo veikloje“. Įstatymo projekte Nr.XIVP-1160 nėra numatyta, kad pareigūnas dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte laikotarpiu būtų atleistas iš einamų pareigų ar perkeltas į kitas pareigas, todėl ir aptariamo įstatymo projekto kontekste
„paskyrimas dalyvauti“ nėra aiškus. Jis gali būti suprantamas kaip pavedimas
vykdyti kitas ar papildomas funkcijas (tuo pačiu garantuojamas pareigūno statusas, einamos pareigos, o paskyrimo dalyvauti projekte laikas įskaitomas į tarnybos stažą), o kita vertus – kaip perkėlimas į kitas pareigas (pareigūnui garantuojamos iki paskyrimo eitos pareigos, darbo užmokestį gali mokėti kita institucija).
Dėl tinkamai nesureguliuotų šių teisinių santykių kyla neaiškumų vertinant kitas įstatymo projekte teikiamas nuostatas. Tobulinant aptariamą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savarankiškas į tarnybos laiką įskaitomas laikotarpis galėtų būti įskaitytas tas laikotarpis, kai pareigūnas perkeltas į kitas pareigas arba paskirtas eiti kitas pareigas vystomojo bendradarbiavimo projekte (žiūr.: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas arba buvo paskirtas, 7 punkte - darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje), tačiau, jeigu pareigūnas, eidamas savo pareigas, dalyvauja tam tikrų projektų veikloje, specialių tarnybos laiko skaičiavimo taisyklių nereikėtų nustatyti, nes toks pareigūno tarnybos laiko skaičiavimas jau apibrėžtas. 2.
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas „Siekiant užtikrinti teisinį tikslumą, aiškumą bei sudaryti STT pareigūnams vienodas sąlygas dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kuri susijusi su STT tikslu ir uždaviniais dabar nepakankamai aiškiai reglamentuojamos STT pareigūnų galimybės dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje[1], susijusioje su Tarnybos tikslu ir uždaviniais. <...> Būtinybė nustatyti ne mažesnes socialines garantijas STT pareigūnams, dalyvaujantiems skirtingų formų vystomojo bendradarbiavimo veikloje ar deleguotiems pagal Delegavimo įstatymą, pvz., nustatyti, kad einamos pareigos, pareigūno statusas garantuojamos bei stažas valstybei įskaičiuojamas ne tik tuomet, kai pagal Dvynių projekto sutartį dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo veikloje, bet ir tuomet, kai jis dalyvauja kitose vystomojo bendradarbiavimo veiklos formose. Dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje yra svarbi Lietuvos ir Europos Sąjungos užsienio politikos dalis, o dėl skirtingų vystomojo bendradarbiavimo veiklos formų neturėtų būti taikomos skirtingos socialinės garantijos.“ Įvertinus šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte nėra nurodytos teisės normos, kurios STT pareigūnams nustato mažesnes socialines garantijas ar nelygias teises dėl jų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Galima preziumuoti, kad nustačius įstatymo projekte siūlomas normas, kurios reguliuotų ne tik bendrai apibrėžtų vystomojo bendradarbiavimo projektų bet ir atskirų formų vystomojo bendradarbiavimo projektų dalyvių teises, ateityje galėtų kilti poreikis šias normas plėsti, jeigu atsirastų dar kitų formų projektų. 3.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti taisyklę, pagal kurią apskaičiuojant jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti, pareigūno darbo laikas, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, neįskaitomas. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma nuostata būtų taikoma ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, bet visiems pareigūnams ir kariams, kurie patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Įvertinus keičiamo įstatymo nuostatas, svarstytina, ar tokia nuostata nesukels neigiamų teisinių pasekmių. Svarstytina, ar nurodytu vystomojo bendradarbiavimo laikotarpiu kas mėnesį neturėtų būti įskaitomas, pavyzdžiui, iki paskyrimo mėnesio dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo projekte jo gautas darbo užmokestis. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra numatyta įstatymo įgyvendinimo nuostatų, todėl šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tarpusavyje derinamas su jo turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, galimai turėtų būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. 5.
įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, pagal kurią į tarnybos laiką įskaitomas „nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas“ reikėtų tikslinti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] [1]Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad vystomojo bendradarbiavimo veikla – dvišalės ir (ar) daugiašalės paramos vystymuisi teikimas ir kiti veiksmai, kuriais prisidedama prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo.
2022-01-19 Nr. XIVP-1161(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2021-12-22
posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – Komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos: Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja, Mantas Žemaitis – Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkas, Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2021-12-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas. 1.
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir nustatyti, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas „darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“ Pažymėtina, kad tiek šiame, tiek kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 24, 37 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1160) nuostatos „paskirtas dalyvauti“ tyrinys nėra aiškus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta formuluotė „nuo institucijos yra siunčiami dalyvauti konkrečioje vystomojo bendradarbiavimo veikloje“. Įstatymo projekte Nr.XIVP-1160 nėra numatyta, kad pareigūnas dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte laikotarpiu būtų atleistas iš einamų pareigų ar perkeltas į kitas pareigas, todėl ir aptariamo įstatymo projekto kontekste „paskyrimas dalyvauti“ nėra aiškus. Jis gali būti suprantamas kaip pavedimas vykdyti kitas ar papildomas funkcijas (tuo pačiu garantuojamas pareigūno statusas, einamos pareigos, o paskyrimo dalyvauti projekte laikas įskaitomas į tarnybos stažą), o kita vertus – kaip perkėlimas į kitas pareigas (pareigūnui garantuojamos iki paskyrimo eitos pareigos, darbo užmokestį gali mokėti kita institucija). Dėl tinkamai nesureguliuotų šių teisinių santykių kyla neaiškumų vertinant kitas įstatymo projekte teikiamas nuostatas.
Tobulinant aptariamą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savarankiškas į tarnybos laiką įskaitomas laikotarpis galėtų būti įskaitytas tas laikotarpis, kai pareigūnas perkeltas į kitas pareigas arba paskirtas eiti kitas pareigas vystomojo bendradarbiavimo projekte (žiūr.: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas arba buvo paskirtas, 7 punkte - darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje), tačiau, jeigu pareigūnas, eidamas savo pareigas, dalyvauja tam tikrų projektų veikloje, specialių tarnybos laiko skaičiavimo taisyklių nereikėtų nustatyti, nes toks pareigūno tarnybos laiko skaičiavimas jau apibrėžtas. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-01 2.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas
„Siekiant užtikrinti teisinį tikslumą, aiškumą bei sudaryti STT
pareigūnams vienodas sąlygas dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kuri susijusi su STT tikslu ir uždaviniais dabar nepakankamai aiškiai reglamentuojamos STT pareigūnų galimybės dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje[1], susijusioje su Tarnybos tikslu ir uždaviniais. <...> Būtinybė nustatyti ne mažesnes socialines garantijas STT pareigūnams, dalyvaujantiems skirtingų formų vystomojo bendradarbiavimo veikloje ar deleguotiems pagal Delegavimo įstatymą, pvz., nustatyti, kad einamos pareigos, pareigūno statusas garantuojamos bei stažas valstybei įskaičiuojamas ne tik tuomet, kai pagal Dvynių projekto sutartį dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo veikloje, bet ir tuomet, kai jis dalyvauja kitose vystomojo bendradarbiavimo veiklos formose. Dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje yra svarbi Lietuvos ir Europos Sąjungos užsienio politikos dalis, o dėl skirtingų vystomojo bendradarbiavimo veiklos formų neturėtų būti taikomos skirtingos socialinės garantijos.“ Įvertinus šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte nėra nurodytos teisės normos, kurios STT pareigūnams nustato mažesnes socialines garantijas ar nelygias teises dėl jų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Galima preziumuoti, kad nustačius įstatymo projekte siūlomas normas, kurios reguliuotų ne tik bendrai apibrėžtų vystomojo bendradarbiavimo projektų bet ir atskirų formų vystomojo bendradarbiavimo projektų dalyvių teises, ateityje galėtų kilti poreikis šias normas plėsti, jeigu atsirastų dar kitų formų projektų. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-012 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti taisyklę, pagal kurią apskaičiuojant jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti, pareigūno darbo laikas, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, neįskaitomas. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma nuostata būtų taikoma ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, bet visiems pareigūnams ir kariams, kurie patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Įvertinus keičiamo įstatymo nuostatas, svarstytina, ar tokia nuostata nesukels neigiamų teisinių pasekmių. Svarstytina, ar nurodytu vystomojo bendradarbiavimo laikotarpiu kas mėnesį neturėtų būti įskaitomas, pavyzdžiui, iki paskyrimo mėnesio dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo projekte jo gautas darbo užmokestis. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4Įstatymo projekto 3 straipsnyje nėra numatyta įstatymo įgyvendinimo nuostatų,
todėl šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tarpusavyje derinamas su jo turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, galimai turėtų būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-01 5.
