Projekto lyginamasis variantas
1
2021
straipsnio pakeitimas Pakeisti 461 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „461 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto
projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje , apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma). Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). 2. Vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms. 2. 3.
sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. 34 . Šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 45 . Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. 56 . Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Jeigu toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.
Toks perskaičiavimas neatliekamas, kai ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus dėl to, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajam vienetui, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios. Įsigyjantysis vienetas, perėmęs ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų daręs ilgalaikį turtą perleidęs ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekęs vienetas. “
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valdemaras Valkiūnas Beata Petkevič
Projekto
lyginamasis variantas
IR 461
2022
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
„31. Savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė – savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, nėra reikšmingų vidinių netolygumų (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasterių) ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla. 2. Buvusias 2 straipsnio 31–41 dalis laikyti atitinkamai 32–42 dalimis. 2 straipsnis. 461 straipsnio pakeitimas Pakeisti 461 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „461 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto
projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje , apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos
ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). 2. Šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkantis vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų dydžiu. 2. 3. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.
Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. 34 . Šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 45 . Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. 56 . Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Jeigu toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.
Toks perskaičiavimas neatliekamas, kai ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus dėl to, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajam vienetui, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios. Įsigyjantysis vienetas, perėmęs ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų daręs ilgalaikį turtą perleidęs ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekęs vienetas. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valdemaras Valkiūnas Beata Petkevič Česlav Olševski Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Valius Ąžuolas Jonas Jarutis Artūras Skardžius Remigijus Žemaitaitis Tomas Bičiūnas Jonas Varkalys Juozas Baublys Ričardas Juška Zigmantas Balčytis
Projekto
lyginamasis variantas
IR 461
2022
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
„31. Savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė – savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, nėra reikšmingų vidinių netolygumų (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasterių) ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla. 2. Buvusias 2 straipsnio 31–41 dalis laikyti atitinkamai 32–42 dalimis. 2 straipsnis. 461 straipsnio pakeitimas Pakeisti 461 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „461 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto
projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje , apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos
ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). 2. Šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkantis vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų dydžiu. 2. 3. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.
Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. 34 . Šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 45 . Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. 56 . Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Jeigu toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.
Toks perskaičiavimas neatliekamas, kai ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus dėl to, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajam vienetui, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios. Įsigyjantysis vienetas, perėmęs ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų daręs ilgalaikį turtą perleidęs ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekęs vienetas.
“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Beata Petkevič Česlav Olševski Vilija Targamadzė Laima Nagienė Gintautas Kindurys Algirdas Butkevičius Zigmantas Balčytis Ričardas Juška Kęstutis Mažeika Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Jonas Jarutis Agnė Širinskienė Juozas Baublys Eugenijus Sabutis Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Vidmantas Kanopa Liudas Jonaitis Jonas Varkalys
Projekto
lyginamasis variantas
IR 461
2022
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 31 dalimi:
„31. Savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė – savivaldybė, kurios didelę teritorijos dalį užima ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, nėra reikšmingų vidinių netolygumų (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasterių) ir kurios plėtrą lemia vienas iš šių išorinių veiksnių metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas arba transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinių uostų grupei priklausančio uosto veikla. 2. Buvusias 2 straipsnio 31–41 dalis laikyti atitinkamai 32–42 dalimis. 2 straipsnis. 461 straipsnio pakeitimas Pakeisti 461 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „461 straipsnis. Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto
projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje , apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma).
Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:
1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos
ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). 2. Šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkantis vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 8 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų dydžiu. 2. 3. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.
Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. 34 . Šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nurodytas faktiškai patirtų išlaidų dydis turi būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. 45 . Šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis. 56 . Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu 3 metus. Jeigu toks ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų, prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus.
Toks perskaičiavimas neatliekamas, kai ilgalaikis turtas naudojamas vieneto veikloje trumpiau negu 3 metus dėl to, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais pereina įsigyjančiajam vienetui, tačiau tik tuo atveju, jeigu įsigyjantysis vienetas perimtą turtą naudoja iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusiame vienete pradžios. Įsigyjantysis vienetas, perėmęs ilgalaikį turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais ar dėl teisės aktų reikalavimų, gali tęsti apmokestinamojo pelno sumažinimą, kaip tai būtų daręs ilgalaikį turtą perleidęs ir galimybių dėl tokio ilgalaikio turto įsigijimo sumažinti apmokestinamąjį pelną netekęs vienetas. “
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valius Ąžuolas Laima Nagienė Andrius Mazuronis Ričardas Juška Juozas Varžgalys Eugenijus Sabutis
ir uždaviniai Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir taip, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams. Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, išskyrus finansų įstaigas, bankus ir holdingus. Įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio. Remiantis LR Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis rašte pateikta informacija,
nesurinkta 226,1 mln. eurų. Lengvata dėl investicijų sudarė 83,5 mln. eurų, o lengvata dėl 5 proc. pelno mokesčio tarifo vienetams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų sudarė 40,1 mln. eurų . Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 XX straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, Įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme reglamentuoti ir Lietuvoje yra taikomi tokie nominalūs pelno mokesčio tarifai: 15 proc. tarifas taikomas Lietuvos subjekto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai parama, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 5 proc. tarifas taikomas Lietuvoje veikiantiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, kooperatyvams, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. 5 proc. pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas turto, sukurto vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą naudojimui, perdavimo pajamoms (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises).
