Projekto lyginamasis variantas
5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys
ar kolektyviai organizuojantys pakuočių, įskaitant pakuotes, kurioms taikomas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, atliekų tvarkymą, be šio straipsnio 1, 3, 4 ir 4 5 dalyse nurodyto ženklinimo, papildomai gali savo gaminių pakuotes žymėti kitais jų pačių pasirinktais ženklais, nurodančiais dalyvavimą atitinkamoje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje.”
2Papildyti 5 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje tiekiamos biologiškai skaidaus
plastiko pakuotės privalo būti paženklintos ir turėti tų ženklų reikšmę patvirtinančius sertifikatus. Pripažįstamus sertifikatus ir ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Kasparas Adomaitis
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo 98¹ straipsniu įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projekto) projektų pagrindinis tikslas
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3(3), 25, 28, 30, 32(1), 34(24), 34(25), 34(26), 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju(3) ir aštuntuoju(11) skirsniais įstatymo projekte (toliau – Atliekų įstatymo projektas) numatoma įtvirtinti naują sąvoką „biologiškai skaidus plastikas“. Pagal Atliekų įstatymo projekte įtvirtintą sąvoką biologiškai skaidus plastikas, tai plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti, o galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO₂), biomasę ir vandenį, ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti, pasitelkiant kompostavimą ir (ar) anaerobinį skaidymą.
Svarbu tai, kad daugelis biologiškai skaidžių plastikinių gaminių biologiškai skaidosi tik tam tikroje konkrečioje aplinkoje arba tik industrinėmis/pramoninėmis sąlygomis, kur veikiamoji temperatūra pakeliama mažiausiai iki 50 laipsnių Celsijaus. Netgi lengviausiai skaidomos biologiškai skaidaus plastiko pakuotės, kurios, kaip teigiama, suskyla vos per 47-90 dienų „gamtinėmis sąlygomis”, paprastai pasižymi tuo, kad toks medžiagos degradavimas vyksta tik labai specifinėmis arba netgi kartais vadinamomis „tobulomis gamtinėmis sąlygomis“, sunkiai įmanomomis kompostuojant individualiuose namų ūkiuose. Vartotojas turėtų būti apie tai informuojamas, nes priešingu atveju kyla grėsmė, kad netinkamai tvarkant biologiškai skaidaus plastiko pakuočių atliekas bus daromas neigiamas poveikis aplinkai. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus gamintojas ir (ar) importuotojas teikdamas pakuotes į Lietuvos Respublikos rinką turi turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad jų tiekiamos pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų reikalavimus, pavyzdžiui, vienas iš tokių standartų – LST (EN) 13432. LST (EN) 13432 standartas nustato kompostuojamų pakuočių charakteristikas ir bandymo procedūras, kurių reikia norint patikrinti, ar pakuotė atitinka nurodytus reikalavimus.
Pavyzdžiui, kompostuojama pakuotė turi turėti šias pagrindines charakteristikas: biologinis skaidumas, dezintegruotumas (vizualinės taršos nebuvimas), neigiamo poveikio galutiniam kompostui nebuvimas. Ne visos biologiškai skaidžios medžiagos yra tinkamos kompostavimui, todėl taip pat reikia įrodyti, kad konkreti medžiaga iš tikrųjų suyra kompostavimo ciklo metu, nesukelia neigiamų padarinių procesui ir neturi neigiamos įtakos galutiniam produktui (kompostui). Labai svarbu identifikuoti ir atskirti biologiškai skaidaus plastiko pakuotes, kurios gali būti kompostuojamos buitiniu (namų sąlygomis) ir pramoniniu būdais. Minėtas EN 13432 kompostavimo standartas reiškia kompostavimą pramoniniu/industriniu būdu. Kompostuojant namų sąlygomis, įtakos turi oro sąlygos, drėgmės lygis ir kiti veiksniai, irimo proceso trukmė yra daug ilgesnė nei kompostuojant pramoniniu būdu. Paprastai gaminiai, kurie yra pritaikyti kompostavimui namų sąlygomis yra tinkami kompostuoti ir pramoniniu būdu, tačiau gaminiai, kompostuojami pramoniniu būdu, namų sąlygomis gali ir nepavirsti į kompostą. Nėra tarptautinio standarto, kuris nurodytų biologiškai skaidaus plastiko pakuotės kompostavimą namų sąlygomis, tačiau, pavyzdžiui, egzistuoja keliose Europos Sąjungos šalyse (Austrijoje, Belgijoje ir kt.) patvirtinta ,,OK compost HOME” sertifikavimo programa, kuri nors ir nenustato standarto, bet detalizuoja visus techninius reikalavimus, kuriuos gaminys turi atitikti, kad gautų sertifikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas biologiškai skaidaus plastiko savybes, yra bent trys priežastys, kodėl labai svarbu, kad kiekviena biologiškai skaidaus plastiko pakuotė būtų tinkamai paženklinta ir sertifikuota. Pirma, biologiškai skaidaus plastiko pakuočių gaminius sunku atskirti nuo tokiomis savybėmis nepasižyminčių plastiko pakuočių.