Jeigu įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, pagal kurią į tarnybos laiką įskaitomas „nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas“ reikėtų tikslinti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas. Įvertinta. Tai nėra šio projekto reguliavimo dalykas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2021-12-151 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: Atsisakyti
straipsnį. Atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir sekančių straipsnių numeraciją. 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje. 8) darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“ Pritarti.
Argumentai: Atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 24, 37 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1160 dėl šio projekto 2 straipsniu Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo papildymo 58¹ straipsniu (toliau – pasiūlymas), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamas siūlymas yra perteklinis. Atostogos, kurios pagal pasiūlymą bus suteikiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams dėl dalyvavimo ES, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose (toliau – atostogos), kaip tai numatyta pasiūlyme, bus įskaitomos į tarnybos laiką pensijai skirti pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. kaip tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas (siūlyme numatyta, kad
„dalyvavimo projekte laikas įstatomas į tarnybos stažą“ . Teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją siejama su pareigūno
statusu, o pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laiko trukmės ir nustatyto darbo užmokesčio dydžio. Pagal siūlymą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atostogų laikotarpiui išsaugo pareigūno statusą ir atostogų laikas įskaitomas į tarnybos stažą. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-12-152 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, ir pareigūno darbo laiko, ar kario gauto atlyginimo, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu, vykdydama Europos Sąjungos biudžetą, taikant netiesioginio valdymo metodą, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. kai jis institucijos sprendimu dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289.
Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
GYNYBOS komitetas
pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Jadvyga Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, Egidijus Radzevičius – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, Mantas Žemaitis – Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkas, Živilė Papučkienė – Specialiųjų tyrimų tarnybos Biudžeto ir finansų skyriaus viršininkė, Henreta Dabriegienė – Specialiųjų tyrimų tarnybos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus viršininkė, Svajūnė Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vyresnioji patarėja, Vitalij Dmitrijev – vidaus reikalų viceministras, Darius Domarkas – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas, Irina Malukienė – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja, Žilvinas Tomkus – Krašto apsaugos viceministras, Judita Nagienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, Aušra Kazlauskienė – Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja, Aušra Kudirkaitė – Krašto apsaugos ministro patarėja, Dalia Vinklerė – Centrinės projektų valdymo agentūros Teisės ir kokybės kontrolės skyriaus vadovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir nustatyti, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas
„darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos
institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“ Pažymėtina, kad tiek šiame, tiek kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 24, 37 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-1160) nuostatos
„paskirtas dalyvauti“ tyrinys nėra aiškus. Įstatymo projekto aiškinamajame
rašte nurodyta formuluotė „nuo institucijos yra siunčiami dalyvauti konkrečioje vystomojo bendradarbiavimo veikloje“. Įstatymo projekte Nr.XIVP-1160 nėra numatyta, kad pareigūnas dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projekte laikotarpiu būtų atleistas iš einamų pareigų ar perkeltas į kitas pareigas, todėl ir aptariamo įstatymo projekto kontekste „paskyrimas dalyvauti“ nėra aiškus. Jis gali būti suprantamas kaip pavedimas vykdyti kitas ar papildomas funkcijas (tuo pačiu garantuojamas pareigūno statusas, einamos pareigos, o paskyrimo dalyvauti projekte laikas įskaitomas į tarnybos stažą), o kita vertus – kaip perkėlimas į kitas pareigas (pareigūnui garantuojamos iki paskyrimo eitos pareigos, darbo užmokestį gali mokėti kita institucija).