naujai įregistruoto subjekto pelnui, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų bei jei savininkai yra fiziniai asmenys, ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra reorganizuojamas ar likviduojamas. Taip pat nuo 2021 m. 0 proc. pelno mokestis bus taikomas iki 20 metų laikotarpiui stambiems vietinio ir užsienio kapitalo investicijų projektams, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, t. y., vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, taip pat ir, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nulinis tarifas“, „Apmokestinamasis pelnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valdemaras Valkiūnas Beata Petkevič
Projektui
DĖL
IR 461
ir uždaviniai Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir taip, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams. Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, išskyrus finansų įstaigas, bankus ir holdingus. Įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio. Remiantis LR Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis rašte pateikta informacija,
nesurinkta 226,1 mln. eurų. Lengvata dėl investicijų sudarė 83,5 mln. eurų, o lengvata dėl 5 proc. pelno mokesčio tarifo vienetams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų sudarė 40,1 mln. eurų . Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pritraukti investicijas į regionus. Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, Įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme reglamentuoti ir Lietuvoje yra taikomi tokie nominalūs pelno mokesčio tarifai: 15 proc. tarifas taikomas Lietuvos subjekto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai parama, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 5 proc. tarifas taikomas Lietuvoje veikiantiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, kooperatyvams, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. 5 proc. pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas turto, sukurto vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą naudojimui, perdavimo pajamoms (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises).
tarifas taikomas naujai įregistruoto subjekto pelnui, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų bei jei savininkai yra fiziniai asmenys, ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra reorganizuojamas ar likviduojamas. Taip pat nuo 2021 m. 0 proc. pelno mokestis bus taikomas iki 20 metų laikotarpiui stambiems vietinio ir užsienio kapitalo investicijų projektams, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, t. y., vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, taip pat ir, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sąvoką „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą”. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nulinis tarifas“, „Apmokestinamasis pelnas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valdemaras Valkiūnas Beata Petkevič Česlav Olševski Gintautas Paluckas Kęstutis Vilkauskas Vidmantas Kanopa Lukas Savickas Algirdas Stončaitis Valius Ąžuolas Jonas Jarutis Artūras Skardžius Remigijus Žemaitaitis Tomas Bičiūnas Jonas Varkalys Juozas Baublys Ričardas Juška Zigmantas Balčytis
Projektui
DĖL
IR 461
ir uždaviniai Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir taip, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams. Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, išskyrus finansų įstaigas, bankus ir holdingus. Įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio. Remiantis LR Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis rašte pateikta informacija,
nesurinkta 226,1 mln. eurų. Lengvata dėl investicijų sudarė 83,5 mln. eurų, o lengvata dėl 5 proc. pelno mokesčio tarifo vienetams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų sudarė 40,1 mln. eurų . Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pritraukti investicijas į regionus. Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, Įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme reglamentuoti ir Lietuvoje yra taikomi tokie nominalūs pelno mokesčio tarifai: 15 proc. tarifas taikomas Lietuvos subjekto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai parama, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 5 proc. tarifas taikomas Lietuvoje veikiantiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, kooperatyvams, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. 5 proc. pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas turto, sukurto vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą naudojimui, perdavimo pajamoms (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises).
tarifas taikomas naujai įregistruoto subjekto pelnui, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų bei jei savininkai yra fiziniai asmenys, ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra reorganizuojamas ar likviduojamas. Taip pat nuo 2021 m. 0 proc. pelno mokestis bus taikomas iki 20 metų laikotarpiui stambiems vietinio ir užsienio kapitalo investicijų projektams, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, t. y., vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, taip pat ir, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sąvoką „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą”. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nulinis tarifas“, „Apmokestinamasis pelnas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Beata Petkevič Česlav Olševski Vilija Targamadzė Laima Nagienė Gintautas Kindurys Algirdas Butkevičius Zigmantas Balčytis Ričardas Juška Kęstutis Mažeika Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Jonas Jarutis Agnė Širinskienė Juozas Baublys Eugenijus Sabutis Tomas Bičiūnas Linas Jonauskas Vidmantas Kanopa Liudas Jonaitis Jonas Varkalys
Projektui
DĖL
IR 461
ir uždaviniai Lietuvoje nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. sausio 1 d. veikė nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir taip, galima teigti, sukūrė pagrindą technologiniam Lietuvos ekonomikos atsinaujinimui ir sparčiam jos augimui. Panaikinus visuotinai galiojusį nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, imta taikyti išskirtines lengvatas atskiroms ūkio subjektų grupėms ir investicijų tipams. Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių pasirenka vienkartinio pelno apmokestinimą jo paskirstymo momentu, neapmokestinant reinvestuoto pelno. Lenkija tokį modelį taiko nuo 2021 m. sausio 1 d. Pirmame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, išskyrus finansų įstaigas, bankus ir holdingus. Įmonės, galinčios taikyti naują modelį, Lenkijoje sudaro net 90 proc. visų šalies bendrovių, o jų sumokamas pelno mokestis sudaro maždaug ketvirtadalį visų pajamų iš pelno mokesčio. Remiantis LR Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamasis rašte pateikta informacija,
nesurinkta 226,1 mln. eurų. Lengvata dėl investicijų sudarė 83,5 mln. eurų, o lengvata dėl 5 proc. pelno mokesčio tarifo vienetams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų sudarė 40,1 mln. eurų . Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – pritraukti investicijas į regionus. Pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys – nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Pripažįstant reinvestuojamo pelno svarbą, Įstatymo projektu siūlome grąžinti anksčiau galiojusias ir teigiamai ekonomikos augimą veikusias nuostatas taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Tokio modelio sėkmingas taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, tačiau ir skatina investicijas, būtinas darbo našumui, atlyginimams ir pragyvenimo lygiui didinti Lietuvos regionuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme reglamentuoti ir Lietuvoje yra taikomi tokie nominalūs pelno mokesčio tarifai: 15 proc. tarifas taikomas Lietuvos subjekto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui, pajamoms iš paskirstytojo pelno, gautai parama, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį. 5 proc. tarifas taikomas Lietuvoje veikiantiems vienetams, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, kooperatyvams, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. 5 proc. pelno mokesčio tarifas taip pat taikomas turto, sukurto vykdant mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą naudojimui, perdavimo pajamoms (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises).
tarifas taikomas naujai įregistruoto subjekto pelnui, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų bei jei savininkai yra fiziniai asmenys, ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra reorganizuojamas ar likviduojamas. Taip pat nuo 2021 m. 0 proc. pelno mokestis bus taikomas iki 20 metų laikotarpiui stambiems vietinio ir užsienio kapitalo investicijų projektams, kurių investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymo projektu siūloma taikyti nulinį tarifą reinvestuotam pelnui, t. y., vienetas, vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną galės sumažinti, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“,
„įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai,
priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, taip pat ir, jei turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Taip pat siūloma, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 8 000 000 eurų, ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtoms išlaidoms. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina sąvoką „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą”. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Nulinis tarifas“, „Apmokestinamasis pelnas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Jonas Pinskus Valius Ąžuolas Laima Nagienė Andrius Mazuronis Ričardas Juška Juozas Varžgalys Eugenijus Sabutis
2021-12-01 Nr. XIVP-1125 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
461 straipsnyje siūloma numatyti, kad apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 10 000 000 eurų, jei toks investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Projekto rengėjai siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti dviem grupėms mokesčių mokėtojų, t. y. vienetams, vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, ir vienetams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje . Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto tikslas – pritraukti investicijas į regionus“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai yra pakankami pagrįsti diferencijuotam mokesčio lengvatos taikymui, t. y. ar tarp aukščiau įvardintų vienetų ir vienetų, neatitinkančių aukščiau minimų kriterijų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas lengvatos taikymas būtų objektyviai pateisinamas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlymas nustatyti, jog apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 10 000 000 eurų ir jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, tačiau esant analogiškai situacijai, kai analogiškas projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršytų 10 000 000 eurų ir jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, tačiau tokių vienetų apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažinamas , galėtų būti pateisintas objektyviais kriterijais, kurie leistų pastarųjų atžvilgiu nustatyti palankesnes apmokestinimo taisykles palyginus su kitais mokesčių mokėtojais. 2. Projektu siūloma apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto galimybę ir sąlygas susieti su tuo, kokioje konkrečioje savivaldybėje vienetas vykdo investicinį projektą (turinčioje arba neturinčioje savaiminio ekonominio augimo požymių). Pagal keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punktą investiciniam projektui vykdyti gali būti priskirtas tam tikras turtas – mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei vienetas savo veiklą vykdo ne vienos savivaldybės teritorijoje, investiciniam projektui vykdyti priskirtas turtas gali būti naudojamas ir pats investicinis projektas gali būti vykdomas ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos tokiu atveju, kai investicinis projektas vykdomas kelių savivaldybių teritorijose – tiek savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje, tiek neturinčioje savivaldybėje. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Projektu siūloma keisti šią dalį (projekte ji yra 5 dalis) ir nustatyti, kad „šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t. y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškais pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan.
Pastebėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas mokestinis laikotarpis, kuriam būtų taikoma nauja išlaidų atskaitymo tvarka, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojai galėtų tikslinti sumokėtą pelno mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 461 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybė dėl faktiškai patirtų išlaidų įsigijus tam tikrus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, keičiamo įstatymo 461 straipsnio
būti taikoma – „apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas naujas 2023–2035 metų taikymo laikotarpis. Svarstytina, ar naujų papildomų kriterijų, susijusių su investicinio projekto vykdymu savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba su vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendrų pajamų suma, neviršijančia 10 000 000 eurų , jei investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas besibaigiant dabar galiojančios lengvatos taikymo terminui, atitiktų tokių vienetų teisėtus lūkesčius. 4.
461 straipsnyje vartojamos sąvokos „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ .ir „savaiminio ekonominio augimo požymių neturinti savivaldybė“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „patirtoms išlaidoms“ vartoti formuluotę „patirtų išlaidų dydžiu“. 6. Siekiant teisinio aiškumo, p rojekto
straipsnio 2 dalyje prieš žodį
„Vienetas“ įrašytina formuluotė „Šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkantis“,
atitinkamai pakoreguojant visą sakinį. 7. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo. 8. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 9. A tkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-01-31 Nr. XIVP-1125(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“. Pastebėtina, kad šioje sąvokoje yra gausu neaiškių arba dviprasmiškų sąvokų: „didelė teritorijos dalis“, „ ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, „reikšmingi vidiniai netolygumai (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasteriai)“, „metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas“. Atsižvelgus į tai, kad nuo šių sąvokų priklausytų apmokestinimo lengvatų taikymas, siūlytina šias sąvokas taip pat apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlytina sąvoką
„savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo
įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. gruodžio 23 d.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnis, kuriame be kita ko, buvo nustatyta, kad savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kad konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, neteko galios (pripažintas netekusiu galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91 , 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu). Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nėra aišku, kas įvertins ir nustatys, ar savivaldybė turi savaiminio ekonominio augimo požymių. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo461 straipsnyje siūloma numatyti, kad apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 10 000 000 eurų, jei toks investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Projekto rengėjai siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti dviem grupėms mokesčių mokėtojų, t. y. vienetams, vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, ir vienetams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje . Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto tikslas – pritraukti investicijas į regionus“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai yra pakankami pagrįsti diferencijuotam mokesčio lengvatos taikymui, t. y. ar tarp aukščiau įvardintų vienetų ir vienetų, neatitinkančių aukščiau minimų kriterijų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas lengvatos taikymas būtų objektyviai pateisinamas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlymas nustatyti, jog apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 10 000 000 eurų ir jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, tačiau esant analogiškai situacijai, kai analogiškas projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršytų 10 000 000 eurų ir jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, tačiau tokių vienetų apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažinamas , galėtų būti pateisintas objektyviais kriterijais, kurie leistų pastarųjų atžvilgiu nustatyti palankesnes apmokestinimo taisykles palyginus su kitais mokesčių mokėtojais. Be to, atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms. Manytina, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje.
Atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 3 . Projektu siūloma apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto galimybę ir sąlygas susieti su tuo, kokioje konkrečioje savivaldybėje vienetas vykdo investicinį projektą (turinčioje arba neturinčioje savaiminio ekonominio augimo požymių). Pagal keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punktą investiciniam projektui vykdyti gali būti priskirtas tam tikras turtas – mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei vienetas savo veiklą vykdo ne vienos savivaldybės teritorijoje, investiciniam projektui vykdyti priskirtas turtas gali būti naudojamas ir pats investicinis projektas gali būti vykdomas ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos tokiu atveju, kai investicinis projektas vykdomas kelių savivaldybių teritorijose – tiek savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje, tiek neturinčioje savivaldybėje. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Projektu siūloma keisti šią dalį (projekte ji yra 5 dalis) ir nustatyti, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“.
Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t. y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškais pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan. Pastebėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas mokestinis laikotarpis, kuriam būtų taikoma nauja išlaidų atskaitymo tvarka, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojai galėtų tikslinti sumokėtą pelno mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 461 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybė dėl faktiškai patirtų išlaidų įsigijus tam tikrus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, keičiamo įstatymo 461 straipsnio
būti taikoma – „apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas naujas 2023–2035 metų taikymo laikotarpis.
Svarstytina, ar naujų papildomų kriterijų, susijusių su investicinio projekto vykdymu savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba su vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendrų pajamų suma, neviršijančia 10 000 000 eurų , jei investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas besibaigiant dabar galiojančios lengvatos taikymo terminui, atitiktų tokių vienetų teisėtus lūkesčius. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau iš kitų projekto nuostatų yra neaišku, kokius įgyvendinamuosius teisės aktus Vyriausybė turėtų priimti. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kad kokie nors teisiniai santykiai reglamentuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 6. Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. 7. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 8.
projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, gautina Konkurencijos tarybos nuomonė. 9. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
pernumeruotinas (projekte 2 straipsniai sunumeruoti kaip „2 straipsnis“);
(kuris turėtų būti pernumeruotas 3 straipsniu) pavadinimo taškas nerašytinas;
(kuris turėtų būti pernumeruotas 3 straipsniu) 1 dalyje esančio žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-09-20 Nr. XIVP-1125(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnis pildomas 31 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“. Pastebėtina, kad šioje sąvokoje yra gausu neaiškių arba dviprasmiškų sąvokų: „didelė teritorijos dalis“, „ ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, „reikšmingi vidiniai netolygumai (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasteriai)“, „metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas“. Atsižvelgus į tai, kad nuo šių sąvokų priklausytų apmokestinimo lengvatų taikymas, siūlytina šias sąvokas taip pat apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlytina sąvoką
„savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo
įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. gruodžio 23 d.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnis, kuriame be kita ko, buvo nustatyta, kad savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kad konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, neteko galios (pripažintas netekusiu galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91 , 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu). Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nėra aišku, kas įvertins ir nustatys, ar savivaldybė turi savaiminio ekonominio augimo požymių. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo461 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 10 000 000 eurų, jei toks investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Projekto rengėjai siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti dviem grupėms mokesčių mokėtojų, t. y. vienetams, vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, ir vienetams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 10 000 000 eurų, ir vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje . Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto tikslas – pritraukti investicijas į regionus“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai yra pakankami pagrįsti diferencijuotam mokesčio lengvatos taikymui, t. y. ar tarp aukščiau įvardintų vienetų ir vienetų, neatitinkančių aukščiau minimų kriterijų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas lengvatos taikymas būtų objektyviai pateisinamas.
Pavyzdžiui, jeigu analogiški investiciniai projektai būtų vykdomi savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje (arba jų neturinčioje, jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų
eurų) ir savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kai vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršytų 10 000 000 eurų, tokių vienetų apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas skirtingai. Be to, atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms. Manytina, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje. Atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4. Projektu siūloma apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto galimybę ir sąlygas susieti su tuo, kokioje konkrečioje savivaldybėje vienetas vykdo investicinį projektą (turinčioje arba neturinčioje savaiminio ekonominio augimo požymių).
Pagal keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punktą investiciniam projektui vykdyti gali būti priskirtas tam tikras turtas – mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei vienetas savo veiklą vykdo ne vienos savivaldybės teritorijoje, investiciniam projektui vykdyti priskirtas turtas gali būti naudojamas ir pats investicinis projektas gali būti vykdomas ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos tokiu atveju, kai investicinis projektas vykdomas kelių savivaldybių teritorijose – tiek savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje, tiek neturinčioje savivaldybėje. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Projektu siūloma keisti šią dalį (projekte ji yra 5 dalis) ir nustatyti, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t. y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan.
Pastebėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas mokestinis laikotarpis, kuriam būtų taikoma nauja išlaidų atskaitymo tvarka, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojai galėtų tikslinti sumokėtą pelno mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 461 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybė dėl faktiškai patirtų išlaidų įsigijus tam tikrus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, keičiamo įstatymo 461 straipsnio
būti taikoma – „apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas naujas 2023–2035 metų taikymo laikotarpis. Svarstytina, ar naujų papildomų kriterijų, susijusių su investicinio projekto vykdymu savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba su vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendrų pajamų suma, neviršijančia 10 000 000 eurų , jei investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas besibaigiant dabar galiojančios lengvatos taikymo terminui, atitiktų tokių vienetų teisėtus lūkesčius. 6 .
6. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, gautina Konkurencijos tarybos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-09-28 Nr. XIVP-1125(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnis pildomas 31 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“. Pastebėtina, kad šioje sąvokoje yra gausu neaiškių arba dviprasmiškų sąvokų: „didelė teritorijos dalis“, „ ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, „reikšmingi vidiniai netolygumai (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasteriai)“, „metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas“. Atsižvelgus į tai, kad nuo šių sąvokų priklausytų apmokestinimo lengvatų taikymas, siūlytina šias sąvokas taip pat apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlytina sąvoką
„savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo
įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. gruodžio 23 d.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnis, kuriame be kita ko, buvo nustatyta, kad savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kad konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, neteko galios (pripažintas netekusiu galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91 , 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu). Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nėra aišku, kas įvertins ir nustatys, ar savivaldybė turi savaiminio ekonominio augimo požymių. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo461 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 8 000 000 eurų, jei toks investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Tačiau, kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). Projekto rengėjai siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti dviem grupėms mokesčių mokėtojų, t. y. vienetams, vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, ir vienetams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 8 000 000 eurų, ir vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje . Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto tikslas – pritraukti investicijas į regionus“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai yra pakankami pagrįsti diferencijuotam mokesčio lengvatos taikymui, t. y. ar tarp aukščiau įvardintų vienetų ir vienetų, neatitinkančių aukščiau minimų kriterijų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas lengvatos taikymas būtų objektyviai pateisinamas.
Pavyzdžiui, jeigu analogiški investiciniai projektai būtų vykdomi savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje (arba jų neturinčioje, jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 8
eurų) ir savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kai vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršytų 8 000 000 eurų, tokių vienetų apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas skirtingai. Be to, atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms. Manytina, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje. Atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 4. Projektu siūloma apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto galimybę ir sąlygas susieti su tuo, kokioje konkrečioje savivaldybėje vienetas vykdo investicinį projektą (turinčioje arba neturinčioje savaiminio ekonominio augimo požymių).
Pagal keičiamo įstatymo 461 straipsnio 1 dalies 1 punktą investiciniam projektui vykdyti gali būti priskirtas tam tikras turtas – mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei vienetas savo veiklą vykdo ne vienos savivaldybės teritorijoje, investiciniam projektui vykdyti priskirtas turtas gali būti naudojamas ir pats investicinis projektas gali būti vykdomas ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos tokiu atveju, kai investicinis projektas vykdomas kelių savivaldybių teritorijose – tiek savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje, tiek neturinčioje savivaldybėje. 5. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Projektu siūloma keisti šią dalį (projekte ji yra 5 dalis) ir nustatyti, kad
„šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti
sumažintas tik per 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t. y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan.
Pastebėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas mokestinis laikotarpis, kuriam būtų taikoma nauja išlaidų atskaitymo tvarka, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojai galėtų tikslinti sumokėtą pelno mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 461 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybė dėl faktiškai patirtų išlaidų įsigijus tam tikrus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, keičiamo įstatymo 461 straipsnio
būti taikoma – „apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas naujas 2023–2035 metų taikymo laikotarpis. Svarstytina, ar naujų papildomų kriterijų, susijusių su investicinio projekto vykdymu savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba su vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendrų pajamų suma, neviršijančia 8 000 000 eurų , jei investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas besibaigiant dabar galiojančios lengvatos taikymo terminui, atitiktų tokių vienetų teisėtus lūkesčius. 6 .
6. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, gautina Konkurencijos tarybos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-12-06
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnis pildomas 31 dalimi, kurioje apibrėžiama sąvoka „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“. Pastebėtina, kad šioje sąvokoje yra gausu neaiškių arba dviprasmiškų sąvokų: „didelė teritorijos dalis“, „ekonominės veiklos koncentracijos „karštoji teritorija“, „reikšmingi vidiniai netolygumai (ekonominės veiklos koncentracijos žemų reikšmių klasteriai)“, „metropolinės teritorijos aglomeracijos procesas“. Atsižvelgus į tai, kad nuo šių sąvokų priklausytų apmokestinimo lengvatų taikymas, siūlytina šias sąvokas taip pat apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022 m. rugsėjo 28 d. 2.
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūlytina sąvoką „savaiminio ekonominio augimo požymių turinti savivaldybė“ apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje kaip tai apibrėžta Savivaldybių priskyrimo grupėms pagal keliamus ekonominio augimo tikslus metodikos ir tvarkos apraše, patvirtintu vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1019 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 101 straipsnis, kuriame be kita ko, buvo nustatyta, kad savivaldybių priskyrimo grupėms metodiką ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kad konkrečių savivaldybių grupės nustatomos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, neteko galios (pripažintas netekusiu galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 2, 5, 91 , 10 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu). Pažymėtina, jog iš teikiamo projekto nėra aišku, kas įvertins ir nustatys, ar savivaldybė turi savaiminio ekonominio augimo požymių. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022 m. rugsėjo 28 d. 3.
įstatymo 461 straipsnyje siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas dėl investicinio projekto galėtų būti sumažinamas, jei toks investicinis projektas būtų vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 8 000 000 eurų, jei toks investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus, vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t. y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Tačiau, kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą objektyviai pateisintų (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai).
Projekto rengėjai siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti dviem grupėms mokesčių mokėtojų, t. y. vienetams, vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje, ir vienetams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 8 000 000 eurų, ir vykdantiems investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto tikslas – pritraukti investicijas į regionus“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai yra pakankami pagrįsti diferencijuotam mokesčio lengvatos taikymui, t. y. ar tarp aukščiau įvardintų vienetų ir vienetų, neatitinkančių aukščiau minimų kriterijų yra tam tikro pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas lengvatos taikymas būtų objektyviai pateisinamas. Pavyzdžiui, jeigu analogiški investiciniai projektai būtų vykdomi savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje (arba jų neturinčioje, jei vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršytų 8 000 000 eurų) ir savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kai vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršytų 8 000 000 eurų, tokių vienetų apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas skirtingai.
Be to, atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalį, kuri draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms. Manytina, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje. Atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba, kuri galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma apmokestinamojo pelno sumažinimo dėl vykdomo investicinio projekto galimybę ir sąlygas susieti su tuo, kokioje konkrečioje savivaldybėje vienetas vykdo investicinį projektą (turinčioje arba neturinčioje savaiminio ekonominio augimo požymių). Pagal keičiamo įstatymo 461 straipsnio
tikras turtas – mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika ir ryšių priemonės, programinė įranga, įsigytos teisės, krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei vienetas savo veiklą vykdo ne vienos savivaldybės teritorijoje, investiciniam projektui vykdyti priskirtas turtas gali būti naudojamas ir pats investicinis projektas gali būti vykdomas ne vienos savivaldybės teritorijoje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos tokiu atveju, kai investicinis projektas vykdomas kelių savivaldybių teritorijose – tiek savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje, tiek neturinčioje savivaldybėje. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, jog galiojančioje keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Projektu siūloma keisti šią dalį (projekte ji yra 5 dalis) ir nustatyti, kad „šiame straipsnyje nustatyta tvarka apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2023–2035 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“. Atsižvelgus į tai, kad teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., teikiamas reguliavimas stokoja pereinamųjų nuostatų, kuriose būtų aptarta jau vykdomų investicinių projektų apmokestinamojo pelno sumažinimo tvarka, t. y. ar įsigaliojus įstatymui šis terminas būtų automatiškai pratęsiamas, ar šis ilgesnis terminas būtų taikomas tik tokiam turtui, kuris būtų įsigytas tik po įstatymo įsigaliojimo ir pan.
Pastebėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas mokestinis laikotarpis, kuriam būtų taikoma nauja išlaidų atskaitymo tvarka, nes, priešingu atveju, mokesčių mokėtojai galėtų tikslinti sumokėtą pelno mokestį už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame keičiamo įstatymo 461 straipsnyje nustatoma apmokestinamojo pelno sumažinimo galimybė dėl faktiškai patirtų išlaidų įsigijus tam tikrus reikalavimus atitinkantį turtą. Be to, keičiamo įstatymo 461 straipsnio 4 dalyje nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį aptariama lengvata gali būti taikoma – „apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 461 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamas naujas 2023–2035 metų taikymo laikotarpis. Svarstytina, ar naujų papildomų kriterijų, susijusių su investicinio projekto vykdymu savaiminio ekonominio augimo požymių turinčioje savivaldybėje arba su vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio bendrų pajamų suma, neviršijančia 8 000 000 eurų, jei investicinis projektas vykdomas savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, kuriuos turėtų atitikti vienetai, besinaudojantys ar ketinantys pasinaudoti minėta lengvata, nustatymas besibaigiant dabar galiojančios lengvatos taikymo terminui, atitiktų tokių vienetų teisėtus lūkesčius. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022 m. rugsėjo 28 d. 6.
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija
planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, gautina Konkurencijos tarybos nuomonė. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
pateikto derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 46(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1125(4) (toliau
Atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia , vienodo požiūrio, sąžiningos konkurencijos laisvės principų. Pažymėtina, kad SESV sutarties 107 straipsnio 1 dalis draudžia nevienodą požiūrį į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Šis principas yra privalomas valstybėms narėms ir taip pat yra taikomas nacionalinėms apmokestinimo taisyklėms. Tikėtina, kad Įstatymu projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje. Remiantis SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis toks reglamentavimas būtų laikomas valstybės pagalba ir galėtų būti suderinama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė
Įstatymo projektu siūlomi Pelno mokesčio įstatymo Nr.
IX-675 46(1) straipsnio pakeitimai yra susiję su valstybės pagalbos taisyklių taikymu, remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, siūlytume dėl Įstatymo projekto atitikties valstybės pagalbos taisyklėms kreiptis į Konkurencijos tarybą, kuri vykdo valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūri, kaip yra laikomasi Konkurencijos įstatymo nuostatų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2023 m. birželio 23 d. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1125(4) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
straipsnio 25 dalį mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o pagrindinė mokesčių paskirtis, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimo byloje Nr. 16/96, yra fiskalinė, t. y. jie naudojami sudaryti iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams. Kartu mokesčiais gali būti reguliuojami valstybėje vykstantys socialiniai ir ekonominiai procesai, remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės ir ekonominės raidos tendencijos.
Pažymėtina, kad pastaruoju atveju įgalinama reguliacinė mokesčių funkcija, kuria prisidedama prie valstybės tikslų įvairiose srityse įgyvendinimo. Sritys, į kurias pastaraisiais metais orientuotos pelno mokesčio lengvatos, yra:
technologijomis grįstos pramonės struktūros, skatinama mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) – taikomas trigubas MTEP sąnaudų atskaitymas ir pagreitintas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 171 straipsnio
veikloje sukurtų išradimų komercinimo pajamos apmokestinamos taikant lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą (Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalis); skatinamos investicijos į technologinį atsinaujinimą (nustatytus reikalavimus atitinkantį ilgalaikį turtą) – investicijų suma iki
neapmokestinamas), o nepanaudota investicijų suma gali būti perkeliama į 4 ateinančius metus apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti (Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio 2 dalis); 1.2. regionų plėtros skatinimas taikant lengvatas įmonėms, vystančioms veiklą laisvosiose ekonominėse zonose, taip pat įgyvendinančioms stambius investicijų projektus (Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16, 162 ir163 dalys);
smulkiojo verslo įmonių apmokestinamajam pelnui taikant lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą.
Sritys, į kurias pastaraisiais metais orientuotos pelno mokesčio lengvatos, yra:
technologijomis grįstos pramonės struktūros, skatinama mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra (toliau – MTEP) – taikomas trigubas MTEP sąnaudų atskaitymas ir pagreitintas MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 171 straipsnio
veikloje sukurtų išradimų komercinimo pajamos apmokestinamos taikant lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą (Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalis); skatinamos investicijos į technologinį atsinaujinimą (nustatytus reikalavimus atitinkantį ilgalaikį turtą) – investicijų suma iki
neapmokestinamas), o nepanaudota investicijų suma gali būti perkeliama į 4 ateinančius metus apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti (Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio 2 dalis); 1.2. regionų plėtros skatinimas taikant lengvatas įmonėms, vystančioms veiklą laisvosiose ekonominėse zonose, taip pat įgyvendinančioms stambius investicijų projektus (Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16, 162 ir163 dalys);
smulkiojo verslo įmonių apmokestinamajam pelnui taikant lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą. Be to, verslo pradžioje gali būti taikomos ir pelno mokesčio „atostogos“, t. y. smulkiojo verslo įmonėms pirmąjį mokestinį laikotarpį gali būti taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas (Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). 2.
šio projekto uždavinys – „nulinio tarifo taikymas reinvestuotam pelnui diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse“, tačiau pagal Įstatymo projekte siūlomą apmokestinimo (lengvatos) modelį investicinio projekto lengvata nebūtų taikoma mokesčių mokėtojams, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 8 000 000 eurų ir kurie investicinius projektus įgyvendina savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčiose savivaldybėse. Nors dėl tokio Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo valstybės biudžeto pajamos padidėtų (pelno mokesčio netekimai dėl šios lengvatos būtų mažesni), tokie papildomi pelno apmokestinimo skirtumai, priklausantys tiek nuo verslo vykdymo vietos, tiek nuo jo dydžio, nepagrįstai apribotų galiojančios pelno mokesčio lengvatos įgyvendinant investicinį projektą taikymą, kas kartu keltų klausimą, ar pasiekiamas Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas, taip pat ar siūlomas reguliavimas atitiktų mokesčių mokėtojų lygybės principą dėl nepakankamų argumentų pagrįsti tokį diferencijuotą mokesčio lengvatos taikymą. Be to, kartu vertintina Įstatymo projektu siūlomos papildomos lengvatos, taikomos mažesniems mokesčių mokėtojams savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčiose savivaldybėse, atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms. Pritarti
7Komiteto sprendimas.
įstatymo projektą Nr. XIVP-1125(4) atmesti, atsižvelgiant į LRSK Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pateiktas pastabas bei LR Vyriausybės 2023 m. birželio 23 d. išvadoje pateiktus argumentus, kuriems Komitetas pritarė. . 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 2 (pirmininko balsas lėmė balsavimą). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mindaugas Lingė, Liudas Jonaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Biuro patarėja Dalia Mudėnienė