Net jei gaminys atitinka biologiškai skaidaus plastiko standartą, jis paprastai bus žymimas vadinamuoju Nr. 7 (angl. ,,other”), o tokiu pat numeriu gali būti žymimi ir plastikų mišiniai. Šiuo metu tai yra dominuojantis žymėjimas, todėl tai gali klaidinti vartotojus. Dėl tokio žymėjimo, biologiškai skaidžios plastiko pakuotės gali būti išrūšiuojamos į bendrą plastiko atliekų srautą, kur jų irimas gali trukti nuo 10 iki 1000 metų. Be to, biologiškai skaidaus plastiko patekimas tarp tinkamo perdirbti plastiko gali jį užteršti ir padaryti netinkamu perdirbti ir (ar) galutinius produktus padaryti defektyvius. Antra, kaip išdėstyta aukščiau, standartas EN13432 žymi tinkamumą industriniam kompostavimui. Jei tik industriniam kompostavimui tinkamas biologiškai skaidaus plastiko pakuotes bus klaidingai bandoma kompostuoti namų sąlygomis, tokios pakuotės tinkamai nesuirs. Tokiu būdu būtų užterštos maisto ar kitos žaliosios atliekos, kompostuojamos namų ūkiuose. Todėl biologiškai skaidžios pakuotės turi būti tinkamai paženklintos ir sertifikuotos, kokiam kompostavimui jos tinkamos. Trečia, biologiškai skaidaus plastiko pakuotės galėtų būti šalinamos kartu su maisto ir virtuvės atliekomis, o neturint tokios maisto atliekų surinkimo sistemos – su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Lietuvoje kol kas tik keli regionai atskirai surenka ir tvarko maisto ir virtuvės atliekas, tačiau nuo 2024 m. pradžios visoje Lietuvoje bus privalomas atskiras maisto atliekų surinkimas, siekiant jas kompostuoti. Artėjant prie šio tikslo, standartizuotos bioskaidžios pakuotės, jų ženklinimas ir teisingas rūšiavimas bus itin svarbūs atskiram maisto atliekų surinkimui.
Apibendrinant, biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo sistema padėtų vartotojams teisingai jas rūšiuoti, leistų išskirti šio plastiko pakuotes iš kitų plastiko pakuočių srautų ir tinkamai jas sutvarkyti. Privalomas biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimas ir sertifikavimas svarbus tiek tuo, kad vartotojams suteikiama teisinga informacija apie pakuotės rūšį ir taisyklingą jos rūšiavimą, tiek tuo, kad atliekų tvarkytojams sudaromos geresnės sąlygos tinkamai tvarkyti atliekas, nedarant neigiamo poveikio aplinkai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme ir Aplinkos apsaugos įstatyme nereguliuojami biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimo reikalavimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte įtvirtinamas įpareigojimas pakuočių gamintojams ir (ar) importuotojams privalomai ženklinti biologiškai skaidaus plastiko pakuotes bei turėti ženklo reikšmę patvirtinantį sertifikatą. Aplinkos apsaugos įstatymo projekte įtvirtinama juridinių asmenų atsakomybė už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Įstatymų projektais siekiama daryti teigiamą poveikį atliekų sektoriui. Tikimasi, kad įstatymų projektuose įtvirtintas biologiškai skaidaus plastiko pakuočių ženklinimas padės vartotojams tinkamai rūšiuoti, prisidės prie antrinio plastiko perdirbimo kokybės ir ekonomiškumo gerinimo, iš dalies prisidės prie sklandesnio ir efektyvesnio maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir kompostavimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įgyvendinus įstatymus, gamintojai ir (ar) importuotojai, tiekdami biologiškai skaidaus plastiko pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, turės jas paženklinti ir turėti ženklus patvirtinančius sertifikatus. Neigiamas poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatomas. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymų projektus, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymo projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus ženklinamos biologiškai skaidaus plastiko pakuotės, teikiamos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „biologiškai skaidus plastikas”, „pakuotė”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Kasparas Adomaitis
NR. IX-517 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto 2021-11-30 Nr. XIVP-1155 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstyti taip „Buvusiais 5 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis“. Pritarus šiai pastabai, atsisakytina projekto 1 straipsnio 4 dalies. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje tiekiamos biologiškai skaidaus plastiko pakuotės privalo būti paženklintos ir turėti tų ženklų reikšmę patvirtinančius sertifikatus“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad galiojančios redakcijos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus šiame įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reguliavimu yra numatomas naujas reikalavimas, t. y. biologiškai skaidaus plastiko pakuotės privalės būti paženklintos ir turėti tų ženklų reikšmę patvirtinančius sertifikatus (antraip jas bus draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai), manytina, kad toks reguliavimas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatas, draudžiančias laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje suvaržymus.
Pažymime, kad galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumato reikalavimų dėl atitinkamų pakuočių ženklinimo, todėl nustačius siūlomą reikalavimą, pagal kurį gamintojams ir importuotojams, bus draudžiama tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai biologiškai skaidaus plastiko pakuotes, kurios nebus paženklintos ir neturės tų ženklų reikšmę patvirtinančių sertifikatų, toks draudimas būtų nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio nuostatomis. Antra, analizuojama projekto nuostata turėtų būti laikoma techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535. Todėl atsižvelgiant į šios Direktyvos 5 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės
reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, atidedant jo priėmimą trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo poveikio prekybai vidaus rinkoje, tame tarpe ir dėl nuomonės ar šis draudimas gali trukdyti laisvam prekių judėjimui. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra vartojama sąvoka „sertifikatas“, kuri nėra apibrėžiama.
Pažymime, jog nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos. Kitu atveju keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „įgaliotos institucijos“ įrašytini žodžiai „įgaliota institucija“, o žodžiai „pagal kompetenciją“ brauktini kaip pertekliniai. 5. Įstatymo projekto sakinyje, numatančiame įstatymą priėmusį subjektą, po žodžių „Lietuvos Respublikos“ turėtų būti įrašytas žodis „Seimo“. 6. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, taip pat į tai, kad būtina įvertinti projektu siūlomo teisinio reguliavimo būtinumą ir proporcingumą, manytina, jog dėl projekto su juo susijusio projekto (reg. Nr. XIVP-1156) reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]