Dėl tinkamai nesureguliuotų šių teisinių santykių kyla neaiškumų vertinant kitas įstatymo projekte teikiamas nuostatas. Tobulinant aptariamą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip savarankiškas į tarnybos laiką įskaitomas laikotarpis galėtų būti įskaitytas tas laikotarpis, kai pareigūnas perkeltas į kitas pareigas arba paskirtas eiti kitas pareigas vystomojo bendradarbiavimo projekte (žiūr.: keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas arba buvo paskirtas, 7 punkte – darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje), tačiau, jeigu pareigūnas, eidamas savo pareigas, dalyvauja tam tikrų projektų veikloje, specialių tarnybos laiko skaičiavimo taisyklių nereikėtų nustatyti, nes toks pareigūno tarnybos laiko skaičiavimas jau apibrėžtas. Pritarti Pasiūlymas:
Atsisakyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies papildymo 8 punktu t. y. išbraukti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Žr. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 1 pasiūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-01 * 2.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas „Siekiant užtikrinti teisinį tikslumą, aiškumą bei sudaryti STT pareigūnams vienodas sąlygas dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje, kuri susijusi su STT tikslu ir uždaviniais dabar nepakankamai aiškiai reglamentuojamos STT pareigūnų galimybės dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo veikloje[¹], susijusioje su Tarnybos tikslu ir uždaviniais. <...> Būtinybė nustatyti ne mažesnes socialines garantijas STT pareigūnams, dalyvaujantiems skirtingų formų vystomojo bendradarbiavimo veikloje ar deleguotiems pagal Delegavimo įstatymą, pvz., nustatyti, kad einamos pareigos, pareigūno statusas garantuojamos bei stažas valstybei įskaičiuojamas ne tik tuomet, kai pagal Dvynių projekto sutartį dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo veikloje, bet ir tuomet, kai jis dalyvauja kitose vystomojo bendradarbiavimo veiklos formose. Dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo veikloje yra svarbi Lietuvos ir Europos Sąjungos užsienio politikos dalis, o dėl skirtingų vystomojo bendradarbiavimo veiklos formų neturėtų būti taikomos skirtingos socialinės garantijos.“ Įvertinus šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte nėra nurodytos teisės normos, kurios STT pareigūnams nustato mažesnes socialines garantijas ar nelygias teises dėl jų dalyvavimo vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Galima preziumuoti, kad nustačius įstatymo projekte siūlomas normas, kurios reguliuotų ne tik bendrai apibrėžtų vystomojo bendradarbiavimo projektų bet ir atskirų formų vystomojo bendradarbiavimo projektų dalyvių teises, ateityje galėtų kilti poreikis šias normas plėsti, jeigu atsirastų dar kitų formų projektų. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-012 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti taisyklę, pagal kurią apskaičiuojant jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, į pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti, pareigūno darbo laikas, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, neįskaitomas. Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma nuostata būtų taikoma ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, bet visiems pareigūnams ir kariams, kurie patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Įvertinus keičiamo įstatymo nuostatas, svarstytina, ar tokia nuostata nesukels neigiamų teisinių pasekmių. Svarstytina, ar nurodytu vystomojo bendradarbiavimo laikotarpiu kas mėnesį neturėtų būti įskaitomas, pavyzdžiui, iki paskyrimo mėnesio dalyvauti vystomojo bendradarbiavimo projekte jo gautas darbo užmokestis. Pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2 pasiūlymą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendinimo nuostatų, todėl šio straipsnio pavadinimas turėtų būti tarpusavyje derinamas su jo turiniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad priėmus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, galimai turėtų būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytų Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatų. Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 3 pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, pagal kurią į tarnybos laiką įskaitomas „nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas“ reikėtų tikslinti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas. Nepritarti Argumentai:
Tai nėra šio projekto reguliavimo dalykas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021-12-13 * Įvertinę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I‑693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1161 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-12-221 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: Atsisakyti 1 straipsniu teikiamų Įstatymo pakeitimų ir išbraukti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir sekančių straipsnių numeraciją. 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
1) tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje.
Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai dirbti jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu šis pareigūnas ar karys vėliau reabilituotas;
4) tarnybos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
5) žvalgybos pareigūnų darbo kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
6) darbo tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka, Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro pareigas Europos prokuratūroje;
7) darbo laikas, kai asmuo Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje. 8) darbo laikas, kai pareigūnas buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą.“ Pritarti Argumentai: pakeitimai vertintini kaip pertekliniai, kadangi nėra tikslinga išskirti tik vieną atostogų rūšį.
Atostogos, kurios pagal pasiūlymą būtų suteikiamos STT pareigūnams dėl dalyvavimo ES, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose (toliau – atostogos), kaip tai numatyta pasiūlyme, būtų įskaitomos į tarnybos laiką pensijai skirti pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 d. 1 punktą kaip tarnybos STT laikas. Teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją siejama su pareigūno statusu, o pensijos dydis priklauso nuo tarnybos laiko trukmės ir nustatyto darbo užmokesčio dydžio. Pagal siūlymą, STT pareigūnai atostogų laikotarpiui išsaugo pareigūno statusą ir atostogų laikas įskaitomas į tarnybos stažą. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2021-12-222 Argumentai: pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, ir pareigūno darbo laiko, ar kario gauto atlyginimo, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu, vykdydama Europos Sąjungos biudžetą, taikant netiesioginio valdymo metodą, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. kai jis institucijos sprendimu dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir
(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
iš 1,289.
Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu teikiamas siūlymas susijęs su darbo užmokesčio vidurkiu valstybinei pensijai apskaičiuoti ir siekiant teisinio aiškumo nuostatų taikymo prasme, siūlomą nuostatą būtų tikslingiau dėstyti atskiru sakiniu. Pasiūlymas:
Žr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2 pasiūlymą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-1161(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2022-01-12 I Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto svarstymo komitetuose metu atsisakyta Įstatymo 6 straipsnio keitimo, atitinkamai būtina pakeisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-01-122 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu teikiamas siūlymas susijęs su darbo užmokesčio vidurkiu valstybinei pensijai apskaičiuoti ir siekiant teisinio aiškumo nuostatų taikymo prasme, siūlomą nuostatą būtų tikslingiau dėstyti atskiru sakiniu. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių, į šį laikotarpį neįskaitant pareigūno tarnybos laiko, kai Reglamento (ES) 2017/1939 nustatyta tvarka jis buvo paskirtas eiti Europos prokuroro pareigas Europos prokuratūroje, ir pareigūno darbo laiko, kai jis buvo paskirtas dalyvauti su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusiame vystomojo bendradarbiavimo projekte, kurį įgyvendina Lietuvos institucija, Europos Komisijos pavedimu vykdydama Europos Sąjungos biudžetą taikant netiesioginio valdymo metodą, jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Tuo atveju, kai į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti (jei ištarnauta mažiau negu 12 mėnesių – į šį laikotarpį) patenka ir laikotarpis, kuriuo jis institucijos, kurioje tarnavo, sprendimu dalyvavo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose buvo vykdoma su atitinkamos institucijos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, darbo užmokesčio vidurkis skaičiuojamas pagal šiuo laikotarpiu jam kaip pareigūnui ar kariui nustatytą darbo užmokestį.
Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestis mažinamas dalijant jį iš 1,289. Į nustatytą darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2022-01-123 Argumentai: Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatytų Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatų. Įstatymas įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio
bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-1161(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė